Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-210-1090/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-07
Bylos Nr.: e2-210-1090/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04997-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: T. D.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas
Advokatai: Ugnis Pėdnyčia, Rasa Danilkevičiūtė

Civilinė byla Nr. e2-210-1090/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04997-2016-7

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei,

atsakovui T. D., atsakovo atstovams advokatui Ugniui Pėdnyčiai ir advokatei Eglei Baurienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Repčenkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo T. D. priešieškinį ieškovei V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. M. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo T. D. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyrium momento – 2015 m. rugpjūčio 30 d.; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) šalių nepilnametės dukters A. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo šalių dukrai A. D. išlaikymą po 300,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės; 6) Priteisti iš atsakovo 4580,00 Eur nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki ieškinio pateikimo dienos; 7) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, pagal kurią: 7.1. T. D. su dukra matosi ir bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina kitos dienos išvakarėse iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą. Sutapus Motinos dienos šventinei dienai su T. D. bendravimo laiku, dukra šį laika praleidžia su ieškove. Prarastas bendravimo laikas T. D. su dukra yra kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys suderina tarpusavyje telefonu arba el. paštu; 7.2. T. D. bendrauja su dukra kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per T. D. gimtadienį (kovo 29 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį (lapkričio 1 d.), dukros pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su ieškove aptaręs ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu; 7.3. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, T. D. su dukra gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas). 8) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4427,08 Eur santuokos metu atsakovo sąskaitose sukauptų bendrų šeimos piniginių lėšų, kurios buvo sukauptos iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos; 9) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1685,84 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu sumokėtų įmokų (½ dalį) pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 10) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4616,05 Eur dydžio piniginę kompensaciją – ½ dalį K. D. naudai pervestų įmokų už vaikų išlaikymą santuokos metu; 11) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2130,05 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 12) nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal atsakovo su AB SEB banku sudarytą 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdo atsakovas asmeniškai; 13) po santuokos nutraukimo V. M. palikti jos pavardę – „M“, T. D. palikti pavardę – „D“; 14) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. D.. Gimus dukrai ieškovės santykiai su atsakovu pablogėjo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie dukros priežiūros prisidėdavo labai mažai, nes jam svarbiau buvo darbas ir karjera, uždirbti pinigus. Todėl visa dukros priežiūros našta teko ieškovei. Atsakovas ilgainiui pradėjo psichologiškai žlugdyti ieškovę, žemino ją kaip moterį. Nors atsakovas gaudavo nemažas pajamas, tačiau vengdavo prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl tenkinti savo ir dukros poreikius ieškovė buvo priversta iš savo gaunamos motinystės išmokos. Atsakovas iš savo gaunamo darbo užmokesčio apmokėdavo būsto kredito įmokas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tenkino savo asmeninius poreikius, o likusius pinigus taupydavo. 2014 m. vasario 25 d. grįžusi iš tėvų namų Molėtuose į šeimos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė su vaiku negalėjo patekti į šeimos būstą dėl to, jog atsakovas savavališkai pakeitė buto durų spyną. 2015 m. rugpjūčio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas. Jo metu atsakovas pasakė ieškovei, kad užkrėtė ją lytiškai plintančia liga, ir ieškovė turėtų kreiptis į gydytoją. Būtent po šio įvykio ieškovė nusprendė galutinai išsiskirti su atsakovu. Atsakovas minėtais veiksmais pažeidė lojalumo šeimai principą, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Ieškovė patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10000,00 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

3. Ieškinyje nurodyta, kad nepilnametės dukters A. D. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „C. K L.“ ir gauna 1100,00 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis dukra tiek moraliai, tiek materialiai. Ieškovė nurodo, jog pilnaverčiam dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį tenka tokios išlaidos: maitinimui skiriama apie 120,00 Eur; dukros aprangai ir avalynei vidutiniškai skiriama apie 85,00 Eur; dukrai tenkanti būsto išlaidų dalis per mėnesį sudaro apie 125,00 Eur; išlaidos pilnaverčiam dukros sveikatos užtikrinimui sudaro apie 25,00 Eur; vaiko higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms skiriama ne mažiau kaip 20,00 Eur; vaiko laisvalaikio poreikiams tenka ne mažiau kaip 23,00 Eur; įvairioms šventėms papildomai išleidžiama po 174,00 Eur per metus, t. y. vidutiniškai po 20,00 Eur per mėnesį; kanceliarinėms prekėms ir knygoms, skirtoms ugdymui, per mėnesį išleidžiama apie 70,00 Eur. Ieškovės paskaičiavimu, visiems dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti apie 488,00 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur, pažymėdama, jog atsakovas nuo 2014 m. vasario 25 d. prie dukros poreikių tenkinimo faktiškai neprisidėjo. Todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kuris sudaro 4580,00 Eur.

4. Ieškinyje nurodoma, kad šalims vedant bendrą ūkį iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, atsakovo sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, buvo sukaupta 8854,15 Eur lėšų. Nurodo, kad iš 2018 m vasario 7 d. AB SEB banko pateiktos pažymos ir sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas turi ne vieną mokėjimo sąskaitą minėtame banke. Toks atsakovo elgesys rodo, jog jis ketino nuslėpti santuokoje sukauptas lėšas. Todėl ieškovė prašo teismo jos naudai iš atsakovo priteisti pusę atsakovo sąskaitose buvusių bendrų šeimos santaupų, t. y. 4427,08 Eur. Ieškovė taip pat prašo teismo jos naudai priteisti kompensaciją už sumažintą bendro sutuoktinių dalintino turto balansą, t. y. 2130,05 Eur, nes atsakovas pervesdavo bendras sutuoktinių lėšas savo šeimos nariams. Iki santuokos sudarymo atsakovas ir AB SEB bankas buvo sudarę 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios lėšos, ieškovės nuomone, yra pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, kad atsakovas vykdė prievolę iš bendro šeimos biudžeto, todėl ieškovei priklauso teisė į kompensaciją, kurios dydį sudaro ½ dalis sumokėtos sumos, t. y. 1685,84 Eur. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus su buvusia sutuoktine K. D., kuriai pervesdavo lėšas, skirtas vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. spalio mėnesio atsakovas pervedė 9232,10 Eur. Atsakovo prievolė K. D. naudai laikytina atsakovo asmenine prievole. Atsakovas, ieškovės teigimu, vykdė šią prievolę iš bendro šeimos biudžeto, todėl ieškovė turi teisę į 4616,05 Eur dydžio kompensaciją (T 1, el. b. l. 1–7; T 3, el. b. l. 1–9; T 8, el. b. l. 4–15; T 11, el. b. l. 23–34).

5. Teismo posėdyje ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas padengė būsto kreditą, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimui, o komunalinius buto mokesčius dengė ieškovė. Ieškovės teigimu, ji bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsigyveno 2011 m. lapkritį. Teigė, kad po dukros gimimo santykiai su vyru pradėjo blogėti, nes atsakovas vengė materialiai ir morališkai prisidėti prie šeimos gerovės. Vaiko priežiūrą atsakovas išimtinai perleido ieškovei, kuri turėjo padaryti visus namų ruošos ir vaiko priežiūros darbus bei nuolat suderinti savo veiklą su atsakovu. Atsakovas nepagarbiai elgėsi, įžeidinėjo ieškovę, buvo neištikimas, kartą pakeitė buto spynas ir neįleido ieškovės į namus. Dėl šių priežasčių atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. 2014 m. birželio mėnesį ieškovė išsinuomojo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį vėliau išsikraustė su vaiku. Teigė, kad kelis kartus sutuoktiniai lankėsi pas psichologą siekdami susitaikyti, tačiau tai nebuvo veiksminga. Vėliau šalių santykiai pradėjo gerėti, tačiau ieškovei 2015 rugpjūtį sužinojus apie atsakovo neištikimybę ir tai, jog atsakovas galimai užkrėtė ją lytiškai plintančia liga, ieškovė galutinai apsisprendė inicijuoti santuokos nutraukimo procesą. Teigė, kad atsakovo nurodyta 2014 vasario 24 diena, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir nustojo vesti bendrą ūkį yra neteisinga, kadangi sutuoktiniai toliau mokėjo bendras įmokas, skirtas atostogoms bei tuo metu buvo atsinaujinęs jų bendras gyvenimas. Teigė, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko 2015 rugpjūčio mėnesį ir nuo šios datos turėtų būti taikomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su dviem vaikais. Dukras ieškovė leidžia į vaikų darželį, A. D. lanko būrelius. Be to ieškovė papildomai moka už spektaklius, padengia vaikų gimtadienių šventimo išlaidas. Ieškovė per mėnesį gauna 1100,00 Eur atlyginimą ir apie 500,00 Eur dydžio motinystės išmoką, bei kiekvienam vaikui po 30,00 Eur vaiko pinigus. Nurodė, kad atsakovas vengia bendrauti su Amelija, nesilaikė laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Paaiškino, kad atsakovas darė pavedimus savo motinai ir kitiems asmenims iš bendro sutuoktinių biudžeto. Teigė, kad su savo naujuoju partneriu A. B. susipažino 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesį, t. y. santuokai faktiškai iširus. Paaiškino, kad po 3 mėnesių nuo susipažinimo su šiuo asmeniu apsigyveno bei pradėjo lauktis vaiko nuo A. B..

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį tenkinti, teigė, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, kadangi vienasmeniškai priėmė sprendimą iškraustyti ieškovę su nepilnamete dukra iš šalių bendrų namų adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas nepranešęs ieškovei pakeitė šeimos gyvenamųjų patalpų spyną, todėl 2014 m. vasario 25 d. ieškovė negalėjo patekti į namus su dukra, tai patvirtina ir antstolio Dainiaus Šidlausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-14-13. Atsakovas pradėjo bendrauti su kitomis moterimis ir tai viešai skelbė socialiniuose tinkluose. Dėl šių priežasčių atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl to ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10000,00 Eur neturtinei žaai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas ne kartą varė ieškovę iš namų, ką patvirtina pateikti susirašinėjimo išrašai. Teismui nusprendus sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo faktinio gyvenimo skyrium, ši data yra 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaiga. Teigiė, kad atsakovo nurodoma data – 2014 m. spalio 25 d., buvo sutuoktinių susipykimo ir ieškovės priverstinio išsikraustymo iš namų data, tačiau po to šalių santykiai ir bendras gyvenimas galutinai nenutrūko. Ieškovė byloje yra pateikusi įrodymus – susirašinėjimo išrašus, liudijančius šalių trumpalaikį susitaikymą. Ieškovė prašo dukros A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovės atstovė palaikė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad A. D. poreikių tenkinimui reikia skirti 488,00 Eur per mėnesį, tai yra būtinųjų vaiko poreikių dydis. Ieškovė gauna tik apie 1000,00 Eur pajamų per mėnesį. Iš šių pajamų ieškovė tenkina savo, Amelijos ir kitos dukters poreikius. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė, todėl atmestinas atsakovo siūlomas išlaikymo vaikui dydis. Paaiškino, jog ieškovė neprieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai, tačiau prašo teismo nustatyti, kad atsakovas apie negalėjimą matytis su dukra ieškovę informuotų ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto pasimatymo. Atsakovas, atšaukęs numatytą pasimatymą su dukra, turi pateikti ieškovei raštišką informaciją, dėl kokių priežasčių jis negali matytis su dukra, nes itin dažnai atšaukia pasimatymus nepaaiškinęs, dėl ko jis negali pasiimti dukros. Ieškovės atstovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. spalio pradžioje atsakovo sąskaitose buvo sukaupta 8854,15 Eur piniginių lėšų. Prašo teismo ieškovės naudai priteisti pusę šių lėšų, t. y. 4427,08 Eur, nes tai buvo bendros šeimos santaupos. Atsakovas kreditoriui – AB SEB bankui nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iš viso sumokėjo 3371,68 Eur įmokų už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu šalys vedė bendrą ūkį ir prievolę vykdė iš bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančio turto. Ieškovės naudai iš šios sumos priteistina pusė – 1685,84 Eur. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ piniginių lėšų – 4616,05 Eur, kurias atsakovas nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos sumokėjo kitų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas prieštarauja, kad gimus šalių dukrai A. D. jo elgesys iš esmės pasikeitė. Atsakovas visada daug dirbo ir siekė karjeros, ieškovei tai buvo žinoma ir priimtina, nes šeimai buvo reikalingos pajamos. Atsakovo teigimu, ieškovės teiginiai, esą atsakovui įsigyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo planuojama šalių santuoka, neatitinka tikrovės. Atsakovas 2011 m. gegužės 5 d. su pirmąją žmona K. D. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2011 m. liepos 11 d. Po pirmosios santuokos nutraukimo, atsakovas nebuvo pasirengęs nedelsiant kurti kitą šeimą. Ieškovė nurodo, kad ji mokėjo buto komunalinius mokesčius, tačiau pačios ieškovės pateikti banko išrašai patvirtina, kad dažnai ieškovė tai darė iš atsakovo į jos sąskaitą pervestų lėšų. Atsakovo nuomone, ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas pervesdavo jai pinigų ir teikė pilną išlaikymą šeimai, o ši jomis naudojosi dukros ir savo poreikių tenkinimui. Atsakovas teigia, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turi būti taikomos nuo šalių faktinio gyvenimo kartu pabaigos – 2014 m. vasario 25 d. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti jai neturtinę žalą. Pasak atsakovo, ieškovės reikalavimas jai priteisti 8854,15 Eur lėšų, buvusių AB SEB banko sąskaitose santuokinių ryšių nutraukimo dieną (2015 m. rugpjūčio pabaiga), yra nepagrįstas ir klaidingas, nes šalys 2015 m. rugpjūtį kartu jau seniai negyveno, o epizodinis bendravimas ar atostogos kartu su dukra negali būti vertinamos kaip bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas. Papildomai nurodo, jog ieškovės prašymas jai priteisti 1685,84 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį kredito pagal sutartį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nes šalys bendrą ūkį vedė iki 2014 m. vasario 25 d., tuomet baigėsi sutuoktinių prievolių vykdymas iš bendro turto (T 2, el. b. l. 1–9; T 4, el. b. l. 1–12; T 9, el. b. l. 62–69).

8. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo šalių faktinio gyvenimo pabaigos – 2014 m. vasario 25 d.; 3) priteisti iš atsakovo šalių nepilnametės dukters A. D. išlaikymui po 200,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo siūlomą jo bendravimo su nepilnamete dukra A. D. tvarką: 4.1. Atsakovas turi teisę su dukra susitikti kas antrą šeštadienį (pirmą kartą – pirmąjį šeštadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta dukros bendravimo su atsakovu tvarka, priėmimo dienos). Ieškovė iki 11.00 val. atveža atsakovui dukrą į atsakovo namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – į atsakovo namus jo nurodytu kitu adresu Vilniaus mieste, o atsakovas iki sekmadienio 19.00 val. grąžina dukrą ieškovei į ieškovės namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – į ieškovės namus jos nurodytu kitu adresu Vilniaus mieste. Tuo atveju, jeigu atsakovas negali bendrauti su dukra šeštadienį – sekmadienį, apie tai informuoja ieškovę SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki penktadienio 12.00 val.; 4.2. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie aplinkybes, dėl kurių bendravimas su dukra numatytu laiku yra negalimas (dukters liga ir kitos nuo šalių nepriklausančios objektyvios priežastys, objektyviai trukdančios atsakovui bendrauti su dukra) šioms aplinkybėms paaiškėjus, o tam nesant objektyvios galimybės – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki atsakovo bendravimo su dukra pradžios. Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai susirgus, ieškovė informuoja apie tai atsakovą, o atsakovas turi teisę dukrą aplankyti. Šalių dukrai susirgus, ta iš šalių, su kuria tuo metu yra dukra, užtikrina dukros gydymą; 4.3. Šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto pakeitimą, taip pat užtikrinti savalaikę telefono ir el. pašto dėžutės patikrą; 4.4. Šalys kartu sprendžia, kokioje ugdymo įstaigoje dukra bus ugdoma/mokoma/lavinama, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma ir kitus esminius šalių dukros gyvenimo klausimus; tokiais klausimais, šalims nesutarus, jais pripažįstami vienos iš šalių tokiais laikomi klausimai; 4.5. Atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukra tuo metu yra prižiūrima ieškovės. Tokiu atveju atsakovas turi teisę su dukra praleisti bent 1 švenčių dieną (kiekviena šalis turi teisę pakaitomis – kas antrus metus su dukra praleisti Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Velykų dieną: pirmieji metai, skirti atsakovui – pirmieji po teismo sprendimo priėmimo). Apie pageidavimą matytis su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau negu prieš 3 darbo dienas iki švenčių pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 4.6. Atsakovas turi teisę susitikti su dukra atsakovo ir dukros gimimo dienomis ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukrą prižiūri ieškovė. Tokiu atveju atsakovas turi teisę su dukra nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 4 valandas nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Apie pageidavimą susitikti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki gimimo dienos SMS žinute ieškovės telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 4.7. Nuo 2018 m. atsakovas turi teisę su šalių dukra kartu atostogauti, bendra maksimali atostogų su dukra trukmė – 30 dienų per kalendorinius metus. Apie pageidavimą atostogauti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos atostogų pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 5) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1731,26 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) visus su transporto priemone Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius įsipareigojimus pripažinti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais, kuriuos įvykdžius transporto priemonė pereis ieškovės asmeninės nuosavybės teise; visus atsakovo įsipareigojimus šios prievolės atžvilgiu (įskaitant laidavimo prievolę) pripažinti pasibaigusiais; 7) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1400,00 Eur įsiskolinimą; 8) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodo, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo. Šalių santykių blogėjimą nulėmė ne atsakovo santuokinė neištikimybė, o skirtingi šalių charakteriai ir ieškovės santykiai su kitu vyru. Būtent ieškovė, pasak atsakovo, dažnai išvykdavo iš namų nurodydama, jog važiuoja pagyventi pas tėvus į Molėtus, tačiau galimai leisdavo laiką su kitu vyru – A. B.. Įtampą šalių santykiuose taip pat kėlė ieškovės požiūris į atsakovo tėvus ir vaikus iš ankstesnės santuokos – ieškovė nenorėjo su jais bendrauti. Atsakovas teigia, kad priešingai nei nurodo ieškovė, jis neužkrėtė ir negalėjo užkrėsti ieškovės lytine liga, kadangi tokiomis ligomis jis nėra sirgęs. Nurodo, kad šalių bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko 2014 m. vasario 25 d., o ieškovė susirgo gerokai vėliau, be to, ieškovės susirgimą galėjo nulemti artimas bendravimas su A. B. (2016 m. sausio 16 d. SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas sutinka, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymą dukrai A. D.. Atsakovas nurodo, jog gera valia teikė šalių dukrai išlaikymą sutuoktiniams gyvenant šeimoje. Be to, atsakovas turi du vaikus iš pirmosios santuokos – D. D. ir R. D., kuriems nuo 2017 m. kovo mėnesio atsakovas kiekvienam moka po 174,00 Eur išlaikymą per mėnesį, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl sutinka mokėti po 200,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat nurodo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vieno vaiko – A. Ą. D.. Taigi, atsakovas turi 4 vaikus ir visiems jiems teikia išlaikymą, todėl privaloma į tai atsižvelgti nustatant išlaikymo dydį. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą (4580,00 Eur), kadangi šalims gyvenant bendrą gyvenimą ir vedant bendrą ūkį prisidėjo prie dukros išlaikymo. Nurodo, kad prisidėjo ir prie ieškovės mokėjimų jos asmeniniams įsipareigojimams padengti. Ieškovė santuokos metu vykdė savo asmenines prievoles – mokėjo už savo studijas – 237,09 Eur, sumokėjo kompensaciją už sukeltą žalą – 2635,54 Eur, kredito sutartį – 279,10 Eur. Atsakovas teigia, kad bendra ieškovės asmeninėms prievolėms vykdyti sumokėta suma sudaro 3151,74 Eur, todėl prašo priteisti jam kompensaciją – ½ dalį ieškovės sumokėtų lėšų (1575,87 Eur). Nurodo, kad jis suteikė ieškovei 1400,00 Eur dydžio paskolą įmokai už transporto priemonę Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įvykdžius įsipareigojimus kreditoriui pereis ieškovės asmeninėn nuosavybėn, sumokėti, todėl prašo šį įsiskolinimą priteisti iš ieškovės (T 2, el. b. l. 145–151; T 4, el. b. l. 136–145, 191–200; T 9, el. b. l. 90–99; T 10, 77–78).

10. Atsakovas teismo posėdyje palaikė patikslintus priešieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti visiškai, o ieškovės patikslintus reikalavimus atmesti. Atsakovas teigė, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad jis neprisidėjo prie šeimos gerovės, nurodė, kad nuolat teikė išlaikymą dukrai, padėjo ieškovei apmokėti jos asmenines prievoles, todėl reikalauja kompensacijos. Ieškovė dažnai išvykdavo iš namų, teigdavo, kad išvyksta pas savo tėvus, tačiau kur išvykdavo ieškovė, atsakovas nežino. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, artimai bendraudavo su kitu vyru A. B.. Nuo 2016 m. balandžio 20 d. ieškovė neleisdavo vaiko į susitikimus su atsakovu, įvairiai to vengdavo, o tais atvejais, kai leido vaikui pasimatyti su atsakovu, prašydavo A. B. perduoti vaiką. Atsakovas neprieštaravo, kad A. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko su ieškovės prašoma išlaikymo suma – 300,00 Eur. Nurodė, jog šalims vedant bendrą ūkį teikė išlaikymą dukrai. Paaiškino, kad neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo, nes turi dar du vaikus iš pirmos santuokos – D. D. ir R. D., kuriems moka išlaikymą, todėl atsižvelgiant į jo pajamas ir išlaikytinių kiekį, prašo iš jo priteisti po 200,00 Eur išlaikymo A. D., nurodė, kad ši suma yra pakankama būtinųjų dukros poreikių patenkinimui. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą (4580,00 Eur). Nurodė, kad 2014 m. vasario 25 d. ieškovė negalėjo patekti į namus su dukra, nes dėl sugedusios spynos jis turėjo pakeisti spyną. Ieškovei grįžus iš tėvų namų Molėtuose ir negalint patekti į butą jis buvo darbe, tačiau ieškovė nesikreipė į jį dėl pagalbos, o iš karto atvyko su antstoliu. Atsakovo vertinimu, tai įrodo faktą, kad ieškovė buvo suplanavusi šį veiksmą, sistemingai siekė sumenkinti atsakovą ir sugadinti jo reputaciją, rinkti įrodymus santuokos nutraukimo bylai. Atsakovas pageidauja, nutraukus santuoką, su dukra matytis kas antrą savaitgalį ir švenčių dienomis, prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Teigė, kad ši tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teigė, kad paskolino 1400,00 Eur sumą sutuoktinei, kad ji galėtų nusipirkti automobilį Hyundai i30, prašo iš ieškovės priteisti šią skolą. Atsakovas nurodė, jog nesirgo lytiškai plintančiomis ligomis, todėl negalėjo užkrėsti ieškovės, tai patvirtino padaryti tyrimai. Ieškovė pasitikrino dėl lytiškai plintančių ligų, kadangi skundėsi diskomfortu. Papildomai paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. nėra diena, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, nes ta diena yra 2014 m. spalio 25 d. Teigė, kad nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas bendraudavo su ieškove tik ryšio su nepilnamete dukra palaikymo klausimais, tačiau pripažino, kad tuo laikotarpiu turėjo lytinių santykių su ieškove.

Atsiliepimas

11. Atsakovo atstovas Ugnius Pėdnyčia teismo posėdyje prašė tenkinti patikslintą priešieškinį, teigė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais tiek, kiek jie sutampa su priešieškinio reikalavimais. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, jog bendro gyvenimo su atsakovu negyvena nuo 2014 m. vasario 25 d., bet nuo 2018 m. kovo 16 d. ieškovė pradėjo tai neigti. Pažymėjo, kad abi šalys Tarnybos specialistei apsilankius jų gyvenamosiose vietose nurodė, jog skyrium gyvena nuo 2014 m. vasario mėnesio, tai matyti iš pateiktų 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. Buities tyrimo aktų. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų šalių bendro ūkio vedimą po 2014 m. vasario 25 d. Ši diena, be kita ko, yra ta diena, nuo kurios, kaip teigia ieškovė, atsakovas neteikė išlaikymo šalių dukrai. Ši aplinkybė, be kitų įrodymų, taip pat patvirtina šalių bendro gyvenimo nutrūkimą būtent šią dieną. Atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad jau 2016 m. sausio mėnesį atsakovas sužinojo apie kitą ieškovės vyrą A. B.. Neįrodyti ieškovės teiginiai, kad atsakovas apkrėtė ieškovę lytiškai plintančia liga. Atstovo teigimu, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Mycoplasma Hominis sukeliama infekcija nėra vien lytiniu keliu perduodama liga, ja galima užsikrėsti bet kokiu būdu, kai į organizmą patenka bent vienas mikrolitras kraujo. Anot atstovo, bylos duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas užkrėtė ją lytiškai plintančia liga, nes galėjo būti ir atvirkščiai. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Pavyzdžiui, atsakovas 2013 m. spalio 12 d. pervedė ieškovei 5879,40 Eur siuvimo mašinoms įsigyti. Atsakovo vertinimu, šalių santykių blogėjimą ir santuokos iširimą nulėmė nesuderinami šalių charakteriai, požiūris į šeimą, skirtingos vertybės, nepakankamas pasitikėjimas vienas kitu, nepateisinti lūkesčiai vienas kito atžvilgiu, nepakankamos pastangos, siekiant santuoką išlaikyti. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta dėl jo neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, ieškovė neįrodė nei neturtinės žalos fakto, nei jos dydžio. Paaiškino, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui kas mėnesį po 300,00 Eur išlaikymą yra per didelis, teigė, kad šiuo atveju priteistinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas. Nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukros poreikių tenkinimui, t. y. 488,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į jos amžių ir užimtumą yra neadekvačios. Pastebi, kad nors ieškovė nurodė, jog už nuomą kas mėnesį moka po 290,00 Eur, tačiau į bylą pateiktos Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartyje Nr. 2017-11-01 nurodyta, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteiktos jai naudotis neatlygintinai. Ieškovė panaudos sutartimi įsipareigojo mokėti tik už komunalines paslaugas, tačiau objektyvūs išlaidas ir jų dydį pagrindžiantys duomenys į bylą nepateikti. Nors atsakovas gauna didesnį atlyginimą už ieškovę, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, be to, turi dar 3 išlaikytinius: du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos – D. D. ir R. D., kuriems moka po 174,00 Eur per mėnesį, taip pat augina sūnų A. Ą. D., kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja išlaikymo dukrai įsiskolinimo, nes atsakovas nevengė išlaikyti vaiko. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo ½ piniginių lėšų, kurias atsakovas nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m rugpjūčio pabaigos sumokėjo ne bendrų su sutuoktine nepilnamečių vaikų išlaikymui, t. y. 4616,05 Eur, yra nepagrįstas. Apie tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų savo vaikams iš pirmosios santuokos, ieškovė žinojo dar iki šalių santuokos sudarymo, todėl galėjo numanyti, jog šeima dėl šios priežasties gaus mažiau pajamų. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, turėtų būti nustatoma atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, pakeičiant ieškovės telefono numerį į (duomenys neskelbtini). Bendra ieškovės asmeninėms prievolėms vykdyti sumokėta suma santuokos metu – 3151,74 Eur, todėl atsakovui turėtų būti priteista ½ sumokėtų lėšų – 1575,87 Eur. Atsakovas, jau šalims gyvenant skyriumi ir nevedant bendro ūkio paskolino ieškovei 1400,00 Eur pradinei įmokai už automobilį, tačiau šios sumos ieškovė nėra grąžinusi, todėl ji priteistina iš ieškovės. Ieškovė reiškia reikalavimą jai priteisti pusę 8854,15 Eur sumos, t. y padalinti atsakovo sąskaitose 2015 m. sausio 1 d. buvusį piniginių lėšų likutį. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes santuoka iširo ne šią dieną. Atsakovo vertinimu, galėtų būti dalinamos nebent šalių bendro gyvenimo metu sukauptos lėšos, esančios šalių sąskaitose, t. y. skirtumas tarp lėšų likučio santuokos pradžioje. Skirtumas atsakovo sąskaitose buvusių piniginių lėšų likučių santuokos pabaigoje ir jos pradžioje yra neigiamas, o tai reiškia, kad atsakovo sąskaitose santuokos metu piniginių lėšų sutaupyta nebuvo, todėl dalintinų lėšų nėra, be to, turėtų būti įvertinta ir ieškovės sąskaitose buvusi suma.

12. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su juo sutiko iš dalies. Teigia, jog nesutarimai šeimoje kilo dėl atsakovo nenoro prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Dėl to šalys pradėjo nesutarti, atsakovas psichologiškai terorizavo ieškovę dėl šeimos finansinių reikalų. Tokie atsakovo poelgiai yra savanaudiški prieštarauja sutuoktinių savitarpio pagalbos ir lojalumo principams. Be to teigia, kad atsakovas buvo jai neištikimas. 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ieškovė kartu su atsakovu lankė psichologo šeimos seansus. Atsakovas kartu į šeimos seansus sutiko nuvykti tik 2014 metų kovo mėnesį, kuomet ieškovė sužinojo apie jo neištikimybę. Vėliau ieškovė psichologo seansus lankė viena ir suprato, kad atleisti atsakovui nesugebės, todėl inicijavo santuokos nutraukimo procesą teisme. Ieškovė teigia, kad su kitu vyru bendrauti pradėjo tik tuomet, kai galutinai suprato, kad šeima yra iširusi. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi pareigą prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi, todėl ieškovė prašo 300,00 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai. Su atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutinka iš dalies, t. y. prašo teismo nustatyti, kad atsakovas apie negalėjimą matytis su dukra privalo ieškovę informuoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto pasimatymo. Taip pat ieškovė nesutinka su T. D. reikalavimu nustatyti, kad dukrą ieškovė privalo atvežti į atsakovo namus, nes tokiu atveju ieškovė patiria finansinius nuostolius – išlaidas kurui bei laiko sąnaudas. Dėl atsakovo reikalavimo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2014 m. vasario 25 d. ieškovė nurodo, kad faktiškai šalys bendro ūkio nebevedė ir jų santykiai nutrūko 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Šalys apsigyveno skyrium nuo 2014 vasario 25 d. dienos, nes tarp jų įvykus konfliktui, atsakovas pakeitė šeimos būsto durų spynas, todėl ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš sutuoktinių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl to santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikytinos nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. imtinai, nes santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko šią dieną. Ieškovė nurodo, kad atsakovo reikalavimas dėl 1575,87 Eur kompensacijos dalinai nepagrįstas, kadangi prašomu kompensacijos laikotarpiu išmokėtos žalos dydis yra 2433,00 Eur. Atsakovo naudai priklausytų tik pusė šios sumos įmokų, t. y. 1216,50 Eur. Ieškovė nesutinka dėl 1400,00 Eur kompensacijos, kurios atsakovas reikalauja už transporto priemonės Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą priteisimo atsakovo naudai, nes automobilio pirkimui panaudotos lėšos buvo bendroji ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Ieškovė nurodo, kad automobilis Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiai dienai nepriklauso ieškovei, o yra perleistas kitiems asmenims (T 4, el. b. l. 127–132; T 4, el. b. l. 171–178; T 6, el. b. l. 135–144; T 10, el. b. l. 85–95).

13. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį nurodo, kad visi ieškovės ir atsakovo solidarūs įsipareigojimai pagal 2015 m. liepos 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB SEB bankui šiai dienai yra visiškai įvykdyti ir trečiasis asmuo neturi jokių pretenzijų šalims dėl minėtos sutarties vykdymo. Nurodo, kad atsakovas ir AB SEB bankas 2011 m. birželio 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas kreditas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka sudaryta po minėtos kredito sutarties sudarymo, todėl įsipareigojimas pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintinas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu ir tarp šalių nedalintinas (T 3, el. b. l. 73–74; T 10, el. b. l. 198–199).

14. Trečiasis AB SEB bankas į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai ir laiku, neatvyko. Šalys prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

15. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių ir pareigų perėmėjas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2016 m. balandžio 20 d. pateikė išvadą Nr. A104-1330/16(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodė, kad ieškovė V. M. ir nepilnametė dukra A. D. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas jaukus, švarus ir tvarkingas, Amelijai yra skirtas atskiras jos poreikius atitinkantis kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. A. D. yra ugdoma Vilniaus vaikų lopšelyje-darželyje „Medynėlis“. Išvadą teikiančios institucijos atstovė apsilankymo metu kalbėjosi su vaiku. Amelija noriai bendravo, paaiškino, jog bendrauja su tėčiu, paskutinį kartą buvo pas tėtį per Šv. Velykas. Ieškovės žodžiais, tėvas dažnai keičia sutartą bendravimo tvarkos laiką ir tai sukelia daug nepatogumų. Atsakovas T. D. gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute yra sudarytos tinkamos sąlygos lankytis dukteriai. Apsilankymo metu pas atsakovą buvo ir mažametė duktė A. D., mergaitė gerai jautėsi, laisvai elgėsi, pasakojo, kad ruošiasi važiuoti į žaidimų kambarį. Išvadoje nurodoma, kad konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų Amelijos teisę būti auklėjamai abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (T 1, el. b. l. 174–179).

16. Išvadą teikiančios institucijos – Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas ir rūpinasi dukros poreikiais, užtikrina jos interesus. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog A. D. ilgą laiką gyveno motinos gyvenamojoje vietoje bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, Tarnybos nuomone, A. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove V. M. atitiktų vaiko geriausius interesus. Kadangi vaikui reikalingas ne tik minimalus, tačiau ir visavertis išlaikymas, nurodė, kad turėtų būti priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai, kuris užtikrintų dukros poreikius ir būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad bendravimas su nepilnamete dukra yra atsakovo pareiga, todėl turėtų būti nustatyta maksimali tėvo bendravimo su dukterimi tvarka. Teigė, kad tėvo ryšys su dukra yra susilpnėjęs, kadangi ilgą laiką vaikas nebendravo su tėvu. Siūlo nustatyti tėvo bendravimą su vaiku ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, taip pat kas antrą šventinę dieną bendrauti su tėvu rotacijos būdu. Nurodė, kad mergaitės interesus geriausiai atitiktų savo gimtadienio metu bendravimas su abiem tėvais. Tarnybos nuomone, tiek ieškovės, tiek atsakovo bendravimo tvarkos yra tobulintinos, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko bendravimą su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

17. Byloje nustatyta, kad ieškovės V. M. ir atsakovo T. D. santuoka sudaryta Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje (duomenys neskelbtini) ir įtraukta į apskaita (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, el. b. l. 120). Santuokos metu šalys susilaukė dukters A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) (T 1, el. b. l. 106).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

18. Ieškovė ieškinyje prašo nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti.

20. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49, 3.59 str.)–(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas ex officio šioje byloje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo perkvalifikuoja į reikalavimus dėl šalių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja ta aplinkybe, jog gimus šalių dukrai atsakovas pradėjo iš esmės pažeisti savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. nerėmė ieškovės moraliai bei materialiai, menkino ją ir įžeidinėjo, žlugdė psichologiškai, nesirūpino šeima, iš esmės nepadėdavo ieškovei rūpintis vaiku. Nurodo, kad nors atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės nei ieškovės, tačiau atsakovas vengė didesne dalimi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, priešingai tenkino daugiau savo asmeninius poreikius, o likusius pinigus taupydavo. Taip pat nurodo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir tuo, kad ieškovei 2014 m. vasario 25 d. kartu su šalių dukra grįžus iš svečiavimosi pas ieškovės tėvus ji su vaiku negalėjo patekti į šeimos būstą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį atsakovui, kadangi atsakovas savavališkai pakeitė durų spynas ir neinformavo apie tai ieškovės. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė turėjo išsikelti iš šeimos būsto ir pradėti gyventi skyriumi nuo atsakovo. Ieškovės teigimu, nors šalys nuo 2014 m. vasario 25 d. ir pradėjo gyventi skyriumi, tačiau faktiškai šalių santuoka iširo 2015 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovė sužinojo, kad atsakovas ją užkrėtė lytiškai plintančia liga, t. y. ieškovė sužinojo apie atsakovo neištikimybę.

22. Atsakovas pateiktu priešieškiniu įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. šalių skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, šeimos vertybes ir pan.

23. Šalys savo nurodomas aplinkybes grindė įrodymais: šalių susirašinėjimu el. paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis (T 3, el. b. l. 62–69; T 10, el. b. l. 106–114, 116–122, 126–142; T 11, el. b. l. 51–59); fotonuotraukomis (T 3, el. b. l. 70; T 4, el. b. l. 31; T 10, el. b. l. 123–125); antstolio Dainiaus Šidlausko 2014 m. kovo 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-14-13 (T 1, el. b. l. 25–26); VšĮ Vilniaus psichologijos centro 2016 m. vasario 5 d. raštu (T 1, el. b. l. 28; T 10, el. b. l. 115); psichologės S. M. 2015 m. liepos 11 d. raštu (T 3, el. b. l. 60); medicinine pažyma (T 1, el. b. l. 29); UAB Pašilaičių šeimos medicinos centro išrašu (T 12, el. b. l. 24); Vilniaus universiteto Santaros klinikų Urologijos centro vadovo raštu (T 12, el. b. l. 115), taip pat kitais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais.

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

25. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

26. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Žemesnės instancijos teismas

27. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti sutuoktinio (-ių) kaltę dėl santuokos iširimo, svarbu nustatyti faktinio santuokos iširimo momentą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių raštu ir žodžiu išdėstytus paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširo 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai šalys galutinai apsisprendė nutraukti santuoką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors po 2014 m. vasario 25 d. įvykių šalys pradėjo gyventi skyriumi, tarėsi dėl santuokos nutraukimo sąlygų ir atsakovas pradėjo teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, tačiau ir pradėjus gyventi skyriumi šalys dėjo pastangas išsaugoti šeimą: 2014 m. kovo mėnesį ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį kartu lankėsi pas psichologą, praleisdavo kartu atostogas, planavo bendrą biudžetą, o 2015 m. atitinkamu laikotarpiu iki rugpjūčio mėnesio gyveno kartu ieškovės nuomojamame bute. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad šalys po 2014 m. vasario 25 d. pradėjo gyventi skyriumi bei nustojo vesti bendrą ūkį, taip pat derino santuokos nutraukimo sąlygas, gali turėti įtakos jų turtinių teisių teisinių pasekmių atsiradimo momentui, tačiau nepaneigia teismo padarytos išvados, jog abu sutuoktiniai iki pat 2015 m. rugpjūčio mėnesio siekė išsaugoti šeimą.

28. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tarp šalių konfliktiški santykiai pradėjo klostytis dar 2013 metais. Iš šalių pateikto susirašinėjimo el. paštu ir trumpųjų SMS žinučių turinio matyti, kad abu sutuoktiniai turėjo skirtingus lūkesčius, susijusius su santuokiniu gyvenimu, turėjo skirtingą požiūrį į šeimos vertybes, dėl ko abu vienas kitą kaltino dėl nesėkmingai susiklosčiusio santuokinio gyvenimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių elgesį iki 2014 m. vasario 25 d. ir vėliau iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat šalių elgesį, kai šalių santuoka galutinai iširo, t. y. po 2015 m. rugpjūčio mėnesio, nėra pagrindo konstatuoti, kad santuokos iširimą nulėmė būtent 2014 m. vasario 25 d. įvykiai, kai ieškovė negalėjo pateikti į šeimos būstą, dėl to, kad atsakovas pakeitė buto durų spynas. Ši aplinkybė galimai nulėmė šalių apsisprendimą gyventi skyriumi, tačiau, teismo vertinimu, nenulėmė santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nepateikė teismui pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu gali būti pripažintas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu, sudarančiu pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai tarpusavyje konfliktavo bei kaltino vienas kitą dėl konfliktų kilimo priežasčių. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovas buvo ieškovei neištikimas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė gydėsi nuo lytiškai plintančios ligos, tačiau byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų konstatuoti, kad būtent atsakovas užkrėtė ieškovę šia liga. Byloje taip pat pateikti prieštaringi įrodymai (T 12, el. b. l. 24, 38) dėl minėtos ligos kilmės ir plitimo būdų. Kita vertus, aplinkybė, kad būtent atsakovas užkrėtė ieškovę minėta liga, savaime neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, neįrodžius, kad šia liga galima užsikrėsti tik lytiniu būdu. Teismo vertinimu, byloje pateiktos atsakovo nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas su kita moterimi (T 3, el. b. l. 70; T4, el. b. l. 31; T 10, el. b. l. 123–125), įvertinus atsakovo paaiškinimus, taip pat savaime neįrodo atsakovo neištikimybės fakto. Kitų pakankamų įrodymų atsakovo neištikimybei pagrįsti ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė fakto, kad išimtinai dėl atsakovo kaltės šalių santuoka iširo.

29. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abipusių nesutarimų, abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, nesugebėjo pašalinti aplinkybių, trukdančių šeimos išsaugojimui, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir tai patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

28. Ieškovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

29. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. paliekama jos pavardė – „M“, o atsakovui paliekama pavardė – „D“. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

30. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nepilnametės dukters A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepime, priešieškinyje ir teismo posėdyje su šiuo reikalavimu sutiko. Taigi, ginčo tarp šalių šioje dalyje nėra.

33. Byloje nustatyta, kad šalių dukra A. D. nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios gyveno kartu su ieškove. Byloje pateikta Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Tarnyba neprieštarautų, jeigu nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą bei nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas ir rūpinasi dukros poreikiais, užtikrina jos interesus. Nurodė, kad Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog mergaitė ilgą laiką gyveno motinos gyvenamojoje vietoje bei į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametės A. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko geriausius interesus.

34. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės dukters A. D. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. D. naudai išlaikymą, mokamą po 300,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nustatant, kad ieškovė šias lėšas tvarko uzufrukto teise. Atsakovas prašo priteisti iš jo nepilnametės dukters naudai išlaikymą, mokamą po 200,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

36. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė išlaidų, reikalingų nepilnametės dukters A. D. poreikiams ir interesams patenkinti, paskaičiavimą. Ieškovės paskaičiavimu, išlaidos už vaiko ikimokyklinį ugdymą sudaro 70,00 Eur per mėnesį, papildomo ugdymo ir laisvalaikio organizavimo išlaidos sudaro 23,00 Eur per mėnesį, vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 125,00 Eur, mėnesio išlaidos vaiko sveikatos užtikrinimui sudaro 25,00 Eur, išlaidos maistui – 120,00 Eur per mėnesį, išlaidos aprangai – 85,00 Eur per mėnesį, išlaidos vaiko higienai palaikyti – 20,00 Eur per mėnesį, išlaidos kitai veiklai (gimtadieniams ir kitoms šventėms) – 20,00 Eur. Viso, ieškovės paskaičiavimu, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnametės dukters išlaikymui sudaro 488,00 Eur (T 11, el. b. l. 28–29). Atsakovas ieškovės pateiktų šalių nepilnametės dukters reikalingo išlaikymo paskaičiavimų iš esmės neginčija, tačiau prašo ieškovės prašomą išlaikymą vaikui sumažinti iki 200,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai, jog vaiko išlaikymui galimai pakaktų mažesnių išlaidų, savaime nepaneigia ieškovės skaičiavimų. Kita vertus, ieškovė gyvendama kartu su dukra gali geriau įvertinti vaiko realius poreikius. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų mergaitės ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai.

37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB „C. K. L.“ ir jos darbo užmokestis sudaro apie 1100,00 Eur (atskaičius mokesčius)-(T 10, el. b. l. 143–144). Ieškovė taip pat viena augina dar vieną mažametį vaiką – A. M.. Ieškovė turi įsipareigojimų pagal būsto nuomos sutartį (T 12, el. b. l. 23). Atsakovas dirba UAB „S. L.“, o jo darbo užmokestis sudaro 4000,00 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, t. y. apie 3000,00 Eur (atskaičius mokesčius)-(T 9, el. b. l. 70–74). Pagal darbo sutartį atsakovui taip pat gali būti mokami priedai (T 11, el. b. l. 3). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą, mokamą po 348,00 Eur kas mėnesį, savo nepilnamečiams vaikams – D. D. ir R. D. iš ankstesnės santuokos (T 2, el. b. l. 32–33), taip pat turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal būsto kredito sutartį bei tuo pagrindu moka bankui 160,00 Eur dydžio įmoką kas mėnesį (T 2, el. b. l. 10–13). Be to, atsakovas augina mažametį vaiką – A. Ą. D. (T 9, el. b. l. 76). Taip pat nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (T 1, el. b. l. 18–19), kuris yra įkeistas AB SEB bankui ir už kurį atsakovas moka minėtas kredito įmokas.

38. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

38. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, tačiau minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio kriterijus yra tik orientacinis, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

39. Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatant vaiko išlaikymo dydį nėra pagrindo apsiriboti vien būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu, kadangi tėvų turtinė padėtis leidžia maksimaliai patenkinti ne tik savo ir kitų išlaikytinių, tačiau ir šalių nepilnametės dukros poreikius. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus (T 9, el. b. l. 111–125; T 11, el. b. l. 85–94) ir skaičiavimus (T 11, el. b. l. 28–29), teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalinga 488,00 Eur suma per mėnesį. Įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, t. y. iš atsakovo pajamų atėmus jo įsipareigojimus, jo pajamos vis tiek gerokai viršija ieškovės pajamas, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinas iš dalies bei proporcingai šalių turtinei padėčiai iš atsakovo priteistinas 270,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei A. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Ieškovė skirtina jos vaikui išlaikymo, priteisto iš atsakovo, tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad vaiko turtas, įskaitant ieškovės teikiamą išlaikymą (CK 3.203 str. 1 d.), gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jo interesais. Pažymėtina, kad augant vaikui ir padidėjus jo poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

40. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio imtinai, t. y. viso už 23 mėnesių laikotarpį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie dukros poreikių tenkinimo faktiškai neprisidėjo, todėl ieškovės skaičiavimais atsakovo įsiskolinimas teikiant išlaikymą sudaro 4580,00 Eur.

43. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalims nuo 2014 m. vasario 25 d. pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas visą laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui teikė išlaikymą šalių dukrai A. D., pervesdamas vidutiniškai po 116,00 Eur per mėnesį į ieškovės banko sąskaitą (T 1, el. b. l. 99–100; T 3, el. b. l. 51–55). Viso laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio atsakovas pervedė ieškovei 2786,52 Eur sumą (3900,00 Lt / 3,4528) + 1657,00 Eur). Taigi, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas faktiškai neprisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas faktiškai nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios, o tiksliau nuo 2014 m. birželio mėnesio, kuomet sumokėjo išlaikymą už kovo, balandžio ir gegužės mėnesius (1200,00 Lt), reguliariai periodinėmis išmokomis mokėjo ieškovei šalių nepilnametės dukters išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Byloje įrodymų, kad ieškovė būtų teikusi atsakovui pretenzijas dėl nepakankamo išlaikymo teikimo, nepateikta. Taip pat ieškovė neįrodinėjo ginčo laikotarpiu buvusių šalių nepilnametės dukters poreikių, pagrindžiančių, kad atsakovo teikto išlaikymo objektyviai negalėjo užtekti šalių vaiko poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta ir pati ieškovė tą patvirtino, kad ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio tam tikru laikotarpiu atsakovas gyveno kartu su ieškove, šalys kartu atostogavo, taigi, byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovas prie šalių dukros poreikių tenkinimo prisidėdavo ir kita forma, ne tik teikdamas išlaikymą pinigais.

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kokie nepilnametės dukters poreikiai iš atsakovo teikto išlaikymo nebuvo patenkinti ar kad ieškovė tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.)

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

45. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, pagal kurią: T. D. su dukra matosi ir bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina kitos dienos išvakarėse iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą. Sutapus Motinos dienos šventinei dienai su T. D. bendravimo laiku, dukra šį laika praleidžia su ieškove. Prarastas bendravimo laikas T. D. su dukra yra kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys suderina tarpusavyje telefonu arba el. paštu; T. D. bendrauja su dukra kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per T. D. gimtadienį (kovo 29 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį (lapkričio 1 d.), dukros pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su ieškove aptaręs ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu; Ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, T. D. su dukra gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas).

46. Atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, pagal kurią: Atsakovas turi teisę su dukra susitikti kas antrą šeštadienį (pirmą kartą – pirmąjį šeštadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta dukros bendravimo su atsakovu tvarka, priėmimo dienos). Ieškovė iki 11.00 val. atveža atsakovui dukrą į atsakovo namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – į atsakovo namus jo nurodytu kitu adresu Vilniaus mieste, o atsakovas iki sekmadienio 19.00 val. grąžina dukrą ieškovei į ieškovės namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – į ieškovės namus jos nurodytu kitu adresu Vilniaus mieste. Tuo atveju, jeigu atsakovas negali bendrauti su dukra šeštadienį – sekmadienį, apie tai informuoja ieškovę SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki penktadienio 12.00 val.; Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie aplinkybes, dėl kurių bendravimas su dukra numatytu laiku yra negalimas (dukters liga ir kitos nuo šalių nepriklausančios objektyvios priežastys, objektyviai trukdančios atsakovui bendrauti su dukra) šioms aplinkybėms paaiškėjus, o tam nesant objektyvios galimybės – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki atsakovo bendravimo su dukra pradžios. Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai susirgus, ieškovė informuoja apie tai atsakovą, o atsakovas turi teisę dukrą aplankyti. Šalių dukrai susirgus, ta iš šalių, su kuria tuo metu yra dukra, užtikrina dukros gydymą; Šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto pakeitimą, taip pat užtikrinti savalaikę telefono ir el. pašto dėžutės patikrą; Šalys kartu sprendžia, kokioje ugdymo įstaigoje dukra bus ugdoma/mokoma/lavinama, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma ir kitus esminius šalių dukros gyvenimo klausimus; tokiais klausimais, šalims nesutarus, jais pripažįstami vienos iš šalių tokiais laikomi klausimai; Atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukra tuo metu yra prižiūrima ieškovės. Tokiu atveju atsakovas turi teisę su dukra praleisti bent 1 švenčių dieną (kiekviena šalis turi teisę pakaitomis – kas antrus metus su dukra praleisti Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Velykų dieną: pirmieji metai, skirti atsakovui – pirmieji po teismo sprendimo priėmimo). Apie pageidavimą matytis su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau negu prieš 3 darbo dienas iki švenčių pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); Atsakovas turi teisę susitikti su dukra atsakovo ir dukros gimimo dienomis ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukrą prižiūri ieškovė. Tokiu atveju atsakovas turi teisę su dukra nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 4 valandas nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Apie pageidavimą susitikti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki gimimo dienos SMS žinute ieškovės telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); Nuo 2018 m. atsakovas turi teisę su šalių dukra kartu atostogauti, bendra maksimali atostogų su dukra trukmė – 30 dienų per kalendorinius metus. Apie pageidavimą atostogauti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos atostogų pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini).

47. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

Žemesnės instancijos teismas

48. Byloje pateikta Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti A. D. gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų Amelijos teisę būti auklėjamai abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (T 1, el. b. l. 174–179). Teismo posėdyje Tarnybos atstovė pabrėžė, kad atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra yra tėvo pareiga, todėl turėtų būti nustatyta maksimali tėvo bendravimo su dukterimi tvarka. Nurodė, kad tėvo ryšys su dukra yra susilpnėjęs, kadangi ilgą laiką vaikas nebendravo su tėvu. Tarnybos atstovė siūlė nustatyti tėvo bendravimą su vaiku ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, taip pat kas antrą šventinę dieną bendrauti su tėvu rotacijos būdu. Nurodė, kad mergaitės interesus geriausiai atitiktų savo gimtadienio metu bendravimas su abiem tėvais. Tarnybos nuomone, tiek ieškovės, tiek atsakovo bendravimo tvarkos yra tobulintinos, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko bendravimą su tėvu.

49. Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra. Todėl turi būti nustatyta maksimali atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, atitinkanti vaiko interesus, nepažeidžianti normalaus vaiko dienos režimo ir tuo pačiu užtikrinanti vaikui stabilumą. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai, tačiau, jos nuomone, atsakovas apie negalėjimą matytis su dukra ieškovę turėtų informuotų ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto pasimatymo. Be to, atsakovas, atšaukęs numatytą pasimatymą su dukra, turėtų pateikti ieškovei raštišką informaciją, dėl kokių priežasčių jis negalėjo matytis su dukra, nes, anot ieškovės, atsakovas itin dažnai atšaukia susitikimus nepaaiškinęs priežasčių. Taip pat ieškovė pasisakydama dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nesutiko su atsakovo reikalavimu nustatyti, kad dukrą ieškovė privalo atvežti į atsakovo namus, nes tokiu atveju ieškovė patirs finansinius nuostolius – išlaidas kurui bei laiko sąnaudas. Teismas iš dalies su tokiais ieškovės argumentais sutinka, kadangi ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra, tenka didesnė kasdienė našta rūpinantis vaiku, todėl teismo vertinimu, būtų neteisinga uždėti ieškovei papildomą pareigą nuvežti vaiką bendravimui su tėvu pas atsakovą.

50. Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo tvarkas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat išvadą teikiančios institucijos poziciją, sprendžia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra išsamesnė, geriau užtikrinanti pilnavertišką vaiko bendravimą su tėvu, taigi, labiau atitinkanti šalių nepilnametės dukters interesus. Tačiau teismas nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgia į ieškovės pareikštus argumentus dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, todėl atsakovo siūloma bendravimo tikslintina.

51. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. D.: T. D. turi teisę su dukra A. D. susitikti kas antrą šeštadienį (pirmą kartą – pirmąjį šeštadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta dukros bendravimo su T. D. tvarka, priėmimo dienos). T. D. šeštadienį iki 11.00 val. pasiima dukrą iš V. M. namų adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – iš V. M. namų jos nurodytų kitu adresu Vilniaus mieste, ir iki sekmadienio 19.00 val. grąžina dukrą ieškovei į ieškovės namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – į ieškovės namus jos nurodytu kitu adresu Vilniaus mieste. Tuo atveju, jeigu T. D. negali bendrauti su dukra šeštadienį – sekmadienį, apie tai informuoja V. M. SMS žinute jos telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo laiko; V. M. privalo nedelsiant informuoti T. D. apie aplinkybes, dėl kurių bendravimas su dukra numatytu laiku yra negalimas (dukters liga ir kitos nuo šalių nepriklausančios objektyvios priežastys, objektyviai trukdančios T. D. bendrauti su dukra) šioms aplinkybėms paaiškėjus, o tam nesant objektyvios galimybės – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki T. D. bendravimo su dukra pradžios. V. M. informuoja T. D. SMS žinute jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai susirgus, V. M. informuoja apie tai T. D., o T. D. turi teisę dukrą aplankyti. Šalių dukrai susirgus, ta iš šalių, su kuria tuo metu yra dukra, užtikrina dukros gydymą; Šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto pakeitimą, taip pat užtikrinti savalaikę telefono ir el. pašto dėžutės patikrą; Šalys kartu sprendžia, kokioje ugdymo įstaigoje dukra bus ugdoma/mokoma/lavinama, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma ir kitus esminius šalių dukros gyvenimo klausimus; T. D. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukra tuo metu yra prižiūrima V. M.. Tokiu atveju T. D. turi teisę su dukra praleisti bent 1 švenčių dieną (kiekviena šalis turi teisę pakaitomis – kas antrus metus su dukra praleisti Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Velykų dieną: pirmieji metai po teismo sprendimo įsiteisėjimo, skirti T. D.). Apie pageidavimą matytis su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau negu prieš 3 darbo dienas iki švenčių pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); T. D. turi teisę susitikti su dukra savo ir dukros gimimo dienomis ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukrą prižiūri V. M.. Tokiu atveju T. D. turi teisę su dukra nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 4 valandas nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Apie pageidavimą susitikti su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki gimimo dienos SMS žinute V. M. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); Nuo 2018 m. T. D. turi teisę su šalių dukra kartu atostogauti, bendra maksimali atostogų su dukra trukmė – 30 dienų per kalendorinius metus. Apie pageidavimą atostogauti su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos atostogų pradžios SMS žinute V. M. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

52. Teismas, nutraukdamas santuoką, taip pat panaikindamas santuokos apskaitos įrašą, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

53. Ieškovė prašo taikyti teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas prašo nustatyti, kad šalių turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsirado nuo 2014 m. vasario 25 d. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad šalys faktiškai pradėjo gyventi skyriumi bei nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2014 m. vasario 25 d. (sprendimo 27 p.). Pažymėtina, kad nepaisant to, jog teismas šalių santuokos iširimo momentu pripažino 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad šalys faktiškai nuo 2014 m. vasario 25 d. atskyrė savo ūkius (pajamų, turto, bendrųjų reikalų tvarkymą ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati ieškovė pirminiuose ieškinio pareiškimuose prašė teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms taikyti nuo 2014 m. vasario 25 d. ir tik vėlesnėje stadijoje pakeitė savo poziciją. Taip pat ieškovė byloje neįrodė, jog šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalys ir toliau bendrai tvarkė bendrą ūkį (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. byloje nenustatyta išimtinai vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, taip pat į tai, kad šalys nustojo tvarkyti bendrą ūkį bei šalių santuoka iširo dar iki kreipimosi į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, teismas šioje dalyje tenkina atsakovo prašymą bei nustato, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 25 d.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto santuokos metu 2014 m. vasario 25 d. neįgijo (T 1, el. b. l. 11–12, 18–21).

55. Ieškovė prašo padalinti tarp sutuoktinių ieškovo banko sąskaitose 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvusių lėšų likutį, kuris sudarė 8854,15 Eur. Ieškovė prašo priteisti jai pusę šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių sukauptų lėšų, t. y. 4427,08 Eur (8854,15 / 2). Taip pat ieškovė prašo priteisti jai piniginę kompensaciją už tai, jog atsakovas pervesdamas lėšas savo šeimos nariams ir UAB „C. M. LT“, viso 4261,00 Eur, sumažino bendro turto masę. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki santuokos sudarymo sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, kurios pagrindu paimtą kreditą panaudojo nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimui, kuris atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Šalims būnant santuokoje, atsakovas iš bendrų lėšų mokėjo kredito įmokas už minėtą butą, tokiu būdu mažindamas bendrą turtą ir didindamas asmeninį turtą. Viso atsakovas iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio sumokėjo bankui 3371,68 Eur. Be to, atsakovas ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams iš ankstesnės santuokos, pervesdamas lėšas į buvusios sutuoktinės K. D. sąskaitą, t. y. iš bendrų lėšų vykdė asmeninę prievolę. Viso nuo santuokos sudarymo iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas K. D. pervedė 9232,10 Eur sumą. Ieškovė prašo priteisti jai pusę minėtų sumų kaip kompensaciją už bendro turto sumažinimą, t. y. 8431,94 Eur (1685,84 + 4616,05 + 2130,05).

56. Atsakovas taip pat prašo padalinti ne tik jo sąskaitose, tačiau ir ieškovės sąskaitose šalims pradėjus gyventi skyriumi buvusių lėšų likutį. Tačiau atsakovo teigimu turi būti dalinamos ne visos tuo momentu šalių sąskaitose buvusios lėšos, tačiau skirtumas tarp lėšų buvusių iki santuokos sudarymo ir lėšų buvusių gyvenimo skyriumi pradžioje. Atsakovo skaičiavimu iš ieškovės jo naudai turi būti priteista ½ dalis ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų, t. y. 155,39 Eur (310,77 / 2). Atsakovas nurodo, kad santuokos metu ieškovė bendras lėšas naudojo asmeninių poreikių tenkinimui, mokėjo už studijas (237,09 Eur), taip pat mokėjo kredito įmokas pagal iki santuokos sudarymo sudarytą kredito sutartį, t. y. vykdė asmeninę prievolę iš bendrų lėšų, viso sumokėta 279,11 Eur. Be to, ginčo laikotarpiu ieškovė iš bendrų lėšų apmokėjo savo prievolę atlyginant žalą tretiesiems asmenims, viso sumokėta suma 2635,54 Eur. Atsakovas prašo priteisti jam pusę minėtų sumų, t. y. 1575,87 Eur (237,09 + 2635,54 + 279,11) / 2).

57. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. sudaromas turto balansas (CK 3.118 str. 1 d.).

58. Minėta, teismas šalių prašymu nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 25 d. Atsižvelgiant į tai, dalijamas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas buvęs 2014 m. vasario 25 dienai. Nagrinėjamu atveju kito turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, išskyrus pinigines lėšas, šalys neįgijo. Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina duomenis apie šalims priklausiusias pinigines lėšas bei šalių vykdytas asmenines prievoles iš bendrų lėšų už laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki 2014 m. vasario 25 d.

59. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės banko sąskaitose esantis bendras pinigų likutis 2014 m. vasario 25 dieną bendrai sudarė 1700,68 Eur (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis sudarė 697,67 Eur (2408,92 Lt), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis sudarė 162,80 Eur (562,12 Lt), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis sudarė 840,21 Eur (2901,07 Lt)-(T 3, el. b. l. 57; T 5, el. b. l. 30; T 6, el. b. l. 7–8, 9–49, 52–57). Atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis pinigų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 2208,32 Eur (7624,89 Lt)-(T 4, el. b. l. 40–124). Byloje taip pat pateikti duomenys apie atsakovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog laikotarpio pradžioje, t. y. iki santuokos sudarymo minėtoje sąskaitoje esančių lėšų likutis sudarė 9402,73 Eur (32465,75 Lt)-(T 4, el. b. l. 147–149). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad pinigų judėjimo minėtoje sąskaitoje ginčo laikotarpiu iš esmės nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalių santuokos sudarymo momentui ieškovo sąskaitoje buvusios lėšos šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teismas šias lėšas pripažįstą atsakovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu į minėtą sąskaitą buvo bendrai įmokėta 474,11 Eur (1637,00 Lt) dydžio suma ir šios lėšos minėtoje sąskaitoje išliko iki gyvenimo skyriumi pradžios. Teismas minėtas lėšas 474,11 Eur sumoje pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl įtraukia jas į bendrą turto balansą. Taigi, atsakovo sąskaitose 2014 m. vasario 25 dienai bendras lėšų, šalims priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sudarė 2682,43 Eur (2208,32 + 474,11). Bendras šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis piniginių lėšų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 4383,11 Eur (1700,68 + 2682,43).

60. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje buvusios lėšos dalijamos po ½ dalį, t. y. po 2191,55 Eur (4383,11 / 2). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteisto turto apimtis viršija jo dalį iš bendro turto, ieškovei iš atsakovo priteistina 490,87 Eur (2191,55 - 1700,68) dydžio piniginė kompensacija.

61. Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

62. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas iki santuokos sudarymo, t. y. 2011 m. birželio 28 d., sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas suteikė atsakovui 57924,00 Eur dydžio kreditą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkti (T 2, el. b. l. 10–13, 18–23). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyriumi pradžios (2014 m. vasario 25 d.) atsakovas iš bendrų lėšų sumokėjo bankui viso 3201,14 Eur sumą (kredito ir palūkanų apmokėjimui)-(T 8, el. b. l. 161 – 166). Byloje nepateikta įrodymų, kad minėtos įmokos atliktos iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Pažymėtina, kad atsakovas mokėdamas iš bendrų lėšų kredito įmokas bankui, kurių pagrindu dengė įsiskolinimą už asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, tenkino išimtinai savo poreikius ir tokiu būdu bendromis lėšomis didino savo asmeninę nuosavybę, todėl atsakovui kyla pareiga kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą ieškovei. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1600,57 Eur (3201,14 / 2) dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

63. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki 2014 m. vasario 25 d. atsakovas iš bendrų lėšų teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams – D. D. ir R. D. iš ankstesnės santuokos. Ginčo laikotarpiu atsakovas minėtų vaikų motinai K. D. viso sumokėjo 4633,92 Eur (16000,00 Lt) sumą vaikų išlaikymui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Ši prievolė yra smeninio pobūdžio, tačiau ji nėra susijusi su tėvų poreikių tenkinimu, o skirta išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovė sudarydama santuoką su atsakovu neišvengiamai turėjo žinoti apie tai, kad atsakovas ankstesnėje santuokoje yra susilaukęs dviejų nepilnamečių vaikų ir kad jam kyla prievolė materialiai išlaikyti savo vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šioje dalyje yra formalus pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau teismo vertinimu, toks formalus įstatymo taikymas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), taip pat prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principo (CK 3.3 str. 1 d.), todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.

64. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, pastarajam laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio iš savo sąskaitos pervedus 2756,00 Eur sumą savo giminaičiams (O. D. 2014 m. birželio 9 d. 1449,00 Eur ir T. D. 2014 m. liepos 22 d. 1307,00 Eur). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją, pastarajam iš savo sąskaitos 2014 m. spalio 21 d. pervedus UAB „C. M. LT“ už paslaugas 1505,00 Eur sumą. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtus mokėjimus atliko šalims nustojus tvarkyti bendrą ūkį, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.

65. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2014 m. vasario 25 d. iš ieškovės sąskaitoje esančių bendrų lėšų antstolė N. V. vykdydama atitinkamą vykdomąjį dokumentą nurašė viso 2635,54 Eur (9100,00 Lt) sumą pagal ieškovės iki santuokos įgytą prievolę (T 10, el. b. l. 146–171). Byloje nepateikta įrodymų, kad minėtos antstolės išskaitos atliktos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad antstolė iš ieškovės sąskaitos nurašė lėšas pagal bendrą šalių prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1317,77 Eur (2635,54 / 2) dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

66. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė iš savo sąskaitoje esančių bendrų lėšų įvykdė iki santuokos prisiimtą prievolę, sumokėdama kreditoriui 279,11 Eur sumą (T 10, el. b. l. 146–171). Ieškovė šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė minėtą prievolę vykdė iš asmeninių lėšų, ar kad ši prievolė buvo solidari sutuoktinių prievolė, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 139,55 Eur (279,11 / 2) dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

67. teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė iš savo sąskaitos į valstybinį studijų fondą sumokėjo viso 197,43 Eur (681,72 Lt) sumą už švietimo paslaugas (T 10, el. b. l. 146–171). Pažymėtina, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje iš bendrų lėšų turi poreikį tenkinti ne tik bendrus, bet ir asmeninius poreikius, kurie yra neišvengiami, pavyzdžiui, drabužių, kuro, higienos prekių pirkimas, laisvalaikio ir kt. Tokios išlaidos, jeigu jos yra protingos, neturėtų būti pripažįstamos kaip mažinančios bendrą turtą, išskyrus atvejus, jeigu šios išlaidos yra skirtos išimtinai vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir nesusijusios su būtinųjų kiekvieno sutuoktinio atskirai poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad vieno sutuoktinio išsilavinimo įgijimas pasinaudojant bendromis lėšomis savaime nereiškia, kad pastarasis sutuoktinis tenkino išimtinai savo asmeninius poreikius, kadangi sutuoktiniai keldami savo kvalifikaciją (įgydami papildomą išsilavinimą ar tobulindami esamą) tuo pačiu įgyja konkurencinį pranašumą darbo rinkoje ir tuo pagrindu įgyja galimybę labiau prisidėti prie šeimos gerovės kūrimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su išsilavinimo įgijimu, neviršija protingumo kriterijaus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šiomis išlaidomis ieškovė esmingai sumažino šalių bendrą turtą, ar kad šios išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovės asmeniniams, su šeimos reikalais nesusijusiems, poreikiams patenkinti, todėl atsakovo priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

68. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės naudai iš atsakovo viso priteisė 2091,44 Eur (490,87 + 1600,57) sumą (sprendimo 60, 62 p.), o atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 1457,32 Eur (1317,77 + 139,55) sumą (sprendimo 65 p.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 634,12 Eur (2091,44 – 1457,32) kompensacija.

Dėl skolos priteisimo

69. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad 2015 m. liepos 28 d. pervedė ieškovei 1400,00 Eur sumą automobiliui įsigyti. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai (T 1, el. b. l. 99–100). Ieškovas prašo priteisti minėtą sumą iš ieškovės, teigdamas, kad minėtą sumą ieškovei suteikė kaip paskolą. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2015 m. liepos 28 d. su AB SEB banku sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB SEB bankas perdavė ieškovei naudoti lizingo objektą – transporto priemonę Hyundai i30, o ieškovė įsipareigojo mokėti bankui kredito įmokas (T 6, el. b. l. 60–86). 2015 m. liepos 27 d. atsakovas sudarė su AB SEB banku sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas laidavo už ieškovės prievolės pagal Lizingo sutartį įvykdymą (T 6, el. b. l. 2–5). Byloje nėra ginčo, jog ieškovė minėtą atsakovo pervestą sumą panaudojo minėto automobilio įsigijimui. Tačiau byloje kilo ginčas, jog ieškovas minėtą sumą ieškovei pervedė paskolos teisiniu pagrindu.

70. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1–2 d.). Taigi, paskolos teisinių santykių dalyvių valios išraiškai būdinga tai, jog paskolos davėjas suteikia paskolą su tikslu ją susigrąžinti, o paskolos gavėjas suvokia, kad jis suteiktą paskolą turės grąžinti. Paprastai paskolos sutartis būna rašytinė. Tačiau paskolos teisiniai santykiai gali būti pripažįstami ir nesant šalių rašytinės sutarties, tačiau tokiu atveju paskolos davėjas privalo įrodyti aplinkybę, kad jis perdavė paskolos gavėjui paskolos dalyką, taip pat paskolos gavėjui neįrodžius, jog tarp šalių buvo susiklostę kiti, su paskola nesusiję, teisiniai santykiai.

71. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė sutartis dėl paskolos suteikimo sudaryta nebuvo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad atsakovas neįrodė tarp šalių atsiradusių paskolos teisinių santykių (CPK 178 str.). Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys 2015 m. liepos mėnesį siekė atkurti santuokinius santykius, planavo bendrą biudžetą, aptarinėjo transporto priemonės ieškovei įgijimo klausimus (T 10, el. b. l. 116–117, 120, 126, 133–134, 140, 142). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas savanoriškai laidavo už ieškovę pagal minėtą lizingo sutartį, t. y. prisiėmė riziką ne tik 1400,00 Eur apimtyje, bet visos prievolės pagal lizingo sutartį apimtyje. Paminėtina ir tai, kad nuo ginčo sumos pervedimo ieškovei iki bylos dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl minėtos skolos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ginčo sumos perdavimo ieškovei pagrindas buvo ne paskolos teisiniai santykiai, tačiau kitas, susijęs su bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

72. Bylos duomenimis atsakovas 2011 m. birželio 28 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas suteikė atsakovui 57924,00 Eur dydžio kreditą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti (T 2, el. b. l. 10–13, 18–23). Šalys prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šią prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovas ir AB SEB bankas 2011 m. birželio 28 d. sudarė minėtą kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas kreditas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise įsigyti. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka sudaryta po minėtos kredito sutarties sudarymo, trečiasis asmuo neprieštaravo, jog įsipareigojimas pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo būtų pripažintas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu (T 3, el. b. l. 73–74; T 10, el. b. l. 198–199). Remiantis išdėstytu, atsakovo prievolė AB SEB bankui pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažintina atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

73. Byloje nenustatyta, kad šalys turėtų kitų, tiek bendrų, tiek asmeninių kreditorių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 665 Eur žyminio mokesčio (T 1, el. b. l. 113), taip pat ieškovė patyrė 2400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T 1, el. b. l. 117–119; T 3, el. b. l. 71–72; T 5, el. b. l. 45; T 12, 30, 88). Pažymėtina, kad ieškovė už patikslinto ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti viso 541,00 Eur (20728,97 x 0,03 + 100 – 25 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 6 p., 85 str. 1 d. 1, 3, 8 ir 10 p.), todėl ieškovės žyminio mokesčio permoka sudaro 124,00 Eur (665 - 541). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2941,00 Eur (541 + 2400) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 193,00 Eur žyminio mokesčio (T 2, el. b. l. 152; T 4, el. b. l. 151), taip pat atsakovas patyrė 10135,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T 5, el. b. l. 34–41; T 12, el. b. l. 65–79). Pažymėtina, kad atsakovas už patikslinto priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti viso 145,00 Eur (3131,26 x 0,03 + 100 – 25 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 6 p., 85 str. 1 d. 1 ir 10 p.), todėl atsakovo žyminio mokesčio permoka sudaro 48,00 Eur (1436 - 1056). Taigi, atsakovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 10280,00 Eur (145 + 10135) bylinėjimosi išlaidų.

75. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą, dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 p. (su vėlesniais pakeitimais). Atsakovas byloje pateikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindimą, kuriuo pagrindžia aplinkybę, jog atsakovo prašomos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (T 12, el. b. l. 57–67). Nors nagrinėjamu atveju atsakovo prašomų išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8 p. rekomenduojamų maksimalių dydžių, mokėtinų už advokato pagalbą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, taip pat procesinių prašymų parengimas ar dalyvavimas teismo posėdžiuose nereikalavo specialių teisinių žinių, byloje nebuvo sprendžiami jokie nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikytina, jog tam tikra dalimi atsakovo interesų atstovavimo teisme intensyvumas buvo perteklinis (nebūtinas), todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydis mažintinas iki 6500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6645,00 Eur (145 + 6500).

76. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš ieškovės antstoliui Irmantui Gaideliui sumokėtas būtinas vykdymo išlaidas už šioje byloje teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą vykdymui (T 11, el. b. l. 63–70). Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo ir paskirstymo tvarką reglamentuoja Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, kurių 42 p. numatyta, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus Instrukcijoje nustatytus atvejus. Taigi, atsakovo sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vykdomojoje byloje, bet ne šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prašymas šioje dalyje atmestinas.

77. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (60 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų), atsakovo priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies (40 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1764,60 Eur (2941,00 Eur x 0,6) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 2658,00 Eur (6645,00 Eur x 0,40) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 893,40 Eur (2658 - 1764,60) bylinėjimosi išlaidų.

78. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 13,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš ieškovės priteistina 5,47 Eur, o iš atsakovo priteistina 8,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

79. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 73,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

80. Minėta, ieškovė permokėjo 124,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atlikus iš ieškovės valstybės naudai priteistų 5,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į ieškovei grąžintino žyminio mokesčio sumą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina 118,53 Eur (124 - 5,47) jos permokėto žyminio mokesčio dalis. Atsakovas permokėjo 48,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atlikus iš atsakovo valstybės naudai priteistų 8,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 73,00 Eur žyminio mokesčio įskaitymą į atsakovui grąžintino žyminio mokesčio sumą, vadovaujantis 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 33,20 Eur (48 - 8,20 - 73) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Šalims išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. M. palikti turimą pavardę „M“, T. D. – turimą pavardę „D“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 270,00 (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, 2016 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Paskirti ieškovę V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. T. D. turi teisę su dukra A. D. susitikti kas antrą šeštadienį (pirmą kartą – pirmąjį šeštadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta dukros bendravimo su T. D. tvarka, priėmimo dienos). T. D. šeštadienį iki 11.00 val. pasiima dukrą iš V. M. namų adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – iš V. M. namų jos nurodytų kitu adresu Vilniaus mieste, ir iki sekmadienio 19.00 val. grąžina dukrą ieškovei į ieškovės namus adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiam adresui pasikeitus – į ieškovės namus jos nurodytu kitu adresu Vilniaus mieste. Tuo atveju, jeigu T. D. negali bendrauti su dukra šeštadienį – sekmadienį, apie tai informuoja V. M. SMS žinute jos telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo laiko;

2. V. M. privalo nedelsiant informuoti T. D. apie aplinkybes, dėl kurių bendravimas su dukra numatytu laiku yra negalimas (dukters liga ir kitos nuo šalių nepriklausančios objektyvios priežastys, objektyviai trukdančios T. D. bendrauti su dukra) šioms aplinkybėms paaiškėjus, o tam nesant objektyvios galimybės – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki T. D. bendravimo su dukra pradžios. V. M. informuoja T. D. SMS žinute jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai susirgus, V. M. informuoja apie tai T. D., o T. D. turi teisę dukrą aplankyti. Šalių dukrai susirgus, ta iš šalių, su kuria tuo metu yra dukra, užtikrina dukros gydymą;

3. Šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto pakeitimą, taip pat užtikrinti savalaikę telefono ir el. pašto dėžutės patikrą;

4. Šalys kartu sprendžia, kokioje ugdymo įstaigoje dukra bus ugdoma/mokoma/lavinama, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma ir kitus esminius šalių dukros gyvenimo klausimus;

5. T. D. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukra tuo metu yra prižiūrima V. M.. Tokiu atveju T. D. turi teisę su dukra praleisti bent 1 švenčių dieną (kiekviena šalis turi teisę pakaitomis – kas antrus metus su dukra praleisti Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Velykų dieną: pirmieji metai po teismo sprendimo įsiteisėjimo, skirti T. D.). Apie pageidavimą matytis su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau negu prieš 3 darbo dienas iki švenčių pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini);

6. T. D. turi teisę susitikti su dukra savo ir dukros gimimo dienomis ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukrą prižiūri V. M.. Tokiu atveju T. D. turi teisę su dukra nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 4 valandas nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Apie pageidavimą susitikti su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki gimimo dienos SMS žinute V. M. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini);

7. Nuo 2018 m. T. D. turi teisę su šalių dukra kartu atostogauti, bendra maksimali atostogų su dukra trukmė – 30 dienų per kalendorinius metus. Apie pageidavimą atostogauti su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos atostogų pradžios SMS žinute V. M. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 634,12 Eur (šešių šimtų trisdešimt keturių eurų 12 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažinti atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę AB SEB bankui pagal 2011 m. birželio 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine T. D. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 893,40 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 118,53 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 53 ct) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke 2016 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 414 (mokėjimo užduoties ID: ZD43412), permoką, išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šiuo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski