Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Č. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Turtinė žala yra 2000 Eur. Turtinę žalą prašo priteisti dėl reabilitacijos. Buvo sugadintos ausinės, bet jas apmokėjo (duomenys neskelbtini) draudimas. Už ausines, už dalį gydymo proceso, tai yra už čekius už vaistus visus, kažkiek dar sumokėjo už lūžusią koją. Neturtinė žala 12 000 Eur. Iš karto po įvykio buvo jausmas, kad koja ilgiau pagulės taip užlaužta, tai galimai teks amputuoti. Tą pačią dieną buvo operacija šlaunikaulio, įstatė strypą, vėliau penkios dienos ligoninėje, per tas penkias dienas su vaikštyne padarė maksimaliai du žingsnius, bet nuo tų žingsnių būdavo tiek nuovargis, jog norėdavo vemti, verkti. Ir taip visą mėnesį vos keli žingsniai su vaikštyne ir su vežimo pagalba. Po pirmos operacijos taip ir nesugijo, kaulas, po 7 mėnesių buvo antra operacija daryta, tuomet daugiau matėsi progreso. Tuos 7 mėnesius galėjo judėti, bet buvo labai sunku, visur turėdavo būti su ramentais arba su vaikštyne. Su ramentais vaikščiojo kažkur apie metus. Šiek tiek smulkesnė jos kojos blauzda, išdarkyta šlaunis po dviejų operacijų daug randų visur. Trys lūžiai, šlaunikaulio pats rimčiausias, dešinės rankos ir dešinės pėdos mažylis pirštas. Iki šiol bijo būti automobilyje, turi gerti vaistus nuo panikos priepuolių, iki šiol kiekvieną dieną gyvena skausme, negali išlipti iš lovos. Gyvena su R. B., dažnai jis už ją viską turi daryti. Net iki šiol, nors praėjo jau vos ne pusantrų metų nuo avarijos, iki šiol kankina kojos skausmai. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų stipriai apribotas visas gyvenimas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad padaryta turtinė žala yra 490 Eur. Dėl apgadintų šalmų, telefono ir ausinių. Šalmai du buvo. Šalmo vienos dalies trūksta, šalmai abu apibraižyti yra. Kitas šalmas irgi nubrozdintas, nušlifuotas. Telefonas išvis nebeveikia, išsijungia, iš abiejų pusių skylės. Ausinės irgi nebeveikia. Viena ausinė suskilusi buvo, o kita tiesiog nebeveikia. Jam padaryta 1500 Eur neturtinė žala. Buvo nutrenktas, visas jo kūnas buvo subrozdintas – rankos, nugara, kojos, todėl negalėjo normaliai vaikščioti, normaliai miegoti. Pirmas dvi savaites negalėjo miegoti nė ant vienos pusės, nes visas buvo subrozdintas. Koją iki kaulo nusibrūžino. Dešine koja negalėjo normaliai vaikščioti kurį laiką. Patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus dėl traumų. Draudikas turtinę žalą atlygino tik dėl motorolerio. Dėl turtinės žalos, šalmą išsiuntė draudimo bendrovei, nieko neatsakė, atsakė pateikti tvarkymo sąmatas dėl ausinių ir dėl telefono. Šalmo įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs, jau kurį laiką buvo įsigijęs, nesaugojo dokumentų įsigijimo. Šalmai naudojimui nėra tinkami. Pirmus mėnesius po įvykio sunkesnė psichologinė būsena buvo, o vėliau atsigavo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo J. Š. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2022 m. gruodžio 12 d. įtariamojo apklausos protokole J. Š., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią statybinių prekių parduotuvę. Kartu važiavo jo (duomenys neskelbtini) sūnus. Oro sąlygos buvo geros, saulėta, kelio danga sausa. Jis jautėsi gerai, nebuvo pavargęs, nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, jis (duomenys neskelbtini) gatve pasiekė degalinę „(duomenys neskelbtini)“ ir įjungęs kairiojo posūkio signalą sustabdė automobilį. Jo tikslas buvo pasukti į kairę ir patekti į minėtos parduotuvės teritoriją. Tuo metu už jo susidarė nedidelė transporto spūstis. Priešingos eismo krypties antrojoje juostoje taip pat buvo susidariusi transporto spūstis, nes ja judantiems vairuotojams sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Vieno antroje eismo juostoje sustojusio automobilio vairuotoja jam pamojo ranka, tokiu būdu rodydama, kad ji jį praleidžia. Už moters vairuojamo lengvojo automobilio buvo didelių gabaritų sunkvežimis, kuris ribojo matomumą. Tuo metu priešingos eismo krypties pirmoji juosta buvo laisva. Mano, kad tuo metu šia juosta judantiems vairuotojams sankryžoje degė žalios rodyklės į dešinę signalas. Jis vairuojamu automobiliu pajudėjo ir sukdamas į kairę labai lėtai įvažiavo į priešingos eismo krypties antrą juostą. Įdėmiai žiūrėjo į dešinę pusę, nes, kaip ir minėjo, matomumą ribojo sunkvežimis. Įvažiavus į priešingos eismo krypties pirmąją juostą, jis sustojo, kad dar labiau įsitikinti, jog pirmoje juostoje nieko nėra. Netrukus, labai staiga į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį bamperį trenkėsi pirmos eismo juostos viduriu važiavęs motoroleris. Jo manymu, motorolerio greitis tikrai galėjo būti didesnis nei 50 km/h. Jei motoroleris būtų važiavęs mažesniu greičiu, be to, jo vairuotojas būtų laikęsis arčiau dešinės kelio pusės, tai susidūrimo tikrai būtų išvengta. Motorolerį vairavo vaikinas, kuris vežė už jo sėdėjusią keleivę – merginą. Susidūrimo smūgis buvo stiprus, tiek mergina, tiek ir vaikinas „skrido“ nuo motorolerio. Sustabdęs vairuojamą automobilį, jis iškart pribėgo prie gulinčios merginos, pasiteiravo jos sveikatos būkle. Pastaroji buvo sąmoninga, skundėsi kojos skausmu. Po to, jis nubėgo prie vaikino, kuris tuo metu gulėjo nejudėdamas. Vaikinas taip pat buvo sąmoningas. Paklaustas apie savo būklę, pastarasis atsakė: „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“. Jis, nieko nelaukdamas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Įvykio vietoje buvo ir moteris, kuri, kaip jis suprato, įvykio metu važiavo jam iš paskos ir viską matė. Moteris taip pat ramino nukentėjusią motorolerio keleivę, prašė jos nejudėti, kad išvengti didesnių traumų. Po kiek laiko į įvykio vietą dviem automobiliais atvyko greitoji medicinos pagalba, taip pat policija. Jis įsitikinęs, kad jei motorolerio vairuotojas būtų važiavęs saugesniu greičiu ir laikęsis važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tai transporto priemonių susidūrimo būtų išvengta. Kad vaikinas važiavo didesniu greičiu įrodo ir po susidūrimo dideliu greičiu bei kritimo spinduliu nuo motorolerio nukritę nukentėjusieji. Jie nuo susidūrimo vietos buvo nublokšti apie 15 metrų atstumą. Jo paties greitis buvo minimalus, jis beveik stovėjo. Pripažįsta kaltę, labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio ir nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 132-134).

2022 m. rugpjūčio 12 d. A. Z. (A. Z.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į eismo įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad J. Š., R. B. buvo blaivūs (1 t., b. l. 15).

2022 m. spalio 18 d. nukentėjusiojo R. B. apklausos protokole nurodyta, kad 2022 m. spalio 18 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), jis kartu su mergina D. Č. iš jų bendrų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų vyko į (duomenys neskelbtini) prospekte esančią odontologijos kliniką. Jie važiavo jo vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu mopedu „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini). D. Č. sėdėjo jam už nugaros. Diena buvo saulėta, kelio danga buvo sausa. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jo judėjimo krypties eismo juosta buvo tuščia. Kita jo judėjimo krypties juosta vyko intensyvus eismas. Pravažiavęs „kalniuką“ turinčią perėją, jis tęsė važiavimą (duomenys neskelbtini) gatve. Jo tikslas buvo pasiekti (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuojant pagrindiniu keliu, priešpriešais važiavęs pilkos spalvos automobilis „Subaru“ pasuko į kairę pusę. Kaip suprato, automobilis važiavo iš šalia esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Šis automobilis trenkėsi į jo vairuojamo mopedo kairįjį šoną ir tuo pačiu į D. Č. kairiąją koją. Po smūgio jis su D. Č. vertėsi kūlversčiais per mopedo priekį, buvo nublokšti apie 15 - 20 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Tuo tarpu mopedas nuslydo link kelio dešiniojo krašto. Juto didelį skausmą visame kūne, patyrė daug nubrozdinimų, kurie kraujavo. Jis bandė stotis, tačiau aplinkiniai žmonės jį sulaikė, nurodė geriau gulėti ir nejudėti. Po kiek laiko jis vis tiek atsisėdo ant kelio grindinio. Apie 5 metrų atstumu nuo jo gulėjo D. Č. Buvo ištiktas šoko, todėl nežino, ar po įvykio prie jo buvo priėjęs automobilio „Subaru“ vairuotojas. Atvykę medikai jį ir D. Č. nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Ligoninėje jam lūžių nenustatė, tik nubrozdinimus įvairiose kūno vietose. Gydymą tęsė namuose. Įvykio metu jo vairuojamo mopedo greitis galėjo būti apie 40 - 50 km/h. Nežino, kokiu greičiu prieš susidūrimą važiavo automobilis „Subaru”. Gali tik pasakyti, kad sukimo manevras buvo staigus. Jis nespėjo sureaguoti ir priimti sprendimo, kaip išvengti susidūrimo. Jo nuomone, eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą neįsitikino savo veiksmų saugumu, taip pat, kaip ir minėjo, tai buvo staigus sukimas. Įvykio metu jo mopedas buvo sugadintas, jo eksploatuoti nebegalima. Taip pat įvykio metu buvo apgadinti jo su D. Č. turėti šalmai, jo mobilaus ryšio telefonas „Iphone 8” ir belaidės ausinės „Airpods Pro“. (1 t., b. l. 112-114).

2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikti R. B. medicininiai dokumentai 2022 m. rugpjūčio 12 d., 13.50 val., ambulatorinio apsilankymo aprašymai, 2022 m. rugpjūčio 12 d. 15.07 val., traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) aprašymas. Nustatyta, kad eismo įvykio metu R. B. nustatyta abiejų kelių ir dilbių odos nubrozdinimai bei dešinės pėdos sumušimas. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 91-93).

2022 m. spalio 18 d. nukentėjusioji D. Č. apklausos protokole nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), ji jos vaikino R. B. vairuojamu mopedu vyko iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų į (duomenys neskelbtini) esančią odontologijos kliniką. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi prieš juos išvažiavo priešpriešiais judėjęs ir į kairę pasuktas pilkos spalvos automobilis „Subaru“. Automobilis važiavo nuo degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos pusės. Jo vairuotojas, jos manymu, apsisukinėjo. Sukdamas į kairę automobilio vairuotojas nepastebėjo jų mopedo. Jos nuomone, vairuotojas net nebuvo pasukęs galvos įsitikinti, kad apsisukti saugu. Automobilis trenkėsi į kairįjį mopedo šoną, tuo pačiu ir į jos kairiąją koją. Kartu su R. krito į priekį per mopedą ir kūlversčiais vertėsi apie 20 metrų atstumą. Gulėdama ant kelio atsimerkė ir pamatė, kad jos kairioji koja užsilenkusi į kitą pusę. Suprato, kad koja lūžo. Taip pat juto skausmus ir dešinės kojos pėdoje. Kur tuo metu buvo R., ji nematė. Įvykio vietoje buvę žmonės pasakė, kad jis patyrė tik nubrozdinimus. Prie jos priėjęs automobilio „Subaru“ vairuotojas iš pradžių pasiteiravo jos sveikatos būkle, o po to pradėjo priekaištauti, kad jis nekaltas, nes esą jie labai greitai važiavo, o jis - labai lėtai. Vairuotojas neatsiprašė, neigė savo kaltę. Jos nuomone, prieš įvykį R. B. vairuoto mopedo greitis galėjo būti apie 40 km/h. Po įvykio jie su R. gulėjo ant žemės. Pašaliniai žmonės jiems neleido keltis iki kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba. Likti gulėti patarė ir automobilio „Subaru“ vairuotojas, nurodęs, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai ją nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. R. liko įvykio vietoje aiškintis su automobilio „Subaru“ vairuotoju ir policija. Po kažkiek laiko R. taip pat buvo atvežtas apžiūrai į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Jai ligoninėje nustatė kairės kojos lūžį su raiščių nutrūkimu, taip pat dešinės kojos pėdos pirštų bei dešinės rankos mažylio piršto lūžius. Tą pačią dieną buvo atlikta operacija. (1 t., b. l. 102-104).

2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikti D. Č. medicininiai dokumentai, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 12 d., gydymo stacionare ligos istoriją (duomenys neskelbtini), 31 lapas ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad eismo įvykio metu D. Č. patyrė kairio šlaunikaulio kūno, dešinės plaštakos ir dešinės pėdos penktųjų pirštų pamatinių pirštakaulių lūžius, taip pat dešinio dilbio ir kairės blauzdos nubrozdinimus. Sužalojimai padaryti kojas ir dešinę ranką paveikiant kietais, bukais daiktais, ypač didele jėga – kairę šlaunį. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes šlaunikaulio lūžio gijimas užtrunka ilgai ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 88-90).

2023 m. gegužės 24 d. Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta įvertinus papildomų nukentėjusiosios medicininių dokumentų duomenis), nurodyta, kad eismo įvykio metu D. Č. patyrė kūno sumušimą, pasireiškusį kairės blauzdos priekinio paviršiaus odos nubrozdinimu, dešinio dilbio nubrozdinimu, šlaunikaulio kūno lūžiu, dešinės plaštakos penkto piršto viršutinio narelio pamato lūžiu ir dešinės pėdos penkto piršto pamatinio narelio lūžiu. Sužalojimai, tikėtina, padaryti vieno kūno sumušimo metu skirtingais traumavimo etapais, D. Č., kaip motociklo ar kitos dviratės transporto priemonės keleivei, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis nukentėjus eismo įvykio metu. Sužalojimai dėl kaulų lūžių, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vadovaujantis taisyklių VI skyriaus 27 punktu, jei bendro darbingumo netekimas nustatomas dėl vėliau pasireiškusių traumos padarinių, kai tyrimo metu reikia įvertinti kūno dalies arba organo funkcijos sutrikimo laipsnį (kas tiesiogiai įtakoja sveikatos sutrikdymo masto nustatymo vertinimą), tai atlieka teismo medicinos gydytojas kartu su atitinkamos srities gydytoju arba kitu teismo medicinos gydytoju, t. y. nustatomas paskiriant kompleksinę ekspertizę. Vadovaujantis taisyklių VI skyriaus 28 punktu, bendro darbingumo netekimas nustatomas, kai gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o darbingumo netekimo požymiai išlikę, bet ne anksčiau, kaip praėjus 120 dienų po patirtos traumos arba susargdinimo (1 t., b. l. 176-181).

2022 m. gruodžio 13 d. liudytojos U. Š. apklausos protokole nurodyta, kad gyvenanti ir dirbanti (duomenys neskelbtini). 2022 metų rugpjūčio mėnesį ji buvo Lietuvoje. Galimai rugpjūčio 12 dieną, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), ji su šeima važiavo tėvų automobiliu „Hyundai (duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo jos (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie važiavo paskui ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Subaru" su priekaba. Eismas buvo intensyvus. Važiuodami paskui automobilį „Subaru“ jie kirto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Už sankryžos automobilis „Subaru“ sustojo ties degaline „(duomenys neskelbtini)“, buvo įjungtas jo kairiojo posūkio signalas. Kadangi nebuvo galimybės apvažiuoti šio automobilio, jos sutuoktinis taip pat sustabdė vairuojamą automobilį. Tuo metu priešingos eismo krypties antroje juostoje buvo transporto spūstis. Jų važiavimo kryptimi sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, transporto priemonės pradėjo judėti. Vienas iš automobilių, vairuojamas moters, sustojo. Vairuotoja pamojo ranka, rodydama, kad ji praleidžia automobilį „Subaru". Už moters vairuojamo automobilio buvo susidariusi gana didelė transporto spūstis. Nors tuo momentu priešingos eismo krypties pirmoji juosta buvo tuščia, tačiau automobilio „Subaru" vairuotojui sukant į kairę šioje juostoje labai staiga „išniro“ motoroleris. Iškart po to motoroleris susidūrė su automobiliu „Subaru". Motoroleriu važiavę vaikinas ir mergina buvo parblokšti ant kelio. Matė, kad merginos koja persikreipusi į kitą pusę, suprato, kad koja lūžusi. Mergina iš skausmo aimanavo. Vaikinas atrodė geriau, pats nusiėmė šalmą ir atsisėdo. Ji paprašė jo nesikelti. Abu nukentėjusieji buvo šoko būsenoje. Ji automobilio „Subaru“ vairuotojo pasiteiravo, ar jis iškvietė „greitąją“. Pastarasis vis kartojo esąs (duomenys neskelbtini) ir lyg bandė valdyti situaciją. Kaip suprato, jis iškvietė medikus. Pastebėjo, kad automobilio „Subaru" galinėje keleivio vietoje sėdėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus berniukas. Tai jai pasirodė nesaugu, todėl ji prašė prie nukentėjusiųjų buvusio vairuotojo nepalikti vaiko vieno automobilyje. Vairuotojas jos klausė, ar ji mačiusi, kaip „jie užlindo“. Jo versija buvo, kad motoroleris važiavo greitai ir į jį atsitrenkė. Ji pati nieko negali pasakyti apie motorolerio važiavimo greitį prieš įvykį, nes matė tik patį transporto priemonių susidūrimą (1 t., b. l. 121-123).

2022 m. rugpjūčio 12 d. Kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima eismo įvykio vieta; tiesi horizontali nuokalnė (mopedo važiavimo kryptie atžvilgiu). Mopedo YAMAHA, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilio SUBARU, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Abejų transporto priemonių važiavimo kryptimi leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Automobilių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas nuo įvažiavimo į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) pradžios (mopedo važiavimo krypties atžvilgiu) ir nutiestas palei dešinįjį kelio važiuojamosios dalies bortą mopedo važiavimo kryptimi. Dešinė linijos pusė turi matavimus (+), kairė (-). Bazinės linijos ilgis 18.0 m. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: Automobilis SUBARU (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje skersai, tarp dviejų priešingos krypties (pagal važiavimo kryptį) eismo juostų, automobilio priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Automobilis stovi su prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė kairės pusės ašis eismo įvykio plane bei eismo įvykių aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta 1.1, galinė 1.2. Priekabos kairės ašis pažymėta Nr. 2.1. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), guli ant įvažiavimo į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). Mopedo priekinė ašis eismo įvykio plane bei eismo įvykių aplinkybių matavimo lentelėje pažymėta 3.1, galinė 3.2. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą – šūkės ant važiuojamosios dalies ir įvažiavimo į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), kurie eismo įvykio plane bei eismo įvykių aplinkybių matavimo lentelėje pažymėti Nr. 5; ten pat gulintis valstybinio numerio ženklas - pažymėtas Nr. 4 (1 t., b. l. 18-38).

2022 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad priekaba (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), apžiūrėta įvykio vietoje. Stovi prikabinta prie transporto priemonės SUBARU, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje eismo juostoje kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir iš dalies nusukta į šio įvažiavimo pusę. Transporto priemonė be akivaizdžių apgadinimų, visi šviesos žibintai tvarkingi, padangos atitinka KET reikalavimus, priekabos sukabinimo mechanizmas tvarkingas. Priekaba grąžinta savininkui (1 t., b. l. 47-52).

2022 m. rugpjūčio 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad Mopedas (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas eismo įvykio vietoje. Guli ant įvažiavimo į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus pastebėti sugadinimai: priekinis ratas, priekinė bei apatinė mopedo apdaila, priekinis žibintas, nubrozdinta sėdynė bei vairo stabdžių rankenos. Užpakaliniai šviesos žibintai tvarkingi. Stabdžių sistemos būklė: spaudžiant kairę stabdžių rankeną blokuojamas galinis ratas; spaudžiant dešinę stabdžių rankeną blokuojamas priekinis ratas. Padangos atitinka KET reikalavimus. Mopedas grąžintas R. V. (1 t., b. l. 60-64).

2022 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra J. Š. pateiktas automobilio Subaru, v. n. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 19 d. eismo įvykio užfiksuoto, vaizdo registratoriaus įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad vaizdo registratorius pritvirtintas prie priekinio automobilio stiklo, jo filmavimo ribos „apėmė“ automobilio priekyje esančią aplinką (kelią), kas iš esmės turėjo atitikti automobilio vairuotojo „matomumo lauką“. Įraše buvo užfiksuotos sekančios įvykio aplinkybės. Automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius (t. y. „Subaru (duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) gatve kirto šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir ties degaline „(duomenys neskelbtini)“ buvo sustabdytas. Tuo metu priešingos eismo krypties kraštine antra eismo juosta lėtai važiavo automobiliai. Vienas iš jų, „Volkswagen" markės automobilis buvo sustabdytas padarant transporto priemonių eilėje tarpą, tikėtina jo vairuotojui turint tikslą praleisti automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“. Tuo metu už automobilio „Volkswagen" buvo sustabdytas krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „Subaru (duomenys neskelbtini)“ pajudėjo ir kairiojo posūkio kreive įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę. Automobilis nesustodamas kirto priešingos eismo krypties antrą juostą ir įvažiavęs į pirmąją juostą kliudė šia juosta, automobilio judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės važiavusią dviratę transporto priemonę (mopedą ar motociklą), kuria važiavo vyras (vairuotojas) ir moteris. Susidūrimo metu automobilis priekine dalimi kontaktavo su dviratės transporto priemonės kairiuoju šonu, po ko ši transporto priemonė kartu su vairuotoju ir keleive nuo automobilio buvo nublokšti ant kelio važiuojamosios dalies. Iškart po to automobilis „Subaru (duomenys neskelbtini)“ buvo sustabdytas (1 t., b. l. 69-73).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.).Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 103 punkto reikalavimus Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), o pagal 109 punkto reikalavimus sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Š. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis pripažino, jog sukdamas į kairę priešpriešinėje laisvoje eismo juostoje tikėjosi išvysti automobilį, o ne motorolerį, matomumą ribojo kitoje eismo juostoje stovinti sunkiasvorė transporto priemonė, atvažiuojantį motorolerį pastebėjo per vėlai, todėl jo nebebuvo galimybės praleisti ir motoroleris atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Sutiko, kad nebuvo pakankamai atidus, pažeidė KET dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio J. Š. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiųjų R. B., D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose teigiama, kad motoroleris važiavo pirma eismo juosta, neviršydamas greičio, kai į jo važiavimo trajektoriją iš kairės įsuko automobilis „Subaru“, kuris nepastebėjo atvažiuojančio jų motorolerio ir į jį atsitrenkė. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojos U. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2022 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolai, 2022 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš J. Š. automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus. Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų paaiškinimai, bet ir byloje pateiktos medicinos specialistų išvados.

Teismui nekyla abejonių, jog J. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 103, 109 punktų reikalavimus. Kaltinamojo J. Š. padaryti KET 103, 109 punktų reikalavimų pažeidimai, buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiosios D. Č. sveikatos sutrikdymu ir nežymiu nukentėjusiojo R. B. sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (suko į kairę, buvo ribotas matomumas, dėl kitų transporto priemonių, tikėjosi, kad atvažiuos automobilis, kurį jis pamatys, bet nenumanė, kad atvažiuos motoroleris) ir savo asmenines savybes (ilgas vairavimo stažas, darbo su (duomenys neskelbtini) patirtis) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. Š. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimą, numatantį, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), ir 109 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės, sukdamas į kairę link įvažiavimo į šalia kelio esančią (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją ir kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvės kelio priešingos eismo krypties dvi eismo juostas, jis sudarydamas kliūtį, nedavė kelio priešingos eismo krypties pirma juosta link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiam R. B., gimusio (duomenys neskelbtini) m., vairuojamam mopedui „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, dėl patirtų sužalojimų mopedo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini) m. – nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas R. B. nuosavybės teise priklausantis mopedas „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisme gautas kaltinamojo J. Š. (duomenys neskelbtini) J. Š. prašymas su priedais, perduoti kaltinamąjį J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 82-104, 130-132).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamojo J. Š. nuoširdų gailestį dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog J. Š. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus pripažino savo kaltę, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, apgailestavo dėl savo veiksmų atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo (duomenys neskelbtini) J. Š. Prašyme, J. Š. nurodė, kad gyvena kartu su J. Š., gerai sutaria, augina sūnų. Ji (duomenys neskelbtini) yra autoritetas, jis atsižvelgia į jos nuomonę, yra pagarbus. Mano, kad yra verta pasitikėjimo būti laiduotoja. Teisiamojo posėdžio metu J. Š. nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, santykiai labai geri. Kaltinamajam yra artimiausias žmogus, kuris jį pažįsta, todėl būtų tinkama laiduotoja. Galėtų daryti jam gerą įtaką, nes yra ramaus būdo, labai sąžininga, atsakinga. Apie įvykį nuolat kalbasi, tai kas nutiko yra nuolatos jų gyvenime. Pokalbio metu padarė išvadas, kad toks įvykis negali pasikartoti. Žino, kad J. Š. labai sunku, jis labai gailisi. Jis yra atsakingas žmogus. Jie atvirai bendrauja ir visada pasikalba apie problemas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog santykiai su J. Š. labai geri. Ji skatino jį susisiekti su nukentėjusiaisiais dėl sveikatos būklės, matė, kaip jam sunku. Kalbėjosi apie įvykį, išvadas padarė. Atsižvelgia ir gerbia žmonos nuomonę. Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, jog J. Š. ir jo (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų sieja artimi, pagarbūs ryšiai ir J. Š. gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

J. Š. administracine tvarka bausta nebuvo (2 t., b. l. 130-132). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog J. Š. praeityje neteista (2 t., b. l. 92). Darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 96). G. T. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. T. 2023 m. rugpjūčio 4 d. J. Š. charakteristikoje nurodyta, kad darbuotoja pasižymi strateginiu mąstymu, geba numatyti priimamų sprendimų pasekmes, operatyviai priima sprendimus. Imli naujovėms ir pasiūlymams. Drausminių nuobaudų nėra turėjusi. J. Š. požiūris į darbo pareigas atskleidžia jos asmeninis savybes – ji kruopšti, pareiginga, savikritiška, reikli sau bei kitų atžvilgiu. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog J. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su J. Š. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. Č. atstovė šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų J. Š. ir „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje dėl 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų ir dviejų šlaunikaulio operacijų D. Č. buvo būtina reabilitacija, kuri buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pilna dviejų mėnesių reabilitacija kainavo 2000 Eur. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės 12 000 Eur žalos nurodoma, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė sužalojimus – kairiojo šlaunikaulio, dešinės plaštakos ir dešinės pėdos penktųjų pirštų pamatinių pirštakaulių lūžius. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Viso D. Č. patyrė tris kaulų lūžius, kurie sukėlė stiprų , ilgai trunkantį skausmą, nepatogumus, susijusius su negalėjimu judėti vienerius metus, dirbti, atlikti buitinius darbus, sportuoti. (duomenys neskelbtini) amžiaus nukentėjusiajai, toks judėjimo apribojimas, priverstinis gyvenimo būdo ir laisvalaikio praradimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl šlaunikaulio lūžio specifikos ir sudėtingumo, D. Č. buvo atliktos dvi operacijos per vienerių metų laikotarpį, tai sukėlė nepatogumus ir ženkliai pablogino gyvenimo kokybę. Dėl patirtų sužalojimų pasikeitė D. Č. fiziniai pajėgumai (įprastai judėti, sportuoti), tikėtina, kad šie nepatogumai išliks ir ateityje. Pats eismo įvykis ir patirti sužalojimai pakenkė D. Č. socialiniam gyvenimui, užuot tęsusi mokslus ir dirbusi, ji buvo priversta vienerius metus praleisti slaugoma, gulimame režime. Patirti sužalojimai ir sekęs gydymas negrįžtamai subjaurojo D. Č. kojos išvaizdą.

Draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ D. Č. patirta neturtinė žala buvo įvertinta 4500 Eur, o turtinė žala – 170,10 Eur už sugadintas ausines, 440,66 Eur gydymosi išlaidų. Šios sumos nukentėjusiajai buvo išmokėtos. Atsiliepime į D. Č. atstovės pareikštą civilinį ieškinį, civilinė atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos nurodė, kad dėl reabilitacijos išlaidų byloje pateikta tik PVM sąskaita faktūra, tačiau toks dokumentas nepatvirtina ieškovės patirtų išlaidų (nėra pateiktas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) nei suteiktų paslaugų turinys, nei suteiktų paslaugų priežastinis ryšys su eismo įvykiu. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad remiantis teismų praktika nėra pagrindo priteisti D. Č. papildomai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Laikydamasi tokios pozicijos, remiasi įstatyminiu reguliavimu, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas R. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų J. Š. ir „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 490 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje dėl 490 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad eismo įvykio metu R. B. ir D. Č. dėvėjo šalmus Sport helmet MT targo Solid a1 matt black (naujo vertė 93 Eur), OMP STAR HELMET (naujo vertė 99 Eur). Šalmai buvo dėvėti, tačiau po eismo įvykio tapo nebetinkami (nesaugūs) naudoti, todėl bendra šalmų sugadinimo žala sudaro 140 Eur. Eismo įvykio metu apgadintos bevielės ausinės Airpods PRO, kurių vertė eismo įvykio metu buvo 200 Eur. Eismo įvykio metu sugadintas mobiliojo ryšio telefonas Iphone 8, kurio vertė eismo įvykio metu 150 Eur. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės 1 500 Eur žalos nurodoma, kad R. B. patyrė didelį išgąstį, nerimą, jam buvo sužalota koja, todėl beveik mėnesį negalėjo įprastai judėti. Eismo įvykio metu buvo sužalota jo draugė, kuria beveik 1 metus turėjo rūpintis ir ją slaugyti.

Draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ R. B. patirta turtinė žala buvo įvertinta 634 Eur už sugadintą motorolerį Yamaha. Atsiliepime į R. B. pareikštą civilinį ieškinį, civilinė atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos nurodė, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo civiliniam ieškovui nereiškė jokių papildomų turtinės žalos reikalavimų, todėl civilinis atsakovas nėra atlikęs jokių žalos administravimo veiksmų. Su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai dėl ieškovo turėtų ir eismo įvykyje sugadintų daiktų, todėl atsakovas negali nei vertinti, nei detaliau pasisakyti dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad civilinis atsakovas neturi objektyvių duomenų ar ieškovas eismo įvykio metu patyrė sužalojimus. Su ieškiniu nėra pateikti jokie ieškovo reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Dėl nukentėjusiojo draugės priežiūros civilinis atsakovas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika, neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuomet asmuo nėra žuvęs, turi tik išimtiniais atvejais.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo D. Č., pažymėtina, kad dėl J. Š. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota D. Č. ir kitas asmuo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai be kitų įvairių kūno dalių sužalojimų (pirštų lūžių), nustatytas kairės kojos šlaunikaulio lūžis. Nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusioji D. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tebejaučiami patirtos traumos liekamieji reiškiniai – iki šiol jaučia lūžusios kojos skausmus, šlubuoja, koja subjaurota, liko randai, pilnai neatsistatė kairės kojos funkcionalumas. Nukentėjusioji paaiškino, kad apie metus po avarijos negalėjo vaikščioti be ramentų ar vaikštynės, buvo stipriai apribotas jos gyvenimas, kiti asmenys ja turėjo rūpintis. Dėl patirtų išgyvenimų bijojo važiuoti transporto priemonėmis, lankėsi pas psichologus, gėrė raminančius vaistus. Situacija pradėjo gerėti tik po antros operacijos. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios D. Č. pojūčiai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma sukėlė nuolatinį ir besitęsiantį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl tikėtina, kad jos įprastinis aktyvus gyvenimas po įvykio buvo stipriai apribotas ir apsunkintas. Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. Č. draudimo bendrovės atlygintas žalos dydis – 4 500 Eur yra pakankamai reikšmingas.

Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.) Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai. Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016). Kita vertus, bylos nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.).

Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo R. B., pažymėtina, kad dėl J. Š. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl eismo įvykio R. B. patyrė išgąstį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. nurodė, kad po eismo įvykio visas jo kūnas buvo nubrozdintas, negalėjo normaliai vaikščioti, miegoti. Dvi savaites negalėjo miegoti ant vienos pusės, dėl nubrozdinimų. Kurį laiką negalėjo normaliai vaikščioti dešine koja. Dėl įvykio ir patirtos traumos patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus. Už nežymų sveikatos sutrikdymą pažeidus KET baudžiamasis įstatymas atsakomybės nenumato ir tokiais atvejais asmenims kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnį. Pažymėtina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų praktika bylose dėl BK 281 straipsnio yra nepakankamai susiformavusi. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais (dėl kitokių nei BK 281 straipsnyje numatyta veika, padarymo), teismas pastebi, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. R. B. sužalojimų mastą patvirtina 2022 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad specialistas J. M. P. peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktus R. B. medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad eismo įvykio metu R. B. nustatyta abiejų kelių ir dilbių odos nubrozdinimai bei dešinės pėdos sumušimas. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 91-93).