- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-71-806/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-01183-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo – teisininko K. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus (toliau – ir Institucija) prašymas (liudijimas su dokumentais) pripažinti ir vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. GA28910428 paskirtą 80 Eur piniginę sankciją, vadovaujantis Europos Sąjungos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2005/2214/TVR).
2. Piniginė sankcija (80 Eur bauda) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta už tai, kad 2025 m. gegužės 29 d. 02.25 val. kelyje Riga, Lielirbes iela pie nobrauktuves uz Baseina ielu, transporto priemone „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo 79 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą – 76 km/h), kur leistinas greitis 50 km/val. Greitis užfiksuotas matavimo įrenginiu GATSO Nr. 16-22-033-016. Sprendime nurodyta, kad šiais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimai, atsakomybę už minėtą nusižengimą atsakomybę numato Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 8 dalis.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus prašymą tenkinti, pripažinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. GA28910428, kuris įsiteisėjo 2025 m. liepos 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 80 Eur piniginę sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
4. Skundu apygardos teismui pareiškėjas prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti; 2) priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos Institucijos sprendimą; 3) konstatuoti Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio ir viešosios tvarkos pažeidimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sprendimas priimtas nesant įrodymų apie tinkamą informavimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad: 1) Latvijos Institucijos sprendimas buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie pradėtą administracinį procesą; 3) jai buvo sudaryta reali galimybė gintis ar apskųsti sprendimą. Pateiktas vien deklaratyvus Institucijos teiginys, kad dokumentas išsiųstas paprastu paštu, neatitinka nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatyto įteikimo standarto. Pagal Tarybos sprendimą 2009/299/TVR, sprendimas, priimtas asmeniui nedalyvaujant, negali būti pripažintas, jei neįrodyta, kad asmuo buvo tinkamai informuotas ar turėjo galimybę iš naujo ginčyti sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas šių nuostatų apskritai netaikė, taip padarė esminį teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Padarytas EŽTK 6 straipsnio ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose Colozza v. Italy, Sejdovic v. Italy, Hermi v. Italy nuosekliai pabrėžė, kad valstybė privalo įrodyti, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą, priešingu atveju sprendimas negali sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Skundžiama nutartimi šie standartai buvo visiškai ignoruoti, o tai reiškia tiesioginį EŽTK 6 straipsnio pažeidimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sudaro viešosios tvarkos dalį.
4.3. Padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo visiškai eliminuota iš proceso ir neteko galimybės pateikti paaiškinimus, nurodyti faktinį transporto priemonės naudotoją, ginčyti sprendimą iš esmės, o tokios aplinkybės nesuderinamos su konstitucine teisingumo samprata, todėl sprendimo pripažinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinius pagrindus.
4.4. Skundžiama Nutartimi teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ji tenka sprendimą priėmusiai institucijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad viešosios tvarkos (ordre publis) pažeidimas sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atsisakyti pripažinti užsienio sprendimą.
4.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas analogiškose bylose, kuriose pareiškėju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suformavęs nuoseklią, aiškią ir nuspėjamą teismų praktiką, pagal kurią užsienio valstybių institucijų sprendimai nėra pripažįstami ir neleidžiami vykdyti, kai nėra pateikta patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių tinkamą sprendimo įteikimą juridiniam asmeniui, juridinis asmuo dėl institucijų veiksmų ar neveikimo objektyviai neturėjo galimybės identifikuoti faktinio transporto priemonės vairuotojo, sprendimo pripažinimas būtų grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais. Tokia praktika suformuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo sprendimo pripažinimo ir vykdymo bylose Nr. E1-2840-1033/2022, E1-3322-1130/2025, E1-3558-1130/2025, E1-4256-1078/2025, E1-4314-1133/2025. Minėtose bylose teismai aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad vien sprendimo išsiuntimas paprasta pašto siunta, nepateikiant gavimo patvirtinimo ar kitų objektyvių įrodymų, neatitinka teisingo proceso reikalavimų, o bet kokios abejonės dėl sprendimo įteikimo fakto turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nepagrįstai ir nemotyvuotai nukrypsta nuo šios nusistovėjusios praktikos nors bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios, teisinis reglamentavimas nepasikeitė, pareiškėjo procesinė situacija yra identiška. Toks nemotyvuotas nukrypimas pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, taip pat prieštarauja Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotam reikalavimui teismams užtikrinti praktikos nuoseklumą ir sprendimų prognozuojamumą.
4.6. EUCARIS sistema yra nevieša ir prieinama tik kompetentingoms institucijoms, o privatūs ir juridiniai asmenys, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokios galimybės susipažinti su per ją gautais duomenimis ar juos ginčyti. Net ir galimas institucijų naudojimasis EUCARIS negali pateisinti sprendimo priėmimo, kai asmuo apie procesą sužino tik sprendimo pripažinimo stadijoje. Toks procesas paneigia kontradikcinį pobūdį, procesinį lygiateisiškumą ir prieštarauja EŽTK 6 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos konstitucinei teisingumo sampratai.
4.7. Užsienio sprendimo pripažinimas situacijoje, kai asmuo nebuvo informuotas, nedalyvavo procese ir neturėjo jokios galimybės gintis, reiškia esminį teisingumo paneigimą (denial of justice). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad toks pažeidimas sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atsisakyti pripažinti užsienio sprendimą.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga, nenustatė pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, objektyviai įvertinti surinkti duomenys, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
7. Skundu pareiškėjas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą administracinės teisenos procesą užsienio valstybėje, o tai pažeidė jo teisę į tinkamą informavimą, todėl sprendimas negalėjo sukelti teisinių pasekmių.
8. Apygardos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo ir valdymo biuro Foto radarų skyrių su prašymu pateikti papildomus duomenis apie 2025 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. GA289104280 išsiuntimą ir (ar) įteikimą įmonės registruotu elektroniniu paštu ar buveinės adresu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. gavo atsakymą iš Vyriausiosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro, kad sprendimas Nr. GA28910428 buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, kaip paprastas laiškas, kuris adresatui įteikiamas įdedant jį į pašto dėžutę be gavimo patvirtinimo parašo. Nurodė, kad tais atvejais, kai laiško neįmanoma pristatyti adresatui, visi laiškai nedelsiant grąžinami siuntėjui, nurodant nepristatymo priežastį. 2025 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. GA28910428 nebuvo grąžintas, todėl Institucija neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo sprendimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. GA28910428. Taip pat nurodė, kad sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę pateikti skundą, užpildydama prie sprendimo pridėtą atsakymo formą ir nurodydama vairuotojo tapatybės duomenis, tačiau apskundimo teise nepasinaudojo. Taip pat Institucija pažymėjo, kad prieš Latvijos Respublikai paprašant vykdyti sprendimą dėl turtinio pobūdžio išieškojimo Lietuvos Respublikoje, 2025 m. liepos 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė priminimą apie savanorišką baudos sumokėjimo termino pabaigą, kuris taip pat nebuvo grąžintas Institucijai kaip neįteiktas.
9. 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniame sprendimo dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms Nr. 2005/214/TVR 6 straipsnyje yra numatyta tai, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal šio Pamatinio sprendimo 2005/2214/TVR 4 straipsnį perduotus sprendimus bei nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Tiek aukštesnysis teismas, tiek apylinkės teismas nenustatė nei Pamatinio sprendimo 2005/2214/TVR 7 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1-12 punktuose numatytų pagrindų, kurie leistų teismui atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.
10. Pareiškėjas dėl netinkamo informavimo iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos nacionalinių teismų praktika, kurioje nurodo, kad teismai aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad vien sprendimo išsiuntimas paprasta pašto siunta, nepateikiant gavimo patvirtinimo ar kitų objektyvių įrodymų, neatitinka teisingo proceso reikalavimų, o bet kokios abejonės dėl sprendimo įteikimo fakto turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nepagrįstai ir nemotyvuotai nukrypo nuo nusistovėjusios praktikos, nors bylos faktinės aplinkybės iš esmės tapačios, teisinis reglamentavimas nepasikeitė, pareiškėjo procesinė situacija yra identiška.
11. Apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjo nurodoma Lietuvos Respublikos nacionalinių teismų praktika (administracinio nusižengimo sprendimo pripažinimo ir vykdymo bylose Nr. E1-3322-1130/2025, E1-3558-1130/2025, E1-4256-1078/2025, E1-4314-1133/2025), sprendžia, kad nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai nesaisto aukštesniojo teismo priimti kitokį sprendimą, nei tą darė apylinkės teismai. Nors nurodytose bylose konstatuota, kad sprendimai įmonei išsiųsti neregistruota siunta be gavimo patvirtinimo, kuri Institucijai negrįžo ir todėl Institucijos nuomone, nebuvo pagrindo manyti, kad įmonė sprendimo negavo. Vilniaus miesto apylinkės teismai konstatavo, kad tokiais atvejais, nėra objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad įmonė buvo tinkamai informuota apie padarytą pažeidimą, turėjo teisę jį apskųsti ir nepripažindavo paskirtų sankcijų vykdyti Lietuvos Respublikoje.
12. Vis dėlto pažymėtina, kad iš Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „g“ punkto bei BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatų seka, jog tinkamą minėto pranešimo įteikimo tvarką numato ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o šį sprendimą priėmusios valstybės (Latvijos Respublikos) nustatytos procesinės taisyklės (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-1053/2025). Dėl to nėra pagrindo šioje byloje vadovautis skunde nurodoma Lietuvos teismų praktika, kurioje nagrinėjami procesinių dokumentų įteikimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus klausimai. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2026 m. sausio 12 d. nutartį rėmėsi aukštesniųjų teismų suformuota praktika, o būtent Vilniaus apygardos teismo nutartimis Nr. 1S-242-1072/2025, 1S-231-885/2025, 1S-164-497/2025 ir kt. Apygardos teismas pažymi, kad šios nutarties 8 punkte nurodytos Institucijos aplinkybės iš esmės paneigia skundo teiginius, kad nebuvo įrodyta, kad sprendimas dėl finansinės sankcijos paskyrimo buvo įteiktas netinkamai.
13. Apygardos teismas pažymi, kad vien per 2026 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teisme išnagrinėti 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundai, dėl iš esmės identiškų aplinkybių, t. y. greičio viršijimo Latvijos Respublikoje ir dėl piniginės sankcijos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal Latvijos Respublikos teikimą. 8 pareiškėjo skundai buvo atmesti ir paliktos galioti Vilniaus miesto apylinkės teismų nutartys, kuriomis nutarta paskirtą piniginę sankciją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1-1072/2026, 1S-10-885/2026, 1S-13-576/2026, 1S-15-935/2026 ir kt.). Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai yra susipažinusi ir žino procesinių dokumentų įteikimo tvarką iš Latvijos Respublikos. Vien tai, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių veiksmų spręsti situacijoms, kai jos manymu procesiniai dokumentai nuolat įteikiami netinkamai (pavyzdžiui, atnaujinti kontaktinius duomenis informacinėse sistemose, kreiptis į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis), rodo įmonės pasyvų ir atsainų požiūrį į daromus administracinės teisės pažeidimus, kai įmonė užsiima automobilių prekyba, lengvųjų ir mikroautobusų nuoma su ir be vairuotojo Lietuvoje ir užsienyje (iš įmonės pateikiamų rekvizitų), akivaizdu, kad tokie pažeidimai daromi nuolat. Šiais atvejais apygardos teisme buvo padarytos išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti sprendimai buvo išsiųsti įmonės registracijos adresu, paprasta pašto siunta be gavimo patvirtinimo parašu, o tai laikytina, kad sprendimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteikti Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Esant iš esmės identiškoms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, nuo suformuotos praktikos nukrypti ir netikėti Latvijos Respublikos kompetentingų Institucijų pateikta informacija apygardos teismas neturi pagrindo.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi pagrįstai padarė išvadas, kad Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. sprendimas (sprendimas tapo galutiniu 2025 m. liepos 2 d.) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos 80 Eur piniginės sankcijos pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties ir tenkinti pareiškėjo atstovo skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. P. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.