- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-531-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- N. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. ir atsakovės N. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo ir jo pagrindu priimtų 2019 m. gegužės 20 d. bei 2019 m. gegužės 7 papildomų sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-38-632/2019 pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir atsakovės N. B. priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę – B., o atsakovei N. B. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K.; santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 338.93 kv. m. ploto, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (šulinį, kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra nekilnojamojo turto vertė 58 000 Eur ir 0,1970 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 069 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn; namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę, vaizdo ir garso techniką, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš viso 9 900 Eur vertės turto, priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn; iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės ieškovui 996,43 Eur įsiskolinimą ir 160,85 Eur palūkanas „Postbank“ už bendros sąskaitos ir ID kortelės naudojimą, 720 Eur išlaidas už automobilio „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), laikymą pagal garažo stovėjimo vietos nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio bei iš atsakovės ieškovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 2–6, 7–54, 185–188).
2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka truko nuo(duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji paliko ieškovą. Nurodė, kad gyvenant santuokoje ieškovas finansiškai rėmė atsakovę ir jos vaikus iš pirmosios santuokos, nes atsakovė nuo 2014 m. sausio 31 d. niekur nedirbo, jis apmokėdavo atsakovės ir bendras sąskaitas iš savo lėšų. Atsakovė nesirūpino namais, keldavo nepagrįstus barnius, neskyrė ieškovui dėmesio, dienas leisdavo prie kompiuterio. Atsakovė neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nesirūpino ieškovu, šeima, todėl, ieškovo nuomone, iš atsakovės turėtų būti priteista 5 000 Eur neturtinė žala už patirtus emocinius išgyvenimus ir pažeminimą. Ieškovo nuomone, santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir žemės sklypas bei gyvenamajame name esantys baldai ir namų apyvokos daiktai turi būti priteisti ieškovui, nes jis naudodamas savo iki santuokos sukauptas asmenines lėšas įsigijo visą santuokoje nurodytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atsakovė finansiškai prie turto įsigijimo neprisidėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. B. prašė ieškinį atmesti, santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokoje įgytą pavardę – B., ieškovui jo turėtą pavardę – B.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje su ieškovu sudarė santuoką. 2016 metais ieškovas už 90 000 Eur pardavė 2012 metais įsigytą butą, už kurį ieškovui paėmus iš banko paskolą, mokėjo kartu, nes tuo laiku jau gyveno kartu tame bute, išvyko gyventi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini), bendrai nusipirktame name. Ji 2014 metais ieškovo reikalavimu pardavė butą Radviliškio mieste už 47 000 Lt, pinigus už parduotą butą įnešė į bendrą sąskaitą, panaudojo namui pirkti (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje su ieškovu pamatė, kad jis mėgsta išgėrinėti, būdavo priekabus, bandė kontroliuoti bet kokį atsakovės išėjimą iš namų, pats laiką leisdavo prie kompiuterio, būdavo užsiregistravęs internetinėse pažinčių svetainėse, susirašinėdavo su įvairiomis moterimis, nors jau buvo sudaręs santuoką su atsakove. Ieškovo reikalavimu ji nedirbo, rūpinosi namais, tačiau grįžusi į Lietuvą ieškojo darbo, buvo registruota darbo biržoje, o nepavykus įsidarbinti Lietuvoje – 2017 m. birželio 28 d. išvyko dirbti į Vokietiją, siūlė ieškovui vykti kartu, tačiau šis nenorėjo. Ieškovas pats nutraukė bet kokius santykius ir ryšius su atsakovė, neatsiliepė telefonu, dėl nežinomų priežasčių jai išvykus dirbti pradėjo ją kaltinti vagystėmis, siekė įrodyti, kad atsakovė norėjo ieškovą nunuodyti. Nesutinka su 5 000 Eur neturtinės žalos ieškovui priteisimu, nes ji pati ne kartą yra nukentėjusi nuo ieškovo pažeminimų ir užgauliojimų, jautė nuolatinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, todėl prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Sutinka palikti ieškovui santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – gyvenamąjį namą su parduotuve, tvartą, daržinę, ūkinį pastatą, kitus statinius, kuriuos kartu įsigijo už 60 000 Eur. Kartu papildomai sumokėjo 55 000 Eur gamtinių dujų įvedimui į namą, namo pirmojo aukšto renovacijos darbams, katilo pirkimui ir kt. Įvertinus tai, kad atsakovė minėtame name negyvena ilgesnį laiką ir santuokai iširus nebemato galimybės gyventi kartu, prašo turtą padalyti lygiomis dalimis po ½, jos namo dalį priteisiant ieškovui ir jai už tai priteisti piniginę kompensaciją – 50 000 Eur, nes namą su statiniais ji įvertina 100 000 Eur. Sutinka, kad ieškinyje išvardyti kilnojamieji daiktai bei buitinė technika liktų ieškovui jo asmenine nuosavybe. Kilnojamuosius daiktus: rūbų spintą, 100 Eur vertės, ir televizorių „Panasonic“, 300 Eur vertės, atsivežė kartu su ieškovu į Lietuvą iš Vokietijos, šie kilnojamieji daiktai yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl jam ir turi būti palikti, jų bendra vertė 400 Eur. Gyvenant Vokietijoje su ieškovu jo vardu įsigytame bute iki santuokos vedė su ieškovu bendrą ūkį ir kartu įsigijo šiuos baldus: lovą – 900 Eur vertės, rūbų spintą – 300 Eur vertės, valgomąjį stalą – 450 Eur vertės, šaldytuvą AEG – 500 Eur vertės, lovą – 600 Eur vertės, sofą – 600 Eur vertės, televizoriaus staliuką – 200 Eur vertės, laikraščių staliuką – 150 Eur vertės, iš viso už 3 700 Eur. Gyvenant Lietuvoje įsigijo: televizorių „LG“ – 600 Eur vertės, televizoriaus staliuką – 200 Eur vertės, sofą- 400 Eur vertės, didžiąją komodą (indaują) – 350 Eur vertės, mažąją komodą – 100 Eur vertės, laikraščių staliuką – 150 Eur vertės, dvi rūbų spintas – 350 Eur vertės, dvi naktines konsoles – 140 Eur vertės, skalbimo mašiną – 500 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ – 500 Eur vertės, 6 kėdes prie valgomojo stalo – 600 Eur vertės, virtuvės baldų ir įrangos komplektą – 5 500 Eur, dvi vejapjoves – 900 Eur vertės, trimerį – 200 Eur vertės, sodo stalą su 6 kėdėmis – 100 Eur vertės, bendra daiktų vertė – 10 590 Eur. Bendra įsigytų daiktų vertė – 14 290 Eur. Palikus ieškovui už bendras lėšas įgytus kilnojamuosius daiktus, prašo priteisti iš ieškovo ½ dalį daiktų vertės piniginę kompensaciją – 7 145 Eur. Transporto priemones: lengvąjį automobilį „BMW“ Z3, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 6 000 Eur, palikti asmeninei ieškovo nuosavybei, nes jis buvo įgytas ieškovo dar iki santuokos, už jį kompensacijos neprašo. Lengvąjį automobilį „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 500 Eur, palikti asmeninei ieškovo nuosavybei, jai priteisiant 1 250 Eur kompensaciją, nes ieškovas pats naudojasi šia transporto priemone. Ieškovas su K. M. Vokietijoje sudarė garažo nuomos sutartį, apie tai neinformavęs atsakovės. Garažo nuomos sutartis sudaryta tą pačią dieną, kada buvo vykdoma transporto priemonės išregistravimo procedūra. Mano, kad ši sutartis fiktyvi, siejama tik su ieškovo prievole, todėl iš šios sutarties kilusios prievolės negali būti perkeltos atsakovei. Be to, nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą, kad buvo patirtos tokio dydžio išlaidos. Atsakovė kreditinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas ieškinyje prašė turimą prievolę kreditoriui – abiejų vardu atidarytą sąskaitą banke „Postbank“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir susidariusį įsiskolinimą priteisti iš atsakovės, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad šioje sąskaitoje esančiais pinigais nuo 2017 m. sausio naudojosi pats, todėl sutinka su tokiu ieškovo reikalavimu ir prašo palikti šią prievolę kreditoriui jo asmenine prievole. 2018 m. balandžio mėnesiui skola pagal minėtą prievolę yra 2 000 Eur, šį faktą patvirtino ieškovas. Prašo atlyginti atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 60-63, 97-100, 2 t., b. l. 10-12).
Šalies argumentai
4. Atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu teismo prašė šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su parduotuve, tvartą, daržinę, ūkinį pastatą, kitus inžinerinius kiemo statinius, priteisti lygiomis dalimis po ½ šalių asmeninei nuosavybei. Nustatyti tokią gyvenamų patalpų naudojimo tvarką po santuokos nutraukimo, kad atsakovė po santuokos nutraukimo asmeniškai naudoja šias patalpas žymėjimu pagal kadastrą I aukšte – 1-4; 1-5; 1-6‘ 1-7; 1-8; II aukšte – 1-17; 1-18‘ 1-19; 1-20; 1-21, viso bendras plotas 167,61 m², ieškovas naudoja asmeniškai likusias namo patalpas – 1-1; 1-2; 1-3; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15; 1-16 bei lauko garažą viso bendras plotas – 171,32 m². Į dalintino turto balansą prašo įtraukti „Toyota RAV4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur vertės, prikabinamą namelį „Hobby 510 T Deluxe“, 2 000 Eur vertės, po santuokos nutraukimo šias transporto priemones priteisiant ieškovo nuosavybei, atsakovei už tai priteisti 3 000 Eur piniginę kompensaciją (2 t., b. l. 99–100).
5. Nesutikdamas su priešieškinio reikalavimais ieškovas nurodė, kad atsakovės pinigai, 10 989,01 Eur, kuriuos ji gavo (duomenys neskelbtini) pardavus butą Radviliškio mieste už 38 000 Lt (10 989,01 Eur), nebuvo panaudoti perkant namų valdą (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne tik iš asmeninių lėšų sumokėjo visą kainą pardavėjams už namą, bet periodiškai pervesdavo pragyventi bei namui išlaikyti skirtas lėšas atsakovei į jos sąskaitą Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) už 53 000 Eur asmeninės nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo butą su žemės sklypu Vokietijoje, jį (duomenys neskelbtini) už 90 000 Eur pardavė, 70 626,66 Eur buvo pervesti į bendrą ieškovo ir atsakovės sąskaitą banke „Postbank“ (duomenys neskelbtini) ieškovo brolis M. B. pervedė ieškovui 12 000 Eur kaip dovaną į ieškovo ir atsakovės bendrą sąskaitą banke „Postbank“. Ieškovas iš šalių bendros sąskaitos banke „Postabnk“ V. R. už namų valdą (duomenys neskelbtini), pervedė 60 000 Eur. 2016 m. birželio 28 d. iš šalių bendros sąskaitos pervesta į atsakovės sąskaitą, esančią Swedbank, 40 000 Eur, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. sausio 30 d. 78 545,36 Eur, išimta 78 637,99 Eur didžioji dalis lėšų – 67 150 Eur papildyta iš šalių bendros sąskaitos banke „Postbank“, pinigai išimti atsakovei juos gryninant bankomatuose, atsiskaitant už prekes, pervedant į kitą sąskaitą taip pat pervedant kitiems asmenims. Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 1 d. į tą pačią sąskaitą buvo pervesta 47 144,96 Lt, išimta 47 151,33 Lt, didžioji dalis lėšų – 38 000 Lt papildė K. ir A. V. už atsakovės parduotą butą, pinigus atsakovė išimdavo pati išgrynindama bankomatuose, atsiskaitydama už prekes, apmokėdama mokesčius. Komunalinius mokesčius už ginčo namų valdos išlaikymą nuo 2017 m. liepos mėnesio mokėjo ieškovas. Automobilis „Toyota RAV4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei prikabinamas namelis „Hobby 510 T Deluxe“ taip pat priklauso ieškovui asmenine nuosavybės teise, nes šį turtą įgijo 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. iš asmeninių lėšų bei gyvendamas skyrium nuo atsakovės. Atsakovė nuslėpė nuo ieškovo gautas pajamas už parduotą automobilį „Fiat Ducato“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nesąžiningai neatlygintinai sumažino šeimos turtą, todėl atsakovės dalis bendrame turte privalo būti mažinama 8 000 Eur (2 t., b. l. 142–144).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė L. B. ir N. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, Diuseldorfe, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo N. B. paliko santuokoje įgytą pavardę – B., L. B. turėtą pavardę – B..
7. Ieškovo asmenine nuosavybe pripažino turtą: transporto priemonę – „BMW“ Z3, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 000 Eur, transporto priemonę – „Toyota RAV4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur, prikabinamą namelį „Hobby 510 T Deluxe“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur.
8. Padalino santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą: ieškovui L. B. ir atsakovei N. B. priteisė po ½ dalį gyvenamojo namo su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 338.93 kv. m. ploto, tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 0,1970 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra nekilnojamojo turto vertė 58 000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 11 500 Eur, padalijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (po 5 750 Eur) L. B. ir N. B., priteisiant L. B. asmeninėn nuosavybėn natūrą tokį turtą: automobilį „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 600 Eur; lovą, 900 Eur vertės; rūbų spintą, 300 Eur vertės; valgomąjį stalą su 6 kėdėmis, 450 Eur vertės, televizorių LG, 2016 m. su staliuku, 600 Eur vertės; sofą, 200 Eur vertės; didžiąją komodą, 150 Eur vertės, mažąją komodą, 100 Eur vertės; laikraščių staliuką, 50 Eur vertės; dvi rūbų spintąs, 250 Eur vertės; dvi naktines konsoles, 100 Eur vertės; šaldytuvą AEG 2012 metų, 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 400 Eur vertės, šaldytuvą Samsung 2016 m., 500 Eur vertės; valgomąjį stalą su 4 kėdėmis, 200 Eur vertės; lovą, 400 Eur vertės; rūbų spintą, 100 Eur vertės; sofą, 300 Eur vertės, televizorių „Panasonic“ 2008 m., 700 Eur vertės; televizoriaus staliuką, 100 Eur vertės; laikraščių staliuką, 50 Eur vertės; virtuvės baldų ir įrangos komplektą, 3 000 Eur vertės; dvi vejapjoves, 300 Eur vertės; trimerį, 150 Eur vertės; sodo stalą su 6 kėdėmis, 100 Eur vertės, iš viso turto už 11 500 Eur. Priteisė atsakovei N. B. iš ieškovo L. B. 5 750 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį.
9. Nustatė naudojimosi tvarką gyvenamųjų patalpų, kurių unikalus numeris 7197-1011-3014, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei N. B. skiriant naudotis patalpomis, žymėjimu pagal kadastrą I aukšte – 1-4; 1-5; 1-6‘ 1-7; 1-8; II aukšte – 1-17; 1-18‘ 1-19; 1-20; 1-21, iš viso bendras plotas 167,61 m², o ieškovui L. B. namo patalpomis, pažymėtomis 1-1; 1-2; 1-3; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15; 1-16 bei lauko garažą viso bendras plotas – 171,32 m².
10. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dėl prievolės kreditoriui „Postabank“ ir pripažino šalių prievolę kreditoriui bankui „Postbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo L. B. prievole. Likusias ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovo L. B. 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, o iš atsakovės N. B. priteisė 1757,9 Eur žyminio mokesčio ir 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
11. Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės. Teismas pripažino, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra, kartu negyvena beveik dvejus metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas šalių santuoką nutraukė pripažindamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Nustačius ir patvirtinus, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, teismas nepriteisė 5 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovės ieškovo naudai, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog N. B. dėl ieškovo nesirūpinimo šeima, įžeidinėjimų, sukelto streso, patyrė didelį sveikatos pablogėjimą ir nuolatinius išgyvenimus bei psichologinį ar fizinį smurtą ir kad jis elgėsi su ja nederamai, teismas netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Po santuokos nutraukimo šalims teismas paliko santuokines pavardes.
12. Dėl turto vertės nustatymo ir jo padalijimo. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypas su pastatais buvo įsigytas (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs du turto vertės nustatymo dokumentus padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, tvarto, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 58 000 Eur. Žemės sklypas ir pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti abiejų sutuoktinių vardu. Ieškovas į bylą nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypas ir pastatai yra įsigyti už jo asmenines lėšas ir todėl yra jo asmeninė nuosavybė. Nors ieškovas nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su atsakove Vokietijoje Diuseldorfe jis turėjo (duomenys neskelbtini) įsigijęs butą, kurį 2016 m. pardavė už 90 000 Eur ir šiuos pinigus investavo namui pirkti Lietuvoje, todėl namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas vertino, kad buto pirkimo pardavimo-sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), paneigia jo išsakytus argumentus ir patvirtina atsakovės išdėstytus argumentus apie tai, kad šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas vėliau, nei šalių bendrai įsigytas namas (duomenys neskelbtini), todėl teismas nesivadovavo šiais ieškovo parodymais ir minėtą nekilnojamąjį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ją dalydamas lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam sutuoktiniui priteisė po ½ dalį šio nekilnojamojo turto po 29 0000 Eur. Tarp šalių nekilo ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, todėl teismas ją patvirtino pagal atsakovės prašymą.
13. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas sumas už baldus, buitinę techniką ir kt. ir leidžiančių abejoti ieškovo pateiktais duomenimis ir paskaičiavimais, todėl nesant byloje kitų duomenų, teismas sprendė, kad kilnojamųjų daiktų ir automobilio vertė yra tokia, kokią nurodė ieškovas – 9 900 Eur, ir teismas šiomis vertėmis rėmėsi dalydamas santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 11 500 Eur, jį padalydamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį L. B. ir N. B., priteisiant L. B. asmeninėn nuosavybėn natūra turtą, o atsakovei N. B. priteisiant 5 750 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį. Nei atsakovė, nei ieškovas byloje nėra pateikę nė vieno rašytinio įrodymo, kuriuo patvirtintų statybinių medžiagų pirkimą, savo lėšų panaudojimą namo pagerinimo darbams atlikti. Statybos remonto darbų, įvairių statybinių medžiagų, katilo įsigijimo ir dujų įvedimui sumokėtų 55 000 Eur atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė esminio šalių nekilnojamojo turto pagerinimo, ir atmetė atsakovės reikalavimą už turto pagerinimą priteisti 50 000 Eur.
14. Abu sutuoktiniai yra pripažinę ir ginčo dėl šio turto nėra, kad ieškovui L. B. asmenine nuosavybės teise priklauso turtas – automobilis „BMW“ Z3, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6 000 Eur, nes šis automobilis buvo įsigytas iki santuokos su atsakove, todėl teismas jo nedalijo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad šioms transporto priemonėms įsigyti ji būtų panaudojusi bendras šeimos lėšas ar kitaip prisidėjusi prie šio turto pirkimo, eksploatavimo, įvertinęs šalių bendro gyvenimo pabaigą teismas, transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur vertės ir prikabinamą namelį „Hobby 510 T Deluxe“, 2 000 Eur vertės, pripažino asmenine ieškovo nuosavybe, jų nedalijo ir atsakovei nepriteisė dėl šio turto piniginės kompensacijos.
15. Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Teismas pripažino, kad abi šalys Vokietijoje banke „Postbank“ turėjo kreditorinį įsipareigojimą šiam bankui, nes santuokos metu kartu naudojosi banko suteiktu kreditu. Susidariusi skola atsirado vienam iš sutuoktinių – ieškovui, naudojantis suteiktu kreditu, ieškovas su šiuo reikalavimu sutiko, ginčo dėl to nėra, todėl teismas 996,43 Eur įsiskolinimą ir 160,85 Eur palūkanas bankui „Postbank“ už bendros sąskaitos ir ID kortelės naudojimą pripažino asmenine ieškovo prievole ir ieškovo atsisakymą nuo šio reikalavimo priėmė.
16. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą. Teismas vertino, kad atsakovė faktiniu santuokos laikotarpiu gaudavo pajamas kaip ir ieškovas, ieškovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovas atsakovei ir jos vaikams skyrė ieškinyje nurodytas sumas. Be to, teismas vertino, kad savo sutuoktinės ar jos vaikų rėmimas jokias būdais negali būti tapatinamas su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu, nes tokius veiksmus ieškovas atliko gera valia, tuo laikotarpiu, kuomet gyveno santuokoje su atsakove. Įvertinęs tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
17. Dėl nuostolių atlyginimo. Nesant įrodymų, kad garažo nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta rašytiniu šalių susitarimu ir nepateikus jokių rašytinių įrodymų apie sumokėtus nuomos mokesčius, teismas nepriteisė ieškovui 720 Eur išlaidų už automobilio laikymą ir stovėjimą garaže pagal garažo stovėjimo nuomos sutartį laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio.
18. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ir atsakovės pareikštus reikalavimus patenkinus iš dalies lygiomis dalimis (ieškovo patenkinta apie 50 proc., atsakovės apie 50 proc. reikalavimų), t. y. iš esmės panašiomis proporcijomis, jų turėtas bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti ir sumokėtą žyminį mokestį už kitus reikalavimus teismas paskirstė taip: ieškovas sumokėjo 2 001,16 Eur žyminį mokestį, atsakovė žyminio mokesčio sumos nesumokėjo, ji turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 1 757,9 Eur žyminio mokesčio, nes jos prašymu buvo priimtas sprendimas ir žyminio mokesčio mokėtina suma atidėta iki sprendimo priėmimo, todėl atsakovė turėtų sumokėti 1 757,9 Eur sumą į valstybės biudžetą. Ieškovas už advokato pagalbą iš viso sumokėjo 2 700 Eur, atsakovė šioje byloje atstovavimo išlaidų nepateikė, todėl teismas iš atsakovės ieškovui priteisė pusę sumos sumokėtos už advokato paslaugas, t. y. 1 350 Eur.
19. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovo L. B. atstovo advokato S. A. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė iš atsakovės N. B. 2 350,58 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas ir žyminį mokestį ieškovui L. B.. Šį papildomą sprendimą teismas argumentavo tuo, kad teismas priteisė 50 procentų ieškovo patirtų išlaidų iš atsakovės, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodė, todėl papildomu sprendimu iš atsakovės N. B. teismas priteisė 2 350,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (pusė sumokėto žyminio mokesčio – 1 000,58 Eur ir pusė patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti – 1 350 Eur) ieškovo L. B. naudai.
20. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovės N. B. atstovo advokato D. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priteisė iš ieškovo L. B. 878,95 Eur bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį atsakovės N. B. naudai.
Šalies argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovas L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo: padalyti santuokoje įgytą 58 000 Eur vertės bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą priteisiant ieškovui L. B. ? dalis 0.1970 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalis daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), adresu: (duomenys neskelbtini), bendra vertė 38666,66 Eur, atsakovei N. B. priteisiant ? dalį 0.1970 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. ) (duomenys neskelbtini), ? dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, kiemo aikštelės, tvoros), adresu: (duomenys neskelbtini), bendra vertė 19 333,34 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Natūra padalyti santuokoje įgytą 10 700 Eur vertės bendrą kilnojamąjį turtą: priteisti ieškovui L. B. asmenine nuosavybės teise automobilį „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 600 Eur vertės), televizorių LG su staliuku (600 Eur vertės), sofą (200 Eur vertės), didžiąją komodą (150 Eur vertės), laikraščių staliuką (50 Eur vertės), rūbų spintą (125 Eur vertės), skalbimo mašiną (400 Eur vertės), šaldytuvą „Samsung“ 2016 m. (500 Eur vertės), valgomąjį stalą su keturiomis kėdėmis (200 Eur vertės), lovą (400 Eur vertės), virtuvės baldų ir įrangos komplektą (3 000 Eur vertės), vejapjovę (150 Eur vertės), sodo stalą su šešiomis kėdėmis (100 Eur vertės), bendra vertė 7 475 Eur; Atsakovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti rūbų spintą (300 Eur vertės), lovą (900 Eur vertės), valgomąjį stalą su 6 kėdėmis (450 Eur vertės), mažąją komodą (100 Eur vertės), rūbų spintą (125 Eur vertės), dvi naktines konsoles (100 Eur vertės), šaldytuvą AEG 2012 m. (500 Eur vertės), sofą (300 Eur vertės), televizoriaus staliuką (100 Eur vertės), laikraščių staliuką (50 Eur vertės), vejapjovę (150 Eur vertės), trimerį (150 Eur vertės), bendra vertė 3 225 Eur.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (bendras plotas 338.93 kv. m), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui L. B. skirti atskirai naudotis I aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-7, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, iš viso bendras plotas 204,77 kv. m.; atsakovei N. B. skirti atskirai naudotis I aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-4, 1-5, II aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, viso bendras plotas 119.78 kv. m. Ieškovui L. B. ir atsakovei N. B. skirti bendrai naudotis I aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-6, 1-8, iš viso bendras plotas 14.38 kv. m.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-05-07 sprendimo dalį 5 750 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei. Priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rūbų spintą ir televizorių laikė bendrąja jungtine šalių nuosavybe, dėl šių daiktų ginčo tarp šalių nebuvo, juos apeliantas įsigijo iš asmeninių lėšų dar iki bendro gyvenimo pradžios, todėl rūbų spinta (100 Eur vertės) ir televizorius „Panasonic“, 2008 m. (700 Eur vertės) pripažintini asmenine ieškovo nuosavybe ir tarp šalių nedalytini.
21.2. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai namų valdą esančią adresu: (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus, automobilį „Ford Focus“) tarp šalių padalijo lygiomis dalimis. Apeliantas įsitikinęs, kad jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliantui skiriant ?, o atsakovei ? bendro turto.
21.3. Teismas, dalydamas kilnojamąjį turtą, parinko netinkamą būdą. Apelianto nuomone, turto padalijimas su įpareigojimu mokėti kompensaciją nėra racionalus, nepagrįstai sunkina ieškovo turtinę padėtį bei prieštarauja nuostatoms, reglamentuojančioms turto dalybas. Apeliantas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, gyvena tik iš gaunamos pensijos, vienas rūpinasi būsto išlaikymu, turi sveikatos problemų, turtinė padėtis sunki, todėl apeliantas negali mokėti piniginės kompensacijos.
21.4. Skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo proceso metu apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visa namų valda priklauso apeliantui asmeninės nuosavybės teise, todėl su atsakovės siūlyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka niekada nesutiko. Atsakovės pateiktas vienintelis pasiūlymas dėl turto naudojimosi tvarkos negalėjo būti teismui kliūtis nustatyti kitokią, tačiau labiau racionalesnę, tvarką. Atsakovės pasiūlyta ir teismo patvirtinta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nepatogi ir neracionali, be to, atsakovei tenkantis namo II aukštas prabangiau įrengtas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. papildomą sprendimą, ieškovas prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas praleidus 20 dienų terminą, ieškovas nebuvo informuotas apie jį ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas ir 1757,90 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Be to, apelianto teigimu, papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
Šalies argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovė N. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų pagrindu priimtus 2019-05-20 ir 2019-05-29 papildomus sprendimus nurodant, kad šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliantė mano, kad teismui konstatavus, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neturėjo būti paskirstytos, kadangi kaltoji dėl santuokos iširimo šalis negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą. Taigi, konstatavus abiejų šalių kaltę, išlaidos vienai iš kitos šalių negalėjo būti priteisiamos ir paskirstomos.
23.2. Ieškovas teismui pateiktu pareiškimu prašė procesą nutraukti, perduodant jį spręsti Vokietijos teismui, pats laiku neatvyko į teismo posėdį, o posėdžio metu pats atsisakė savo pirmojo advokato, apie tai neinformavęs šalių, tai lėmė ilgesnį procesą ir papildomas šalių sąnaudas, į tai teismas paskirstydamas išlaidas turėjo atsižvelgti.
Žemesnės instancijos teismas
23.3. Teismas ydingai nutarė priteisti sumokėti visą 1757,90 Eur žyminį mokestį apeliantei. Sprendimu privalu buvo nustatyti, kad apeliantei tenka mokėti atidėto žyminio mokesčio 50 proc., o 50 proc. priskiriant atlyginti ieškovui. Apeliantės nuomone, nesumokėjimas žyminio mokesčio iki sprendimo paskelbimo neužkerta kelio teismui jo paskirstyti, atsižvelgiant j šalių kaltę, pareikštų reikalavimų tenkinimo proporcijas.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. B. prašo apelianto apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
24.1. Apeliantė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo nurodydama, kad atsakovė prašė teismo pratęsti terminą papildomo sprendimo priėmimui pateikti ir šis prašymas buvo patenkintas. Teismas negalėjo priteisti žyminio mokesčio dalies vien iš atsakovės, jo nepriteisiant iš apelianto. žyminio mokesčio sumokėjimo ir paskirstymo klausimas nebuvo teismo išspręstas, todėl buvo galima priimti papildomą sprendimą.
24.2. Dėl rūbų spintos ir televizoriaus „Panasonic“ – atsakovė nesutiko, kad šie ieškovo išvardyti daiktai buvo atvežti iš Diuseldorfo kaip jo asmeninė nuosavybė. Ieškovo brolio 12 000 Eur pavedimas buvo vestuvinė dovana abiem šalims, todėl pagrindo jų laikyti asmenine apelianto nuosavybe nėra. Šios lėšos, atsakovės teigimu, tikrai nebuvo naudojamos namui pirkti, o panaudotos asmeninėms apelianto reikmėms, tarp jų ir teisminiams procesams, kurie vyko Sicilijoje. 2012-02-29 apeliantas sąskaitoje turėjo 10 763,39 Eur ir 2012-03-01 į sąskaitą buvo pervestas 39 000 Eur kreditas, skirtas būstui įsigyti. Butas Diuseldorfo mieste (duomenys neskelbtini) be žemės sklypo buvo įgytas už 57 000 Eur, tai įrodo, kad kaip tik atsakovė grynaisiais pinigais prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir persikraustymo bei įsikūrimo išlaidų. Nepateikta jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog 40 000 Eur buvo pervesta už namo valdos dalį, kokia šių lėšų tikslinė paskirtis. Šalys bendrą ūkį vedė dar iki santuokos, todėl bendras lėšų kaupimas, jų naudojimą, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių, kaip to nori apeliantas. Apeliantas nuslėpė naują dujinę šildymo sistemą, be to, jam buvo žinomos automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo aplinkybės. Apeliantas naudojosi atsakovės „Swedbank“ banko sąskaita.
24.3. Apeliantas teigia negalintis išmokėti kelių tūkstančių dydžio piniginės kompensacijos, nes jo turtinė padėtis sunki. Tai bando pagrįsti tuo, kad šiuo metu nedirba, esąs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena tik iš pensijos, vienas rūpinasi būsto išlaikymu, buvo kažkada operuotas stuburas ir kelio meniskas, lankosi periodiškai pas gydytojus, tačiau nepateikia visiškai jokių įrodymų, įrodančių jo sunkią turtinę padėtį ir sveikatos būklę.
24.4. Apeliantas nurodo, kad perskirsčius turtą, jam turi jo tekti 7475 Eur vertės, o atsakovei 3225 Eur vertės turto, tačiau nutyli, kad tokiu atveju vis tiek tektų mokėti piniginę kompensaciją, kuri sudarytų apie 4250 Eur. Atsakovė dabar gyvena ir dirba Vokietijoje, teismas tinkamai nustatė kilnojamųjų daiktų priskyrimą apeliantui ir nustatė teisingo dydžio piniginę kompensaciją.
24.5. Apeliantas prašo spręsti klausimus, kurie nebuvo jo pareikštų reikalavimų dalyku bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikė savo pozicijos dėl atsakovės teiktos ir siūlytos nustatyti nekilnojamo turto naudojimo tvarkos. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad namo antras aukštas įrengtas prabangiau, nes namo antras aukštas nuo jo įsigijimo nebuvo keistas, nebuvo atliekami jokie renovacijos darbai. Negalima sutikti, kad būtų nustatytas bendras patalpų naudojimas, kurio siekia apeliantas, kadangi tarp šalių kyla konfliktai.
Atsiliepimas
24.6. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė teikia papildomus įrodymus jos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytiems argumentams pagrįsti: įrodymai dėl dujinio šildymo katilo sistemos įsigijimo ir namo prijungimo prie dujotiekio sistemos; 39 000 Eur būsto kreditas, kuris panaudotas iš abiejų sutuoktinių „Postabnk“ sąskaitos; 12 000 Eur ieškovo brolio pervestos lėšos į abiem ginčo šalims priklausančią sąskaitą; namo nuotraukos su tvora ir be tvoros, kurios patvirtina, kad ieškovas mažina nekilnojamojo turto vertę; duomenis apie pirmo aukšto atliktus renovacijos darbus; automobilio „Fiat Ducato“ pirkimo pardavimo-sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl kilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dėl kilnojamojo turto padalijimo būdo, dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir papildomų sprendimų, kuriais išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių apskųstųjų teismo sprendimo dalių ir papildomų teismo sprendimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo
27. Apeliantas L. B. kartu su apeliaciniu skundu teikia „Commerzbank“ išrašo ir vertimo kopiją, gyvenamojo namo pirmo ir antro aukštų, namų valdos, katilinės, lauko garažo išorės ir vidaus nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė N. B. pateikė papildomus įrodymus jos atsiliepime į ieškovo apeliacinį nurodytiems argumentams pagrįsti: įrodymus dėl dujinio šildymo katilo sistemos įsigijimo ir namo prijungimo prie dujotiekio sistemos; 39 000 Eur būsto kreditas, kuris panaudotas iš abiejų sutuoktinių „Postabnk“ sąskaitos; 12 000 Eur ieškovo brolio pervestos lėšos į abiem ginčo šalims priklausančią sąskaitą; namo nuotraukas su tvora ir be tvoros; duomenis apie pirmo aukšto atliktus renovacijos darbus; automobilio „Fiat Ducato“ pirkimo-pardavimo sutartį.
28. Tiek ieškovas su apeliaciniu skundu, tiek atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pateikti nauji įrodymai aktualūs apeliacinio skundo argumentams įvertinti, pateiktus šalių naujus įrodymus priima bei juos vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl kilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe
29. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai rūbų spintą 100 Eur vertės) ir televizorių „Panasonic“ 2008 m. (700 Eur vertės), pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nes šie daiktai yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl negalėjo būti padalyti.
30. Iš tiesų, viso proceso vykusio pirmosios instancijos teisme metu, atsakovė sutiko, kad kilnojamuosius daiktus – rūbų spintą, 100 Eur vertės ir televizorių „Panasonic“, 300 Eur vertės, atsivežė kartu su ieškovu į Lietuvą iš Vokietijos, pripažino, kad šie kilnojamieji daiktai yra ieškovo asmeninė nuosavybė, ir neprieštaravo, kad jie būtų palikti jo asmeninėn nuosavybėn.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai šalių pozicijai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rūbų spintą ir televizorių „Panasonic“ pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, taip atsakovei priteisdamas didesnę piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neskundžia teismo išvados dėl ieškovo nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės, 800 Eur suma (už rūbų spintą, 100 Eur vertės, ir televizorių „Panasonic“, 700 Eur vertės) mažintina santuokoje įgyto turto vertė, šį turtą pripažįstant ieškovo asmenine nuosavybe. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiamo sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos už juos priteisimo, rūbų spintą, 100 Eur vertės, ir televizorių „Panasonic“, 700 Eur vertės, pripažįsta asmenine ieškovo nuosavybe, o santuokoje šalių įgytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 10 700 Eur, padalija lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį L. B. ir N. B., priteisinat atsakovei N. B. 5 350 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį.
Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
32. Apeliantas nesutinka su turto padalijimu lygiomis dalimis, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai namų valdą esančią adresu: (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus, automobilį „Ford Focus“) tarp šalių padalijo lygiomis dalimis. Atsakovė nereikalavo dalyti 0.1970 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovo brolis M. B. 2015-11-02 pervedė į ieškovo ir atsakovės bendrą sąskaitą banke „Postbank“ 12 000 Eur taip palengvindamas atsiskaitymą už perkamą namų valdą; namų valdai ir kilnojamiesiems daiktams pirkti apeliantas naudojo asmenines lėšas, nes iki šalių santuokos sudarymo 2013-12-16 turėjo banke 49 188,44 Eur santaupų; iki atsakovei paliekant iš šalių bendros sąskaitos banke „Postbank“ 2016-06-28 buvo pervesta 40 000 Eur į atsakovės sąskaitą kaip kompensaciją už jos dalį namų valdoje. Be to, apelianto teigimu atsakovė elgėsi nesąžiningai tyčia mažindama bendrą turtą: 2016-05-03 įgytą 3 metų senumo automobilį „Fiat Dukato“ be ieškovo žinios atsakovė pardavė savo sutuoktiniui už 1 Eur; laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2019-01-30 iš šalių bendros sąskaitos atsakovei buvo pervesta 67150 Eur, kurie buvo atsakovės išgryninti, atsiskaitoma už prekes, pervedami į kitą sąskaitą ir kitiems asmenims. Apeliantas įsitikinęs, kad šios aplinkybės leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliantui skiriant ?, o atsakovei ? bendro turto.
33. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.“ Dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus. Šios teisės normos reiškia, jog teismas, spręsdamas sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo klausimą ir nustatęs bent vieną iš CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų (1) atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus; 2) vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį; 3) kitas svarbias aplinkybes), turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016, nutarties 29 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, nutarties 42 punktas). Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
34. Šioje byloje ieškovas kaip vieną iš pagrindų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, nurodo savo brolio M. B. 2015-11-02 atliktą 12 000 Eur pavedimą kaip palengvinimą atsiskaitant už perkamą namų valdą, be to, namų valdai ir kilnojamiesiems daiktams pirkti apeliantas naudojo asmenines lėšas, nes iki šalių santuokos sudarymo turėjo 49 188,44 Eur santaupų. Apeliantas tvirtina, kad atsakovei 2016-06-28 buvo pervesta 40 000 Eur kaip kompensaciją už jos dalį namų valdoje, be to, atsakovė elgėsi nesąžiningai tyčia mažindama bendrą turtą.
35. Pažymėtina, kad svarbiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstama: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 226/2005).
36. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), už 60 000 Eur buvo įsigytas (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad iki santuokos sudarymo savo asmeninėje „Commerzbank“ banko sąskaitoje turėjo 49188, 44 Eur santaupų ir kaip įrodymą pateikia sąskaitos išrašą iš „Commerzbank“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-02-29 apeliantas sąskaitoje turėjo 10763,39 Eur ir 2012-03-01 į sąskaita buvo pervestas 39 000 Eur kreditas skirtas būsto įsigijimui, kuomet (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 53 000 Eur buvo įsigytas nekilnojamas turtas Diuseldorfo mieste (4 t., 12 b. l., 1 t.,11–19), jį (duomenys neskelbtini) pardavė Vokietijos pilietei K. L. (1 t., b. l. 24–42). Atsakovė tvirtina, kad butas Vokietijoje buvo nupirktas už bendras lėšas paėmus kreditą, už kurį mokėjo abu sutuoktiniai. Taigi, Vokietijoje įsigytą butą ieškovas pardavė po namo pirkimo Lietuvoje, o nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigijimo metu L. B. neišreiškė valios jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Iš 2015 m. gruodžio 30 d. sąskaitos išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime perkamo namo su žemės sklypu pardavėjai pervesta iš bendrų šalių lėšų banke „Postbank“ (1 t., b. l. 22, 23). Be to, bendros lėšos panaudotos ir atsakovei (duomenys neskelbtini) už 38 000 Lt (11 005,56 Eur) pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 101–105). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta apelianto brolio pervestų lėšų (12 000 Eur) paskirtis ir jų panaudojimo būdas. Atsakovė tvirtina, kad tai buvo vestuvinė dovana abiem šalims, šios lėšos buvo pervestos į bendrą „Postbank“ sutuoktinių sąskaitą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo jų laikyti asmenine apelianto nuosavybe. Apeliantas teigia, kad 2016-06-28 į atsakovės sąskaitą pervedė 40 000 Eur kaip kompensaciją už atsakovės dalį namų valdoje, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šių lėšų tikslinės paskirties, juolab, kad nekilnojamas turtas Lietuvoje buvo įgytas ir atsakovei pardavus jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad apeliantui teigiant, kad atsakovei sumokėjo 40 000 Eur kompensaciją, jis nesiėmė jokių veiksmų turto teisiniam režimui pakeisti. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys bendrą ūkį vedė dar iki santuokos, todėl bendras lėšų kaupimas jų naudojimas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės apeliantas neturėjo pakankamai asmeninių lėšų, kuriomis galėjo prisidėti prie esminio nekilnojamojo turto pirkimo Lietuvoje.
37. Apeliantas kaltina atsakovę nesąžiningumu ir bendro turto mažinimu. Teismo vertinimu, byloje nepateikia jokių automobilio „Fiat Ducato“ įsigijimo aplinkybių, be to, pagal atsakovės pateiktą transporto priemonės 2016-05-03 pirkimo-pardavimo sutartį, ji šį ginčo automobilį iš sūnaus nupirko taip pat už 1 Eur. Vertindama apelianto argumentus dėl 67150 Eur piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į asmeninę atsakovės banko sąskaitą, teisėjų kolegija pažymi, kad ja naudojosi ir pats apeliantas nurodydamas, kad turėjo prieigą prie šios atsakovės banko sąskaitos ir galėdavo nusiimti pinigų, kada tik panorėjęs. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, neleido daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Dėl kilnojamojo turto padalijimo būdo
38. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, nepagrįstai parinko netinkamą turto padalijimo būdą, nes įpareigojimas atsakovei mokėti kompensaciją nėra racionalus, nepagrįstai sunkina ieškovo turtinę padėtį, todėl kilnojamasis turtas turėjo būti padalytas natūra.
39. Pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas, ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006 ir kt.).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, parinko geriausiai šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį turto padalijimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl tokio padalijimo būdo, sąmoningai nutyli aplinkybes, kad tarp šalių likę konfliktiški santykiai, atsakovė šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje ir namų valdos dalimi praktiškai nesinaudoja jau daugiau kaip dvejus metus, įvertinus daiktų gabenimo kaštus, teismo vertinimu, toks turto padalijimo būdas yra racionalus.
41. Apeliantas tvirtina, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, gyvena tik iš gaunamos pensijos, vienas rūpinasi namo išlaikymu, turi sveikatos problemų, turtinė padėtis sunki, todėl negalintis mokėti teismo priteistos piniginės kompensacijos atsakovei, tačiau šiems teiginiams patvirtinti nepateikia jokių įrodymų, įrodančių jo sveikatos būklę ir sunkią turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad perskirsčius turtą jam turi tekti 7475 Eur vertės turto, o atsakovei 3225 Eur, o apie atsakovei priklausančios 4250 Eur dydžio kompensacijos mokėjimą savo turtinės padėties jau neakcentuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šio turto sąsajas su kiekviena iš šalių, paskirtį, reikšmę šalių gyvenime, šalių santykių konfliktiškumą, parinko tinkamą kilnojamojo turto padalijimo būdą taip, kad būtų sumažinta galimybė ateityje tarp šalių kilti naujiems ginčams.
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos
42. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo nustatyti gyvenamojo namo (bendras plotas 338.93 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovui L. B. skirti atskirai naudotis I aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-7, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, iš viso bendras plotas 204,77 kv. m; atsakovei N. B. skirti atskirai naudotis I aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-4, 1-5, II aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, iš viso bendras plotas 119.78 kv. m. Ieškovui L. B. ir atsakovei N. B. skirti bendrai naudotis I aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-6, 1-8, viso bendras plotas 14.38 kv. m. Apeliantas tvirtina, kad jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visa namų valda priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, todėl su atsakovės siūlyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka jis niekada nesutiko. Apelianto teigimu, atsakovės pateiktas vienintelis pasiūlymas dėl turto naudojimosi tvarkos negalėjo būti teismui kliūtis nustatyti kitokią, labiau racionalesnę, tvarką. Atsakovės pasiūlyta ir teismo patvirtinta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nepatogi ir neracionali, be to, atsakovei tenkantis namo II aukštas prabangiau įrengtas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
43. Vertinant aptariamą apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neteikė savo pozicijos dėl atsakovės teiktos ir siūlytos nustatyti nekilnojamo turto naudojimosi tvarkos. Nors apeliantas teigia, kad jis ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nekėlė, kadangi tikėjosi, jog visa namų valda bus pripažinta jo asmenine nuosavybe, tačiau tokia pozicija nepagrįsta, kadangi apeliantas turėjo teisę pateikti argumentus dėl atsakovės siūlomos naudojimosi turtu tvarkos, pasisakant ir siūlant kitokią naudojimosi tvarką tuo atveju, jei būtų netenkintas jo reikalavimas visą namų valdą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Taigi, apeliantas apeliaciniame skunde prašydamas nustatyti kitokią, nei teismo sprendimu patvirtinta, gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, iš esmės kelia naujus reikalavimus, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
44. Apeliantas teigia, kad atsakovės pasiūlyta ir teismo patvirtinta tvarka nepatogi ir neracionali, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo siūlomoje naudojimosi tvarkoje turėtų būti nustatomas bendras patalpų naudojimas, kas iš esmės skatins ir taip konfliktiškus šalių santykius. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad namo antras aukštas yra įrengtas prabangiau. Byloje nepaneigti atsakovės argumentai, kad renovacijos darbai daugiau atlikti namo pirmame aukšte, įvestos dujos (pajungimas pirmame aukšte virtuvėje), pastatytas dujinis šildymo katilas su karšto vandens sistema, įrengtas naujas virtuvės baldų komplektas, nupirkta nauja balduose įmontuojama buitinė technika, sudėtos naujos durys, sustatyti nauji radiatoriai (atnaujinta ir dalinai Įrengta nauja šildymo sistema) pirmame aukšte (1-9), (1-10), (1-11), (1-15), (1-16) patalpose pakeisti langai, patalpoje (1-16) taip pat pakeistos ir lauko durys. Byloje esantys duomenys bei apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktos fotonuotraukos neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad antras aukštas įrengtas prabangiau nei pirmas.
Dėl papildomų sprendimų, kuriais išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas
Dėl atsakovės apeliacinio skundo skundžiant papildomą sprendimą
45. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės N. B. 2 350,58 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas ir žyminį mokestį ieškovui L. B.. Šį papildomą sprendimą teismas argumentavo tuo, kad teismas priteisė 50 procentų ieškovo patirtų išlaidų iš atsakovės, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodė, todėl papildomu sprendimu iš atsakovės N. B. teismas priteisė 2 350,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (pusę sumokėto žyminio mokesčio – 1 000,58 Eur ir pusę patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti – 1 350 Eur) ieškovo L. B. naudai.
46. Nesutikdama su tokiu papildomu teismo sprendimu apeliantė atsakovė N. B. prašo pakeisti papildomus sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo nustatant, kad šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad apeliantė iš esmės tokia pozicija siekia išvengti pusės žyminio mokesčio už ieškovo ieškinį sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų ieškovui už suteiktas advokato paslaugas atlyginimo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo skundžiant papildomą sprendimą
47. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovės N. B. atstovo advokato D. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priteisė iš ieškovo L. B. 878,95 Eur bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį atsakovės N. B. naudai.
48. Nesutikdamas su tokiu papildomu sprendimu apeliantas ieškovas L. B. prašo panaikinti papildomą apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą.
49. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
50. Šiuo atveju apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsakovės už priešieškinį ir patikslintą priešieškinį mokėtina bendra žyminio mokesčio sumą turėjo sudaryti 1 757,9 Eur (200 Eur už neturtinį reikalavimą ir 1 557,9 Eur už turtinius reikalavimus) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių matytųsi, kad atsakovė būtų sumokėjusi žyminius mokesčius (1 t., b. l. 112; 2 t., b. l. 131).
51. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Teisėjų kolegija vertina tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, nesant duomenų apie žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas negalėjo tenkinti atsakovės prašymo priteisti iš ieškovo atsakovei pusės sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. papildomą sprendimą panaikina ir priima naują papildomą sprendimą – atsakovės N. B. atstovo advokato D. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.
52. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir įvertindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, keičia Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio iš atsakovės valstybei priteisimo priteisdamas valstybei iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 878,95 Eur žyminį mokestį.
53. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis apie 463 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ir 450 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą (4 t., 3, 20–21 b. l.), todėl atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra patenkinta 20 procentų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje ir 92,60 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
55. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 850 Eur advokato išlaidų už teisinį konsultavimą, duomenų rinkimą, apeliacinio skundo parengimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, papildomų duomenų surinkimą ir teikimą ir apeliacinio skundo surašymą (4 t., 79–80 b. l.). Teisėjų kolegija vertina tai, kad šiuo atveju atsakovės patirtos advokato išlaidos apeliacinėje instancijoje nėra konkrečiai detalizuotos pagal suteiktas teisines paslaugas ir sprendžia, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą paruošimą atsakovė patyrė 425 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra patenkintas 20 procentų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 340 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 1 dalies 1 punktu, 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir kompensacijos už juo priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Kilnojamuosius daiktus – rūbų spintą, 100 Eur vertės, ir televizorių „Panasonic“, 700 Eur vertės, pripažinti L. B. asmenine ieškovo nuosavybe.
Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 10 700 Eur padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (po 5 350 Eur) L. B. ir N. B., priteisiant L. B. asmeninėn nuosavybėn natūrą tokį turtą: automobilį „Ford Focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 600 Eur; lovą, 900 Eur vertės; rūbų spintą, 300 Eur vertės; valgomąjį stalą su 6 kėdėmis, 450 Eur vertės, televizorių LG, 2016 m. su staliuku, 600 Eur vertės; sofą, 200 Eur vertės; didžiąją komodą, 150 Eur vertės, mažąją komodą, 100 Eur vertės; laikraščių staliuką, 50 Eur vertės; dvi rūbų spintąs, 250 Eur vertės; dvi naktines konsoles, 100 Eur vertės; šaldytuvą AEG 2012 metų, 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 400 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 2016 m., 500 Eur vertės; valgomąjį stalą su 4 kėdėmis, 200 Eur vertės; lovą, 400 Eur vertės; sofą, 300 Eur vertės; televizoriaus staliuką, 100 Eur vertės; laikraščių staliuką, 50 Eur vertės; virtuvės baldų ir įrangos komplektą, 3 000 Eur vertės; dvi vejapjoves, 300 Eur vertės; trimerį, 150 Eur vertės; sodo stalą su 6 kėdėmis, 100 Eur vertės, iš viso turto už 10 700 Eur.
Priteisti atsakovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 5 350 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį, piniginę kompensaciją.
Pakeisti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio iš atsakovės valstybei priteisimo ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 878,95 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 95 ct) žyminio mokesčio.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują papildomą sprendimą – atsakovės N. B. atstovo advokato D. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje ir 92,60 Eur (devyniasdešimt du eurus 60 cnt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.