Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei skolą iš atsakovo už tiektą šilumos energiją.

9. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

11. Nagrinėjamos bylos atveju byloje šalys pateikė visus įrodymus, kurie jų manymu yra reikalingi bylos išnagrinėjimui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylos šalys dalyvavo žodiniame teismo posėdyje ir buvo išklausytos, šalys taip pat raštu išdėstė savo poziciją. Darytina išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantas A. Č. kartu su apeliaciniu skundu byloje pateikė naujus įrodymus: įvairių valstybės institucijų raštus, skolų skaičiavimo lapus, skolos skaičiuokles.

13. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinės instancijos teismui pridedamus naujus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl naujų reikalavimų kėlimo

15. Apeliantas sako skunde kelia naujus reikalavimus: AB „Šiaulių energijos“ veiką įvardinti daugiamečiu smurtu ir genocidu, tikslu nuskurdinti politinį kalinį, (užvaldyti turimą nekilnojamąjį turtą) stalininiais metodais, neteisėtais būdais (dokumentu klastojimas, savavaldžiavimas, ekonominis smurtas); priteisti visas jo įmokėtas sumas nuo 2010 m. iki dabar; priteisti neturtinę žalą: dėl sveikatos atiminėjimo, sutrikdymo - žymaus kraujo spaudimo padidėjimo, nemigos atsiradimo, laukiant kada atims butą, išlaidų vaistams, žeminančio įvardinimo skolininku, nuo pat kreipimosi į teismą nurodant jį skolininku esant permokai, laiko sąnaudų naudojimo ne saviems tikslams pasiekti, o atlikti išreikalautus prievartinius veiksmus, kad save apginti nuo nusikaltėlių - vieną milijoną eurų; suinteresuotu asmeniu įtraukti Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, Šiaulių apskrities VPK. Šiaulių apygardos prokuratūrą, Teisinės pagalbos tarnybą; prijungti visas su AB „Šiaulių energija“ ankstesnes nagrinėtas bylas.

16. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. 803,79 Eur skolą už tiektas paslaugas ir 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Atsakovas byloje priešieškinio neteikė, byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų atsikirtimų pagrindu. Atsakovo nauji reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėjami.

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Atsakovui A. Č., kurio paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Pagal AB „Šiaulių energija“ pateiktą 2020-09-29 skolos skaičiuotę, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. A. Č. neapmokėtas skolos likutis yra 803,79 Eur (b. l. 6 – 7). AB „Šiaulių energija“ pateikta 2020-12-23 papildoma skolos skaičiuotė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., pagal kurią A. Č. neapmokėtas skolos likutis yra 803,79 Eur, apmokėta 1547,96 Eur (b. l. 30 – 31, 32) ir pateiktos A. Č. nuo 2018 spalio 31 d. iki 2020 m. spalio 31 d. išrašytos sąskaitos (b. l. 33 – 56). Atsakydama į 2020-10-22 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių energija“ pateikė informaciją A. Č. apie priskaičiuotus mokėjimus ir jų apmokėjimą už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2020-10-01 (b. l. 57, 58). 2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4698-841/2017 buvo visiškai patenkintas ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo iš atsakovo A. Č. už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2017-01-31 priteista 859,49 Eur skola, 18,69 Eur delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos. 2018 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-4698-841/2017 I t., b. l. 20 – 21; II t., b. l. 20 – 24).

Dėl skolos už teiktą šilumos energiją

19. Tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai, ieškovė centralizuotai tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas šilumos energija naudojosi. Ieškovė byloje teigia, kad už laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2020-07-31 tiektas ieškovės paslaugas atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 803,79 Eur. Atsakovas teigia, jog nėra skolingas ieškovei, o skola yra dirbtinai sukurta.

20. Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą -pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

21. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (CK 6.385 straipsnio 1 dalis).

22. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis).

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, daugiabučiame gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus arba su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Kaip teisingai pažymi ieškovė, vartotojams pateiktose sąskaitose pateikta išsami informacija ir duomenys, kurių pagrindu vartotojas susipažinęs su skirstymo metodu gali pasitikrinti apskaičiuotus mokėjimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiekvieną mėnesį suvartotos šilumos energijos kiekis nurodytas sąskaitose, jose nurodytas gyvenančių (deklaruotų) asmenų kiekis (1), taip pat nurodytas buto plotas (81,97 m2), kuris sutampa su Nekilnojamojo turto registre nurodytu buto bendru plotu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, karšto vandens skaitiklio rodmenys per ginčo laikotarpį didėja tolygiai. Byloje pateikti viso daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens ir šilumos apskaitos rodmenų duomenys, pagal kuriuos ieškovė apskaičiavo kiekvieno buto mokėtiną sumą per mėnesį už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Sąskaitose yra nurodytos ieškovės sąskaitos mokėtinoms įmokoms.

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl 803,79 Eur skolos, kuri susidarė laikotarpiu 2018-10-01 - 2020-07-31, priteisimo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, jos teismui pateiktoje skaičiuotėje nenurodyti mokėjimai, atlikti minėtu laikotarpiu, kadangi įmokas ieškovė paskirsto vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.54-6.55 straipsniais. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

26. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 24 punktas).

27. Byloje ieškovė įrodė, kad atsakovas turėjo ieškovei ankstesnių skolų ir jo sumokėtomis įmokomis ieškovas dengė ankstesnes skolas. Paskutinė priteista skola 859,49 Eur, susidariusi 2015-01-01 - 2017-01-31 laikotarpiu. Ieškovė teismui pateikė papildomą skolos skaičiuoklę, aiškindama, kaip susidaro nauja skola ir kaip dengiama ankstesnė skola atsakovo įmokomis. Pateiktoje skaičiuoklėje yra nurodyta priteista skola 859,49 Eur per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2017-01-31. Laikotarpiu 2017-02-01 - 2020-07-31 priskaičiuota 1492,26 Eur mokesčių, apmokėta 1547,96 Eur, iš kurių 859,49 Eur dengia senąją priteistą skolą. Tokiu būdu iš priskaitytos sumos atimant apmokėtos sumos likusią dalį 688,47 Eur, lieka nesumokėtas naujai susidariusios skolos likutis 803,79 Eur.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų skolos skaičiavimo duomenų, neįrodė, kad ieškovės pateikti šilumos energijos ir karšto vandens rodmenys netikslūs ar klaidingai paskaičiuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl neteisingai jam paskaičiuotų įmokų.

30. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovui buvo pranešta apie skolos susidarymą: atsakydama į 2020-10-22 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė atsakovui informaciją apie priskaičiuotus mokėjimus ir jų apmokėjimą už suteiktas paslaugas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2020-10-01 (b. l. 57, 58).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.