Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) ir atsakovo R. B. (R. B.) priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

38. Šalys (duomenys neskelbtini) pakartotinai sudarė santuoką, kurią nagrinėjamoje byloje prašo nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

41. Santuokoje šalys nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neįgijo, prašo padalyti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

45. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

46. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; ir kt.).

47. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, kitus įrodymus, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą.

48. Tačiau pirmiausia teismas pabrėžia, kad ieškovė neįrodė savo teiginių apie atsakovo vartotą fizinį smurtą, atsakovo neištikimybę šalių antros santuokos metu, atsakovo vartotą moralinį, ekonominį smurtą ir to, kad atsakovas apskritai nesiekė šeiminės gerovės ir nerėmė ieškovės materialiai.

49. Pirma, teismui pateikta nuotrauka, kurioje matoma žaizdota plaštaka, savaime nepagrindžia, kad tai buvo atsakovo pavartoto smurto padarinys, o kitų įrodymų apie galimą atsakovo fizinį smurtą byloje nėra.

50. Antra, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo galimą atsakovo bendravimą su buvusia meiluže Ž., šalims po pirmųjų skyrybų apsigyvenus kartu, t. y. iki antros santuokos sudarymo, ir 2016 metais atsakovo telefone rastą susirašinėjimą su kitomis moterimis, tačiau šis teismui nebuvo pateiktas, kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą šalių antros santuokos metu, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

51. Trečia, teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo moralinį / ekonominį smurtą ir kad apskritai nesiekė šeiminės gerovės bei nerėmė ieškovės materialiai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, duodama paaiškinimus, buvo nenuosekli: viena vertus, tvirtino, kad tai atsakovas liepė jai tik būti namuose ir prižiūrėti vaikus, kita vertus, paaiškindama, kaip pati prisidėjo prie vaikų išlaikymo, teigė, kad toks buvo jų šeimos modelis – atsakovas rūpinosi šeima finansiškai, o ieškovė prižiūrėjo vaikus ir rūpinosi jų ugdymu. Be to, ieškovė pati patvirtino, kad šalims gyvenant santuokoje, iki atsakovo išvykimo dirbti į užsienį 2021 m. sausio 2 d., ieškovė nedirbo, prižiūrėjo vaikus, taigi teismas sprendžia, jog iki to laiko šeimos, įskaitant ieškovę, materialine gerove rūpinosi atsakovas, kuris, kaip paaiškino priešieškinyje, ir ko ieškovė neginčijo, grįžęs iš ligoninės, 2020 m. sausio mėn. pradžioje, nejausdamas rankų ir kojų dvi dienas šaltyje pjaustė metalą, kad jį priduotų ir gautų pinigų šeimai, ir tik po to išvyko į reabilitaciją, kas patvirtina, kad atsakovas jautė ir nešė atsakomybę už šeimos išlaikymą.

52. Nors ieškovė, grįsdama savo poziciją dėl atsakovo kaltės, vadovavosi taip pat liudytojos psichologės V. L. M. parodymais, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pastaroji liudytoja jokių savaime palankių ieškovės pozicijai aplinkybių neparodė: liudytoja patvirtino tik tai, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. vasario mėn. teikė psichologines konsultacijas šalių vyresniajai dukrai, nes ši buvo įsitempusi ir patyrė adaptacijos sunkumų mokykloje, taip pat porą kartų susitiko su ieškove dėl pagalbos dukrai.

53. Vis dėlto kiti ieškovės argumentai, kad atsakovas nerėmė ir (ar) nepakankamai rėmė ieškovės moraliai, negerbė ir (ar) nepakankamai gerbė ieškovės, supriešino savo asmeninius interesus su kito sutuoktinio ar šeimos interesais, teismo vertinimu, yra pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

54. Replikuodama į atsakovo baigiamąją kalbą ieškovė, apibendrindama savo būseną antros santuokos metu, parodė, kad jautėsi nesaugi, praradusi pasitikėjimą savimi, nesijautė mylima, atsakovas buvo šaltas žmogus, uždirbdavo tik pinigus (rūpinosi tik finansiškai), t. y. neatliepė jos emocinių poreikių. Tai, kad ieškovės emocinė būsena, šalims gyvenant santuokoje, galėjo būti nepatenkinama, iš esmės pripažino ir pats atsakovas, savo paaiškinimuose nurodydamas, jog supranta, kad ieškovei sėdėti visas dienas namuose buvo tikrai neįdomu. Be to, atsakovas parodė, kad ieškovė pati buvo prisipažinusi atsakovui, jog kitas vyras, su kuriuo vėliau ieškovė, anot atsakovo, buvo neištikima, rodė jai dėmesį, kas (toks ieškovės elgesys), vertinant sistemiškai su ieškovės paaiškinimais, patvirtina, kad ieškovei trūko paties atsakovo, kaip sutuoktinio, dėmesio bei jo moralinės paramos, ieškovei rūpinantis namais bei auginant vaikus.

55. Kad ieškovė, šalims gyvenant antroje santuokoje, negavo iš atsakovo reikiamos moralinės paramos bei nesijautė saugi, pagrindžia ir šalių paaiškinimai, iš kurių teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad atsakovo neištikimybė antros santuokos metu nebuvo įrodyta, tačiau ankstesnė atsakovo neištikimybė, santykiai su kitomis moterimis lydėjo (neigiama prasme) šalių gyvenimą ir antroje santuokoje. Atsakovas pats teigė, kad grįždamas namo po susitikimų su draugais „praskalaudavo“ burną alkoholiniais gėrimais, jog ieškovė nepagalvotų atsakovą buvus su kita moterimi. Taigi šalių santykiuose egzistavo nepasitikėjimas, be kita ko, nulemtas paties atsakovo netinkamo elgesio, ir atsakovas, ką iš esmės ir parodė ieškovė, nedavė ieškovei santuokoje saugumo jausmo.

57. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė ieškovės neištikimybės faktu, kurį pirmiausia įrodinėjo teismui pateiktu susirašinėjimu (el. b. 1 t., b. l. 106–133). Nors ieškovė neigė nesantuokinius ryšius su susirašinėjime minimu V. (V.), neigė rašiusi šias žinutes, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas byloje įrodė ieškovės neištikimybės, lojalumo pareigos pažeidimo, faktą (CPK 185 straipsnis). Teismas tokią išvadą daro įvertinęs ne tik minėto susirašinėjimo pobūdį, turinį, bet ir įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad su minėtu asmeniu, kuris buvo jų dukros klasioko tėvas, ieškovė susipažino 2020 metų vasarą vaikų išvykos metu; liudytojo Č. B. (Č. B.) parodymus, kad brolis (atsakovas) išvykdamas su juo dirbti į užsienį (2021 m. sausio mėn.) pasakė, jog skirsis su žmona, nes pagavo ją apgaudinėjant; liudytojo V. S. parodymus, kad 2020 m. pabaigoje atsakovas jam parodęs ieškovės, kaip suprato liudytojas, intymaus (flirto formos) susirašinėjimą su kitu vyru, kaip suprato, V. D., buvusiu liudytojo kaimynu; kad atsakovas buvo labai susinervinęs, kai rodė jam šį susirašinėjimą, kad iki šio įvykio V. D. su liudytoju visada pasisveikindavo, tačiau po to pradėjo liudytojo vengti; taip pat atsakovo pateiktus banko sąskaitų išrašus, kurių ieškovė neginčijo ir iš kurių matyti, kad 2021–2022 tarp ieškovės ir V. D. buvo vykdomi tarpusavio mokėjimai (2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė sumokėjo 195 Eur kaip paramą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodomas M. D.; 2021 m. rugpjūčio 17 d. V. D. pervedė ieškovei 195 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis – stovykla; 2022 m. vasario 8 d. ieškovė V. D. pervedė 1 600 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė, pasisakydama dėl šių bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, patvirtino, jog šalių ir V. D. vaikai buvo klasiokai iki 2020 m. vasaros. Tad ieškovės paaiškinimai, kad V. D. suteikė ieškovei 1 800 Eur paskolą, ieškovei sutikus jį prie parduotuvės ir pasiguodus, kad neturi pinigų, o jokie kitokie santykiai jų nesiejo, visų minėtų aplinkybių kontekste nėra įtikinami (CPK 185 straipsnis). Sistemiškai įvertinęs teismui pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovė iki atsakovo išvykimo į užsienį (2021 m. sausio 2 d.), t. y. šalims dar gyvenant kartu, ir vėliau palaikė nesantuokinius ryšius su minėtu asmeniu ir tuo pažeidė sutuoktinių lojalumo vienas kitam pareigą, kas taip pat lėmė šalių santuokos iširimą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, ir nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

58. Priešieškinyje atsakovas taip pat tvirtino, kad 2019 metais, susidūręs su finansiniais sunkumais, nebuvo ieškovės palaikomas, priešingai, buvo gniuždomas. Tų pačių metų pabaigoje atsakovas susirgo, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas, atsakovas 10 dienų praleido ligoninėje, tačiau ieškovė jį aplankė tik vieną kartą, atsakovui 21 dieną praleidus reabilitacijoje Birštone, ieškovė atsakovo nė karto neaplankė, 2020 metų šv. Kalėdas ieškovė šventė atskirai nuo atsakovo pas savo tėvus, įsakmiai nurodžiusi atsakovui likti vienam namuose ir tuo taip pat įskaudino atsakovą. Nors liudytojas Č. B. paliudijo, kad ieškovė aplankė atsakovą ligoninėje du kartus, ieškovė tvirtino, kad aplankė 2–3 kartus, nes dukra sirgo, reabilitacijoje jo nelankė, nes trūko pinigų, be to, pats atsakovas sakė, kad ieškovė nevažiuotų, o tai, kokiomis aplinkybėmis atsakovas liko vienas švęsti 2020 metų šv. Kalėdas, ieškovė negalėjo paaiškinti (aiškino, kad gal dėl to, jog jis sirgo, gal pats nenorėjo), vis dėlto atsakovo nurodyti argumentai iš esmės pagrindžia tai, jog ir atsakovas nesulaukė iš ieškovės pakankamos moralinės paramos, ieškovė neatliepė atsakovo emocinių poreikių, kas taip pat turėjo įtakos šalių santykių pablogėjimui, galiausiai jų nutrūkimui.

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

60. Taigi teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, aplinkybę, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, jog vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl teismas pripažįsta, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

61. Teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovė šiuo metu palaiko santykius su kitu vyru (vardu J.) (ką iš esmės patvirtino liudytoja apklausta ieškovės sesuo), sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

62. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl šios dalies tenkinami iš dalies ir šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

63. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda labai svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas negali reikalauti kokios nors satisfakcijos ir kito sutuoktinio atsakomybės. Tai reiškia, kad nė vienas iš jų neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmeta atsakovo reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl šalių nepilnametės dukros G. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

64. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

65. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnametės dukros G. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nustatyta, kad abiejų vaikų kasdienę priežiūrą, ugdymą, sveikatos priežiūrą užtikrina ieškovė, su kuria vaikai faktiškai gyvena. Atsakovas dirba užsienyje, susitinka su vaikais, tam tikru periodiškumu grįždamas į Lietuvą maždaug dviejų savaičių laikotarpiui. Tarnyba nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo.

66. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

67. Remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo / padidinimo

76. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės sudaryta vaikų poreikių lentelė turi reikšmingų netikslumų: dalis vaikų poreikių neegzistuoja (tam tikrų būrelių vaikai nelanko, ortodontinis gydymas nevykdomas), dalis poreikių (pavyzdžiui, išlaidos už internetą, televizijos paslaugas) neatitinka faktiškai ieškovės patiriamų išlaidų dydžio, galiausiai abiem vaikams paskaičiuojama vienoda išlaidų per mėnesį suma, nors ne visi lentelėje nurodyti vaikų poreikiai sutampa, taip pat vaikų amžius skiriasi 8 metais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą, savaime neįrodo vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

77. Teismas taip pat primena, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

78. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos vaikams reikalingos sumos, susijusios su išlaidomis maistui (150 Eur / mėn. kiekvienam vaikui); kirpėjos paslaugoms (3 Eur / mėn. kiekvienam vaikui); vaistams, vitaminams (20 Eur / mėn. kiekvienam vaikui), vaikų poreikiams laisvalaikiui, t. y. kino teatrui, spektakliams, parodoms, renginiams (15 Eur / mėn. kiekvienam vaikui) yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, priešingų įrodymų teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis).

79. Kadangi nuo ieškinio padavimo teismui dienos vaikai kartu su ieškove gyveno ir gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris, vadovaujantis jo paaiškinimais, kurie nebuvo paneigti, ir apmoka komunalinius mokesčius bei kitas būsto išlaikymo išlaidas, teismas vaikų poreikių lentelėje nurodytų išlaidų už komunalines ir kt. paslaugas (50 Eur / mėn. kiekvienam vaikui), spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos, nevertina, o dėl jų pasisakys, spręsdamas dėl vaikų poreikio būstui užtikrinimo.

80. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad už internetą ir televizijos paslaugas kas mėnesį mokėjo apie 23 Eur per mėnesį, be to, pripažino, kad tai nėra tik vaikų, bet ir jos poreikis, todėl teismas sprendžia, kad kiekvieno vaiko poreikiui internetui ir televizijai kas mėnesį reikalinga ne 25 Eur suma, kaip nurodyta vaikų poreikių lentelėje, o 8 Eur suma (23 Eur / 3 = 7,66 Eur).

81. Ieškovė taip pat pripažino, kad už vyresnės dukros telefoną moka atsakovas, o 15 Eur telefono sąskaitą vaikui į vaikų poreikių lentelę įtraukė galvodama apie jaunesnę dukrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo metu būtinybė spręsti dėl šalių vyresnės dukros poreikio telefonui užtikrinimo išlaikymo priteisimo forma neegzistuoja, o atitinkamą šalių jaunesnės dukros poreikį įvertina 15 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra protinga, todėl pripažįstama pagrįsta.

82. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaikų būreliams kas mėnesį reikalinga po 139 Eur; lentelėje nurodė šokių būrelį, sporto būrelį, baseiną, dainavimo pamokas (vyresnei dukrai), karatė (jaunesnei dukrai). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalių jaunesnė dukra lanko šokių ir sporto būrelius, kitų būrelių vaikai nelanko: vyresnė dukra nustojo lankyti dainavimą, jaunesnė dukra karatė nelanko, bandys užrašyti nuo rugsėjo mėn., baseino nelanko dėl didesnio sergamumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje kaip realūs įrodyti tik jaunesnės šalių dukros poreikiai šokių ir sporto būreliams, t. y. 23 Eur / mėn. ((10 Eur + 20 Eur) x 9 mėn. / 12 mėn. = 22,50 Eur).

83. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad klasės rinkliavoms pratyboms, organizuojamoms šventėms, kanceliarinėms prekėms mokyklai ir kuprinėms vienam vaikui kiekvieniems mokslo metams reikalinga apie 200 Eur arba po 17 Eur / mėn. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad šalių jaunesnė dukra mokyklos dar nelanko, kita vertus, byloje yra duomenų, kad šalių jaunesnė dukra lanko darželį, kuriame įprastai taip pat patiriamos atitinkamos išlaidos vaikų ugdymui, šventėms, be to, šių metų vasarą dukrai sukaks 7 metai, taigi artimiausiu metu pradės lankyti mokyklą. Sistemiškai įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad sumos, susijusios su vaikų lavinimu (17 Eur / mėn. arba 200 Eur metams), yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis.

84. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad išlaidos vaikų higienai, sveikatai ir aprangai kas mėnesį yra 348 Eur kiekvienam vaikui. Pirmiau šiame sprendime teismas pripažino, kad realios ir protingos yra ieškovės nurodytos išlaidos kirpimui (3 Eur / mėn.) ir vaistams bei vitaminams (20 Eur / mėn.). Iš vaikų poreikių lentelėje nurodytų duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad odos problemų turi tik šalių vyresnė dukra, jaunesnė dukra veido valymo, specialių kremų poreikio neturi, taigi išlaidos šiems poreikiams jaunesnei dukrai priskirtos nepagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčijo nurodytų vyresnės dukros poreikių nei išlaidų jiems dydžio, teismas sprendžia, kad 115 Eur / mėn. suma specialiems veido kremams ir veido valymui yra pagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai).

85. Byloje nustatyta, kad šalių vyresnė dukra taip pat turi regos problemų, kaip paaiškino ieškovė, dukrai reikalingi specialūs akiniai, ką patvirtina ir kartu su pradiniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Tačiau dukros ortodontinis gydymas, kaip paaiškino ieškovė, nėra pradėtas. Iš teismui pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad siuntimas pas gydytoją ortodontą šalių vyresnei dukrai išrašytas 2021 m. gruodžio 16 d., siuntimo tikslas – reikalingas gydytojų ortodontų konsiliumas dėl galimos kompensacijos ortodontiniam gydymui skyrimo (el. b. 1 t., b. l. 24). Taigi vaikų poreikių lentelėje nurodytos išlaidos vaiko ortodontiniam gydymui nėra realios ne tik dėl to, kad toks gydymas nėra pradėtas, bet ir nėra aiški tokio gydymo (nekompensuojama) kaina. Dėl šių priežasčių teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. B. padidinimo, išlaidų ortodontiniam gydymui į bendrą išlaikymo sumą neįtraukia kaip tinkamai nepagrįstų (CPK 178 straipsnis). Kadangi vaikų poreikių lentelėje nurodyta bendra 30 Eur / mėn. suma, tenkanti tiek šalių vyresnės dukros akių, tiek ortodontinio gydymo poreikiams, teismas laiko, kad specialiesiems su vaiko sveikata susijusiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 15 Eur suma.

86. Teismo vertinimu, vaikų poreikių lentelėse nurodytos išlaidos vaikų drabužiams ir avalynei (120 Eur / mėn. kiekvienam vaikui) ir švaros priemonėms (60 Eur / mėn. kiekvienam vaikui) jų dydžio aspektu taip pat nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieno vaiko poreikiams drabužiams ir avalynei per metus skiria 1 440 Eur (arba 2 880 Eur abiem vaikams), o švaros priemonėms (šampūnams, skalbimo milteliams, valymo priemonėms ir kt.) – 720 Eur (arba 1 440 Eur abiem vaikams). Nurodyti šių išlaidų dydžiai, teismo vertinimu, neatitinka ir bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teismo vertinimu, vaikų drabužiams ir avalynei priteistina ne didesnė kaip 100 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui, o švaros priemonėms – ne didesnė kaip 15 Eur suma / mėn. kiekvienam vaikui (CK 1.5 straipsnis).

87. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams laisvalaikiui, konkrečiai, draugų gimtadienių šventimui kas mėnesį reikalinga 18 Eur kiekvienam vaikui (bent 7 kiekvienos dukros draugų gimtadieniai per metus, dovanos kaina – po 30 Eur). Atsakovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad vyresnė šalių dukra turi tik vieną draugę – pusseserę, o jaunesnė bendrauja tik su vaikais darželyje, abu vaikai yra namisėdos. Iš tiesų nurodyti vaikų poreikiai draugų dovanoms nėra pagrįsti jokiais įrodymais, jų pagrįstumu verčia abejoti ir tai, kad abiejų vaikų atveju nurodomi tie patys duomenys, t. y. ne tik vienodas draugų skaičius, bet ir dovanai reikalinga suma – 30 Eur, nors vaikai yra skirtingo amžiaus: viena dar lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kita – jau 8 klasę. Vis dėlto, įvertinus tai, kad abu vaikai lanko ugdymo įstaigas, bendrauja su kitais vaikais, o dovanų įteikimas yra įprasta vaikų bendravimo praktika, pats tokių dovanų poreikis, teismo vertinimu, egzistuoja, tačiau ieškovė neįrodė būtent poreikių lentelėje nurodyto jo dydžio (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vaikų draugų gimtadienių šventimui priteistina ne didesnė kaip 10 Eur / mėn. suma vyresnei dukrai ir 8 Eur / mėn. suma jaunesnei dukrai (CK 1.5 straipsnis).

88. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaikų gimtadienio šventei kas metus reikalinga 400 Eur suma kiekvienam vaikui (dovanai ir šventei). Bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė šalių pozicijos dėl vaikų gimtadienių šventimo. Atsakovas pareiškė, kad vaikų gimtadienių neplanuoja švęsti kartu su ieškove, ieškovei turint kitą vyrą nemato tokios galimybės, todėl švęs atskirai, įskaitant dovanų įsigijimą pagal vaikų norus, dėl ko teismui nekyla abejonių (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad išlaidas vaikų gimtadieniui kiekviena iš šalių turėtų prisiimti pati pagal savo pačios supratimą, o dėl jų priteisimo, sprendžianti išlaikymo priteisimo klausimą, nespręstina.

89. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad knygoms, žurnalams, priemonėms rankdarbiams kiekvienam vaikui yra reikalinga 20 Eur / mėn. Įvertinęs tai, kad tarp abiejų vaikų yra 8 metų skirtumas, jaunesnioji šalių dukra dar lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl nėra aišku, kokiais rankdarbiais ji užsiima (galėtų) užsiimti, ieškovė bylos nagrinėjimo metu užsiminė, kad pati užsiėmė rankdarbiais (todėl, tikėtina, pati yra įsigijusi atitinkamų priemonių), teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos nėra individualizuotos ir neatitinka realiųjų vaikų poreikių, todėl, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad vyresnei šalių dukrai tenkanti šių išlaidų dalis yra 80 proc., o jaunesnei dukrai – 60 proc., t. y. atitinkamai 16 Eur ir 12 Eur per mėnesį.

90. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui tenkanti kuro išlaidų dalis yra 45 Eur / mėn. Bylos nagrinėjimo metu, atsakydama į klausimus, ieškovė paaiškino, kad atstumas nuo namų iki vaikų ugdymo įstaigų yra 1 km, tačiau ieškovė vis tiek turėjo nuvežti vaikus, vis dėlto pripažino, kad tą darė važiuodama pakeliui į darbą, t. y. išsukti iš kelio neturėjo. Iš Tarnybos išvados matyti, kad vaikų sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini), t. y. ten pat, kur iki šiol buvo vaikų gyvenamoji vieta, jaunesnioji šalių dukra būrelius lanko darželyje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaikų poreikių lentelėje nurodyta kiekvienam vaikui tenkanti kuro išlaidų dalis – 45 Eur / mėn., yra neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad vaikų poreikis transportui apskritai nebuvo paneigtas, teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes apie vaikų gyvenimo sąlygas, sprendžia, kad šio poreikio tenkinimui priteistina ne didesnė kaip 15 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui.

91. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaikų draudimui ir jo kaupimui kiekvienam vaikui reikalinga 30 Eur / mėn. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad išlaidos vaiko draudimui nėra savarankiškas ir būtinasis vaiko poreikis, dėl kurio priteisimo spręstina taikant vaikų išlaikymo institutą. Ieškovė, manydama, kad drausti vaikus yra tikslinga, turėtų pati prisiimti tokio draudimo išlaidas.

92. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaikų kelionėms, atostogoms kas metus reikalinga 400 Eur suma kiekvienam vaikui arba 33 Eur / mėn. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsakydama į klausimus dėl vaikų kelionių, paaiškino, kad keliavo pas savo tėvus (gyvenančius Tauragėje), į Palangą, nakvynė Palangoje kainavo apie 600 Eur, tačiau gyveno ne viena – kitame kambaryje buvo apsistojusi jos sesuo kartu su vaikais. Nurodė, kad šių metų liepos mėn. planuoja vyresnę dukrą nuvežti į Angliją. Taigi ieškovė neįrodė, kad pagal jų šeimos įpročius vaikų kelionėms (atostogoms) kiekvienam vaikui kas metus reikalinga skirti po 400 Eur. Nors atsakovas tvirtino, kad pats savarankiškai veš vaikus prie jūros, vis dėlto, kol nauji šalių atostogų įpročiai nėra susiformavę, tikslinga vaikų atostogų išlaidas įtraukti į vaikų išlaikymo sumą, laikant, kad ji yra ne didesnė kaip 240 Eur per metus kiekvienam vaikui, arba po 20 Eur / mėn.

94. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, pagal ieškovės sudarytą vaikų poreikių lentelę, vyresnės šalių dukros S. B. poreikių patenkinimui (neįskaitant būsto bei komunalinių mokesčių) per mėnesį reikalinga bendra 533 Eur suma (150+3+20+15+8+17+115+15+100+15+10+16+15+20+14 = 533 Eur), o jaunesnės šalių dukros G. B. poreikių patenkinimui – 421 Eur suma (150+3+20+15+8+15+23+17+100+15+8+12+15+20 = 421 Eur), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).

96. Kaip minėta, vienas iš vaikų būtinųjų poreikių yra poreikis būstui (įskaitant komunalinius mokesčius). Byloje nustatyta, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė kartu su vaikais gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, komunalinius mokesčius už butą mokėjo atsakovas.

101. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti priteisto dydžio išlaikymą – iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas; ieškovei kartu su vaikais iš jo išsikrausčius, ir atsakovui dirbant užsienyje, atsakovo būsto išlaikymo išlaidos sumažės; atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso transporto priemonė, žemės sklypas; pagal 2023 m. balandžio 7 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovas kas mėnesį vidutiniškai gauna 2 000 Eur (atskaičius mokesčius) pajamų (pagal ankstesnius byloje pateiktus duomenis, daugiau kaip 2 500 Eur); nors atsakovas argumentavo, kad didžioji dalis jo gaunamų pajamų yra dienpinigiai, skirti jam gyventi užsienyje, teismas atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė nesukliudė atsakovui sutaupyti piniginių lėšų – pagal bylos duomenis, ieškinio pateikimo dieną atsakovo banko sąskaitoje buvo 15 839,07 Eur, o vien teisinėms paslaugoms šioje byloje atsakovas išleido 5 820,10 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo galimybės mokėti vaikams minėto dydžio išlaikymą nebuvo paneigtos (CPK 178 straipsnis).

102. Nors byloje nustatyta, kad vaikams valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau, kaip nurodoma naujausioje kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

103. Kartu teismas pažymi, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, vaikų slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), todėl šiame teismo sprendime nurodytų atskirų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti neesminis kitimas nepaneigia nustatyto bendro išlaikymo dydžio pagrįstumo.

104. Tuo pačiu teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios, todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, atsiradus naujų vaikų poreikių, kurie iš esmės keistų vaikų poreikiams reikalingos išlaikymo sumos dydį, ir (arba) iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą arba pripažinti, kad atsakovas yra suteikęs nepilnamečiams vaikams išlaikymą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d.

105. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 10 440 Eur išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. imtinai, o šio reikalavimo netenkinus – pripažinti, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. yra atlikęs pavedimus į ieškovės banko sąskaitą sumokėdamas vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. imtinai po 4 440 Eur kiekvienai dukrai, laikant, kad nurodytą laikotarpį sudaro 19 mėnesių ir kiekvienos dukros išlaikymui vienam mėnesiui atsakovas yra sumokėjęs po 233,68 Eur.

106. Nors atsakovas priešieškinyje nurodo, kad minėti reikalavimai yra alternatyvūs, tačiau, teismo vertinimu, jie yra nesuderinami tarpusavyje, nes faktiškai tas pačias pinigų sumas atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės kaip jos įsiskolinimą už vaikų išlaikymą arba pripažinti jas atsakovo suteiktu išlaikymu vaikams į ateitį. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovas yra pareiškęs vienas kitą paneigiančius reikalavimus.

107. Kita vertus, teismas sprendžia, kad, net vertinant minėtus priešieškinio reikalavimus kaip alternatyvius, tenkinti šių reikalavimų nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

108. Pirma, atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 10 440 Eur išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Atsakovui tvirtinant, kad jis minėtu laikotarpiu vienasmeniškai visa apimtimi vykdė abiejų vaikų išlaikymo pareigą, atsakovui teko našta įrodyti šias aplinkybes, t. y. kad minėtu laikotarpiu jis vykdė savo paties ir kito iš tėvų (ieškovės) nepilnamečių vaikų išlaikymo prievoles, be kita ko, iš asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys iki 2021 m. sausio 2 d. gyveno santuokinį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį, o jų gaunamos pajamos buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (priešingų įrodymų teismui nepateikta). Vien dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 2 d. atsakovas būtų vienasmeniškai iš savo asmeninio turto vykdęs savo paties ir ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymo prievoles. Pasisakydamas dėl laikotarpio nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. birželio 30 d., teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal atsakovo skaičiavimus, šiuo laikotarpiu atsakovas kiekvienos dukros išlaikymui kas mėnesį skyrė po 372 Eur, be to, patyrė papildomų išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį, įvertinęs atsakovo nurodytą kas mėnesį vaikams skirto išlaikymo dydį, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas teikė visišką išlaikymą vaikams iš asmeninio turto už abu tėvus. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad minėtu laikotarpiu mokėdavo už darželį, būrelius, televizijos ir ryšio paslaugas, vaikų laisvalaikio išlaidas, kuro išlaidas, taip pat pirkdavo maistą, drabužius ir kt., pateikė atskirus mokėjimo nurodymus, t. y. finansiškai prisidėjo prie vaikų išlaikymo pagal savo galimybes, be to, minėtu laikotarpiu išimtinai ieškovei teko kasdienė vaikų priežiūra, nes atsakovas gyveno ir dirbo užsienyje, kaip pats atsakovas pripažino priešieškinyje, tik kas keturis mėnesius grįždamas į Lietuvą kelioms savaitėms. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtu laikotarpiu būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl nevykdomos vaikų išlaikymo prievolės, priešingai, kitu priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad vykdė jam tenkančią vaikų išlaikymo prievolę „į priekį“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. birželio 30 d. vykdė vaikų išlaikymo prievolę už abu tėvus (CPK 178 straipsnis), todėl reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą atmetamas visa apimtimi.

109. Antra, teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. yra sumokėjęs vaikams išlaikymą „į priekį“ už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. imtinai. Vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal teismui pateiktus atsakovo banko sąskaitos išrašus, atsakovas iki 2021 metų mokėjo vaikams išlaikymą už praėjusius mėnesius (paskutinis mokėjimas 2020 m. gruodžio 15 d. už 2020 metų rugsėjo mėn.), ir tik nuo 2021 metų mokėjimo paskirtyje pradėjo nurodyti, kad išlaikymas mokamas už ateinančius mėnesius (ir metus) (pirmasis mokėjimas 2021 m. sausio 25 d. už 2021 m. vasario mėn.). Pripažinus, kad atsakovas ginčo laikotarpiu mokėjo vaikams išlaikymą „į priekį“ (iki pat 2024 metų), tuo pačiu tektų pripažinti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė vaikų išlaikymo prievolės už einamuosius (arba ankstesnius) mėnesius. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo klausimus, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariamas priešieškinio reikalavimas yra grindžiamas tik subjektyviu atsakovo faktinių aplinkybių vertinimu, be kita ko, atsispindinčiu atsakovo savo nuožiūra nurodytoje banko mokėjimų paskirtyje, o jį tenkinus vaikai iki pat 2024 m. sausio 31 d. galėtų netekti teisės į visos apimties išlaikymą, teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laiko, kad ginčo laikotarpiu atsakovas vykdė vaikų išlaikymo prievolę ne „į priekį“, o už einamąjį laikotarpį (ką, be kita ko, patvirtina ir tai, jog atsakovas iki šiol moka vaikams išlaikymą), todėl šis priešieškinio reikalavimas taip pat netenkinamas.

110. Teismas taip pat pritaria ieškovės pozicijai, kad abiejų šių priešieškinio reikalavimų tenkinimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neatitiktų ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

111. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

112. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai (kaip nagrinėjamu atveju), bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

113. Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

114. Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 2 d. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutiko.

115. Teismas, sistemiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas įrodė aplinkybę, jog šalys faktiškai nustojo gyventi kartu 2021 m. sausio 2 d., atsakovui išvykus dirbti į užsienį (CPK 178, 185 straipsniai). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ne tik į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2020 metų pabaigoje atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybę, o išvykdamas dirbti į užsienį pasipasakojo liudytoju apklaustam Č. B. apie ketinimą skirtis su ieškove, tačiau ir įvertinęs jau minėtus atsakovo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad 2021 metais išvykęs dirbti į užsienį atsakovas, pervesdamas pinigus vaikų išlaikymui, mokėjimo paskirtyje pradėjo sistemingai nurodyti išlaikymo mokėjimą už ateities mėnesius ir net metus. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pagrindžia, kad nuo 2021 metų pradžios šalių santykiuose įvyko esminis pokytis, lemiantis vertinimą, kad bendras ūkis tarp šalių nebuvo tvarkomas. Nors ieškovė su tuo nesutiko ir pabrėžė, kad atsakovas, grįždamas į Lietuvą, gyveno šeimos namuose, ieškovė taip pat tvirtino, kad šalys gyveno santuokinį gyvenimą, teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Byloje yra pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, iš kurio matyti, kad jau 2022 m. vasario 22 d. ieškovės atstovas pakartotinai siuntė atsakovui pasiūlymą nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Akivaizdu taip pat tai, kad ieškovė apsisprendė nutraukti santuoką dar anksčiau, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad jau 2021 metų rugsėjo, spalio mėn. kreipėsi į viešų registrų tvarkytojus dėl informacijos apie šalių turimą turtą pateikimo, t. y. jau tuo metu ruošėsi skyrybų procesui (el. b. 1 t., b. l. 19–22). Aplinkybė, kad atsakovas, grįždamas namo, apsistodavo bendruose šeimos namuose, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes, pirma, šis butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir yra vienintelis ieškovo būstas, antra, net bylos nagrinėjimo metu atsakovas, grįžęs į Lietuvą, apsistodavo tame pačiame bute. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas, teismo vertinimu, taip pat nelemia kitokio vertinimo, nes ieškovė pripažino, kad ieškovės telefoną, susirašinėdama su atsakovu, naudojo ir šalių dukra (kas susiję su meiliomis pateikto susirašinėjimo dalimis), tuo tarpu šalių susirašinėjimas yra santūraus pobūdžio, iš esmės apsiribojantis vaikų klausimais. Iš atsakovo pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 –2022 metais tarp ieškovės ir V. D. buvo vykdomi tarpusavio mokėjimai; kaip tvirtino ieškovė, jai tuo metu trūko pinigų, o tai taip pat pagrindžia aplinkybę, kad šalys bendro ūkio nebevedė. Pagaliau teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja apklausta ieškovės sesuo R. D. iš esmės patvirtino, kad šalys kaip vyras ir žmona nustojo gyventi atsakovui išvykus į užsienį (2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 18 min. 00 sek. – 2 val. 19 min. 00 sek).

116. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Todėl teismas tenkina atsakovo prašymą bei nustato, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. sausio 2 d.

Dėl santuokoje įgyto turto (kilnojamųjų daiktų) padalijimo

117. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

118. Ieškovė ieškinyje prašo padalyti kilnojamuosius daiktus tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti televizorių LG OLED55E9PLA, Dyson siurblį, kalėdinės eglutės papuošimus, dirbtinę kalėdinę eglutę, IKEA toršerą, spausdintuvą Epson, indus, Berghoff puodus (bendra vertė, atsižvelgus į nusidėvėjimą, apie 850 Eur), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: skalbyklę-džiovyklę Samsung IQ500, monitorių MPG Artymis 343CQR, Karcher garinį siurblį, lovą IKEA, 2 čiužinius IKEA, užuolaidas svetainei, IKEA rėmą-spintelę TROFAST su dėžėmis, IKEA darbo stalą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovui tenkančių kilnojamųjų daiktų vertė panaši, todėl, ieškovės teigimu, kompensacijos neturėtų būti mokamos. Taip pat, siekdama išvengti galimų konfliktų, ieškovė prašo nustatyti, kad daiktus, esančius jos asmenine nuosavybe (pianinas Roland, Tupperware greitpuodis, Zelmer mėsmalė), bei vaikams nupirktus ir jų poreikiams skirtus daiktus (elektrinis paspirtukas MI, kompiuteris Acer Predator Orion 5000 P05-615S, monitorius Asus, IKEA krėslas, riedis, Office WCG Gaming kompiuterio kėdė) ieškovė turi teisę pasiimti.

121. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).

122. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įtraukdama Karcher garinį siurblį į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio turto realų egzistavimą, jo buvimo vietą ir jo valdymą. Kita vertus, atsakovas įrodinėja nurodomas aplinkybes dėl šio turto pagrobimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 17 d. nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą (el. b. 1 t., b. l. 185–186). Nors minėtame nutarime nėra konkrečiai įvardijama, kad tarp kitų garaže buvusių pagrobtų daiktų buvo ir ginčo garinis siurblys, tačiau ieškovei nepateiktus įrodymų dėl šio kilnojamojo daikto faktinio egzistavimo, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas yra praradęs šio daikto nuosavybės teises, todėl teismas sprendžia, kad Karcher garinis siurblys į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą netrauktinas ir tarp sutuoktinių nedalintinas.

125. Remdamasis tuo, kas nurodyta pirmiau, teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes dėl minėtų daiktų rinkos vertės santuokos pabaigoje nustatymo, o būtent, kad ieškovei priskirtinų kilnojamųjų daiktų vertė atitinka 850 Eur, o atsakovui – 400 Eur. Ieškovei nepareiškus prieštaravimų, teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad lova IKEA ir čiužiniai IKEA, IKEA rėmas, spintelė TROFAST su dėžėmis, IKEA darbo stalas yra skirti vaikų poreikiams tenkinti ir negali būti priskirti atsakovo asmeninėn nuosavybėn (CK 3.120 straipsnio 1–2 dalys).

126. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovei po santuokos nutraukimo priteisia: televizorių LG OLED55E9PLA, Dyson siurblį, kalėdinės eglutės papuošimus, dirbtinę kalėdinę eglutę, IKEA toršerą, spausdintuvą Epson, indus, Berghoff puodus, kurių bendra vertė – 850 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo priteisia: užuolaidas, skalbyklę-džiovyklę Samsung IQ500, monitorių MPG Artymis 343CQR, kurių bendra vertė yra 400 Eur.

127. Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteisto kilnojamojo turto vertė viršija jos dalį bendrame turte, taip pat ieškovei neprieštaraujant, atsakovui iš ieškovės priteistina 225 Eur dydžio piniginė kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

128. Teismas pripažįsta, kad po santuokos nutraukimo ieškovė turi teisę pasiimti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus ir vaikų poreikiams skirtus daiktus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant ginčo tarp šalių, teismas nustato, kad ieškovė turi teisę pasiimti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus – pianiną Roland, Tupperware greitpuodį, Zelmer mėsmalę, bei vaikams nupirktus ir jų poreikiams skirtus daiktus: elektrinį paspirtuką MI, kompiuterį Acer Predator Orion 5000 P05-615S, monitorių Asus, IKEA krėslą, riedį, Office WCG Gaming kompiuterio kėdę, lovą IKEA ir čiužinius IKEA, IKEA rėmą, spintelę TROFAST su dėžėmis, IKEA darbo stalą.

Dėl kito turto (piniginių lėšų) padalijimo

129. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašė priteisti jai pusę atsakovo banko sąskaitoje bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dieną (faktiškai ieškinio pateikimo dieną) buvusių piniginių lėšų – 7 919,54 Eur. Kadangi šiuo teismo sprendimu nustatoma, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2021 m. sausio 2 d., šis ieškovės reikalavimas netenkinamas. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, atsakovo banko sąskaitoje iš esmės nebuvo jokių piniginių lėšų (14,15 Eur).

Dėl sutuoktinių pavardžių

130. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui paliekama turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

131. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

132. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 291 Eur žyminio mokesčio (neįskaitant ieškovei grąžintos žyminio mokesčio dalies), patyrė 2 541 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 2 832 Eur. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

133. Atsakovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 173 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 5 820,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 5 993,10 Eur. Nors atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla pasižymi faktų gausa, tačiau nėra sudėtinga teisiniu požiūriu, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nereikėjo specialių žinių, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos daugiau kaip du kartus viršija ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai, kuriuos ieškovė taip pat privalo išlaikyti, kad ieškovė neturi nei nekilnojamojo, nei vertingo kilnojamojo turto, jos gaunamos pajamos yra apie 1 500 Eur, sprendžia, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovo atlygintinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 4 000 Eur (Rekomendacijų 2 punktas, CK 1.5 straipsnis).

134. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šioje dalyje šalių reikalavimai patenkinti po 50 proc., ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 10 proc. ((850 Eur x 100 proc.) / 8 769,54 Eur = 9,69 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenkintas 60 proc. ((606,19 Eur x 100 proc. / 1 005,19 Eur) = 60,30 proc.), ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, pripažinimo ieškovei teisės pasiimti tam tikrus daiktus tarp šalių nebuvo. Taigi ieškovės reikalavimai patenkinti 40 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 132,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

135. Atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, atsakovo turtiniai reikalavimai patenkinti 100 proc., ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo atmestas 40 proc., atsakovo alternatyvus reikalavimas (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo arba išlaikymo vaikams „į priekį“ teikimo pripažinimas) atmestas, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, pripažinimo ieškovei teisės pasiimti tam tikrus daiktus tarp šalių nebuvo. Taigi atsakovo reikalavimai patenkinti 38 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 585,74 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

136. Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 452,94 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

137. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

138. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo / padidinimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 162,84 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo / padidinimo (((1 005,19 Eur x 12 mėn.) x 0,03) x 0,75) x 60 proc. = 162,84 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

139. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,96 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, tarp šalių nedalintinos ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 594, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui R. B. (R. B.) palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš anksto suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę iš anksto suderinęs su ieškove I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1958-105/2010 nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. gegužės 22 d.) ir po 384 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšas atsakovas R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2021 m. sausio 2 d.

Priteisti ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: televizorių LG OLED55E9PLA, Dyson siurblį, kalėdinės eglutės papuošimus, dirbtinę kalėdinę eglutę, IKEA toršerą, spausdintuvą Epson, indus, Berghoff puodus.

Priteisti atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: užuolaidas, skalbyklę-džiovyklę Samsung IQ500, monitorių MPG Artymis 343CQR.

Priteisti atsakovui R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priteisto kilnojamojo turto vertę, viršijančią jos dalį bendrame turte.

Pripažinti ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pasiimti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: pianiną Roland, Tupperware greitpuodį, Zelmer mėsmalę, ir vaikų poreikiams skirtus daiktus: elektrinį paspirtuką MI, kompiuterį Acer Predator Orion 5000 P05-615S, monitorių Asus, IKEA krėslą, riedį, Office WCG Gaming kompiuterio kėdę, lovą IKEA, du čiužinius IKEA, IKEA rėmą, spintelę TROFAST su dėžėmis, IKEA darbo stalą.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovui R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 452,94 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus, 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 162,84 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus, 84 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, taip pat valstybės įmonei „Regitra“, kuriai pranešta apie šios civilinės bylos iškėlimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.