Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.1.12.15; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.8; 3.3.1.20

2023 m. gruodžio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. S. ieškiniu prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1683-767/2016 priteistą iš atsakovo T. R. jo nepilnamečiam vaikui R. R. išlaikymo dydį, nustatant išlaikymą po 365 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos sumokant vaiko motinai K. S., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 2) priteisti iš atsakovo T. R. visas K. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, todėl prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji. Vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 730 Eur. Ieškovės vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti 365 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 365 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino: 1) pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1683-767/2016 dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo T. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 365 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023 m. kovo 22 d., iki vaiko R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovę motiną K. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti; 2) priteisė iš atsakovo T. R. 225 Eur išlaidas už advokato pagalbą ieškovei K. S.; 3) priteisė iš atsakovo T. R. bylinėjimosi išlaidas: 99 Eur žyminį mokestį ir 28,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; 4) priteisė iš atsakovo T. R. 127,86 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei J. M.

4. Teismas padarė išvadą, kad nuo išlaikymo dydžio priteisimo momento pasikeitė vartojimo kainų lygis, pabrango pragyvenimas, vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, dėl to jo poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms, todėl išaugo vaiko išlaikymo išlaidos ir atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismas įvertinęs, kad ankstesniu teismo sprendimu priteista suma yra nepakankama pasikeitusių šalių vaiko minimalių poreikių patenkinimui, sprendė, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 730 Eur suma. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovas neišsakė savo argumentų dėl sūnaus išlaikymo padidinimo, prieštaravimų nepareiškė, jog nėra žinoma, ar atsakovas turi kitus išlaikytinius, sprendė, kad atsakovas gali kas mėnesį mokėti sūnui 365 Eur išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo posėdžio metu byloje net nebuvo duomenų apie šaukimo įteikimą/neįteikimą atsakovui, todėl egzistuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovui apie posėdį buvo pranešta netinkamai – telefonu teismo posėdžio dieną, prieš pat posėdžio pradžią.

5.2. Nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teismui buvo žinoma, kadangi atsakovui 2023 m. balandžio mėnesį buvo įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, tuo pačiu adresu atsakovui buvo atsiųstas teismo sprendimas. Jokių kliūčių įteikti atsakovui teismo šaukimą nebuvo. Teisėjas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad atsakovas nežino apie posėdį ir kad šaukimas jam neįteiktas, tačiau teismas vis vien nutarė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, tuo grubiai pažeisdamas procesinės teisės normas.

5.3. Teismas neištyrė atsakovo turtinės padėties, paviršutiniškai tyrė nepilnamečio vaiko poreikius, dėl ko buvo priteistas neproporcingai didelis išlaikymas.

5.4. Pasibaigus bylos nagrinėjimui teismas išsireikalavo duomenis iš viešųjų registrų, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog teismas sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo išvados, jog atsakovo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra, atsakovas dirba, padarytos remiantis duomenimis, gautais teismui išėjus į pasitarimo kambarį. Teismas pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įvirtintą vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, nenustatęs atsakovo turtinės padėties, nusprendė padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį.

5.5. Teismas vaiko poreikių 730 Eur sumą nustatė, remdamasis vien ieškovės pateikta lentele, nepateikus jokių įrodymų apie išlaidas vaikui, nors ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė 96 Eur dydžio kasmėnesines išlaidas aprangai ir avalynei (kas neprotingai daug), 73 Eur išlaidas beisbolui, 60 Eur odontologo paslaugoms. Niekuo nepagrįsta klasės fondui skiriama suma - 15 Eur per mėnesį, t. y. 180 Eur metams. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas neįvertino, kad ieškovė gauna 85,00 valstybės paramą (vaiko pinigus).

5.6. Teismas į vaiko poreikius nepagrįstai įtraukė 132 Eur dydžio paskolą, t. y. perkėlė ieškovės ir jos sutuoktinio finansinę kreditinę naštą atsakovui, be to, byloje net nėra duomenų apie paskolą, apie mokamas sumas. Finansinių įsipareigojimų prisiėmimas yra ne vaikų, bet išimtinai ieškovės ir jos sutuoktinio apsisprendimo klausimas. Atėmus valstybės teikiamą 85 Eur paramą bei 132 Eur paskolos sumą, vaiko poreikių suma sumažėja iki 513 Eur.

5.7. Ieškovė suklaidino teismą, o teismas net ir nesiaiškino, kad nuo 2020 m. lieps mėnesio atsakovas mokėjo sūnaus išlaikymui ne po 150,00 Eur, bet po 200 Eur, o nuo 2023 m. balandžio moka po 250 Eur. Mokamos sumos viršija pagal įstatymus indeksuotas indeksuotas sumas. Be to, ieškovė neatskleidė, kad atsakovas pirko sūnui du telefonus, dviratį, planšetinį kompiuterį, kad sūnus vasarą būna pas atsakovą ne mažiau keturių savaičių. Praėjusią vasarą atsakovas sūnui padovanojo 150 Eur, kuriuos vaikas atidavė ieškovei. Todėl teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo.

5.8. Teismas buvo šališkas, nes ieškovei atsakinėjant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo klausimą, ar atsakovas reguliariai moka 150 Eur dydžio išlaikymą, ieškovei nurodžius, kad taip, tik perveda, kaip ji suprato, iš draugo sąskaitos, teismas pasakė: „Ar Jūs žinote ką tai reiškia? Jo sąskaitos areštuotos ir jeigu jis įneštų pinigų, tai juos nurašytų. Čia šiaip tai neabejoju dėl to.“ (garso įrašas nuo 22:19 iki 22:53 min.). Taip pasisakydamas, teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, net neabejodamas „įrašė“ atsakovą į piktybiškus skolininkus, tuo aiškiai parodęs savo nuolankumą ieškovei.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. S. prašo atmesti atsakovo T. R. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5225-632/2023. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį ir jis neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Atsakovui ieškinys buvo įteiktas, taip pat jis buvo gavęs iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, tačiau nei teismui atsiliepimo į ieškinį ar atsakymo dėl dalyvavimo privalomojoje mediacijoje nepateikė. Teismas netgi du kartus skambino atsakovui dėl atvykimo į posėdį ar kito posėdžio paskyrimo datos, tačiau atsakovas atsakė, kad jam tas pats, jis į posėdžius neatvyks. Tokiu būdu atsakovas atsisakė bendradarbiauti tiek su ieškove, tiek su teismu.

6.2. Atsakovas nepagrįstai ginčija teismo nustatytą nepilnamečio vaiko poreikį, nes atsakovas su vaiku retai bendrauja ir jam nėra žinimas realus vaiko poreikis. Atsakovas pervesdavo didesnę išlaikymo sumą abiejų tėvų bendru sutarimu, nes atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaidų rugsėjo 1 d., nors šalys buvome sutarusios. Be to, nuo 2016 m. liepos mėn. išlaikymas niekada nebuvo indeksuojamos.

6.3. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirko vaikui mobiliuosius telefonus, nes per 7 metus abu telefonus pirko seneliai, kaip ir planšetinį kompiuterį. Vaikui 150 Eur dovanojo atsakovas kartu su seneliais, teta N. ir D. Dovanotus pinigus vaikas taupo savo reikmėm. Vaikas labai greitai auga, todėl avalynės ir aprangos užtenka tik vienam sezonui. Visą sporto įrangą, skirtą beisbolui (šalmas, rungtynių kelnės 2 vnt., marškinėliai 2 vnt., spec. kojinės, lazda, pirštinės gaudymo, pirštinės mušimo) turi įsigyti pats vaikas. Išvykos į beisbolo varžybas vyksta 2–3 kartus per mėnesį, kurios kainuoja (pvz. į Vilnių 18 Eur plius maistas, į Kauną 12 Eur plius maistas). Taip pat vaikas kartu su beisbolo komanda kartą per metus vyksta užsienį ir kelionė kainuoja apie 300 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kai byloje dalyvaujantis asmuo neinformuotas apie bylos nagrinėjimą

7. Apeliantas skunde teigia, kad apie 2023 m. birželio 8 d. vykusį teismo posėdį, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, jam nebuvo pranešta tinkamai, t. y. nė vienu CPK 127, 129, 130 straipsnyje numatytu būdu, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

8. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

9. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y., jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 33 punktą).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 21 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimą apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, jog ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, jog asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

11. Apibendrinant nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pabrėžiama, jog viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų. Šių esminių civilinio proceso principų ir teisių apsauga nulėmė, kad nustačius, jog civilinė byla buvo išnagrinėta nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, jog tinkamo civilinio proceso iš viso nebuvo, t. y. buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, ir tai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019; 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-216-943/2020).

12. CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje reglamentuotas procesinių dokumentų įteikimas. Teismas procesinius dokumentus byloje dalyvaujančiam asmeniui gali įteikti įvairiais būdais: registruotąja pašto siunta, per antstolius, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, kitus byloje dalyvaujančius asmenis, per atstovus ir kt. (CPK 117, 118, 175¹ straipsniai). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantui teismo pranešimas, ieškinys ir jo priedai buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu ir įteikti 2023 m. balandžio 4 d. (b. l. 26). Apeliantas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. gegužės 10 d. 9 val. (b. l. 29). Byloje nėra duomenų, kad apeliantui būtų įteiktas teismo šaukimas į minėtą teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje, neatvykus nė vienai iš šalių, protokoline nutartimi atidėjo teismo posėdį 2023 m. birželio 8 d. 14 val. (b. l. 33). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų CPK nustatyta tvarka pranešta apie kitą teismo posėdžio vietą ir laiką.

14. Iš 2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apeliantui apie paskirtą teismo posėdį, teismo posėdžio dieną telefonu pranešė teismo posėdžio sekretorė. Atsakovas teismo posėdžių sekretorei pareiškė, kad negali atvykti, nes dirba, į pasiūlymą atidėti teismo posėdį, atsakė, kad dalyvauti teismo posėdžiuose nepageidauja.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių aspektu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesą ar teismo posėdį. Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą arba jeigu jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004; 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020, 28 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nėra numatyto pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį įteikimo telefonu būdas, todėl toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nelaikytinas tinkamu. Pažymėtina, kad nors apeliantas, paskambinus teismo posėdžio sekretorei telefonu teismo posėdžio dieną, nurodė, kad į teismo posėdžius nevyks, galimai tai buvo skubota apelianto reakcija į išgirstą informaciją. Teismo posėdžio sekretorei skubotai nurodytas toks šalies argumentas, negali paneigti šalies teisės per protingą terminą apsispręsti dėl ketinimo dalyvauti bylos nagrinėjime, o nusprendus dalyvauti teismo posėdžiuose, jiems tinkamai pasirengti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantui (atsakovui) būtų pranešta apie 2023 m. birželio 8 d. teismo posėdį tinkamai CPK numatytais būdais, į tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant, į tai, kad apeliantas šiomis aplinkybėmis grindžia apeliacinį skundą, į aptartą teisinį reglamentavimą, jį aiškinančią teismų praktiką bei nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pranešė atsakovui apie 2023 m. birželio 8 d. paskirtą teismo posėdį ir bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovui nedalyvaujant, taip pažeisdamas atsakovo teisę būti išklausytam, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

18. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto T. R. apeliaciniame skunde kitų nurodytų argumentų nepasisako, taip pat naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia, paliekant šio klausimo išsprendimą pirmosios instancijos teismui.

19. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.