Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Po minėtais statiniais žemė nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovei įgijus pastatus perėjo ir žemės nuomos teisė. Nuo 2010 m. atsakovė naudojasi šiais žemės sklypais, nors ir nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarčių, todėl buvo apmokestinta valstybinės žemės nuomos mokesčiu. Ta aplinkybė, kad atsakovė šiais žemės sklypais naudojasi nesudariusi sutarčių, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 straipsnis numato, kad neatlygintinai naudotis valstybine žeme gali valstybės institucijos, savivaldybės, miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, valstybinių parkų direkcijos, kitos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos, veikiančios pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosios įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, taip pat kiti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodyti asmenys. Kadangi atsakovė nepatenka į sąrašą asmenų, išvardintų LR Žemės įstatymo 8 straipsnyje, ji neturi teisės valstybinę žemę naudoti neatlygintinai ir dėl to privalo mokėti mokestį už naudojimąsi ja.

Žemės nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. juos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4. ir 1.7. punktuose numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už

valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba.

2009 m. rugpjūčio 25 d., Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai ir šio sprendimo 1.4. punktas numatė 2 proc. vertės tarifą kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties.

Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punktu, buvo nustatytas terminas žemės nuomos mokesčiui sumokėti – iki kalendorinių metų lapkričio 15 d.

Atsakovė naudojasi aukščiau išvardintais valstybinės žemės sklypais, tačiau 2014 metais yra nesumokėjusi 1 071,25 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 19,71 Eur delspinigių. Visas įsiskolinimas yra 1 090,96 Eur. Atsakovė geranoriškai nuomos mokesčio nemoka ir tuo pažeidžia minėtų norminių teisės aktų bei Savivaldybės tarybos sprendimų nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos mokestis yra savivaldybės biudžeto lėšos (LR biudžeto sandaros įstatymo 22 str.), taip pat LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktą, kuriuo savivaldybių tarybos įpareigotos kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo sutarties sąlyga, o nustačius pažeidimą – turi teisę reikalauti juos pašalinti ar kreiptis į nuomotoją dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai, bei remiantis LR civilinio kodekso 6.2 str., 6.4 str., 6.63 str., 6.245 str., 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. T-VII-489 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-VI-668 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, kuris įtvirtina, kad jeigu nuomininkas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nustatyto termino nesumoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, mokestis išieškomas Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pagrindu.

Trečiojo asmens –Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė su ieškiniu sutiko nurodydama,kad pirkimo pardavimo sutartimi patvirtinama,jog atsakovė valdo nurodytą nekilnojamąjį turtą-statinius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise.Žemės sklypai po šiais pastatais nesuformuoti,Valstybinės žemės nuomos sutarčių dėl valstybinės žemės nuomos šių statinių ekploatacijai,atsakovė nėra sudariusi .Tačiau ta aplinkybė,jog atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarčių ,neatleidžia jos nuo pareigos mokėti valstybinį žemės nuomos mokestį,kadangi ji faktiškai naudoja žemės sklypą,esantį prie jai priklausančių pastatų. LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4. ir 1.7. punktuose numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai ir šio sprendimo 1.4. punktas numatė 2 proc. vertės tarifą kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties.Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punktu, buvo nustatytas terminas žemės nuomos mokesčiui sumokėti – iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo aprašo,patvirtinto 2009 m. gegužės 26 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-668 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 21 p.numato,kad už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį imami delspinigiai- 0,04 proc. vieną pavėluotą dieną.Dėl to laikytina,kad ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo laikytinas pagrįstu.

Atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo.Pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.Nurodė,kad ieškinys neteismingas Varėnos rajono apylinkės teismui,nes ieškinys turėjo būti paduotas pagal atsakovės gyvenamąją vietą-Alytaus rajono apylinkės teismui.Ieškinys pateiktas dėl žemės nuomos,dėl kurios žemės nuomos sutartis nėra sudaryta,nors pagal LR CK 6.547 str.1d. imperatyvų reikalavimą "Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė”.Tokios sutarties nėra ir ieškovas net nėra siūlęs atsakovei sudaryti tokią sutartį,bei tuo ieškovas nėra įvykdęs LR CK 6.548 str.2d.numatytų sąlygų,t.y.neatliko įstatymu numatytos funkcijos sudaryti arba bent pasiūlyti sudaryti žemės nuomos sutartį su Atsakove. Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr.1798”Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius” yra nurodoma,jo LR Vyriausybė šį nutarimą priima”Vadovaudamasi LR Civilinio koekso 6.551 str.bei 6.552 straipsniais”,t.y.nutarimas priimtas pagal CK XXIX skyriaus”Žemės nuoma” normas,apimančias visa CK XXIX skyrių,ir tame tarpe šiame atsiliepime nurodomus CK 6.547 str.ir 6.548 str.,imperatyviai reikalaujančius,kad :1)susitarimas dėl žemės nuomos turi būti rašytinis,2)Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją valstybinės žemės valdytojo funkcijas atleikantgi institucija(t.y.sutartį privalo sudaryti ieškovas,o ne atsakovė).

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Iš 2010-05-31 pastatų pirkimo –pardavimo sutarties(b.l.44-47)matyti,kad atsakovė iš D. D. ir E. D. nupirko 41/50 dalį garažų paskirties pastato (dirbtuvių-garažo),pažymėjimas plane 5P2p,kurio bendras plotas 944,75 kv m ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenamos paskirties pastatą(kontrolinį postą),pažymėtą plane Nr.6B1p, bendro 23,92 kv m ploto,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2 punkte nurodoma,kad parduodamo turto savininkai nėra žemės sklypo,kuriame yra aukščiau nurodyti pastatai,savininkai,kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Sutarties 6.2 p.nurodyta,kad pirkėjai yra žinoma,jog yra ginčai dėl žemės naudotojo nuomos mokesčio ir esant reikalui ji įsipareigoja perimti visus Pardavėjui atsiradusius įsiskolinimus ir juos apmokėti savo lėšomis.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (civ.bylos Nr.2-174-308/2010 l.20-25) matyti,kad iki atsakovei iki įsigyjant šiuos statinius statiniai priklausė D. D. nuosavybės teise 41/50 dalis pastato-dirbtuvių-garažo,unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 1998-02-10 priklauso pastatas-kontrolinis punktas,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1997-12-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Iš ieškovo pateiktos žemės mokesčio deklaracijos už 2014 metus (b.l.6) matyti,kad žemės mokestis yra paskaičiuotas už 1,11 ha ir 0,047 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ,kur mokesčio suma už 1,11 ha sudarė 1604,49 Lt, už 0,0470 ha sudarė 68,93 Lt,bendra mokėjimo suma sudarė 1673,42 Lt,nurodyta 602,18 Lt permoka,kuri įskaityta į mokestį ir galutinė mokėjimo suma nurodyta 1071,24 Lt(310,25 EUR),kartu nurodyta data apmokėti - iki 2014-11-15.

Iš ieškovo pateiktos(išspausdintos 2015-07-16)žemės mokesčio mokėtojo-A. O. Š. kortelės(b.l.5)matyti,kad yra atžymėjimas,jog yra 1071,24 nepriemoka ,bei ieškovas yra priskaičiavęs 19,71 delspinigių(valiutos rūšis nėra nurodyta).

Iš pateikto 2003 m paruošto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pasidalijimo tarp bendrasavininkių projekto(b.l.67)matyti,kad buvo paruoštas projektas,kur atsakovei, kartu su UAB „Skirlita“ , buvo priskirta naudotis 1,11 ha žemės sklypu ir 0.047 ha žemės sklypu.

Iš pateiktos 2014 metų UAB“Skirlita“valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos (b.l.64)matyti,kad UAB“Skirlita“ turėjo mokėti už 0,2400 ha žemės sklypo plotą ,bei nurodyta sumokėti 506 (valiuta nenurodyta,teismas supranta,kad mokėjimas nurodytas litais).

Iš pateiktos 2015 metų UAB“Skirlita“valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos (b.l.65)matyti,kad UAB“Skirlita“ turėjo mokėti už 0,2400 ha žemės sklypo plotą ,bei nurodyta sumokėti 149 EUR.

Iš 2010-06-07 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo (civ.bylos Nr.2-174-308/2010 l.75-81)matyti,kad iš D. D. buvo priteista ieškovui-Varėnos rajono savivaldybei nuomos mokestis ir delspinigiai už naudojamus du žemės sklypus (duomenys neskelbtini)- 1,11 ha ir 0,047 ha dydžio.

Atsakovė atsiliepimu bei jos atstovas teismo posėdyje ginčijo ieškovo teisę reikalauti iš jos mokėti žemės mokestį,kadangi ji nėra sudariusi žemės nuomos sutarties,bei jai nėra nustatytas tikslus naudojamos žemės sklypas. Tačiau atsakovė neginčija,kad po jai priklausančiais pastatais yra žemės sklypai,bei prie šių statinių yra reikalinga turėti priėjimą ar privažiavimą.Ieškovė nepateikė įrodymų-nustatyta tvarka suderintų žemės sklypų planų,kuriais būtų patvirtinama,jog atsakovei yra priskirta naudotis kitokio dydžio žemės sklypais.Tokiu būdu matyti,kad atsakovės faktiškai naudojamų žemės sklypų dydžiai iki šiol nėra pasikeitę ,kas buvo konstatuota 2010-06-07 teismo sprendimu.Iš atsakovės atstovo pateiktų UAB“Skirlita“ valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų matosi,kad tarp atsakovės ir UAB“Skirlita“ yra susitarimas dėl 0,24 ha žemės sklypo naudojimo UAB“Skirlita„ reikmėms,kur UAB“Skirlita“už šią naudojamą žemės sklypo dalį žemės nuomos mokestį sumoka savarankiškai,t.y.tiesiogiai savivaldybei.

LR Žemės įstatymo 8 str.numato,kad neatlygintinai valstybine žeme gali naudotis valstybės institrucijos,savivaldybės,miškų urėdijos,valstybinių rezervatų direkcijos,valstybinių parkų direkcijos,kitos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos, kitos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos, veikiančios pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosios įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, taip pat kiti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodyti asmenys.