- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2-1359-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01275-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Ž. L.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui Ž. L. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstoliai M. G., V. D. ir I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, „PlusPlus Capital“ AS, „Aktiva Finants“ OU, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo Ž. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 316,50 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), 7478 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais galės bendrauti nevaržomai apie norimo susikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš 3 dienas; po santuokos nutraukimo įsipareigojimus tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vykdomosiose bylose Nr. 047/21/00576, 0007/21/00469 ir 0051/18/01420, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ vykdomojoje byloje Nr. 0007/22/00983, „PlusPlus Capital“ AS vykdomojoje byloje Nr. 0007/20/00893, AB „SEB bankas“ vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/01538, „Aktiva Finants“ OU vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/01081, pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; ieškovės vardu įregistruotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. (el. b. l. 30-37).
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalių santuokinis gyvenimas nepavyko nes atsakovas dažnai išgėrinėjo, naudojo fizinį smurtą, nesirūpino šeima, nesistengė uždirbti pinigų, o gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms, įgijo skolų. Ieškovė kalta, nes aklai pasitikėjo sutuoktiniu ir manė galinti daryti jam įtaką, pakeisti jį, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. Šiuo metu sutuoktiniai ryšių nepalaiko, ieškovė yra visiškai įsitikinusi, kad santuoka yra iširusi, santuokiniai ryšiai ir sutuoktinius siejęs emocinis ryšys nutrūkę, todėl nėra galimybės išsaugoti santuoką. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą. Sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. liepos mėnesio. Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų. Atsakovas jais nesirūpina, nebendrauja ir neteikia jiems išlaikymo. Per metus jis vaikams perdavė tik 790 Eur, nors šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vieno mėnesio išlaidos, reikalingos abiejų vaikų išlaikymui yra 1210 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 316,50 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui ir 7478 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Vaikai gyvena kartu su ieškove, jai tenka pareiga suteikti vaikams gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jų auginimui ir vystymuisi, rūpintis kasdiene jų priežiūra. Ieškovė sutinka, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš 3 dienas. Sutuoktiniai neįgijo nekilnojamojo turto santuokoje. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurios po santuokos nutraukimo turi būti pripažintos jos asmenine nuosavybe, atsakovas neturi transporto priemonių. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, prašo po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes. Atsakovas turi skolų kreditoriams VMI, AB „Lietuvos draudimas“, AB „SEB bankas“, „PlusPlus Capital“ AS ir „Aktiva Finants“ O. P. padengti šias skolas ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliams turi būti pripažinta atsakovo asmenine prievole, nes jos atsirado dėl jo kaltės, apie jas ieškovei nežinant.
3. Atsakovas Ž. L. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 102).
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo prievolė AB „SEB bankas“ atsirado iki šalių santuokos sudarymo, todėl prašo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl prievolės šiam asmeniui pripažinimo atsakovo asmenine prievole.
5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstoliai M. G., V. D. ir I. G., VMI, AB „Lietuvos draudimas“, „PlusPlus Capital“ AS, „Aktiva Finants“ OU, nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis) (el. b. l. 71, 73).
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove jos nuomojamame 2 kambarių bute, kuriame yra reikalingi baldai. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais ir ieškove nebendrauja, Tarnybos skyriui nepavyko su juo susisiekti, ieškovės žiniomis jis išvykęs į (duomenys neskelbtini). Išvadą teikianti institucija sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir kad nepilnamečiams vaikams būtų priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 316,50 Eur į mėnesį, taip pat teismui nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo, sutiko, kad būtų priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodyta nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka yra nekonkreti (el. b. l. 87-89).
Šalies argumentai
7. Ieškovė A. L. teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad gyventi santuokoje nėra prasmės, nes atsakovas turi kitą partnerę. Dėl santuokos iširimo ji kalta, nes per daug ribojo atsakovą, neleido jam gyventi taip, kaip jis norėjo, o atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nemokėjo savęs valdyti, pavartojęs žalingų preparatų pradėdavo smurtauti, buvo neatsakingas, nes prikaupė skolų. Nuo gimimo jų bendri vaikai visą laiką buvo su ieškove, tik jai būnant ligoninėje vaikus prižiūri jos tėvai. Nuo atsakovo dingimo jis nereiškė noro pabūti, susitikti su vaikais, atsakovo motina nurodo nežinanti kur jos sūnus. Prašo priteisti 316,50 Eur išlaikymą, nes kainuoja vaikų išlaikymas, darželiai, buto išlaikymas, medicininiai tyrimai, kitos gydymo išlaidos, berniukui galbūt bus nustatytas neįgalumas. Atsakovą ji paskutinį kartą matė 2022 m. liepos mėnesį, nuo tada jis neteikė išlaikymo vaikams. Ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nebuvo. Ji niekada neuždraudė bendrauti su vaikais, tačiau pats atsakovas nurodė, kad su vaikais nebendraus. Automobiliai įgyti santuokoje, bet iš jos uždirbtų lėšų. Ieškinyje nurodytos skolos yra atsakovo. Šiuo metu ji nedirba, nes negali dėl sveikatos būklės, vis dar gydosi, buvo operuota, po avarijos liko stuburo traumos, serga onkologine liga, reikalinga tvarkytis neįgalumą, kurio šiai dienai nėra susitvarkiusi. Šiuo metu ji mokosi, atlieka praktiką ir tikisi po egzaminų įsidarbinti į socialinių paslaugų centrą. Jos mėnesines pajamas sudaro vaikų pinigai, socialinė išmoka, pirmojo vaiko (kuris nėra atsakovo vaikas) neįgalumo išmoka, slaugos pinigai, ir šio vaiko tėvo mokami alimentai, taip pat padeda tėvai.
8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas R. G. teismo posėdyje palaikė į bylą pateiktą rašytinę išvadą. Papildomai paaiškino, kad atsakovo surasti ir su juo pabendrauti nepavyko.
9. Atsakovas Ž. L., tretieji asmenys M. G., V. D. ir I. G. bei trečiųjų asmenų VMI, AB „Lietuvos draudimas“, AB „SEB bankas“, „PlusPlus Capital“ AS, „Aktiva Finants“ OU atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės bei neišreiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Tretieji asmenys AB „SEB bankas“, antstolė M. G., VMI, „Aktiva Finance Group“ OU prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Apie posėdį neatvykusiems asmenims pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant atsakovui ir tretiesiems asmenims (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. L. ir atsakovas Ž. L. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 2).
11. Šalys turi du nepilnamečius vaikus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3, 4). Ieškovė turi dar vieną sūnų T. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19, 20).
12. 2021 m. sausio 20 d. šalys sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė savo turto teisinį rėžimą, t. y. nustatė, kad po šios sutarties sudarymo visas turtas įgytas vieno iš sutuoktinių vardu yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė, taip pat visi įsipareigojimai atsiradę vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninės šio sutuoktinio prievolės (el. b. l. 13-18). Vedybų sutarčių registre sutartis įregistruota 2021 m. sausio 20 d. (el. b. l. 193).
13. Nekilnojamojo turto registro išrašo ir pažymos duomenimis šalys neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto (el. b. l. 11, 64). VĮ Regitra ir teismo išreikalautais Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) įregistravimo ieškovės vardu data 2021 m. rugsėjo 28 d.; (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) įregistravimo ieškovės vardu data 2021 m. sausio 16 d. (el. b. l. 10, 29).
14. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, nuo 2022 m. balandžio 7 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. l. 8). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos centro pažymos apie pajamas duomenimis ieškovė kas mėnesį gauna 342,21 Eur socialinę pašalpą, 408,66 Eur išmoką vaikui ir 88,20 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (el. b. l. 21). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos duomenimis ieškovei nedarbo išmoka mokėta iki 2023 m. vasario 13 d. (el. b. l. 38, 152, 153).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba ir negauna išmokų (el. b. l. 44).
16. Iš Antstolių rūmų pateiktos informacijos bei Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad ieškovė įsiskolinimų, kurie būtų iš jos išieškomi priverstine tvarka, neturi (el. b. l. 23, 28, 154-155). Atsakovas turi finansines prievoles kreditoriams VMI vykdomosiose bylose Nr. 047/21/00576, 0007/21/00469, 0051/18/01420 ir 0007/23/00534, AB „Lietuvos draudimas“ vykdomojoje byloje Nr. 0007/22/00983, „PlusPlus Capital“ AS vykdomojoje byloje Nr. 0007/20/00893, AB „SEB bankas“ vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/01538, „Aktiva Finants“ OU vykdomojoje byloje Nr. 0007/19/01081 (el. b. l. 23-28, 45-63).
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-624-548/2021, atsakovas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2020 m. gruodžio 5 d. panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės A. L. atžvilgiu, tai yra delnu trenkė į dešinę ranką, suėmęs už drabužių ją smaugė ir delnu trenkė į kairės pusės galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai savo šeimos narei – sutuoktinei A. L. padarydamas dvi kraujosruvas kaklo kairėje, kraujosruvą dešiniame žaste, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame žaste nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
19. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
2. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 33 punktas).
4. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovas nepasinaudojo savo teise pateikti atsiliepimą į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, todėl darytina išvada, kad jis iš esmės neneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jų santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių ir skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, kadangi ieškovė bandė atsakovą pakeisti ribodama jį ir neleisdama gyventi taip, kaip jis norėjo, o atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo fizinį smurtą, nesirūpino šeima ir jos neišlaikė, pinigus išleisdavo savo reikmėms, įgijo skolų. Tai, kad atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu, patvirtina ir jo atžvilgiu priimtas 2020 m. gruodžio 5 d. baudžiamasis įsakymas (žr. sprendimo 17 punktą).
5. Teismo vertinimu, nei ieškovas, nei atsakovė nedėjo visų pastangų tam, kad išsaugotų savo santuoką, nepalaikė vienas kito, neieškojo bendro intereso dėl jų šeimos gerovės. Teismo nuomone, šalių elgesys patvirtina jų neatsakingą požiūrį į šeimą, nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota. Šalys tinkamai neįgyvendino santuokinių pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl jų santuoka iširo. Dėl to daroma išvada, kad abu sutuoktiniai pažeidė santuokines pareigas, nes ieškovė nedėjo visų pastangų tam, kad išsaugotų savo santuoką, nerėmė atsakovo moraliai, o atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš sutuoktinę, nerėmė jos moraliai ir materialiai, nevykdė savo pareigos prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis, šio sprendimo 21 punktas).
Dėl šalių nepilnamečių vaikų D. L. ir E. L. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo
6. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).
7. Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
8. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat savo gimimo gyveno su ja, o atsakovas negyvena kartu su jais nuo 2022 m. liepos mėnesio, nelanko vaikų, nebendrauja su jais ir nepasiima jų. Atsakovas bylos nagrinėjime buvo pasyvus, jokių reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina neprieštarauja.
9. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kartu su išvada pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su virtuve, kuriame yra reikalingi baldai, viename kambaryje gyvena abu ieškovės sūnūs, kitame ieškovė su dukra. Sanitarinės sąlygos bute normalios. Šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Išvadoje nenustatyta, kad ieškovės gyvenamoji aplinka būtų netinkama vaikams augti.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, ieškinio reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, siekiant užtikrinti vaikų teisę gyventi stabilioje aplinkoje. Šiuo teismo sprendimu nustatoma nepilnamečių D. L. ir E. L. gyvenamoji vieta kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
11. Ieškovės reikalavimas dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo netenkinamas, nustačius, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Ieškovė paaiškino teismui, kad neriboja tėvo bendravimo su jo vaikais ir neketina jo riboti. Nesant duomenų apie atsakovo galimybes bendrauti su vaikais ieškinyje nurodyta tvarka, užtikrinant visas jų teises, nesant atsakovo pozicijai dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, netikslinga nustatyti ieškovės nurodytą atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams D. L. bei E. L. priteisimo iš atsakovo
12. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
13. CK 3.200 straipsnyje yra įtvirtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).
15. Minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
16. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad MMA kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka MMA. MMA didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 36 punktas).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 28 punktas).
19. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
20. Ieškovė nurodo, kad abiejų vaikų išlaikymui reikalinga suma yra 1210 Eur į mėnesį: 600 Eur maistui, 200 Eur drabužiams ir avalinei, 50 Eur higienos priemonėms, 40 Eur žaislams, lavinimo priemonėms ir su ugdymu susijusioms priemonėms, 60 Eur vaistams ir vitaminams, 160 Eur būsto išlaikymui, 100 Eur pramogoms. Todėl laikytina, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga 605 Eur suma.
21. Ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių lentelėje nurodytus vaikų poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA yra 924 Eur iki mokesčių (709 Eur po mokesčių) ir ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vieno vaiko poreikiams patenkinti yra mažesnės nei 1 MMA (po mokesčių), bei tai, kad išlaidos būstui (komunaliniams, nuomos mokesčiams), išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra laikomos būtinomis ir neišvengiamomis (žr. sprendimo 32, 33 punktą), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio.
22. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti šiek tiek daugiau nei pusė nurodytos vieno vaiko poreikiams reikalingos sumos, t. y. 316,50 Eur. Taip iškovė prašo priteisti 7478 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, išlaidų dydžio ir reikalaujamos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos neginčijo.
1. Ieškovė nedirba šiuo metu, turi du automobilius, nuomoja butą, turi tris išlaikomus nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su ja. Jos mėnesines pajamas sudaro socialinės išmokos ir vyriausiojo vaiko tėvo mokamas išlaikymas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirbti negali dėl sveikatos būklės, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas neturi Lietuvoje jo vardu registruoto turto, nedirba, turi skolų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas neturi daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems būtų priteistas išlaikymas iš jo.
2. Nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės nepilnamečio vaiko poreikiams mokami vaiko pinigai su papildoma išmoka yra 152,90 Eur. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti savo vaikams išlaikymą (byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, yra nedarbingas, ar yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jis negali dirbti; ieškovei, auginant tris nepilnamečius vaikus gali būti sudėtinga rasti jos ir vaikų poreikius atitinkantį darbą, jai tenka didesnė išlaikymo našta, kadangi vaikai gyvena su ja), darytina išvada, kad šia suma neturi būti mažinama tėvų privaloma teikti vaiko išlaikymui suma.
3. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą vaikų poreikių lentelę, darytina išvada, kad tarp šalių turi būti paskirstyta pareiga skirti vieno vaiko poreikiams po 303 Eur (605 Eur/2). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo daugiau nei pusė vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma, t. y. po 316,50 Eur kiekvienam vaikui. Abu tėvai turi teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis, nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, tik esant labai skirtingai tėvų turtinei padėčiai.
4. Byloje nenustatyta, kad vieno iš tėvų materialinė padėtis yra žymiai geresnė, nei kito, tačiau ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus ir prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui mažesnę, nei pusę MMA sumą. Todėl ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo turi būti patenkintas, kiekvienam vaikui priteisiant iš atsakovo po 316,50 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę (CK 3.198 straipsnis).
5. Ieškovė taip pat prašo priteisti 7478 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., skaičiuojamą po 267 Eur kas mėnesį, o už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. skaičiuojamą po 316,50 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šiuo laikotarpiu atsakovas vaikų išlaikymui yra sumokėjęs 290 Eur ir 500 Eur sumas.
6. Įvertinus tai, kad 2022 m. 1 MMA atskaičius mokesčius buvo 518 Eur, laikytina, kad už laikotarpį nuo 2022 m. liepos iki 2022 m. gruodžio 31 m. ieškovė abiem vaikams pagrįstai galėjo reikalauti priteisti iš atsakovo po 259 Eur į mėn., t. y. 2818 Eur (259 Eur x 6 x 2 - 290 Eur). 2023 m. MMA atskaičius mokesčius buvo 633 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pagrįstai galėjo reikalauti iš atsakovo po 316,50 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, t. y. 4564 Eur (316,50 x 8 x 2 – 500 Eur). Iš viso už ieškovės nurodytą laikotarpį ieškovė pagrįstai galėjo reikalauti priteisti iš atsakovo 7382 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą.
7. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje neteikė įrodymų, kad 2022 m. vaikų išlaikymui buvo reikalinga didesnė suma, nei 1 MMA, tai pat atsakovui nepateikus įrodymų dėl tinkamo išlaikymo prievolės vykdymo nurodytu laikotarpiu, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies iš atsakovo priteisiant vaikams 7382 Eur, t. y. po 3691 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
Dėl šalims priklausančio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
1. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.118 straipsnio 1 dalies normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 26 punktas).
2. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.
4. Byloje esančiais duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (žr. sprendimo 13 punktą). Santuokos metu ieškovė įgijo dvi transporto priemones: (duomenys neskelbtini) (ieškovės vardu įregistruota 2021 m. rugsėjo 28 d.) ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės vardu įregistruota 2021 m. sausio 16 d), kurias prašo laikyti jos asmenine nuosavybe, nes abu automobilius ieškovė įgijo iš asmeninių jos uždirbtų lėšų.
5. Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2021 m. sausio 20 d. sudarė vedybų sutartį (žr. sprendimo 12 punktą), kuria nusistatė, kad po šios sutarties sudarymo visas turtas įgytas vieno iš sutuoktinių vardu yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė, laikytina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir yra nedalintinas, kadangi šis automobilis įregistruotas po šalių vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo. Ieškovė nurodo, kad nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, kuriame paneigtų šią ieškovės nurodomą aplinkybę. Tretieji asmenys nepateikė teismui prieštaravimų dėl automobilių padalinimo būdo. Teismas, įvertinęs šią aplinkybių visumą, tenkina ieškovės prašymą pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe ir neįtraukti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
6. Ieškovė santuokoje savo vardu finansinių prievolių neįgijo (žr. sprendimo 16 punktą). Atsakovo vardu esamos turtinės prievolės tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VMI, UAB „Legal Balance“, Plus Plus Capital“ AS, AB „SEB bankas“, po santuokos nutraukimo pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis, nes jos atsirado iki šalių santuokos sudarymo, po vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo arba tai yra ieškovo mokėtinos valstybei baudos (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, CK 3.115 straipsnio 1 dalis).
7. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje prašė visas atsakovo vardu atsiradusias prievoles pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais, tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Aktiva Finance Group“ OU, neišreiškė tam prieštaravimų, o atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų prievolių paskirstymo po santuokos nutraukimo, ieškovės prašymas tenkintinas atsakovo prievolę „Aktiva Finance Group“ OU, pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo įsakymą pripažįstant asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo
8. Ieškovė neprašo iš atsakovo išlaikymo priteisimo. Atsakovas taip pat nepateikė teismui prašymo dėl išlaikymo jam priteisimo. Todėl teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos išlaikymo.
9. Tarp šalių nesant ginčo dėl jų pavardžių po santuokos nutraukimo, nustatoma, kad po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama jo pavardė – „L.“, ieškovei jos pageidavimu – „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
10. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, tarp šalių turi būti paskirstytos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės neturtinis reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai, turtiniai reikalavimai – 99,03 proc., t. y. iš esmės irgi visiškai. Todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, panaudotų ieškovės ieškiniui parengti ir paduoti teismui, atlyginimo.
11. Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022 teikiama valstybės apmokama (50 proc. ) antrinė teisinė pagalba. Šioje byloje valstybė turėjo 182,23 Eur išlaidas dėl ieškovei teikiamos antrinės teisinės pagalbos (el. b. l. 42-43, 161-163, 165). 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (66 Eur) sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Valstybė šioje byloje turėjo 30,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Iš esmės patenkinus visus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 66 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 65 Eur žyminio mokesčio, kuris buvo atidėtas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama ir 182,23 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų atlyginimo ir 30,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
13. Teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų D. L. ir E. L. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisė laikiną išlaikymą D. L. ir E. L., mokamą po 250 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas. Byloje priėmus sprendimą dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo, šią sprendimo dalį leista vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 96 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovės A. L. ieškinį atsakovui Ž. L..
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti pavardę „L.“, atsakovui Ž. L. – „L.“.
Nustatyti nepilnamečių D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316,50 Eur (tris šimtus šešiolika Eur 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaikymo išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme (t. y. 2023 m. rugsėjo 11 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei 3691 (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt vieno) Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 316,50 Eur (tris šimtus šešiolika Eur 50 ct) kas mėnesį mokamomis išlaikymo išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme (t. y. 2023 m. rugsėjo 11 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei 3691 (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt vieno) Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Pripažinti atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis jos turtines prievoles:
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, vykdomosios bylos Nr. 0007/22/00983;
- „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 303012217, vykdomosios bylos Nr. 0007/20/00893;
- akcinei bendrovei „SEB bankas“, juridinio asmens kodas 112021238, vykdomosios bylos Nr. 0007/19/01538;
- „Aktiva Finants Group“ OU, juridinio asmens kodas 10746479, vykdomosios bylos Nr. 0007/19/01081;
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vykdomųjų bylų Nr. 047/21/00576, 0007/21/00469, 0051/18/01420 ir 0007/23/00534.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 161,45 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 182,23 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų Eur 23 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630), įmokos paskirtyje nurodant – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui, valstybės įmonei „Regitra“ ir Vedybų sutarčių registrui.