Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Securitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4330-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Securitus“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, dalyvaujant trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Galimybių plėtra“, dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų viešajame pirkime.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Corporate Securitus“ kreipėsi į teismą, prašydama:panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. perkančiosios organizacijos rašte Nr. 4-01-3029 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ nurodytą sprendimą ir 2017 m. gegužės 2 d. perkančiosios organizacijos rašte Nr. 4-01-3355 nurodytą sprendimą atmesti tiekėjo pretenziją; panaikinti 2017 m. balandžio 24 d. perkančiosios organizacijos rašte Nr. 4-01-3189 nurodytus sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją; Ieškinys yra grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) 2017 m. kovo 2 d. CVP IS priemonėmis paskelbė Mokymų programų kūrimo ir mokymo organizavimo bei vykdymo paslaugų supaprastintą atvirą konkursą (pirkimas CVP IS Nr. 317271). Ji (ieškovė) pateikė konkurencingą pasiūlymą, kuris buvo atmestas. Pripažintas laimėjusiu trečiojo asmens viešosios įstaigos „Galimybių plėtra“ pasiūlymas.

2017 m. balandžio 25 d. pateikta pretenzija (VPĮ 94 str.) buvo atmesta 2017 m. gegužės 2 d. (raštas Nr. 4-01-3355).

Atsakovė sprendimą atmesti pasiūlymą grindė tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Corporate Securitus“ neatitiko pirkimo sąlygų 13.9 punkto reikalavimų dėl netinkamos atsakovei pateiktos kvalifikaciją pagrindžiančios 2013 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. SP-33. Atsakovė nepripažino jos tinkamai įvykdyta; nepagrįstai rėmėsi 2016 m. liepos 15 d. kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1035/2017.

Perkančioji organizacija nelaikė pateiktų dokumentų netinkamais arba neįrodantį dokumentą – Sutartį, ne dėl jos turinio, bet dėl ją (Sutartį) pasirašiusių fizinių asmenų. Atsakovės sprendimas atmesti pasiūlymą, remiantis kaltinamojo akto formuluotėmis, susijusiomis su fiziniams asmenims pateiktais kaltinimais, yra atsakovės neteisėtas savavališkų veiksmų demonstravimas, pašalinant nepatinkantį tiekėją iš konkurso, dirbtinai ribojant konkurenciją.

Pirkimo sąlygų 13.9 punkte įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nepadeda nustatyti tiekėjo kompetencijos, patikimumo ir pajėgumo. Tiekėjams suteikiama teisė pagrįsti tokį reikalavimą ir pateikus formalius įrodymus, kad jie dar tik vykdo atitinkamą projektą, kuris nėra užbaigtas. Tačiau apie projekto sėkmingą įgyvendinimą galima spręsti tik tada, kai jis užbaigtas ir yra galimybė spręsti apie jo sėkmingą įvykdymą. Tai, kad tiekėjas dar tik vykdo atitinkama projektą ir dar nėra jo užbaigęs, neįrodo tiekėjo kvalifikacinių pajėgumų.

2017 m. liepos 26 d. d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.Ginčui teismas taikė iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 32 ir 93 straipsnių nuostatas.Teismo sprendimo motyvai: byloje keliamas ginčas dėl ieškovės kvalifikacijos atitikimo pirkimo konkurso sąlygų 13.9 punkto reikalavimams, Sutarties įvertinimo bei konkurso sąlygų 13.9 punkto, įtvirtinusio minimalus kvalifikacinis reikalavimas, neteisėtumo dėl to, kad, ieškovo įsitikinimu, ji (sąlyga) nepadeda nustatyti tiekėjo kompetencijos, patikimumo ir pajėgumo.Pirkimo sąlygų 13.9 punkte įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas per pastaruosius 3-jus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3-jus metus) yra tinkamai įvykdęs arba vykdo bent 1 (vieną) mokymų ir mokymų organizavimo paslaugų sutartį, kuriuos vykdymo metu būtų apmokyta ne mažiau kaip 100 (vienas šimtas) unikalių asmenų ir kurios vertė buvo ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės. Skiltyje „Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ nurodyta, kad kvalifikacijos atitikimas šio punkto reikalavimams gali būti patvirtintas raštišku tiekėjo patvirtinimu ir įvykdytų (ir) ar vykdomų panašių pirkimo sutarčių sąrašu (forma pateikiama pirkimo sąlygų 5 priede), nurodant paslaugų bendras sumas, datas, paslaugų gavėjus bei jų kontaktus. Taip pat pateikiamas užsakovo raštiškas patvirtinimas apie tinkamai įvykdytas (ir) ar vykdomas sutartis.Patirties vykdant susijusią su pirkimo objektu sutartį turėjimas buvo priskiriamas prie tiekėjų techninį bei gamybinį pajėgumą apibūdinančių kriterijų. Viešųjų pirkimų praktikoje kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti patirtį srityje, susijusioje su pirkimo objektu, įprastinis, jis tiesiogiai siejamas su viešojo pirkimo tikslu ir suteikia perkančiai organizacijai realią galimybę įvertinti tiekėjo techninį pajėgumą.Pirkimo sąlygų 13.9 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas yra adekvatus pirkimo tikslui, neprieštarauja viešojo pirkimo metu galiojusiems VPĮ 32 straipsnio bei Rekomendacijų nuostatoms, nepažeidė tiekėjų ir perkančiosios organizacijos interesų pusiausvyros.Ieškovė pateikė perkančiai organizacijai įvykdytų/vykdomų sutarčių sąrašą, kuriame nurodyta, kad tiekėjas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. birželio 11 d. vykdė paslaugų tiekimo sutartį Nr. SP-33, sudaryta su užsakovu viešąja įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutu. Perkančioji organizacija įvertino šią Paslaugų tiekimo sutartį Nr. SP-33 kaip netinkamai įvykdyta (vykdoma), dėl to, kad ši Sutartis buvo sudaryta neskaidriai, dėl jos sudarymo viešojo pirkimo būdu vyksta teisminis procesas. Neskaidriai sudaryta analogiškų paslaugų tiekimo sutartis negali būti pripažinta tinkamai įvykdyta ir neįrodo ieškovės tinkamos kvalifikacijos. Nagrinėjamos bylos kontekste nesąžiningai, neskaidriai sudarytas sandoris negali būti pripažintas tinkamai įvykdytu ar tinkami vykdomu. Tai, kad sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, nereiškia, kad jo vykdymas neabejotinai yra tinkamas, o sandorio sudarymo aplinkybės, dėl kurių iškelta baudžiamoji byla, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės kvalifikaciją.Nustačius VPĮ pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimą, teismas turi teisę pripažinti sandorį negaliojančiu ex officio, taikyti restituciją arba alternatyvias VPĮ numatytas sankcijas perkančiai organizacijai. 2013 m. lapkričio 13 d. paslaugų tiekimo sutarties Nr. SP -33 teisėtumo ir galiojimo problema išeina už pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų ribų, tačiau, teismo įsitikinimu, pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų galima pripažinti, jog šis sandoris nebuvo sudarytas skaidriai, todėl negali būti pripažintas tinkamai įvykdytu (vykdomu) pagal pirkimo sąlygų 13.9 punkto prasmę.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Corporate Securitus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino ir nepasisakė dėl abipusio pripažinimo principo pažeidimo viešajame pirkime.Teismas peržengė ieškinio ribas ir konstatavo faktą dėl neskaidriai sudarytos sutarties ir jos įvykdymo netinkamumo, nors ši sutartis nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, nes rėmėsi ne byloje pateiktais oficialių valstybinių institucijų išduotais dokumentais – įrodymais, o kaltinamuoju aktu, kuris nelaikomas įrodymu net baudžiamajame procese.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė motyvų dėl pirkimo sąlygų 13.9 punkto nepagrįstumo ir neteisėtumo (teismo sprendimo 9 punktas), nors išsamūs motyvai buvo nurodyti dublike (dubliko 33-38 p.). Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, o vertina jų visumą. Skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame pasisakyta dėl esminių skundo argumentų, aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais ir kokiais jų straipsniais teismas vadovaujasi, priimdamas sprendimą.

Tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad neatitiko pirkimo sąlygų 13.9 punkto reikalavimų – būti tinkamai įvykdžius ar vykdyti bent 1 (vieną) mokymų ir mokymų organizavimo paslaugų sutartį, nes 2015 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. S-170 buvo nurodyta 2013 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo Sutartis Nr. SP-33, kuri negali būti laikoma tinkamai įvykdyta, nes buvo sudaryta, kaip, tikėtina, neteisėtų veiksmų rezultatas, ir kurią uždaroji akcinė bendrovė „Corporate Securitus“, teikdamas pasiūlymą dalyvauti STT organizuojamame pirkime nurodė kaip tinkamai įvykdytą, t. y. tiekėjas neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Apeliantė (ieškovė) klaidingai interpretuoja abipusio pripažinimo principo reikšmę, kadangi uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Securitus“ pasiūlymas buvo atmestas ne dėl pažymą išdavusios institucijos, pažymos tinkamumo/netinkamumo, o dėl to, kad pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų pagal pažymoje nurodytas aplinkybes.

Vykdant viešąjį pirkimą tiek tiekėjas, tiek perkančioji organizacija įpareigojami laikytis VPĮ nuostatų, privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, draudžiami bet kokie tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų susitarimai. Šiuo atveju, buvo užfiksuoti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad civilinės teisės aspektu sutartis buvo sudaryta nesąžiningu būdu, pažeidžiant VPĮ ir kitų įstatymų nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų. Ginčas kilo dėl to, jog tiekėjas neatitiko pirkimo sąlygų 13.9. punkte įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų, nes kartu su pasiūlymų pateikta Sutartis negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.

Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo ir įvertino ne tik ieškinyje, bet ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodė apeliantė, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Uždaroji akcinė bendrovė „Corporate Securitus“ nesikreipė į STT dėl pirkimo sąlygose įtvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų pirkimo procedūrų. Šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas iki jo pasiūlymo atmetimo pirkimo sąlygų 13.9 punkte nustatyto techninio pajėgumo reikalavimo nelaikė neteisėtu ir nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).

Apeliantė ginčijo atsakovės veiksmus dėl netinkamai įvertintos jos (apeliantės) kvalifikacijos ir pirkimo sąlygų 13.9 punktą, reikalaudama pripažinti jį neteisėtu.VPĮ 93 straipsnio 3 dalis ir CPK 423² straipsnis reikalauja, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantė ieškinyje nesutiko su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą dėl netinkamos kvalifikacijos (neatitiko sąlygų 13.9 p.), o taip pat ginčijo pirkimo sąlygų 13.9 punktą, kurio iki pateikė pasiūlymą, neprašė paaiškinti ar patikslinti, ir pretenzijos nemotyvavo aplinkybėmis dėl pirkimo sąlygos neaiškumo, dviprasmiškumo, neteisėtumo. Tokius argumentus nurodė tik ieškinyje. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Taip pat ir ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ str. 3 d.). Apeliantas ieškinyje ginčijo tik atsakovo sprendimus, susijusius su jo (apelianto) pasiūlymo atmetimu, netinkamai įvertinus kvalifikaciją. Konkurso sąlygų 13.9 punkto nei pretenzijoje, nei ieškinyje neginčijo. Savo požiūrį į sąlygų 13.9 punktą, dėl nustatyto kvalifikacinio reikalavimo nepagrįstumo, išreiškė tik dublike, patikslinto ieškinio nepateikė, naujo reikalavimo dėl paminėtos sąlygos neteisėtumo, nesuformulavo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas prašė atsakovą ginčo sąlygą paaiškinti, patikslinti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad konkurso sąlyga, nustatyta 13.9 punkte, apeliantui buvo aiški. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei įstatyminį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovo reikalavimo, neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva tirti ir vertinti ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo, t. y. peržengti ieškinio ribų. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad, vykdant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus dokumentus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).Nagrinėjamu atveju atsakovė STT 2017 m. kovo 2 d. paskelbto Mokymų programų kūrimo ir mokymo organizavimo bei vykdymo paslaugų supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygų 13.9 punkte nustatė tokį minimalų kvalifikacinį reikalavimą: „Tiekėjas per pastaruosius 3-jus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3-jus metus) yra tinkamai įvykdęs arba vykdo bent 1 (vieną) mokymų ir mokymų organizavimo paslaugų sutartį, kuriuos vykdymo metu būtų apmokyta ne mažiau kaip 100 (vienas šimtas) unikalių asmenų ir kuriuos vertė buvo ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės.“ Nustatyta, kad apeliantė (ieškovė), vykdydama sąlygų 13.9 punktą, kvalifikacijai pagrįsti su pasiūlymu pateikė 2013 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo Sutartį Nr. SP-33, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Data Miner“, uždarosios akcinės bendrovės „ID Consulting“, uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Securitus“, viešosios įstaigos „Praeventi“ įmonių grupės ir viešosios įstaigos „Lietuvos viešojo administravimo institutas“. Atsakovė nepripažino šios Sutarties kaip tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu minėtą kvalifikaciją (techninį, profesinį pajėgumą, VPĮ 36 str.), nes jos sudarymo ir vykdymo teisėtumas sukėlė abejonių. Prie tokios išvados atsakovė priėjo remdamasi gautais duomenimis teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-1035/2017, kurioje kaltinami E. L. ir R. L. dėl sistemingų ir neteisėtų veiksmų, dėl kurių 2013 m. spalio 4 d. viešojo konkurso laimėtoju buvo pripažinta E. L. atstovaujamų uždarosios akcinės bendrovės „Data Miner“, uždarosios akcinės bendrovės „ID Consulting“, uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Securitus“, viešosios įstaigos „Praeventi“ įmonių grupė ir 2013 m. lapkričio 13 d. tarp viešosios įstaigos Lietuvos viešojo administravimo instituto ir minėtos įmonių grupės buvo sudaryta paminėta paslaugų tiekimo Sutartis Nr. SP-33. Atsakovė, suabejojus paminėto sandorio skaidrumu, nepripažino Sutarties kaip tikėtina tinkamai įvykdytos, siekiant išvengti neigiamų sutarties vykdymo pasekmių.Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino reikšmingas ginčui bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės pasiūlymą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad 2013 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. SP-33 sudaryta tikėtina nesąžiningais veiksmais. Nors šiuo metu minėta Sutartis nėra nuginčyta, tačiau dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurių pasekmė – tokios Sutarties sudarymas, vykstantis baudžiamasis procesas, nors ir nebaigtas, leidžia pagrįstai abejoti ir dėl skaidrumo, sudarant paminėtą Sutartį.Perkančiosios organizacijos pareiga organizuojant viešojo pirkimo konkursą, vertinant pasiūlymus, taikyti VPĮ nuostatas ne formaliai. Perkančioji organizacija privalo nepažeisti esminių viešųjų pirkimų principų, sutelkti dėmesį į turiningąjį pasiūlymų vertinimą ir pasirinkti tokį tiekėją, dėl kurio veiklos skaidrumo nekiltų jokių abejonių. Tik tinkamo tiekėjo, tinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis užtikrins racionalų lėšų, skirtų pirkimui, panaudojimą.Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes rėmėsi ne byloje esančiais oficialių valstybinių institucijų išduotais dokumentais – įrodymais, o kaltinamuoju aktu, kuris nelaikomas įrodymu net baudžiamajame procese, ir peržengė ieškinio ribas, konstatuodamas faktą dėl neskaidriai sudarytos sutarties ir jos įvykdymo tinkamumo, nors ši sutartis nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.2013 m. lapkričio 13 d. Sutartis Nr. SP-33 yra sudedamoji apeliantės viešajame pirkime pateikto pasiūlymo dalis, kuria ji (apeliantė) siekė įrodyti savo turimą kvalifikaciją. Kaip ši Sutartis buvo sudaryta, ar ja, jos tikrumu galima neabejoti, reikšminga faktinė aplinkybė. Nors jo (Sutartis) nenuginčyta, bet yra bent menkiausia abejonė dėl skaidrumo ją sudarant, perkančioji organizacija turi teise nepripažinti jos tinkamu įrodymu. Tuo labiau, kad VPĮ reikalauja griežtai laikytis viešojo pirkimo skaidrumo principo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, ne tik kaltinamąjį aktą, bet ir baudžiamojoje byloje esančius kitus įrodymus: liudytojų parodymus ir kt., ir turėjo pagrindą teigti, kad abejonės dėl viešojo pirkimo konkurso, kurio pagrindu sudaryta ir apelianto atsakovui pateikta ginčo Sutartis, neskaidrumo, nepaneigtos. To pakako, kad tokia Sutartis atsakovo būtų nepripažinta tinkama, tikra, nekelianti abejonių (CPK 177, 185 str.). Apeliantas skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl abipusio pripažinimo principo viešajame pirkime. VPĮ nuostatose ir teismų praktikoje yra nurodyta, kad abipusio pripažinimo principas pasireiškia perkančiųjų organizacijų pareiga pripažinti kitos valstybės narės išduotus kvalifikaciją ir finansinę būklę liudijančius sertifikatus ar vadinamąsias tiekėjo sąžiningumo deklaracijas bei draudžiantis nustatyti išimtinai su nacionaline priklausomybe susijusius kvalifikacinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). PVZ., Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Sąjungos teisei prieštarauja perkančiosios organizacijos reikalavimas užsienio tiekėjui pateikti įsisteigimo leidimą tos valstybės narės teritorijoje, kurioje skelbiamas pirkimas, nepaisant aplinkybės, kad savo kilmės šalyje jis yra teisėtai įregistruotas (Teisingumo Teismo 1982 m. vasario 10 d. Sprendimas Transporoute/Minist?re des travaux publics, 76/81, Rink. 1982, p. 417). Apeliantė klaidingai interpretuoja abipusio pripažinimo principo esmę. Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), tinkamai aiškino VPĮ nuostatas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl esminių skundo ir atsiliepimo į jį argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Netenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo, jos (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.