- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- AN2-133-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00318-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Armeringa“
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos Valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 57 straipsnyje ir nubausta administracine nuobauda – 300 Eur dydžio bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nubausta už tai, kad būdama statybos darbų rangovas pagal 2020 m. spalio 16 d. Rangos darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus, kuriems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad 2020 m. lapkričio 23 d. rangovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas statybos vadovas R. Z. bei 2020 m. lapkričio 16 d. rangovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas statybos vadovas R. G., teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuotų, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai būtų vykdomi pagal projektą (duomenys neskelbtini), tai yra pagal 4 lape nurodytą paslėptų darbų priėmimo tvarką. Statybos vadovo darbai, užfiksuoti F-7 formoje, statybos žurnalo 25-26 psl., nepriimti ir neįvykdyti techninio prižiūrėtojo nurodymai, fiksuoti F-57 formoje, statybos žurnalo 190-191-192 psl. Statybos vadovai, nepridavę dengtų darbų (statybos žurnale aktas Nr. 3), leido vykdyti pastato cokolio šiltinimo darbus, kurie buvo užfiksuoti dengtų darbų aktuose (surašytas membranos uždėjimas, dengtų darbų aktas Nr. 4; armavimas, dengtų darbų aktas Nr. 5 ašyje A tarp ašių 3-7). Tokiais veiksmais rangovas nesilaikė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
2. Nesutikdama su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė E. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
2.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Rangovas) statybos darbus pradėjo vykdyti nuo cokolio šiltinimo darbų. Tačiau tik pradėjus vykdyti cokolio šiltinimo darbus prasidėjo nesusipratimai ir nesutarimai su techniniu prižiūrėtoju, tai yra techninis prižiūrėtojas iš anksto rodė priešišką poziciją Rangovo atžvilgiu, kurią patvirtina jo neveikimas, nepagrįstos ir perteklinės pastabos Statybos darbų žurnale, nebendradarbiavimas. Techninis prižiūrėtojas buvo kviečiamas atvykti priimti „paslėptus darbus“ (cokolio šiltinimo darbus), tačiau minėti darbai nėra priimti lig šiol ir Rangovui nėra aišku, kas sąlygojo minėtų paslėptų darbų nepriėmimą, kadangi konkrečių ir aiškiai nurodytų „paslėptų darbų“ (cokolio šiltinimo darbų) defektų nėra nurodyta nei Statybos darbų žurnale, nei buvo išreikšta Rangovui žodžiu.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantė pažymi, kad techninis prižiūrėtojas buvo kviečiamas 2020 m. lapkričio 26 d. priimti „paslėptus darbus“, tačiau 2020 m. lapkričio 27 d. neatvyko, todėl dėl esančių šalčių bei neturint jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės, Rangovui neliko nieko kito, kaip tik užkasti pamatus, jog jie nesušaltų ir nebūtų padaroma dar didesnė žala pastatui. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. techninis prižiūrėtojas iš viso nesilankė objekte. Taip pat 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 10 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2020 m. sausio 28 d. buvo kreiptasi į techninį prižiūrėtoją atvykti priimti paslėptus darbus, tačiau techninis prižiūrėtojas minėtomis datomis neatvyko priimti „paslėptų darbų“. Taigi Rangovas tinkamai vykdė sutartinę pareigą informuoti apie „paslėptus darbus“ ir pateikti juos užsakovui, tačiau dėl techninio prižiūrėtojo tyčinių veiksmų „paslėpti darbai“ (cokolio šiltinimo darbai) taip ir liko nepriimti, nors realus tokių (cokolio šiltinimo darbų) darbų atlikimo ir priėmimo terminas yra apie dvi savaites.
2.3. Apeliantės tvirtinimu, Rangovas taip pat kreipėsi į užsakovą su raštais: (i) 2020 m. lapkričio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) 2020 m. gruodžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) 2020 m. gruodžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (v) 2020 m. gruodžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (vi) 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (vii) 2021 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (viii) 2021 m. sausio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (ix) 2021 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini); (toliau – ir raštai), kuriuose yra nurodoma, kad techninis prižiūrėtojas neatvyksta sutartu laiku priimti „paslėptų darbų“, tačiau užsakovas, nors ir žinodamas apie susidariusią situaciją, tai yra Rangovo siekį priduoti „paslėptus darbus“ ir techninio prižiūrėtojo neatvykimą priimti „paslėptų darbų“ buvo pasyvus Rangovo atžvilgiu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie padėtų išspręsti susidariusią situaciją dėl negalėjimo priduoti „paslėptus darbus“ (cokolio šiltinimo darbus), nes techninis prižiūrėtojas nuolat ir sistemingai neatvykdavo jų patikrinti ir priimti. Be to, Statybos darbų žurnalo formoje F-7 techninis prižiūrėtojas 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais neteikė jokių pastabų, o Statybos darbų žurnalo F-57 pateiktos pastabos neatitinka faktinių aplinkybių, yra neaiškios ir prieštaraujančios galiojantiems teisės aktams, kai kurios apskritai sunkiai įskaitomos bei nepagrįstos. Iš tokio netikslaus Statybos darbų žurnalo pildymo, tai yra nerašant datų po parašais, negalima nustatyti techninio prižiūrėtojo apsilankymų periodiškumo, kas patvirtina klaidingą ir netikslų Statybos darbų žurnalo pildymą iš techninio prižiūrėtojo pusės.
2.4. Apeliantė nurodo, kad dėl susidariusios situacijos, įsipareigojimo laiku vykdyti sutartį, Rangovui tapus techninio prižiūrėtojo situacijos įkaitu, nebeliko nieko kito, kaip tik priimti vienašalius aktus (2020 m. gruodžio 17 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 25 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir toliau tęsti statybos darbus. Tačiau teismas vienašalių aktų nevertino. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje yra nurodyta, jog vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, tai yra tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Nagrinėjamu atveju vienašaliai aktai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys, kas reiškia Rangovo atliekamų darbų tinkamą kokybę ir tai, kad Rangovas turėjo pagrįstą teisę toliau vykdyti statybos darbus. Tačiau teismas buvo subjektyvus Rangovo atžvilgiu, vertino tik tą aplinkybę, kad Rangovas vykdė statybos darbus nepridavęs „paslėptų darbų“, tai yra formaliai nustatė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto pažeidimą, tačiau visiškai nevertino Rangovo kaltės bei priežastinio ryšio, lėmusio būtent tokių Rangovo veiksmų atlikimą.
2.5. Apeliantė nuomone, teismas vadovavosi tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovo V. K. pateiktais paaiškinimais, tačiau visai nevertino jo atlikto patikrinimo veiksmų, jo teisingumo ir pagrįstumo, kurio pagrindu ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei skiriama bauda. Pažymi, kad pareigūnas, nustatęs statybos dalyvio (rangovo) padarytų pažeidimų, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo 48.5 punkte nurodytomis nuostatomis, tai yra nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo taikymo faktą (išskyrus, kai nustatoma, kad statyba vykdoma savavališkai), pagal Inspekcijos viršininko įsakymu nustatytus rekvizitus surašomas privalomasis nurodymas statybos dalyviui (šio Aprašo vartojamomis sąvokomis ir rangovui), nurodant per protingą, tai yra ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, pašalinti nustatytus pažeidimus: pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus. Ir tik grįžtamojo (pakartotinio) patikrinimo metu nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies ar įvykdytas netinkamai, turi būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekse ir Statybos įstatyme numatyta administracinė atsakomybė.
2.6. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. vasario 8 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Rangovas nepridavęs „paslėptų darbų“ toliau vykdė statybos darbus ir 2021 m. kovo 8 d. surašė privalomą nurodymą: iki 2021 kovo 11 d. pateikti paaiškinimą, kodėl nevykdomi techninio prižiūrėtojo nurodymai surašyti statybos žurnale bei defektiniuose aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, informaciją pateikti patikrinimą atliekančiam Inspekcijos Departamento pareigūnui. Paaiškinimus ir visus turimus dokumentus, susijusius su vykdomais atnaujinimo (modernizavimo) daugiabučio gyvenamo namo statybos darbais, adresu (duomenys neskelbtini), kurio statybai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2021 m. kovo 11 d. Taigi teismas visiškai netyrė tos aplinkybės, kodėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas minėtu privalomu nurodymu neįpareigojo pašalinti pažeidimus (kaip yra numatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje), nustatytus 2021 m. vasario 8 d. vykusio patikrinimo metu, tai yra priduoti „paslėptus darbus“. Be to, nebuvo organizuojamas grįžtamasis (pakartotinis) patikrinimas, nustatant, jog privalomas nurodymas nėra įvykdytas, o iš karto surašomas protokolas. Tokiu būdu veiklos patikrinimas atliktas, nesivadovaujant specialiosiomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, nesilaikant reglamentuotos minėto aprašo ir įstatymo tvarkos, kas sudaro pagrindą Rangovui surašytą administracinio nusižengimo protokolą laikyti kaip neleistinomis priemonėmis gautą šaltinį ir kaip patikimu įrodymu byloje nevertinti, o visi byloje nustatyti reikšmingi neaiškumai/ trūkumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė gali būti grindžiama tik neabejotinos reikšmės ir tik įstatymų nustatyta tvarka bei procedūromis gautais duomenimis.
2.7. Apeliantė pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti priedai: (i) asmens (jo) atstovo paaiškinimai; (ii) liudytojų parodymai; (iii) asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, nebuvo pateikti teismui, tai yra teismas vertino administracinio nusižengimo protokolą be jame nurodytų ir prie jo nepridėtų priedų, todėl nevisapusiškai ir neišsamiai siekė ištirti ir tyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus.
2.8. Apeliantė akcentuoja, kad Rangovas statybos darbų vykdymui pasitelkė statybos darbų vadovus - R. Z. bei R. G., kadangi pats Rangovas neturi tiek kompetencijos ir specializacijos, visus sprendimus dėl statybos darbų vykdymo, etapų priima statybos darbų vadovai. Būtent statybos darbų vadovas priima sprendimus dėl statybos darbų eigos. Nagrinėjamu atveju Statinio statybos vadovas R. G. leido vykdyti statybos darbus, nors „paslėpti darbai“ ir nebuvo priimti, tai yra statybos darbų vadovas ir prisiėmė atsakomybę už tolimesnį statybos darbų vykdymą bei atitinkamai už tokius veiksmus jam buvo paskirta bauda. Taigi už Rangovui inkriminuojamus pažeidimus atsakomybėn jau buvo patrauktas specialusis subjektas – statinio statybos vadovas R. G., todėl Rangovui įvykdžius imperatyvią pareigą statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 punkte (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą) negalėtų būti daroma išvada, kad Rangovas įvykdė teisei priešingą veiką, tai yra kad Rangovas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų pažeidimų.
2.9. Apeliantė nurodo, kad aplinkybių, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų, jog cokolio šiltinimo darbai buvo vykdomi netinkamai, nukrypstant nuo normatyvinių reikalavimų, su defektais, nėra nustatyta. 2021 m. vasario 8 d. vykusio neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Rangovas vykdė statybos darbus nepridavęs „paslėptų darbų“. Statybos darbų žurnalo F-7 formoje (25-26 psl.) yra nurodyta, būtent kokie konkrečiai cokolio šiltinimo darbai nėra priimti. Tačiau iš esmės paties techninio prižiūrėtojo neveikimas (nesilankymas objekte), nebendradarbiavimas, neaiškūs reikalavimai, lėmė tokią situaciją, jog Rangovas buvo priverstas ir toliau vykdyti statybos darbus nepridavęs „paslėptų darbų“, kurie ir šiai dienai techninio prižiūrėtojo nėra priimti. Rangovas, siekdamas priduoti „paslėptus darbus“ vykdė netgi tris papildomus užpiltų pamatų („paslėptų darbų“) atkasimus, dviejuose iš jų dalyvavo pats V. K., jog techninis prižiūrėtojas įvertintų atliktų darbų kokybę, tačiau jokio rezultato pasiekti nepavyko. Net ir po papildomų „paslėptų darbų“ atkasimų įrašų dėl defektų, darbų kokybės, kurie patvirtintų, jog „paslėpti darbai“ buvo atlikti nekokybiškai, Statybos darbų žurnale nėra pateikta, tad Rangovui nėra suprantama, kodėl šiai dienai vis dar nėra priimti darbai.
2.10. Apeliantės teigimu, Statybos darbų žurnalo formoje F-57 (190-192 psl.) techninis prižiūrėtojas teikė pastabas, kodėl atsisako priimti paslėptus darbus, tačiau vis tiek nėra aišku, kokiu pagrindu nėra priimti „paslėpti darbai“, tai yra neaišku, būtent kokių projekto sprendinių neatitinka atlikti „paslėpti darbai“, nėra aiškiai nurodyti defektai. Techninis prižiūrėtojas visiškai nebendradarbiavo, komunikacija buvo minimali, neaiškino savo pastabų. Konkretaus suvokimo, koks darbų kiekis nepriimtas pažymint „-“ statybos darbų vadovas R. G. nepatvirtino, o susižinoti, kas yra atlikta netinkamai, kai techninis prižiūrėtojas neatvyksta į objektą ir nebendradarbiauja, tą padaryti yra sudėtinga ir vargiai įmanoma. Taigi techninis prižiūrėtojas tyčia siekė nepriimti „paslėptų darbų“ ir savo neaiškiomis pastabomis apsunkinti statybos darbų vykdymą.
2.11. Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino techninio prižiūrėtojo veiksmų, sąlygojusių Rangovo tolimesnius veiksmus ir sprendimus, tai yra kad dėl techninio prižiūrėtojo nuolatinio neatvykimo priimti „paslėptų darbų“, teikiamų neaiškių ir nepagrįstų bei perteklinių pastabų buvo tyčia siekiama, jog „paslėpti darbai“ nebūtų priimti. Tokiu būdu Rangovui iš esmės tapus techninio prižiūrėtojo situacijos įkaitu, statybos darbų vadovų buvo priimtas pats racionaliausias sprendimas toliau tęsti statybos darbus viską fiksuojant nuotraukomis ir siunčiant techniniam prižiūrėtojui susipažinti. Per programėlę „Viber“ 2021 m. sausio 15 d. vykusio susirašinėjimo metu techninis prižiūrėtojas nurodė: „užpilinėk pamatus“. Nors ir buvo išreikštas neformalus techninio prižiūrėtojo sutikimas dėl „paslėptų darbų“ kokybės, tačiau Statybos darbų žurnale techninis prižiūrėtojas apie tinkamai atliktus „paslėptus darbus“ (cokolio šiltinimo darbus) jokios žymos neatliko ir „paslėpti darbai“ taip ir lieka nepriimti. Taigi pats techninis prižiūrėtojas klaidino Rangovą, tai yra davė sutikimą užkasti „paslėptus darbus“, o vėliau laikėsi pozicijos, kad „paslėptų darbų“ jis neleido užkasti.
2.12. Apeliantės tvirtinimu, teismas nevertino tos aplinkybės, ar Rangovas vis tik yra tinkamas subjektas ir kodėl jam turi būti taikoma papildoma atsakomybė už statybos darbų vadovų veiksmus, už kuriuos, kaip jau buvo minėta, statybos darbų vadovas R. G. buvo nubaustas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalį statybos darbų vadovo kvalifikacija ir kompetencija apima atsakomybę už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Tad Rangovas, įsakymais paskirdamas statybos darbų vadovus, jiems ir perdavė visą atsakomybę, susijusią su tinkamu darbų atlikimu. Tačiau teismas visiškai neanalizavo Rangovo atsakomybės ribų ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, tik formaliai taikė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas sąlygojo, kad Rangovas buvo nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.
2.13. Apeliantė nurodo, kad techninis prižiūrėtojas teikė neaiškias pastabas, Rangovui nėra žinoma, kokius konkrečiai defektus reikia pašalinti, kad darbai būtų priimti. Iš bylos faktinių aplinkybių aiškiai matoma, kad Rangovas nesiekė nuslėpti atliktų „paslėptų darbų“, siekė bendradarbiauti, ne vieną kartą kvietė techninį prižiūrėtoją atvykti į objektą priimti „paslptus darbus“, kreipėsi į užsakovą, tačiau jokio situacijos sprendimo būdo, jog „paslėpti darbai“ būtų priimti techninio prižiūrėtojo, nepasiekė dėl paties techninio prižiūrėtojo nebendradarbiavimo ir priešiškos pozicijos Rangovo atžvilgiu, neaiškių ir dviprasmiškų pastabų Statybos darbų žurnale. Tad akivaizdu, jog Rangovas neturėjo siekio pažeisti teisės aktų reikalavimus ir teisinio reglamentavimo nuostatas - nėra Rangovo kaltės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės E. V. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėją pavaduojanti laikinai einanti patarėjos pareigas Jurgita Kurtinaitienė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime ne tik visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnyje. Teismas pagrįstai vadovavosi ir savo sprendimą grindė tais įrodymais, kurių objektyvumas nekėlė ir nekelia abejonių ir kuriuose nurodytas aplinkybes bei faktus teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir pats apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamo atstovė advokatė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė sutartinę pareigą informuoti apie „paslėptus darbus“ ir pateikti juos užsakovui, tačiau dėl techninio prižiūrėtojo tyčinių veiksmų „paslėpti darbai“ (cokolio šiltinimo darbai) taip ir liko nepriimti. Apeliantės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo siekio pažeisti teisės aktų reikalavimus ir teisinio reglamentavimo nuostatas, be to, statybos darbų vykdymui pasitelkė statybos darbų vadovus - R. Z. bei R. G., kuriems perdavė visą atsakomybę, susijusią su tinkamu darbų atlikimu ir kurie priima sprendimus dėl statybos darbų eigos, todėl apeliaciniu skundu prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Dėl įrodymų vertinimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnyje
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nubausta pagal Statybos įstatymo 57 straipsnį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė šį jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
8. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą R. Č. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento – atstovą V. K., bet ir liudytojais apklausė R. G., E. Š., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atstovė, kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindu byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
10. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, gavusi AB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymą 2021 m. vasario 8 d. atliko statybos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar statybos darbai modernizuojant gyvenamąjį daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini), atitinka teisės aktų reikalavimus. Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2021 m. kovo 24 d. statybos patikrinimo, aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (8-23 b. l.). Patikrinimo metu nustatyta, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovo paskirti statybos vadovai R. Z. bei R. G. nevykdė techninio prižiūrėtojo nurodymų, kurie fiksuoti statybos techninio prižiūrėtojo statybos žurnalo 102-103 psl. ir formoje F-57. Nepridavę paslėptų darbų (dengtų darbų akte Nr. 3), vykdė tolesnius cokolio šiltinimo darbus. Nepridavus dengtų darbų ašyje A tarp ašių 4-7 toliau buvo atliekamas armavimas, dengtų darbų aktas Nr. 4 ir Nr. 5. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statybos darbų rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad paskirti statybos vadovai R. Z. bei R. G. kontroliuotų, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai būtų vykdomi pagal projektą (duomenys neskelbtini), tai yra pagal 4 lape nurodytą paslėptų darbų priėmimo tvarką. Statybos vadovai, nepridavę dengtų darbų (statybos žurnale aktas Nr. 3), leido vykdyti pastato cokolio šiltinimo darbus ir kitus darbus, kurie buvo užfiksuoti dengtų darbų aktuose (surašytas membranos uždėjimas, dengtų darbų aktas Nr. 4; armavimas, dengtų darbų aktas Nr. 5). Tokiais veiksmais rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą tvarką.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsakymais paskirdamas statybos darbų vadovus, jiems perdavė visą atsakomybę, susijusią su tinkamu darbų atlikimu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai taikoma papildoma administracinė atsakomybė už statybos darbų vadovų veiksmus, už kuriuos buvo nubaustas statybos darbų vadovas R. G.. Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas pažymi, kad rangovas pagal Statybos įstatymą privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas), bei už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovas tiesiogiai atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 18 straipsnio 11 dalis). Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. vasario 8 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepridavęs „paslėptų darbų“ toliau vykdė statybos darbus ir 2021 m. kovo 8 d. surašė privalomą nurodymą iki 2021 kovo 11 d. pateikti paaiškinimą, kodėl nevykdomi techninio prižiūrėtojo nurodymai surašyti statybos žurnale bei defektiniuose aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas minėtu privalomu nurodymu neįpareigojo pašalinti pažeidimus, nustatytus 2021 m. vasario 8 d. vykusio patikrinimo metu, tai yra priduoti „paslėptus darbus“. Be to, nebuvo organizuojamas grįžtamasis (pakartotinis) patikrinimas, nustatant, ar privalomas nurodymas yra įvykdytas. Taigi veiklos patikrinimas atliktas, nesivadovaujant specialiosiomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, kas sudaro pagrindą UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytą administracinio nusižengimo protokolą laikyti kaip neleistinomis priemonėmis gautą šaltinį ir kaip patikimu įrodymu byloje nevertinti.
13. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo 48.10 punkte nurodyta, kad atlikus patikrinimus ir nustačius pažeidimų, už kuriuos Administracinių nusižengimų kodekse ir Statybos įstatyme nustatyta administracinė atsakomybė, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1V-11 „Dėl administracinių nusižengimų bylų Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos nagrinėjimo“ ir kitais teisės aktais, surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė, remdamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nagrinėjamu atveju prieš surašydamas administracinio nusižengimo protokolą nepagrįstai privalomu nurodymu neįpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti pažeidimus, nustatytus 2021 m. vasario 8 d. vykusio patikrinimo metu, tai yra priduoti „paslėptus darbus“. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma teikti privalomąjį nurodymą dėl pažeidimų, kurie susiję su projektinės dokumentacijos trūkumų šalinimu ar statinio projekto sprendinių atitikimu. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ traukiama administracinėn atsakomybėn Statybos įstatymo 57 straipsnio pagrindu, kuris numato juridinio asmens atsakomybę už statybos darbų vykdymą, pažeidžiant statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus, pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju Inspekcijos pareigūnas neturėjo pagrindo teikti privalomojo nurodymo pašalinti nustatytus pažeidimus.
15. Iš išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 8 d. statybos patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas nepažeidžiant teisė aktų nuostatų ir administracinio nusižengimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas teisėtai, todėl, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad techninis prižiūrėtojas neatvyko priimti „paslėptų darbų“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė vienašalius aktus (2020 m. gruodžio 17 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 25 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir toliau tęsė statybos darbus. Nagrinėjamu atveju vienašaliai aktai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys, kas reiškia rangovo atliekamų darbų tinkamą kokybę ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pagrįstą teisę toliau vykdyti statybos darbus.
17. Šių apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 21 punktu, paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus. Nurodytos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatos nenustato jokių išlygų, leidžiančių vykdyti tolesnius statybos darbus, neperdavus paslėptų statybos darbų statinio statybos techninės priežiūros vadovui. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės priimti vienašalių aktų ir toliau vykdyti statybos darbų. UAB „(duomenys neskelbtini) priimti vienašaliai aktai savaime nesuteikia teisės rangovui ignoruoti imperatyvių teisės aktų nuostatų.
18. Apygardos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl aplinkybių, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų, jog cokolio šiltinimo darbai buvo vykdomi netinkamai, nukrypstant nuo normatyvinių reikalavimų, su defektais, nėra nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas visiškai nebendradarbiavo ir neaiškino savo pastabų, kad nėra aišku, kokiu pagrindu nėra priimti „paslėpti darbai“, nepateisina UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų daugiabučio modernizavimo darbų vykdymo ne pagal išduotą projektą ir nešalina šio juridinio asmens administracinės atsakomybės. Rangovas, kaip juridinis asmuo, kuris vykdo statybos veiklą, turėjo užtikrinti, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal projekte išdėstytus reikalavimus.
19. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą įrodymų visumą ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip statybos darbų rangovas, pagal 2020 m. spalio 16 d. Rangos darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus, turėdama pareigą užtikrinti, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal statinio projektą šios pareigos nevykdė. Šias aplinkybes patvirtina apylinkės teisme apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Č., liudytojų V. K. (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovo), R. G. (statinio statybos vadovo), E. Š. (statybos techninio prižiūrėtojo) parodymai, 2021 m. kovo 24 d. statybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 17 d. pranešime apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, statybos darbų žurnalo kopijoje, paslėptų darbų patikrinimo aktuose, įrašuose apie statybos produktų atitikties deklaracijų ir atitikties sertifikatų arba eksploatacinių savybių deklaracijų ir įrenginių pasų, kokybės pažymėjimų bei sertifikatų registravimą, bendrosiose statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosiose statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabose, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų pastabose, 2020 m. spalio 16 d. rangos darbų pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštuose AB „(duomenys neskelbtini)“ „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų“, statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose, kurie nebuvo priimti (priduoti) statybos techniniam prižiūrėtojui, aktuose esant tik rangovo atstovo (statinio statybos vadovo) R. G. parašams, nurodytos aplinkybės. Apylinkės teismas paminėtų duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose konstatavo Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktuose veiksmuose yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, sudėties požymiai ir šis juridinis asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla išnagrinėta išsamiai, ištirti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltei pagrįsti yra surinkta pakankamai įrodymų, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir objektyviai nėra pagrindo.
20. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas. Esant nustatytiems būtent šio administracinio nusižengimo požymiams, nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 57 straipsnyje, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimu paskirta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės apeliacinį skundą ir naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apygardos teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės E. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė prašo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3690,51 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prie šio prašymo pridėti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, banko sąskaitos išrašas dėl šių sąskaitų faktūrų apmokėjimo).
22. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio (Advokato darbo apmokėjimas) 1 dalyje nurodyta, kad kai nuteistajam (nagrinėjamu atveju - administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnis nenumato galimybės nuteistajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021). Procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento iniciatyva, ši administracinio nusižengimo byla apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apygardos teismas šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydamas jį nepagrįstu, o apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės prašymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nepriteisti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.