Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1127-767/2024 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (nustatymo), išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. S. 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (reg. Nr. CBP-3633).

2. Ieškovė K. S. 2024 m. sausio 22 d. pateikė byloje patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-4690), kuriuo prašė:

- pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo T. R. nepilnamečiam vaikui R. R. priteisto išlaikymo dydį, nustatant išlaikymą po 365 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją;

- pakeisti (nustatyti naują) atsakovo T. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. R. tvarką pagal jos siūlomą tėvo ir sūnaus susitikimų grafiką;

- priteisti iš atsakovo T. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu T. R. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) 2011 m. rugsėjo 2 d. susilaikė sūnus R. R.. Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam sūnui buvo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikia gera valia kiekvieną mėnesį moka netgi didesnę išlaikymo sumą – 250 Eur, tačiau netgi toks atsakovo teikiamas mėnesinis išlaikymas yra nepakankamas nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui ir visiškai neatitinka jo interesų. Ieškovė laiko, kad po anksčiau minėto Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo žymiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų kainos. Taip pat atsirado įvairios išlaidos, susijusios su nepilnamečio R. R. mokslu, papildomu ugdymu, jo turimų gabumų lavinimu, specialiaisiais poreikiais, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Ieškovės skaičiavimu, nepilnamečio sūnaus R. R. poreikiams patenkinti yra reikalinga 852 Eur suma per mėnesį. Iš minėtos sumos išskaičiavus valstybės mokamą tikslinę išmoką („vaiko pinigus“), ieškovės nuomone, atsakovas privalo savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirti bent 365 Eur per mėnesį. Mano, kad atsakovas tokią galimybę turi, nes yra darbingo amžiaus, dirba gerai apmokamame statybų sektoriuje, gyvena sostinėje, neturi kitų išlaikytinių. Tuo tarpu jos pačios pajamos nėra didelės, ji su sutuoktiniu augina dar vieną nepilnametį vaiką. Be to, su atsakovu kyla nesutarimų ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygų, todėl ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo tvarka pakeisti (nustatyti naują) atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal jos siūlomą tėvo ir vaiko susitikimų grafiką. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas 2024 m. vasario 6 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-8100), kuriame nurodė, kad su ieškovės pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka su tuo, kad nepilnamečiam sūnui R. R. reikalingas didesnis išlaikymas, tačiau ieškovės iš jo prašomą priteisti 365 Eur dydžio sumą per mėnesį laiko nepagrįsta ir akivaizdžiai per didele. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti pakeistas dėl padidėjusių jo poreikių bei dėl ženkliai pasikeitusios ekonominės situacijos šalyje, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o jos sudaryta vaiko poreikių lentelė yra neobjektyvi ir neatitinkanti realybės, joje nurodytos išlaidų sumos yra padidintos. Jo paties turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės – kadangi dirba statybų sektoriuje, per COVID-19 pandemiją patyrė didelių nuostolių, neturi jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto. Tuo tarpu ieškovė pagerino savo turtinę padėtį, įsigijo vertingo nekilnojamojo turto, gauna 1 340 Eur per mėnesį siekiančias pajamas (atskaičius privalomuosius mokėjimus), taip pat gauna valstybės vaikui mokamą tikslinę išmoką („vaiko pinigus“). Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutiko nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 280 Eur kas mėnesį. Neprieštaravo patikslinto ieškinio reikalavimui pakeisti (nustatyti naują) jo ir nepilnamečio R. R. bendravimo tvarką pagal ieškovės siūlomą tėvo ir sūnaus susitikimų grafiką. Prašė iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

- padidino Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo T. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. R. dydį iki 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei K. S.;

- pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir nustatė naują atsakovo T. R. bendravimo su nepilnamečiu R. R. tvarką pagal ieškovės pasiūlytą tėvo ir sūnaus susitikimų grafiką;

- priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalį – 960,50 Eur, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 54 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo.

6. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, teismas pažymėjo tai, kad ieškovė, prašydama padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 150 Eur iki 365 Eur per mėnesį (t. y. iki didesnės nei minimali, teismų praktikoje nustatyta neįrodinėtina išlaikymo suma – viena minimali mėnesinė alga (toliau – MMA)), privalėjo ją pagrįsti ir įrodyti.

7. Kadangi atsakovas sutiko su dalimi (335 Eur) ieškovės nurodytų išlaidų, patiriamų kiekvieną mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti (komunaliniams mokesčiams – 55 Eur; pramogoms – 30 Eur; beisbolo treniruotėms ir treniruočių aprangai bei įrankiams – 48 Eur; edukacijai mokykloje – 10 Eur; pratyboms – 8 Eur; kanceliarinėms prekėms – 15 Eur; vaistams ir vitaminams – 15 Eur; higienos reikmenims – 12 Eur; beisbolo varžybų išvykoms – 44 Eur; gimtadieniams ir dovanoms – 17 Eur; telefono sąskaitai – 10 Eur; maistui mokykloje – 50 Eur, mokyklinei uniformai – 5 Eur; vasaros stovykloms – 16 Eur), teismas pripažino jas įrodytomis. Taip pat realiomis teismas pripažino ir ieškovės patiriamas išlaidas okulisto ir odontologo vizitams (72 Eur per mėnesį), drabužiams ir avalynei (96 Eur per mėnesį). Kartu teismas nepagrįstai padidintomis laikė ieškovės sudarytoje poreikių lentelėje nurodytas sumas, skiriamas vaiko klasės fondui (15 Eur per mėnesį), transportui (40 Eur per mėnesį) bei maitinimui (280 Eur per mėnesį) ir jas atitinkamai sumažino (iki 4 Eur, 30 Eur bei 250 Eur), taip pat visiškai nepagrįstomis pripažino išlaidas nepilnamečio sūnaus gimtadieniui ir kalėdinėms dovanoms (14 Eur per mėnesį).

8. Teismas, įvertinęs nepilnamečio R. R. poreikius, priėmė išvadą, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 787 Eur suma. Iš šios sumos teismas atėmė kas mėnesį vaikui valstybės mokamą tikslinę išmoką („vaiko pinigus“), ko pasekoje pripažino, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti pakanka 690,75 Eur (787 Eur – 96,25 Eur) sumos per mėnesį.

9. Atsižvelgęs į T. R. galimybes teikti išlaikymą, taip pat į tai, kad atsakovas dirba paklausiame statybų sektoriuje, kad ginčo šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdienio rūpinimosi nepilnamečiu sūnumi našta, kad R. R. turi tam tikrų sveikatos problemų ir yra labai veiklus, teismas priėmė išvadą, kad yra pagrindas padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo sumą iki 350 Eur per mėnesį. Teismas laikė, jog 350 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo, kurį turi teikti atsakovas, suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrina visų nepilnamečio vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimą, sudaro galimybes jam augti visavertėje ir sveikoje aplinkoje, garantuoja tinkamas sąlygas jam visapusiškai vystytis kaip asmenybei bei yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

10. Teismas, nesant tarp šalių ginčo, pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką bei nustatė naują atsakovo T. R. bendravimo su sūnumi R. R. tvarką pagal ieškovės patikslintame ieškinyje pasiūlytą jų susitikimų grafiką.

11. Skirstydamas ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 98 proc. apimtimi ((96 proc. patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo + 100 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (naujos nustatymo) / 2 ). Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovė turi teisę gauti 994,70 Eur (1 015 Eur x 98 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovas turi teisę gauti 34,20 Eur (1 710 x 2 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs nurodytų vienarūšių sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 960,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį (994,70 Eur – 34,20 Eur). Taip pat teismas valstybei priteisė iš atsakovo 54 Eur dydžio žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovas T. R. 2024 m. liepos 3 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-39842) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, priteisiant iš jo nepilnamečio sūnaus R. R. išlaikymui 280 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d., o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės priteisiant po 306 Eur. Taip pat atsakovas prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

13.1. Ieškovė, teigdama, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 852 Eur suma, privalėjo ją pagrįsti ir įrodyti, tačiau nurodytos pareigos tinkamai neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas to iš jos ir nepareikalavo.

13.2. Atsakovas su dalimi ieškovės nurodomų išlaidų, patiriamų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, t. y. 355 Eur suma, sutiko. Taigi, iš ieškovės deklaruotos patiriamų vaiko išlaikymui išlaidų sumos (852 Eur) atėmus pripažįstamą tokių išlaidų sumą (355 Eur), ginčas tarp šalių iškilo dėl likusios 517 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas dalies ieškovės nurodytų išlaidų vaikui išlaikyti (gimtadienio ir kalėdinėms dovanoms) nepripažino pagrįstomis, kai kurias išlaidas (klasės fondui, transportui, maistui) savo nuožiūra sumažino, kitas išlaidas (okulistui, odontologui, drabužiams ir avalynei) paliko nepakeistas, dėl ko nustatė, kad nepilnamečio R. R. poreikiams patenkinti reikalinga 787 Eur dydžio suma per mėnesį. Iš minėtos sumos atėmęs valstybės vaikui mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą (96,25 Eur) teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 690,75 Eur suma. Taigi, nors sumažinęs ieškovės nurodytą nepilnamečio vaiko R. R. poreikių sumą, teismas vis vien nustatė didesnę nei orientacinis kriterijus vaiko poreikių sumą, kuriai pagrįsti įrodymų byloje nebuvo surinkta.

13.3. Atsakovo nuomone, ieškovės deklaruojamas išlaidos okulistui yra nepagrįstos, nes tokios paslaugos vaikui yra teikiamos nemokamai, atsižvelgiant ir į tai, kad R. R. yra gydomas valstybinėje gydymo įstaigoje – viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Nesutinka ir su tuo, kad vaikui vizitams pas odontologą yra reikalinga 60 Eur suma per mėnesį, nes duomenų, kad R. R. iki pilnametystės bus būtinos kasmėnesinės odontologinės paslaugos byloje nebuvo pateikta. Neprotingomis ir nerealiomis laiko ieškovės nurodytas mėnesines išlaidas nepilnamečio sūnaus drabužiams ir avalynei. Mano, kad 96 Eur suma per mėnesį sūnaus drabužiams ir avalynei yra akivaizdžiai per didelė, per metus sudaro net 1 152 Eur sumą, kurios ieškovė jokiais įrodymais taip pat nepagrindė. Laiko, kad sūnaus drabužiams ir avalynei per mėnesį pakanka 40 Eur sumos, kas per metus sudaro protingą 480 Eur sumą. Nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad nepilnamečio sūnaus maitinimui reikalinga 250 Eur suma per mėnesį. Tokios sumos ieškovės pateikti maisto prekių įsigijimo čekiai niekaip nepagrindžia, į juos yra įtraukti ir kitiems ieškovės šeimos nariams skirti maisto produktai, gėrimai, kitos prekės. Atsakovo vertinimu, sūnaus maitinimui per mėnesį pakankama yra 200 Eur suma, įvertinus tai, kad R. R. papildomai maitinasi mokykloje, varžybų metu jam taip pat skiriamos papildomos lėšos maistui.

13.4. Atsakovo skaičiavimu, nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti yra pakankama 632 Eur suma per mėnesį, iš kurios atėmus valstybės vaikui mokamą tikslinę išmoką („vaiko pinigus“) lieka tik 536 Eur suma, t. y. kiekvienam iš tėvų tenka po 268 Eur. Todėl atsakovo siūlyta 280 Eur išlaikymo suma visiškai atitiko orientacinį išlaikymo kriterijų (vienos MMA dydį), galiojusį 2023 m. Nuo 2024 m. sausio 1 d. neįrodinėtina išlaikymo suma yra 612 Eur (t. y. kiekvienam iš tėvų tenka po 306 Eur). Atsakovas laiko, kad teismas byloje neturėjo pagrindo išeiti už neįrodinėtinos išlaikymo sumos (vienos MMA dydžio) ribų, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų didesnėms išlaidoms pagrįsti.

13.5. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos, patirtos teikiant Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą dėl byloje Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. priimto sprendimo panaikinimo (t. y. 910 Eur), jam turėjo būti priteistos atskirai (kaip laimėjusiam apeliacinį procesą asmeniui), o ne įtraukiant nurodytas išlaidas į bendrą ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų masę. Be to, atsakovas laiko, kad teismas neteisingai nustatė ir ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimo proporciją, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad jos patikslintas ieškinys yra tenkinamas 98 proc. apimtimi, kai jis realiai buvo patenkintas tik 96,5 proc. apimtimi. Todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovei turėjo būti priteista 979,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui turėjo būti priteista 938 Eur suma. Atlikus priešpriešinių vienarūšių sumų (979,49 Eur ir 938 Eur) įskaitymą, pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti ieškovei iš atsakovo tik 41,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį.

14. Ieškovė K. S. 2024 m. liepos 23 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (DOK-42932), kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

14.1. Byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius nepilnamečio R. R. poreikius, t. y. duomenys apie turimus regėjimo sutrikimus, duomenys apie vykdomą ortodontinį gydymą, duomenys apie jo aktyvią sportinę veiklą. Nors ginčo šalių nepilnametis vaikas turi akivaizdžių specialiųjų poreikių, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išlaikymo dydį padidino mažesne apimtimi nei ji prašė. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstu laiko apelianto prašymą dar labiau sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas išlaikymo, reikalingo R. R., dydį, jį sumažino valstybės vaikui mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) suma – 96,25 Eur, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios išmokos tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, dėl ko iš tėvų priteisiamas išlaikymas neturėtų būti privalomai mažinamas tokios išmokos dydžiu.

14.3. Atsakovas, be sūnaus R. R., neturi jokių kitų išlaikytinių, gyvena sostinėje, dirba paklausiame ir gerai apmokamame statybų sektoriuje, todėl turi visas finansines galimybes prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo pakankama pinigų suma. Atsakovo prašymas dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, su nustatytu išlaikymo dydžiu jis nesutinka tik „iš principo“, ciniškai siekia sumažinti išlaikymo savo vieninteliam sūnui dydį, neatsižvelgdamas net į R. R. turimus specialius poreikius.

14.4. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo teiginius, kad jos patikslintas ieškinys buvo patenkintas 96,5 proc. apimtimi, o ne kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas – 98 proc. apimtimi, laiko mažareikšmiais. Nesutinka ir su tuo, kad bylinėjimosi išlaidos, atsakovo patirtos jam teikiant Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą dėl byloje Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. priimto sprendimo panaikinimo, turi būti išskirtos iš bendros visų civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos ir jam priteistos. Šiaulių apygardos teismas, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad visų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti būtent pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo padidintas iš atsakovo (tėvo) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis, taip pat sprendimo dalies dėl civilinės bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne) tinkamo paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo (ne) pagrįstumo

17. Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, taip pat patvirtinta buvusių sutuoktinių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 5 punktu atsakovas T. R. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiam sūnui R. R. materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 6 d. iki vaiko pilnametystės.

18. Ieškovė K. S. 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį patikslino 2024 m. sausio 22 d.), prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo T. R. nepilnamečiam vaikui R. R. priteisto išlaikymo dydį, nustatant išlaikymą po 365 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė išimtinai išaugusiais nepilnamečio vaiko R. R. poreikiais, nes nuo anksčiau minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pakito visi būtinieji jo poreikiai (maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, lavinimui ir ugdymui, pramogoms ir t. t.), taip pat atsirado ir specialiųjų poreikių dėl turimų regėjimo sutrikimų, būtino ortodontinio gydymo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padidino Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo T. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. R. dydį iki 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei K. S.. Teismas sutiko su tuo, kad nepilnamečio ginčo šalių vaiko R. R. poreikiai pasikeitė iš esmės, jiems patenkinti nebepakanka ankstesniu Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto mėnesinio išlaikymo sumos. Ieškovei nepagrindus dalies deklaruotų išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, teismas laikė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisto išlaikymo mėnesinę sumą padidinti iki 350 Eur.

20. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovas. Neneigdamas pareigos teikti didesnio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, taip pat nenurodydamas jokių argumentų ir motyvų, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti vaikui pirmosios instancijos teismo padidintos išlaikymo sumos (t. y. 350 Eur per mėnesį), atsakovas laiko, kad byloje buvo netinkamai nustatyti nepilnamečio R. R. poreikiai, kurie, jo skaičiavimu, yra ženkliai mažesni nei kad savo patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, taip pat mažesni nei kad skundžiamame sprendime konstatavo teismas. Atsakovo vertinimu, nepilnamečio sūnaus R. R. išlaikymui iš jo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 22 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi būti priteista 280 Eur suma per mėnesį, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės priteista 306 Eur suma per mėnesį.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo šalių turtinę padėtį ir priėmė pagrįstą išvadą, jog dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių yra pagrindas Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš T. R. priteistą išlaikymą nepilnamečiam R. R. padidinti iki 350 Eur.

22. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

23. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

24. Atsižvelgiant į tai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o esant poreikiui, teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

25. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo nustatyto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (kaip anksčiau nurodyti - maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Ieškovė reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) motyvavo išimtinai išaugusiais nepilnamečio R. R. poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Ieškovė teigė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 852 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepagrindus dalies deklaruotų išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, laikė, kad nepilnamečio R. R. poreikių patenkinimui per mėnesį yra pakankama 787 Eur suma, iš kurios atėmęs valstybės vaikui mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą (96,25 Eur), galutinai nustatė ginčo šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingą dydį, t. y. 690,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą bei atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta mėnesine išlaikymo, reikalingo nepilnamečio R. R. poreikių patenkinimui, suma.

28. Byloje esantys duomenys liudija, kad nuo Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 3 d.) praėjo aštuoneri metai. Priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis R. R. buvo vos (duomenys neskelbtini) metai, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jam buvo jau (duomenys neskelbtini) metų. Nepilnametis R. R. lanko pagal metus priklausiančią ugdymo įstaigą, papildomai lanko beisbolo klubą (duomenys neskelbtini), su nurodytu klubu aktyviai dalyvauja sportinėse varžybose. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininiai duomenys liudija, kad nepilnamečiam R. R. nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. yra konstatuota (duomenys neskelbtini), išrašyti akiniai pastoviam nešiojimui, nustatyta kontrolė po 6–12 mėn. dėl (duomenys neskelbtini). Pateikti mokėjimo kvitai už (duomenys neskelbtini) paslaugas liudija, kad 2023 m. gegužės–lapkričio mėn. laikotarpiu ginčo šalių nepilnamečiam vaikui buvo teikiamos odontologo paslaugos dėl ortodontinio dantų gydymo.

29. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Per nagrinėjamai bylai aktualų aštuonerių metų laikotarpį (nuo 2016 m. iki 2024 m.) pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos bendrijos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų bei įvairių kitų (tinkamam vaiko vystymuisi skirtų ir tam būtinų) prekių bei paslaugų kainos, be kita ko, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos dydis buvo 350 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), kai šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) minimalios mėnesinės algos dydis jau yra 709 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

30. Pažymėtina, kad būtent minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas nurodytą teisminę praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

31. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad nepilnamečiam sūnui R. R. iš esmės yra reikalingas ne mažesnis kaip vienos MMA dydžio išlaikymas (t. y. 709 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta mėnesinė išlaikymo, reikalingo nepilnamečio R. R. poreikių patenkinimui, suma – 787 Eur, tik labai nežymiai, vos 78 Eur, viršija šiuo metu galiojančios MMA sumą (787 Eur – 709 Eur = 78 Eur), o tokios sumos poreikį patvirtina ieškovės byloje pateikti objektyvūs duomenys apie specialiuosius ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Kaip jau buvo minėta anksčiau (žr. šios nutarties 28 punktas), R. R. turi regėjimo sutrikimų – jam konstatuota (duomenys neskelbtini), išrašyti akiniai pastoviam nešiojimui, nustatyta ligos kontrolė po 6–12 mėn. dėl (duomenys neskelbtini). Tai neabejotinai reiškia, kad R. R. augant dėl šio sveikatos sutrikimo ateityje bus būtina keisti akinius, lankytis pas gydytojus dėl ligos kontrolės, galimai bus reikalinga vartoti regėjimo stiprinimui skirtus vitaminus ir maisto papildus. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai už (duomenys neskelbtini) paslaugas liudija, kad 2023 m. gegužės–lapkričio mėn. laikotarpiu ginčo šalių nepilnamečiam vaikui buvo teikiamos odontologo paslaugos dėl ortodontinio dantų gydymo. Ortodontinis dantų gydymas paprastai trunka gana ilgą laiką, todėl visiškai tikėtinos įvairios papildomos, su šiuo dantų gydymu, susijusios išlaidos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, jog ortodontinis gydymas gali būti atliekamas nemokamai, ar kad jis asmeniškai žada pasirūpinti dėl tokio gydymo galinčiomis atsirasti papildomomis išlaidomis. Taip pat R. R. aktyviai sportuoja, t. y. lanko beisbolo klubą (duomenys neskelbtini), su nurodytu klubu dalyvauja sportinėse varžybose – iš trenerio R. P. pasirašytos pažymos „R. R. išvykos per 2023 metus su beisbolo komanda“ turinio matyti, kad 2023 m. iš viso ginčo šalių nepilnametis sūnus dalyvavo 11 varžybų, kai kurios iš jų vyko ne Lietuvoje, o dalis jų truko ilgiau nei 1 dieną. Be to, kitoje trenerio R. P. pasirašytoje pažymoje nurodoma, kad valstybė nefinansuoja žaidėjams aprangų bei lankantiems žaidėjams treniruočių mokesčio. Iš to seka, kad ginčo šalių nepilnamečio sūnaus lankomos sporto šakos (beisbolo) treniruotės ir dalyvavimas varžybose taip pat lemia papildomas išlaidas.

32. Jau buvo pažymėta, kad pagal MMA dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (žr. šios nutarties 30 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepilnamečio R. R. poreikių patenkinimui nustatytos sumos (787 Eur) dalis, viršijanti vienos MMA (709 Eur) sumą, t. y. 78 Eur, ir yra skirta padengti anksčiau nurodytoms papildomoms išlaidoms, susijusioms su specialiais / papildomais ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, kurie byloje pirmosios instancijos teismo buvo nustatyti tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad augančio ir bręstančio vaiko tinkamai sveikatos priežiūrai, taip pat aktyviai jo sportinei veiklai užtikrinti, skirtinos lėšos negali būti vertinamos kaip perteklinės ir nereikalingos, kokiomis jas laiko atsakovas.

33. Nors atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ir kai kurios kitos ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui yra užaukštintos (per didelėmis laiko išlaidas sūnaus drabužiams ir avalynei – 96 Eur, taip pat maistui – 250 Eur), tačiau jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų, be apeliaciniame skunde dėstomų subjektyvių samprotavimų ir skaičiavimų, nepateikė.

34. Pažymėtina, kad išlaidos ginčo šalių nepilnamečio sūnaus drabužiams ir avalynei turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad jis turėtų ūgį ir dydį atitinkančius aprangos ir avalynės komplektus pagal metų sezonus, mokyklinę uniformą, laisvalaikio aprangą, taip pat turėtų ir lankomos sporto šakos užsiėmimams reikalingą specialią aprangą ir avalynę. R. R. yra vienintelis vyriškos lyties vaikas ieškovės šeimoje, kadangi ieškovės šeimoje dar auga nepilnametė dukra. Atsižvelgiant į tai, galimybės ieškovės šeimoje augantiems vaikams dėvėti tuos pačius drabužius ir avalynę iš esmės nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad ieškovės nurodyta 96 Eur suma per mėnesį (1 152 Eur per metus) šalių nepilnamečio sūnaus aprangos ir avalynės poreikių tenkinimui yra reali ir pagrįsta. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad aukštesnės instancijos teismų praktikoje (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-114-589/2024ir kt.) vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį būtinomis ir reikalingomis pripažįstamos ir daug didesnės sumos.

35. Pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, reikalinga per mėnesį nepilnamečio sūnaus maistui – 250 Eur, vėlgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina per didele, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, t. y. nepilnamečio R. R. amžių ((duomenys neskelbtini) metų), fizinį aktyvumą (aktyviai sportuoja, lanko beisbolo klubą (duomenys neskelbtini)), maitinimosi poreikius (nepilnametis ginčo šalių sūnus turi maitintis tiek namuose, tiek mokykloje, tiek varžybų metu).

36. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių nepilnamečiam sūnui dėl pasikeitusių (išaugusių) jo būtinųjų poreikių, atsiradusių specialiųjų poreikių, taip pat pasikeitusios bendros ekonominės situacijos šalyje, reikalinga mėnesinė išlaikymo suma yra 787 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nustatytos bendros mėnesinio išlaikymo sumos (787 Eur) išskaičiavo valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą (96,25 Eur) ir nustatė, kad nepilnamečiam R. R. yra reikalingas 690,75 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį.

37. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto antrojo kriterijais, reikšmingo nustatant nepilnamečiui vaikui būtino mėnesio išlaidymo dydį, t. y. atsakovo turtinės padėties, kadangi atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nedėsto jokių argumentų, susijusių su tuo, jog jo turtinė padėtis neleistų savo vieninteliam vaikui per mėnesį mokėti 350 Eur dydžio išlaikymą, kuris nuo jo paties apeliaciniame skunde siūlomos išlaikymo sumos (306 Eur) skiriasi vos 44 Eur (350 Eur – 306 Eur = 44 Eur). Bylos medžiaga liudija, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba ir gauna reguliarias darbinės veiklos pajamas (SODRA duomenimis, gautais CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsakovo vidutinis darbo užmokestis per paskutinių trijų mėnesių (birželio–rugpjūčio mėn.) laikotarpį siekė 2 231,52 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių)), neturi kitų išlaikytinių, neturi skolinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės neleidžia atsakovo turtinės padėties vertinti kaip blogos ir pripažinti, kad jis negali (nėra pajėgus arba neturi iš ko) per mėnesį mokėti 350 Eur dydžio išlaikymo vieninteliam savo nepilnamečiam vaikui.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Įvairios išlaidos vaiko poreikių tenkinimui gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės ir jos kaitos, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės nei priteista, kitą – didesnės. Todėl periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesinę išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime minėtos kasacinio teismo praktikos ir nenurodė (necitavo), tačiau neabejotinai ja vadovavosi ir pagrįstai į ateitį nustatė (padidino) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 350 Eur sumos, o pagrindo ją sumažinti atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais (iki siūlomos 306 Eur sumos per mėnesį) apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo (ne) pagrįstumo

39. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė iki Šiaulių apylinkės teismui priimant 2023 m. birželio 16 d. sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi, patyrė 225 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu (žr. 2023 m. vasario 8 d. UAB „Corporo Group“ PVM sąskaita-faktūra).

40. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą dėl 2023 m. birželio 16 d. byloje priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, patyrė 910 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (110 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (žr. 2023 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 63) + 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos (žr. 2023 m. birželio 23 d sąskaita už teisines paslaugas)).

41. Šiaulių apygardos teismui 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą bei grąžinus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė patyrė 790 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (110 Eur žyminis mokestis už pateiktą patikslintą ieškinį (žr. 2024 m. sausio 19 d. MAXIMA LT įmokos kvitas) + 680 Eur teisinės pagalbos išlaidos (žr. 2024 m. sausio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas; 2024 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas; 2024 m. sausio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas; 2024 m. kovo 19 d. sąskaita už teisines paslaugas; 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas), o atsakovas patyrė 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žr. 2024 m. kovo 21 d. sąskaita už teisines pasaugas).

42. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė bendras 1 015 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (225 Eur + 790 Eur), o atsakovas patyrė bendras 1 710 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (910 Eur + 800 Eur).

43. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą sprendė, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra patenkintas 98 proc. apimtimi ((96 proc. reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo + 100 proc. reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo) / 2 ). Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovė turi teisę gauti 994,70 Eur (1 015 Eur x 98 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovas turi teisę gauti 34,20 Eur (1 710 x 2 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs nurodytų vienarūšių piniginių sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 960,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį (994,70 Eur – 1 820 Eur).

44. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos, jo patirtos teikiant Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo (t. y. 910 Eur), jam turėjo būti priteistos visiškai, kaip apeliacinį procesą laimėjusiam asmeniui, neatsižvelgiant į galutinį civilinėje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimo rezultatą. Be to, atsakovas laiko, kad teismas neteisingai nustatė ir ieškovės patikslinto ieškinio patenkinimo proporciją, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad jos patikslintas ieškinys yra tenkinamas 98 proc. apimtimi, kai jis realiai buvo patenkintas tik 96,5 proc. apimtimi.

45. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja tik teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti viso civilinio proceso metu visas (ar proporcingą jų dalį) civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

46. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismui 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą, civilinė byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kas reiškia, kad civilinis procesas pradėtas pagal ieškovės K. S. dar 2023 m. vasario 22 d. pareikštą ieškinį atsakovui T. R. toliau prasitęsė. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ginčo šalių patirtas atskiruose civilinio proceso stadijose (nagrinėjamu atveju – apeliacinės instancijos teisme), nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ir CPK VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios visus su bylinėjimosi išlaidomis susijusius klausimus (CPK 79–100 straipsniai), taip pat nenumato jokios galimybės bylinėjimosi išlaidas paskirstyti kitaip (pvz., pagal atskiras civilinio proceso stadijas), nei atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą. Todėl Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. priimtu sprendimu iš esmės išsprendęs ginčą tarp šalių, pagrįstai paskirstė visas ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė per visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo pradinio ieškovės ieškinio pateikimo momento (2023 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo momento (2024 m. birželio 3 d.).

47. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos, jo patirtos teikiant Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo (t. y. 910 Eur), jam turi būti priteistos atskirai (kaip apeliacinį procesą laimėjusiai šaliai), o ne įtraukiant tokias išlaidas į bendrą ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų masę.

48. Tačiau iš dalies pagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai nustatė ieškovės patikslinto ieškinio patenkinimo proporciją. Pažymėtina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padidinti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo T. R. nepilnamečiam vaikui R. R. priteisto išlaikymo dydį 215 Eur suma, t. y. nuo 150 Eur iki 365 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. anksčiau nurodytu teismo sprendimu priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidino 200 Eur sumą (iki 350 Eur per mėnesį). Iš to seka, kad pirmasis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 93 proc. apimtimi. Kadangi antrasis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 100 proc. apimtimi, todėl laikytina, kad bendrai jos patikslintas ieškinys buvo patenkintas 96,5 proc. apimtimi ((93 proc. + 100 proc.) / 2 ). Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas iš naujo paskirstyti ginčo šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

49. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Konstatavus, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra tenkinamas 96,5 proc. apimtimi, jai turi būti atlyginta proporcinga (96,5 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 979,48 Eur (1 015 Eur x 96,5 proc.), o atsakovui turi būti atlyginta proporcinga (3,5 proc.) jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 59,85 Eur (1 710 Eur x 3,5 proc.) Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (979,48 Eur ir 59,85 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 919,63 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, todėl nurodyta skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau skirstydamas ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų materialinių / teisinių reikalavimų patenkinimo proporciją, dėl ko ieškovei iš atsakovo priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų dalį. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje pirmosios instancijos teismo spendimas iš dalies yra keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

51. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė bendras 710 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (110 Eur sumokėtas žyminis mokestis (žr. 2024 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 32) + 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos (žr. 2024 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas)). Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žr. 2024 m. liepos 15 d. sąskaita už teisines paslaugas).

52. Atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 10 proc. apimtimi (visiškai atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo; iš dalies tenkintas reikalavimas perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas). Todėl skirstant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas turi teisę gauti proporcingą (10 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 71 Eur (710 Eur x 10 proc.), o ieškovė turi teisę gauti proporcingą (90 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 540 Eur (600 Eur x 90 proc.). Įskaičius atsakovo ir ieškovės vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumas (71 Eur ir 540 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 469 Eur.

53. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme:

- priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 919,63 (devynis šimtus devyniolika eurų ir 63 centus) Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 469 (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.