Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6930-394/2013, iškeltoje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. L. vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutarimą priimtą administracinėje byloje Nr. A-397-76/2010, 2013-07-23 turto arešto aktu areštavo transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), areštuoto turto saugotoju paskyrė Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 692 straipsniu, antstolis 2013-07-25 Patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN052582 įpareigojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (toliau – Šiaulių apskrities VPK) perduoti konfiskuotą transporto priemonę, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Šiaulių apskr. VMI). Šiaulių apskrities VPK nesutikdamas su antstolio 2013-07-24 priimtu patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo, 2013-07-31 kreipėsi į antstolį su skundu. Nurodė, kad įstatymas nenumato pareigos policijos įstaigai perduoti konfiskuotą turtą Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, o ši pareiga imperatyviai įstatymu yra pavesta vykdyti įgaliotam antstoliui, todėl 2013-07-24 patvarkymas Nr. AN052582 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Taip pat pareiškėjas prašė antstolio priimti naują patvarkymą – konfiskuotą transporto priemonę perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijos įstaigai.

Antstolis 2013-08-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skundžiamo patvarkymo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi konfiskuotą transporto priemonę Šiaulių apskr. VMI Turto perdavimo – priėmimo aktu jau perėmė. Pažymėjo, kad antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nėra suteikta teisė disponuoti valstybei priklausančiu turtu. Antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje dėl transporto priemonės konfiskavimo pareiškėjas yra institucija, kuri faktiškai (fiziškai) savo žinioje turėjo transporto priemonę, todėl turto arešto akte ir buvo nurodytas turto saugotoju. Remdamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 34-53 punktais, antstolis sprendė, kad veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu, neabejotinai įeina į policijos įstaigų funkcijas ir uždavinius, todėl ir disponavimo konfiskuotomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamu patvarkymu neįpareigojo pareiškėjo atlikti jokių veiksmų, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas, t.y. VMI įgaliotam asmeniui atvykus perimti konfiskuoto turto, turtą perduoti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra pagrįsti. Pažymėjo, kad vadovaujantis įstatymų nuostatomis, antstolis teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoda realizuoti VMI, nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstolis. VMI prie LR FM vykdydama antstolio A. L. 2013-07-25 patvarkymą dėl konfiskuoto automobilio perėmimo, 2013-07-31 turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-8415 iš antstolio perėmė automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas realizuoti UAB „Autobastionas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013-09-20 nutartimi pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK skundą tenkino iš dalies, panaikino 2013-07-24 antstolio A. L. patvarkymą Nr. AN052582 „Dėl konfiskuoto turto perdavimo“, kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika, LR CPK 692 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, padarė išvadą, kad įstatymas įtvirtina pareigą antstoliui tiesiogiai konfiskuotą transporto priemonę perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, todėl antstolio 2013-07-24 patvarkymą dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN052582 panaikino, kaip neatitinkantį teisės normų reikalavimų. Antstolio argumentą, jog turto saugotoju paskirtai policijos įstaigai atsiranda pareiga jos žinioje esantį turtą perduoti VMI, teismas pripažino nepagrįstu ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra tik turto saugotojas, kurio pareiga užtikrinti konfiskuoto turto apsaugą ir administravimą, kitų pareigų turto saugotojui norminiai aktai nenumato. Teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti antstolį priimti naują patvarkymą dėl konfiskuoto turto perdavimo Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nėra pagrindo, kadangi konfiskuota transporto priemonė 2013-07-31 turto perdavimo – priėmimo aktu jau yra perduota VMI.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu antstolis A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-20 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK skundą atmesti.

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis bendrais teisės principais bei kompleksiškai vertinti LR CPK normas reglamentuojančias turto areštą ir konfiskuoto turto perdavimą, kadangi konfiskuoto turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdymo tvarka nėra tiesiogiai reglamentuota nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad turto saugotojo pareiga yra tik užtikrinti turto saugojimą ir administravimą. Apelianto nuomone, antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nėra suteikta teisė disponuoti valstybei priklausančiu turtu. Esant aplinkybei, kai turto saugotoju yra paskirta policijos įstaiga, turto saugotojui atsiranda pareiga jo žinioje esantį turtą perduoti VMI. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamu patvarkymu pareiškėjas nebuvo įpareigotas atlikti jokių veiksmų, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu, pareiškėjas privalėjo vykdyti tik savo, kaip turto saugotojo, pareigas.Pirmos instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl antstolio argumentų, susijusių su Lietuvos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, remiantis minėto teisės akto nuostatomis, veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu, neabejotinai įeina į policijos įstaigų funkcijas bei uždavinius, todėl ir disponavimo šiomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį.Pareiškėjas dėl antstolio veiksmų yra pateikęs aštuonis analogiškus skundus. Šiaulių apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-7028-641/2013, Nr. 2-7030-362/2013, Nr. 2-6932-79/2013, Nr. 2-6931-456/2013 ir Nr. 2-6929-79/2013 pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų netenkino ir nustatė, kad antstolio veiksmai minėtose bylose atitiko įstatymo nuostatas. Nurodytų ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, todėl visose bylose turėjo būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes.

Atsiliepimu į antstolio A. L. atskirąjį skundą, Šiaulių apskrities VPK nurodo, kad apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais bei teisės normomis, kurias pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir pateikė teisinį vertinimą, atitinkantį teisės aktų normų nuostatas. Pažymėjo, kad apelianto nurodyti Šiaulių apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-7028-641/2013, Nr. 2-7030-362/2013, Nr. 2-6932-79/2013, Nr. 2-6931-456/2013 ir Nr. 2-6929-79/2013 yra neįsiteisėję, dėl jų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas yra padavęs Šiaulių apygardos teismui atskiruosius skundus, todėl jais vadovautis sprendžiant analogišką ginčą būtų nepagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, įpareigojant Šiaulių apsk. VPK perduoti konfiskuotą turtą išieškotojui Šiaulių apskr. VMI pripažinti neteisėtais, pagrįstumo.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0159/13/001046 duomenų matyti, kad antstolis 2013-07-22 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. AN052163 priėmė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo pateiktą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-397-76/2010 dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo iš M. R. (4 v.b.l.). 2013-07-23 Turto arešto aktu Nr. AN052205 antstolis areštavo minėtą transporto priemonę, turto saugotoju paskyrė Šiaulių apskr. VPK (6-8 v.b.l.), 2013-07-24 Patvarkymu dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN052582 antstolis įpareigojo Šiaulių apskr. VPK konfiskuotą transporto priemonę, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Televizorių g. 3, Šiauliai, perduoti Šiaulių apskr. VMI (12 v.b.l.).

Apeliantas teigia, kad 2013-07-24 Patvarkymas dėl konfiskuoto turto perdavimo Nr. AN051882 priimtas teisėtai, kadangi turto saugotojo pareigos apima jo žinioje esantį turtą perduoti VMI, be to teigia, kad minėtu patvarkymu Šiaulių apskr. VPK nebuvo įpareigotas atlikti jokių veiksmų, kurie būtų susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Pažymi, kad remiantis 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtinta Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija, veiksmai, susiję su konfiskuotų transporto priemonių administravimu įeina į policijos įstaigų funkcijas bei uždavinius.

Apeliacinės instancijos teismas su antstolio nurodytais motyvais nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, kad antstolio veiksmai, įpareigojant policijos įstaigą perduoti konfiskuotą transporto priemonę valstybę atstovaujančiai Šiaulių apskrities VMI, neatitinka įstatymo nuostatų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Remiantis LR CPK 692 straipsniu, teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti valstybinei mokesčių inspekcijai, ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus; teismo konfiskuoto ir perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kurie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2010). Kaip jau minėta, antstolis perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (LR CPK 691, 692 straipsniai). Tik kiti įstatymai, o ne poįstatyminiai (įstatymo įgyvendinamieji teisės) aktai gali nustatyti nurodytos taisyklės išimtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis nepagrįstai remiasi ne įstatymo, o poįstatyminio akto - 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos nuostatomis, ir vertina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarties motyvus grindė LR CPK normomis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad LR CPK ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės teisės šaltinių hierarchijoje yra skirtingo lygio teisės aktai, rėmimasis įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytu reglamentavimu aiškinant įstatyme nustatytą reglamentavimą yra ydingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2010).

Be to pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 320 straipsnio 1 punktą, nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso atitinkamuose straipsniuose, nagrinėjamu atveju LR ATPK 130² straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytą teisės pažeidimą. LR ATPK 321 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn.

Nurodytų normų ir kasacinio teismo praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent antstolis, o ne Šiaulių apskrities VPK turėjo pareigą perduoti konfiskuotą transporto priemonę realizuoti valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi tokią pareigą antstoliui yra nustatyta įstatymo. Pabrėžtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2012). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamu patvarkymu pareiškėjas Šiaulių apsk. VPK buvo nepagrįstai įpareigotas atlikti veiksmus, susijusius su antstolio funkcijų atlikimu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais antstolio motyvus, kad pavedus pareiškėjui saugoti konfiskuotą turtą, pareiškėjui atsirado pareiga minėtą turtą perduoti valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažymėtina, kad remiantis LR CPK 683 straipsniu, areštuoto turto saugotojo pareigos apima pareigą užtikrinti areštuoto turto apsaugą, kitų pareigų turto saugotojui civilinio proceso įstatymas nenumato. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad konfiskuota transporto priemonė buvo saugojama saugojimo aikštelėje pagal pareiškėjo ir trečiojo asmens sudarytą saugojimo sutartį, antstolis pagrįstai areštuotą turtą perdavė saugoti apeliantui, tačiau nepagrįstai išplėtė turto saugotojo pareigų turinį.

Antstolio argumentą, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina kaip nepagrįstą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto nurodytos Šiaulių apylinkės teismo nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 2-7028-641/2013, Nr. 2-7030-362/2013, Nr. 2-6932-79/2013, Nr. 2-6931-456/2013 ir Nr. 2-6929-79/2013 yra neįsiteisėjusios, dėl minėtų nutarčių pateikti atskirieji skundai Šiaulių apygardos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis neįsiteisėjusiomis pirmos instancijos teismo nutartimis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-20 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.