Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 str. 1 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidaus apskaitos tvarkymo) 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo) 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. buvo nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2012-01-10 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01/10 pagrindu tvarkydama UAB „Alvum“ apskaitą ir todėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio, kuris nustato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ ir 11 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, pagrindu būdama atsakinga už tai, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto nuostatą, kad „pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis“ ir 19 punkto nuostatą, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“, o taip pat 2012-01-10 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01/10, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2.4 punktą, kuriame nustatyta, kad vykdytojas įsipareigoja tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje sąskaita Nr. 272 „Kasa“ apskaitė 110.000, 00 Lt paskolos gavimą iš E. B., o įformindama dalinį paskolos grąžinimą E. B., įtraukė į apskaitą ir kasos knygoje, pagal įformintus du kasos išlaidų orderius - 2012-04-17 Nr. 2012010 - 33740,22 Lt ir 2012-05-14 Nr. 2012013 - 53400, 00 Lt (Vilniaus m. apylinkės teismo 2012-04-29, 2012-06-26 ir 2012-07-25 nutarčių pagrindu įtariamasis E. B. buvo suimtas nuo 2012-04-29 iki 2012-08-28), apskaitė viso 87140,22 Lt išlaidų, nors nurodytuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nebuvo įmonės vadovo, kasininko ir vyr. finansininko, o kasos išlaidų orderiuose - dar ir pinigus gavusio asmens E. B., parašų ir taip iškreipė duomenis apie bendrovės ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tokiu būdu R. V. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai) apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti šio juridinio asmens 2012-01-01 - 2012-12-31 laikotarpio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Be to, R. V. buvo nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2010-09-15 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2010/09/15-0 pagrindu tvarkydama „Royal trade group“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitą ir todėl LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio, kuris nustato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ ir 11 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, pagrindu būdama atsakinga už tai, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto nuostatą, kad „pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis“ ir 19 punkto nuostatą, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“, o taip pat 2010-09-15 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2010/09/15-0, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2.4 punktą, kuriame nustatyta, kad vykdytojas įsipareigoja tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinę apskaitą ir buhalterinės apskaitos registruose Nr. 272 „Kasa“ ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ apskaitė dalinį atsiskaitymą atsiskaitė su tiekėjais - Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir Bulgarijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, įforminusi kasos išlaidų orderius 2012-01-31 Nr. 2012008, 2012-01-31 Nr. 2012009, 2012-01-31 Nr. 2012010, 2012-02-06 Nr. 2012011, 2012-02-07 Nr. 2012012, 2012-02-13 Nr. 2012013, iš viso 2.156.618, 88 Lt sumai, kurių nepasirašė įmonės vadovas, vyr. finansininkas, kasininkas ir pinigų gavėjas - įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir taip iškreipė duomenis apie bendrovės ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tokiu būdu R. V. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai) apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti šio juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2012-01-01 - 2012-05-28 laikotarpiu.

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-13 nuosprendį ir ją išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teigia, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, nes jos veiksmuose tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, teismas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertindamas byloje įrodymus, nes nevertino jų visumos, neanalizavo tarpusavio sąsajos, įrodymus vertino atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems jų visai neteikė reikšmės. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė ir netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir dėl to iš esmės buvo neteisingai išspręsta byla, nes teismas tik išdėstė bylos faktines aplinkybes ir trumpai pacitavo teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, nuostatas, tačiau iš esmės nevertino aplinkybių, susijusių su jai inkriminuoto nusikaltimo taikymo sąlygomis, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, jai inkriminuotus nusikaltimus teismas grindė abejonėmis ir prielaidomis, nepateikė jokios surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato.

Nurodo, kad jos kaltę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus šių bendrovių kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuose nebuvo įmonės vadovo, kasininko ir vyr. finansininko, pinigų gavėjo parašų, ir taip pažeidus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, teismas grindė vien tik 2014-03-20 specialisto išvada Nr. 5-1/48 bei teisiamajame posėdyje apklausto specialisto A. N. parodymais. Sutinka, kad specialisto išvada yra svarbus ir reikšmingas įrodymas baudžiamojoje byloje sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau teismas šį įrodymą vertino visiškai netinkamai, neatsižvelgdamas į specialisto teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, kurie iš esmės paneigia išvadą, jog minėtos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Teigia, kad tam, kad įvertinti, ar tam tikros ūkinės operacijos buvo tinkamai įformintos, ir ar jos turėjo būti apskaitytos, gali būti vertinama tik pagal pirminius įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi antriniai dokumentai tik patvirtina pirminių dokumentų apskaitymo faktą, o ne jų turinį. Mano, kad teismas privalėjo išsiaiškinti, kokius konkrečiai dokumentus vertino specialistas A. N., atlikdamas tyrimą: ar tyrimo metu buvo tikrinami visi pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kokie dokumentai buvo tikrinami, ar pirminiai (fiksuojantys ūkines operacijas), ar tik antriniai (įstaigoje vesti kaupiamieji registrai, atskaitomybių dokumentai), taip pat teismas turėjo išsiaiškinti, ar buhalterinės apskaitos duomenys, esantys pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, tyrimo metu buvo lyginami su kaupiamųjų registrų, kuriuose jie turėjo atsispindėti, duomenimis. Pastebi, kad teisme specialistas A. N. nurodė, jog tyrimą jis atliko pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, kadangi įmonių vadovai nesaugojo apskaitos dokumentų ir registrų, jų nepateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kurią turėjo savo elektroninėje erdvėje. Taigi, specialistas neturėjo dokumentų originalų bei visų buhalterinės apskaitos dokumentų reikalingų išvadai pateikti. Be to, specialistas parodė, kad jis nevertino, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo paimti dokumentai, dokumentų ruošiniai, ar tai buvo pateikti dokumentų originalai, nežiūrėjo, ar tai buvo dokumentų originalai ar kopijos, nuorašai ar elektroniniai ruošiniai, t. y. specialistas pripažino išvadą pateikęs pagal tai, ką jam pateikė tyrėja. Specialistas taip pat nurodė, kad jam nebuvo užduodamas klausimas, ar visi kiti įmonių kasos orderiai buvo pasirašyti. Dėl to apeliantė teigia, kad atlikdamas tyrimą specialistas nedisponavo visais reikšmingais bylai įrodymais. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai atspausdinti ir pateikti dokumentų ruošiniai, o ne bendrovių apskaityti dokumentai, kurių pagrindu buvo sudaryta finansinė atskaitomybė už 2012 m. finansinius metus, mano, kad yra pagrindas abejoti specialisto išvados objektyvumu ir patikimumu. Pažymi, kad dokumentų ruošiniai, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, negali būti prilyginami šių dokumentų originalams, todėl dokumentų ruošiniuose – pavyzdžiuose neprivalo būti reikiami parašai. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti ruošiniai tik padeda atskleisti, kokio turinio dokumentai buvo paruošti, tuo tarpu pasirašytų kasos orderių originalai turi būti saugomi pas kasininką. Nurodo, kad teisme kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius A. S. nurodė, kad pas jį yra likę daug dokumentų, tarp jų ir kaltinamajame akte nurodytų dokumentų originalai, nes kratos metu ne visus paėmė. Teismas neįpareigojo prokuroro šių dokumentų išreikalauti iš A. S., nors prašymas išreikalauti dokumentus buvo pateiktas.

Taip pat teigia, kad nepagrįstai teismas jos kaltę grindė tuo, jog ji apskaitė nepasirašytus kasos pajamų ir išlaidų orderius ar jų ruošinius, remdamasis vien tik tuo, kad minėtos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į buhalterinės apskaitos registrus. Nurodo, kad tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tiek ir su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos buhalterinės apskaitos sutartys buvo vykdomos nuotoliniu būdu, nuosprendyje nurodyti nepasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai šių buhalterines apskaitos tvarkymo sutarčių galiojimo metu nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes tai buvo dokumentų ruošiniai, kuriuos ji parengė pagal bendrovių vadovo žodinį nurodymą ir jie buvo siunčiami elektroniniu paštu bendrovių vadovams. Teigia, kad apskaita buvo tvarkoma pagal kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą, kad visi pateikti duomenys buvo tik ruošiniai, kurie buvo pačioje programoje, bet neįtraukti į buhalterinės apskaitos registrus. Šie dokumentų ruošiniai nebuvo įtraukiami į viešus registrus (nebuvo išviešinamos išoriniams vartotojams), kadangi ataskaitos ruošiamos pagal kasos dokumentus vieną kartą ir teikiamos tik VĮ Registrų centrui. Į buhalterinę apskaitą šie dokumentai būdavo įtraukiami tik tada, kai jie būdavo patikrinami, ar atitinka visus buhalterinius reikalavimus, tuo tarpu tikrinami būdavo tik tuomet, kai jų originalus pristato įmonės vadovas ir pasibaigia ataskaitiniai metai, kai teikiama ataskaita VĮ Registrų centrui. Tik teikiant metinę finansinę ataskaitą tuos dokumentus su visais rekvizitais ji įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, nes tik tuomet būdavo patvirtinama, kad buhalterinė apskaita atitinka tam tikras teisės normas. Dokumentai, kurie neatitikdavo buhalterinės apskaitos reikalavimų ir galiojančių teisės aktų, nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Analogiškas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojas A. S., kuris parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinę apskaitą tvarkė ji (apeliantė) ir jis, kad ji teikė VMI ir SODROS deklaracijas, o gale metų jis jai pateikdavo visus pirminius buhalterinius dokumentus, kad ji (apeliantė) ruošdavo ruošinius, sąskaitas faktūras ir t. t, kuriuos atsiųsdavo elektroniniu paštu, kad paruošdavo paskambinus jam arba E. B., kad sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius jis laikė pas save su parašais, kadangi jis buvo vyr. buhalteris. Apeliantė teigia, kad visi kasos dokumentai buvo apskaitomi tik gale finansinių metų, kuomet įmonių vadovai jai pateikdavo kasos dokumentų originalus, tik tada buvo sudaroma finansinė atskaitomybė, teikiama informacija išoriniams vartotojams. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, o tai, kad šis liudytojas posėdyje nebuvo prisaikdintas dėl melagingų parodymų davimo, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti. Pastebi, kad A. S. yra vienintelis liudytojas byloje, be to, jo parodymai yra reikšmingi, nes jis, kaip įmonės vadovas, buvo tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Apeliantė skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jai suformuluotame kaltinime nurodytus kasos pajamų ir išlaidų orderius ji neapskaitė, kadangi dėl netvarkingų apskaitos dokumentų buhalterinės apskaitos sutartys buvo nutrauktos iki 2012 m. finansinių metų pabaigos – 2012-08-08 ir 2012-09-05, t. y. dar iki kol jai buvo pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderių originalai, dėl to ji neruošė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. ir neteikė jų VĮ „Registrų centras“ nei kitiems vidaus ar išorės vartotojams. Teigia, jog iš pateiktų juridinių asmenų registre saugomų juridinio asmens dokumentų sąrašo matyti, kad 2013-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kaip vyr. buhalteris G. M. pateikė 2012 m. finansines ataskaitas ir aiškinamąjį raštą už laikotarpį 2012-01-01 iki 2012-12-31. Aiškinamajame rašte yra žyma, kad ataskaitos 2013-04-02 patvirtintos vienintelio akcininko (tuo metu buvo S. S.-B.) nutarimu Nr. 13-01. Tuo tarpu nutraukus buhalterinės apskaitos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrove finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. iš viso neteikė.

Apeliantė skunde teigia, kad ji tk rengdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ruošinius, kuriuos teikdavo nuotoliniu būdu įmonės vadovams ir kurie išlikdavo vidaus buhalterinės apskaitos programoje kaip ruošiniai (neišviešinant išoriniams vartotojams, kadangi nebuvo įtraukiami į buhalterinės apskaitos registrus), šiuos dokumentus apskaitydavo tik tuomet, kai bendrovės pateikdavo pasirašytus dokumentų originalus, iki tol kasos pajamų ir išlaidų orderių teisingumo patikrinti neturėjo galimybių ir nežinojo, ar operacija apskritai buvo atlikta. Dėl to mano, kad iki jų apskaitymo negalėjo ir neturėjo atsakyti už jų teisingumą. Atsakomybė pagal tinkamai įformintus kasos išlaidų orderius bei kitus buhalterinius dokumentus turėjo būti E. B., kasininko A. S., kitų atsakingų asmenų, o ne vyr. Finansininko, nes pagal kasos išlaidų orderius pasirašinėja direktorius ir kasininkas. Pastebi, kad ji už įmonės kasą niekada nebuvo atsakinga, ir tai akivaizdu iš pateiktų apskaitos tvarkymo sutarčių, kuriomis apibrėžiama atsakomybė (įsipareigojimų ribos). Nurodo, kad pagal 2012-01-10 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01/10 2 punktą vykdytojas įsipareigoja naudodamasis kompiuterine apskaitos programa tvarkyti užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, remdamasis pateiktais apskaitos dokumentais, atsižvelgdamas į LR norminių teisės aktų reikalavimus bei Užsakovo administracijos vadovo nurodymus dėl apskaitos organizavimo. Pagal 2010-09-15 apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2010/09/15 taip pat buvo numatytos aiškios bei analogiškos atsakomybės ribos. Dėl to apeliantė teigia, kad ji nebuvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasą, dokumentų saugojimą, todėl negalima iš jos reikalauti baudžiamosios atsakomybės už tai, kad įmonių vadovai, kasininkai tinkamai nepasirašė buhalterinių apskaitos dokumentų, ką pastarieji privalėjo padaryti. Teigia, kad būtent įmonės vadovai, kasininkai iškreipė duomenis apie bendrovių ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, o ne ji, kadangi parengtus buhalterinius ruošinius elektronine forma siųsdavo elektroniniu paštu atsakingiems įmonių vadovams. Pažymi, kad, kai E. B. buvo suimtas nuo 2012-04-29 iki 2012-08-28, ji nepildė jokių buhalterinių dokumentų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-17 kasos išlaidų orderio ruošinys buvo parengtas kai E. B. nebuvo suimtas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-14 kasos išlaidų orderio ruošinys buvo parengtas ir išsiųstas naujai paskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės S. S.-B. vardu.

Apeliantė skunde teigia, kad byloje neįrodyta, jog ji padarė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir norminių teisės aktų pažeidimus: 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 str. 1 d., 2000-02-17 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 5 p., 19 p., 2010-09-15 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2010/09/15-0, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" 2.4 p., 2012-01-10 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01/10, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" 2.4 p. nuostatas. Dėl to teigi, kad jos veiksmuose nėra objektyviojo veikos požymio – pačios veikos, todėl jos atžvilgiu baudžiamoji atsakomybėnegalima.

Skunde apeliantė teigia, kad dėl jos veiksmų neatsirado jokių padarinių, nes neapskaitė jokių ūkinių - piniginių operacijų dėl jai nepateiktų originalių kasos dokumentų, kadangi šiuos dokumentus ji turėjo apskaityti tik finansinių metų gale sudarant finansinę atskaitomybę (to nepadarė dėl buhalterinės apskaitos sutarčių nutraukimo). Mano, kad tik jos parengti dokumentų ruošiniai buvo išsaugoti vidaus buhalterinės programoje niekaip neįtakojo galimybės nustatyti faktiškai vykdomą veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą po jų apskaitymo, nes pagal šiuos dokumentų ruošinius nebuvo sudaroma finansinė atskaitomybė, apskaičiuojami mokesčiai, teikiama informacija išoriniams vartotojams. Taigi, nebuvo suklaidinti nei informacijos vartotojai, nei padaryta žala. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė pateikė finansinę atskaitomybę (kurios ji neruošė), kurioje pateikė duomenis apie gautas pajams ir patirtas išlaidas, o nutraukus sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaroji bendrovė finansinės atskaitomybės apskritai neteikė, dėl to iš viso neįmanoma ne tik pagal kasos orderius patirtas pajamas ar išlaidas grynaisiais pinigais, tačiau apskritai susipažinti su įmonės finansine apskaita. Be to, elektroninėje erdvėje esantys buhalterinės apskaitos dokumentų ruošiniai buvo atspausdinti tik pareikalavus pareigūnams. Nurodo, kad specialistas nustatė tikslią sumą (2.156.618.,88 Lt), kokia yra įmonės būklė laikant, kad kasos dokumentai yra galiojantys ir kokia būtų būklė, jei kasos dokumentus laikyti negaliojančiais. Dėl to mano, jog negalima teigti, jog dėl šios priežasties negalima nustatyti įmonės turto bei įsipareigojimų dydžio.

Apeliantė teigia, kad byloje esantys neginčijami įrodymai patvirtina, kad ji neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, neturėjo ir negalėjau turėti jokio suinteresuotumo atlikti nusikalstamas veikas, dėl jos veiksmų neatsirado jokių pasekmių, todėl nusikalstamo veikos jai nepagrįstai inkriminuotos. Pažymi, kad už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. V. ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nepagrįstai laikė esant įrodytą R. V. kaltę padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 5 d. 2 p.). Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka ir apeliacinį skundą pateikusi nuteistoji, prašydama ją dėl visų inkriminuotų nusikaltimų ją išteisinti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.), nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl apeliantės kaltės įrodytumo.

Pirmiausia pažymėtina, kad BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje aktualus tik aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Šioje byloje R. V. buvo inkriminuojama tai, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2012-01-10 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01/10 pagrindu, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2010-09-15 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2010/09/15-0 pagrindu, tvarkydama atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio, kuris nustato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ ir 11 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, pagrindu būdama atsakinga už tai, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto nuostatą, kad „pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis“ ir 19 punkto nuostatą, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“, ir taip pat 2012-01-10 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2012/01/10, bei 2010-09-15 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2010/09/15-0 atitinkamai 2.4 punktus, kuriame nustatyta, jog vykdytojas įsipareigoja tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje sąskaita Nr. 272 „Kasa“ apskaitė 110.000, 00 Lt paskolos gavimą iš E. B., o įformindama dalinį paskolos grąžinimą E. B., įtraukė į apskaitą ir kasos knygoje, pagal įformintus du kasos išlaidų orderius – 2012-04-17 Nr. 2012010 (33740,22 Lt) ir 2012-05-14 Nr. 2012013 (53400, 00 Lt), kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-04-29, 2012-06-26 ir 2012-07-25 nutarčių pagrindu įtariamasis E. B. buvo suimtas nuo 2012-04-29 iki 2012-08-28, t. y. apskaitė viso 87140,22 Lt išlaidų, nors nurodytuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nebuvo įmonės vadovo, kasininko ir vyr. finansininko, o kasos išlaidų orderiuose – dar ir pinigus gavusio asmens E. B., parašų, ir taip pat įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinę apskaitą ir buhalterinės apskaitos registruose Nr. 272 „Kasa“ ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ apskaitė dalinį atsiskaitymą su tiekėjais – Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir Bulgarijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, įforminusi kasos išlaidų orderius 2012-01-31 Nr. 2012008, 2012-01-31 Nr. 2012009, 2012-01-31 Nr. 2012010, 2012-02-06 Nr. 2012011, 2012-02-07 Nr. 2012012, 2012-02-13 Nr. 2012013, iš viso 2156618,88 Lt sumai, kurie nebuvo pasirašyti įmonės vadovo, vyr. finansininko, kasininko ir pinigų gavėjo – įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, taip iškreipė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovių turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti šių juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros – atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį 2012-01-01–2012-05-28, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį 2012-01-01 – 2012-12-31.

Apylinkės teismas laikė įrodyta, kad kaltinamajame akte (6 t., 82–89; 108–109 b. l.) aprašytus veiksmus R. V. padarė, pažeidė visas paminėtų teisių aktų ir atitinkamų sutarčių (Nr. 2012/01/10, Nr. 2010/09/15-0), sudarytų tarp ūkio subjektų, nuostatas, dėl ko atsirado BK 223 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti negatyvūs padariniai. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, tarp jų ir dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingus parodymus neįspėto liudytojo A. S. parodymais (t. 6; 165–166 b. l.), kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 04-1-118-12) ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo E. B. (5 t, 106–110; 111–116 b. l.) parodymais, specialisto išvadomis ir kt. duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog piniginės operacijos realiai įvyko, tačiau R. V., pasitikėdama A. S. ir E. B., pagal pastarųjų žodinius nurodymus paruošė ir atitinkamai į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo, Kasos tvarkymo taisyklių, apskaitos tvarkymo sutarčių reikalavimus, įtraukė ,,...neatitinkančius reikalavimų buhalterinės apskaitos dokumentus...“, ir padarė išvadą, kad apeliantė buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai, nes dėl jos veiksmų kilo BK 223 str. 1 d. numatyti negatyvūs padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti minėtų juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamus laikotarpius.

Dėl tokių apylinkės teismo išvadų pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, tarp jų pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Įstatymo 11 str. 2 d. apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Apskaitos tvarkymo sutartyse 2012-01-10 Nr. 2012/01/10 ir 2010-09-15 Nr. 2010/09/15-0, sudarytose atitinkamai tarp buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“) nenumatyta paslaugos teikėjo ir kartu R. V. pareiga kontroliuoti, kad visos užsakovo ūkinės veiklos operacijos realiai būtų įvykusios (1 t. 80; 81 b. l.). Pagal minėtas sutartis paslaugos teikėjas, be kita ko, įsipareigoja tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, pildyti reikiamus apskaitos registrus, garantuoti visų ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal pateiktus apskaitos dokumentus, kuriuos teikti pagal sudarytas sutartis privalo užsakovai – atitinkamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (sutarčių 2.4 punktas), paslaugos teikėjas atsako ir už buhalterinių įrašų teisingumą, finansinės, statistinės ir mokestinės atsakomybės parengimą ir pateikimą laiku (sutarčių 6.1. punktas). Įstatymo 21 str. numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, o Įstatymo 4 str. numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šioje byloje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. S. ir tai reiškia, kad jam kyla visa atsakomybė už tai, kas nebuvo deleguota minėtomis Apskaitos tvarkymo sutartimis apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei ir konkrečiai R. V..

Taigi, nagrinėjamu atveju, aktualu tik tai, ar R. V., tvarkydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitą, įtraukė į bendrovių buhalterinę apskaitą – atitinkamai kasos knygą Nr. 272 („Kasa“) ir registrą Nr. 443 („Skolos tiekėjams“), kaltinimuose išvardintus kasos išlaidų ir pajamų orderius be kai kurių tokiems dokumentams būtinų rekvizitų ir ar tuo pažeidė atitinkamus teisės aktus, ar dėl tokios jos veikos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį.

Iš byloje esančių duomenų ir specialisto išvadų (1 t., 110–140 b. l.; 5 t., 68–50 b. l.) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje Nr. 272 „Kasa“ pagal kasos pajamų orderį Nr. 2012002 (2012-03-07), kuris nepasirašytas buhalterio ir kasininko (2 t., 165 b. l.) buvo apskaitytas 110000, 00 Lt paskolos gavimas iš E. B., o vėliau pagal du kasos išlaidų orderius – 2012-04-17 Nr. 2012010 (suma – 33740,22 Lt) ir 2012-05-14 Nr. 2012013 (suma – 53400, 00 Lt), kurie taip pat nepasirašyti nei įmonės vadovo, nei buhalterio, nei kasininko, nei asmens, kuriam paskola gražinama, į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktas dalinis paskolos grąžinimas E. B. – viso 87140,22 Lt (2 t., 167; 168 b. l. 5 t., 75; 77; 80; 81 b. l.). Šiuo atveju būtina pažymėti, kad nepagrįstai apylinkės teismas kreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad E. B., kaip įtariamasis kitoje baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo suimtas nuo 2012-04-29 iki 2012-08-28 ir pasirašyti kaip gavėjas minimuose kasos išlaidų orderiuose objektyviai negalėjo. Pažymėtina, kad vieno kasos išlaidų orderio sudarymo data – 2012-04-17, kai E. B. dar nebuvo suimtas, o kitame orderyje, kurio sudarymo data – 2012-05-14, nurodyta, kad už E. B. pagal įgaliojimą paskola grąžinama S. S.-B., vadinasi, ne E. B. turėjo pasirašyti kasos išlaidų orderyje, kaip pinigus gavęs asmuo.

Taip pat byloje nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinės apskaitos registruose Nr. 272 „Kasa“ ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ buvo apskaitytas dalinis atsiskaitymas su tiekėjais – Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir Bulgarijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kasos išlaidų orderius 2012-01-31 Nr. 2012008, 2012-01-31 Nr. 2012009, 2012-01-31 Nr. 2012010, 2012-02-06 Nr. 2012011, 2012-02-07 Nr. 2012012, 2012-02-13 Nr. 2012013, iš viso 2156618,88 Lt sumai, tačiau šie orderiai nepasirašyti įmonės vadovo, vyr. finansininko, kasininko ir pinigų gavėjų – įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, atstovų (2 t., 135; 136; 137; 144; 145; 146; 147; 154 b. l.).

Kaltinamoji R. V. iš esmės neneigė, kad ji įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinę apskaitą kaltinime išvardintus kasos išlaidų ir kasos pajamų orderius ir tokie jos parodymai, kolegijos nuomone, kartu su specialisto išvadomis turėjo esminę reikšmę pirmosios instancijos teismui, priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nors savo kaltę jai inkriminuojamų nusikaltimų padaryme apeliantė kategoriškai neigė viso baudžiamojo proceso metu. Apeliacinės instancijos teisme ir teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. N. nurodė, jis savo išvadas pateikė remdamasis ta medžiaga ir dokumentais, kuruos pateikė ikiteisminio tyrimo įstaiga, preziumuodamas, kad pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai yra originalūs (6 t., 129 b. l.), o kaltinamoji R. V. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad specialisto tyrimui buvo pateikti jos parengtų dokumentų (pvz. kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių) ruošiniai, atspausdinti iš jos naudotos buhalterinės apskaitos kompiuterinės programos, todėl tie dokumentai ir negalėjo būti su rekvizitais – parašais.

Vertinant R. V. parodymus, būtina atkreipti dėmesį, kad jie viso baudžiamojo proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau laikyti juos iš esmės prieštaringais taip pat nėra pagrindo, tuo labiau, kad jie sutampa arba neprieštarauja kitų asmenų (A. S., E. B.), parodymams, kuriuos apylinkės teismas atmetė motyvuodamas tik tuo, kad A. S. pats yra kaltinamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme. Nepaisant to, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepaneigia R. V. nurodytų aplinkybių ir todėl nėra galimybės neabejotinai konstatuoti, kad būtent pagal tuos nepasirašytus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, kurie kartu su kitais dokumentais buvo pateikti įvertinti specialistui, R. V. dėl savo nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 2 d., 3 d.) tvarkė bendrovių buhalterinę apskaitą ir taip iškreipė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovių turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Apklausiama teisiamajame posėdyje R. V. tvirtino, kad kaltinime nurodyti nepasirašyti dokumentai nėra įtraukti į buhalterinę apskaitą – tai yra dokumentų ruošiniai, kuriuos ji parengė pagal bendrovių vadovo žodinį nurodymą, ir jie buvo išsiųsti elektroniniu paštu bendrovių vadovui. Pasak apeliantės, dokumentai, iš kurių buvo padaryta specialisto išvada, buvo per du kartus pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikalaujant – atspausdinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriuose buvusius išrašus, ruošinius (7 t., 1–2 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme apeliantė nurodė, kad kasos dokumentų originalai turėjo būti pas kasininką. Kasos išlaidų orderiai Nr. 272, 443 buvo įtraukti į kasos knygą, kada jie buvo jai pateikti su parašais, o po to tie orderiai su parašais buvo grąžinti bendrovių vadovui A. S.. Pasak R. V., A. S. atnešdavo dokumentus, bet dažniausiai jis pasirašytus dokumentus atsiųsdavo elektroniniu paštu, dokumentai buvo skenuoti, matydavo ant skenuoto dokumento parašą, nepasirašytų dokumentų į apskaitą netraukdavo.

R. V. parodymus iš esmės patvirtina ir A. S. atpasakotos aplinkybės. Teisiamajame posėdyje A. S. nurodė, kad jo vadovaujamų bendrovių apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. V., kuri teikdavo Sodros deklaracijas, VMI deklaracijas, ruošdavo visų sąskaitų faktūrų, visų pajamų orderių ir kitų dokumentų ruošinius, o jis pateikdavo R. V. jau pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras bei visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Pasak A. S., dokumentų ruošinius R. V. dažniausiai atsiųsdavo elektroniniu paštu, kokius ruošinius reikia paruošti, pasakydavo jis arba E. B., dokumentų ruošinius R. V. atsiųsdavo elektroniniu paštu, jis arba E. B. parengtus dokumentus pasirašydavo ir pasidėdavo pas save. Jis (A. S.) buvo įmonės vadovas, vyr. buhalteris ir kasininkas, ant kasos pajamų, išlaidų orderių turėdavo pasirašyti jis. R. V. pasakydavo, kad tie dokumentai yra pasirašyti ir ji viską į buhalterinę apskaitą susivesdavo, o pasirašytus kasos pajamų orderius laikydavo pas save, buvo laikomi ir pas E. B., buhalterei pateikdavo visus kasos pajamų, išlaidų orderių originalus, ji viską sutikrindavo, susitvarkydavo ir jis dokumentus pasiimdavo atgal (6 t., 165–166 b. l.).

Iš byloje esančių duomenų (1 t., 79 b. l; 3 t., 1–108; 110; 112; 114–117; 118–139 b. l.; 4 t., 1–196 b. l.; 5 t., 1–11; 12-13; 14 b. l.; 6 t., 174 b. l.), specialistų išvadų 2012-12-14 Nr. 5-1/154 (1 t., 110–140 b. l.), 2014-03-20 Nr. 5-1/48 (5 t., 18–50 b. l.), specialisto A. N. parodymų teisiamajame posėdyje (6 t., 128–129 b. l.) matyti, kad pirmasis specialisto tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos buvo atliktas vertinant kratos metu 2012-05-28 pas A. S. ir E. B. paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, taip pat UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ konsultantei R. V. 2012-05-16 ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikus aštuonis segtuvus (Kasa 2010-2011 m.; Pirkimai 2010-2011 m.; Darbo sutartys 2010-2012 m.; Bankas 2010-2012; Kasa 2012; Pirkimai 2011-2012; VMĮ deklaracijos Sodra dok. KA ataskaitos; DU ataskaitos, kiti dokumentai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, vieną segtuvą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvairiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, 2012-05-03 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ konsultantei R. V. pateiktas Apskaitos tvarkymo sutartis, sudarytas tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o taip pat iš kitų bendrovių (pvz. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) gautus dokumentus bei ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-118-12 medžiagą.

Vėliau, 2014-01-30 ir 2014-02-05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. iniciatyva buvo pateikta daugiau dokumentų, susijusių su atliekamu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-118-12, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje (kompiuterinėje laikmenoje) išsaugoti ir atspausdinti visi išrašai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų finansinės ataskaitos (1 segtuvas), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų finansinės ataskaitos (1 segtuvas) (3 t., 1–82; 83–108 b. l), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai ir kt. (3 t., 118–157; 158–159 b. l.; 4 t., 1–196 b. l.; 5 t., 1–11 b. l.), kurie, be kita ko, susiję ir su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal Apskaitos tvarkymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdytu minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymu. Dėl to buvo paskirtas papildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį – 2012-01-01–2012-12-31, kad nustatyti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. iniciatyva papildomai pateikti dokumentai turi kokią nors įtaką specialisto išvadai 2012-12-14 Nr. 5-1/154, ir, jei taip, kaip kinta ankstesnės išvados.

Šioje dalyje būtina pažymėti, kad minimi specialistų tyrimai buvo atliekami kur kas platesne apimtimi už tą, kuri aktuali nagrinėjamoje R. V. byloje, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį 2012-01-01–2012-12-31 buvo paskirtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-0118-12, iš kurios vėliau buvo išskirta baudžiamoji byla Nr. 01-2-00021-14, o iš pastarosios išskirta baudžiamoji byla Nr. 30-9-00176-14 R. V. atžvilgiu (1 t., 1–39 b. l.). Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-38-116/2015 (proceso Nr. 1-01-2-00021-2014-4), kur kaltinimai pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 199² str. 1 d., 203 str. 2 d., 300 str. 1 d., 200 str. 1 d., 226 str. 3 d., 222 str. 1 d., 253 str.1 d., be kita ko, pareikšti E. B., A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, o R. V. toje byloje yra liudytoja. Nepaisant to, specialisto tyrimuose 2012-12-14 Nr. 5-1/154 ir 2014-03-20 Nr. 5-1/48 (pvz. 5 t., 25–27; 28–31; 36–37 b. l.) buvo atskirai pasisakyta apie R. V. pareikštuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes ir konstatuota, jog tuo buvo pažeisti atitinkami teisės aktai ir sukelti padariniai, kaip negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį. Dėl to, kas paminėta, specialisto išvados bus nagrinėjamos tiek, kiek jos aktualios šioje baudžiamojoje byloje.

Specialistas A. N., atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminį ir papildomą veiklos ir apskaitos dokumentų tyrimą, taip pat įvertinęs R. V. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateiktus iš kompiuterinės programos atspausdintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pateikė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įformintą 2012-03-07 kasos pajamų orderį Nr. 2012002 apskaitė kasos knygoje Nr. 272 „Kasa“ 110000,00 Lt paskolos gavimą iš E. B. ir pagal įformintus du kasos išlaidų orderius – 2012-04-17 Nr. 2012010 (33740,22 Lt) ir 2012-05-14 Nr. 2012013 (53400,00 Lt) (iš viso 87140,22 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje apskaitė dalinį paskolos grąžinimą E. B.. Tuo pačiu specialistas konstatavo, kad nei jam tyrimui pateiktame minėtame kasos pajamų orderyje, nei kasos išlaidų orderiuose nėra įmonės vadovo, kasininko ir (ar) vyr. finansininko parašų. Todėl, pasak specialisto, negalima patvirtinti, ar piniginės lėšos iš tikrųjų buvo įneštos ir išmokėtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos.

Taip pat specialistas iš jam tyrimui pateiktų dokumentų padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinėje apskaitoje, pagal kasos išlaidų orderius: 2012-01-31 Nr. 2012008, 2012-01-31 Nr. 2012009, 2012-01-31 Nr. 2012010, 2012-02-06 Nr. 2012011, 2012-02-07 Nr. 2012012, 2012-02-13 Nr. 2012013 – iš viso 2156618,88 Lt, užfiksavo atsiskaitymą su tiekėjais – Vokietijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir Bulgarijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, nors minėti kasos išlaidų orderiai nebuvo pasirašyti įmonės vadovo ir (ar) vyr. finansininko, kasininko ir pinigų gavėjo – atitinkamai įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovų.

Taigi, pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto nuostatą: „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis“ ir 19 punkto nuostatą: „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“. Kolegija sutinka su tuo, kad buhalterinės apskaitos dokumentai turi pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Be abejonės, ar realiai įvyko kokia nors ūkinė finansinė operacija parodo dokumentai, jei jie pasirašyti, o jei įmonės kasos operacijos grindžiamos nepasirašytais dokumentais – kyla abejonių, ar ūkinės operacijos įvyko, todėl nėra galimybės aiškiai nustatyti nei įmonės turto, nei pinigų kiekio, nei pinigų judėjimo, nei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl to specialistas padarė sąlygines išvadas, pripažindamas: 1) kad tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai (iš viso 87140,22 Lt) nebuvo išmokėti pagal kasos išlaidų orderius 2012-04-17 Nr. 2012010 ir 2012-05-14 Nr. 2012013, minėti orderiai be pinigų gavėjų parašų buvo apskaityti buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ ir taip 87140,22 Lt suma sumažintas kasos piniginių lėšų likutis, iškreipta tiriamo laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą; 2) kad tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) E. B. (Vokietijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bei Bulgarijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“) pinigai (viso 2156618,88 Lt) nebuvo išmokėti pagal kasos išlaidų orderius (2012-01-31 Nr. 2012008, 2012-01-31 Nr. 2012009, 2012-01-31 Nr. 2012010, 2012-02-06 Nr. 2012011, 2012-02-07 Nr. 2012012, 2012-02-13 Nr. 2012013), minėti orderiai be pinigus gavusių įmonių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašų buvo apskaityti buhalterinės apskaitos registruose Nr. 272 „Kasa“ ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ ir taip 2156618,88 Lt suma sumažintas kasos piniginių lėšų likutis ir įsiskolinimas tiekėjams, iškreipta tiriamo laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo, pagal specialisto išvadas, buvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, ir dėl pažeidimų pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaip jau buvo minėta, specialistas A. N. savo išvadas pateikė ištyręs ir susipažinęs su tais dokumentais, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnams pavyko rasti pas bendrovių vadovą A. S., vadybininką E. B., ir kitais dokumentais, kuriuos iš kompiuterinės programos atspausdino ir pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, R. V. ir kt. Pažymėtina, kad, būtent A. S., kaip bendrovių vadovas, nesant bendrovėse kasininko, turėjo pats pasirašyti kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, būtent įmonių vadovas A. S. bendrovėse buvo atsakingas už kasą ir už visų buhalterinių dokumentų išsaugojimą. Šios savo atsakomybės neneigė nei teisiamajame posėdyje apklaustas A. S.. Iš apskaitos tvarkymo sutarčių Nr. 2010/09/15-0 ir Nr. 2012/01-10 yra aišku, kad nei apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikusi bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei asmeniškai bendrovės konsultantė R. V. nebuvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalų saugojimą, archyvavimą ir pan. Iš A. S. ir R. V. atpasakotų aplinkybių, kurios nepaneigtos šioje byloje surinktais įrodymais, reikia daryti išvadą, jog R. V. pagal bendrovių vadovo A. S. nurodymus kompiuterine programa parengdavo atitinkamų dokumentų ruošinius, tarp jų ir šiai bylai aktualius kasos pajamų ir išlaidų orderius, tuos ruošinius elektroniniu paštu nusiųsdavo A. S., kuris pasirašydavo atitinkamus dokumentus ir pateikdavo juos pasirašytus patikrinimui R. V., ir tik tada, kaip nurodė apeliantė, kasos pajamas ir išlaidas ji fiksuodavo atitinkamų bendrovių buhalteriniuose registruose. Faktas tas, kad specialisto tyrimui nebuvo pateikti ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (pvz. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų (skolų) apskaitos registrai, turto apskaitos žiniaraščiai, tarpusavio skolų suderinimo aktai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto apskaitos registrai, turto apskaitos žiniaraščiai), taip pat buvo rasta ir dokumentų (pvz. sąskaitų), kurios neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje, dėl ko taip pat nebuvo galima nustatyti minėtų bendrovių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Specialistas A. N. apklausiamas teisme teigė, kad visi tyrimo atlikimui pateikti dokumentai buvo popieriniame variante, jis nežinojo, kad kai kurie iš tų dokumentų buvo atspausdinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės laikmenos (buhalterinės apskaitos programos), pateiktus kasos pajamų ir išlaidų orderius vertino kaip tikrus – ,,...kokius tyrėjai pateikė dokumentus, pagal tokius ir surašė išvadą.“ (6 t., 128–129 b. l.). Teisiamajame posėdyje A. S. teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kratos metu paėmė ne visus dokumentus, kai kurie jų liko, kur yra šiai bylai aktualūs pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai nežino, tačiau neteigė, kad tokių niekada nebuvo ir kad jis pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nepasirašinėjo. Įtariamasis E. B., kurio parodymus teisiamajam posėdyje ištyrė pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcijas nupirko iš A. S., pastarasis liko šios bendrovės direktoriumi, o jis (E. B.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas vadybininku. Pasak E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimui pinigus (apie 500000 eurų) jam paskolino žmonos sesers draugas, Švedijos pilietis H. J., kuris pinigus jam paskolino asmeniškai, o po to jis pinigus paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigus įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko cigaretes, už kurias buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kuriuos susitikimų metu pardavėjų atstovams sumokėdavo jis (E. B.) pats, tiksliu sumų neprisimena, visus buhalterinės apskaitos dokumentus perduodavo buhalterei, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą buvo atsakingas direktorius A. S., kuris sudarinėjo sutartis. Jis pats taip pat yra rengęs kažkurias sąskaitas-faktūras, bet tik tuomet, kai buhalterė neturėjo tam laiko (5 t., 106–110; 111–116 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje surinkti, ištirti ir aptarti įrodymai nepatvirtina to, kad apeliantei inkriminuoti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kuriuos su kitais dokumentais įvertino specialistas ir pateikė atitinkamas išvadas – buvo būtent tie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai be būtinų rekvizitų – be parašų, kuriuos R. V. apskaitė bendrovių buhalterinės apskaitos registruose Nr. 272 „Kasa“ ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“. Tiek A. S., tiek E. B., iš esmės pritardami R. V. pozicijai, teigė, kad piniginės operacijos, įnešant grynuosius pinigus į bendrovės kasą, o vėliau juos iš kasos išimant grynais atsiskaitymams su prekių tiekėjais – iš tikrųjų vyko, buvo pildomi ,,kažkokie“ dokumentai, juos tvarkė buhalterė (R. V.), kuriai A. S., kaip bendrovių direktorius, pateikdavo pasirašytus kasos pajamų ir išlaidų orderius patikrinimui, o po to juos pasiimdavo. Vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu pas bendrovės vadovą nebuvo rasti ir išimti atitinkamai pasirašyti šiai bylai aktualūs pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – neleidžia konstatuoti, kad tinkamai pasirašytų kasos pajamų ir išlaidų orderių išvis nebuvo, kad jų R. V. nematė ir kad A. S. jų pastarajai pateikęs nebuvo. R. V. už tiriamąjį laikotarpį taip pat neteikė valstybinėms institucijoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apskaitos tvarkymo sutartys su minėtomis bendrovėmis buvo nutrauktos nesibaigus 2012 metams, todėl, kaip nurodė apeliantė, ji nesutikrino visumos įvykusių ūkinių finansinių operacijų, nepatvirtino tikrinimo rezultatų savo parašu. Būtent A. S. buvo atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. Dėl to, kas paminėta, lieka nepaneigta apeliantės versija, kad specialistas savo išvadas pateikė, įvertinęs atitinkamus kasos pajamų ir išlaidų orderių ruošinius, bet ne tuos, kuriuos su parašais jai buvo pateikęs A. S..

Šioje byloje nustatyta, kad dėl tam tikrų aplinkybių negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2012 metus. Tačiau byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti, šiame nuosprendyje aptarti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai atsirado dėl R. V. veikimo ar neveikimo, taip pat neleidžia konstatuoti, kad ji galėjo ir turėjo numatyti tokius padarinius. Vien dėl to, kad R. V., kaip bendrovės, teikiančios apskaitos tvarkymo paslaugas, konsultantė, pagal tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)p“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis dėl apskaitos tvarkymo, turėjo tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, neįrodžius kitų objektyvių jos kaltę pagrindžiančių aplinkybių, savaime negali būti pakankamas pagrindas pripažinti ją kalta pagal BK 223 str. 1 d.

Dėl to, kas paminėta, ir neįrodžius, kad R. V. dalyvavo padarant jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) – skundžiamas nuosprendis naikinamas, ir priimamas R. V. atžvilgiu naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidaus apskaitos tvarkymo);

R. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo).

Panaikinti R. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.