- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-541-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17032-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Grelida“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) UAB „Grelida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Grelida“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Grelida“ pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22263-1064/2021, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriuo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22263-1064/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
2. Nurodė, kad iš esmės naujos aplinkybės ir pagrindas atnaujinti procesą paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1957-1064/2022 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo regreso teise 2022-10-26 teismo posėdyje nepriėmus naujų įrodymų, atsisakius kviesti vairuotoją ir teismui teismo posėdžio metu sudarius galimybes kreiptis dėl išnagrinėtos bylos atnaujinimo. Naujų įrodymų ir liudytojo prašymo atmetimas sąlygoja tai, kad atsakovė neturi teisės kitoje byloje gintis svarbiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo išnagrinėtos šioje civilinėje byloje, t. y. nustatant įvykio schemą civilinėje byloje Nr. e2-1957-1064/2022 teismas atsisakė priimti įrodymus (paklausimą Lenkijos policijai ir Lenkijos policijos atsakymą su visa eismo įvykio medžiaga), taip pat atsisakė skirti ekspertizę bei atsisakė kviesti atsakovo vairuotoją, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Atsakovės teigimu, apie pagrindo atnaujinti procesą egzistavimą sužinojo tik tuomet, kai civilinėje byloje Nr.e2-1957-1064/2022 teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymus, kurie turėjo būti pateikti byloje, kurios proceso atnaujinti siekia atsakovas, ir tuo pagrindu neįvertinus ir nesurinkus įrodymų buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Vertina, kad trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas dėl objektyvios aplinkybės, t. y. sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindus 2022-10-26 teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1957-1064/2022.
3. Nurodo, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kadangi nebuvo surinkta ir nustatyta svarbių aplinkybių. Atsakovės manymu nebuvo vertintos atsakovės vairuotojo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio, nors tokie paaiškinimai turėjo būti vertinti šioje byloje. Vairuotojas nebuvo apklaustas, tokia galimybė nėra sudaroma ir civilinėje byloje Nr. e2-1957-1064/2022. Nebuvo išreikalauta papildoma medžiaga (eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, eismo įvykio schema, eismo įvykio nuotraukos) apie eismo įvykį. Byloje nėra pateikta policijos ar kitų įgaliotų institucijų parengtų dokumentų, kurie įrodytų, jog šis eismo įvykis buvo išsamiai ištirtas, nustatyta kitų eismo dalyvių įtaka įvykio padariniams. Vienintelis dokumentas yra policijos raštas, kuris sudaro visą eismo įvykio bylą, todėl akivaizdu, kad nėra objektyvių duomenų grindžiančių atsakovės vairuotojo kaltę prieš šioje civilinėje byloje padarytos žalos subjektus. Ieškovas neįrodė regresinio sąlygų viseto, t. y. ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, kadangi atsakovo vairuotojo vairuojama (duomenys neskelbtini) tiesiogiai nesusidūrė su (duomenys neskelbtini) velkama puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų ieškovo nuotraukų buvo matyti, kad (duomenys neskelbtini) priekis buvo apgadintas stipriau nei jo priekabos (duomenys neskelbtini) galas, todėl techniniu požiūriu atsakovės vairuotojo vairuojama transporto priemonė negalėjo sukelti ieškovo nurodytų padarinių (duomenys neskelbtini) transporto priemonei. Žalą skaičiavo Lietuvoje registruotas draudikas, ją išmokėjo Lietuvos draudikų biuras, nors tokią išimtinę teisę turėjo tik eismo įvykio vietos (Lenkijos) draudikų biuras. Išmokama žala nebuvo grindžiama Lenkijos teisės aktais, nepateiktas joks Lenkijos teisės taikymas šiuo atveju. Ieškovas neįrodė jokių eismo įvykio vietos teisės aktų pažeidimų, kurios atliko atsakovės vairuotojas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės atžvilgiu. Žala pagal UAB Schmitz Cargobull Baltic 2020-06-01 atsarginių dalių sąmatą ir UAB „Vlantana“ remonto darbų kalkuliaciją buvo apskaičiuota klaidingai. Ieškovas neįrodė jokių neteisėtų veiksmų pagal galiojančiu Lenkijos teisės aktus nukentėjusiojo ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, kadangi jokio tiesioginio susidūrimo atsakovo transporto priemonė su nukentėjusiuoju neturėjo, nebuvo nustatyti jokie kelių eismo pažeidimai nukentėjusiojo atžvilgiu. Jokie neteisėtus veiksmus patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti (nėra eismo įvykio schemos, nebuvo apklausti dalyviai), vairuotojas nurodė, kad prieš jam susiduriant su kita transporto priemonė, ši jau buvo susidūrusi su nukentėjusiuoju, todėl jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo, tokie dokumentai patvirtinantys neteisėtus veiksmus pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad kitoje civilinėje byloje yra remiamasi šioje civilinėje byloje priimtu sprendimu, atsakovės manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės gali sukelti abejones dėl šioje civilinėje byloje priimto sprendimo pagrįstumu, kadangi atsakovės vairuotojas nebuvo apklaustas, byloje nebuvo surinkta medžiaga iš Lenkijos policijos, nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai eismo įvykio atžvilgiu, byloje nėra duomenų apie eismo įvykio schema. Mano, kad šios informacijos stoka iš esmės pažeidė galimybę priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taip pat grindžiant teisėtumo sąlyga, manoma, kad nebuvo vertintos privalomosios aplinkybės, nurodytos LAT 2018-10-16 nutartyje Nr. 3K-3-373-219/2018. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartimi, mano, kad padarytos klaidos pirmos instancijos teisme, nekviečiant liudytojo ir neskiriant ekspertizės, iš esmės lemia abejones dėl sprendimo pagrįstumo. Siekiant paaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokios medžiagos apie eismo įvykį, atsakovė prašytų kviesti vairuotoją J. Y. P., kuris teismui paaiškintų visas aplinkybes susijusias su įvykusiu eismo įvykiu. Nesutinka, kad atsakovei priklausančią? transporto priemonę vairavęs Y. P. yra kaltas dėl sukeltos žalos transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) kadangi pats vairuotojas nurodo, kad eismo įvykis de?l UAB „VLANTANA“ priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies apgadinimų įvyko ne de?l jo asmeninės kalte?s, o būtent de?l transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kalte?s. Atsakovė prašytų paskirti ekspertizę, siekiant pagrįsti arba pašalinti abejones dėl eismo įvykio mechanizmo ir nustatytų techninį priežastinį ryšį. Atkreipia dėmesį, jog iš prie ieškinio civilinėje byloje Nr.e2-22263-1064/2021 ir šios bylos pateiktų foto fiksacijų, nors nėra galimybės identifikuoti transporto priemonės, tačiau akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis apgadintas stipriau nei jo puspriekabės (duomenys neskelbtini) valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) galas, todėl techniniu požiūriu atsakovės vairuojama transporto priemonė negalėjo sukelti tokių padarinių atsitrenkus į (duomenys neskelbtini) valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) galą. Šiuo atveju atsakovė nuo pat sužinojimo apie eismo įvykį nurodė, kad atsakovės vairuotojo vairuojama transporto priemonė nesukėlė žalos transporto priemonei (duomenys neskelbtini) ir puspriekabei „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir nepripažįsta šioje byloje analizuojamai žalai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi į šią transporto priemonę dar prieš susidūrimą su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) transporto priemonė buvo susidūrusi su (duomenys neskelbtini), todėl nesant realių įrodymų ar įvykio tyrimo, kurioje pasėkoje būtų atliktos nuotraukos ir eismo įvykio schema, nėra faktinio pagrindo laikyti, kad atsakovės vairuotojas sukėlė žalą (duomenys neskelbtini) transporto priemonei, kas leidžia daryti išvada, kad šiuo atveju būtina atlikti techninę ekspertizę, siekiant pagrįsti arba paneigti eismo įvykių grandinės seką.
Atsiliepimas
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė savo prašyme net nenurodo, kuriuo CPK 366 straipsnio 1 dalies punktu remiasi, prašydama atnaujinti procesą. Tokiu būdu, atsakovė pažeidė CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą. Antra, atsakovės prašyme nenurodoma, kada atsakovė neva sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Būtent nuo šio momento skaičiuojamas trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą terminas. Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje priėmė nutartį 2022-03-15, kasacinio skundo padavimo terminas šioje civilinėje byloje suėjo 2022-06-15, tuo tarpu atsakovė, visą laiką dalyvavusi šios bylos teisminiame procese, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2022-11-24. Akivaizdu, jog CPK 368 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas šiuo atveju yra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-09 nutartimi nutarė prašymo netenkinti. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
Atsiliepimas
5.1 atsakovė nurodo, kad iš esmės naujos aplinkybės ir pagrindas atnaujinti procesą paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-1957-1064/2022 2022-10-26 teismo posėdyje nepriėmus naujų įrodymų, atsisakius kviesti vairuotoją ir teismui teismo posėdžio metu sudarius galimybes kreiptis dėl išnagrinėtos bylos atnaujinimo. Atsakovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad nebuvo vertintos atsakovės vairuotojo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio, nepaskirta ekspertizė, siekiant pagrįsti arba pašalinti abejones dėl eismo įvykio mechanizmo ir nustatytų techninį priežastinį ryšį;
5.2 pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju procesą prašoma atnaujinti civilinėje byloje Nr.e2-22263-1064/2021, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-540-852/2022 buvo paliktas nepakeistu. Taigi sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutarties 14 punkte teismas nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė net savo darbuotojo, t. y. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo J. Y. P. rašytinių paaiškinimų ir nesuformulavo prašymo apklausti jį liudytoju, neprašė skirti ekspertizės. Taigi, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės atsakovei tikrai buvo žinomos dar pirmos instancijos teisme, bet nebuvo pačios atsakovės keliamos civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kas pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartyje;
Šalies argumentai
5.3 pareiškėja nenurodė kito CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, kuriuo prašytų atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas jau peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Grelida“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-22263-1064/2021. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 nagrinėjamu atveju pagrindo laikyti, kad teisės taikymo klausimai buvo išnagrinėti apeliacine tvarka nėra, kadangi naujas šioje civilinėje byloje, kuris pateiktas su prašymu atnaujinti procesą buvo 2022-01-05 Lenkijos policijos atsakymas su priedu su vertimu, kuris aiškiai tvirtino, kad byloje neegzistavo jokių objektyvių eismo įvykio aplinkybių, t. y. atsakyme buvo pateiktas vienas lapas, tačiau eismo įvykio byloje nėra jokių duomenų apie eismo įvykio schemas ar liudytojų paaiškinimų egzistavimą;
6.2 nagrinėjamu atveju teismas atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos sąlygos, nes sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka tiek klausimas dėl ekspertizės skyrimo, tiek klausimas dėl liudytojų paaiškinimų nėra apeliacinės instancijos teismo skundo dalykas, todėl šių prašymų apskritai nekėlus, jie negalėtų būti peržiūrėti apeliacine tvarka, kadangi įrodymų rinkimo stadija egzistuoja tik pirmos instancijos teisme. Taip pat nebuvo peržiūrėtas esminis dokumentas, kuris paaiškėjo tik išnagrinėjus bylą - 2022-01-05 Lenkijos policijos atsakymas su priedu su vertimu, kuris aiškiai pagrindžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų (eismo įvykio schemos ar liudytojų paaiškinimų), kurie galėtų lemti deliktinės atsakomybės kilimą;
6.3 nors atsakovas nurodė, kad prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau iš esmės keliamas klausimas buvo susijęs ir su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi 2022-01-05 Lenkijos policijos atsakymas nebuvo vertintas nagrinėjant pirmąją bylą pirmos instancijos teisme, o atsakovas apie šį atsakymą sužinojo tik po apeliacinio skundo pateikimo;
6.4 pažymi, kad atsakovės vairuotojas nebuvo apklaustas, nebuvo jokių duomenų apie eismo įvykio schema ar liudytojų paaiškinimus, byloje nebuvo surinkta medžiaga iš Lenkijos policijos, nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai eismo įvykio atžvilgiu, byloje nėra duomenų apie eismo įvykio schema. Vertina, kad šios informacijos stoka iš esmės pažeidė galimybę priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taip pat grindžiant teisėtumo sąlyga, mano, kad nebuvo vertintos privalomosios aplinkybės;
6.5 nagrinėjamu atveju priimant sprendimą, nebuvo vertintos šios aplinkybės: nebuvo vertintos atsakovo vairuotojo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio, nors tokie paaiškinimai turėjo būti vertinti šioje byloje; vairuotojas nebuvo apklaustas, tokia galimybė nėra sudaroma ir civilinėje byloje Nr.e2-1957-1064/2022; nebuvo išreikalauta papildoma medžiaga (eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, eismo įvykio schema, eismo įvykio nuotraukos) apie eismo įvykį; byloje nėra pateikta policijos ar kitų įgaliotų institucijų parengtų dokumentų, kurie įrodytų, jog šis eismo įvykis buvo išsamiai ištirtas, nustatyta kitų eismo dalyvių įtaka įvykio padariniams; ieškovas neįrodė regresinio sąlygų viseto; žalą skaičiavo Lietuvoje registruotas draudikas, ją išmokėjo Lietuvos draudikų biuras, nors tokią išimtinę teisę turėjo tik eismo įvykio vietos (Lenkijos) draudikų biuras; išmokama žala nebuvo grindžiama Lenkijos teisės aktais; ieškovas neįrodė jokių eismo įvykio vietos teisės aktų pažeidimų, kurios atliko atsakovės vairuotojas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės atžvilgiu; žala pagal UAB Schmitz Cargobull Baltic 2020-06-01 atsarginių dalių sąmatą ir UAB „Vlantana“ remonto darbų kalkuliaciją buvo apskaičiuota klaidingai;
6.6 apeliantė prašytų paskirti ekspertizę, siekiant pagrįsti arba pašalinti abejones dėl eismo įvykio mechanizmo ir nustatytų techninį priežastinį ryšį.
Atsiliepimas
7. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1 nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pareiškėja (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
11. Apeliantė nurodė, jog siekė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jei jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, šalių argumentus, nurodytus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose numatytas pagrindas atnaujinti procesą.
13. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
14. Akcentuotina, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Grelida“ 4074 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-01 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 4074 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4074 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2022-03-15 nutartimi netenkino atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo matyti, jog apeliantė remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi ir civilinės bylos Nr. e2-22263-1064/2021 nagrinėjimo metu.
16. CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
17. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka ir pareiškėjos dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, nėra vertintinos, kaip pagrindas procesui atnaujinti. Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-540-852/2022, matyti, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės atsakovei buvo žinomos dar pirmos instancijos teisme, bet nebuvo pačios atsakovės keliamos civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo, pripažinti, kad priimdamas 2021-12-01 teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas proceso atnaujinimui išnagrinėtoje civilinėje byloje (CPK 366 straipsnio 2 dalis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad procesas būtų begalinis ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės UAB „Grelida“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-09 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.