Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovė vertino, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pertvarų nebuvimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesiskundė ir nesikreipė nei į kalinimo įstaigos administraciją, nei į psichologus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiais nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad, sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K. (pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K. (pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. Trečiasis sektorius reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 4-ame būryje 4 patalpoje ir naudojosi bendra dušine.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. sausio 16 d. pažyma Nr. RV-22-362 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo perkeltas į modulinio tipo namelius ir buvo kalinamas laikino sulaikymo kameroje Nr. 1. Taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 16 d. pažyma Nr. LV-3577 patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui nuo 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos pertvaros.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Lietuvos kalėjimo tarnybos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-525/2023).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 4-o būrio 4 patalpoje, buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taip pat, vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunkčiu (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 26 d.), nuteistieji (suimtieji), kurie nedirba ar neužsiima individualia darbine ar kūrybine veikla, turi būti išleidžiami į valgyklą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę <...>. Nuo 2022 m. gegužės 26 d. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių galiojančios redakcijos 17.5 papunktyje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. būtų dirbęs ar užsiėmęs individualia veikla, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, kad pareiškėjas per minėtą laikotarpį turėjo teisę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę (nuo 2022 m. gegužės 26 d. – ne rečiau kaip du kartus), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 26 d.) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 12 kartų, todėl, teismo vertinimu, 12 kartų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 32 kartus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu, todėl bendrai vertintina, kad pareiškėjui teisė į privatumą buvo neužtikrinta iš viso 44 kartus.

Pažymėtina, kad kitu laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu užtikrinta tinkamai, nes dušai buvo įrengti atskirose patalpose su pertvaromis, todėl pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. sausio 13 d. pažyma Nr. RV-22-247 patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu į psichologus nesikreipė. Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi sukelti nepatogumų pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Nustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą (44 kartus), teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme – pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sukrėtimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 5 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 400 Eur. Tokia išvada daroma atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-442/2023, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2025 m. sausio 8 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2025 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjas R. B. (R. B.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. B. (R. B.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 0 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. sausio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.