Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1738-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-19
Bylos Nr.: 2A-1738-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36935-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: D. S., V. S.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.1.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1738-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36935-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.5; 3.1.1.2.8; 3.3.1.18.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams D. S. ir V. S. dėl teisės be atsakovų sutikimo rekonstruoti statinį pagal parengtą rekonstrukcijos projektą.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo teisę be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų D. S. ir V. S. sutikimo teikti prašymą leidimui pagal MB „Formos studija“ parengtą virtuvės rekonstrukcijos projektą FS-2019-10-23-TP rekonstruoti ieškovui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini, esančią lauko virtuvę, statinių išsidėstymo žemės sklypo plane pažymėtą indeksu 2I1m.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis pirmiau nurodytu adresu, bei šiame sklype esantys statiniai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija (toliau – VTPSPI) 2019 m. sausio 7 d. Savavališkos statybos aktu konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu ieškovui priklausančiame sklype be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento buvo rekonstruojama lauko virtuvė, kurios užstatymo plotas ir aukštis rekonstrukcijos metu buvo padidinti atitinkamai nuo 22 kv. m iki 52,84 kv. m ir nuo 1,90 m iki 4,90 m. Ieškovui priklausantis sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Ieškovo užsakymu parengtas jam priklausančios virtuvės rekonstrukcijos projektas 2019 m. spalio 25 d. buvo išsiųstas atsakovams, prašant pritarti projektui arba pateikti pastabas, taip pat nurodant, kad po rekonstrukcijos atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės iki atsakovų žemės sklypo ribos nesumažės ir atitiks šiuo metu VĮ „Registrų centras“ dokumentuose nurodytą atstumą. Atsakovai nepateikė atsakymo į ieškovo siųstą pranešimą dėl sutikimo davimo, todėl lauko virtuvės rekonstrukcijos įteisinimo veiksmus ieškovas galėtų tęsti tik teismui pripažinus jo teisę teikti prašymą leidimui rekonstruoti virtuvę pagal MB „Formos studija“ parengtą virtuvės rekonstrukcijos projektą gauti be atsakovų sutikimo. Ieškovo vertinimu, teismas turėtų patenkinti jo reikalavimą, nes parengtas virtuvės rekonstrukcijos projektas nepažeidžia atsakovų teisių, nėra realios jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmės, kylančios iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodyta, kad pagal į bylą pateiktą 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – lauko virtuvė, kurio užstatytas plotas yra 22 kv. m; po rekonstrukcijos darbų ginčo statinio užstatymo plotas didėja iki 45,77 kv. m (pastato ilgis palei sklypo ribą buvo 5,70 m, po rekonstrukcijos – 7,80 m). Atsakovų teigimu, ieškovas rekonstrukcijos darbus vykdys ne ant esamo statinio pamatų, o keisdamas statinio matmenis. Norint įgyvendinti ieškovo parengtą projektą, atsakovų sutikimas reikalingas tam, kad rekonstruojamas pastatas būtų skaičiuojamas į vieną gaisrinį skyrių su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Tokį sutikimą duoti atsakovai atsisako. Atsakovai prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, – šios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus, statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenumatyta galimybės, kad atstumai iki gretimų sklypų ribų galėtų būti keičiami teismo sprendimu, nes tai galima padaryti tik suinteresuotų asmenų tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu nei norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

5. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai papildomai nurodė, kad ieškovas nutyli bylos nagrinėjimui labai svarbią aplinkybę, jog po rekonstrukcijos pastatytas gerokai didesnis pastatas yra pastatytas ženkliai mažesniu atstumu iki sklypo ribos nei leidžia teisės aktai (ta aplinkybė, kad lauko virtuvė stovėjo mažesniu atstumu iki sklypo ribos, nereiškia, kad po rekonstrukcijos ženkliai išplėtus statinio gabaritus nereikalingas atsakovų sutikimas padidėjusių gabaritų apimtyje). Be to, ieškovo rekonstruota lauko virtuvė negali būti įteisinama ne tik dėl neišlaikyto atstumo iki gretimo sklypo ribos, bet ir dėl to, kad yra pažeidžiami imperatyvūs priešgaisrinės saugos reikalavimai, pagal kuriuos priešgaisriniai atstumai net tarp labiausiai ugniai atsparių pastatų turi būti bent 6 m. Ginčo atveju jie nėra išlaikyti, todėl, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3. papunkčio nuostatomis, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynams priklausantį statinį į vieną gaisrinį skyrių. Ši aplinkybė tiek ieškovui, tiek jo projektuotojui yra žinoma, nes Projekte parengtas tekstas dėl atsakovų sutikimo dėl vieno gaisrinio skyriaus sudarymo. Atsakovai nesutinka duoti tokį sutikimą. Be to, atsakovų vertinimu, teismo sprendimas nesukeltų realių teisinių padarinių ieškovui, nes pastatas, kurį siekiama įteisinti, neatitinka jam parengto Projekto, pagal kurį ieškovas kreipėsi į teismą. Dėl to ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo matyti, kad 2018 metais buvo patikslinti žemės sklypo matavimai, Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) vedėjo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu buvo įregistruotas žemės sklypo duomenų patikslinimas. Ieškovui priklausančiame žemės sklype yra registruoti pastatai: lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymima indeksu 2I1m, statybos metai 1969 m., užstatytas plotas 22 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data 1991 m. spalio 21 d.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos metai 1969 m., užstatytas plotas 88 kv. m; ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos metai 1990 m., užstatytas plotas 25 kv. m. NTR išrašo 10.3. punkte nurodyta, kad pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. lauko virtuvei, 2019 m. sausio 7 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-190107-00001.

8. Teismas pažymėjo, kad iš žemės sklypo plane nurodyto statinių išdėstymo matyti, jog pastato, plane pažymėto indeksu 2I1m (lauko virtuvė), matmenys – 5,70 x 3,90, pastato užstatytas plotas, kuris buvo įregistruotas NTR, – 22 kv. m. Tuo tarpu MB „Formos studija“ parengtame projekte šio pastato (lauko virtuvės) užstatymo plotas – 45,77 kv. m, pastato matmenys – 7,80 x 6,46. Teismas taip pat pažymėjo, kad abi šalys pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas ginčo statinys (lauko virtuvė), nekilo ginčo dėl to, jog abiejų šalių pateiktose nuotraukose matomas tas pats ginčo pastatas, kurį ieškovas įvardija lauko virtuve ir kurio stogas yra vienšlaitis (CPK 187 straipsnis). Tuo tarpu projekte yra suprojektuotas dvišlaitis pastato stogas.

9. Analizuodamas ieškovo pateiktą MB „Formos studija“ parengtą projektą, teismas nustatė, kad projekte įrašytas atsakovams skirtas dviejų sutikimų tekstas: vienas – dėl statinio statybos neišlaikant 3 metrų norminio atstumo iki atsakovams priklausančio sklypo ribos, bet ne mažiau kaip 0,5 metro; kitas – dėl ieškovui priklausančio ginčo statinio, įvardijamo ūkiniu pastatu, ir atsakovams priklausančio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų jungimo į vieną gaisrinį skyrių.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad projekte vartojamos frazės „pirmas aukštas su sklypu“, „pirmo aukšto planas“, ir, analizuojant šią informaciją kartu su projekte pateiktu pastato pjūviu 1-1, kuriame matyti, kad pagal projektą turėtų būti įrengiama/naudojama perdanga tarp pirmo aukšto ir stogo, taip pat fasado eksplikaciją, vizualizacijas, jose pavaizduotų langų, durų išdėstymą su atsakovų pateiktose nuotraukose matomų jau įrengtų langų ir durų padėtimis, kyla pagrįstų abejonių, ar teismui pateiktas pilnas parengto ginčo pastato projekto variantas, nors teismas to prašė. Be to, teismo nuomone, durų ir langų išdėstymas tokią pagrįstą abejonę dėl galimo projektuojamo antro aukšto labiau patvirtina. Teismas darė išvadą, kad teismui pateiktas projektas ir jau pastatytas ginčo pastatas, dėl kurio ieškovui surašytas savavališkos statybos aktas, skiriasi.

11. Teismas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo, numatančio besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus, 4 dalyje nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (7 priedo 4 dalis). Teismas pabrėžė, kad Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus iki kaimyninių sklypų ribų yra imperatyvios, todėl statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų.

12. Teismas darė išvadą, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog ginčo statinys pastatytas nesilaikant imperatyvių norminiuose teisės aktuose numatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos (3 m atstumo). Pateiktame projekte, kuris, jau pažymėta, neatitinka realiai pastatyto pastato matmenų, langų, durų išdėstymo, nurodyta, kad atstumas iki atsakovų žemės sklypo ties vienu ginčo pastato kampu pagal išilginę pastato kraštinę su kaimynų sklypu yra 1,17 m iki kaimynų sklypo ribos, ties kitu – 1,09 m, tuo tarpu projekto stogo plano brėžinyje nurodyti atstumai jau yra atitinkamai 0,964 m ir 0,864 m, o sutikimo teksto projekte nurodyta, jog leidžiama statyti ne arčiau kaip 0,5 m iki atsakovų sklypo ribos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, koks realus šiuo metu atstumas iki atsakovų sklypo ribos, taip pat nepateikė įrodymų, koks buvo atstumas anksčiau nuo lauko virtuvės, buvusios iki gaisro, iki atsakovų sklypo ribos (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės lemia išvadą, jog ginčo statinio atstumo nuo atsakovų sklypo ribos negalima vertinti kaip nedidelio, palyginus su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžiančio minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad aptartos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas turi būti vertinami kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintose taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ (toliau – Taisyklės) nustatytais reikalavimais. Šių Taisyklių XIII skyriaus 6 lentelėje nurodyti minimalūs priešgaisriniai atstumai (net tarp labiausiai ugniai atsparių pastatų atstumai turi būti bent 6 m) ginčo atveju nėra išlaikyti, todėl, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punkto ir jo 7.4.3. papunkčio nuostatomis, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynams priklausantį statinį į vieną gaisrinį skyrių. Iš ieškovo pateikto projekto, kuris, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, neatitinka faktiškai pastatyto statinio, matyti, kad atstumai nuo stogo iki sklypo ribos yra mažesni nei 1 m, tai patvirtina, jog neišlaikyti imperatyvūs gaisrinės saugos norminiai atstumai.

14. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad teismas negali apginti ieškovo teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys jo nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas, nes teismui pateiktame projekte nurodytas atstumas iki atsakovų sklypo ribos negali būti vertinamas kaip nedidelis nuokrypis nuo teisės aktuose nustatytų imperatyvių atstumų, atsakovams nesutinkant tokia apimtimi riboti savo teises.

15. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovų nurodyti argumentai dėl to, jog teismui pateiktame projekte suprojektuotas statinys neatitinka natūroje pastatyto statinio, yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškovo ieškinio. Nustačius, kad ieškovas, siekdamas įteisinti pastatytą ginčo statinį, turėjo parengti ir teikti ginčo statiniui parengtą projektą, nes atsakovų sutikimas gali būti duodamas tik konkrečiam statiniui parengtam projektui, kurį analizuojant ir nustatoma, ar nebus pažeistos gretimo žemės sklypo, šiuo atveju – atsakovų, teisės ir teisėti interesai. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pastatytas pastatas neatitinka teismui pateiktame projekte suprojektuoto pastato (skiriasi langų, durų išdėstymas, suprojektuoto stogo konstrukcija, pastato aukštis).

16. Teismas pažymėjo, kad atskirai nepasisako dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ar teiginių (kad pateiktose lauko virtuvės projekto vizualizacijose pavaizduotas statinys pagal statinio aukštį, langų, durų išdėstymą, parinktą stogo konstrukciją primena gyvenamajam namui būdingas vizualizacijas ir t.t.), nes tai nekeičia teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas svarbias aplinkybes. NTR išrašas patvirtina, kad lauko virtuvė, plane pažymėta indeksu 2I1m, buvo pastatyta 1969 metais, jos kadastriniai matavimai atlikti 1991 m. spalio 21 d.; ieškovo nuosavybės teisė į šį pastatą įregistruota 1992 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas 2008 m. gegužės 9 d., tikslieji kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. spalio 2 d. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas jau esant pastatytai lauko virtuvei, atsakovai neginčijo žemės sklypo projekto tuo pagrindu, kad atstumas nuo lauko virtuvės pamatų iki sklypo ribų yra per mažas.

10.2. Teismas nenagrinėjo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad rekonstruota virtuvė remsis į senos virtuvės sustiprintus pamatus ir kad atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės pamatų iki bendros su atsakovais sklypo ribos išliks. Šią aplinkybę įrodo prie apeliacinio skundo pridėtas 2018 m. Statinio tyrimo aktas Nr. 18-180T, kuriame konstatuota, kad, rekonstruojant lauko virtuvę, sutvirtinti anksčiau buvę akmenbetonio pamatai.

10.3. Teismas nenagrinėjo, ar lauko virtuvės rekonstrukcija iš tiesų daro neigiamą poveikį atsakovų interesams. Teismo posėdžio metu atsakovų išsakyti nuogąstavimai dėl gaisrinės saugos buvo nekonkretūs, nepaaiškinant, kodėl lauko virtuvės pagerinimai mažina apsaugą nuo gaisro.

10.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, tenkinus ieškinį, atsakovai išsaugo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka teikti konkrečias pastabas dėl rekonstrukcijos projekto sprendinių.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas vėliau, nei pastatyta ginčo lauko virtuvė, todėl ieškovas negali remtis šia aplinkybe apeliaciniame skunde. Kita vertus, nurodyta aplinkybė bylai neturi teisinės reikšmės. Teismo posėdyje pats ieškovas nurodė, kad lauko virtuvė 1969 metais taip pat buvo pastatyta savavališkai, todėl ieškovas negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, kad kaimynai (atsakovai) sutinka su atstumo iki sklypo ribos nesilaikymu. Be to, akcentuotina tai, kad NTR įregistruotos ir jau sudegusios lauko virtuvės matmenys buvo 5,70 m x 3,90 m, užstatytas plotas – 22 kv. m, o ieškovo pateiktame projekte, kuriam prašoma atsakovų sutikimo, pastato matmenys – 7,80 m x 6,46 m, o užstatymo plotas – 45,77 kv. m, be to, padidintas ne tik plotas, bet iš aukštis (sudegusios lauko virtuvės aukštis buvo tik 1,90 m). Taigi pastato plotas padidėtų daugiau negu dvigubai, tačiau ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis gali statyti pastatą, nesilaikydamas atstumo ir toje dalyje, kurioje lauko virtuvės anksčiau nebuvo.

11.2. Nors ieškovas teigia, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog rekonstruota lauko virtuvė remsis į sustiprintus pamatus, todėl po rekonstrukcijos atstumas iki sklypo ribos nesikeis, tačiau ieškinyje tokių argumentų nėra. Kita vertus, teismas nustatė, kad projekte numatyto statinio plotas daugiau nei dvigubai didesnis, todėl akivaizdu, jog pagal projektą ginčo statinys niekaip netilptų į sudegusios lauko virtuvės plotą.

11.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, koks buvo anksčiau (iki gaisro) stovėjusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos. 2018 m. lapkričio 23 d. Statinio tyrimo aktas Nr. 18-180T aktas taip pat nepatvirtina ieškovo teiginių, nes šiame akte užfiksuoti tik rūsio matmenys (3,56 m x 2,35 m, t. y. 8,37 kv. m). Taigi rūsio plotas gerokai mažesnis nei sudegusios lauko virtuvės, be to, byloje nėra jokių įrodymų apie rūsio tikslią vietą ieškovo žemės sklype (Statinio tyrimo akte nurodyta, kad tik viena siena sutampa su pamatu, bet nenurodyta – kuri), todėl vien rūsio buvimas neįrodo buvusios lauko virtuvės atstumo iki sklypo ribos.

11.4. Iš ieškovo pateikto projekto matyti, kad projektuojamo statinio šlaitinis stogas išlenda už statinio sienų, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog toks išlindimas yra buvusios lauko virtuvės ribose. Be to, nei ieškovo pateiktame projekte, nei jokiame kitame dokumente nėra pažymėta tiksli buvusios lauko virtuvės, pamatų ir projektuojamo bei faktiškai pastatyto statinio tiksli vieta su koordinatėmis, todėl pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra jokios galimybės įvertinti, ar ieškovas tikrai nesumažintų atstumo iki atsakovų sklypo ribos.

11.5. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie buvusios lauko virtuvės atstumą iki sklypo ribos, nėra jokio pagrindo išvadai, kad, įgyvendinus rekonstrukcijos projektą, ginčo pastato atstumas iki sklypo ribos nesikeistų. Priešingu atveju nesuprantama, dėl kokių priežasčių projekte numatytas atsakovams skirtas sutikimo tekstas dėl statinio statybos neišlaikant 3 metrų norminio atstumo iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos.

11.6. Ieškovo pateiktas projektas neatitinka imperatyvių priešgaisrinės saugos reikalavimų, įtvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintose taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“. Pagal šiuos reikalavimus minimalus atstumas tarp pastatų turėtų būti bent 6 metrai, nebent ieškovo pastatas ir atsakovų gyvenamasis namas būtų sujungti į vieną gaisrinį skyrių. Tačiau tam reikalingas atsakovų sutikimas, kurį atsakovai atsisako duoti. Aplinkybė dėl imperatyvių priešgaisrinių reikalavimų buvo žinoma tiek ieškovui, tiek rekonstrukcijos projekto rengėjui, nes projekte yra įrašytas ir tekstas dėl atsakovų sutikimo apjungti pastatus į vieną gaisrinį skyrių. Nors ieškovas teigia, jog atsakovų nuogąstavimai dėl gaisrinės saugos yra nekonkretūs, tačiau gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų normos nesieja pastatų sujungimo į vieną gaisrinį skyrių pagal nuogąstavimų konkretumą. Pagal įtvirtintą reglamentavimą atsakovai gali atsisakyti duoti sutikimą, nenurodydami jokių argumentų. Akivaizdu, kad imperatyvūs priešgaisriniai reikalavimai nustatomi siekiant bent minimalaus priešgaisrinio saugumo, todėl atsakovai turi teisę atsisakyti sutikti su tokių reikalavimų mažinimu.

11.7. Ieškovo argumentai, kad, patenkinus ieškinį, atsakovai išsaugotų galimybę teikti konkrečias pastabas dėl rekonstrukcijos projekto, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, nes nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato, jog galimybė teikti pastabas projektui sudaro sąlygas nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apelianto (ieškovo) paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – firmos „Tyrimai ir projektai“ 2018 m. lapkričio 23 d. Statinio tyrimo aktą Nr. 18-180T (toliau – Statinio tyrimo aktas), nurodydamas, kad šis įrodymas patvirtina, jog rekonstruota lauko virtuvė remsis į senos virtuvės sutvirtintus pamatus ir atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės pamatų iki bendros su atsakovais sklypo ribos išliks. Apelianto teigimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, nes tik iš šio sprendimo motyvų tapo aišku, kad teismas rėmėsi klaidinga prielaida, jog ieškovas laisva valia pasirinko rekonstruojamos virtuvės atstumą iki bendros su atsakovų žemės sklypu ribos.

14. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrindė CPK 314 straipsnio taikymo sąlygų, todėl su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas neturėtų būti priimtas.

15. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pažymėtina tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai sprendžiamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje kilusio ginčo pobūdį (dėl ieškovo teisės rekonstruoti gaisro metu sudegusią lauko virtuvę, kuri pastatyta mažesniu, nei nustatytas teisės normų, atstumu iki gretimo žemės sklypo, ribos), įvertinusi šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nenustačiusi, jog apeliantas (ieškovas), teikdamas šį įrodymą po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sprendžia, kad yra pagrindas priimti apelianto (ieškovo) pateiktą naują rašytinį įrodymą. Pažymėtina tai, kad atsakovų teisė būti supažindintiems su nauju įrodymu nebus pažeista, nes jie, rengdami atsiliepimą į apeliacinį skundą, susipažino su šio įrodymo turiniu ir pasisakė dėl jame esančių duomenų įrodomosios reikšmės, sprendžiant byloje kilusį ginčą. Dėl to naujo įrodymo priėmimas neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Išdėstytų motyvų pagrindu tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, apelianto (ieškovo) pateiktas naujas įrodymas priimamas ir apeliacinės instancijos teismo bus vertinamas visų byloje esančių duomenų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos šalių ginčo aplinkybės

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra greta esančių žemės sklypų savininkai: ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0908 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o atsakovams – 0,5380 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šiuose žemės sklypuose yra ginčo šalims nuosavybės teise priklausantys statiniai.

18. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų matyti, kad ieškovo nuosavybės teisė į pastatus įregistruota 1992 m. rugsėjo 10 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, į žemės sklypą – 2008 m. gegužės 9 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79-17239 pagrindu; tikslieji žemės sklypo matavimai įregistruoti 2018 m. gruodžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 46SK-1004-(14.46.110) pagrindu.

19. Ieškovui priklausančiame žemės sklype registruoti tokie statiniai: 1) lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymima indeksu 2I1m (statybos metai – 1969 m., užstatytas plotas – 22 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1991 m. spalio 21 d.; 2) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 4I1m (statybos metai – 1969 m., užstatytas plotas – 88 kv. m); 3) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 5I1ž (statybos metai – 1990 m., užstatytas plotas – 25 kv. m). NTR duomenyse yra žyma, kad pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. lauko virtuvei, 2019 m. sausio 7 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-190107-00001.

20. Atsakovams priklausančiame žemės sklype registruoti tokie statiniai: 1) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 1A1/m (statybos metai – 1940 m., užstatytas plotas – 46 kv. m); 2) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 2I1/m (statybos metai – 1940 m., užstatytas plotas – 15 kv. m); 3) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymimas indeksu 3I1/m (statybos metai – 1940 m., užstatytas plotas – 63 kv. m); 4) inžinerinis statinys – šulinys.

21. Iš NTR duomenų matyti, kad atsakovės asmeninės nuosavybės teisė į statinius įregistruota 2013 m. kovo 15 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, į 1/2 dalį žemės sklypo – 2001 m. kovo 19 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 79-9213 pagrindu, 2012 m. liepos 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu; atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė į kitą 1/2 dalį žemės sklypo įregistruota 2017 m. gegužės 23 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-1740 pagrindu.

22. Bylos duomenimis, 2006 m. vasario 5 d. kilus gaisrui, sudegė ieškovui nuosavybės teise priklausanti lauko virtuvė, žymima indeksu 2I1m, apdegė rūsys (2018 m. lapkričio 23 d. Statinio tyrimo akto Nr. 18-180T tiriamoji dalis).

23. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 7 d. Savavališkos statybos akte konstatuota statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. lauko virtuvės, savavališka statyba (statybos rūšis – statinio rekonstravimas). Šiame akte nurodyta, kad savavališkai, neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, rekonstruojama lauko virtuvė 2I1m; rekonstruojamos virtuvės užstatymo plotas padidintas iki 52,84 kv. m, aukštis – iki 4,90 m; NRT registruotas lauko virtuvės užstatytas plotas – 22 kv. m, aukštis – 1,90 m; pažeisti Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai; statyba 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu buvo vykdoma.

24. Ieškovas, siekdamas pašalinti Savavališkos statybos akte konstatuotus pažeidimus, ėmėsi veiksmų ginčo statinio rekonstrukcijos projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

25. Ieškovo užsakymu mažoji bendrija (toliau – MB) „Formos studija“ parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektą Nr. FS-2019-10-23-TP (toliau – Projektas). Siekdamas įgyvendinti sąlygas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, ieškovas atsakovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, išsiuntė 2019 m. spalio 25 d. prašymą, kuriame nurodė, jog ketina atlikti ūkinio pastato (lauko virtuvės) rekonstrukciją pagal pridedamą Projektą, pažymėdamas, kad po rekonstrukcijos atstumas nuo rekonstruojamo ūkinio pastato iki atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nesumažės ir atitiks valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro įregistruotą atstumą. Ieškovas prašė per protingą laiką (pageidautina per 10 dienų po šio prašymo gavimo) išnagrinėti pridėtą rekonstrukcijos Projektą ir raštu pranešti, ar atsakovai sutinka su nurodyto ūkinio pastato rekonstrukcija pagal šį projektą; taip pat pateikti pasiūlymus, pastabas, jeigu tokių atsakovai turi.

26. MB „Formos studija“ parengtame Projekte įrašytas atsakovams skirtų dviejų sutikimų tekstas: 1) dėl sutikimo, kad kaimyniniame žemės sklype būtų rekonstruojamas ūkinis pastatas, išorinėms sienoms ir stogo konstrukcijoms neišlaikant 3 metrų norminio atstumo iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, bet ne arčiau kaip 0,5 metro; 2) dėl sutikimo, kad kaimyniniame žemės sklype rekonstruojamas ūkinis pastatas būtų skaičiuojamas į vieną gaisrinį skyrių su atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais.

27. Nesulaukęs atsakovų atsakymo į 2019 m. spalio 25 d. prašymą, ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti jo teisę be gretimo žemės sklypo savininkų – atsakovų – sutikimo teikti prašymą leidimui pagal MB „Formos studija“ parengtą lauko virtuvės rekonstrukcijos Projektą rekonstruoti ieškovui priklausančiame žemės sklype esančią lauko virtuvę, statinių išsidėstymo žemės sklypo plane pažymėtą indeksu 2I1m, gauti.

Žemesnės instancijos teismas

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, remdamasis tuo, kad ginčo statinys pastatytas nesilaikant norminiuose teisės aktuose numatyto imperatyvaus 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos, taip pat neišlaikyti imperatyvūs gaisrinės saugos norminiai atstumai, nustatytų nuokrypių negalima vertinti kaip nedidelių, palyginus su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžiančių minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Be to, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad teismui pateiktame Projekte suprojektuotas statinys neatitinka natūroje pastatyto statinio. Teismo nuomone, ieškovas, siekdamas įteisinti pastatytą ginčo statinį, turėjo parengti ir teikti ginčo statiniui parengtą projektą, nes atsakovų sutikimas gali būti duodamas tik konkrečiam statiniui parengtam projektui, kurį analizuojant ir nustatoma, ar nebus pažeistos gretimo žemės sklypo, šiuo atveju – atsakovų, teisės ir teisėti interesai.

Dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl statinio, esančio mažesniu nei teisės normose reglamentuotu atstumu, rekonstravimo

29. Apeliantas (ieškovas) teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šiam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes: kad lauko virtuvė buvo pastatyta 1969 metais, kad atstumas nuo rekonstruotos lauko virtuvės iki bendros su atsakovais žemės sklypų ribos išliks toks pat, koks buvo senosios virtuvės.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje kilusio ginčo ypatumas yra tas, jog ieškovas siekia atstatyti ar perstatyti dar 1969 metais pastatytą pastatą – lauko virtuvę, sudegusią dėl 2006 m. vasario 5 d. kilusio gaisro.

31. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, kai statinys sunaikinamas gaisro, gali susiklostyti dvejopa situacija: 1) jeigu statinys sunaikinamas visiškai, tuomet jo atstatymas kvalifikuotinas kaip naujo statinio statyba (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą naujo statinio statybos sąvoką tai yra statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punktą statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jeigu jo konstrukcijų nelikę, arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 metro esančios laikančiosios konstrukcijos); 2) jeigu statinys negali būti laikomas sunaikintu visiškai, tuomet jo statybos rūšis kvalifikuojama kaip statinio rekonstravimas (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą statinio rekonstravimo sąvoką tai yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

32. Ieškovas (apeliantas) 2018 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į statybų srities specialistą tam, kad šis patvirtintų ginčo lauko virtuvės statybos darbų rūšį (nauja statyba ar rekonstrukcija). Firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtame 2018 m. lapkričio 23 d. Statinio tyrimo akte Nr. 18-180T, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punkto nuostatomis ir apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, kad virtuvės pamatai yra išlikę virš žemės paviršiaus, padaryta išvada, jog iki gaisro buvęs statinys nelaikytinas visiškai sugriuvusiu, todėl vietoj anksčiau buvusio statinio įrengiamo statinio statybos rūšis – rekonstrukcija.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visų pirma turėjo identifikuoti, ar šalių ginčas kilo dėl naujo pastato statybos, nesilaikant teisės aktų įtvirtintų atstumų iki gretimo žemės sklypo ribų, ar dėl nenaujo pastato, pastatyto mažesniu nei teisės normose reglamentuotu atstumu, rekonstravimo. Nors ieškovo ieškinyje visur nurodoma apie siekį įteisinti ginčo pastato (lauko virtuvės) rekonstrukciją, ieškinio reikalavimas suformuluotas prašant pripažinti ieškovo teisę be atsakovų sutikimo teikti prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti pagal parengtą lauko virtuvės rekonstrukcijos projektą, prie ieškinio pridėtas Savavališkos statybos aktas surašytas būtent dėl tokios statybos rūšies kaip rekonstrukcija, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir ši teisiškai reikšminga aplinkybė nebuvo išsiaiškinta.

34. Teismas, apibrėždamas ginčo dalyką, nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovo teisės statyti statinius, nesilaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos be atsakovų rašytinio sutikimo. Šalių ginčui išspręsti teismas taikė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 7 priedo 4 punktą, kuriame nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

35. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais dėl naujų statinių statybos mažesniu nei teisės normų reglamentuotu atstumu, o būtent – kasacinio teismo išaiškinimu, kad teisės normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninių sklypų ribų yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai būtų keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Dėl tuo atveju, kai kaimyninio žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

36. Tačiau nurodytina tai, kad statinio rekonstrukcijos atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) privalomumą reglamentuoja STR 1.05.01:2017) 7 priedo 8 punktas, kuriame nustatyta, kad tokie rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

37. Kasacinio teismo, pasisakant dėl statinio, pastatyto mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos, rekonstrukcijos, išaiškinta, kad, rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį. Tuo atveju, kai dėl ginčo statinio rekonstrukcijos yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, teismas turi nustatyti, ar savininko teisės rekonstruoti statinį, mažinant atstumą iki sklypo ribos, pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018, kt.).

38. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto argumento, kad 1969 m. lauko virtuvė buvo pastatyta savavališkai, nes taip nurodė pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metu. Pažymėtina tai, kad pagalbinio ūkio pastatas – lauko virtuvė – pastatyta 1969 metais, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šie viešojo registro duomenys nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, laikytini teisingais ir išsamiais (CK 4.262 straipsnis), todėl 1969 metais pastatytos lauko virtuvės statybos nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtos.

39. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju turėjo nustatyti tokius teisiškai reikšmingus faktus: 1) koks buvo 1969 metais pastatytos ir 2006 metais gaisro metu sudegusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos; 2) ar pagal ieškovo pateiktą Projektą ginčo lauko virtuvės rekonstrukcija bus vykdoma ant 1969 metais pastatytos lauko virtuvės pamatų; 3) ar rekonstrukcijos metu statinio matmenys nebus keičiami taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas; 4) jeigu dėl ginčo statinio rekonstrukcijos atstumas iki gretimo sklypo ribos bus mažinamas dar labiau, nustatyti pokyčio apimtį ir įvertinti, ar ieškovo teisės rekonstruoti statinį, mažinant atstumą iki atsakovų sklypo ribos, pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat įvertinti, ar nepripažinus ieškovo teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės.

40. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neidentifikavęs šiuo konkrečiu atveju kilusio ginčo, t. y. ne dėl ieškovo teisės statyti naują statinį, bet dėl dar 1969 m. pastatyto, tačiau 2006 m. sudegusio statinio rekonstrukcijos, pirmiau įvardytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė ir nevertino.

41. Dėl įrodinėjimo pareigos, sprendžiant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pareiga įrodyti, kad statinys rekonstruojamas ant esamų pamatų ir nemažinant esamų atstumų nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, tenka statytojui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, kt.).

42. Taigi nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, tvirtindamas, kad ginčo statinio rekonstrukcija pagal Projektą bus vykdoma ant sudegusios lauko virtuvės pamatų ir nemažinant dar labiau atstumo nuo esamų statinio konstrukcijų iki atsakovų žemės sklypo ribos, turi pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų tokias aplinkybes.

43. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovai, nesutikimą su ieškiniu grįsdami tuo, jog po rekonstrukcijos gerokai didesnis pastatas pastatytas gerokai mažesniu atstumu iki sklypo ribos, turi teisę pateikti savo įrodymų, jog dėl ginčo pastato rekonstrukcijos atstumas iki jų žemės sklypo mažėja ir kiek konkrečiai.

44. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog dėl rekonstrukcijos keičiami statinio matmenys, didėja užstatymo plotas, savaime nereiškia besiribojančio žemės sklypo savininkų teisių pažeidimo, nes rekonstruojamo statinio plotas gali būti didinamas ir kitais būdais, ne tik dar labiau mažinant ribą iki besiribojančio žemės sklypo. Pastato paaukštinimas pagal kasacinio teismo praktiką nelaikomas turinčiu esminės reikšmės teisės normų, reglamentuojančių atstumus iki gretimo sklypo ribų, pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, koks buvo anksčiau (iki gaisro) stovėjusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos, be to, koks realus šiuo metu atstumas iki atsakovų sklypo ribos. Nors teismas neturėjo duomenų apie iki gaisro buvusį lauko virtuvės atstumą iki atsakovų sklypo ribos ir šiuo metu realiai esantį atstumą, tačiau visgi sprendė, kad ginčo statinio atstumo nuo atsakovų sklypo ribos negalima vertinti kaip nedidelio, palyginus su viso privalomo atstumo dydžiu. Tokios teismo išvados, padarytos neturint konkrečių duomenų apie iki rekonstrukcijos buvusio statinio atstumą iki atsakovų sklypo ribos, nenustačius pokyčio po rekonstrukcijos, negalima pripažinti pagrįsta.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų, būtent ieškovui, besikreipiančiam į teismą dėl jo teisės į statinio rekonstrukciją gynimo, tenka pareiga nurodyti aplinkybes, reikšmingas jo reiškiamam reikalavimui išspręsti, bei pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Kita vertus, teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir turi užtikrinti, kad įrodinėjimo procesas vyktų taip, jog būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

47. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, koks buvo iki gaisro stovėjusios lauko virtuvės atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos, koks realus šiuo metu atstumas, galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomų įrodymų savo reikalavimui pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

49. Išanalizavus proceso pirmosios instancijos teisme eigą, nenustatyta, kad teismas, turėdamas pareigą kontroliuoti įrodinėjimo procesą, vykdydamas išaiškinimo pareigą, kuri yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis) sudėtinė dalis, būtų ieškovui nurodęs, jog šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos byloje pareikštam reikalavimui tinkamai išspręsti, ir, matydamas, kad byloje esančių duomenų nepakanka, būtų pasiūlęs ieškovui pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp jų – ir tam tikriems įrodymams pateikti, nepasiūlė ieškovui pridėti įrodymų buvusios iki gaisro lauko virtuvės atstumui iki atsakovų žemės sklypo ribų nustatyti. Be to, ieškovui pašalinus teismo įvardytus ieškinio trūkumus, gavus atsakovų atsiliepimą į ieškinį, teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė nevykdyti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, pažymėdamas, jog šalių ginčo esmė aiški, papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, ir iš karto paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kurio metu ieškovui nepasiūlyta pateikti papildomų įrodymų, toms aplinkybėms, kurios reikšmingos, bet kurioms nustatyti byloje esančių duomenų trūksta, pagrįsti (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

51. Nesurinkus byloje įrodymų apie iki gaisro buvusios lauko virtuvės atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos, nenustačius, ar pagal Projektą rekonstrukcija bus vykdoma ant sudegusios virtuvės pamatų, ar nukrypstant nuo jų taip, kad bus dar labiau sumažintas atstumas iki atsakovų žemės sklypo ribos, nebuvo galimybės tinkamai išspręsti šalių ginčą dėl ieškovo teisės rekonstruoti lauko virtuvę be atsakovų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, sutikimo, dėl rekonstrukcijos neišlaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki gretimo žemės sklypo ribų. Darytina išvada, kad, nenustačius šalių ginčui išspręsti esminę reikšmę turinčių aplinkybių, liko neatskleista šioje byloje kilusio ginčo esmė.

52. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas reikšmingomis laikė aplinkybes, kurios nagrinėjamo ginčo atveju neturi esminės teisinės reikšmės. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad nuotraukose užfiksuoto dabar esančio ginčo statinio stogas yra vienšlaitis, tuo tarpu Projekte suprojektuotas dvišlaitis pastato stogas; skiriasi natūroje esančio ir Projekte suprojektuoto pastato langų ir durų išdėstymas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo esmė – norminių atstumų iki atsakovų žemės sklypo ribos, siekiant rekonstruoti ginčo statinį, klausimas. Dėl stogo konstrukcijų svarbu tai, ar Projekte suprojektuoto pastato stogas, lyginant jį su sudegusios virtuvės stogo konstrukcijomis, bus išsikišęs į atsakovų sklypo pusę daugiau ir dėl to dar labiau mažins atstumą iki atsakovų sklypo ribos. Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo siekiama išsiaiškinti, kiek buvo išsikišusios sudegusios virtuvės stogo konstrukcijos, ar Projekte nurodytų stogo konstrukcijų išsikišimai į atsakovų sklypo pusę yra didesni ir dėl to vertintini kaip dar labiau mažinantys atstumą iki gretimo sklypo ribos.

53. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovo pateiktas Projektas neatitinka ir imperatyvių priešgaisrinės saugos reikalavimų, pagal kuriuos minimalus atstumas tarp pastatų turėtų būti bent 6 metrai.

54. Tokia teismo išvada negali būti pripažinta pagrįsta, nes ji padaryta vėlgi neatsižvelgus į tai, kad ieškovas siekia ne naujo pastato statybos, bet sudegusio pastato rekonstrukcijos. Akivaizdu, kad, rekonstruojant pastatą, kuris 1969 metais pastatytas nedideliu atstumu nuo atsakovų sklype esančio gyvenamojo namo, nepagrįsta reikalauti išlaikyti 6 metrų gaisrinės saugos atstumą. Taip pat nepagrįsta teigti, jog tokiu atveju atsakovai, nesutikdami, kad rekonstruojamas ginčo pastatas ir atsakovų gyvenamasis namas būtų sujungti į vieną gaisrinį skyrių, neprivalo motyvuoti savo nesutikimo, o teismas, atsakovams nesutinkant nukrypti nuo imperatyvaus 6 metrų atstumo, negali ginti ieškovo teisės į ginčo pastato rekonstrukciją.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra dar vienas savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti – Projekte suprojektuotas pastatas neatitinka natūroje ieškovo pastatyto pastato (skiriasi langų, durų išdėstymas, suprojektuoto stogo konstrukcija, pastato aukštis). Teismo nuomone, ieškovas, siekdamas įteisinti pastatytą ginčo statinį, turėjo pareigą parengti ir teikti būtent šiam statiniui parengtą projektą.

55. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Ginčo pastato rekonstrukcija pripažinta savavališka statyba dėl to, kad buvo atlikta neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Taigi ieškovas, siekdamas pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius, turi parengti ginčo statinio projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, tačiau neprivalo jo rengti tiksliai pagal natūroje jau esantį pastatą. Ta aplinkybė, kad ieškovo parengtas Projektas neatitinka natūroje esančio pastato (kurio rekonstrukcija pripažinta neteisėta), reiškia, jog tuo atveju, jeigu Projektas bus pripažintas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, ieškovas privalės perstatyti natūroje esantį pastatą pagal patvirtintą Projektą.

Dėl bylos esmės neatskleidimo

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ginčo teisinio santykio (kad šalių ginčas kilo dėl pastato, pastatyto mažesniu nei teisės normose reglamentuotu atstumu, rekonstravimo), neišsiaiškino esminių faktinių aplinkybių, būtinų tokio pobūdžio ginčui teisingai išspręsti, netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių gynimą, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl nesudėtingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos, ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose.

21. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė