Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. prašymą dėl laisvės apribojimo įskaitymo į bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (2 veikas), 25 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (8 veikas), 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimo, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, E. B. paskirta galutinė subendrinta keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta panaikinti. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 28 d. (Lietuvos apeliaciniam teismui iš dalies pakeitus nuosprendį).

2. 2020 m. gegužės 14 d. teisme gautas nuteistojo E. B. prašymas dėl laisvės apribojimo įskaitymo į bausmę, kuriuo prašo įskaityti ikiteisminio tyrimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. sausio 28 d. jam taikytą laisvės apribojimą į baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-487/2019 teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką (buvo taikytos kardomosios priemonės: rašytinis įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (du kartus per savaitę policijos komisariate) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos bei papildomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti už (duomenys neskelbtini) rajono ribų); įskaityti bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. taikytą laisvės apribojimą į subendrinimu paskirtą bausmės laiką.

2.1. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. sausio 28 d. buvo suvaržytos jos laisvės ir teisės, nes ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės. Darytina išvada, kad į jo bausmės laiką papildomai nebuvo įskaičiuotos 1171 dienos.

2.2. Be to, vadovaujantis BPK 336 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Taigi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-487/2019 apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 28 d. ir nuo šios datos, nuosprendžiu, buvo paliktos galioti kardomosios priemonės kaip paskirtos bausmės dalis.

2.3. 2019 m. rugsėjo 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi byloje Nr. T-247-733/2019 buvo subendrintos paskirtos bausmės, t. y., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiais paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, nustatant galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš pateikto nuosprendžių subendrinimo į bausmės laiką nebuvo įskaityti laisvės apribojimai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d., todėl į jo bausmės laiką turėjo būti papildomai įskaitytos 109 dienos.

Prašymas netenkintinas.

3. Iš E. B. teismui pateiktame prašyme nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad yra keliamas klausimas dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti (BPK 136 straipsnis) – įskaitymo į Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos keturių metų laisvės atėmimo bausmės laiką.

4. Pažymėtina, kad paskyrus kardomąsias priemones siekiama užtikrinti įtariamojo/kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o ne siekiant asmenį nubausti, kaip šiuo atveju paskirtą kardomąją priemonę vertina E. B..

5. Pažymėtina, kad įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laiką. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Tai yra vienintelė kardomoji priemonė, kada kardomoji priemonė įskaičiuojama į paskirtos bausmės laiką, kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas. Tuo tarpu, E. B. taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nėra laisvės apribojimo bausmė (kaip nurodoma prašyme), todėl įskaityti į paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo teikimu pasisakoma tik dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi subendrintų bausmių klausimas, nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jo nepasisakoma.

7. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. B. prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.