- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-743-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15962-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24857-1041/2021, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei 94-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl juridinio asmens valdymo organo įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 7 d. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo nutarimą patvirtinti A. V. laikinai eiti pirmininko pareigas iki kitų rinkimų; 2) įpareigoti Bendrijos pirmininką ne vėliau kaip per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo sušaukti eilinį Bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų naujo Bendrijos pirmininko rinkimo klausimas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra 94-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) narys. Bendrijos pirmininko pareigas šiuo metu eina A. V., kurio kadencija yra pasibaigusi jau daugiau kaip prieš 1,5 metų. A. V. nuo pat kadencijos pradžios nevykdo jam tenkančios pareigos šaukti eilinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. 2021 m. rugsėjo 7 d. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkime patvirtino iki tol jau daugiau kaip 1,5 metų po kadencijos pabaigos pirmininko pareigas faktiškai ėjusį A. V. „laikinai eiti pirmininko pareigas iki sekančių rinkimų“. Šis nutarimas pripažintinas negaliojančiu, ir Bendrijos pirmininkas įpareigotinas sušaukti eilinį Bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų naujo Bendrijos pirmininko rinkimo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei 94-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl juridinio asmens valdymo organo įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
4. Teismas nustatė, kad Bendrijos įstatų (toliau – Įstatai) nurodyta skyriuje „Ginčų nagrinėjimo tvarka“ numatyta, jeigu Bendrijos narys nesutinka su Bendrijos pirmininko atsakymu į jo pareiškimą, prašymą, skundą, ginčas nagrinėjamas žemiau nurodyta tvarka (Įstatų 55 punktas). Ginčai tarp Bendrijos narių ir valdymo ar kitų Bendrijos organų (jų narių) perduodami Ginčų nagrinėjimo komisijai (Įstatų 56 punktas). Nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka (Įstatų 58.6 punktas). Patalpų savininkų – ne Bendrijos narių, ginčai su Bendrijos valdymo ir kitais organais (ne Bendrijos nario pasirinkimu) gali būti nagrinėjami aukščiau nurodyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka (Įstatų 59 punktas).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė įrodymus apie Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai išsiųstą 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundą, tačiau ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo nepateikė. Patikrinus ieškovo siųstos pašto siuntos informaciją, nustatyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 20 d. grąžinta siuntėjui.
6. Teismas atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, sprendė, jog nėra pagrindo padaryti išvados, kad ginčas tarp Bendrijos nario (ieškovo) ir Bendrijos valdymo organo (pirmininko) buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka – bendrijos Ginčų nagrinėjimo komisijoje (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), ir konstatuoti, kad ieškovas turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Lingvistinis ir loginis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų ginčai turi būti perduodami ginčų nagrinėjimo komisijai tik tokiu atveju, kai ji yra sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka. Aiškinimas, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų ginčai turi būti perduodami ginčų nagrinėjimo komisijai vien tik dėl to, kad ginčų nagrinėjimo komisija turi būti sudaryta pagal įstatymą ar įstatus, ir nepriklausomai nuo to, ar tokia komisija yra realiai sudaryta, būtų teisiškai ydingas, kadangi lemtų nepagrįstą asmens teisės kreiptis į teismą ribojimą, ypač, kai nuo to asmens valios nepriklauso ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymas.
7.2. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrijoje nėra sudaryta Bendrijos įstatuose numatyta ginčų nagrinėjimo komisija, kas pasinaudojimą išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka daro neįmanomu.
7.3. Ieškovas tol, kol jam nebuvo žinomas Įgaliotinių susirinkimo protokolo turinys ir nežinojo, kad ginčų nagrinėjimo komisija Bendrijoje nėra sudaryta, buvo į ją kreipęsis su skundu prašydamas įpareigoti Bendrijos pirmininko pareigas faktiškai einantį A. V. sušaukti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų naujo Bendrijos pirmininko rinkimo klausimas. Kreipimosi į ginčų nagrinėjimo komisiją aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pateikti skundas ir pašto siuntos registravimo kvitas. Ieškovo kreipimasis į ginčų nagrinėjimo komisiją ir jokios reakcijos iš pastarosios nebuvimas per 2 mėnesius, yra pakankamos pripažinti, kad ginčo išspręsti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje ir Įstatų 58 punkto nustatyta tvarka nepavyko. Priešingas aiškinimas sukurtu situacija, kad Bendrijos narys, neturėdamas tokio sprendimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, negali kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais.
13. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
14. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 19 punktas).
16. Aptartas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo įtvirtintas reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad tiek tuo atveju, kai Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nustato privalomą ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), tiek ir tuo atveju, kai nustato tik tokią galimybę, o bendrija savo įstatuose įtvirtina ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas; pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 20 punktas).
17. Įstatų 56 punkte nustatyta, kad ginčai tarp bendrijos narių ir valdymo ar kitų Bendrijos organų (jų narių) perduodami Ginčų nagrinėjimo komisijai. Įstatų 58.2. punkte nurodyta, kad pareiškimas dėl ginčo išsprendimo Ginčų nagrinėjimo komisijai pateikiamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisija ginčą išsprendžia per septynias dienas; sudėtingesniais atvejais gali būti pratęstas iki dviejų savaičių ar mėnesio (Įstatų 58.3. punktas).
18. Atsakovė, pasinaudodama Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, vidaus dokumentuose (Įstatuose) nustatė ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, todėl ši tvarka yra privaloma kiekvienam bendrijos nariui, norinčiam apginti savo pažeistas teises. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia asmeniui CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 293 straipsnio 2 punkte, 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus neigiamus teisinius padarinius.
19. Apeliantas ieškiniu ginčija Bendrijos įgaliotinių 2021 m. rugsėjo 7 d. susirinkimo nutarimą, t. y. apeliantas, kaip bendrijos narys, nesutinka su bendrijos įgaliotinių, kuriems perduoti bendrijos narių susirinkimo įgaliojimai, priimtu sprendimu, todėl jis privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
20. Apeliantas ieškinyje nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, t. y., kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., išsiuntė skundą atsakovės Ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau iš šios Ginčų nagrinėjimo komisijos atsakymo per du mėnesius jis nesulaukė (Įstatų 58 punktas). Pirmosios instancijos teismas patikrinęs ieškovo siųstos pašto siuntos informaciją, nustatė, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 20 d. grąžinta siuntėjui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jis nors ir kreipėsi į atsakovės Ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, negali pateikti teismui atsakovės Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, kadangi tokia komisija realiai Bendrovėje neveikia ir jokio šios komisijos sprendimo apeliantas nėra gavęs.
21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad apeliantas prieš kreipdamasis į teismą ieškiniu, nesinaudojo Įstatuose įtvirtinta ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nors ir ėmėsi konkrečių veiksmų, dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, negali pateikti teismui atsakovės Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, kadangi tokia komisija realiai Bendrovėje neveikia. Todėl spręstina, kad šiuo atveju teismas atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kad ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pasielgė per daug formaliai. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir siekiant, kad ieškovo teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą nebūtų neproporcingai ribojama, tikslinga ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir įvertinti visumą konkrečių aplinkybių.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, klausimą sprendė per daug formaliai, netinkamai išaiškino Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus dokumentus, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovo atstovui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.