- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-557/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Žeimys (pirm.), Janina Januškienė (pran.), Antanas Simniškis
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Marijai Lekstutienei ir M. D. dėl antstolės patvarkymo perduoti konfiskuotą turtą valstybei panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl konfiskuoto automobilio, kuris pripažintas nerealizuotinu, perdavimo realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė teismo pripažinti antstolės Marijos Lekstutienės 2009 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl konfiskuoto automobilio perdavimo (vykdomojoje byloje Nr. 0007/09/00357) neteisėtu ir jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. nutarimu konfiskavo savininko M. D. 1984 m. automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinius teisės pažeidimus, nustatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje. Vykdydama teismo nutarimą, antstolė Marija Lekstutienė areštavo automobilį ir per savo padėjėją Loretą Aleksonytę 2009 m. kovo 3 d. raštu informavo pareiškėją Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie konfiskuotą turtą. Pareiškėjas 2009 m. kovo 26 d. atsisakė konfiskuotą automobilį apskaityti ir realizuoti dėl to, kad automobilis turi didelių trūkumų ir neatitinka kelių transporto priemonėms keliamų reikalavimų. Atsisakymą perimti automobilį pareiškėjas motyvavo Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pagal kurių 6 ir 20 punktus, pareiškėjo teigimu, institucija, turinti savo žinioje konfiskuotą turtą (kuris pripažintas nerealizuotinu ir dėl to neįtrauktas į pareiškėjo apskaitą), privalo tokį turtą apskaityti, pripažinti atliekomis ir utilizuoti Taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėjui atsisakius priimti nurodytą automobilį, antstolė Marija Lekstutienė 2009 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu pakartotinai pavedė pareiškėjui perimti konfiskuotą automobilį, patvarkyme nurodydama, kad konfiskuoto turto savininkas yra valstybė, šio turto tvarkymo veiksmus įgaliotas atlikti pareiškėjas, o antstolė nėra nei atliekų, nei konfiskuoto turto turėtoja ar tvarkytoja.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas.
Teismas nurodė, kad asmuo pagal teismo sprendimą įgijęs nuosavybės teises daikto savininku tampa nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dėl to valstybė konfiskuoto automobilio savininke tapo įsiteisėjus Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. nutarimui, t. y. nuo 2009 m. vasario 10 d. Pagal CPK 692 straipsnį antstolis teismo konfiskuotą turtą turi perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriai pavesta atlikti konfiskuoto turto savininko - valstybės – funkcijas perduodant, apskaitant, saugant, realizuojant, grąžinant ir pripažįstant atliekomis konfiskuotą ir kitą Taisyklėse nurodytą turtą (Taisyklių 2 punktas). Taisyklėse Valstybinei mokesčių inspekcijai nesuteikta teisės spręsti konfiskuoto turto nuosavybės pripažinimo klausimo. Pareiškėjas turi pareigą priimti konfiskuotą turtą, dėl to antstolis teisėtai patvarkymu pavedė pareiškėjui perimti konfiskuotą automobilį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir nutarė palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konfiskavus turtą jo nuosavybė pereina valstybei. Antstolis yra įgaliotas perduoti konfiskuojamą turtą, tačiau jam nesuteikta teisės disponuoti valstybei priklausančiu turtu. Antstolio pareiga perduoti konfiskuotą turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta CPK 692 straipsnyje, ši norma turi įstatymo galią ir yra viršesnė Taisyklių, kurios turi poįstatyminio teisės akto teisinę galią, atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį į Taisyklių 5 punktą, pagal kurį valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinė mokesčių inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, tuo tarpu antstolis nėra tokių asignavimų valdytojas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis bei priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti antstolės Marijos Lekstutienės 2009 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą neteisėtu ir jį panaikinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. 1998 m. gegužės 12 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Nr. VIII-729) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė. Įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Pagal Taisyklių 20 punktą pripažinus turtą nerealizuotinu, toks turtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas, jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu. Taisyklių 6 punkte patvirtinama, kad Valstybinė mokesčių inspekcija apskaito tik realizuotiną valstybės nuosavybėn perduotiną turtą.
2. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-181 patvirtintą metodiką, jeigu perduotino automobilio valstybės nuosavybėn apžiūros metu nustatoma, kad transporto priemonės netinkamos eksploatuoti dėl prastos ar netinkamos techninės būklės ir negali būti panaudotos nei pagal tiesioginę, nei pagal netiesioginę paskirtį, ir dėl to yra nerealizuotinos, tokios transporto priemonės neapskaitomos, t. y. Inspekcija jų neperima (Metodikos 175.1.3 punktas). Pirmiau nurodytų Taisyklių 6, 20 punktuose taip pat nustatyta Inspekcijos pareiga perimti valstybės nuosavybėn tik tokį turtą, kuris yra realizuotinas, t. y. turintis ekonominę vertę. Taigi tuo atveju, kai turtas neturi ekonominės vertės, yra nerealizuotinas, Inspekcija nėra laikytina subjektu, atsakingu už tokio turto perėmimą ir jo utilizavimą. Nurodytos Taisyklių nuostatos neprieštarauja CPK 692 straipsniui, pagal kurį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Šio straipsnio paskirtis – reglamentuoti atvejus, kai turtas perduodamas turint tikslą turtą realizuoti, o ne sunaikinti kaip nelikvidų daiktą. Taisyklių 6 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad tuo atveju, kai Valstybinė mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto, tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioms mutatis mutandis taikomos Taisyklių nuostatos (Taisyklių 2 punkto 2 pastraipa). Kasaciniame skunde daroma išvada, kad institucija, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, kuris buvo pripažintas nerealizuotinu ir dėl to neįtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą, privalo tokį turtą apskaityti, pripažinti atliekomis ir utilizuoti Taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 146 punkte nurodyta, kad institucija, įtraukusi į apskaitą ir pripažinusi atliekomis nerealizuotiną (netinkamą naudoti) turtą, veikia kaip Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytas atliekų turėtoja. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos, bet ir kitų valstybės ar savivaldybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, teisė į biudžeto asignavimus turint tikslą padengti išlaidas dėl tokio turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, utilizavimo, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra vienintelė tokių asignavimų turėtoja, turinti perimti ir nerealizuotiną turtą.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl institucijų, kurioms perduotinas valstybės naudai konfiskuotas ir pripažintas nerealizuotinu turtas
Ginčas byloje kilo dėl to, kuris subjektas – antstolis ar valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinis skyrius - pagal įstatymą pripažįstamas turinčiu teisę tvarkyti konfiskuotą turtą po to, kai valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinis skyrius pripažino jį nerealizuotinu turtu ir neįtraukė į apskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinis skyrius atsisakė konfiskuotą turtą (automobilį) apskaityti ir jį pripažino nerealizuotinu dėl to, kad automobilis turi didelių trūkumų ir neatitinka kelių transporto priemonėms keliamų reikalavimų.
Turto konfiskavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 10 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas valstybės turto įgijimo būdas perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą. Teismo sprendimu konfiskavus turtą, jis pereina valstybės nuosavybėn. Pagal CPK 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. CPK 691 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Atsižvelgdamas į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 692 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose konstatavo, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti valstybinei mokesčių inspekcijai, ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus; teismo konfiskuoto ir perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kurie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis antstolės R. Adomaitienė, D. Petronaitienė v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. 3K-3-381/2010; 2010 m. spalio 18 d. nutartis Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. Lekstutienė byloje Nr. 3K-3-397/2010; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. Lekstutienė byloje Nr. 3K-3-537/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. Lekstutienė byloje Nr. 3K-3-523/2010).
Nurodytų ir nagrinėjamos bylų teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, dėl to visose bylose turi būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Dėl to teisėjų kolegija bylą sprendžia remdamasi pirmiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotais teisės taikymo išaiškinimais.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 6, 20 punktus turtas, mokesčių inspekcijos pareigūnų pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti), į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas ir pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant turto pripažinimo atliekomis aktą. Iš esmės tokia pati nuostata dėl mokesčių inspekcijos atsisakymo apskaityti nerealizuotiną turtą tvarkos ir detalus šios tvarkos teisinis reglamentavimas nustatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-181 patvirtintoje metodikoje. Tuo remiantis kasaciniame skunde teigiama, kad pripažintas nerealizuotinu turtu automobilis turėtų būti pripažįstamas antstolio, kurioje žinioje yra šis turtas, sprendimu atliekomis.
Teisėjų kolegija negali sutikti su išdėstytu kasacinio skundo argumentu, nes jis prieštarauja pirmiau nurodytai bylos ginčo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikai. Ankstesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kasaciniame skunde išvardyti teisės aktai įvertinti kaip poįstatyminiai aktai, kurie negali prieštarauti įstatymams ir jais negali būti pakeistas įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas. Dėl to ir nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nurodyti poįstatyminiai aktai nesuponuoja išvados, kad tokiais aktais galėtų būti pakeistas įstatymuose įtvirtintos teisinės nuostatos dėl nustatymo kompetentingo subjekto tvarkyti konfiskuotą ir pripažintą nerealizuotinu turtą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas turi būti perduodamas realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui, šis asmuo, perėmęs turtą, yra saistomas atitinkamų poįstatyminių nuostatų, susijusių su perduoto turto apskaita, saugojimu, realizavimu ir (arba) pripažinimu atliekomis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.