Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei AB „Telia Lietuva“ padarytą 925,95 Eur turtinę žalą (iki 2020 m. spalio 20 d.).

A. G. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2020 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 20 d.

Probacijos tarnyba teikimu siūlo nuteistajam A. G. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. G. 2020 m. lapkričio 28 d. padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, t. y. parduotuvėje pavogė degtinę.

Nuteistasis A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad supranta teikimo esmę. Mano, kad teikimas yra pagrįstas. Jis gyvena iš 125 Eur pašalpos. Važiavo be bilieto, nes karantino metu neturėjo galimybės iš vairuotojo nusipirkti bilietėlio. Jis būdavo namuose, kai atvažiuodavo policijos pareigūnai jį tikrinti. Neturėjo pinigų, todėl pavogė degtinę. Žalos nepradėjo atlyginti, nes neturi pinigų, negali susirasti darbo pagal tekintojo specialybę.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis neįvykdė svarbiausio įpareigojimo – atlyginti žalą. Nuteistasis nepateikė kažkokių siūlymų, kaip šią pareigą galima būtų įvykdyti. Be to, užfiksuotas nebuvimas namuose, įvykdytas administracinis nusižengimas.

Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020 m. sausio 27 d. nuteistajam sudarytas priežiūros planas, paaiškinta atsakomybė už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 9–19). Turimais duomenimis, nuteistojo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nėra (asmens b. l. 46–53), nuo 2020 m. kovo 31 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 54), tačiau A. G. pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, t. y. 2020 m. vasario 9 d. 3.14 val. ir 2020 m. birželio 11 d. 4.27 val. patikrinus policijos komisariato pareigūnams gyvenamosios vietos adresu nebuvo rastas (asmens b. l. 43, 55), atvykęs pasiaiškinti pateisinamų priežasčių nepateikė, todėl buvo įspėtas (asmens b. l. 56). A. G. taip pat vengia vykdyti ir įpareigojimą iki 2020 m. spalio 20 d. atlyginti civilinei ieškovei AB „Telia Lietuva“ padarytą 925,95 Eur turtinę žalą, t. y. turtinės žalos neatlygino nė vieno euro, atvykęs pasiaiškinti pateisinamų priežasčių nepateikė, dėl vengimo pakartotinai įspėtas (asmens b. l. 58). Po paskirtų įspėjimų 2020 m. spalio 29 d. atvyko į Probacijos tarnybą, pasiaiškino raštu, kad turtinės žalos AB „Telia Lietuva“ 925,95 Eur neatlygino (asmens b. l. 61, 66).

Minėtos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad A. G. laisvės apribojimo laikotarpiu du kartus pažeidė jam teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevykdė teismo įpareigojimo atlyginti turtinę žalą, padarė vieną administracinį nusižengimą. t. y. sąmoningai nesiekė kontroliuoti savo elgesio taip, kad pateisintų jam išreikštą pasitikėjimą. Tokiu būdu A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės tikslai nebuvo tinkamai įgyvendinami. Tai rodo, kad Probacijos tarnyba pagrįstai kreipėsi į teismą su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Visgi teismas neturi pagrindo sutikti su prokuroro siūlymu teikimą tenkinti. Įvertinus padarytus pažeidimus, darytina išvada, kad vis dėlto nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tik pakeitus A. G. laisvės apribojimą į areštą, bus pasiekti bausmės tikslai ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu – aprobuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p.). Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus nuteistojo padaryto probacijos sąlygų pažeidimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą būtų pažeisti minėti principai.

Pažymėtina, kad Probacijos tarnyba A. G. elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. sausio 20 d. Beveik per metus laiko A. G. namie nakties metu nebuvo rastas tik du kartus, nėra padaręs administracinių nusižengimų, išskyrus jau po teikimo teismui pateikimo padarytą vieną administracinį nusižengimą – smulkią vagystę, kurios padarymo faktą A. G. pripažino duodamas paaiškinus teisme, nors teismui nebuvo pateikti tokie duomenys (nustatyta iš Probacijos tarnybos atstovės žodžių). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priežiūros metu naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nepradėta, jis tinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Sutiktina su prokuroro teiginiais, kad nuteistasis nevykdo labai svarbaus įpareigojimo – atlyginti padarytą žalą. Kita vertus, iš dalies tokį nuteistojo elgesį galima paaiškinti jo sunkia turtine padėtimi. Jis yra bedarbis, gaunantis tik 125 Eur bedarbio pašalpą (nustatyta iš nuteistojo žodžių). Be to, pareiga atlyginti teismo priteistą turtinę žalą nepasibaigė suėjus teismo nustatytam atitinkamo įpareigojimo terminui, nepasibaigs ir kartu su bausmės termino pabaiga. Tai reiškia, kad A. G. turės atlyginti šią žalą arba ji bus išieškota iš jo priverstine tvarka. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą šiuo atveju nebūtų proporcinga priemonė A. G. probacijos sąlygų nevykdymui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. G. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.