- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-130-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto skalbykla“ ieškinį atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Miesto skalbykla“ (toliau – BUAB), atstovaujama nemokumo administratoriaus kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) pripažinti 2022 m. kovo 17 d. Priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 353,86 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. kovo 17 d. UAB „Miesto skalbykla“ sudarė darbo sutartį Nr. 1 su R. P., mėnesio alga - 800,00 Eur, dirbant 1 val. per pamainą, 5 kartus per savaitę. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. per mėnesį atsakovė privalėjo sumokėti 337,60 Eur VSDFV bei gyventojų pajamų mokesčių ir gauti 462,40 Eur algos (už nepilną kovo mėnesį - 210,17, t. y. už nurodytą laikotarpį atsakovei turėjo būti sumokėta 2059,77 Eur darbo užmokesčio. 2022 m. balandžio 2 d. atsakovei buvo išmokėta 363,63 Eur, paskirtyje nurodant „atlyginimas“, 2022 m. birželio 2 d. išmokėta 50,00 „atlyginimo“, t. y. atsakovei buvo išmokėta 413,63 Eur darbo užmokesčio, o neišmokėto darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. yra 1646,14 Eur darbo užmokesčio (2059,77 Eur - 413,63 Eur = 1646,14 Eur).
3. Nemokumo administratorius susipažinęs su atsakovės perduotais UAB „Miesto skalbykla“ finansinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad 2022 m. kovo 23 d. bei 2022 m. kovo 31 d. buvo atliktos grynųjų pinigų išėmimo operacijos iš įmonei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke. Iš atsiskaitomosios sąskaitos išrašo, 2022 m. kovo 23 d. R. P. iš UAB „Miesto skalbykla“ atsiskaitomosios sąskaitos išėmė 7000,00 Eur, o 2022 m. kovo 31 d. papildomai išėmė 1000,00 Eur. Išimtų grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančios ūkinės operacijos įmonės apskaitoje registruotos nebuvo. Administratorius kreipėsi į atsakovę prašydamas paaiškinti kokiu pagrindu ir kaip buvo panaudotos iš įmonei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos nuimtos piniginės lėšos, atsakovė nurodė, kad minėtos piniginės lėšos buvo skirtos jai priklausančiam darbo užmokesčiui išmokėjimui. Administratorius kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti, iš atsiskaitomosios sąskaitos paimtas, lėšas, atsakovė 2023 m. sausio 16 d. rašte nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad darbo užmokestis buvo išmokėtas darbo sutarties pagrindu, darbo sutartis buvo galiojanti ir nėra pripažinta negaliojančia, todėl reikalavimas grąžinti iš atsiskaitomosios sąskaitos išimtas pinigines lėšas neturi teisinio pagrindo.
4. Papildomai patikrinus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie įmonę, nustatė, kad atsakovė, 2022 m. birželio 21 d. buvo pateikusi priedą prie darbo sutarties Nr. 01. Pažymi, kad šio darbo sutarties priedo atsakovė administratoriui nebuvo perdavusi. Minėtame darbo sutarties priede nurodoma, kad Darbo sutartis pakeista (papildyta): Nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatomas 8 650,53 Eur mėnesinis atlyginimas. Ieškovės vertinimu, minėtas darbo sutarties priedas negali būti laikytinas teisėtu, galiojančiu bei sukuriančiu teisėtą pagrindą atsakovei negrąžinti iš įmonės sąskaitos paimtas pinigines lėšas.
5. Pažymi, kad UAB „Miesto skalbykla“ ginčo sandorio sudarymo metu vien UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ turėjo 39 640,22 Eur įsiskolinimą. Įmonė taipogi turėjo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), kuris vėliau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Miesto skalbykla“ iškėlimo. 2022 m. rugpjūčio 1 d. VSDFV Klaipėdos skyrius konstatavo, kad UAB „Miesto skalbykla“ veiklos nevykdo bei priėmė sprendimą dėl R. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį dėl darbo sutarties pakeitimo ir darbo užmokesčio padidinimo puikiai žinojo, apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir tai, jog tokie pakeitimai pažeidžia įmonės ir kitų įmonės kreditorių teises, t. y. sudarydama ginčo sandorį buvo nesąžininga. Darbdavio, t. y. UAB „Miesto skalbykla“ vardu veikianti ir ginčo sandorį sudariusi L. V., taipogi turėjo žinoti ir suprasti jog jos veiksmai yra nesąžiningi. L. V. ginčo sandoryje yra nurodoma kaip UAB „Miesto skalbykla“ akcininkė. Kaip matyti iš juridinių asmenų registro išrašo, vieninteliu UAB „Miesto skalbykla“ akcininku sandorio sudarymo metu buvo UAB „Lavirita“, kurios vienasmeniu valdymo organu – direktore tuo pačiu taipgi buvo atsakovė – R. P.. Tokiu būdu, L. V., sudarydama ginčo sandorį galėjo veikti tik R. P. pavedimu ir žinia. Tuo pačiu svarbu paminėti tai, kad L. V. taipogi yra atsakovės motina. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad darbdavio vardu ginčo sandorį sudariusiai L. V. UAB „Miesto skalbykla“ finansinė padėtis neabejotinai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma.
6. Darbo užmokesčio padidinimas atsakovei yra nepagrįstas, žalingas įmonei, pažeidžiantis kitų kreditorių interesus. Atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo kad įmonė faktiškai yra nemoki ir iš jos tokio darbo užmokesčio ji negaus / negalės gauti, todėl turėjo kitą tikslą – siekė gauti kuo daugiau lėšų bankroto byloje iš valstybės Garantinio fondo ir iš įmonės turto kaip pirmosios eilės kreditorė. Tokiu atveju, jei ginčo sandoris liktų galioti, atsakovė įgytų teisę į maksimalią t. y. 4 380,00 Eur Garantinio fondo išmoką. Akivaizdu, jog Garantinio fondo lėšų išmokėjimas atsakovei prieštarautų viešajam interesui, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
7. Mano, kad atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio suma pagal su ja sudarytą darbo sutartį yra lygi 1 646,14 Eur, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą tiktai į šios sumos išmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo paimti iš įmonės ir negrąžinti 6 353,86 Eur. Atsakovei negrąžinus įmonei be teisinio pagrindo paimtų piniginių lėšų, įmonei buvo padaryta žala, kurią atsakovė privalo atlyginti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Motyvuoja tuo, kad ginčijamo sutarties priedo su ieškove nesudarė ir sutarties priedo pagrindu negavo jokių mokėjimų iš ieškovės. Priedas nebuvo perduotas administratoriui, todėl tai patvirtina faktą, kad jis nesudarytas ir jis nesukūrė šalims teisnių pasekmių. Mano, kad mažai tikėtina, jog darbo sutartį sudarius 2022 m. kovo 17 d., tą pačią dieną ją reikėjo keisti, nustatant dešimt kartų didesnį mėnesinį darbo užmokestį. Tai prieštarauja protingumo kriterijui, o ir bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Pažymi, kad darbo sutarties ir sutarties priedo parašo rekvizitai skiriasi (skiriasi L. V. parašas), mano, kad tai netikras dokumentas arba dokumento ruošinys (projektas), todėl ieškovė, norėdama remtis ginčijamu sutarties priedu, turėtų pateikti jo originalą. Ieškovės administratoriui buvo pateikti dokumentai (įsakymai), kurių pagrindu atsakovei buvo pagrįstos 7 000,00 Eur ir vėliau 1 000,00 Eur sumos išmokėjimas atsakovei, tačiau ieškovės atstovas jų ieškinyje nenurodė ir nepaaiškino jų nepateikimo aplinkybių. Kaip matyti, ieškinyje nurodytos sumos buvo išmokėtos, tiek kaip darbo užmokesčio dalis, tiek kaip atskaitingam asmeniui įmonės lėšos, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog sutarties priedo pagrindu tarp šalių buvo susitarta dėl 8 650,53 Eur mėnesinio atlyginimo atsakovei mokėjimo. Ieškovės norėdama remtis ginčijamu sutarties priedu, turėtų pateikti jo originalą, kad atsižvelgiant į nurodytus dokumento trūkumus galima būtų įvertinti šio dokumento autentiškumą.
9. Mano, kad žalos atlyginimo klausimas galėtų būti keliamas tik nustačius visas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 - 6.249 straipsniai). Pažymi, kad ieškovė netinkamai nurodo atsakovės darbo pas ieškovę laikotarpį (nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.), nes atsakovė buvo išrinkta ieškovės vienasmeniu valdymo organu - bendrovės vadove nuo 2022 m. sausio 21 d., todėl nuo šio momento atsakovė įgijo teisę ir į darbo užmokestį. Atsakovės darbo pradžia ieškovės vadovės pareigose prasidėjo sudėtingomis aplinkybėmis: buvusi ieškovės direktorė L. T. neteikė ieškovės akcininkui UAB „Lavinta“ bendrovės įstatų; 2017 – 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinių; 2017 - 2021 m. akcininko sprendimų. Dėl to 2022 m. sausio 21 d. sprendimu sprendė dėl L. T. tinkamumo eiti pareigas ir atstatydinimo (ir atstatydino), bei naujo bendrovės vadovo paskyrimo, pareikalavo iki 2022 m. sausio 20 d. 15.00 val. perduoti akcininko įgaliotam atstovui – R. P. visus UAB „Miesto skalbykla“ dokumentus, turtą, kasos aparatą, darbuotojų sąrašą, skolininkų sąrašą, kreditorių sąrašą, bendrovės antspaudą ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės prietaisus ir kodus, nurodyti asmenį vykdžiusį UAB „Miesto skalbykla“ buhalterinę apskaitą ir jo kontaktus, perduoti buhalterinės apskaitos programą. 2022 m. sausio 13 d. L. T. raštu pranešė, jog ji neteiks nurodytų dokumentų, nes UAB „Miesto skalbykla“ nedirba nuo 2021 m. sausio mėn. UAB „Miesto skalbykla“ buvusiai direktorei neparduodant turto ir dokumentų, UAB „Miesto skalbykla“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminį tyrimo dėl aplaidaus ar apgaulingo UAB „Miesto skalbykla” buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelių piniginių lėšų sumų pasisavinimo. 2022 m. balandžio 13 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo institucija rado dalį dokumentų ir turto – antspaudus, prisijungimą prie elektroninės bankininkystės, kompiuteris, bedrovės dokumentai buvo rasti pastato adresu (duomenys neskelbtini) kieme esančiame krovininiame automobilyje Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėta, kad iki 2021 m. gruodžio 28 d. UAB „Miesto skalbykla“ vyko bankinės operacijos.
10. Pažymėjo, kad dėl buvusios direktorės L. T. veiksmų ieškovė UAB „Miesto skalbykla“ negalėjo įgyvendinti savo teisės į turimą turtą ir dokumentus, prisijungti prie banko sąskaitos, antspaudai, buhalteriniai dokumentai neperduoti, todėl ir formali darbo sutartis įforminta tarp ieškovės ir atsakovės tik nuo 2022 m. kovo 17 d., tačiau atsakovės teisė į darbo užmokestį atsirado nuo jos išrinkimo momento, t. y. nuo 2022 m. sausio 21 d. Apmokėjimo už darbą nuo atsakovės išrinkimo momento pagrindimą iš dalies patvirtina ir ieškovės akcininko 2022 m. balandžio 30 d. sprendimai (įsakymai) dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovei pagrindimo ir dydžio, todėl atsakovė pradėjusi eiti ieškovės vadovės pareigas turėjo teisinį pagrindą darbo užmokestį gauti nuo 2022 m. sausio 21 d., t. y. nuo pareigų vykdymo pradžios. Atsakovės darbo teisiniai santykiai su ieškove baigėsi ne 2022 m. rugpjūčio 1 d., kaip kad nurodo ieškovė, o įsiteisėjus nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d. Mano, kad ieškovės argumentas sieti atsakovės darbo santykių pasibaigimą su 2022 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu „Dėl UAB Miesto skalbykla“ apraustojo socialinio draudimo pabaigos įrašymo“ yra teisiškai nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimu kai įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui – šiuo atveju tai 2022 m. gruodžio 6 d. Pažymi, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės truko nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. 10 mėnesių ir 17 dienų ir už nurodytą laikotarpį ieškovė privalėjo mokėti atsakovei darbo užmokestį.
11. Per visą darbo pas ieškovę laikotarpį atsakovei buvo sumokėta 8 413,63 Eur. Pažymi, jog ieškovės pateiktas mokėtino atlyginimo atsakovei „į rankas“ apskaičiavimas, kai atlyginimas yra 800 Eur „ant popieriaus“ yra netikslus (apskaičiuojant neišskaičiuotas neapmokestinamas pajamų dydis, nepagrįsti mokesčių dydžiai), t. y. atlyginimas „į rankas“ turėtų būti ne mažesnis, kaip 587,24 Eur. Mano, kad atsakovės gauta 8413,63 Eur suma už darbą ieškovės interesais per 10 mėnesių 17 dienų laikotarpį nėra nesąžiningas ir neteisėtas atsakovės elgesys, tai pat tai nepažeidė ieškovės ar jos kreditorių interesus. Gautą sumą padalinus iš išdirbto laiko, susidaro, jog atsakovei buvo sumokėtas 801 Eur dydžio atlyginimas iki mokesčių, o tai atitinka darbo sutartyje nurodytą dydį. Atsakovės atliekamos funkcijos atitiko bendrovės veiklos tikslus, darbo užmokestis, kartu su priedais komerciškai pagrįstas ir yra mažesnis nei rinkos vidurkis (vidutinis darbo užmokestis 2022 m. buvo 1119 Eur (neto) arba 1785,4 Eur (bruto), atsakovė viena atliko visą ieškovės veiklos koordinavimą, buhalterės nebuvo, akcininkas sutiko su tokio dydžio darbo užmokesčio mokėjimu bendrovės vadovui. Atlyginimo ieškovės vadovui mokėjimas negalėjo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesų, nes ieškovės įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra pirmesnės eilės. Daugiau pirmesnės eilės kreditorių ieškovė neturėjo, todėl sumokėdama 800,00 Eur atlyginimą per mėnesį atsakovei, ji nepažeidė kitų kreditorių interesų. Susitarimas dėl 800,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčio negali būti laikomas nesąžiningu ir neteisėtu, todėl ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Miesto skalbykla“ iš atsakovės R. P. 6 353,86 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 353,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:
12.1. Konstatavo, kad juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančio susitarimo sudarymas buvo nulemtas nesąžiningų, sąmoningų ir tikslingų akcininkės L. V. ir atsakovės (akcininkės dukters) veiksmų. Atsakovė, atstovaudama ieškovei, sudarydama papildomą susitarimą, ir žinodama apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, planavo skubiai „ištraukti“ iš bendrovės ten buvusias įmones lėšas ir veikė ne bendrovės interesais, o siekė asmeninės naudos – taip veikdama prieš juridinį asmenį. Atsakovė R. P. veikė pasinaudodama savo, kaip bendrovės direktorei, suteiktais įgaliojimais ir piktavališkai susitarė su L. V. skubiai imtis priemonių bendrovės piniginių lėšų išgryninimui.
12.2. Nustatė, kad 2022 m. kovo 17 d. UAB „Miesto skalbykla“ sudarė darbo sutartį Nr. 1 su R. P., nustatant 800,00 Eur mėnesio alga (Sutarties 1.3 p.), dirbant 1 val. per pamainą, 5 kartus per savaitę. Nustatė, kad atsakovė iš įmonei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 23 d. išėmė 7000,00 Eur bei 2022 m. kovo 31 d. išėmė 1000,00 Eur ir ūkinės operacijos įmonės apskaitoje nefiksavo.
12.3. Teismas pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad dirbama direktore, atsakovė nereguliariai mokėjo sau numatytą atlyginimą (2022 m. balandžio 2 d. išmokėta 363,63 Eur, 2023 m. birželio 2 d. – išmokėta 50,00, t. y. viso išmokėta 413,63 Eur darbo užmokesčio), nemokėjo įmokų VSDFV, tačiau akcininkė L. V. (atsakovės mama) priėmė eilę tos pačios dienos įsakymų su tikslu išgryninti bendrovės lėšas, tai patvirtina 2022 m. kovo 21 d. Įsakymas Nr. 2022/01, 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymas dėl atlyginimo priedo Nr. 2022/02, 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymas Nr. 2022/03 bei 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymas Nr. 2022/4, kur jau buvo „žinoma į priekį“, kad atsakovė R. P. dirbs padidintu krūviu iki 2022 m. liepos mėnesio.
12.4. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2022 m. birželio 21 d. pateikė priedą prie darbo sutarties Nr. 01, kur darbo sutartis pakeista (papildyta), t. y. nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatytas 8650,53 Eur mėnesinį atlyginimas atsakovei; minėto papildymo prie darbo sutarties (dokumento originalo) administratoriui atsakovė nepateikė. Atsakovė ginčija šį papildomą susitarimą, tačiau negalėjo paaiškinti – kokiu būdu ji pati jį pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, patvirtindama pateikimą elektroniniu parašu.
12.5. Teismas atsakovės teiginį, kad paimtus 8 000,00 Eur traktuoja kaip atlyginimą už darbą direktorės pareigose, vertino kritiškai, nes darbo užmokestis yra mokamas už praėjusį mėnesį, kaip ir nurodyta pateiktoje darbo sutarties 1.3. punkte, kuriame numatyta, kad darbo užmokestis mokamas einamojo mėnesio 20 ir kito mėnesio 10 dienomis ir jokiu būdu ne pusę metų į priekį. Todėl šį atsakovės argumentą atmetė kaip neapgrįstą kaip ir teiginį, kad ieškovės paskaičiuotas atlyginimo dydis neatitinka tiesos, nes neįskaičiuotas NPD, nors pati VSDFV teikė mokėjimo žiniaraščius, kur nurodytas, kad NPD yra 0 tarifas.
12.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ginčijamas papildomas susitarimas yra nesudarytas ir nesukeliantis teisinių pasekmių, nes jo nėra, o VSDFV nėra institucija, registruojant darbo sutartis. Pažymėjo, kad pats faktas, kad tokį susitarimą pateikė pati atsakovė tai patvirtindama elektroniniu parašu, patvirtina aplinkybes, kad šis darbo sutarties papildymas buvo sudarytas ir pasirašytas bei pateiktas, tačiau dokumento originalą turėjo tik pati atsakovė. Tik atsakovė galėjo pateikti šio dokumento originalą tiek VSDFV, tiek nemokumo administratoriui, tiek teismui, tačiau sąmoningai jo nepateikė ir neigia papildymo prie darbo sutarties egzistavimą.
12.7. Teismas, įvertinęs papildomo susitarimo turinį, bylos rašytinius įrodymus, ieškovės nurodytas aplinkybes, šalių parodymus, konstatavo esant teisiškai pagrįstų pagrindų papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui ar sudarytą dėl piktavališko susitarimo.
12.8. Pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakove R. P. buvo sudaryta 2022 m. kovo 17 d., todėl ši data laikoma atskaitos tašku atlyginimo gavimo / išmokėjimo prasme. Atsakovės teiginys, kad ji dirbo bendrovėje nuo 2022 m. sausio 21 d. esant sudėtingoms aplinkybėms dėl buvusios direktorės netinkamų veiksmų ir dokumentų nesutvarkymo ar negrąžinimo bendrovei, teismo vertinimu nesudarė teisėto pagrindo mokėti už tai atsakovei atlyginimą pagal darbo sutartį, kuri buvo sudaryta po dviejų mėnesių. Šiuo atveju teismas visiškai sutiko su ieškovės atstovo teiginiu, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. VSDFV Klaipėdos skyriui konstatavus, kad UAB „Miesto skalbykla“ veiklos nevykdo bei priėmus sprendimą dėl R. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos, su atsakove turėjo būti nutraukta darbo sutartis, todėl laikytina, kad nuo tos datos baigėsi atsakovės darbo sutartiniai santykiai su įmone.
12.9. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad darbo sutartis su atsakove galiojo 2022 m. kovo 18 d. – 2022 m. rugpjūčio 1 d. periodu, sprendė, kad mokėtino darbo užmokesčio suma už šį laikotarpį sudaro 2059,77 Eur (210,17 Eur už kovo mėn. + 462,40 Eur x 4 už balandžio – liepos mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 2 d. atsakovei buvo išmokėta 363,63 Eur atlyginimo, o 2022 m. birželio 2 d. – 50,00 Eur, konstatavo, kad atsakovei buvo išmokėta 413,63 Eur darbo užmokesčio suma. Įvertinus tai, kad atsakovei buvo išmokėta 413,63 Eur darbo užmokesčio suma, atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio sumą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., sudaro 1646,14 Eur darbo užmokesčio sumos išmokėjimą (2059,77 Eur – 413,63 Eur = 1646,14 Eur). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paimti iš įmonės ir negrąžinti likusios sumos, t. y. 6353,86 Eur atsakovė neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovei negrąžinus įmonei be teisinio pagrindo paimtas pinigines lėšas, įmonei buvo padaryta 6 353,86 Eur žala, kurią atsakovė privalo atlyginti.
12.10. Nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės R. P. priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:
13.1. Nurodo, kad ginčo esmę sudaro tinkamas teisės normų reglamentuojančių darbo užmokesčio mokėjimą juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui (bendrovės vadovui) taikymas ir aiškinimas, nes būtent nuo to priklauso ginčo sureguliavimas. Konstatavus, jog darbo užmokestis juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui (bendrovės vadovui) privalo būti mokamas už visą įgaliojimų laikotarpį, pirmosios instancijos teismo sprendimą negali būti laikomas pagrįstu.
13.2. Nurodo, kad atsakovė ieškovės vadove išrinkta nuo 2022 m. sausio 21 d. Viešame Juridinių asmenų registre šie duomenys yra įregistruoti, todėl akivaizdu, jog atsakovė savo pareigas pradėjo vykdyti nuo jos išrinkimo dienos nuo 2022 m. sausio 21 d., todėl nuo šio momento atsakovė įgijo teisę ir į darbo užmokestį. Byloje surinkti duomenys, jog atsakovės darbo pradžia ieškovės vadovės pareigose prasidėjo ekstraordinariomis aplinkybėmis, nes naujam direktoriui nebuvo perduoti ieškovės dokumentai ir turtas. Tik ikiteisminių tyrimo institucijų pagalba dalis dokumentų ir turto surasti, būtent po to buvo su atsakove sudaryta darbo sutartis.
13.3. Pažymi, kad dėl neteisėtų ankstesnių ieškovės vienasmenio valdymo organo L. T. veiksmų ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisės į turimą turtą ir dokumentus, todėl ir formali darbo sutartis įforminta tarp ieškovės ir atsakovės tik nuo 2022 m. kovo 17 d., tačiau atsakovės teisė į darbo užmokestį ir patys darbo santykiai atsirado nuo jos išrinkimo momento, t. y. nuo 2022 m. sausio 21 d.
13.4. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, jog atsakovei darbo užmokestis priklauso ne nuo atsakovės įgaliojimų įgijimo pradžios, kai atsakovė pradėjo veikti ieškovės interesais ir susiklostė ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai atitinkantys darbo teisinių santykių esmę, o nuo rašytinės darbo sutarties sudarymo netinkamai taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl bendrovės vadovo darbo pradžios, taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių esmės, t. y. jog nuo atsakovės paskyrimo ieškovės vadove tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai darbo santykiai, todėl atsakovės darbo pradžios momentas yra nustatytas netinkamai, dėl šių priežasčių neteisingai ir paskaičiuotas darbo užmokesti atsakovei.
13.5. Akcentuoja, kad atsakovės darbo teisiniai santykiai su ieškove baigėsi ne 2022 m. rugpjūčio 1 d., kaip kad nurodo ieškovė, o įsiteisėjus nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d., teisiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas sieti atsakovės darbo santykių pasibaigimą su 2022 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu „Dėl UAB Miesto skalbykla“ apraustojo socialinio draudimo pabaigos įrašymo“, kai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kada juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimu, t. y. kai įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui, šiuo atveju tai 2022 m. gruodžio 6 d.
13.6. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadas dėl atsakovės darbo trukmės netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias bendrovės vadovo darbo santykių pabaigą, todėl atsakovės darbo pabaigos momentas yra nustatytas netinkamai, dėl šių priežasčių neteisingai ir paskaičiuotas darbo užmokestis atsakovei.
13.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs atsakovės darbo pradžios ir pabaigos momentus, padarė nepagrįsta išvadą, jog atsakovė gavo daugiau darbo užmokesčio nei jai priklauso, todėl nepagrįstai tai kvalifikavo kaip pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.
13.8. Akcentuoja, kad ieškovė prašė pripažinti 2022 m. kovo 17 d. priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 negaliojančiu nuo sudarymo momento (toliau – sutarties priedas). Ieškovės prašomas pripažinti sutarties priedas neva buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės, ir neva sukūrė atsakovei teisinį pagrindą gauti nepagrįstai didelį darbo užmokestį iš ieškovės. Nors rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra nurodyta patenkino ieškinio turinio dalis dėl 2021 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimo (priedą), pripažinimo negaliojančiu, tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyta, 2021 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimas pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui ar sudarytas dėl piktavališko susitarimo
13.9. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, jog ieškovės pateiktą susitarimo priedą šalys vykdė, o tai patvirtina atsakovės pateiktą byloje pareiškimą, jog ginčijamo sutarties priedo su ieškove nėra sudariusi ir sutarties priedo pagrindu nėra gavusi jokių mokėjimų iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl lėšų priteisimo patenkino ne kaip negaliojančio sandorio pasekmių sprendimą, o kitais pagrindais.
Šalies argumentai
13.10. Vien tai, jog ir teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė patenkino ieškinio turinio dalies dėl 2021 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimo (priedą), pripažinimo negaliojančiu, nesprendė dėl restitucijos, liudija, kad teismas tokio sandorio negaliojimo teisinės reikšmės neįžvelgė, tik formaliai išsprendė ieškovės reikalavimą, tą patvirtina ir negaliojimų pagrindų įvardijimas „pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui ar sudarytas dėl piktavališko susitarimo“, t. y. teismas net nenurodė aiškaus sandorio negaliojimo pagrindo, palieka savo sprendime „abejonę“.
Atsiliepimas
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:
14.1. Pažymi, kad atsakovė 2022 m. birželio 21 d. VSDFV pateikė elektroniniu parašu pasirašytą adoc failą su jame prisegtu darbo sutarties priedu. Kaip matyti iš pateikto failo turinio, kartu su ginčijamu darbo sutarties priedu taipogi yra pateiktas pačios atsakovės pasirašytas darbo užmokesčio apskaičiavimo už 2022 m. gegužės mėnesį žiniaraštis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktame žiniaraštyje nurodyta darbo užmokesčio suma sutampa su Priede prie darbo sutarties nurodyta darbo užmokesčio suma, t. y. 8650,53 Eur.
14.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visus su įmonės veikla susijusius veiksmus atliko pati, buhalterės neturėjo, todėl akivaizdu, jog minėtus dokumentus VSDFV pateikė pati atsakovė. Pažymi, kad 8650,53 Eur darbo užmokesčio suma yra užfiksuota ir Sodros pateiktame atsakovės socialinio draudimo įmokų duomenyse bei tokiu būdu, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyti motyvai, neva ginčijamo darbo sutarties priedo nėra sudariusi, taip pat tai, kad minėtas dokumentas yra netikras, neatitinka faktinių aplinkybių.
14.3. Pažymi, kad darbo sutartis tarp UAB „Miesto skalbykla“ ir atsakovės buvo sudaryta 2022 m. kovo 17 d., tai reiškia, kad sutartiniai darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės atsirado būtent 2022 m. kovo 17 d., o ne, kaip teigia atsakovė, nuo jos paskyrimo į UAB „Miesto skalbykla“ vadovės pareigas 2022 m. sausio 21 d. Laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 21 d. iki darbo sutarties sudarymo 2022 m. kovo 17 d. Atsakovė įmonėje veikė ne darbo sutarties, o atstovavimo sutarties pagrindu.
14.4. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad apmokėjimo už darbą nuo atsakovės išrinkimo momento pagrindimą iš dalies patvirtina ir ieškovės akcininko 2022 m. balandžio 30 d. sprendimai (įsakymai) dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovei pagrindimo ir dydžio, todėl atsakovė pradėjusi eiti ieškovės vadovės pareigas turėjo teisinį pagrindą darbo užmokestį gauti nuo 2022 m. sausio 21 d.
14.5. Nurodo, kad atsakovės byloje pateikti 2022 m. balandžio 30 d. sprendimai (įsakymai) negali būti pripažįstami rašytiniais įrodymais turinčiai juridinę galią dėl sekančių aplinkybių. Pati atsakovė nevertino jų kaip juridinę reikšmę turinčių dokumentų, o atsakovė teisiniu pagrindu darbo užmokesčio padidinimui laikė 2022 m. birželio 21 d. VSDFV pateiktą darbo sutarties priedą, o ne įsakymus dėl priedo prie darbo užmokesčio suteikimo. Atsakovės pateiktuose įsakymuose nurodyta, kad jų sudarymo data yra 2022 m. balandžio 30 d. Darbo sutarties priedas VSDFV yra pateiktas 2022 m. birželio 21 d., t. y. vėliau nei priimti įsakymai, tad akivaizdu, jog pati atsakovė traktavo, kad darbo užmokestis yra padidintas ne įsakymų, o darbo sutarties priedo pagrindu. Be to, įsakymuose numatoma, kad priedas prie atlyginimo yra skiriamas už padidintą darbo krūvį gegužės, birželio, liepos mėnesiais. Akivaizdu, jog 2022 m. balandžio 30 d. negalėjo būti žinoma, kad atsakovės gegužės – liepos mėnesiais turės papildomą darbo krūvį.
14.6. Pažymi, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė vykdė darbines funkcijas po 2022 m rugpjūčio 1 d., nėra. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat iš banko sąskaitų išrašų, atsakovė su įmonės veikla susijusius veiksmus vykdė tik 2022 m. kovo – birželio mėnesiais, atkreipia dėmesį į tai, kad pati atsakovė, teikdama atsiliepimą į VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Miesto skalbykla“ iškėlimo, taipogi pripažino ir nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo.
14.7. Akcentuoja, kad darbo sutarties pagrindu mokėtina darbo užmokesčio suma turi būti aiškiai apibrėžta ir konkreti suma. Be to, darbo sutarties pagrindu apskaičiuotas darbo užmokestis galėjo būti išmokamas einamojo mėnesio 20 dieną ir kito mėnesio 10 dienomis (Sutarties 1.3 p.). Esamu atveju, atsakovė sau išsimokėtą 8 413,63 Eur sumą (iš kurios 8000,00 Eur suma buvo išmokėta 2022 m. kovo mėn.) bando „pritemti“ prie darbo užmokesčio sumos, motyvuodama tuo, kad jos skaičiavimu gauta suma „iš esmės“ atitinka darbo užmokesčio sumą. Akivaizdu, jog tokie argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
16. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. UAB „Miesto skalbykla“, atstovaujama akcininkės L. V., sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 01 su R. P., direktorės pareigoms, nustatant 800,00 Eur mėnesio algą (Sutarties 1.3 p.), dirbant 1 val. per pamainą, 5 kartus per savaitę (Sutarties 4 p.), sutartis įsigaliojo 2022 m. kovo 18 d. (sutarties 7 p.). Iš Priedas prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17, nustatyta, kad Darbo sutartis pakeista (papildyta): nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatomas 8 650,53 Eur mėnesinis atlyginimas. Atsakovė šį dokumentą VSDFV pateikė 2022 m. birželio 21 d.
19. Iš AB Šiaulių banko išrašų nustatyta, kad atsakovei viso buvo išmokėta 413,63 Eur darbo užmokesčio, kurios paskirtyje nurodoma „atlyginimas“ : 2022 m. balandžio 2 d. buvo išmokėta 363,63 Eur suma, 2023 m. birželio 2 d. buvo išmokėta 50,00 Eur suma.
20. 2022 m. kovo 21 d. Įsakymu Nr. 2002/01, L. V. įsakė apsaugojimu tikslu UAB „Miesto skalbykla“ įmonės lėšas skirti direktorei R. P. ir palikti juos saugoti iki bus nuspręsta – kur juos panaudoti; 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymu dėl atlyginimo priedo Nr. 2002/02 nurodyta, kad dėl papildomo darbo krūvio direktorei R. P. už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius skiriamas priedas prie atlyginimo 7 850,53 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymu Nr. 2022/03 L. V. įsakė pagal 2022 m. kovo mėn. 21 d. įsakymą nuimtus pinigus išmokėti direktorei R. P.; 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymu dėl atlyginimo priedo Nr. 2002/4 L. V. įsakė dėl papildomo darbo krūvio direktorei R. P. už 2022 m. liepos mėnesį skirti priedą prie atlyginimo 2 250,00 Eur;
21. 2022 m. sausio 21 d. akcininko sprendimu L. T. nuo 2022 m. sausio 21 d. atšaukta iš bendrovės direktorės pareigų, pareikalaujant perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, į UAB „Miesto skalbykla“ bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas nuo 2022 m. sausio 21 d. paskirtas A. P..
22. Iš finansinių dokumentų nustatyta, kad R. P. 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. kovo 31 d. atliko grynųjų pinigų išėmimo operacijas iš įmonei priklausančios AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 23 d. – 7 000,00 Eur sumai, 2022 m. kovo 31 d. – 1 000,00 Eur.
23. 2022 m. liepos 11 d. duomenimis, UAB „Miesto skalbykla“ turėjo 39640,22 Eur įsiskolinimą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ taip pat turėjo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
24. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina aplinkybes, kad vieninteliu UAB „Miesto skalbykla“ akcininku ginčijamo sandorio sudarymo metu (nuo 2017 m. gegužės 18 d.) buvo UAB „Lavirita“, kurios vienasmeniu valdymo organu - direktore buvo atsakovė - R. P. (paskirta direktore nuo 2014 m. liepos 15 d.).
25. VSDFV Klaipėdos skyrius konstatavo, kad UAB „Miesto skalbykla“ veiklos nevykdo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir priėmė sprendimą dėl R. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos.
26. Pateikti UAB „Miesto skalbykla“ darbo užmokesčio žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad R. P. priskaičiuotas 800,00 Eur atlyginimas, iš kurio išskaičiuota 20 proc. pajamų mokestis, 19,5 proc. sodra, 2,7 proc. pensijos kaupimas, 1,77 proc. sodra, taikomas 0 proc. NPD ir turėjo būti išmokamas 462,40 Eur atlyginimas „į rankas“, t. y. už 2022 m. kovo mėnesį atsakovė turėjo gauti 210,17 Eur atlyginimą, o už 2022 m. balandžio – liepos mėnesius – 1849,40 Eur (462,40 x 4), viso – 2059,77 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
27. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „Miesto skalbykla“ iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-832-777/2022) pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto skalbykla“.
28. Ieškovė BUAB „Miesto skalbykla“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) pripažinti 2022 m. kovo 17 d. Priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 353,86 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, pagrįstą pagrindą papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui ar sudarytą dėl piktavališko susitarimo. Taip pat sprendė, kad paimti iš įmonės ir negrąžinti likusios sumos, t. y. 6353,86 Eur atsakovė neturėjo teisinio pagrindo, o atsakovei negrąžinus įmonei be teisinio pagrindo paimtas pinigines lėšas, įmonei buvo padaryta 6 353,86 Eur žala, kurią atsakovė privalo atlyginti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „Miesto skalbykla“ iš atsakovės R. P. 6353,86 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6353,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30. Apeliantė (atsakovė) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs atsakovės darbo pradžios ir pabaigos momentus, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė gavo daugiau darbo užmokesčio nei jai priklauso, todėl nepagrįstai tai kvalifikavo kaip pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Akcentuoja ir tai, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė patenkinto ieškinio turinio dalies dėl 2021 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimo (priedą), pripažinimo negaliojančiu, todėl daro išvadą, kad teismas tokio sandorio negaliojimo teisinės reikšmės neįžvelgė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
31. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad atsakovė neturi sutarties priedo originalo ir niekada nesirėmė tokio sutarties priedo aplinkybe, kaip pagrindu gauti atlyginimą iš ieškovės. Akcentuoja, kad ieškovės administratoriui buvo pateikti dokumentai (įsakymai), kuriu pagrindu atsakovei buvo pagristos 7 000,00 Eur ir vėliau 1 000,00 Eur sumos išmokėjimas atsakovei t. y. ieškinyje nurodytos sumos buvo išmokėtos tiek kaip darbo užmokesčio dalis, tiek kaip atskaitingam asmeniui įmonės lėšos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai stokoja pagrįstumo.
32. Šiuo atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. UAB „Miesto skalbykla“ sudarė darbo sutartį Nr. 1 su R. P., nustatyta 800,00 Eur mėnesio alga (Sutarties 1.3 p.), dirbant 1 val. per pamainą, 5 kartus per savaitę. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovė iš įmonei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 23 d. išėmė 7 000,00 Eur bei 2022 m. kovo 31 d. išėmė 1 000,00 Eur ir ūkinės operacijos įmonės apskaitoje nefiksavo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad dirbama direktore, atsakovė nereguliariai mokėjo sau numatytą atlyginimą (2022 m. balandžio 2 d. išmokėta 363,63 Eur, 2023 m. birželio 2 d. – išmokėta 50,00, t. y. viso išmokėta 413,63 Eur darbo užmokesčio), nemokėjo įmokų VSDFV. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įmonės akcininkė L. V. (atsakovės mama) priėmė eilę tos pačios dienos įsakymų su tikslu išgryninti bendrovės lėšas, kadangi tai patvirtina 2022 m. kovo 21 d. Įsakymas Nr. 2002/01, 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymas dėl atlyginimo priedo Nr. 2002/02, 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymas Nr. 2002/03 bei 2022 m. balandžio 30 d. Įsakymas Nr. 2002/4.
34. Atsakovė 2022 m. birželio 21 d. pateikė priedą prie darbo sutarties Nr. 01, kur darbo sutartis pakeista (papildyta), t. y. nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatytas 8 650,53 Eur mėnesinį atlyginimas atsakovei, minėto papildymo prie darbo sutarties (dokumento originalo) administratoriui atsakovė nepateikė. Atsakovė ginčija šį papildomą susitarimą, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismui negalėjo paaiškinti – kokiu būdu ji pati jį pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, patvirtindama pateikimą elektroniniu parašu.
35. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės teiginys, kad ji paimtus 8 000,00 Eur traktuoja kaip atlyginimą už darbą direktorės pareigose vertinamas kritiškai. Visų pirma sudarytoje 2022 m. kovo 17 d. darbo sutartyje tarp UAB „Miesto skalbykla“ ir atsakovės buvo nurodyta, kad atsakovei bus mokamas darbo užmokestis (800,00 Eur) einamojo mėnesio 20 ir kito mėnesio 10 dienomis, darbo užmokestis pravedamas į darbuotojo sąskaitą ar išmokama iš įmonės kasos grynais pinigais. Tačiau 2022 m. kovo 17 d. Priede prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 nurodoma, kad darbo sutartis pakeista (papildyta): Nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatomas 8 650,53 Eur mėnesinis atlyginimas. Pateiktos UAB „Miesto skalbykla“ įmonei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2022 m. kovo 23 d. R. P. iš UAB „Miesto skalbykla“ atsiskaitomosios sąskaitos išėmė 7000,00 Eur, o 2022 m. kovo 31 d. papildomai išėmė 1000,00 Eur. Faktą, kad atsakovė nesąžiningai veikė juridinio asmens naudai patvirtina ir tai, kad išimtų grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančios ūkinės operacijos įmonės apskaitoje nebuvo fiksuotos.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu
36. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorė įrodinėjo, kad darbo užmokesčio padidinimas atsakovei yra nepagrįstas, žalingas įmonei, pažeidžiantis kitų kreditorių interesus, akcentuodama, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo kad įmonė faktiškai yra nemoki ir iš jos tokio darbo užmokesčio ji negaus / negalės gauti, todėl turėjo kitą tikslą – siekė gauti kuo daugiau lėšų bankroto byloje iš valstybės Garantinio fondo ir iš įmonės turto kaip pirmosios eilės kreditorė. Teismas ieškovės įrodinėjamas aplinkybes pripažino įrodytomis, kad juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančio susitarimo sudarymas buvo nulemtas nesąžiningų, sąmoningų ir tikslingų akcininkės L. V. ir atsakovės (akcininkės dukters) veiksmų be kita ko konstatavo esant teisiškai pagrįstų pagrindų papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui ar sudarytą dėl piktavališko susitarimo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises, pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę pažeistus interesus apginti kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 24 punktas).
38. CK 1.82 straipsnyje įtvirtintas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas savaime nesiejamas su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau, jeigu tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šiam straipsniui taikyti svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 36 punktas).
39. Teismų praktikoje, pasisakant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, išaiškinta, kad nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, 28 punktas). Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas).
40. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, ginčydamas sandorį CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas). Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).
41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas ieškovei, tokią išvadą grindė tuo, jog juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančio susitarimo sudarymas buvo nulemtas nesąžiningų, sąmoningų ir tikslingų akcininkės L. V. ir atsakovės (akcininkės dukters) veiksmų. Atsakovė, atstovaudama ieškovei, sudarydama papildomą susitarimą, ir žinodama apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, planavo išgryninti iš bendrovės ten buvusias įmones lėšas ir veikė ne bendrovės interesais, o siekė asmeninės naudos – taip veikdama prieš juridinį asmenį. Atsakovė R. P. veikė pasinaudodama savo, kaip bendrovės direktorei, suteiktais įgaliojimais ir piktavališkai susitarė su L. V. skubiai imtis priemonių bendrovės piniginių lėšų išgryninimui.
42. Kaip jau buvo minėta 2022 m. kovo 17 d. UAB „Miesto skalbykla“, atstovaujama akcininkės L. V., sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 01 su R. P., direktorės pareigoms, nustatant 800,00 Eur mėnesio atlyginimą (Darbo sutarties 1.3 punktas). Iš 2022 m. kovo 17 d. Priedo prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17, matyti, kad Darbo sutartis pakeista (papildyta): nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatomas 8 650,53 Eur mėnesinis atlyginimas. Šiuo atveju darytina išvada, kad nustatytos visos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad sudarytas sandoris pažeidžia juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ir (ar) prieštarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis). Kaip minėta, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų 2022 m. kovo 17 d. Priedo prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 naudingumą UAB „Miesto skalbykla“ ir / ar jos sudarymo tikslus. Atsakovės teikti paaiškinimai šiuo aspektu, bylos įrodymų viseto pagrindu, buvo pripažinti neįrodytais, t. y. nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius, jog ji neturi sutarties priedo originalo ir niekada nesirėmė tokio sutarties priedo aplinkybe, kaip pagrindu gauti atlyginimą iš ieškovės. Šiuos apeliantės teiginius paneigia byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ji minėtą papildymo prie darbo sutarties pati pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patvirtindama pateikimą elektroniniu parašu. Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. kovo 17 d. Priedo prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 pasirašiusių asmenų veiksmų nebūtų galima laikyti sąžiningais, atsižvelgiant į aplinkybes, jog dokumentą pasirašę asmenys, būdami juridinio asmens vadovu (akcininku) ir privalėję užtikrinti tinkamą sudaromo sandorio atvaizdavimą bendrovių apskaitoje, to nepadarė. Jokio teisinio pagrindo ar poreikio sudaryti ginčo sandorį nebuvo įrodyta. Bendrovės siekis yra gauti pelną bei vykdyti pelningą veiklą, o šiuo atveju šio sandorio sudarymas atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, veiklos nevykdymą, sudaro pagrindą spręsti kaip žalingą įmonės finansinei padėčiai. Paminėtina ir tai, kad sutartis pasirašyta tarp asmeniniais, šeimyniniais ryšiais susijusių asmenų, kurie, būdami bendrovių vadovais (akcininkais), neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ir suprato (turėjo suprasti) tokio sandorio neigiamas pasekmes ieškovei.
43. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą pagrįstai pripažino negaliojančia 2022 m. kovo 17 d. Priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 CK 1.82 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu
44. Ieškovė ginčijamą 2022 m. kovo 17 d. Priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17, prašė pripažinti negaliojančia ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sudarytą dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Ieškovė teigė, kad UAB „Miesto skalbykla“ vardu veikianti ir ginčo sandorį sudariusi L. V. yra atsakovės R. P. motina, todėl joms abiem turėjo būti žinoma, kad UAB „Miesto skalbykla“ nuo 2021 metų pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo jokios komercinės veiklos nebevykdė, todėl šios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčinius veiksmus pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus dėl ginčijamos sandorio negaliojimo ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinimo pagrįstais.
45. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė patenkino ieškinio turinio dalies dėl 2022 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimo (priedo), pripažinimo negaliojančiu, nesprendė dėl restitucijos, liudija, kad teismas tokio sandorio negaliojimo teisinės reikšmės neįžvelgė, tik formaliai išsprendė ieškovės reikalavimą, tą patvirtina ir negaliojimų pagrindų įvardijimas „pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui ar sudarytas dėl piktavališko susitarimo“, t. y. teismas nenurodė aiškaus sandorio negaliojimo pagrindo. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija pagrindo sutikti neturi.
46. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.
47. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina tai, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
48. Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 17 d. Priedas prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17, gali būti pripažintas negaliojančia ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, nustačius, kad: pirma, šios sutarties sąlygos buvo nenaudingos ieškovei (atstovaujamajai); antra, nenaudinga sutartis buvo sudaryta dėl tyčinio (piktavališko) ieškovės atstovo ir atsakovės susitarimo.
49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. Priedas prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 buvo aiškiai nenaudingos ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad įmonė nuo 2021 metų pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo jokios komercinės veiklos nebevykdė, be kita ko ginčo sandorio sudarymo metu vien UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ turėjo 39 640,22 Eur įsiskolinimą ir įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, o atsakovė, sudarydama sandorį, buvo nesąžininga (suprato (turėjo suprasti), kad ginčijamas sandoris ieškovei yra žalingas). Tuo tarpu ieškovės atstovė darbdavio vardu ginčo sandorį sudariusi L. V. būdama įmonės akcininkė bei susijusi su atsakove giminystės ryšiais neabejotinai turėjo žinoti apie ieškovės finansinius sunkumus. Tokie ieškovės atstovės L. V. ir atsakovės veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini piktavališkais (tyčiniais), o nurodytos aplinkybės vertintinos kaip suponuojančios pagrindą taikyti CK 1.91 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti, kad ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia ir antruoju ieškovės įvardytu sandorių negaliojimo pagrindu. Apeliantė neišdėstė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą, padarytą išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
50. Apeliantė vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė ieškovės reikalavimą, kadangi nenurodė aiškaus sandorio negaliojimo pagrindo įvardijant „pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui ar sudarytas dėl piktavališko susitarimo“, todėl sprendžia, kad teismas tokio sandorio negaliojimo teisinės reikšmės neįžvelgė, kadangi to nenurodė rezoliucinėje sprendimo dalyje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pozicija nesutinka. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pati apeliantė nurodo, kad teismas motyvuojamojoje dalyje įvardijo, kad 2022 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimas pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui ar sudarytas dėl piktavališko susitarimo. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo motyvų sprendžia, kad sandorio negaliojimo pagrindai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tiek CK 1.82 straipsnio, tiek CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais. Vien tai, kad teismas dėl techninės klaidos nurodė žodį „ar“ nesudaro pagrindo teigti, kad teismas tokio sandorio negaliojimo teisinės reikšmės neįžvelgė, kadangi sprendimo 15 punkte pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant teisiškai pagrįstų pagrindų papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui bei sudarytą dėl piktavališko susitarimo, vertintina, kad aptariamu atveju ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu abiem pagrindais t. y. kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui ir sudarytą dėl piktavališko susitarimo nuo sudarymo momento.
51. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai. Tačiau apeliantės vertinimu, tai, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje nėra nurodyta patenkinto ieškinio turinio dalis dėl 2022 m. kovo 17 d. darbo sutarties pakeitimo (priedo) pripažinimo negaliojančiu, vertina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl lėšų priteisimo patenkino ne kaip negaliojančio sandorio pasekmių sprendimą, o kitais pagrindais. Šiuo atveju kaip jau buvo aptarta aukščiau (nutarties 50 punktas) iš pirmosios instancijos teismo motyvų, aptartų ir nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.82 straipsnio, CK 1.91 straipsnio 1 dalis) teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys buvo patenkintas ieškovės prašomais ir teismo aptartais sandorio negaliojimo pagrindais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas to nenurodė rezoliucinėje sprendimo dalyje, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės reikalavimas patenkintas kitais pagrindais.
52. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo paimti iš įmonės ir negrąžinti likusios sumos, t. y. 6 353,86 Eur teismas pripažino, kad įmonei buvo padaryta 6 353,86 Eur žala, kurią atsakovė privalo atlyginti. Apeliantė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymi, kad teismui nesprendus dėl restitucijos taikymo iš esmės nebuvo įžvelgta sandorio negaliojimo teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
53. Kaip jau buvo aptarta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu ieškovės nurodytais pagrindais, sprendė dėl žalos atlyginimo ieškovei. Nors iš teismo aptartų ir nurodytų motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu ir priteisdamas ieškovės prašomą atlyginti žalą iš esmės vertino tai, kad šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį, t. y. iš esmės restitucijos taikymą išsprendė kaip žalos atlyginimo klausimą. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl žalos atlygimo ir toliau išsprendžia restitucijos taikymo klausimą. Paminėtina, kad dėl keičiamos kvalifikacijos apeliantės padėtis nėra pabloginama, kadangi pirmosios instancijos teismas vietoje restitucijos taikymo 6 353,86 Eur sumą priteisė kaip žalą.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).
55. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu sandorį CK 1.82 straipsnio, CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais, tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tik netinkamas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir UAB „Kriptonika“ v. I. D., A. D., V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-105/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008). Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
56. Pagal CK 1.82 straipsnio 4 dalį, pripažinus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį negaliojančiu, yra taikoma dvišalė restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
57. Kadangi ginčijamo sandorio, kurio pagrindu atsakovė 2022 m. kovo 23 d. iš UAB „Miesto skalbykla“ atsiskaitomosios sąskaitos išėmė 7 000,00 Eur, o 2022 m. kovo 31 d. papildomai išėmė 1 000,00 Eur pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio bei CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atsakovė turėjo pagrindą į 1 646,14 Eur sumos išmokėjimą, atsakovė turi grąžinti gautus 6 353,86 Eur. Ieškovė jokios naudos, kuri galėtų būti įvertinta pinigais, iš sandorio negavo, todėl ji atsakovei nieko perduoti neturi.
58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau iš dalies netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies pagrįstą sprendimą, kuris keistinas, konstatuojant, kad pripažinus negaliojančiu 2022 m. kovo 17 d. Priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 taikytina vienašalė restitucija ir iš atsakovės R. P. priteistina 6 353,86 Eur suma, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikštų reikalavimų tenkinimo apimties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo yra perkvalifikuota taikant restituciją, spręstina, kad pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstytinos, kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.
62. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti negaliojančiu tarp ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto skalbykla“ ir atsakovės R. P. sudarytą 2022 m. kovo 17 d. Priedą prie darbo sutarties Nr. 01/2022.03.17 nuo sudarymo momento.
Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Miesto skalbykla“ iš atsakovės R. P. 6 353,86 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 353,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“