- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1854-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- Varėnos rajono savivaldybės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4373-308/2020 pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovui L. K. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių išieškojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Varėnos rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. (A. O. Š. teisių perėmėjo) 6 824 Eur žemės nuomos mokesčio ir 491,31 Eur delspinigių.
2. Atsakovas L. K. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės permokėtą ieškovei 9 192,12 Eur sumą pagal prejudicinę galią turintį 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei 6 procentų dydžio palūkanas nuo civilinės bylos Nr. 2-298-308/2015 (Nr. 2-46-308/2016) iškėlimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė atsakovui L. K. 7 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 207 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas, nenustatęs, kad L. K. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, konstatavo, jog atsakovas nepatenka į asmenų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas L. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pagal priešieškinį išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Individualios įmonės savininkui yra taikomi tokie patys atleidimo nuo žyminio mokesčio reikalavimai, kaip ir jo bankrutuojančiai individualiai įmonei, priešingu atveju – būtų pažeistas CPK 6 straipsnyje nurodomas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, todėl atsakovo priešieškinis žyminiu mokesčiu neapmokestintinas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 6 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-184-236/2019, kurioje L. K. reiškė ieškinį BUAB „Skirnuva“, o šioje byloje priešieškinis yra reiškiamas ne bankrutavusiai įmonei, todėl pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimus negalima sieti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties su neanalogiška Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-184-236/2019.
5.3. Nuo žyminio mokesčio atsakovas taip pat turi būti atleistas pagal savo turtinę padėtį CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kadangi Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2482-413/2009 buvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, viršijančios vienos minimalios algos (MMA) dydį, 2009 m. buvusį lygų 800 Lt (231 Eur), o šiuo metu sudarantį 400 Eur dydį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Varėnos skyriaus, prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi neatleido atsakovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2482-230/2009 kopiją, informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.
9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais ir nenustatęs išimtinių aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendžia šių dokumentų prie atskirojo skundo medžiagos neprijungti, bei pažymi, jog su atskiruoju skundu teikiami dokumentai pridedami dėl atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, kuriomis prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme net nebuvo grindžiamas.
Dėl ginčo esmės
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).
13. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtiniuose ginčuose už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų, priklausantis žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybė 2019 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo iš A. O. Š., kurios teises vėliau perėmė dabartinis atsakovas byloje – L. K.. Atsakovas L. K. byloje 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė priešieškinį, kurio priėmimo klausimą spręsdamas pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 207 Eur žyminį mokestį, o dėl atsakovo priešieškinyje nurodomos informacijos, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, nes yra atsakovas bankroto byloje Nr. B2-2482-413/2009, konstatavo, jog atsakovas nepatenka į asmenų, kuriems taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, sąrašą.
15. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad yra įtrauktas atsakovu L. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir kaip individualios įmonės savininkas atsako visu savo turtu už L. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens) prievoles, todėl jam yra taikomi tokie patys atleidimo nuo žyminio mokesčio reikalavimai, kaip ir jo bankrutuojančiai individualiai įmonei.
16. CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose.
17. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios normos taikymo, yra nurodęs, kad: pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra, todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese; antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas, nors ir yra L. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas, nepatenka į pirmiau nurodytų asmenų ratą, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas taikytinas tik pačiam bankrutuojančiam subjektui, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos žyminio mokesčio lengvatos.
20. Apeliantas taip pat atskirajame skunde nurodo, kad nuo žyminio mokesčio turi būti atleistas pagal savo turtinę padėtį CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kadangi L. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto byloje 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo areštuotos jo piniginės lėšos.
21. Atsižvelgiant į tai, kad teikiant priešieškinį pirmosios instancijos teismui atsakovas nenurodė šių aplinkybių ir atleisti nuo žyminio mokesčio prašė tik CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų taip pat nepasisako.
22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 207 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą, taigi tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kadangi Alytaus apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, atsakovui nustatytinas naujas terminas iki 2020 m. lapkričio 26 d. 207 Eur dydžio žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui L. K. terminą iki 2020 m. lapkričio 26 d. sumokėti už priešieškinį 207 Eur (dviejų šimtų septynių eurų) dydžio žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.