- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-1095-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15962-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1295-1041/2022 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl juridinio asmens valdymo organo įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimą patvirtinti A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas iki kitų rinkimų; 2) įpareigoti atsakovės pirmininką ne vėliau kaip per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo sušaukti eilinį atsakovės narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų naujo atsakovės pirmininko rinkimo klausimas; 3) pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 9 d. atsakovės narių įgaliotinių susirinkimo nutarimą „patvirtinti A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas iki tol, kol visuotiniame susirinkime bus išrinktas naujas pirmininkas“.
2. Teisme 2022 m. balandžio 26 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nes atsakovė iš esmės patenkino visus ieškinio reikalavimus, t. y.: 1) sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatytas pirmininko rinkimo klausimas, o 2) bendrijos įgaliotinių susirinkime išrinkus M. D. laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas, tokių pareigų neteko iki tol jas ėjęs A. V., ko savo ieškiniu ieškovas ir siekė, ginčas pagal ieškovo ieškinyje keliamus reikalavimus nebeteko prasmės. Ieškovas nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi priimtas ieškovo ieškinio atsakovei atsisakymas ir civilinė byla nutraukta. Šia nutartimi taip pat priteista iš atsakovės ieškovui 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas A. B. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties pakeitimo, kuriuo prašė padidinti jam iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2 200,00 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo A. B. atskirąjį skundą priėmė, panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovui 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti iš atsakovės, nes šios išlaidos atsirado tik dėl netinkamo bendrijos pareigų, numatytų įstatyme ir įstatuose, vykdymo, taip pat į tai, kad ieškinio atsisakymą nulėmė tai, kad atsakovė po ieškinio pateikimo teismui įvykdė jai įstatyme ir įstatuose numatytas pareigas, dėl kurių nevykdymo buvo kilęs ginčas. Atsakovė pateikė įrodymus apie 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti iš ieškovo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovui atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
8. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teikė procesinius dokumentus (pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu), šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta, ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovės veiksmų, tačiau ieškinio atsisakė atsakovei iš esmės patenkinus jo teisėtus reikalavimus, kurių atsakovė nepatenkino iki kreipimosi į teismą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovo bei atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovės elgesys, t. y. tai, kad atsakovė ieškovo reikalavimų nepatenkino iki kreipimosi į teismą, dėl to ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir patirti papildomas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, pateikiant teismui procesinius dokumentus. Byloje nėra pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu ar konstatuoti netinkamą ieškovo procesinio elgesio faktą, suteikiantį pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi paskirstymo taisyklių išimtį. Teismas sprendė, kad, pagal teismų praktiką, būtent atsakovei tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos, o ieškovui iš atsakovės priteista 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgiant į tuo metu egzistavusią šalyje situaciją dėl COVID-19 ligos plitimo, savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. karantino šalyje paskelbimo metu nebuvo galima vykdyti jokios veiklos, be kita ko, šaukti ir susirinkimų. Atšaukus šalyje karantiną, atsakovė iš karto, 2022 m. vasario 4 d., sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuris dėl reikiamo narių skaičiaus nebuvimo, neįvyko. 2022 m. vasario 18 d. buvo sušauktas pakartotinis narių susirinkimas, kuris taip pat neįvyko. Dėl to 2022 m. balandžio 7 d. buvo sušauktas įgaliotinių susirinkimas, kurio metu įgaliotiniai perrinko laikinai einantį pirmininko pareigas A. V. kitu pirmininku, t. y. M. D.. 2022 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įregistruoti pirmininko pakeitimą, tačiau 2022 m. gegužės 11 d. prašymas nebuvo tenkintas. Dėl to neteko galios 2022 m. kovo 9 d. įgaliotinių susirinkimo protokolas, kadangi reikalinga iš naujo šaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Bendrijos pirmininko pareigas toliau liko eiti A. V.. Teigti, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas po ieškinio pateikimo teismui, nėra pagrindo. Ieškovas VĮ Registrų centre nepasitikrino, ar buvo įregistruoti pirmininko duomenų pasikeitimai.
9.2. 2022 m. kovo 9 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas priėmė nutarimą „patvirtinti A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas iki tol, kol visuotiniame susirinkime bus išrinktas naujas pirmininkas“, t. y. pirmininku A. V. buvo išrinktas laikinai, noro būti bendrijos pirmininku niekas neišreiškė. Be to, beveik visi įgaliotiniai, išskyrus Venskevičių, vienbalsiai buvo nubalsavę perrinkti pirmininku A. V.. Esant tokiai situacijai, kai niekas nesutiko eiti pirmininko pareigas, šias pareigas toliau eiti teko buvusiam pirmininkui, nes bendrija, kaip juridinis asmuo, negali likti be valdymo organo.
9.3. Teismas nenustatė atsakovės veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos priteistos negalėjo būti. Ieškovas įstatyme numatyto raštiško prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nebuvo pateikęs, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, nors byla buvo nagrinėjama paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas ir toliau teikė įrodymus, prašymus išreikalauti naujus dokumentus, nors juos turtėjo pateikti kartu su ieškiniu ar dubliku. Svarbu ir tai, kad tik vienas iš 327 bendrijos narių kreipėsi į teismą, visiems kitiems bendrijos nariams įgaliotinių susirinkime perrinkus primininką A. V., kuris yra tinkamas eiti pirmininko pareigas. Dėl vieno bendrijos nario kreipimosi į teismą negali būti laikoma jo teisių pažeidimu, o pagal tuo metu šalyje buvusią situaciją, atsakovė atliko visus įmanomus atlikti veiksmus. Ieškovas dar iki kreipiantis į teismą galėjo tiek žodžiu, tiek raštu kreiptis į atsakovę su prašymu dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, tačiau tokio pageidavimo nėra išreiškęs. Ieškovui nesistengiant šio ginčo išspręsti geranoriškai, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Be to, ieškovas, pateikęs ieškinį, klaidino teismą, nurodydamas, kad bendrijoje nėra įgaliotinių, kurie turi teisę rinkti laikinai einantį pirmininko pareigas asmenį. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybė neatkreipė dėmesio ir jos nevertino. Byla taip pat nebuvo sudėtinga teisės aiškinimo klausimu, todėl ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis.
9.4. Ieškovas buvo pareiškęs du reikalavimus. Atsisakius ieškinio reikalavimų, jie nebuvo patenkinti. Nors 2022 m. balandžio 7 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimas protokolu Nr. 7 bendrijos pirmininku perrinko M. D., tačiau VĮ Registrų centrui atsisakius pagal pateiktą protokolą perregistruoti pirmininko pasikeitimo duomenis, pareigas ir toliau liko eiti A. V..
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo su juo nesutinka ir prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovė materialiųjų ginčo santykių atžvilgiu nagrinėjamu atveju elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, – atsakovė tik ieškovui kreipusis į teismą ir šiam dėl to patyrus bylinėjimosi išlaidas, įvykdė įstatyme ir įstatuose numatytas pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė ir turėtų atsakyti už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pastarasis galėjo išvengti, jei tik atsakovė tas pareigas būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi.
10.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą nelaikytinas patenkintu po ieškovo kreipimosi į teismą. Ieškovas kreipėsi į teismą 2021 m. spalio 12 d., tuo tarpu atsakovė pati atskirajame skunde pripažįsta, kad susirinkimas buvo sušauktas tik 2022 m. vasario 4 d. Atsakovės nurodytos susirinkimo nesušaukimo priežastys, siejamos su šalyje buvusio paskelbtu karantinu, nepaneigia fakto, kad susirinkimas buvo sušauktas tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir yra nepagrįstos, kadangi karantinas buvo atšauktas dar 2021 m. liepos 1 d. Be to nurodytos priežastys yra teisiškai nereikšmingos, kadangi atsakovės skundžiama nutartimi teismas sprendė ne atsakovės atsakomybės už laiku nesušauktą susirinkimą klausimą, kurio sprendimui susirinkimo nesušaukimo priežastys galėtų būti svarbios ir aktualios, o procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
10.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimą nelaikytinas patenkintu po ieškovo kreipimosi į teismą. Pati atsakovė teismui yra pateikusi bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad bendrijos 2022 m. balandžio 7 d. vykusiame įgaliotinių susirinkime, laikinai einančiu bendrijos pirmininko pareigas buvo išrinktas M. D.. Išrinkus pastarąjį asmenį laikinai einančiu bendrijos pirmininko pareigas, bylinėjimasis ieškovui prarado prasmę, kadangi tikslas, dėl kurio jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimą paskirti A. V. laikinai einančiu bendrijos pirmininko pareigas, buvo pasiektas.
10.4. Atsakovė neteisingai taiko VĮ Registro centro atsisakymo registruoti duomenų pakeitimus pasekmes. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimas paskirti M. D. laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl Juridinių asmenų registro atsisakymas registruoti duomenų pakeitimus nedaro negaliojančiu bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimo paskirti M. D. laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas ir anaiptol nereiškia, nei kad M. D. neteko laikinai einančio bendrijos pirmininko pareigas statuso, nei kad A. V. toliau liko laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas.
10.5. Atsakovės nurodomos A. V. paskyrimo laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas priežastys, ypač turint omenyje, kad jis, pagal bendrijos įstatus, apskritai negalėjo būti tokiu skiriamas, teisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimui yra laikytinos nereikšmingomis.
10.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, – toks prašymas byloje yra (failas 1 / puslapiai 185-187). Be to, priešingai, nei nurodyta atsakovės atskirajame skunde, ieškovo prašymai, kurių, beje buvo tik vienas, išreikalauti naujus dokumentus, reaguojant į žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės išsakytus teiginius, viena vertus, niekaip neįtakojo papildomų išlaidų atsiradimo ieškovui, kita vertus, nelaikytini netinkamu ieškovo procesiniu elgesiu. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės t. y. daugiau kaip 2,5 kartus mažesnės nei nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl jų mažinimui nėra jokio pagrindo.
10.7. Apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą yra nutrauktinas. Atskirąjį skundą pasirašęs A. V. nuo 2022 m. balandžio 7 d. nebėra bendrijos pirmininkas, juo yra M. D. – tą pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi pati bendrija ir pateikusi tai patvirtinančius įrodymus. Bendrija nėra įgaliojusi A. V. atstovauti bendrijai, atskirąjį skundą pateikusi advokatė V. N. veikia pagal 2022 m. gegužės 27 d. atstovavimo sutartį, kurią bendrijos vardu sudarė teisės to daryti neturėjęs A. V., todėl atskirasis skundas yra laikytinas paduotu asmens, neturėjusio teisės tą daryti, o tai suponuoja CPK 315 straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atsisakymu nuo ieškinio užbaigtoje civilinėje byloje iš atsakovės ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, padarė išvadą, jog ieškinio pateikimą teismui ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovės elgesys, t. y. atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino po civilinės bylos iškėlimo, t. y. sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatytas pirmininko rinkimo klausimas, o bendrijos įgaliotinių susirinkime išrinkus M. D. laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas, tokių pareigų neteko iki tol jas ėjęs A. V., ko ieškiniu siekė ieškovas. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, kuria iš jos ieškovo naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, jog ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, nes nors 2022 m. balandžio 7 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimas protokolu Nr. 7 bendrijos pirmininku perrinko M. D., tačiau VĮ Registrų centrui atsisakius pagal pateiktą protokolą perregistruoti pirmininko pasikeitimo duomenis, pareigas ir toliau liko eiti A. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
14. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
15. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių priešinga šalis atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
17. Analizuojamu atveju, minėta, civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Taigi šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimą patvirtinti A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas iki kitų rinkimų; 2) įpareigoti atsakovės pirmininką ne vėliau kaip per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo sušaukti eilinį atsakovės narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų naujo atsakovės pirmininko rinkimo klausimas; 3) pripažinti negaliojančiu 2022 m. kovo 9 d. atsakovės narių įgaliotinių susirinkimo nutarimą „patvirtinti A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas iki tol, kol visuotiniame susirinkime bus išrinktas naujas pirmininkas“. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iš karto po to (2022 m. balandžio 26 d.), kai teismui buvo pateikta atsakovės informacija apie naujai išrinktą bendrijos pirmininką, po kurio A. V. neteko pirmininko pareigų, pateikė ieškinio atsisakymą, nurodydamas, kad atsakovė iš esmės patenkino jo ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padaręs išvadą, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė būtent atsakovės elgesys, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
19. Ieškovas, 2021 m. spalio 12 d. pateikdamas teismui ieškinį (teisme priimtas 2021 m. gruodžio 8 d.), įrodinėjo, kad A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas buvo išrinktas neteisėtai, kad, pasibaigus jo kadencijai, turėjo būti šaukiamas bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kurio darbotvarkėje būtų numatytas pirmininko rinkimo klausimas, dėl to ieškiniu siekė, kad būtų sušauktas visuotinis narių surinkimas, kurio metu būtų išrinktas naujas bendrijos pirmininkas. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ginčijamu 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimu, priimtu antruoju darbotvarkės klausimu, laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas iki sekančių rinkimų buvo išrinktas iki tol pirmininko pareigas ėjęs A. V.. Ginčijamu 2022 m. kovo 9 d. atsakovės narių įgaliotinių susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, A. V. patvirtintas laikinai eiti pirmininko pareigas iki tol, kol visuotiniame susirinkime bus išrinktas naujas pirmininkas. Minėta, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, pati atsakovė pateikė teismui duomenis, kad 2022 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimu, priimtu pirmuoju darbotvarkės klausimu, M. D. buvo išrinktas eiti pirmininko pareigas iki tol, kol bus išrinktas naujas pirmininkas sekančiame bendrijos visuotiniame susirinkime. Pateiktame protokole nurodyta, kad „ <...> buvo skelbti du visuotiniai bendrijos narių ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai, bet dėl nepakankamo jame dalyvavusių bendrijos narių skaičiaus jie neįvyko. Tada 2022 m. kovo 9 d. bendrijos įgaliotinių susirinkime buvo nuspręsta paskirti bendrijos pirmininką A. V. eiti pareigas iki tol, kol bus išrinktas naujas pirmininkas visuotiniame bendrijos susirinkime. Po šio nutarimo paaiškėjo, kad laikinas pirmininkas gali būti išrinktas tik iš bendrijos įgaliotinių tarpo“. Tai patvirtina, kad naujas bendrijos susirinkimo pirmininkas buvo išrinktas jau po ieškovo ieškinio teisme pateikimo, paaiškėjus, jog laikinas pirmininkas gali būti išrinktas tik iš bendrijos įgaliotinių tarpo, t. y. dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurias bylos pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo ir ieškovas.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, tik daugiabučio namo visuotinis narių susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi teisę rinkti ir atšaukti daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 3 dalyje numatyta, kad darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.
21. Taigi analizuojamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. naujuoju pirmininku buvo išrinktas 2022 m. balandžio 7 d., su kuriuo darbo sutartis buvo pasirašyta 2020 m. balandžio 21 d., darbo sutartis įsigaliojo ir pirmininkas pradėjo eiti savo pareigas nuo 2022 m. gegužės 2 d. Aplinkybę, kad ne kas kitas, o būtent M. D. šiuo metu eina bendrijos priminko pareigas, patvirtina ir apelianto papildomai apeliaciniam teismui pateiktas 2020 m. gegužės 23 d. įgaliojimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad Juridinių asmenų registras atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo funkciją. Nuo to, ar tam tikri duomenys yra įrašyti registre, nepriklauso materialiųjų teisių turinys. Vien faktas, kad Juridinių asmenų registre nėra įregistruotas bendrijos pirmininko pasikeitimas, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju M. D. nėra laikomas išrinktu bendrijos pirmininku. Priešingo vertinimo nesudaro pagrindo daryti ir byloje esantys duomenys, kurie patvirtina, kad šiuo metu atsakovės pirmininko pareigas eina būtent M. D..
22. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pačios atsakovės elgesio, šiai, jau po ieškinio pateikimo teismui, patenkinus ieškovo pareikštus materialiuosius reikalavimus.
23. CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti asmenys. Taigi, ieškovo teisė pasitelkti profesionalius teisininkus yra numatyta įstatyme. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. <...> Tokiu atveju, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, o proceso šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, taip pat grąžina ieškovui už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 2 ir 3 dalys).
24. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK‑54150), kurias sudarė 800,00 Eur ieškinio, 800,00 Eur dubliko, 400,00 Eur atskirojo skundo parengimas bei 200,00 Eur pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme. Ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistas teises, turėjo teismui teikti tiek ieškinį / dubliką, tiek atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iš pradžių buvo atsisakyta priimti ieškinį, taip pat turėjo teisę naudotis atstovo pagalba ir nagrinėjant bylą teisme (vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė apie 3 val.). Taigi, ieškovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y., kad jis būtų netinkamai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, vilkinęs bylos nagrinėjimą ar kitaip elgęsis, ko pasėkoje būtų didėjusios bylinėjimosi išlaidos.
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės atskirojo skundo argumentais šiuo aspektu.
26. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė išimtinai pačios atsakovės elgesys, t. y. tik po ieškinio pateikimo teismui patenkinus ieškovo materialiuosius reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad ieškovo turėtos bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu susidariusios bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos ar pernelyg didelės (viršytu Rekomendacijose nustatytus dydžius), taip pat nenustatyta ir ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
28. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
29. Atsakovės (apeliantės) atskirąjį skundą atmetus, ieškovas įgijo teisė į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 1 dalis). Ieškovas pateikė teismui prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atskirojo skundo parengimas (reg. Nr. DOK‑21425). Teismas, įvertinęs ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.