- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1127-767/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00687-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- T. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vyteniui Maščinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. R., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2016 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui R. R. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečio išlaikymui priteisti po 365 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad teismo sprendimu buvo priteistas 150 Eur išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šiai dienai sūnaus išlaikymui atsakovas moka po 250 Eur kas mėnesį. Toks išlaikymo dydis, kurį šiuo metu teikia atsakovas, yra visiškai nepakankamas jų nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui ir visiškai neatitinka jo interesų. Per pastaruosius metus, žymiai šoktelėjo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kitos kainos. Žymus vaiko poreikių pasikeitimą lėmė ir tai, kad 2016 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas, sūnus buvo dar mažas, vos penkių metukų, šiuo metu jis jau paauglys, lankantis mokyklą, turintis platų socialinių interesų ratą. Per tą laiką, ženkliai pasikeitė jo poreikiai – pradėjus lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Vaikui augant, didėja išlaidos maistui, aprangai, taip pat plečiasi socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, įvairios išvykos, muziejai, atostogos ir pan. Pasikeitė sūnaus poreikiai – atsirado didesnės išlaidos maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, lavinimo ir ugdymo, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai, pramogoms ir t. t. Sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 852 Eur, nors faktiškai vaiko poreikių patekinimui tenka netgi didesnė suma nei įmanoma apibrėžti apskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti itin sunku. Vaikas turi problemų su regėjimu, jam diagnozuota trumparegystė, dėl ko reguliariai lankosi pas okulistą ir patiria tam papildomas išlaidas tiek vizitam, tiek skiriamoms priemonėms, akinukams. Taip pat vaikui vykdomas ortodontinis gydymas, dėl to reguliariai lankosi klinikoje Šiauliuose. Vaikas profesionaliai sportuoja – lanko beisbolo būrelį, reguliariai vyksta į varžybas Lietuvoje ir užsienyje.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad siekiant kuo greičiau baigti teisminį ginčą ir pasirašyti taikos sutartį, ji reikalaujamą išlaikymo sumą buvo sumažinusi iki 300 Eur, tačiau su atsakovu susitarti nepavyko. Kadangi susitarti nepavyko, palaiko ieškinio reikalavimus 365 Eur sumos ribose. Jai, nuo 2023 m. kovo-balandžio mėnesio, atsakovas perveda didesnę 250 Eur sumą. Vaikas turi problemų su akytėmis, reikia lankytis pas okulistą, lanko beisbolo būrelį, dalyvauja varžybose, dažnai kviečiams į draugų gimtadienius. Kadangi sūnus yra paauglys, valgo daugiau, reikia visaverčio maisto. Avalynei, rūbams reikia daugiau pinigų nei šiuo metu yra priteista. Lankosi pas odontologus, sūnus nešioja plokštelę dėl sąkandžio problemų. Vėliau bus reikalingas dantų tiesinimas. Tėvas prie odontologo vizitų neprisideda. Iki teisminio ginčo tėvas su vaiku nebendravo nei gyvai, nei telefonu. Tik dabar pradėjus teisminį ginčą prieš teismo posėdį sūnui paskambina. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Dirba, į „rankas per mėnesį gauna“ 1100 Eur, ji turi dar vieną nepilnametį vaiką.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Agnė Gaurelienė ieškinio reikalavimus palaikė, iš esmės nurodė ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas T. R. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažįsta, kad nepilnamečiui vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo suma 365 Eur per mėnesį, nes ši suma yra nepagrįsta ir akivaizdžiai per didelė. Vaiko išlaikymui jau trejus metus atsakovo mokamos išlaikymo sumos yra didesnės, tokie jo veiksmai įrodo jo gerus ketinimus, kad jis nesibaido periodiškai mokėti išlaikymą savo vaikui ir pasirengęs toliau išlaikyti savo vaiką bei ieškoti kompromisų. Jo turtinė padėtis nuo 2016 m. nepasikeitė, skirtingai negu ieškovė nuo 2016 m pagerino savo turtinę padėtį, įsigijo nekilnojamojo turto, gyvena gerai įrengtame nuosavame name, turi kito nekilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį, kas pagal (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygį yra pakankamai ženkli suma. Sutinka mokėti po 280 Eur į mėnesį, kas atitinka teismų praktikoje priimtą orientacinį išlaikymo kriterijų. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsirado aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo šio orientacinio dydžio, o ieškovės sudaryta vaiko poreikių lentelė yra niekuo nepagrįsta. Neprieštarauja su ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo nesutiko „iš principo“, mano, kad vaiko išlaikymui užtenktina 280 Eur suma. Ieškovės nurodytos aplinkybės laiko melu. Su vaiku bendrauja. Negali nurodyti, pagal vaiko poreikio lentelę, kokia suma yra nepagrįsta. Prie dantų gydymo nėra prisidėjęs nei kartą ir šiuo metu negali prisidėti. Su sporto išlaidomis nėra susipažinęs. Daugiau išlaikytinių neturi. Mano, kad dabar mokamas 250 Eur išlaikymas yra užtektinas vaiko išlaikymui.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė L. S. palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, papildomai pasisakė pagal kiekvieną ieškovės vaiko poreikyje nurodytą sumą (plačiau bus aptariama motyvuose). Atsakovo paskaičiavimu, vaikui skirto išlaikymo suma sudaro 630 Eur, todėl mano, kad 280 Eur per mėnesį mokamo išlaikymo suma pakankama jo vaiko išlaikymui. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neturi. Ieškovė turi geresnę finansinę padėtį, įsigijo nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, turi kitą žemės sklypą).
Šalies argumentai
8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovas Vytenis Maščinskas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė vaiko poreikių realumą aiškiai išdėstė teismo posėdyje, o atsakovo teismo posėdyje nurodyti argumentai parodė, kad nei jis žino apie tikruosius vaiko poreikius, nei nori tai suprasti. Palaiko ieškinio reikalavimus, kadangi tik pati ieškovė kartu gyvendama su sūnumi žino vaiko tikruosius poreikius. Sutinka su prašoma išlaikymo suma, vertinant tai, kad atsakovas uždirba per mėnesį 1100 Eur ir kitų išlaikytinių neturi, gyvena su tėvais.
Motyvuojamoji dalis
9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra 12 metų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2016 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2010 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu šalys nusimatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir 5 punktu atsakovas įsipareigojo gera valia teikti jam materialinį išlaikymą, po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties sudarymo dienos - 2016 m. birželio 6 d. iki vaiko pilnametystės.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
13. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (2006 m. kovo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Žemesnės instancijos teismas
15. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
16. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ir detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė bei jos atstovė paaiškino, kad po 2016 m. teismo sprendimo ženkliai padidėjo praktiškai visi šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai. Pasak ieškovės ir jos atstovės, vaikas profesionaliai sportuoja – lanko beisbolo būrelį, vyksta į varžybas Lietuvoje ir užsienyje, vaikas turi problemų su regėjimu, jam diagnozuota trumparegystė, jam vykdomas ortodontinis gydymas, ko pasėkoje atsirado išlaidų okulisto ir odontologo vizitams, akiniams, numatomas ortodontinis gydymas breketais.
17. Siekdama pagrįsti sūnaus išlaikymo išlaidas, ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, t. y., vaiko sveikatos išrašą, dantų gydymo mokėjimo kvitus, beisbolo trenerio pažymą, esamo vaiko poreikių lentelę, mokėjimo kvitų kopijas.
18. Atsakovas bei jo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir su ieškovės nurodytomis išlaidomis sutiko tik iš dalies. 2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė išdėstė poziciją dėl kiekvieno iš ieškovės poreikių lentelėje nurodomų sūnaus poreikių.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
20. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,37 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur / 2 = 306,37 Eur). 2023 metais ši suma sudarė 274 Eur per mėnesį (840 Eur MMA – mokesčiai = 633 Eur – 85,75 Eur išmoka vaikui = 547,25 Eur / 2 = 273,63 Eur).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimais, teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 150 Eur iki 365 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali, teismų praktikoje neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.
22. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro 365 Eur. Atsakovas mano, kad sūnaus išlaikymui užtektina 280 Eur suma.
23. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (vaistų, maisto, kanceliarinių prekių įsigijimo ir kt.), savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Dėl šios priežasties teismas vertina ieškovės nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
24. Atsakovas su sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį: komunaliniams mokesčiams 55 Eur; pramogoms 30 Eur; beisbolo treniruotėms ir treniruočių aprangai bei įrankiams 48 Eur; edukacijai mokykloje 10 Eur; pratyboms 8 Eur; kanceliarinėms prekėms 15 Eur; vaistams ir vitaminams 15 Eur; higienos reikmenims 12 Eur; beisbolo varžybų išvykoms 44 Eur; gimtadieniams ir dovanoms 17 Eur; telefono sąskaitai 10 Eur; maistui mokykloje 50 Eur, mokyklinei uniformai 5 Eur ir vasaros stovykloms 16 Eur, viso 335 Eur išlaidomis sutiko, todėl jos pripažįstamos įrodytomis (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad sūnaus sveikatos priežiūrai (okulistui, odontologo vizitams, gydymo reikmėms) reikalinga bendra 72 Eur suma, atsakovo atstovė su šia suma nesutinka, nurodo, kad okulisto paslaugoms 12 Eur sumą priteisti iki vaiko pilnametystės nėra pagrindo, nes šios sveikatos priežiūros išlaidos vaikams yra teikiamos nemokamai, o odontologo paslaugos turėtų būti skiriama iki 30 Eur suma, nes neaišku ar šios paslaugos bus reikalingos jam ateityje (iki pilnametystės). Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta 40 Eur suma transporto išlaidoms (mokykla, gydytojai būreliai), 15 Eur suma klasės fondui, 280 Eur maistui, 96 Eur suma drabužiams, 6 Eur kalėdinėms ir 8 Eur gimtadienio dovanoms.
26. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomos sumos okulisto ir odontologo vizitams (12 Eur + 60 Eur per mėnesį), drabužiams ir avalynei (96 Eur per mėnesį), yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, kadangi priešingų įrodymų teismui nėra nepateikta (CPK 185 straipsnis).
27. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko klasės fondui reikalinga per mėnesį 15 Eur suma. Duomenų apie patiriamų šių išlaidų realumą, ieškovė nepateikė, o teismo posėdžio metu plačiau dėl to nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad vaiko klasės fondui per mėnesį reikalinga ne didesnė nei 4 Eur suma.
28. Sprendžiant dėl ieškovės nurodomų kuro išlaidų dydžio bei jų įtraukimo į nepilnamečio vaiko poreikius pagrįstumo, pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, nėra aišku, kiek šių išlaidų ji patiria savo asmeninėms reikmėms, o kiek vaiko. Atitinkamai nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo sūnui tenkančią išlaidų dalį. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė automobilį naudoja ne tik šalių nepilnamečio vaiko poreikiams (turi dar vieną nepilnametį vaiką, kelionėms į ugdymo įstaigą, papildomo ugdymo būrelį ir pan.), tačiau ir savo reikmėms (veždama sūnų į ugdymo įstaigą, kartu vyksta į darbą ir pan.), kartu įvertinus aplinkybę, jog sprendimą gyventi pasirinktoje vietoje priėmė ieškovė (byloje yra duomenų, kad įgijo nekilnojamąjį turtą), todėl turėtų prisiimti ir pablogėjusio susisiekimo papildomas išlaidas, teismas protingomis ir pagrįstomis išlaidomis šalių nepilnamečio sūnaus transportui pripažįsta 30 Eur sumą per mėnesį.
29. Tiek pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sūnaus maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 280 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodyta suma maitinimui namuose nesutiko, nurodydamas, jog jo nuomone, išlaidos sūnaus maitinimui namuose neturėtų viršyti 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, įvertinus visuotinai žinomas, maisto prekių ir produktų kainas bei į bylą ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie maisto prekių parduotuvėse ir prekybos centruose patiriamas išlaidas, ir į tai, kad vaikas dalį laiko praleidžia ugdymo įstaigoje, kurioje per mėnesį maistui mokykloje skiriama 50 Eur suma, varžybų išvykų metu maistui skiriama 19 Eur suma ir kt., teismas sprendžia, jog tikėtina, kad 12 metų sportuojančio, paauglio maitinimui namuose 250 Eur per mėnesį suma, yra reali ir protinga (CPK 185 straipsnis).
30. Nepaisant to, jog į sūnaus poreikių lentelę ieškovė įtraukė išlaidas sūnaus gimtadienio ir kalėdinėms dovanoms, sudarančias atitinkamai 6 Eur ir 8 Eur per mėnesį, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių metu, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir pažymi, jog tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekviena iš šalių turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu, atsižvelgdama į savo įpročius ir finansines galimybes.
31. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina 787 Eur suma. Iš šios sumos atėmus kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams, pripažintina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 690,75 Eur (787 Eur – 96,25 Eur) suma.
Žemesnės instancijos teismas
32. Taigi teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, taip pat atsižvelgęs į analogiško pobūdžio bylose nustatomus tokio amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius ir kt.), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, abejones vertindamas vaiko interesų naudai, taip pat įvertinęs nustatytą vaiko poreikiams tenkinti būtiną sumą, vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad šiuo metu atsakovas dirba paklausioje darbo sferoje, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta, vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų ir yra labai veiklus, darytina išvada, kad yra pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo sumą iki 350 Eur kas mėnesį (CK 3.201 straipsnis). Teismo vertinimu, 350 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
33. Todėl teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, pakeisdamas 2016 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2023 m. kovo 22 d.) padidina iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. R. nuo 150 Eur iki 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
34. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
35. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
36. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
37. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.
38. Ieškovė pateikė ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Atsakovas su siūloma bendravimo tvarka sutiko. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra konkreti, iš esmės aiški ir tinkama, atitinka vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu. Teismas, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą, tenkina ieškovės reikalavimą pakeisdamas 2016 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką pagal ieškinyje pasiūlytą variantą. Teismas pažymi, kad atsakovas turi dėti pastangas, kad ryšys su vaiku nenutrūktų, bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime kuo daugiau.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 98 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintas 96 proc., kadangi buvo prašoma padidinti išlaikymą 215 Eur per mėnesį suma, o teismas priteistą išlaikymą padidino 200 Eur per mėnesį suma, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas 100 proc., t. y.: 96 proc. + 100 proc. = 196 proc. / 2 = 98 proc.).
41. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((350 Eur – 150 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė pateikė į bylą pateikė teismui įrodymus apie 905 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas byloje patyrė 1600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, abiejų šalių patirtos išlaidos advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
44. Ieškovės reikalavimus patenkinus 98 proc., ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 994,70 Eur (905 Eur +110 Eur = 1015 Eur x 98 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo reikalavimus patenkinus 2 proc., atsakovo naudai iš ieškovės išlaidos priteistina 34,20 Eur (1600 Eur +110 Eur = 1710 x 2 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 960,50 Eur (994,70 Eur – 34,20 Eur = 960,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 1,89 Eur, kurios neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.66 - 3.69 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2016 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2023 m. kovo 22 d.) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pavedant šias lėšas tvarkyti K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Pakeisti 2016 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
1. T. R. su sūnumi R. bendrauja ir juo rūpinasi kiekvienais nelyginiais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 24 d. 13 val., o gruodžio 27 d. 13 val. grąžindamas vaiką mamai, kuri sūnaus atvyksta pasiimti į T. R. gyvenamąją vietą;
2. Per pavasario Šv. Velykines atostogas T. R. pasiima sūnų lyginiais metais šeštadienį 13 val. ir paskutinę atostogų dieną 13 val. grąžindamas vaiką mamai, kuri sūnaus atvyksta pasiimti į T. R. gyvenamąją vietą.
3. Per žiemos atostogas T. R. su sūnumi bendrauja pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos lyginių metų gruodžio 27 d. 13 val., o gruodžio 30 d. 13 val. grąžindamas vaiką mamai, kuri sūnaus atvyksta pasiimti į T. R. gyvenamąją vietą.
4. Per rudens atostogas nelyginiais metais T. R. pasiima sūnų šeštadienį 13 val. ir paskutinę atostogų dieną 13 val. grąžindamas vaiką mamai, kuri sūnaus atvyksta pasiimti į T. R. gyvenamąją vietą.
2.5. Vasaros atostogų metu T. R. bendrauja su sūnumi R. R. vieną mėnesį, atsižvelgiant į vaiko norus. Apie būsimų atostogų laiką bei trukmę šalys bendru sutarimu susiderina ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios.
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 960,50 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturių) žyminį mokestį valstybės naudai, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.