Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-8771-1159/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
e2-8771-1159/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Ieškovas
VĮ Regitra
Atsakovas
K. D.
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai
Domantas Skebas, Arūnas Juodis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8771-1159/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04395-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.9.14; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo VĮ Regitra generaliniam direktoriui V. D. (tik 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje), atstovui E. B., advokatui Arūnui Juodžiui bei atsakovui K. D. ir jo atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešuose teismo posėdžiuose (2023 m. birželio 6, 22 d., rugsėjo 28 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-3183/2023, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. spalio 17 d. 08:45 val.

I. Teismas nustatė:

1. Ieškovas ieškiniu (CBP-4384) ir jo patikslinimu (DOK-57289) pateikė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti teisėtu ir pagrįstu atsakovo K. D. atleidimą, įformintą 2023 m. sausio 13 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, ir atsakovo K. D. 2023 m. vasario 13 d. skundą dėl 2023 m. sausio 13 d. darbdavio įsakymo „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti;

2) jei teismas ir laikytų, kad atsakovo atleidimas buvo neteisėtas, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis, – negrąžinti atsakovo į darbą.

Ieškinyje ir jo patikslinime nurodė, kad:

1.1. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, nepagrįstai jį patenkino ir pripažinusi atsakovo atleidimą neteisėtu, nutraukė darbo sutartį darbo ginčų komisijos sprendimu, išieškojo atsakovo naudai darbo užmokestį, kompensaciją ir neturtinę žalą.

1.2. Atsakovas dirbo motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotoju, todėl jam taikomi aukštesni moralės ir elgesio reikalavimai nei kitiems pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims.

1.3. Atsakovas atliko šiuos veiksmus, kuriuos ieškovas, be kita ko, laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu:

1) 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. (toliau ir (arba) S. Č.) už neteisėtą 200 eurų atlygį atsakovas žadėjo pagalbą vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Tarpininkas S. Č. iš egzaminą laikančio asmens buvo paėmęs 370 eurų už pagalbos išlaikyti praktikos egzaminą paslaugą, iš kurių, jei egzaminą laikantis asmuo būtų išlaikęs vairavimo egzaminą, Atsakovui priklausytų 200 eurų, S. Č. liktų 100 eurų ir kitam tarpininkui 70 eurų, bet kadangi egzaminas buvo neišlaikytas, S. Č. grąžino gautus 370 eurų ir atsakovui nesumokėjo;

2) 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą 200 eurų atlygį atsakovas žadėjo pagalbą vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Tarpininkas S. Č. iš egzaminą laikančio asmens buvo paėmęs 300 eurų už pagalbos išlaikyti praktikos egzaminą paslaugą. Pirmą kartą egzaminą laikančiam asmeniui neišlaikius egzamino, S. Č. grąžino 300 eurų. Po to, prieš tai kai egzaminą laikantis asmuo antrą kartą laikė vairavimo egzaminą, S. Č. vėl paėmė 300 eurų. Kai egzaminą laikantis asmuo iš antro karto išlaikė vairavimo egzaminą, tą pačią dieną S. Č. nuvykęs pas atsakovą namo, adresu (duomenys neskelbtini), davė atsakovui sutartą pinigų dalį – 200 eurų, o 100 eurų pasiliko sau;

3) 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą atlygį atsakovas žadėjo pagalbą motociklo vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Tarpininkas S. Č. iš egzaminą laikančio asmens buvo paėmęs 200 eurų už pagalbos išlaikyti praktikos egzaminą paslaugą. Egzaminą laikančiam asmeniui neišlaikius egzamino, S. Č. grąžino jam pinigus ir atsakovui nesumokėjo.

4) 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą atlygį atsakovas žadėjo pagalbą vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Kai egzaminą laikantis asmuo iš antro karto išlaikė vairavimo egzaminą, S. Č. nuvežė atsakovui namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir davė jam 200 eurų už pagalbą išlaikant egzaminą;

5) apie atsakovui siūlomą ir sumokėtą neteisėtą atlygį atsakovas nei vienu atveju nepranešė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei ieškovui.

1.4. Atsakovas pažeidė:

1) Valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas), 3.1.1; 3.5.1; 3.5.3; 3.5.4 papunkčių reikalavimus;

2) Valstybės įmonės „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30 (toliau – Antikorupcinio elgesio taisyklės) 6.1; 40, 44 reikalavimus.

1.5. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovas vadovaudamasis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto nuostatomis konstatavo, kad atsakovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą ir 2023 m. sausio 13 d. nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį Nr. 391 darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

1.6. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jais padarė reputacinės žalos, yra priežastinis ryšys tarp žalos ir pasekmių. Darbuotojas reputacinės žalos padarė tyčia.

1.7. Ieškinį grindė tinkamu Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto, 4 ir 5 dalių, 65 straipsnio 3 dalies taikymu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-7-00008-22 medžiaga.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-63285), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas – atsakovas nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovas netinkamai atliko pažeidimo vertinimą.

Atsakovas palaikė reikalavimus pateiktus darbo ginčų komisijai (t. 1, b. l. 110-112), t. y.:

1) pripažinti neteisėtu ieškovo VĮ „Regitra“ direktoriaus V. D. 2023 m. sausio 13 d. įsakymą, kuriuo jis pripažino, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo specialistas K. D. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nutraukė su šiuo darbuotoju darbo sutartį.

2) grąžinti atsakovą į darbą VĮ „Regitra“ (į specialisto pareigas) ir priteisti atsakovui iš VĮ „Regitra“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos) bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime pažymėjo, kad:

3) visų pirma ieškovas reikalavo paaiškinimo dėl bendro pobūdžio aplinkybių, o ne konkrečių pažeidimų, nors atsakovas pateikė paaiškinimą, kad jokių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau ieškovas į tai nekreipė dėmesio. Darbdavio pareiga išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, o netinkamai įgyvendinus reikalavimą dėl darbuotojo paaiškinimo pareikalavimo, prisiima ir galimų neigiamų pasekmių riziką. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių faktų nei įrodinėja, nei įvardina. Ieškovas tik po kreipimosi į darbo ginčų komisiją pateikė išvadą, kuria grindė atleidimo įsakymą.

2.2. Ieškovas papildomai:

1) pateikė paaiškinimus (DOK-100017), nurodė, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, įskaitant ir už atsakovo nušalinimo nuo darbo laiką. Atsakovui buvo išaiškinta, kad darbuotojo, įtariamo galimai padarius darbo pareigų pažeidimą, teisės išdėstytos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-167 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, su kuriuo atsakovas supažindintas pasirašytinai, 10 punkte, kuriame yra nurodyta, jog darbuotojas turi teisę susipažinti su pažeidimo tyrimo išvada ir medžiaga, tačiau atsakovas jokia forma nepareiškė ieškovui pageidavimo susipažinti su Darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos išvada. Atsakovas 2023 m. sausio 13 d. buvo atvykęs į atsakovo administraciją (duomenys neskelbtini), kur galėjo atvykęs prašyti duoti jam kompiuterį ir susipažinti su visais jam skirtais dokumentais, bet to nedarė, kaip neprašė ir popierinės Darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos išvados kopijos;

2) pateikė teismui (DOK-153078) ikiteisminio tyrimo Nr. 01-7-00008-22 medžiagos duomenis, kuriuose yra fiksuoti atsakovo pokalbiai su neįvardintais asmenimis;

3) pateikė prašymą 4500,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms advokatui ir 343 Eur žyminiam mokesčiui (DOK-152798).

2.3. Atsakovas pateikė prašymą (DOK-153026) dėl 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo advokatas paaiškinimų davimo metu iš esmės palaikė ieškinyje ir jo patikslinime išdėstytas aplinkybes.

Ieškovo generalinis direktorius teikdamas paaiškinimus pažymėjo, kad sprendimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo priėmė gavęs sudarytos komisijos išvadas, kurioms jis pritarė. Jo vadovaujama įmonė taiko nulinės tolerancijos korupcijai politiką, todėl atsakovo elgesys nebuvo su ja suderinamas ir vienintelis galimas sprendimas atsakovo atžvilgiu galėjo būti atleidimas iš darbo. Atsakovo veiksmai padarė ieškovui didelę reputacinę žalą.

3.2. Atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepimuose išsakytus argumentus ir prašymus, papildomai pažymėjo, kad ginčas turėtų būti išspręstas taip, kaip jį sprendė darbo ginčų komisija. Atleidimo iš darbo byloje, atleidimo pagrįstumą turi įrodyti darbdavys, tačiau jis to neįrodė, darbdavys netinkamai atliko atleidimo procedūrą, nes nesupažindino atsakovo su tyrimo išvada.

Atsakovas 2023 m. birželio 6 d. duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismui nurodė, kad jis niekada neėmė jokio atlygio iš kitų asmenų, jiems nežadėjo ir nesitarė su jais, kad padės jiems išlaikyti vairavimo egzaminus. Nurodė, kad pažįsta S. Č., nes jis dažnai pietauja toje pačioje vietoje kur ir atsakovas, kad S. Č. yra prašęs padėti jo artimiems asmenims išlaikyti vairavimo egzaminą, yra kelis kartus atvykęs pas atsakovą į namus ir prašęs pagalbos, tačiau atsakovas nei karto nesutiko suteikti pagalbą vairavimo egzaminus laikantiems asmenims ir to nedarė. S. Č. yra 4-5 kartus prašęs pagalbos tam tikriems asmenims, visai atvejais buvo atsakyta neigiamai, jokio atlygio ar pinigų iš S. Č. neėmė, S. Č. nedavė jam jokio atlygio, apie pinigus nebuvo jokios kalbos. Jis žinojo ir suprato, kad negalima imti jokių atlygių, darbdavys buvo apie tai informavęs. Apie tai, kad S. Č. prašė pagalbos, jis niekam nepranešė, nes neturėjo įrodymų. Papildydamas paaiškinimus 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymėjo, kad su įvairiais vairuotojais buvo įvairių pokalbių, ieškovo pateiktos pokalbių scenogramos yra pagal jo pokalbius su įvairiais asmenimis, tačiau su jais jis niekada nesitarė, kad ims atlygį, pvz., juose nurodoma 250 Eur suma buvo apie tai, kad tiek kainuoja papildomos pamokos. Visada stengėsi žmogiškai bendrauti su vairuotojais, kad jiems būtų mažiau streso. S. Č. galėjo iš asmenų imti sau pinigus ir nepagrįstai jį apkaltinti, nebuvo jokios kalbos, kad jam siūlytų pinigus ar kad jis imtų. Jis nei karto nepadėjo prašytiems asmenims, jis niekam nepranešė, nes neturėjo tokių įrodymų. Gal tuo ir nesielgė pagal taisykles, tačiau elgėsi žmogiškai. S. Č. parodymai, kad atsakovas paėmė pinigus yra apkalbos.

3.3. Liudytoju 2023 m. birželio 22 d. apklaustas S. Č. paaiškino, kad 2022 m. rudenį jis kelis kartus prašė atsakovo padėti jo nurodytiems asmenims išlaikyti vairavimo egzaminą, atsakovas nesutiko, tačiau jis atsakovui perdavė asmenų, kuriems reikia padėti išlaikyti vairavimo egzaminą duomenis, dviem asmenims išlaikius egzaminus, liudytojas atsakovui perdavė du kartus po 200 Eur. Nors minėtų pinigų atsakovas nenorėjo imti, tačiau jis juos vis tiek perdavė, atsakovas minėtų pinigų jam negražino.

3.4. Liudytoju apklaustas E. B. 2023 m. birželio 6 d. (teisė būti papildomu ieškovo atstovu suteikta 2023 m. birželio 22 d.) paaiškino, kad ieškovo direktoriui pavedus, jis kartu su kitais komisijos nariais atliko tyrimą, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios nustatė, kad atsakovas tardavosi dėl pagalbos asmenims, ketinantiems laikyti vairuotojo egzaminus, imdavo už tai atlygį, padėdavo jiems išlaikyti egzaminą ir nepranešė apie tai kompetentingiems subjektams, todėl buvo pasiūlyta jį atleista padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas savo veiksmais padarė didelę reputacinę žalą ieškovui.

3.5. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovai palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovas padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas, tą paliudijo S. Č. tiek teisme tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, atleidimo procedūra buvo tinkama, atsakovas atleistas, nes dėl padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų prarado pasitikėjimą, padarė ieškovui didelę reputacinę žalą. Prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas;

2) atsakovas ir jo atstovas baigiamųjų kalbų metu palaikė atsiliepimo argumentus, pažymėjo, kad: atsakovas atleistas iš darbo nepagrįstai, dėl veiksmų, kuriais nebuvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas; ieškovo direktorius sprendimą priėmė neįsigilinęs į situaciją, ieškovas nėra nuoseklus tuo, kokius atsakovo veiksmus vertina, nes pranešime apie pažeidimą kalbėjo apie vienus, išvadoje apie kitus, ieškinyje dar apie kitus atsakovo veiksmus. Toks ieškovo nenuoseklumas nesudarė sąlygų atsakovui kaip darbuotojui tinkamai pasiaiškinti ir gintis dėl jam skirtų kaltinimų. Liudytojas S. Č. nebuvo nuoseklus, davė vis skirtingus atsakymus į jam užduodamus klausimus, todėl jo parodymais remtis negalima. Atleidimo procedūra taip pat nebuvo tinkama, nes atsakovui nebuvo aišku dėl kokio pažeidimo jis turi pasiaiškinti, nebuvo aišku dėl ko jis buvo atleistas, nes jam nebuvo pateikta susipažinti tyrimo išvada, su ja susipažino tik darbo ginčų komisijoje. Ieškovas nepagrįstai prašo advokato išlaidų, nes jis turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad vestų bylą be advokato.

Prašė ieškinį atmesti, tenkinti atsakovo reikalavimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimas tenkintinas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovo reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2004 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 391 (e. t. 1, b. l. 158-166), o 2022 m. birželio 22 d. sudaryta naujos redakcijos darbo sutartis (e. t. 1, b. l, 167-168), pagal kurią atsakovas ėjo specialisto pareigas (1.2 punktas), darbuotojas įsipareigojo laikytis ir vadovautis darbdavio nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis <...>, kitais darbdavio vidaus teisės aktų reikalavimais, galiojančiomis teisės aktų nuostatomis (8.1 punktas). Atsakovo funkcijos aptartos pareigybės aprašyme (e. t. 1, b. l. 176-178), kuriame nustatyta, kad pareigybės paskirtis tikrinti asmenų siekiančių įgyti ar susigrąžinti teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus (1 punktas). Darbuotojo teisės: priimti vairuotojų vairavimo teorinių žinių egzaminus (4.1 punktas); vertinti vairuotojų praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus (4.3 punktas).

4.2. 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovas gavo pranešimą iš Vilniaus apygardos prokuratūros (e. t. 1, b. l. 58-59), kad įtariant prekyba poveikiu 2022 m. gruodžio 13 d. 6:22 val. savo namuose sulaikytas atsakovas, tą pačią dieną jam paskelbtas pranešimas apie įtarimą padarius 5 nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus šis asmuo 2022 m. gruodžio 14 d. 17:26 val. iš sulaikymo paleistas.

4.3. Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00008-22, kuriame pagal bylose esančius duomenis:

4.3.1. 2022 m. gruodžio 13 d. yra pareikšti įtarimai (t. 2, b. l. 134-136, 157-159) atsakovui K. D. dėl to, kad jis:

1) pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 20:00 val., Vilniuje, bute adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai susitarė paimti ir priėmė iš V. M. ir Č. P. per tarpininką S. Č. (toliau – ir (arba) S. Č.) 500 Eur kyšį, pažadėjęs paveikti VĮ „Regitra“ specialistus, atsakingus už vairuotojų valstybinį egzaminavimą, jog šie neteisėtai veikdami vykdydami savo įgaliojimus V. M. egzaminavimo metu nefiksuotų V. M. daromų nekritinių klaidų. Šiais savo veiksmais atsakovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu);

2) pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą, savo naudai 2022 m. lapkričio 8 d. apie 09:30 val. VĮ „Regitra“, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė priimti iš J. K. ir V. V per tarpininką S. Č. 300 eurų kyšį, pažadėjęs paveikti VĮ „Regitra“ specialistus, atsakingus už vairuotojų egzaminavimą, jog šie neteisėtai veikdami vykdant savo įgaliojimus J. K. egzaminavimo metu nefiksuotų J. K. daromų nekritinių klaidų, bei per tarpininką S. Č. ne ankščiau kaip 2022 m. lapkričio 9 d. Vilniaus mieste priėmė 300 eurų vertės kyšį. Šiais savo veiksmais atsakovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu);

3) pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą, savo naudai tiesiogiai 2022 m. spalio 24 d. 17:07 val. Vilniuje, telefoninio pokalbio metu, susitarė priimti iš R. Š., veikiančio tyrimo metu nustatinėjamo asmens naudai, ne mažiau l MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti VĮ „Regitra“ specialistus, atsakingus už vairuotojų egzaminavimą, jog šie neteisėtai veikdami vykdant savo įgaliojimus turimo metu nustatinėjamo asmens egzaminavimo metu nefiksuotų jo daromų nekritinių klaidų. Šiais savo veiksmais atsakovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu);

4) pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims - VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą, savo naudai ne vėliau kaip 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus mieste, susitarė priimti ir priėmė iš B. A. per tarpininką S. Č. ne mažiau l MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti VĮ „Regitra“ specialistus, atsakingus už vairuotojų egzaminavimą, jog šie neteisėtai veikdami vykdant savo įgaliojimus B. A. egzaminavimo metu nefiksuotų B. A. daromų nekritinių klaidų. Šiais savo veiksmais atsakovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu);

5) pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą, savo naudai 2022 m. spalio 7 d. apie 20:00 val. Vilniuje, bute adresu (duomenys neskelbtini), susitarė priimti ir priėmė iš A. V. per tarpininką S. Č. ne mažiau l MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti VĮ „Regitra“ specialistus, atsakingus už vairuotojų egzaminavimą, jog šie neteisėtai veikdami vykdant savo įgaliojimus, tyrimo metu nustatinėjamo asmens naudai, egzaminavimo metu nefiksuotų šio asmens daromų klaidų. Šiais savo veiksmais atsakovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu).

4.3.2. 2022 m. gruodžio 14 d. yra pareikšti įtarimai S. Č., kuris, apklausiant jį įtariamuoju 2022 m. gruodžio 13 d. (e. t. 2, b. l. 33-34) ir 2022 m. gruodžio 14 d. (e. t. 2, b. l. 28-32) ikiteisminiame tyrime, paaiškino, kad tardavosi su atsakovu, kad jam padedant tam tikri asmenys išlaikys Regitros egzamino praktinį vairavimą, sutartiems asmenims išlaikius, jis keletą kartų perdavė atsakovui po 200 Eur, sau pasilikdavo po 100 Eur.

4.4. 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovas įteikė atsakovui pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą (t. 1, b. l. 80-82), kuriame nurodė, kad veiksmais, dėl kurių jam pareikšti įtarimai (jis galimai: pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą, per tarpininkus 2022 m. rugsėjo 20 d., apie 20.00 val., 2022 m. spalio 7 d. apie 20.00 val., 2022 m. spalio 20 d., 2022 m. spalio 24 d. 17.07 val., 2022 m. lapkričio 8 d. apie 9.30 val. priimdavo neteisėtą atlygį iš asmenų, siekiančių išlaikyti vairavimo egzaminus) atsakovas galimai pažeidė:

1) VĮ „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso (e. t. 1, b. l. 180-185), patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“: 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o, susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti; 3.4.3 papunkčio, numatančio, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunkčio, numatančio nesinaudoti pareigomis ir nedaryti įtakos tiesioginei ar netiesioginei finansinei ar kitai turtinei naudai tiek sau, tiek artimiems asmenims gauti. Šio principo pažeidimu laikomas ir toks veikimas, kai tokia nauda gaunama ne vien dėl tiesioginių darbuotojų sprendimų, bet ir pasinaudojant įtaka ar spaudimu kitiems Įmonės ar kitų institucijų darbuotojams; 3.5.2 papunkčio, numatančio, kad darbuotojas privalo nesudaryti jokių sąlygų ar prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, o jam kilus, informuoti apie tai savo tiesioginį vadovą ir aktyviai imtis priemonių jam pašalinti, pirmenybę teikiant viešiesiems interesams; 3.5.3 papunkčio, nustatančio draudimą priimti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai dovanas ar kitą atlygį (pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų) iš asmenų, kurie gali būti suinteresuoti tam tikrais darbuotojų veiksmais ar sprendimais, 3.5.4 papunkčio, nustatančio pareigą nusišalinti nuo bet kokio sprendimo priėmimo, jei darbuotojai asmeniškai ar kiti asmenys gali turėti nepagrįstos ir neteisėtos naudos (materialine, finansine ar kitokia forma), reikalavimus;

2) VĮ „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių (e. t. 1, b. l. 83-106), patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30: 6.1. papunkčio, numatančio, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 6.4 papunkčio, numatančio draudimą daryti įtaką kitiems darbuotojams dėl jų atliekamo darbo, jei tai nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 40 punkto, numatančio, kad darbuotojas, kuriam norima įteikti neteisėtą atlygį, privalo atsisakyti jį priimti. Apie tokius atvejus darbuotojas privalo nedelsiant informuoti (žodžiu, raštu ar telefonu) Korupcijos prevencijos (atitikties) pareigūną; 44 punkto, numatančio, kad, jei neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (atlygiu siekiama daryti įtaką darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus.

Atsakovas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kadangi darbdavys jį įtaria prekyba poveikiu ir ieškovo darbuotojų Etikos kodekso ir Antikorupcinio elgesio taisyklių pažeidimu, prašė sustabdyti jo pažeidimo tyrimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 151-152).

4.5. Ieškovo 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. P-307 (e. t., b. l. 156-157) sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvadoje Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129) teigiama, kad:

4.5.1. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad:

1) atsakovas su (asmens duomenys neskelbtini) buvo sutaręs dėl pagalbos tam tikriems asmenims laikant praktikos vairavimo egzaminą, t. y. turėjo padėti jiems išlaikyti praktikos vairavimo egzaminą už neoficialų atlygį, maždaug, nuo 2019 m. Šiuo laikotarpiu atsakovui pinigus paduodavo tik po to, kai asmuo išlaikydavo egzaminą. Į priekį pinigai atsakovui nebuvo duodami, buvo sutarta, kad už tokią paslaugą jie turi duoti po 200 Eur, iš kurių 150 eurų buvo skirti atsakovui, o po 50 eurų pasilikdavo (asmens duomenys neskelbtini);

2) į (asmens duomenys neskelbtini) 2022 m. rudenį kreipėsi (asmens duomenys neskelbtini), kurio duomenis surašytus ant lapelio (asmens duomenys neskelbtini) nuvežė atsakovui, kad jis padėtų išlaikyti praktikos egzaminą už piniginį atlygį, tačiau (asmens duomenys neskelbtini) egzamino neišlaikė (2022 m. gruodžio 13 d. įtariamojo (asmens duomenys neskelbtini) apklausos protokolas). Iš 2022 m. gruodžio 14 d. įtariamojo (asmens duomenys neskelbtini) apklausos protokolo matyti, kad (asmens duomenys neskelbtini) patikslino duotus parodymus bei nurodė, kad 2022 m. rudenį dėl praktikos egzamino laikymo (asmens duomenys neskelbtini) gavo 370 Eur, bet (asmens duomenys neskelbtini) pirmą kartą neišlaikius praktikos vairavimo egzamino, paimtus pinigus grąžino. Po to, laikant antrą kartą praktikos vairavimo egzaminą buvo paimti 300 Eur, o kai egzaminas buvo išlaikytas, (asmens duomenys neskelbtini) 200 Eur atidavė atsakovui nuvykęs į jo namus, o 100 Eur pasiliko sau. Iš to paties įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad dėl pagalbos išlaikyti praktikos vairavimo egzaminą su atsakovui (asmens duomenys neskelbtini) tarėsi dar kelis kartus, asmenims, neišlaikiusiems praktikos vairavimo egzamino pinigai buvo grąžinami, gavus teigiamą praktikos egzamino rezultatą – pinigai buvo perduodami atsakovui.

4.5.2. Atsakovas galimai pažeidė ieškovo vidaus teisės aktus:

1) Etikos kodekso 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti; 3.4.3 papunkčio, numatančio, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunkčio, numatančio nesinaudoti pareigomis ir nedaryti įtakos tiesioginei ar netiesioginei finansinei ar kitai turtinei naudai tiek sau, tiek artimiems asmenims gauti; 3.5.2. papunkčio, numatančio, kad darbuotojas privalo nesudaryti jokių sąlygų ar prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, o jam kilus, informuoti apie tai savo tiesioginį vadovą ir aktyviai imtis priemonių jam pašalinti, pirmenybę teikiant viešiesiems interesams; 3.5.3 papunkčio, nustatančio draudimą priimti dovanas ar kitą atlygį (pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų) iš asmenų, kurie gali būti suinteresuoti tam tikrais darbuotojų veiksmais ar sprendimais; 3.5.4 papunkčio, nustatančio pareigą nusišalinti nuo bet kokio sprendimo priėmimo, jei darbuotojai asmeniškai ar kiti asmenys gali turėti nepagrįstos ir neteisėtos naudos (materialine, finansine ar kitokia forma), reikalavimus;

2) Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 papunkčio, numatančio, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 6.4 papunkčio, numatančio draudimą daryti įtaką kitiems darbuotojams dėl jų atliekamo darbo, jei tai nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 40 punkto, numatančio, kad darbuotojas, kuriam norima įteikti neteisėtą atlygį, privalo atsisakyti jį priimti. Apie tokius atvejus darbuotojas privalo nedelsiant informuoti (žodžiu, raštu ar telefonu) Korupcijos prevencijos (atitikties) pareigūną; 44 punkto, numatančio, kad, jei neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (atlygiu siekiama daryti įtaką darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus.

4.6. Ieškovas 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175), atsižvelgdamas į ieškovo sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvadą Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129), pripažino, kad:

4.6.1. Atsakovas pažeidė:

1) Etikos kodekso 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti; 3.4.3 papunkčio, numatančio, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunkčio, numatančio nesinaudoti pareigomis ir nedaryti įtakos tiesioginei ar netiesioginei finansinei ar kitai turtinei naudai tiek sau, tiek artimiems asmenims gauti; 3.5.3 papunkčio, nustatančio draudimą priimti dovanas ar kitą atlygį (pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų) iš asmenų, kurie gali būti suinteresuoti tam tikrais darbuotojų veiksmais ar sprendimais; 3.5.4 papunkčio, nustatančio pareigą nusišalinti nuo bet kokio sprendimo priėmimo, jei darbuotojai asmeniškai ar kiti asmenys gali turėti nepagrįstos ir neteisėtos naudos (materialine, finansine ar kitokia forma), reikalavimus;

2) Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 papunkčio, numatančio, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 44 punkto, numatančio, kad, jei neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (atlygiu siekiama daryti įtaką darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus;

4.6.2. Atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl dėl atsakovo kaltės nutraukė su atsakovu darbo sutartį 2023 m. sausio 13 d.

Tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovas būtų nesupažindintas su minėtu įsakymu, tačiau atsakovas ginčijo įsakymo teisėtumą dėl to, kad atsakovui be jo atskiro prašymo nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. P-307 (e. t., b. l. 156-157) sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129).

Ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175), lyginant su ieškovo sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129), yra fiksuojama keliais pažeidimais mažiau, t. y. jame nefiksuoti Etikos kodekso 3.5.2 papunkčio ir Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.4 ir 40 punktų pažeidimai. Šios bylos objektu yra minėtas įsakymas, todėl bus vertinama ar atsakovas padarė būtent įsakyme aptartus darbo pareigų pažeidimus.

4.7. Atsakovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 100,27 Eur (e. t. 1, b. l. 68), ginčo dėl to tarp šalių nebuvo.

4.8. Tarp šalių kilusį ginčą atsakovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. DGKS (registracija 2023-03-15 Nr. DGKS-1249) (e. t. 1, b. l. 66-69) nusprendė pripažinti atsakovo atleidimą neteisėtu, pakeitė atleidimo formuluotę – nutraukė darbo sutartį pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, negrąžino K. D. darbą, priteisė 3709,99 Eur už priverstinę pravaikštą ir po 100,27 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos. Išieškojo K. D. naudai iš VĮ „Regitra“ 11 531,40 Eur kompensaciją.

Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, jis įsiteisėjus šiam teismo sprendimui neteks galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovas ginčo veiksmais padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ar atsakovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo, atitinkamai ar atsakovas, kaip darbuotojas turi būti grąžinamas į pareigas ar jam turi būti priteisiamas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, kompensacija. Teismas, atsižvelgdamas tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, vertins ir spręs ar atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimus, t. y. ar atsakovas savo veiksmais pažeidė ieškovo nurodytas Etikos kodekso, Antikorupcinio elgesio taisyklių bei Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas ir jeigu padarė pažeidimus, ar jie laikytini šiurkščiais, ar atsakovas pagrįstai atleistas iš darbo, jei nepagrįstai, ar jis grąžintinas į darbą ar jam mokėtinos Darbo kodekse nustatytos išmokos ir kompensacijos. Teismas, darydamas išvadas, spręs ar ieškovo ir atsakovo reikalavimai ir prašymai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu tenkintinas, atsakovo reikalavimas – pripažinti ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175) neteisėtu atmestinas, tačiau ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ tikslintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, ginčas tar šalių kilo dėl to ar atsakovas savo veiksmais padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas padarė kai kuriuos šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir pagrįstai atleido atsakovą iš darbo dėl jo kaltės. Nors ieškovas neįrodė visų 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ nurodytų atsakovo šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, tačiau tai nedaro esminės įtakos minėto įsakymo teisėtumui:

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas (ieškovo taikytas atsakovo atleidimo atveju) nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kitas pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos;

2) sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

Žemesnės instancijos teismas

3) šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1606-866/2022);

4) išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 p. ir kt.);

Žemesnės instancijos teismas

5) vienas iš darbo santykių bruožų yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Darbą įmonėje/įstaigoje/organizacijoje organizuoja darbdavys. Būtent darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės/įstaigos/organizacijos tikslus, vykdomą veiklą, sprendžia dėl tinkamiausios darbo organizavimo formos;

6) darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartį Nr. 3K-3-442/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-248/2017, 33–35 p.).

7) Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio:

- 1 dalyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką <...> privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų;

- 2 dalyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento;

8) Viešojo sektoriaus subjektu laikoma ir valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms (Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 3 punktas). Ieškovas laikytinas viešojo sektoriaus subjektu (žr. valstybės įmonės „Regitra“ įstatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-630), o atsakovas viešojo sektoriaus subjekto darbuotoju, kuriam galiojo Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pranešti.

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Atsakovas padarė darbo drausmės pažeidimą:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte, ieškovas ginčijamu įsakymu konstatavo, kad atsakovas padarė šiuos teisės aktų pažeidimus:

- VĮ „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso (e. t. 1, b. l. 180-185), patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“: 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti; 3.4.3 papunkčio, numatančio, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunkčio, numatančio nesinaudoti pareigomis ir nedaryti įtakos tiesioginei ar netiesioginei finansinei ar kitai turtinei naudai tiek sau, tiek artimiems asmenims gauti; 3.5.3 papunkčio, nustatančio draudimą priimti dovanas ar kitą atlygį (pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų) iš asmenų, kurie gali būti suinteresuoti tam tikrais darbuotojų veiksmais ar sprendimais; 3.5.4 papunkčio, nustatančio pareigą nusišalinti nuo bet kokio sprendimo priėmimo, jei darbuotojai asmeniškai ar kiti asmenys gali turėti nepagrįstos ir neteisėtos naudos (materialine, finansine ar kitokia forma), reikalavimus;

- VĮ „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių (e. t. 1, b. l. 83-106), patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30: 6.1 papunkčio, numatančio, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 44 punkto, numatančio, kad, jei neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (atlygiu siekiama daryti įtaką darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus;

2) atsakovo veiksmai, kuriuos ieškovas vertino kaip šiurkščius buvo šie:

- 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą 200 eurų atlygį atsakovas žadėjo pagalbą vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Tarpininkas S. Č. iš egzaminą laikančio asmens buvo paėmęs 370 eurų už pagalbos išlaikyti praktikos egzaminą paslaugą, iš kurių, jei egzaminą laikantis asmuo būtų išlaikęs vairavimo egzaminą, atsakovui priklausytų 200 eurų, S. Č. liktų 100 eurų ir kitam tarpininkui 70 eurų, bet kadangi egzaminas buvo neišlaikytas, S. Č. grąžino gautus 370 eurų ir atsakovui nesumokėjo;

- 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą 200 eurų atlygį atsakovas žadėjo pagalbą vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Tarpininkas S. Č. iš egzaminą laikančio asmens buvo paėmęs 300 eurų už pagalbos išlaikyti praktikos egzaminą paslaugą. Pirmą kartą egzaminą laikančiam asmeniui neišlaikius egzamino, S. Č. grąžino 300 eurų. Po to, prieš tai kai egzaminą laikantis asmuo antrą kartą laikė vairavimo egzaminą, S. Č. vėl paėmė 300 eurų. Kai egzaminą laikantis asmuo iš antro karto išlaikė vairavimo egzaminą, tą pačią dieną S. Č. nuvykęs pas Atsakovą namo, adresu (duomenys neskelbtini), davė Atsakovui sutartą pinigų dalį – 200 eurų, o 100 eurų pasiliko sau;

- 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą atlygį atsakovas žadėjo pagalbą motociklo vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Tarpininkas S. Č. iš egzaminą laikančio asmens buvo paėmęs 200 eurų už pagalbos išlaikyti praktikos egzaminą paslaugą. Egzaminą laikančiam asmeniui neišlaikius egzamino, S. Č. grąžino jam pinigus ir atsakovui nesumokėjo.

- 2022 m. rudenį per tarpininką S. Č. už neteisėtą atlygį atsakovas žadėjo pagalbą vairavimo egzamino išlaikymui jį laikančiam asmeniui. Kai egzaminą laikantis asmuo iš antro karto išlaikė vairavimo egzaminą, S. Č. nuvežė atsakovui namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir davė jam 200 eurų už pagalbą išlaikant egzaminą;

- apie atsakovui siūlomą ir sumokėtą neteisėtą atlygį atsakovas nei vienu atveju nepranešė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei ieškovui.

Minėtus pažeidimus ieškovas laikė šiurkščiais, nes nustatė, kad tuo atsakovas padarė ieškovui didelę reputacinę žalą.

3) bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas, teikdamas paaiškinimus nurodė, kad 2022 m. rudenį keletą kartų, galėjo būti keturi/penki kartai, bendravo su S. Č., kad S. Č. tiek darbo vietoje, tiek namuose prašė pagalbos jo artimiems asmenims padėti išlaikyti transporto priemonių vairuotojo egzaminus, kad jokio atlygio neėmė ir niekada nežadėjo, kad padės prašomiems asmenims išlaikyti transporto priemonių vairuotojo egzaminus. Liudytoju apklaustas S. Č. paaiškino, kad kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jis 2022 m. rudenį keletą kartų, galėjo būti keturi/penki kartai, bendravo su atsakovu, prašė jo pagalbos tam tikriems asmenims padėti išlaikyti transporto priemonių vairuotojo egzaminus, perdavė atsakovui du kartus po 200 Eur. Nors minėtų pinigų atsakovas nenorėjo imti, tačiau jis juos vis tiek perdavė, atsakovas minėtų pinigų jam negražino.

Vertinant tai, kas išdėstyta ir atsakovui bei S. Č. pateiktus įtarimus (šio sprendimo 4.3 punktas), remiantis aplinkybių egzistavimo tikėtinumo taisykle darytina išvada, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 20:00 val., 2022 m. lapkričio 8 d. apie 09:30 val. 2022 m. spalio 20 d. 2022 m. spalio 7 d. apie 20:00 val. (keturis kartus) bendravo su S. Č., kuris atsakovo prašė tam tikriems asmenims, už atlygį, padėti išlaikyti transporto priemonių vairuotojo egzaminus. Tačiau teismas iš šioje civilinėje byloje esančių įrodymų negali daryti ir tikėtinos išvados, kad S. Č. tikrai perdavė atsakovui atlygį ar, kad atsakovas paėmė atlygį iš S. Č., ar, kad atsakovas įvykdė S. Č. prašymus, t. y. byloje nėra pakankamų tam įrodymų. Galutinai ar S. Č. tikrai perdavė atsakovui atlygį ir atsakovas paėmė atlygį iš S. Č. bus nustatyta ikiteisminio tyrimo ir jeigu ikiteisminis tyrimas bus perduotas teismui – baudžiamojoje byloje. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1889-880/2023, kurioje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), kad bylos nagrinėjimo metu būtent ir turi būti vertinami tuo metu ieškovo turėti ir surinkti duomenys apie atsakovo galimai įvykdytą darbo drausmės pažeidimą jo atleidimo metu, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje gali būti sprendžiama dėl kiek ir kokių darbo teisės pažeidimų atliko atsakovas, nesiejant jų su galimai atsakovo padarytomis nusikaltimo požymių turinčiomis veikomis. Aktualu ir tai, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta ne Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu, kurio atveju teismas turėtų plačiau nustatyti kokia nusikaltimo požymių turinti veika atsakovo buvo padaryta, o Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, todėl teismas analizuoja kitus atsakovo darbo teisės pažeidimus ir ar jais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Aukščiau aptartų ir nustatytų faktinių aplinkybių (kad atsakovas bendravo su S. Č., kuris atsakovo prašė už atlygį padėti nurodytiems asmenims išlaikyti transporto priemonių vairuotojų praktinį egzaminą ir, kad atsakovas apie tai niekam nepranešė) užtenka konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos aptartos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje – pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00008-22, kuriame 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovui yra pareikšti įtarimai (t. 2, b. l. 134-136, 157-159), pagal kuriuos S. Č. prašė atsakovo už atlygį, pasinaudojant savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims – VĮ „Regitra“ specialistams, atsakingiems už vairuotojų egzaminavimą paveikti VĮ „Regitra“ specialistus, atsakingus už vairuotojų valstybinį egzaminavimą, jog šie neteisėtai veikdami, vykdydami savo įgaliojimus egzaminavimo metu nefiksuotų tam tikrų asmenų daromų nekritinių klaidų, t. y. atsakovo buvo prašoma padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu). Atsakovas suprato arba būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas turėjo suprasti, kad aptarti S. Č. veiksmai turi korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių, t. y. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (prekyba poveikiu): kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

Atsakovui neįvykdžius Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, ieškovas pagrįstai priėjo išvados, kad atsakovas tokiais veiksmais padarė darbo pareigų pažeidimus, t. y. pažeidė šiuos ieškovo teisės aktus:

a) VĮ „Regitra“ Darbuotojų etikos kodekso (e. t. 1, b. l. 180-185), patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“: 3.1.1 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o, susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti;

b) VĮ „Regitra“ Antikorupcinio elgesio taisyklių (e. t. 1, b. l. 83-106), patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30: 6.1 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 44 punktą, kuris nustato, kad, jei neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių (atlygiu siekiama daryti įtaką darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus.

Atsakovo argumentai, kad jis niekam nepranešė nes neturėjo įrodymų, vertintini kritiškai, nes Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos neįpareigoja surinkti įrodymus.

Ieškovas, remdamasis vien ikiteisminio tyrimo duomenimis, neįrodė, kad atsakovas padarė šių teisės aktų pažeidimus: VĮ „Regitra“ Darbuotojų etikos kodekso (e. t. 1, b. l. 180-185), patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“: 3.4.3 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojas turi nesinaudoti pareigomis ir nedaryti įtakos tiesioginei ar netiesioginei finansinei ar kitai turtinei naudai tiek sau, tiek artimiems asmenims gauti. Šio principo pažeidimu laikomas ir toks veikimas, kai tokia nauda gaunama ne vien dėl tiesioginių darbuotojų sprendimų, bet ir pasinaudojant įtaka ar spaudimu kitiems Įmonės ar kitų institucijų darbuotojams; 3.5.3 papunktį, kuris nustato draudimą priimti dovanas ar kitą atlygį (pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų) iš asmenų, kurie gali būti suinteresuoti tam tikrais darbuotojų veiksmais ar sprendimais; 3.5.4 papunktį, kuris nustato pareigą nusišalinti nuo bet kokio sprendimo priėmimo, jei darbuotojai asmeniškai ar kiti asmenys gali turėti nepagrįstos ir neteisėtos naudos (materialine, finansine ar kitokia forma), reikalavimus. Kadangi ikiteisminis tyrimas nebuvo/nėra atliktas, atsakovas nebuvo/nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu. Teismas savarankiškai tirdamas turimus byloje įrodymus negali padaryti tikėtinos išvados atsakovą padarius minėtų teisės aktų pažeidimus, nes tuo būtų pernelyg įsiterpiama į ikiteisminio tyrimo metu būtinus atsakyti klausimus, netgi pažeidžiama atsakovo nekaltumo prezumpcija, t. y. minėtų pažeidimų konstatavimas galėtų lemti ir išvadą, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (prekyba poveikiu), o tai nebūtų suderinama su nekaltumo prezumpcijos principu.

6.2.2. Atsakovo padaryti darbo drausmės pažeidimai yra šiurkštūs:

Ieškovas teigia, kad atsakovo veiksmai ir padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, atsakovas teigia, kad jeigu jis ir nusižengė vidaus darbo tvarkai, tai pažeidimai laikytini mažareikšmiais, su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti, nes:

1) nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir taip pažeidė ne tik minėtą įstatymo nuostatą bet ir aptartus ieškovo teisės aktus: VĮ „Regitra“ Darbuotojų etikos kodekso 3.1.1 papunktį, VĮ „Regitra“ Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 papunktį ir 44 punktą, nes nepranešė apie kito asmens korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (prekyba poveikiu);

2) 2022–2033 metų nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1178 (įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d.), nustatyta, kad į kovą su korupcija žvelgiama kaip į reikšmingą ir savarankišką teisinės valstybės (teisės viršenybės) principo elementą, kuris toks pat svarbus kaip veiksminga teisingumo sistema ir žiniasklaidos laisvė (10 punktas), į korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kategoriją patenka kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas, papirkimas ir kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padaromos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ir kitiems asmenims naudos (23 punktas), korupcijos prevencijos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, gerinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką (36 punktas);

3) aptartos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio ir 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais nuostatos nėra savitikslės, jos pagrindžia, kad korupcija yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1178 preambulė), o asmenys, kurie nevykdo jiems nustatytų pareigų didina grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui;

4) nagrinėjamu atveju atsakovo nepranešimas prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais apie S. Č. veiksmus atitinkančius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (prekyba poveikiu), požymius yra vertintinas ne tik kaip esmingai neatitinkantis ieškovo atsakovui kelto lūkesčio būti skaidriam ir nešališkam, tačiau ir nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, negali būti laikomas kitokiu, kaip tik šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, lemiančiu pasitikėjimo atsakovu praradimą, diskredituojančiu ieškovo gerą vardą ir būtinybę taikyti griežčiausią drausminio poveikio priemonę – atleidimą iš darbo.

6.2.3. Atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui reputacinę žalą, t. y. diskreditavo ieškovo gerą vardą, nes:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.1 punkte, atsakovo funkcijos aptartos pareigybės aprašyme (e. t. 1, b. l. 176-178), kuriame nustatyta, kad pareigybės paskirtis tikrinti asmenų, siekiančių įgyti ar susigrąžinti teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus (1 punktas). Teisės: priimti vairuotojų vairavimo teorinių žinių egzaminus (4.1 punktas); vertinti vairuotojų praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus (4.3 punktas);

2) ieškovas pateikė į bylą eilę viešų publikacijų, kuriose aprašomos su atsakovu susijusios situacijos (e. t. 1, b. l. 63-65), kurių (bent dalies, nes jose aptariamas ir kitas ieškovo darbuotojas), teismo vertinimu, būtų nebuvę jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą.

Nors ieškovas nepateikė teismui viešosios nuomonės apklausų rezultatų, kurie rodytų, kad su atsakovu susiję vieši straipsniai sumažino ieškovo reputaciją, diskreditavo ieškovo gerą vardą, tačiau šiuo atveju vertinant, kad korupcija yra laikoma grėsme nacionaliniam saugumui, pagrįsta daryti išvadą, kad atsakovas elgesys galėjo įtakoti visuomenės pasitikėjimo ieškovu sumažėjimą, diskredituoti ieškovo gerą vardą ir tokios pasekmės gali būti priskiriamos prie neigiamų pasekmių ieškovui Darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalies prasme ir lemti, kad ieškovas pagrįstai sprendė, kad prarado pasitikėjimą atsakovu ir todėl yra būtina nutraukti darbo sutartį su atsakovu.

6.2.4. Atsakovu pasitikėjimas gali būti laikomas prarastu vien dėl pareikštų įtarimų:

1) kaip minėta, darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartį Nr. 3K-3-442/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-248/2017, 33–35 p.);

2) asmeniui pareikšti įtarimai korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nors ir nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, leidžia daryti išvadą (paremtą tikėtinumo taisykle), kad toks asmuo praranda gerą vardą, neatitinka objektyvaus ir subjektyvaus sąžiningumo kriterijų, skaidrumo sąlygų, nes jo veiksmuose yra korupcijos kaip reiškinio požymių. Todėl pasitikėjimas asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, neatitiktų viešojo intereso, kuris reikalauja, kad visi viešojo sektoriaus darbuotojai elgtųsi taip, kad jų sąžiningumu ir skaidrumu nebūtų galima abejoti. Panašios nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2017 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-180/2017, 23 p.), kurioje darė išvadą, kad <...> vykstantis baudžiamasis procesas, nors ir nebaigtas, leidžia pagrįstai abejoti ir dėl skaidrumo <...>;

3) be to vertinant atsakovo veiksmus sąžiningumo aspektu, laikoma, kad asmens nesąžiningumą lemia jo elgesys, o teismui konstatavus, kad asmuo veikė nesąžiningai, reiškia, šis yra kaltas dėl atsiradusių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2009). Taigi, teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas yra įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką susijusią su jo darbo pareigų vykdymų, atsakovas neneigė iš kito įtariamojo gavęs pasiūlymą padėti asmenims išlaikyti vairuotojo praktinį egzaminą ir apie tai niekam nepranešęs, negali būti vertinama kitaip, kaip tik prarastu pasitikėjimu dėl jo nesąžiningo elgesio, todėl vienintelė galima teisinė pasekmė – tokio darbuotojo atleidimas iš darbo dėl prarasto pasitikėjimo;

4) ieškovas būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas turėjo imtis visų priemonių, kad užtikrintų tinkamą ir skaidrią savo darbuotojų veiklą, t. y. atsakovo atleidimo iš darbo būtinumą turėjo lemti ir galima rizika, kad atsakovas bus pripažintas kaltu, t. y. atsakovą pripažinus kaltu, viešasis interesas nepateisintų ieškovo veiksmų, kuriais jis būtų leidęs atsakovui dirbti vairuotojų egzaminuotoju iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš kitos pusės, nors neatmestina prielaida, kad atsakovas gali būti išteisintas dėl nusikalstamų veikų padarymo ar ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės automatiškai negalėtų sugrąžinti pasitikėjimo atsakovu, nes jis nepranešė darbdaviui apie kito asmens nepriimtina elgesį atsakovo atžvilgiu. Atsakovą išteisinus ar nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovas turės teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir (ar) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau nepaneigs ieškovo sprendimo atleisti atsakovą iš darbo teisėtumo.

6.2.5. Panašių pažeidimų vertinimo praktika pas ieškovą yra analogiška, pvz., ieškovas analogiškai pasielgė su kitu darbuotoju, kuriam dėl panašių nusikalstamų veikų yra pareikšti įtarimai, civilinė byla Nr. e2-10200-996/2023 yra sustabdyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas dėl jo padarytų darbo drausmės pažeidimų būtų diskriminuojamas.

6.3. Tikslintinas ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“:

6.3.1. Kaip nustatyta šio sprendimo 6.2.1 punkte ieškovas neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė VĮ „Regitra“ Darbuotojų etikos kodekso (e. t. 1, b. l. 180-185), patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“: 3.4.3; 3.5.1; 3.5.3; 3.5.4 papunkčių nuostatas.

6.3.2. Atitinkamai minėti atsakovo pažeidimai šalintini iš ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-174), t. y. 1.1 punktas keistinas išdėstant jį taip:

„1.1. Valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas), 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti;“

6.4. Atsakovo atleidimo procedūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus:

Kaip minėta, atsakovas ginčijo ieškovo įsakymą dėl atleidimo iš darbo tuo aspektu, kad ieškovas nebuvo nuoseklus, keitė poziciją dėl atsakovo galimai padarytų pažeidimų, netinkamai paprašė pasiaiškinti, nepateikė susipažinti tyrimo išvados. Nebuvo ginčo, kad atsakovo apskritai nebūtų buvę prašyta pasiaiškinti ar, kad atsakovas būtų nesupažindintas su atleidimo įsakymu, tačiau atsakovas ginčijo įsakymo teisėtumą dėl to, kad atsakovui be jo prašymo nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. P-307 (e. t., b. l. 156-157) sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129).

6.4.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo;

2) Darbo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nustato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu;

3) Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

4) darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020);

6.4.2. Nagrinėjamu atveju:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.4 punkte, 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovas įteikė atsakovui pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą (t. 1, b. l. 80-82), išsamiai nurodydamas kokius teisės aktus atsakovas galimai pažeidė. Atsakovas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad darbdavys jį įtaria prekyba poveikiu ir ieškovo darbuotojų Etikos kodekso ir Antikorupcinio elgesio taisyklių pažeidimu, prašė sustabdyti jo pažeidimo tyrimą (t. 1, b. l. 151-152). Atitinkamai atmestini atsakovo argumentai, kad pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo buvo bendro pobūdžio ar, kad neva atsakovas nesuprato kuo yra kaltinamas;

2) atsakovui ieškovas nepateikė susipažinti ieškovo sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129), tačiau atsakovui buvo žinoma susipažinimo su ja tvarka (e. t. 2, b. l. 173). Atsakovui įteiktame ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ iš esmės yra visi Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalies turinio elementai, t. y. darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovo veiksmai atsakovo atleidimo procedūros metu iš esmės atitiko Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies, Darbo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalių, Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bei apdairaus, rūpestingo, atidaus elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nors atsakovui tiesiogiai nebuvo įteikta ieškovo sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129), tačiau jam buvo įteiktas jos pagrindu priimtas ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175) ir tai nesukliudė atsakovui ginti savo teises, suprasti dėl ko jis buvo atleistas, nes atsakovas nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Be to, pagal teismų praktiką darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktą). Tai, kad ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175) lyginant su ieškovo sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129) yra fiksuojama keliais pažeidimais mažiau, t. y. jame nefiksuoti Etikos kodekso 3.5.2 papunkčio ir Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.4 ir 40 punktų pažeidimai ar, kad teikdamas ieškinį teismui ir jį tikslindamas, apsiribojo tik tam tikrų atsakovo veiksmų vertinimu, negali būti laikoma esminiu darbdavio nenuoseklumu, galinčiu lemti atleidimo įsakymo neteisėtumą. Todėl laikytina, kad atsakovo, kaip darbuotojo teisės jos atleidimo procedūros metu nebuvo pažeistos, nebuvo pažeista ir atleidimo procedūra.

Apibendrinus šio sprendimo 6 punkto išvadas ir motyvus, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai aptartus atsakovo veiksmus laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir pagrįstai su juo nutraukė darbo sutartį dėl atsakovo kaltės, tam nedaro įtakos teismo atliktas ieškovo 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ patikslinimas.

7. Atsakovo išvestiniai reikalavimai – grąžinti atsakovą į darbą VĮ „Regitra“ (į specialisto pareigas) ir priteisti atsakovui iš VĮ „Regitra“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos) atmestini, nes pripažinus atsakovo atleidimą teisėtu, nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 2, 4 dalių ir 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jose nurodytas pasekmes.

8. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas patenkintas, atsakovo atmesti, atitinkamai visų pirma atmestinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4500,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms advokatui ir 343 Eur žyminiam mokesčiui (DOK-152798).

8.1. Ieškovo prašymas spręstinas įvertinus tai, kad:

1) ypatingai tuo atveju, kai sprendžiamas darbo ginčas turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Šią išvadą teismas grindžia ir panašiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-1095-13; 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.);

2) teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas);

3) turi būti siekiama užtikrinti, kad nebūtų paneigta ieškovo teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“;

4) neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr. pvz. 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18);

8.2. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad bylą teisme inicijavo ieškovas (darbdavys), kuris yra valstybė įmonė (https://www.regitra.lt/lt/imone), pagal teismui pateiktus struktūros duomenis turintis bent 5 teisininkus (t. 2, b. l. 170). Įvertinus, tai, kad ši civilinė byla yra darbo byla, kurioje teismo vaidmuo yra aktyvus, darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė advokato samdymo būtinumo ir to, kad individualiomis pastangomis jis nebūtų sugebėjęs pareikšti ieškinio teisme ir atlikti atstovavimo. Be to ieškovo iniciatyva į bylą buvo įtrauktas antrasis atsakovo atstovas.

Atitinkamai nebūtų sąžininga iš atsakovo priteisti ieškovo naudai jo patirtas 4500,25 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pagrįsta yra iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui, t. y. 343 Eur žyminio mokesčio, įskaityto kodu ZL66319.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra išieškotinos 13,28 Eur dydžio išlaidos (teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. pažyma), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis), kadangi, kaip minėta, bylą teismas išsprendė ieškovo naudai, todėl atsakovas turi apmokėti teismo patirtas išlaidas.

10. Dėl papildomo žyminio mokesčio. Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 343 Eur žyminį mokestį (žyminio mokesčio užduoties kodas ZL66319), atsakovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsakovo naudai nepriteisė iš ieškovo jokių sumų, todėl ieškovas neprivalo sumokėti papildomo žyminio mokesčio.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo VĮ Regitra (į. k. 110078991) ir atsakovo K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-8771-1159/2023 kilusį ginčą ir ieškovo reikalavimą tenkinti, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, t. y:

1) Pripažinti, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagrįstai, t. y. ieškovo VĮ Regitra 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-8 „Dėl K. D. darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175) iš esmės yra teisėtas, tačiau jo 1.1 punktą pakeisti ir išdėstyti jį taip: „1.1. Valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas), 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti;“.

2) Atmesti atsakovo reikalavimus ir prašymą bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3) Priteisti ieškovo VĮ Regitra (į. k. 110078991) naudai iš atsakovo K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

4) Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šalims išaiškinti, kad darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. DGKS (registracija 2023-03-15 Nr. DGKS-1249) (e. t. 1, b. l. 66-69) neįsiteisėjo, o, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys).

Teismo sprendimą pateikti bylos šalims ir žiniai Vilniaus apygardos prokuratūrai į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00008-22.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys