Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovui S. S. dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3892 darbo byloje Nr. APS-136-12247.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pripažino S. S. atleidimą iš darbo iš valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, gražino S. S. į darbą, priteisė iš valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija S. S. 4 036,87 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki sprendimo priėmimo dienos, ir po 57,67 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 9 d., taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

2. Ieškovė valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

2.1. pripažinti, kad S. S. (toliau – atsakovas) 2021 m. gegužės 27 d. Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir VMU) (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovo įsakymu Nr. PP1-21-53-29 iš darbo atleistas teisėtai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą;

2.2. vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, negrąžinti atsakovo į darbą, jei nebūtų tenkinamas pirmasis ieškovės reikalavimas.

3. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas priimtas į medienos meistro pareigas. Medienos meistro pareigybės paskirtis - organizuoti žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų bei skiedros gamybą, jos kontrolę, priėmimą, perdavimą ir išdavimą. Pagal su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „V Valda“ 2021 m. kovo 12 d. sudarytą sutartį Nr. 532100000033-T, ši turėjo teisę įsigyti 20 ktm. ąžuolo trumpuolių už sutartyje numatytą kainą.

4. 2021 m. balandžio 29 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje buvo sustabdytas medienvežis su priekaba, vežęs medieną. Vairuotojas pateikė atsakovo 2021 m. balandžio 29 d. pasirašytą medienos perdavimo - priėmimo aktą (toliau – ir Perdavimo aktas), serija A53 Nr. 17544. Pagal minėtą aktą, medieną perdavė būtent atsakovas. Pirminio patikrinimo metu nustatyta, kad nors Perdavimo akte buvo nurodyta, jog VMU perdavė pirkėjui 67 vnt. ąžuolo kietųjų lapuočių trumpuolių, tačiau faktiškai buvo gabenami tik 6 vnt. ąžuolo kietųjų lapuočių trumpuolių, o kita absoliučiai didžioji gabenamos produkcijos dalis, t. y. 68 vnt. sudarė aukštesnės kokybės, didesnio ilgio, brangesnė mediena - pjautinųjų ąžuolo rąstai.

5. 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija (toliau - LNMMA) pateikė išvadą Nr. 1701, kuri patvirtino, kad atsakovas Perdavimo akte užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją. Anot LNMMA išvados, ginčo krovinį sudarė 74 vnt. medienos, kurios tūris - 16,042 ktm., iš kurių didžiąją dalį - 59 vnt. sudarė pjautinųjų ąžuolo rąstų, 8 vnt. ąžuolo trumpuolių ir 7 vnt. malkų. Taigi ąžuolo trumpuoliai sudarė tik nedidelę dalį krovinio, t. y. 8 vnt., nors Perdavimo akte buvo nurodoma, kad buvo gabenami 67 vnt. ąžuolo trumpuolių. Taigi didžiąją dalį krovinio sudarė geresnės kokybės bei didesnės kainos pjautinųjų ąžuolo rąstų.

6. 2021 m. gegužės 6 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio patikrinimo ir medienos apskaitos akte nustatyta, kad Perdavimo akte užfiksuota perduotos medienos vertė yra 1 957,56 Eur, nors faktiškai pagal LNMMA išvadoje pateiktą medienos kokybės ir tūrio vertinimą tos pačios medienos vertė - 3 013,00 Eur. Perdavus šią medieną Perdavimo akte nurodytomis sąlygomis VMU būtų padaryta 1 055,44 Eur turtinė žala.

7. Pagal 2021 m. gegužės 7 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio medienos sandėlių patikrinimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, 2021 m. gegužės 7 d. atliktų patikrinimų metu nustatyti pažeidimai: 1) dalis rietuvių ir medienos sandėliuose nepažymėti darbdavio nustatyta tvarka; 2) didžiojoje dalyje sandėlių faktinis medienos tūris neatitiko atsakovo nurodytų duomenų apskaitos sistemoje, paklaidos viršijo apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse leistinas paklaidas.

8. 2021 m. gegužės 27 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovas priėmė įsakymą Nr. PP1-21- 53-29 dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

9. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodė jog neginčija aplinkybės, kad padarė tam tikrus darbo pareigų nusižengimus, tačiau nesutiko su darbo pareigų nusižengimų kvalifikavimu kaip šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais ir dėl tokių nusižengimų ieškovo priimto neproporcingo sprendimo nutraukti su atsakovu darbo sutartį.

10. Priešingai nei teigia ieškovė, pirkėjui UAB „V Valda“ perduotos medienos sortimento neteisingą įvardijimą medienos Perdavimo akte lėmė ne atsakovo tyčiniai veiksmai, o sąžiningas suklydimas dėl pačios ieškovės potvarkiuose, standarte ir LST standarte nustatytų klaidinančiai panašių reikalavimų medienos sortimentams KL-Ą (ąžuolo kietųjų lapuočių trumpuoliai) ir PJ-Ą (pjautinieji ąžuolo rąstai) (C ir D klasėms). Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 5 punktas nustato, jog apvalioji mediena yra klasifikuojama pagal medžių rūšis, paskirtį (sortimentus), matmenis ir kokybę. Atitinkamai vadovaujantis šiais kriterijais atsakovas pirkėjui UAB „V Valda“ perduotą medieną įvertino kaip KL-Ą, o ne PJ-Ą. Medienos tūrį (kietmetrius), atsakovas skaičiavo pagal 3 metrų rąsto ilgį, kadangi toks buvo išmatuotos medienos faktinis ilgis.

11. Priešingai nei teigia ieškovė ieškinyje, atsakovas Perdavimo akte nurodė nominalų medienos ilgį 2,9 m, o ne 3 m, kadangi medienos sortimento KL-Ą faktinio ilgio - 3 metrų ieškovės apskaitos sistemoje nebuvo galimybės nurodyti. Faktiškai pamatuotas medienos ilgis, atsižvelgiant į rąstų ilgio užlaidą, buvo 3 metrai. Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog KL-Ą ilgis gali būti 3 metrai bei aplinkybę, jog KL-Ą sortimento faktiniam ilgiui esant 3 metrams, nepriklausomai nuo to apskaitoje yra nurodomas nominalus ilgis - 2,9 m, taip pat patvirtina ir LNMMA išvada.

12. Atsakovas dėl ieškovės potvarkyje dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninių kainų, standarte ĮST 9325773-1:1997 bei standarte LST EN 1316-1:2013 nustatytų klaidinančiai panašių reikalavimų KL-Ą (ąžuolo kietųjų lapuočių trumpuoliai) ir PJ-Ą (pjautinieji ąžuolo rąstai), sąžiningai suklydo netinkamai įvertindamas UAB „V Valda“ perduotos medienos sortimentą, tačiau nesiekė ieškovei padaryti turtinės žalos.

13. Dėl medienos ženklinimo taisyklių pažeidimo atsakovas nurodė, kad nėra privaloma valstybinių miškų pareigūno spaudu sužymėti visos rietuvėje esančios medienos, be to, ieškovė, atlikdama atsakovo administruojamų miško sandėlių patikrinimą, visiškai nevertino aplinkybės kada miško sandėlyje esanti žaliavinė mediena buvo ištraukta į sandėlius bei ar suėjo nustatytas 3 darbo dienų terminas žaliavinei medienai pažymėti. Paaiškino, jog dėl itin didelio darbo krūvio tiesiog fiziškai nespėjo pilnai sužymėti visos medienos per savo darbo laiką. Ieškovei informavus atsakovą dėl nustatyto pažeidimo, atsakovas, reaguodamas į išsakytas pastabas ir siekdamas bendradarbiauti, nedelsiant miško sandėliuose esančią medieną sužymėjo. Atsakovas neginčija aplaidžiai tvarkęs medienos apskaitą, tačiau nurodo, jog dėl itin didelio darbo krūvio tiesiog fiziškai nespėjo per savo darbo laiką pilnai suvesti visų duomenų į ūkinės veiklos apskaitos sistemą ir patikrinti sandėliuose esančio faktinio medienos tūrio atitiktį apskaitos sistemoje nurodytiems duomenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino 2021 m. gegužės 27 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovo įsakymą Nr. PP1-21- 53-29 dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas nusprendė atsakovo į darbą VĮ Valstybinėje miškų urėdijoje negrąžinti. Pripažino, kad atsakovo ir ieškovės 2019 m. rugsėjo 23 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 53-187 nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Priteisė atsakovo naudai iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį 1 211,06 Eur per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne daugiau nei už vienerius metus, sumą su privalomais mokesčiais. Priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 1 211,06 Eur kompensacijos sumą su privalomais mokesčiais. Įpareigojo ieškovę per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai naują pranešimą, patikslinant duomenis apie atsakovo atleidimo pagrindą (nurodant 2019 m. rugsėjo 23 d. darbo sutarties Nr. 53-187 nutraukimo pagrindą – DK 218 straipsnio 4, 6 dalis), datą ir draudžiamąsias pajamas, bei pateikti atsakovui šio įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Priteisė iš ieškovės 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Laikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. DGKS-3892 darbo byloje Nr. APS-136-12247/2021 netekusiu galios. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismas, iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo duomenų, darbo ginčų komisijos garso įrašų, nustatė, kad UAB „V Valda“ atvykus pirkti medienos, tarp atsakovo ir UAB „V Valda“ direktoriaus V. M., t. y. užsakovo, vyko ginčas.

16. Teismas įvertinęs atsakovo argumentus apie tai, kad jis kreipėsi į vadovybę dėl pagalbos vykdant pakrovimą (skambino A. M. - VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) RP medienos ruošos specialisto ir medienos ruošos prekybos laikinam vadovui, (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojui G. V., O. S. - VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio prekybos vadybininkui) ir byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, medienos atkrovimą UAB „V Valda“ nebuvo tikras dėl sortimento, prašė pagalbos vykdant užsakymą.

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovės standarto ĮST 9325773-1-1997 3.1 punktas numato, jog KL-Ą ilgis yra 0,5-2,9 m, kas reiškia, jog 3,0 m ilgio sortimentas negali būti priskirtas KL-Ą, atsakovui jis buvo pateiktas el. paštu 2020 m. gegužės 28 d., nors atsakovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovas el. paštu gavo potvarkį dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeniniu kainų, kuriame buvo nurodytas pakeistas pagal standartą IST 9325773-1-1997 sortimento KL-Ą ilgis - 0,5-3,0 m. ir atsižvelgiant į tai, atsakovas vykdydamas savo pareigas, įskaitant vertindamas UAB „V Valda“ perduotą medieną, vadovavosi vėliau pateiktame potvarkyje dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninių kainų nurodyta informacija, t. y. medienos sortimentu KL-Ą taikomu ilgiu 0,5 - 3,0 m pagal ĮST 9325773-1-1997, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad potvarkis yra dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninių kainų. UAB „V Valda“ buvo didmeninės prekybos klientas.

18. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus susijusius su pakrautos medienos asortimentu: 1) VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio komisijos išvadas, kad perdavimo akte nurodyti duomenys dėl vežamos medienos neatitinka faktiškai vežtos medienos, o būtent, pirminiais skaičiavimais nustatyta, buvo gabenami 74 vnt. sortimentų, kurių bendras tūris 16,339 m3 (iš kurių 68 vnt. pjautinųjų ąžuolo rąstų (PJ-Ą), ilgis - 3 m., tūris - 14,572 m3 ir tik 6 vnt. ąžuolo kietųjų lapuočių trumpuolių (KL-Ą), ilgis - 2,9 m., tūris - 1,767 m3), t. y. absoliučiai didžioji gabenamos produkcijos dalis, t. y. 68 vnt., sudarė aukštesnės kokybės, didesnio ilgio, brangesnę medieną - pjautinųjų ąžuolo rąstus (PJ-Ą); 2) 2021 m. gegužės 5 d. LNMMA išvadą „Dėl ąžuolo rąstų kokybės ir tūrio nustatymo“ Nr. 1701, iš kurios matyti, kad atsakovas Perdavimo akte nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodant, kad krovinį sudarė 74 vnt. medienos, kurios tūris - 16,042 ktm., iš kurių didžiąją dalį - 59 vnt. sudarė PJ-Ą (pjautinųjų ąžuolo rąstų), 8 vnt. KL-Ą (ąžuolo trumpuolių) ir 7 vnt. Ml-I (malkų), teismas pažymėjo, kad palyginus tikrintojų ir LNMMA pateiktą išvadą matyti, kad net tikrintojai suklydo vertindami rąstų tipą, neišskyrė 7 vnt. Ml-I (malkų), kas suponuoja išvadą dėl esančio medienos sortimento nustatymo sunkumų.

19. Vertindamas 2021 m. gegužės 27 d. komisijos, atlikusios tyrimą ir įvertinusios duomenų visumos išvadą Nr. VD-21-255, kuria siūlyta nutraukti darbo sutartį su atsakovu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodant, jog atsakovas padarė daugybinius šiurkščius darbo pareigų ir teisės aktų pažeidimus, t. y. 1) 2021 m. balandžio 29 d. perduodant medieną UAB „V Valda“; 2) atsakovo administruojamuose medienos sandėliuose tinkamai neapskaitant faktinės žaliavinės medienos; 3) atsakovo administruojamuose medienos sandėliuose, nebuvo tinkamai paženklinat mediena, teismas sprendė, jog nurodyti pažeidimai vertintini kaip vienas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

20. Teismas vertino, kad atsakovas pripažino savo kaltę, nes tiek pasiaiškinimuose, teiktuose ieškovui, tiek darbo ginčo komisijoje nagrinėjant ginčą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė savo kaltės, ją pripažino, nurodė, kad suklydo. Teismas nurodė, kad atsakovas nurodė paženklinęs 31 medienos rietuvę valstybinių miškų pareigūno spaudu Nr. 35/07, po atlikto patikrinimo, bei nurodė, kad mediena, jo manymu buvo saugiai sudėta vietoje, iš kurios jos pasisavinti kiti asmenys negalėtų, ten vyko kasimo darbai, mediena buvo neseniai ištraukta iš miško. Be to pažymėjo, kad jis turi suženklinti medieną per tris dienas ir nurodė, kad vykdydamas savo pareigas turi pasirinkti prioritetus, nes visko padaryti nespėja.

21. Vertindamas įvykių seką ir skirtos drausminės nuobaudos tikslingumą, padariusio asmens veiksmus, turėjusius įtakos darbo drausmės pažeidimo padarymui, pasekmėms, kartu įvertinus atsakovo kaltę dėl padarytų veiksmų, teismas pripažino, kad darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius su atsakovu yra neproporcinga pasirinkta priemonė ginant savo interesus bei pritaikė atsakovui per griežtą drausminę nuobaudą už šį darbo drausmės pažeidimą.

22. Teismas, įvertinęs tai, kad dėl atsakovo pažeidimų ieškovė neteko pasitikėjimo atsakovu, jis prarastas galutinai ir neatkuriamai, sprendė, jog atsakovas į buvusį darbą nėra grąžinamas. Pripažinus darbo nutraukimą neteisėtu ir negrąžinus atsakovo į buvusį darbą, iš ieškovės priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Teismas, pripažinęs, jog iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovo darbo stažas siekė daugiau kaip du metus, priteisė DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją - vieno vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją 1 211,06 Eur sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

23. Apeliantė (ieškovė) valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės ieškinį pilna apimti - pripažinti, kad atsakovas 2021 m. gegužės 27 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovo įsakymu Nr. PP1-21-53-29 iš darbo VĮ Valstybinių miškų urėdijoje atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtai, atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1 211,06 Eur kompensacijos sumą su privalomais mokesčiais, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

24. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, jog atsakovo atleidimas iš pareigų yra neproporcinga priemonė, dėl ko atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu bei taikytos neteisėto atleidimo teisinės pasekmės, t. y. atsakovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei priteista DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta vieno vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

25. Apeliantė pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovas pažeidė darbo pareigas ir jas pažeidė šiurkščiai, yra nustatytos pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo dalimi, t. y. ieškovė įrodė ne tik pažeidimų padarymo faktą, bet ir tai, kad atsakovas darbo pareigas pažeidė šiurkščiai. Nustačius aplinkybes dėl atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimų ir fakto, kad darbo pareigos pažeistos šiurkščiai, ieškovė turėjo pagrindą spręsti dėl atsakovo atleidimo DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu, laikantis kitų DK nuostatų, šiuo konkrečiu atveju DK 58 straipsnio 5 dalies. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovo atleidimas iš darbo yra adekvati ir proporcinga priemonė, atsižvelgiant tiek į pažeidimų pobūdį, kaltę, padarinius, atsakovo požiūrį bei kitas aplinkybes, tiek apskritai į pažeidimų visumą.

26. Apeliantė nurodo, kad nors atsakovas ir nebuvo tikras dėl medienos sortimento UAB „V Valda“, prašė pagalbos vykdant užsakymą, tačiau vertinant šį darbo pareigų pažeidimą pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad atsakovas žinojo savo pareigas, taip pat nekilo abejonių, kad atsakovas ne tik turėjo suprasti kokį sortimentą parduoda, bet iš esmės ir suprato, nes perdavimo akte tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė iš esmės sąmoningai. Aplinkybės, kad atsakovas skambino savo vadovui dėl medienos pardavimo UAB „V Valda“, nekeičia situacijos vertinimo, kadangi byloje tiek visų darbo ginčų komisijoje apklaustų liudytojų, tiek rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad medienos meistrai privalo visais atvejais informuoti vadovą apie ąžuolo pardavimą, tačiau toks informuotas vadovas neturi pareigos visais atvejais atvykti į tokį medienos pardavimą. Taip pat byloje nustatyta, kad už medienos tinkamą pardavimą ir įforminimą atsakingas būtent medienos meistras, o ne medienos meistro vadovas, kuris, kaip minėta, neprivalo dalyvauti medienos pardavimo procese.

27. Teigia, kad palyginus 2021 m. balandžio 29 d. pirminio patikrinimo rezultatus ir LNMMA pateiktą išvadą, matyti, kad neatitikimas tarp abiejų patikrinimų yra itin nežymus. Abejose minėtose išvadose nurodyta, kad ąžuolo trumpuoliai (KL-Ą) sudarė tik nedidelę dalį krovinio. Tuo tarpu Perdavimo akte nurodyta informacija buvo absoliučiai skirtinga (t. y. tiek dėl perduoto medienos sortimento rūšies, tiek jo ilgio, kiekio ir tūrio).

28. Pabrėžia, jog atsakovas nurodė, kad visas parduodamas sortimentas susidėjo iš 67 rastų, kurie visi neva buvo kietųjų lapuočių trumpuoliai 2,90 m ilgio, tačiau tiek pirminio patikrinimo metu, tiek nepriklausomų ekspertų vertinimu nustatyta, kad visų pirma buvo parduotas kitoks kiekis, t.y. 74 vienetai rastų, be kita ko, iš kurių tik itin nedidelę dalį sudarė kietųjų lapuočių trumpuoliai, o kitą absoliučiai didžiąją gabenamos produkcijos dalį sudarė aukštesnės kokybės, didesnio ilgio (3,00-3,16 m) ir brangesnė mediena – pjautinieji ąžuolo rąstai. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą paminėjo, jog ieškovas prarado pasitikėjimą atsakovu, tačiau šios aplinkybės bei kitų aukščiau paminėtų aplinkybių (pvz., kad atsakovas pažeidė pareigas sąmoningai) tinkamai neįvertino.

29. Pasisakydama dėl medienos ženklinimo taisyklių pažeidimo, apeliantė nurodo, jog aplinkybės, kad atsakovas pašalino pažeidimą jau po jo nustatymo nekeičia šio pažeidimo padarymo fakto ir jo šiurkštumo pobūdžio, taip pat atsakovo kaltės, galimų neigiamų padarinių, todėl negali turėti esminės reikšmės vertinant atsakovo atleidimo proporcingumą. Atsakovo paaiškinimai „kad mediena buvo saugiai sukrauta, jos pasisavinti kiti asmenys negalėtų, ten vyko kasimo darbai“ yra nepagrįsti atsižvelgiant ir į tai, kad tariami kasimo darbai nesukliudė atsakingiems asmenims sukrauti medienos atsakovo administruojamame sandėlyje, nesukliudė atsakovo pažeidimus tyrusiai komisijai iki šios medienos patekti ir ją įvertinti bei galiausiai nesukliudė pačiam atsakovui ją paženklinti po pažeidimo nustatymo, kas reiškia, jog mediena buvo pasiekiama bet kokiems tretiesiems asmenims.

30. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu atsakovo administruojamuose sandėliuose iš viso buvo 104 vnt. žaliavinės medienos rietuvės, taigi beveik 30% visų atsakovo administruojamų žaliavinės medienos rietuvių nebuvo pažymėtos VMU nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino šio pažeidimo masto. Akcentuoja, kad netinkamas ir/ar ne laiku atliktas rietuvių ir medienos žymėjimas arba nežymėjimas gali sukelti didelius nuostolius, iš esmės apsunkina ar padaro neįmanomą medienos nustatymą, kas sudaro sąlygas nusikalstamoms veikoms daryti, pvz. vogti medieną.

31. Pasisakydama dėl aplaidaus medienos apskaitos tvarkymo, apeliantė nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių ar pagrįstai vertintinų argumentų bei atitinkamai įrodymų, dėl kokios priežasties atsirado neatitikimai tarp informacijos, pateiktos apskaitoje, ir faktiškai nustatytų duomenų.

32. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo elgesio ir darbo rezultatų iki pažeidimų padarymo. Atsakovas, iki jo atleidimo iš darbo, nebuvo nepriekaištingai savo pareigas vykdęs darbuotojas. Atvirkščiai, pateikti duomenys apie 2021 m. sausio 15 d. vykdytą medienos pardavimą rodo absoliučiai nerūpestingą ir aplaidų atsakovo darbo pareigų vykdymą. Atsakovas medienos perdavimo-priėmimo akte Serija A53 Nr. 16888 atliko parduodamo sortimento pakeitimus (pakeitė medienos klasę iš „D“ į „C“ palikdamas ST II stambumo grupę), tačiau šie pakeitimai atlikti tik ieškovei likusiame egzemplioriuje, tuo tarpu pirkėjui UAB „V Valda“ išduotame egzemplioriuje jokių įrašų apie akto įrašų pakeitimus nėra.

33. Kadangi atsakovo darbo santykių trukmė pas ieškovę buvo apie 20 mėnesių (t. y. mažiau nei 2 metai), net ir pripažinus atsakovo atleidimą neteisėtu, DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija atsakovui nepriteistina. Net jeigu atsakovo atleidimas iš darbo ir būtų pripažintas neteisėtu dėl tariamo atleidimo neproporcingumo, atsakovui priteistos sumos už priverstinę pravaikštą mažintinos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vis dėlto padarė darbo pareigų pažeidimus, juos padarė šiurkščiai, kas būtent ir nulėmė ieškovės sprendimą atleisti atsakovą iš darbo.

34. Atsiliepimu atsakovas su pateiktu apeliaciniu skundo nesutiko, prašė jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atleidimas iš darbo yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga priemonė, atsižvelgiant tiek į kiekvieno darbo pareigų pažeidimo padarymo aplinkybes, tiek kitų asmenų, įskaitant paties ieškovės darbuotojų veiksmų įtaką atsakovo darbo pareigų pažeidimų padarymui, tiek į atsakovo kaltės formą bei jos pripažinimą ir kitas svarbias aplinkybes.

35. Atsakovas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog UAB „V Valda“ buvo didmeninės prekybos tinklas, todėl atsakovas potvarkiu dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninių kainų, kuriame nurodytas KL-Ą galimas ilgis nuo 0,5 iki 3,0 m ilgio, atleisdamas medieną UAB „V Valda“ neturėjo vadovautis. Pažymi, kad atsakovas sąžiningai manė, kad atitinkavai ieškovė pakeitė patį standartą ĮST 9325773-1-1997, jame nustatant pakeistą KL-Ą ilgį nuo 0,5 iki 3,0 m.

36. Nurodo, kad tiek LNMMA išvada, tiek ieškovės potvarkyje dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninių kainų nurodyta informacija, tiek ir ieškovės viešai skelbiami žaliavinės medienos pardavimo kainoraščiai patvirtina aplinkybę, jog KL-Ą (kietųjų lapuočių trumpuoliai) ir PJ-Ą (pjautinieji ąžuolo rąstai) sortimentai gali būti to paties 3 metrų ilgio. Atsižvelgiant į ĮST 9325773-1:1997 ir LST EN 1316-1:2013 standartuose KL-Ą ir PJ-Ą C ir D klasei nustatytus klaidinančiai panašius kokybės reikalavimus, 3 metrų ilgio ąžuolo rąstai iš esmės gali būti priskirti tiek KL-Ą sortimentui, tiek ir PJ-Ą sortimento C ir D klasėms. Atsakovas, įvertinęs rietuvėje esančią medieną, sąžiningai manė, kad UAB „V Valda“ perduota mediena atitiko būtent KL-Ą sortimentui, o ne PJ-Ą sortimentui taikomus kokybės reikalavimus.

37. Siekiant paaiškinti atsakovo Perdavimo akte ir LNMMA išvadoje nurodyto UAB „V Valda“ gabenamos medienos kiekio neatitikimą, nurodo, jog atsakovas UAB „V Valda“ perdavė ąžuolo medienos rietuvę, kurioje buvo 65 vnt. sortimentų ir papildomai vieną sortimentą iš kitos rietuvės bei vieną sortimentą iš padėklų. Taigi, iš viso atsakovas perdavė ir nurodė UAB „V Valda“ atstovui krautis 67 vnt. sortimentų, kaip ir buvo nurodyta Priėmimo akte. Pažymi, jog į atsakovo darbo funkcijas neįėjo pareiga faktiškai pakrauti perduodamą medieną į pirkėjo transporto priemonę. Pagal ieškovės darbovietėje susiformavusią praktiką, perduodamą medieną pirkėjai į savo transporto priemones pasikraudavo patys. Atsakovui nėra suprantama dėl kokių priežasčių UAB „V Valda“ atstovas į savo transporto priemonę pasikrovė 7 vnt. ML (malkų), kurių atsakovas nebuvo perdavęs ar suteikęs teisės krautis UAB „V Valda“, dėl ko ir susidarė Perdavimo akte ir LNMMA išvadoje nurodytų sortimentų vienetų skirtumas (74 vnt. – 64 vnt. = 7 vnt. ML). Pastebi, jog atsakovo Perdavimo akte nurodytas rąstų tūris – 14,83 m³ beveik atitinka LNMMA išvadoje nurodytą rąstų tūrį iš jo atėmus 7 vnt. ML (2,08 m³), kurias UAB „V Valda“ pasikrovė savavališkai, t. y. 13,962 m³ (16,042 m³ (bendras medienos tūris) – 2,08 m³ (ML tūris) = 13,962 m³), kas suponuoja išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė UAB „V Valda“ perduotos medienos tūrį ir vienetus.

38. Nurodo, kad kaip teisingai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, medienos ruošos specialistas turi dalyvauti ne visuose PJ-Ą ir KL-Ą medienos išlaidavimuose, o ne mažiau kaip 25 proc. pardavimo atvejų. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi išskirtinė situacija, kuomet atsakovas tiesiogiai kreipėsi į medienos ruošos specialistą A. M. ir prašė pagalbos, siekiant tinkamai įvertinti pirkėjui UAB „V Valda“ perduodamos medienos sortimentą. Tai, kad atsakovas nebuvo užtikrintas dėl užsakymo atitikimo ir esančios pakraunamos medienos sortimento rodo ir jo pagalbos prašymas skambinant (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojui G. V..

39. Pasisakydamas dėl medienos ženklinimo taisyklių pažeidimo, atsakovas nurodo, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovas nepažymėjo netgi 31 vnt. žaliavinės medienos rietuvių, kurių bendras medienos tūris sudaro 571,55 ktm, visiškai neatsižvelgė ir nevertino Rietuvių ženklinimo aprašo 11 punkte įtvirtintos taisyklės, jog nėra privaloma valstybinių miškų pareigūno spaudu sužymėti visos rietuvėje esančios medienos. Rietuvių ženklinimo aprašas nustato reikalavimą paženklinti ne mažiau nei 10 arba 3 procentus rietuvėje esančios medienos. Taigi, atsakovas neprivalėjo pilnai sužymėti visos 31 vnt. rietuvės, t. y. 571,55 ktm tūrio medienos. Ieškovė, atlikdama atsakovo administruojamų miško sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) girininkijose patikrinimą, visiškai nevertino aplinkybės kada miško sandėlyje esanti žaliavinė mediena buvo ištraukta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) girininkijose esančius sandėlius bei ar suėjo nustatytas 3 darbo dienų terminas žaliavinei medienai pažymėti.

40. Nurodo, kad 2021 m. sausi 15 d. atsakovas atleido medieną UAB „V Valda“. Netrukus po medienos atleidimo atsakovas pastebėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos perdavimo – priėmimo akte nurodė ne tą medienos klasę. Atsakovui pastebėjus šią klaidą, UAB „V Valda“ miškovežis jau buvo išvažiavęs su pakrauta mediena, dėl ko atsakovas UAB „V Valda“ apie perdavimo – priėmimo akte per klaidą nurodytą ne tą klasę informavo telefonu. Atsakovas apie įvykusią klaidą informavo ieškovės prekybos vadybininką O. S., kuris nurodė atsakovui ištaisyti perdavimo – priėmimo akte padarytą klaidą. Atsakovas, atsižvelgdamas į prekybos vadybininko nurodymą, atitinkamai perdavimo – priėmimo akte ištaisė per klaidą nurodytą ne tą medienos klasę ir pataisytą perdavimo – priėmimo aktą 2021 m. sausio 19 d. el. paštu išsiuntė prekybos vadybininkui O. S.. Atitinkamai, nors atsakovas telefonu jau buvo informavęs UAB „V Valda“ dėl perdavimo – priėmimo akte per klaidą nurodytą ne tą klasę, tačiau atsakovas suprato, kad prekybos vadybininkas papildomai dar UAB „V Valda“ el. paštu išsiųs pataisytą perdavimo – priėmimo aktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

42. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas ir atsakovo atleidimas iš darbo, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pripažintas neteisėtu, bei priteistos su tuo susijusios sumos. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo sprendimas dalyje, kuria atsakovo darbo pareigų pažeidimai pripažinti šiurkščiais, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo atsiliepime nurodytų papildomų argumentų dėl darbo pareigų pažeidimo (ne)šiurkštumo neanalizuoja ir nepasisako. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau atleidimas iš darbo buvo pritaikyta kaip neproporcinga priemonė. Šioje dalyje, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 53-187 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią atsakovas priimtas į medienos meistro pareigas. Atsakovo darbo pradžia buvo nustatyta 2019 m. rugsėjo 24 d., darbo sutartis nutraukta 2021 m. gegužės 27 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovui įsakymu Nr. PP1-21- 53-29, atsakovas atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

44. 2021 m. gegužės 27 d. VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovo įsakymu Nr. PP1-21- 53-28 pripažinta, kad atsakovas, eidamas (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio medienos meistro pareigas šiurkščiai pažeidė pareigybės aprašymo 1, 6, 9, 10, 12, 13 punktus Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3.3. papunkčio reikalavimus; VMU regioniniuose padaliniuose žaliavinės medienos rietuvių ženklinimo valstybiniu miškų pareigūnų spaudais tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimus, suklastojo medienos perdavimo priėmimo aktą, bandydamas tyčia padaryti VMU 1 055,44 eurų materialinės žalos bei galimai padarė nusikalstamą veiką. Padarė išvadą, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė medienos meistro pareigas, VMU norminių teisės aktų reikalavimus suklastojo medienos perdavimo - priėmimo aktą, t. y. jis padarė šiurkščius darbo pareigų ir teisės aktų pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5, 6 ir 7 punktuose bei Darbo pareigų ir teisės aktų pažeidimų tyrimo ir žalos atlyginimo proceso aprašo Bendrųjų nuostatų 5, 6 punktuose.

45. Medienos meistro pareiginių nuostatų 1, 6, 9, 10, 12, 13 punktai nustatė, kad medienos meistras, vadovaudamasis galiojančiais norminiais teisės aktais, vykdo medienos ir skiedros gaminimo kontrolę, priėmimą, perdavimą ir išdavimą (1 punktas); vadovaujantis galiojančiais norminiais teisės aktais, vykdo ir užtikrina teisingą sortimentų klasifikavimą ir ženklinimą (6 punktas); tvarko medienos apskaitą, pildo priėmimo ir perdavimo dokumentus bei užtikrina teisingą ir savalaikį privalomų dokumentų pildymą ir duomenų įvedimą į ūkinės veiklos apskaitos programą (9 punktas); tikrina ir reikalauja, kad priimamos, perduodamos medienos faktinis kiekis atitiktų nurodytiems lydimuose dokumentuose (10 punktas); kontroliuoja lydimųjų dokumentų, važtaraščių, priėmimo – perdavimo aktų teisingumą (12 punktas); nuolatos tikrina medienos gaminių likučius pagal medienos apskaitos dokumentus (13 punktas).

46. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo darbo pareigų pažeidimus, t. y. perdavimo akte sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius, pažeidė medienos ženklinimo taisykles, aplaidžiai tvarkė medienos apskaitą, vertino kaip vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovės veiksmus nutraukti darbo santykius su atsakovu pripažino neproporcinga pasirinkta priemone ginant savo interesus.

Dėl apeliacinio skundo esmės

47. DK 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

48. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021).

50. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Kasacinio teismo praktika dėl proporcingos ir adekvačios drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų gausi ir išsami. Pagal ją parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį <...> (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė atsižvelgiant tiek į pažeidimų pobūdį, kaltę, padarinius, atsakovo požiūrį, kitas aplinkybes ir pažeidimų visumą.

52. Anot apeliantės, atsakovo pažeidimai kvalifikuotini pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6 ir 7 punktus, atitinkamai: 1) atsakovas parduodamas kitos rūšies medieną suprato, kad tyčia gali padaryti 1 055,44 Eur turtinės žalos; 2) atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, nes perdavimo akte sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) atsakovas šiurkščiai pažeidė esmines lokaliniuose teisės aktuose nustatytas pareigas parduodant valstybei priklausantį turtą.

53. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pažeidimas, kai: tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (5 punktas), darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (6 punktas), kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (7 punktas).

54. Byloje nustatyta, kad atsakovas kilus ginčui su pirkėju kraunant medieną, kreipėsi pagalbos, dėl to teismas darė išvadą, jog atsakovas nebuvo tikras dėl kraunamos medienos asortimento, tačiau kaip teisingai pažymi apeliantė teismas padarė ir išvadą, kad atsakovas sąmoningai Perdavimo akte įrašė trikovės neatitinkančius duomenis. Teismas sprendė, kad atsakovui buvo žinomai lokaliniai teisės aktai dėl medienos asortimento, o atsakovo argumentus dėl jų klaidinančių nuostatų atmetė kaip nepagrįstus. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovui informavus, jog pirkėjas nenori imti 2,9 metrų ilgio kietųjų lapuočių trumpuolių (KL-Ą), o nori pjautinių ąžuolo rąstų (PJ-Ą), vadybininkas O. S. nurodė, kad pirkėjui neimant medienos asortimento pagal sutartį, pastarasis gali nesikrauti ir važiuoti tuščiomis. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas kreipėsi pagalbos kilus ginčui su pardavėju, nepaneigia atsakovo sąmoningumo darant pažeidimą, ką jis ir pats pripažino paaiškinimuose darbdaviui. Šios išvados nekeičia ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atliktų patikrinimų turinys, leidžia spręsti apie medienos sortimento nustatymo problematiką, nes abiem atvejais nustatyta, kad pirkėjui buvo perduota tik maža dalis pagal sutartį sulygto medienos asortimento, t. y. ąžuolo trumpuolių (KL-Ą). Kita vertus, byloje nustatyta, kad Perdavimo akte nurodyta 67 vnt. medienos, tuo tarpu faktiškai buvo pakrauta 74 vnt. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui sąmoningai leidus pirkėjui pasikrauti ir ne to sortimento ir ne tą kiekį medienos, kuris buvo sulygtas sutartimi, jis negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais bus padaryta turtinė žala. Nors nagrinėjamu atveju žala ir nebuvo padaryta, tačiau tai nepaneigia išvados dėl atsakovo galėjimo suprasti, kad bus padaryta žala, jam perdavus kitą nei sutartyje nurodytą medieną ir atitinkamai Perdavimo akte įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją.

55. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atleidimo iš darbo proporcingumą pagrindžia ir kiti atsakovo padaryti pažeidimai, t. y. medienos nesuženklinimas (apie 30 procentų), bei tinkamos apskaitos nevedimas. Atsakovas šiuo pažeidimus iš esmės grindė dideliu darbo krūviu, bei tuo, kad medienos nesuženklintos negalėjo sukelti neigiamų pasekmių, nes priėjimas prie jos buvo apsunktinas dėl greta vykdomų kasimo darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo pareigų pažeidimas, negali būti pateisinamas tikėjimu, kad žala nebus padaryta ir/ar ji nebuvo padaryta. Kita vertus, nors atsakovas apeliavo į didelį darbo krūvį, tačiau kaip teisingai pažymi apeliantė, byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl negalėjimo įvykdyti visų pavestų funkcijų, ir tik nustačius pažeidimus atsakovas ėmėsi juos šalinti. Teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pastarieji pažeidimai didina žalos padarymo grėsmę ir lemia visišką pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Sutiktina ir su apeliantės argumentais, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, dėl neatitikimų tarp informacijos, pateiktos apskaitoje ir faktiškai nustatytų duomenų.

56. Be kita ko, iš ieškovės pateiktų duomenų byloje, matyti, kad atsakovas ir anksčiau yra padaręs pažeidimų, atkraunant medieną tam pačiam pirkėjui, ir nors už šį pažeidimą drausminė atsakomybė nebuvo taikyta, tačiau yra reikšminga sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo atleidžiant atsakovą iš darbo. Byloje pateiktais duomenimis, 2021 m. sausio 15 d. atkraunat medieną pirkėjui UAB “V Valda“, perdavimo akte atsakovas nurodė PJ-Ą D (stambumo grupė ST II) klasės medieną, nors tokia nebuvo numatyta su pirkėju sudarytose sutartyse. Vėliau atsakovas tik jo turimame akto egzemplioriuje atliko taisymus, o pirkėjas paprašė pakoreguoti sąskaitos duomenis, įrašant pagal sutartį sulygtos žemesnės kokybės medienos sortimento PJ-Ą C duomenis.

57. Taigi, apibendrintai vertinant atsakovo darbo pareigų pažeidimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atleidimas iš darbo už nevienkartinį pažeidimą, buvo neproporcinga priemonė, nes akivaizdu, kad ieškovė dėl pažeidimų mąsto nebegali pasitikėti atsakovu nei apskaitant medieną, nei ją ženklinant, nei kontroliuojant jos perdavimą pirkėjams.

58. Vertinant atsakovo požiūrį į padarytus pažeidimus, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pirmuosiuose paaiškinimuose atsakovas pažeidimus pripažino, vėliau pradėjo apeliuoti į lokalinių aktų klaidingumą, didelį darbo krūvį, į tai, kad kiti medienos meistrai už tokius pačius nebuvo atleisti iš darbo ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo požiūris į padarytus pažeidimus, savo elgesio vertinimas, leidžia spręsti, kad ateityje darbdavys nebegali tikėtis, jog atsakovas pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

59. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo darbo pareigų šiurkštūs pažeidimai (Perdavimo akte sąmoningai nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis; sąmoningai perduodant pirkėjui kito sortimento medieną nei sulygta sutartyje; pagal nustatytus lokalinius teisės neapskaitant medienos ir jos neženklinat), iš esmės kėlė grėsmę žalos padarymui, lėmė darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą, o darbuotojo elgesys siekiant pasiteisinti dideliu darbo krūviu ir/ar informavimas apie kilusį konfliktą su pardavėju, esant nurodymui nekrauti medienos, jeigu pirkėjas neima pagal sutartį sulygto medienos sortimento, leidžia prieiti prie išvados, kad atleidimas iš darbo šiuo atveju yra proporcinga priemonė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nepagrįstai atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Todėl, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, išsprendžiant klausimą iš esmės - ieškinį tenkinant.

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

62. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

63. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktas). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas)

64. Priėmus priešingą sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 7 459,65 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 202 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos sudaro 3 230,70 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 396 Eur žyminis mokestis.

65. Sprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymėtina, kad ieškovę tiek Darbo ginčų komisijoje (šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalimi), tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovę atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai/padėjėjai, tai leidžia spręsti, kad darbo laiko sąnaudos buvo mažesnės. Nors teismas ir nenustatė, kad už ieškinio parengimą byloje patirtos 3 015 Eur išlaidos viršytų Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau teismo vertinimu kitos darbo laiko sąnaudos (52 val.) atstovaujant teisme, kuomet tie patys atstovai buvo gerai susipažinę su ginčo esme, laikytinos pernelyg neproporcingomis. Be to, teismo vertinimu, byloje nebuvo keliama naujų teisės klausimų, byla nėra itin sudėtinga, ginčo klausimu teismų praktika suformuota, todėl atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekiant teisingos šalių interesų pusiausvyros, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos, pirmosios instancijos teisme priteisiant ieškovė naudai 3 500 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų, apeliacinės instancijos teisme - 1 500 Eur, t. y. iš viso, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 702 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (202 Eur žyminio mokesčio ir 3 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų) ir 1 896 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (396 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą bei 2022 m. balandžio 12 d. papildomą sprendimą, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovo 2021 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PP1-21-53-29 dėl atsakovo S. S. atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pripažinti teisėtu.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės VĮ Valstybinės miškų urėdijos, įmonės kodas 132340880, naudai 3 702 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 896 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė