Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas Lietuvos Respublikoje 18 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį 26 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugpjūčio 9 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) salone, N. V. dirbant (duomenys neskelbtini) ir sudarius tarp (duomenys neskelbtini) ir jo (V. R.) viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, prašymo įjungti paslaugas sutartį ir prašymo įjungti abonentą sutartį (sutarčių bendras Nr. (duomenys neskelbtini)), apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson U5i VIVAZ“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 274,56 Eur (948 Lt), tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei padarė (duomenys neskelbtini) 274,56 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2018 m. spalio 22 d. baudžiamoji byla (kuriai vėliau suteiktas Nr. 1-235-1035/2019) su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimai be V. R. pareikšti dar 20-čiai asmenų, buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vokietijos institucijos 2022 m. rugsėjo 2 d. pateiktais duomenimis kaltinamasis V. R. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (2 t., b. l. 121, 129).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nusprendęs, jog kaltinamasis V. R., kuriam apie bylos nagrinėjimą ir teisiamąjį posėdį buvo žinoma, yra išvykęs į užsienį, t. y. yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnio, XXXII skyriaus nuostatomis, teismas bylą išnagrinėjo kaltinamajam nedalyvaujant.

Kaltinamasis N. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. nuo balandžio iki rugpjūčio dirbo pardavėju (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini). Dirbti apmokė darbuotojai. Pradžiai keletą savaičių konsultavo apie telefonus, vėliau pradėjo apmokyti kaip elgtis su programomis. Darbuotojai visą laiką padėdavo, klausdavo, jei kažko nežinodavo. Programos reikalingos viskam: pažiūrėti kiek klientas turi sąskaitų, tikrinti klientus. Kada turėjo teisę sudaryti sutartis, tikrai neatsimena. Žino, kad apmokymai užtruko 1–2 savaites. Darbo pradžia buvo tik stovėti salėje, žmonėms kalbėti apie telefonus ir nukreipti klientus pas kolegas. Po truputėlį jį pradėjo apmokyti dirbti su programomis. Savo pirmos sutarties neatsimena. Tikrai neatsimena, kokie dokumentai darbuotojams buvo siunčiami el. paštu, nes jų būdavo kalnas. Yra pasirašęs ant darbo sutarties ir darbo tvarkos. Dabar mato, kad buvo dokumentas, bet tuo metu visko klausdavo kolegų. Nepamena tvarkų, ar turėjo galimybę su jomis susipažinti. Sudarant sutartis, būdavo, kad kolegos stovėdavo. Pradžioje visuomet dirbdavo su kažkuo pašonėj. Atlyginimas buvo nustatomas bazine alga už pardavimus. Įmonė mokėdavo priedus. Jo darbo vieta buvo mobili. Tą pačią dieną keisdavosi su kolegomis darbo vietomis. Konkrečios darbo vietos neturėjo, buvo 4 darbo vietos. Visų darbuotojų dokumentai buvo dedami į vieną krūvą, juos vadovė išveždavo. Salone paprastai dirbdavo 3-4 konsultantai. Buvo mygtuko sistema, klientai paspausdavo mygtuką. Nepaspaudęs mygtuko klientas galėdavo prieiti, paklausti dėl sąskaitų. Su tokiu klientu buvo galima sudaryti sutartį, jeigu salone tuo metu nėra daug žmonių. Iki teismo posėdžio neatsimena nei vieno iš žmonių, esančių teismo salėje, ir jam nesuprantamas kaltinimas. Nėra pažįstamas su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis. Pas jį nėra atėję klientai su rekomendacijomis. Nepamena, kad buvo supažindintas pasirašytinai su tvarkomis, kad jam jas atsiuntė. Ikiteisminio tyrimo metu dažniausiai tyrėjas viską surašydavo ir duodavo pasirašyti. Advokatas nedalyvavo pasirašant. Programas žinojo puikiai, jomis vykdavo visas darbas. Dabar sužinojo, kad kai kurios programos vadinasi (duomenys neskelbtini). Jis šitas programas vadindavo kitaip. Teismo metu susipažino, todėl ir sužinojo. Jie vadino (duomenys neskelbtini) programa ir per tą programą vykdavo visi pavedimai. Darbo metu užimdavo kolegos vietą, kad nebūtų tuščia vieta. Konkrečios darbo vietos neturėjo. Ateina į darbo vietą, atsisėda į laisvą darbo vietą. Prisijungia prie kompiuterio, sėsdavo prie laisvo kompiuterio. Prie kompiuterio yra prisijungimai. Turėjo asmeninį kodą. Prisijungus prie kompiuterio, reikėjo pakartotinai prisijungti prie (duomenys neskelbtini) programos. Prisijungimo vardas ir slaptažodis į kiekvieną programą atskirai. Sutartys generuojamos iš karto į jo kodą. Jis neteigia, kad sutartys sudarytos ne jo vardu, bet nesupranta, kodėl jį kaltina sukčiavimu, apgaule. Greičiausiai sutartys buvo sudarytos jo vardu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama jo rašto ekspertizė, tačiau jos išvadų bylos medžiagoje nėra. Tai galioja visiems sutartiniams parašams. Jam kelia įtarimų, ar yra jo parašas. Negali pasakyti konkrečių sutarčių, kur gali būti ne jo parašas. Neįmanoma prisijungti kažkieno kito kodu. Nežino vienas kito slaptažodžių. Kompiuteris užsirakina automatiškai. Jie buvo išmokomi išjungti kompiuterį. Negalėjo, nes žmonės užrakindavo kompiuterį. Jeigu gerai mato, ten yra buvusios salono vadovės parašas. Jis neigia, kad buvo prisijungęs kito asmens vardu. Buvo premijuojamas, buvo mokami priedai prie atlyginimo už tam tikrą sutarčių skaičių. Premiją už paslaugų sutartis vienaip skaičiuodavo, už paslaugų sutartis su įranga premija buvo šiek tiek didesnė. Atlyginimas tuo metu buvo geras. Už gerą darbo rezultatą per mėnesį išmokama 10-15% premija. Vieną premiją tikrai yra gavęs, daugiau nepamena. Gali būti, kad du kartus yra gavęs premiją. Salone dirbo 4 mėnesius. Paties premijavimo nepamena. Daugiau nei už eilinę sutartį. Sutarčių sudarymui naudojo vieną programą, PVM sąskaitoms faktūroms – kitą. Sutarčių sudarymui reikėjo kodo. Nepamena sistemos (duomenys neskelbtini). Būdavo el. paštas, kur būdavo siunčiama informacija, apie 600 laiškų per dieną. Jam paaiškino kolegos kaip identifikuoti klientus. Nepamena, ar buvo įvadiniai mokymai. Pastoviai reikėdavo tartis su kolegomis. Pagrinde darbas vykdavo salone, dirbdavo salono vadovė ir keli kolegos. Visą laiką paaiškindavo, atsakydavo į visus klausimus. Buvo prisijungimo vardas ir slaptažodis. Pažadindavo kompiuterį greitai. Įeiti į programą ilgiau užtrukdavo. Slaptažodžiai visi būdavo skirtingi, prisijungimo vardas irgi. Prisijungimo kodai keisdavosi pakankamai dažnai, kas mėnesį. Sužinodavo apie naują slaptažodį per salono vadovę arba per laišką. Išeinant iš darbo atsijungdavo nuo kompiuterio. Vienai sutarčiai sudaryti reikėjo pusvalandžio. Sutarties sudarymas 15 minučių. Programose automatiškai rodydavo skolą. Jei žmogus buvo skolingas, negalima buvo sudaryti sutarties. Programa nurodydavo, ar galima sudaryti sutartį. Jeigu ateidavo normalus žmogus, galima sudaryti sutartį. Jo praktikoje yra buvę, kad nesudarė sutarties. Nepatikimų žmonių neaptarnaudavo. Klientų buvo įvairiausių. Klientas pateikdavo asmens dokumentą, asmens kodas buvo įvedamas į programą, spaudžiamas mygtukas „sekantis“. Išmesdavo, kad negali su juo sudaryti sutarties. Klientui sakydavo, kad sistema neleidžia jo priimti, siūlydavo pasitikrinti, kas negerai. Kartais klausdavo, ar žmogus dirba, kartais – ne. Vadovė buvo pasakius paklausti. Kai programa neleisdavo, nebūdavo įmanoma paspausti mygtuko „sekantis“. Žmogus pateikdavo asmens dokumentą. Neatsimena, ar reikėdavo įspėti, kad tikrins asmenį asmens kodu. Negali atsakyti, ar privaloma sutarties dėl sutikimo patikrinimo. Žmogaus identifikacijai pasižiūrėdavo į asmens dokumentą. Jei žmogus pateikė suklastotus dokumentus, žmogus turėjo būti labai panašus. Būdavo girtų žmonių. Su išgėrusiais asmenimis sutarčių nesudarydavo. Nežino, ar galėjo būti, kad žmogus pateikė ne savo dokumentą. Žmonės dažniausiai visi savo dokumentus paduodavo. Tikrai nepamena, ar būdavo, kad paduodavo ne savo dokumentus. Visais atvejais klientas fiziškai būdavo prieš jį. Sutarčių nuotoliniu būdu nesudarydavo. Kalbėdavo su visais žmonėmis. Paimdavo iš to žmogaus dokumentus, kuris sutinka sudaryti sutartį. Nežino, ar tuo metu būdavo ypatumai sudarant sutartį su užsieniečiu. Paaiškinti dėl sutarties su užsieniečiu negali. Nėra tokių atvejų, kai jis pasirašė už klientą, nebuvo pasirašę tretieji asmenys. Klientas pats pasirašydavo. Birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) turėjo atskirą prisijungimą. Turėdavo patikrinti klientą. Buvo reikalaujama tikrinti per (duomenys neskelbtini) sistemą ir būdavo tikrinama visur ir visada. Jei rodydavo žalią, dar reikėdavo papildomai patikrinti (duomenys neskelbtini). Suprato, kad reikėjo kliento mokumą patikrinti per (duomenys neskelbtini) ir per (duomenys neskelbtini) sistemą. Nepamena, kaip sistema rodė rezultatą. Atlikdavo visus veiksmus patikrinti klientą, kaip minėjo, jei kažkuri programa parodydavo, kad negalima sudaryti sutarties, tai nebetikrindavo per (duomenys neskelbtini). Negali tokiam žmogui sudaryti sutarties, kuris nedirba. Neprisijungus prie programos jis negali parduoti ir įrangos iš sandėlio paimti. Niekas nesako tokių dalykų, kad žmogus nedirbantis. Informuodavo klientą apie viską. Konsultacijos metu, prieš vykdant sekančius veiksmus. Nežino, ar būdavo galima sudaryti sutartį su neįgaliu asmeniu, dirbančiu pagal patentą. Nežino, kodėl nėra pateiktas leidimas su (duomenys neskelbtini) piliečiu. Galbūt nežinojo pardavimo tvarkos. Neįsivaizduoja, kiek sutarčių yra sudaręs su užsienio piliečiais. Viską parodydavo programos už kokią sumą galima paimti telefoną. Žmogus išsirinkdavo telefoną pagal savo kišenę. Jis klientams rekomenduodavo, patardavo. Jo toks darbas buvo. Nėra pastebėjęs, kad sutartis sudarydavo skirtingi žmonės. Negaudavo iš klientų neoficialių pinigų. Už pradinę įmoką mokestis būdavo įvairus. Nepamena didžiausios pradinės įmokos. Galėjo pažiūrėti informaciją, kliento duomenis nebūnant jam salone. Galbūt yra patikrinęs savo mamą. Visada reikėdavo tikrinti asmens mokumą per (duomenys neskelbtini). Žmogus pasakydavo gyvenamosios vietos adresą. Žmogus pats pasakydavo savo gyvenamosios vietos adresą. Kitaip netikrindavo, nebūdavo tokių galimybių. Jam kolegos paaiškino, kad reikia tikrinti, dėl sutikimo jis tikrai nežino. Dirbdavo visi per atstumą, negali atsakyti. Visos sutartys būdavo sudedamos į segtuvus ir išvežamos. Nežino, ar buvo likusios senos sutartys sistemoje. Negalėjo fiziškai matyti F. S. (F. S.) sutarties, sudarytos 2003 m. Sutartys, matyt, buvo saugomos archyvuose. Neįsivaizduoja, gal F. S. buvo dokumentą pametęs, kažkas kitas už jį atėjo pasirašyti. Jam nežinoma, ar (duomenys neskelbtini) buvo kas nors surasta ir grąžinta iš telefonų ar kompiuterių. Žmogaus mokumas buvo tikrinamas per programas. Ką pasakė civilinis ieškovas, sužinojo tada, kai pats perskaitė bylą. Jis apie, kad atsakymas bus tikrinamas neturint duomenų iš Sodros sužinojo tik po 7 metų. Salone buvo vaizdo kameros, kai jis dirbo. Iki 2011 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) dirbo mėnesį. Sudarydamas sutartis vadovaudavosi tuo, kaip jį išmokė. Sutartys sudarytos įmonės vardu, o jis buvo atstovas. Ateidavo klientas, jei domindavo kažkoks telefonas, išaiškindavo, patardavo. Klientas pats išsirinkdavo telefoną, darydavo pajungimus. Kokia sutartis, tokį telefoną ir klientas gaudavo. 2011 m. liepos 20 d. galėjo būti akcijų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) reklamuodavo telefoną už litą, su plano mokesčiais – reklaminiai triukai. Juos skatindavo bonusų gavimas. Salono vadovės vardo ir pavadės neatsimena, žino, kad buvo moteris, dirbdavo jų akivaizdoje. Vadovė prižiūrėdavo, būdavo šalia. Klientams buvo vieta, kur atsisėsti. Neįsivaizduoja, kiek kvadratų buvo salone. Dienos pabaigoje vadovė retai tikrindavo darbo rezultatus. Negali atsakyti, kas kiek laiko tikrindavo. Nežino, kaip A. B. atrodė prieš 8 metus. Klientui visada sutartis būdavo išaiškindama žodžiu. Jis rusiškai šiek tiek moka. Jis mano, kad turėjo būti visur vaizdo kameros. Jam dirbant nebuvo vagysčių atvejų. Vieną kartą yra komandiruotas į Žirmūnų saloną. Dirbo ne ilgiau kaip vieną dieną. Stengdavo būti malonus su klientais. Nežino, ar jam būdavo prieinami klientų duomenys. Paimdavo asmens dokumentą ir suvesdavo į sistemas. Neatsimena, ar buvo svarbu, kad klientas esamas, ar ne. Galėjo klientui pasakyti jo sąskaitą. Aptarnaudavo klientus, jeigu vizualiai atrodydavo tvarkingas žmogus. Su girtais asmenimis nesudarydavo sutarčių. Nebūtina į saloną ateiti su kostiumu, kad jį aptarnautų. Neatsimena, ką reikėjo daryti, jei būtų atėjęs sudaryti sutarties užsienio pilietis. Nepamena, ką reikėjo žiūrėti sudarant sutartį su užsienio piliečiu. Mano, kad niekada su B. D. nebūtų sudaręs sutarties. Prašo nuimti, bet kokia liga progresuojanti, nepasakys, kaip atrodė B. D. Jam yra keista, kad su B. D. yra sudaryta sutartis. Jis matė tą moterį, su tokiu žmogumi nesudarytų sutarties, jei akivaizdžiai matytų psichinės negalios požymių. Jie visą laiką patikrindavo dokumentus, ar atėjusio kliento išvaizda sutapdavo su paso nuotrauka, tada pasirašydavo sutartį. Kaltinamieji minėjo, kad buvo pametę dokumentus. Jie žiūrėdavo dokumentus. Nuotraukose žmonės dažnai nelabai būna panašūs. Asmuo paduodavo asmens dokumentą, patikrindavo asmens dokumentą. Papildomus klausimus užduodavo, bet ne visada. Klausdavo gimimo datos, asmens kodo, vardo, pavardės. Yra buvę, kad kliento dokumentas buvo sulaužytas. Nepamena, ar buvo neatitikę klientų nuotraukos su jų atvaizdu. Kai žmogus įsigydavo įrangą, buvo pradinis įnašas, kurį sumokėdavo kortele arba grynaisiais. Išmušdavo čekį. Čekius atiduodavo klientui. Matosi ant sąskaitų faktūrų, kiek kas mokėjo pradinį įnašą. Prieš įsidarbinant (duomenys neskelbtini) salone, dirbo (duomenys neskelbtini) konsultantu, klientus aptarnavo telefonu. Jo darbas buvo telefoniniai aptarnavimai. Turėjo atsiliepti į skambučius ir konsultuoti žmones. Kai klientas pateikdavo asmens duomenis, prie jų buvo galima prieiti. Pokalbiai su klientu būdavo įrašomi. Jis pasakydavo vardą, pavardę, asmens kodą, jei esamas klientas – gyvenamąją vietą. Galėjo matyti visas kliento sąskaitas, sumas. Galėjo matyti kliento sutarties galiojimo terminą. Klientui suteikdavo informaciją apie akcijas, įrangą. Tuo metu būdavo sudaromos sutartys telefonu. Konsultuodamas telefonu turėjo tikrinti kliento mokumą. Salone veikė kitos sistemos. Mokumo patikrinimo sistemos buvo tos pačios. Visiškai nepripažįsta civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal šią normą baudžiamoji atsakomybė kilo, kai svetimo turto vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).

Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda pasisavinus apgaule gautus pinigus (turtą). Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. spalio 22 d. perduodant bylą (kuriai vėliau suteiktas Nr. 1-235-1035/2019) į teismą, kaltinimas V. R. buvo pareikštas (kaip ir N. V.) esą jis, veikdamas kartu, t. y. bendrininkaudamas, su N. V., kuris tuo metu (2011 m. rugpjūčio 9 d.) dirbo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo specialistu salone (duomenys neskelbtini), bei buvo materialiai atsakingas, turėjo teisę (duomenys neskelbtini) vardu sudarinėti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis bei pareigą vadovautis (duomenys neskelbtini) taisyklėmis (su priedais), tačiau tyčia jomis nesivadovavo ir nepatikrino jo (V. R.) mokumo, padėjo jam (V. R.), tuo metu niekur nedirbančiam ir neturinčiam galimybės vykdyti sutarties sąlygas, apgaule įgyti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. N. V. sudarius tarp (duomenys neskelbtini) ir jo (V. R.) viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, prašymo įjungti paslaugas sutartį ir prašymo įjungti abonentą sutartį (sutarčių bendras Nr. (duomenys neskelbtini)), apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson U5i VIVAZ“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 274,56 Eur (948 Lt), bei nesumokėjo už (duomenys neskelbtini) 24 mėnesius teikiamas paslaugas, bendrai 78,97 Eur (272,67 Lt), tokiu būdu, bendrais veiksmais, apgaule įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei padarė (duomenys neskelbtini) 274,56 Eur turtinę žalą.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-1035/2019, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamosios bylos dalis dėl N. V. inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šiame nuosprendyje, be kita ko, teismas pripažino, kad sutarties, sudarytos ir su V. R. atžvilgiu, N. V. pareikštas kaltinimas padėjimu šiam asmeniui įsigyti (duomenys neskelbtini) turtą remiasi prielaidomis, todėl pašalintas iš kaltinimo, pripažinus, kad nenustačius bendrininkavimo su sutartį sudarančiu asmeniu požymio, N. V. nepagrįstai kaltinamas padėjimu sukčiauti.

Kaip matyti iš nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, t. y. tiek N. V., tiek V. R. paaiškinimų, V. R. nepažinojo N. V. ir ėjo sudaryti sutarties į atsitiktinai pasitaikiusį saloną ir atsitiktinai pasirinktą konsultantą – nežinojo apskritai jokio (duomenys neskelbtini) darbuotojo, saloną pasirinko atsitiktinai, tuo metu arčiausiai buvusį. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti tarp V. R. ir N. V. buvus susitarimą ar veikimą bendrai (kartu), nėra jokio pagrindo, byloje kitų tai patvirtinančių duomenų nėra. Todėl ši aplinkybė šalintina iš V. R. pareikšto kaltinimo.

Kita vertus, nors V. R. viso proceso metu savo kaltės dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. svetimo turto įgijimo apgaule, iš esmės ir nepripažino, tačiau, teismo vertinimu, jo veiksmuose buvo nustatyti minėtos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. kaltinimas dėl sukčiavimo V. R. pasitvirtino.

Tai, kad V. R. turėjo tyčią apgaule įgyti (duomenys neskelbtini) turtą ir nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, patvirtina iš dalies jo paties duoti parodymai. V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies (tik teisme ją neigė) ir parodė, kad tuo metu nedirbo, tačiau iš bendrų pažįstamų (gali būti ir (duomenys neskelbtini)) sužinojo, kad galima sudaryti abonento sutartį ir tuo pagrindu gauti nemokamai telefoną (t. y. iš karto nereikės sumokėti už telefoną) (duomenys neskelbtini) salone, ir nesvarbu, kad tuo metu nedirbo ir jokių oficialių nuolatinių pajamų neturėjo. Nepaisant to, kad V. R. (duomenys neskelbtini) darbuotojui ir pateikė savo asmens dokumentą, tapatybės neslėpė, tačiau žinodamas apie savo tuometinę finansinę padėtį, kriminalinę patirtį, ją nuslėpdamas pasinaudojo galimybe lengvai (neatlygintinai) įgyti svetimą turtą (kurio vertė nebuvo itin menka), iš anksto neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. suklaidindamas turto savininką dėl esminių aplinkybių, lėmusių jo apsisprendimą dėl turto jam (V. R.) perleidimo. Abejotinos ir kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis tuo metu dirbo nelegaliai, kadangi pagal bylos duomenis 2011 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo ką tik paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o nagrinėjamą veiką įvykdė jau 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nepaisant to, jis netrukus išvyko iš Lietuvos, Didžiojoje Britanijoje po kelių savaičių (jo teigimu) atsidūrė kalėjime, o atlikęs bausmę buvo deportuotas, kai apgaule įgytas (duomenys neskelbtini) turtas liko Didžiojoje Britanijoje, jį paėmė pareigūnai sulaikymo metu. Nepaisant to, jis ir grįžęs į Lietuvą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų neketino, žalos neatlygino, pasislėpė ne tik nuo civilinio ieškovo, tačiau ir nuo teismo, tokiu būdu apsunkindamas civiliniam ieškovui galimybę savo teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, tokie V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio priėmimo jau yra praėję vienuolika metų. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šie terminai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, o trukmė priklauso nuo jos rūšies, sunkumo, numatytos sankcijos. Tais atvejais kai yra aišku, kad nustatyti senaties terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Šioje byloje V. R. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies b punktą (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija) asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo praėję aštuoneri metai. Nors šio nuosprendžio priėmimo dieną formaliai senaties terminas dėl minėtos nusikalstamos veikos ir yra suėjęs (suėjo 2019 m. rugpjūčio mėn.), tačiau pagal BK 95 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir ji už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. po šios nusikalstamos veikos padarymo dar tris kartus buvo teistas (vien tik Lietuvos Respublikoje, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), jam šiuo atveju netaikytina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir byla nenutrauktina.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. R. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuomet, panaudojus apgaulę, buvo užvaldytas svetimas turtas – mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė (veikos padarymo metu) buvo didesnė nei 3 MGL (pagal 2011 m. buvusį MGL dydį (130 Lt arba 37,66 Eur) 112,98 Eur), bet mažesnė negu 250 MGL (9 415 Eur), todėl jo įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turto vertei nustatyti aktuli tik įgytos įrangos – šiuo atveju mobiliojo ryšio telefono, vertė be neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė žalos, nelaikytinas sukčiavimo dalyku, priešingai nei pats turtas, kuris buvo apgaule įgytas. Taigi sutarties neįvykdymu padarytos žalos dydis neturi reikšmės kvalifikuojant veiką, jis reikšmingas nebent sprendžiant dėl civilinio ieškinio, todėl aplinkybė, kad V. R. nesumokėjo už (duomenys neskelbtini) 24 mėnesius teikiamas paslaugas, bendrai 78,97 Eur (272,67 Lt), šalintina iš kaltinimo.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis (tiesiogine tyčia) nusikaltimas nuosavybei, padaryta žala neatlyginta.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Be to, vertinant V. R. asmenybę, pažymėtina, jog jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nevedęs (1 t., b. l. 40), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 45–47), keliolika kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 48–67), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 15 kartų, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, po nusikalstamos veikos padarymo dar tris kartus teistas, du iš jų taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ne kartą teistas užsienyje (1 t., b. l. 68–93), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis išvyko ir Lietuvos, pasislėpė nuo teismo, vengia atsakomybės.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. R. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas nesiekiantis šios rūšies bausmės vidurkio, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Šiuo atveju prokurorės prašymu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės V. R. vykdymą, kadangi, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.

(duomenys neskelbtini) pareiškė 353,53 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (274,56 Eur įrangos vertė ir 78,97 Eur paslaugų vertė) (1 t., b. l. 123–137; 2 t., b. l. 1–20).

Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. R. būtų tinkamai įvykdęs prisiimtus įsipareigojimus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo (duomenys neskelbtini) naudai (BPK 115 str. 1 d.).

Taip pat byloje 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų apskaičiavimo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. R. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu kaltinamojo V. R. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi jis tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. R. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. R. (V. R.) faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. R. (V. R.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš V. R. (V. R.) 353,53 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir penkiasdešimt trijų centų) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. R. (V. R.) nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.