- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-1-1072/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-01109-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) atstovo K. P. (toliau – ir atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio piniginę sankciją ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tapo galutiniu 2025 m. gegužės 23 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 80 Eur dydžio piniginė sankcija (bauda) už tai, kad 2025 m. balandžio 26 d., 16.32 val. kelyje Riga (Baltezers)–Igaunijas robeža (Ainaži) (A1), 81,7 km, kur leistinas greitis ne daugiau 50 km/h, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama 87 km/h greičiu (įvertinus galimą prietaiso paklaidą – 84 km/h greičiu), tokiu būdu leistiną greitį viršijant 34 km/h. Greitis buvo išmatuotas matavimo prietaisu GATSO, nestabdant vairuotojo. Tuo buvo pažeisti Latvijos Respublikos Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 11 dalies ir Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio piniginę sankciją ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo argumentai
3. Pareiškėjo atstovas skundu prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį, atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Latvijos Respublikos instituciją pateikti įrodymus dėl tinkamo sprendimo įteikimo, jei byla būtų grąžinama nagrinėti iš naujo; 3) pripažinti, kad įmonei neįteiktas sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus; 4) nutraukti bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1 Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad Latvijos Respublikos sprendimas buvo tinkamai įteiktas vien dėl to, kad siunta negrįžo siuntėjui, tačiau siunta buvo išsiųsta paprastu paštu, be jokio gavimo patvirtinimo, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024, Administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsniui ir 89 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 straipsniui. Pareiškėjo atstovas, cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo teismų praktiką dėl asmens žinojimo apie procesą, nurodo, kad institucija nepateikė įrodymų apie įteikimą, todėl buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus, faktinio vairuotojo duomenis, apskųsti sprendimą. Pasak pareiškėjo atstovo, Tarybos sprendimas 2009/299/TVR nustato, kad valstybė negali pripažinti kitos šalies sprendimo, priimto nedalyvaujant asmeniui, jeigu neįrodyta, kad jis gavo pranešimą, o tai prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo bylose priimtiems sprendimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
5.2 Skunde taip pat nurodoma, kad nepateikti įrodymai apie pažeidimą, kadangi nėra nuotraukų, prietaiso techninių parametrų, matavimo protokolo, transporto priemonės atpažinimo duomenų. Lietuvos teismas negali pripažinti sprendimo, jei nėra įrodymų, kad pažeidimas įvyko, pažeidimą padarė šiai įmonei priklausanti transporto priemonė. Be kita ko, pažeidimo metu transporto priemonę faktiškai naudojo nuomininkas pagal nuomos sutartį. Latvijos teisė numato pareigą nurodyti faktinį vairuotoją, bet institucija tokių duomenų nereikalavo pateikti, nes įmonei nebuvo įteiktas sprendimas. Pareiškėjo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes netyrė įteikimo teisėtumo, nesvarstė Europos Sąjungos teisės normų taikymo, ignoravo pareiškėjo pateiktą oficialų vairuotojo identifikavimą, rėmėsi ne įrodymais, o institucijos prielaidomis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į pareiškėjo atstovo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo išvados ir teisiniai argumentai
Pareiškėjo atstovo skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjo atstovo skundu ir skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pareiškėjo atžvilgiu, priimta nepadarius procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų.
6. Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su pakeitimais, padarytais sprendimu 2009/299/TVR) (toliau – ir Pamatinis sprendimas) yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Minėto pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos ir perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę sistemą, jas įgyvendinant BPK 365¹ ir 365² straipsniuose įtvirtintomis teisinėmis normomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo atstovo minimų tarptautinių teisės aktų pažeidimais, visiškai nepagrįsti ir šiuo aspektu plačiau nepasisakoma. Be kita ko, pažymėtina, kad teismas, kuris pripažįsta užsienio valstybės galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo. Todėl pareiškėjo atstovo skundo argumentų dėl to, kad byloje nėra objektyvių įrodymų dėl pažeidimo padarymo, kad automobilį vairavo kitas asmuo, aukštesnysis teismas nenagrinėja.
7. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, jog pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pažymėtina, kad imperatyvi sąlyga be jokių abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie pažeidimo nagrinėjimo procesą, nustatyta ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, prašymą iš esmės motyvuoja padarytais pažeidimais dėl tinkamo informavimo apie priimtą sprendimą bei teisę jį ginčyti. Tačiau iš pirmiau paminėto teisinio reguliavimo matyti, jog tinkamą minėto pranešimo įteikimo tvarką reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, kaip nurodoma pareiškėjo skunde, o sprendimą priėmusios valstybės nustatytos procesinės taisyklės. Todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo vadovautis skunde nurodoma Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje nagrinėjami procesinių dokumentų įteikimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus klausimai.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės policijos pagrindinės policijos administracijos Reagavimo administracijos Eismo saugumo valdymo skyriaus pateiktais duomenimis nurodyta, kad sprendimas buvo išsiųstas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos į Europos transporto priemonių ir vairuotojų informacinę sistemą „EUCARIS“ ir taip pat jis išsiųstas paprastu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotu adresu į įmonės pašto dėžutę be gavimo patvirtinimo parašo. Tais atvejais, kai pašto siuntos neįmanoma pristatyti, ji nedelsiant grąžinama siuntėjui, tačiau šiuo atveju siunta nebuvo grąžinta, todėl Latvijos Respublikos kompetentinga institucija sprendė, kad sprendimas yra tinkamai įteiktas. Sprendime taip pat buvo nurodyta ir apeliacijos procedūra, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Latvijos Respublikos dokumentuose (b. l. 5 (antra lapo pusė), 19) nurodytas pareiškėjo adresas sutampa su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija bei su paties pareiškėjo atstovo skunde nurodomu adresu (b. l. 22, 49), taigi nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui skirta Latvijos Respublikos siunta nukeliavo ne tuo adresu ir buvo neįteikta.
10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad sprendimas dėl bylos pradėjimo ir baudos skyrimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir tai atitiko Pamatiniame sprendime įtvirtintas nuostatas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje Latvijos Respublika kompetentinga institucija pateikė duomenis apie pranešimo išsiuntimą pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – liudijimo „j“ dalis (b. l. 18 antra pusė, 19–21), todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija. Tuo tarpu skunde nurodomi žemesniojo teismo priimti sprendimai nėra precedentas nagrinėjamu atveju, kadangi žemesnės instancijos teismai yra saistomi būtent aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o ne atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo nesant Tarybos pamatiniame sprendime ir BPK 365¹ straipsnyje įtvirtintų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti ir vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą finansinę baudą. Tai, kad pareiškėjas byloje yra pateikęs sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad bylai reikšmingu laiku įmonei priklausantį automobilį valdė kitas asmuo – užsienio pilietis, nesudaro pagrindo netenkinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymo, kadangi kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, įmonė nuomos sutarties pagrindu turi galimybę susigrąžinti sumokėtą baudą regreso tvarka iš faktiškai vairavusio asmens.
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atstovo skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.