Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei A. O. Š., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1071,25 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2014 metus ir 19,71 Eur delspinigių, iš viso 1090,96 Eur Varėnos rajono savivaldybės naudai.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuo 2010 m. gegužės 31 d. nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Po minėtais statiniais žemė nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovei, įgijus pastatus, perėjo ir žemės nuomos teisė. Nuo 2010 m. atsakovė naudojasi šiais žemės sklypais, nors ir nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarčių. Todėl buvo apmokestinta valstybinės žemės nuomos mokesčiu. Ta aplinkybė, kad atsakovė šiais žemės sklypais naudojasi nesudariusi sutarčių, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys neteismingas Varėnos rajono apylinkės teismui, nes turėjo būti paduotas pagal atsakovės gyvenamąją vietą – Alytaus rajono apylinkės teismui. Ieškinys pateiktas dėl žemės nuomos, tačiau žemės nuomos sutartis nėra sudaryta, nors pagal CK 6.547 straipsnio 1 dalies imperatyvų reikalavimą žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovė su ieškiniu sutiko nurodydama, kad pirkimo–pardavimo sutartimi patvirtinama, jog atsakovė valdo nurodytą nekilnojamąjį turtą – statinius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. Žemės sklypai po šiais pastatais nesuformuoti. Valstybinės žemės nuomos sutarčių dėl valstybinės žemės nuomos šių statinių eksploatacijai atsakovė nėra sudariusi. Tačiau ta aplinkybė, jog atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarčių, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti valstybinį žemės nuomos mokestį, kadangi ji faktiškai naudoja žemės sklypą, esantį prie jai priklausančių pastatų.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. O. Š. 310,25 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014 metus ir 19,71 EUR delspinigių, iš viso 329,35 Eur ieškovei Varėnos rajono savivaldybei. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės A. O. Š. valstybei 20 Eur žyminio mokesčio ir 7,78 bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidų.

Teismas iš ieškovo pateiktos žemės mokesčio deklaracijos už 2014 metus nustatė, kad žemės mokestis 1604,49 Lt yra paskaičiuotas už 1,11 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 68,93 Eur paskaičiuoti už 0,047 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendra mokėjimo suma sudarė 1673,42 Lt, nurodyta 602,18 Lt permoka, kuri įskaityta į mokestį ir galutinė mokėjimo suma nurodyta 1071,24 Lt (310,25 Eur), kartu nurodyta, kad atsakovė turi sumokėti iki 2014 m. lapkričio 15 d.

Teismas iš atsakovės atstovo pateiktų UAB „Skirlita“ valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų nustatė, kad tarp atsakovės ir UAB „Skirlita“ yra susitarimas dėl 0,24 ha žemės sklypo naudojimo UAB „Skirlita“ reikmėms pagal kurį UAB „Skirlita“ už šią naudojamą žemės sklypo dalį žemės nuomos mokestį sumoka savarankiškai tiesiogiai savivaldybei.

Žemės nuomos mokesčio teisinis pagrindą nustato CK 6.551, 6.552 straipsniai. Mokesčio už žemės naudojimąsi, nesant nuomos sutarties, teisinio reguliavimo pagrindas yra ne tik minėti CK straipsniai, bet ir Žemės reformos įstatymas. Žemės įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja, kas gali neatlygintinai naudotis valstybine žeme. Atsakovė į šiame straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą nepatenka, todėl ji neturi teisės valstybine žeme naudotis neatlygintinai ir dėl to privalo mokėti nustatytą mokestį už naudojimąsi valstybine žeme.

Pareigą mokėti mokestį už naudojamą žemę numato ir 2003 m. balandžio 3 d. priimtas Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymas Nr.IX-1415 (įsigaliojęs nuo 2003 m. balandžio 24 d.), kuriuo 22 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi statinius, nesiekė sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutarties, nepateikė įrodymų, kad žemės sklypais naudojasi panaudos teise. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio pakeitimas įsigaliojo dar iki atsakovei tampant nurodomų žemės sklypų naudotoja, todėl ši įstatymo nuostata jos atžvilgiu yra galiojanti.

2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius” patvirtinta žemės sklypų nuomos tvarka nustato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama žemė, taryba (1.4 p.), o savivaldybės taryba taip pat nustato nuomos mokesčio mokėjimo terminus (1.7 p.).

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-VI-725(b.l.7-8) nustatė mokesčio už valstybinės žemės nuomą tarifus. Sprendimo 1.4 p. nustato kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, 2 proc. žemės vertės tarifą. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, kadangi ieškovės darbuotoja ruošdama ieškinį ieškinio rezoliucinėje dalyje dėl padarė klaidą nurodant valiutos rūšį, vietoje eurų nurodė litus.

Apeliaciniu skundu ieškovė Varėnos rajono savivaldybė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti, ir priteisti iš atsakovės A. O. Š. 1071,25 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 19,71 Eur delspinigių, iš viso 1090,96 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 310,25 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014 metus, kadangi žemės nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tai ieškovės atstovas paaiškino teismo posėdžio metu ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. PSD-3146-(7.6).

Valstybinės žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas nuo vidutinės žemės rinkos vertės, kuri pateikiama pagal VĮ Registrų centras einamųjų metų sausio 1 d. duomenis. Suvedus visus duomenis mokestis yra skaičiuojamas žemės vertę dauginant iš tarifo ir dalinant iš 100 procentų. Atsakovė sutiko su paskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu nurodytu ankstesnėse žemės nuomos mokesčio deklaracijose. Ieškovė yra gavusi iš atsakovės žemės nuomos mokesčius iki 2014 m., todėl neaišku, kodėl atsakovė atsisako mokėti žemės numos mokestį už 2014 metus.

Atsakovė už 2010 – 2013 metus yra sumokėjusi 23 056,76 Lt (6677,70 Eur) ir 5764,17 Lt (1669,42 Eur) žemės nuomos mokesčio. Atsakovė žinojo ankstesnių metų mokesčio deklaraciją su suma litais, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, ginčyti žemės nuomos mokesčio deklaracijoje pateiktą sumą ir teigti, kad žemės nuomos mokesčio vertė galėjo sumažėti už 2014 metus siekti tik 310,25 eurus, yra nelogiška.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kartu su ieškiniu pateiktoje 2014 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijoje yra įsivėlusi algoritmų skaičiavimo klaida, nurodyta ieškinio pateikimo metu negaliojanti valiuta – litai. Patikslinta deklaracija teismui buvo pateikta kartu su 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu. Teismas šiuos įrodymus priėmė į bylą. Pataisytoje deklaracijoje nurodyta žemės nuomos mokesčio suma yra 1071,24 Eur, kas atitiktų 3698,78 Lt. Tokia deklaracija yra teisinga ir logiška lyginant su 2010 – 2013 metais apskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra įgaliota spręsti klausimų dėl konkrečių mokėtinų sumų už naudojimąsi valstybine žeme pagrįstumo.

Atsakovė A. O. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skindą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

Žemės nuomos mokesčio, kai nėra sudaryta nuomos sutartis, nustatymas yra gana paprastas. Tam reikalingi tokie duomenys: naudojamos žemės plotas, vidutinė žemės rinkos vertė ir mokesčio tarifas. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-VI-725 nustatytas 2 procentų tarifas nuo žemės vertės. Pagal šią formulę už 0,0470 ha ploto sklypą žemės nuomos mokestis sudaro 68,93 Lt (sklypo vertė 3446 Lt x 2 % (tarifas) / 100 %), o už 1,1100 ha ploto žemės sklypą žemės nuomos mokestis sudaro 1 604,49 Lt (sklypo vertė 80 225 Lt x 2 % (tarifas) / 100 %). Taigi, jokios algoritmo klaidos nėra.

2014 metais Lietuvos Respublikoje galiojanti valiuta buvo litai ir žemės nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas per 2014 metų lapkričio mėnesį, taip pat litais.

Atsakovė apeliantei už žemės nuomą iki 2014 metų buvo permokėjusi 602,18 Lt, todėl deklaracijoje nurodyta mokėtina suma sumažinta permokos suma ir iš viso atsakovei nurodyta sumokėti 1 071,24 Lt arba 310,25 Eur.

Ieškovė nesąžiningai pateiktu ieškiniu iš atsakovės reikalauja sumokėti 1071,24 Eur, taip padidindama mokėtiną sumą 3,4528 karto. Apeliantė pateikė teismui kitą deklaraciją, kurioje iš viso nenurodyta valiuta, todėl ieškinį grįsti nauja deklaracija nėra sąžininga atsakovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo nėra. Ginčas kilo dėl apeliantės teigimu deklaracijoje už 2014 metus padarytos klaidos nurodant valiutą, esą žemės nuomos mokestis turi būti išreikštas eurais, o ne litais. Dėl to iš atsakovės turi būti priteista 1071,24 Eur žemės nuomos mokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Varėnos rajono savivaldybė 2015 m. liepos 20 d. teismui pateikė ieškinį dėl žemės nuomos mokesčio už 2014 metus priteisimo iš atsakovės A. O. Š.. Kartu su ieškiniu buvo pateikta žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2014 metų mokestinį laikotarpį, kurioje nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 0,0470 ha, vertė 3446 Lt, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 68,93 Lt. Kito sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 1,1100 ha, vertė 80 225 Lt, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 1604,49 Lt. Iš viso – 1673,42 Lt, tačiau įskaičius permoką 602,18 Lt, atsakovei nurodyta sumokėti 1071,24 Lt arba 310,25 Eur. Mokestį atsakovė turėjo sumokėti iki 2014 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 6). Šis dokumentas atspausdintas 2014 m. spalio 13 d. ir jį pasirašė savivaldybės darbuotoja.

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad minėtoje deklaracijoje padaryta klaida nurodant valiutą – vietoje eurų nurodyta litai. Tokią poziciją grindžia kita teismui kartu su 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės paaiškinimu pateikta žemės mokesčio deklaracija. Teismas atkreipia dėmesį, kad pastarojoje žemės mokesčio deklaracijoje mokėtina žemės nuomos mokesčio suma nurodyta 1071,24, tačiau iš viso nenurodyta jokia valiuta (t. 1, b. l. 128). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovautis tokia neišsamia deklaracija negalima.

Apeliantė nurodo, kad reikia vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, nes ankstesniais metais atsakovė yra mokėjusi daug didesnes sumas už žemės nuomą, todėl nelogiška, kad 2014 metais žemės nuomos mokestis būtų sumažėjęs iki 310,25 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nustatytų bylos aplinkybių. Pati apeliantė nurodo, kad žemės nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos yra nustatyti teisės aktuose, konkrečiai – 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1798 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, kurio 1.4 ir 1.7 punktuose nustatyta tvarka, t. y., kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-VI-725 (toliau – Tarybos sprendimas) nustatė mokesčio už valstybinės žemės nuomą tarifus, kurio 1.4 p. nustatė, jog kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties – 2 proc. žemės vertės (t. 1, b. l. 7–8). Žemės vertės savivaldybėms pateikiamos iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-VI-668, (toliau – Aprašas) 8 p. nurodyta, kad apmokestinamojo laikotarpio pradžia laikoma einamųjų metų sausio 1 d. (t. 1, b. l. 11). Minėto aprašo 10 p. nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, Finansų skyrius siunčia deklaracijas su apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu ir pranešimus sumokėti žemės nuomos mokestį bei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Prieš tai minėto Tarybos sprendimo 6 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokamas iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsakovei pateikė žemės nuomos mokesčio deklaraciją, vadovaudamasi prieš tai aptartais teisės aktais, o visuose minėtuose teisės aktuose nurodoma, kad žemės nuomos mokesčio suma apskaičiuojama litais, t. y. byloje nėra nė vieno teisės akto, kuris būtų nustatęs, kad už ataskaitinius 2014 metus žemės nuomos mokestis bus paskaičiuotas euras.

Visuotinai yra žinoma, jog 2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo šios datos Lietuva tapo devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras. Kartu patvirtintas neatšaukiamas litų perskaičiavimo į eurus kursas. Taigi, Lietuvoje euras įvestas tik nuo 2015 m. sausio 1 d. Iki to laiko pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 23 d. (toliau – įstatymas), 17 straipsnio nuostatas, asmenys, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, ne vėliau kaip nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. turi rodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir pagal įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ir tai daryti ne trumpiau kaip iki 2015 m. birželio 30 d. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje esanti kartu su ieškiniu pateikta valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2014 metus visiškai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, joje žemės mokestis nurodytas tiek litais, tiek eurais, nes 2014 metais Lietuvos Respublikoje oficiali valiuta buvo litai. Todėl teigti, kad atsakovė už 2014 metus už valstybinės žemės nuomą turėjo sumokėti 1071,24 Eur, nėra teisinio pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių nėra teisinio pagrindo vadovautis ankstesnių metų deklaracijomis, kadangi žemės vertė kiekvienais metais gali keistis, o žemės vertės, kaip jau minėta šioje nutartyje, pateikiamos iš nekilnojamojo turto duomenų bazės. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais paskaičiavimais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.