Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P., atsakovams A. E. ir L. E., jų atstovui advokatui Igoriui Manzurovui (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. E. ir A. E. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, tretieji asmenys V. B. ir R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovams L. E. ir A. E. prašo atskirti D. E., gim. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo L. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir motinos A. E., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; patenkinus ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, D. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti laikinųjų globėjų V. B. ir R. B. gyvenamojoje vietoje.

2. Ieškinyje nurodė, kad L. E. ir A. E. yra D. E. tėvai. Atsakovų šeima nuo 2016 m. įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nes šeimoje vyko konfliktai, galimas smurtas ir vartojamas alkoholis. 2019 m. rugsėjo 26 d. Tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvų A. E. ir L. E. tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus D. E. atžvilgiu. 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023, kuriuo Tarybos ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atmetė. 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A- 1157-580/2023, kuria buvo atmestas trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinis skundas dėl 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo.

3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šiuo metu atsakovai dėl objektyvių aplinkybių, t. y. kad atsakovai ilgą laiką (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) negyveno kartu su vaiku D. E., dėl to vaikų ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori, tikslinga vaiką - D. E. atskirti nuo tėvų L. E. ir A. E.. Nors tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismas nenustatė kaltų nepilnamečio D. E. tėvų L. E. ir A. E. veiksmų, tačiau ieškovo vertinimu nagrinėjamu metu vaikas nėra pasiruošęs grįžti į šeimą ir šiuo metu vaiko geriausius interesus atitiktų jo gyvenimas kartu su seneliais, laikinaisiais globėjas. Ieškovas tai grindžia žemiau pateikiama informacija. 2023 m. birželio 8 d. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui vaiko D. E. laikinasis globėjas R. B. atsiuntė garso įrašą, kuriame užfiksuotas 2023 m. birželio 3 d. A. E. ir L. E. atvykimas susitikti su sūnumi D. E. į globėjų namus. Po susipažinimo su šiuo garso įrašu ieškovas registravo galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 14 d. buvo atliktas D. E. situacijos vertinimas, kurio metu buvo susitikta ir bendrauta su vaiku. Tarnybos atstovams atvykus į vaiko gyvenamąją vietą, berniukas žaidė planšetiniu kompiuteriu. Buvo ramus, mandagus, maloniai bendrauja, nekalbus. D. pradėjus klausti apie tėvus, vaikas darėsi neramus, nenusėdėjo vietoje, sukinėjosi sėdėdamas ant sofos. D. į klausimus: ar bendrauja su mama ir tėčiu; ar mama su tėčiu buvo atvažiavę savaitgalį; ar mama su tėčiu paskambina jam telefonu, atsakė „nežinau“. Klausiamas ar norėtų vėl pasimatyti su mama ir tėčiu, vaikas atsakė, kad „ne“. D. paklaustas, kodėl į visus klausimus jis atsako „nežinau“, vizualiai buvo matoma, kad vaikas darėsi neramus, todėl vaikui buvo daugiau neužduodami klausimai apie tėvus. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo išklausyta ir laikinųjų globėjų V. B. ir R. B. nuomonė. Pokalbio metu laikinieji globėjai atpasakojo įraše girdimą įvykį ir patikslino, kad atvykus tėvams į susitikimą su vaiku, D. buvo užsidaręs duris, o priėjęs jo tėvas L. E. tas duris atidarė jėga, todėl vaikas išlėkė iš kambario, apsikabino senelio ranką ir viso pokalbio su tėvais metu, gulėjo šalia senelio. Laikinieji globėjai nurodė, kad jie su vaiku pasikalbėjo, kad atvyksta jo aplankyti tėvai, vaikas laukė atvykstančių tėvų, bet galimai vaiko priešišką reakciją sukėlė tai, kad tėvai vėlavo. Laikinieji globėjai teigė, kad jie nesudaro kliūčių vaiko tėvams bendrauti su D. Jie tėvams ne kartą yra siūlę dalyvauti mediacijoje, kuri padėtų rasti būdus, kaip susitarti kilus ginčui dėl vaiko globos, tačiau vaiko tėvai su mediacija nesutiko. Anksčiau tėvų susitikimai su vaiku vykdavo globos centre, globėjai nuveždavo vaiką. Laikinieji globėjai teigė, kad tėvai nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, prieš 2023 m. birželio 3 d. susitikimą, tėvai pas vaiką buvo atvažiavę 2023 m. kovo 19 d. Tėvai susitikimų su vaiku metu nesidomi kaip vaikui sekasi mokykloje, ar turi draugų, kaip vaikas jaučiasi, o paskutinis susitikimas parodė, kad tėvai nepagarbiai elgiasi su vaiku, priekaištauja jam, išsako vaikui pastabas. Globėjai nerimauja, kad D. tėvas ne kartą yra juos gąsdinęs, kad D. išveš į užsienį. Vertinant D. E. situaciją buvo gauta informacija iš Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - ir Centras), kuris tarpininkauja organizuojant vaiko susitikimus su tėvais. Centras nurodė, kad D. E. yra gabus, pareigingas, tvarkingas, aktyvus vaikas, raida atitinka jo amžių. Su elgesio sunkumais laikinieji globėjai įvardija, kad susiduria tik po vaiko susitikimų su biologine šeima: po susitikimų D. sunkiau valdyti pyktį, reikia laiko, kol vaikui šios emocijos atslūgsta. Šiuo metu, kai susitikimai vyksta rečiau, laikinieji globėjai pastebi, kad vaikas patiria mažiau nerimo, yra išnykę ir pykčio protrūkiai. D. gauna privačias psichologės J. A. D. kassavaitines konsultacijas. Centro konsultacijų metu galima stebėti, kad D. yra aktyvus veikloms, pokalbiui, noriai ir atvirai išsako savo nuomonę apie mėgstamas veiklas, užsiėmimus, atvirai bendrauja ir rodo savo emocijas, temose apie tėvus kalbą nukreipia, klausimus ignoruoja. Iš Centro stebėtų D. susitikimų su biologiniais tėvais, galima matyti, kad vaikas būna visiškai kitoks prie savo tėvų, nei konsultacijose, t. y. ne visada geba valdyti savo emocijas, tėvams negebant tinkamai užduoti klausimų, vaikas pykdavo, atrodydavo nusiminęs, iš keleto susitikimų išbėgo susitikimui nesibaigus. Laikinieji globėjai stebėdavo, kad po susitikimų D. mažai pasakodavo apie susitikimus, daugiau tai pasireikšdavo per emocijų sunkų valdymą, sunkesnį užmigimą naktimis. D. mokosi (duomenys neskelbtini), baigė pirmąją klasę. Mokymosi pasiekimai itin aukšti. D. lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes ir (duomenys neskelbtini), D. turi draugų, kurie lankosi jo namuose, laisvu metu aktyviai leidžia laiką, taip pat mėgsta žaisti žaidimus telefone. Laikinieji globėjai tinkamai vykdo savo pareigas. Laikinųjų globėjų šeima yra atvira pagalbai, supratinga, norinti ir siekianti visapusiškos gerovės laikinai globojamam D. Laikinieji globėjai skiria daug individualaus laiko vaikui. Turi šiltą ir stiprų tarpusavio emocinį ryšį. Galima manyti, kad vaiko emocinis prieraišumas yra patirtas su laikinaisiais globėjais, nes D. didžiąją savo gyvenimo dalį praleido laikinųjų globėjų šeimoje. Dėl vieno iš laikinųjų globėjų gebėjimų - vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimo, A. E. prieštarauja, teigia, kad globėjai šios pareigos neatlieka, tačiau Centro nuomone, laikinųjų globėjų šeima neprieštarauja vaiko bendravimui su tėvais, tėvus įsileidžia į namus, skatina vaiką atsiliepti telefonu, radus praleistą skambutį - perskambinti mamai, taip pat laikinieji globėjai neprieštarauja tarpusavio mediacijai su D. tėvais, siekiant tarpusavio bendradarbiavimo ir gerovės vaikui, tačiau patys tėvai to atsisako. Apibendrintai galima teigti, kad globėjai tinkamai vykdo savo pareigas ir tinkamai atliepia D. visapusiškus poreikius, yra jautrūs vaiko emocijoms. Nuo 2023 m. vasario 23 d. tėvai susitikti su vaiku buvo atvykę du kartus: 2023 m. kovo 19 d. ir 2023 m. birželio 4 d. Su laikinaisiais globėjais tėvai derino susitikimo laiką gegužės 21/22 d., tačiau po to informavo, kad į susitikimą atvykti negali dėl darbo. A. E. Centro prašė padėti susitikti su vaiku birželio 10 d.; paprašius patikslinti susitikimo laiką, laiškas buvo ignoruotas, pasitikslinus antrąjį kartą dėl planuojamo susitikimo laiko A. E. informavo, kad į susitikimą negali atvykti dėl darbų, taip pat nurodė, kad vaikas tėvus varo iš namų. Centras telefonu susisiekė su Vilniaus socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai atvejo vadybininke V. P., paprašė pasidomėti tėvų darbo grafiku, nes sunku suprasti realias neįvykusių susitikimų priežastis, kai 2023 m. birželio 8 d. ryte prašoma Centro pagalbos dalyvaujant susitikime, vakare informuojama, kad tą dieną negali dalyvauti susitikime dėl darbo. Apibendrintai galima matyti, kad tėvai į susitikimus atvykdavo, kai buvo teismo nutartis nurodanti, kada šeima turi atvykti į susitikimus su vaiku, tačiau tėvams patiems perėmus atsakomybę organizuoti susitikimus su vaiku aktyvumas tapo minimalus, per keturis mėnesius įvyko du susitikimai, ką Centro nuomone galima laikyti minimalia tėvų motyvacija atkurti ryšį su vaiku. Siekiant, kad ryšys su vaiku sustiprėtų, Centro buvo siūloma tėvams papildomai skambinti vaikui, rašyti laiškus, kad būtų galima palaikyti tarpusavio ryšį tarp susitikimų. Per Centro paslaugų teikimo laikotarpį D. E., mama A. E. jam skambino: 2022 m. spalio 12 d. (vaikas atsisakė bendrauti), 2022 m. gruodžio 15 d. (vaikas bendravo), 2023 m. kovo 9 d. (vaikas atsisakė bendrauti), 2023 m. balandžio 26 d. (vaikas bendravo), 2023 m. gegužės 18 d. (vaikas bendravo), 2023 m. birželio 7 d. (vaikas atsisakė bendrauti). 2023 m. gegužės 12 d. globėjai gavo elektroninį laišką, kuriame klausiama, kaip sekasi, paminėta, kad nori įteikti dovaną D., kad norėtų suderinti susitikimo laiką kitam savaitgaliui (gegužės 21-22 d.), paminėjo, kad nori D. paskambinti rytoj. Tuo pat metu, gautas kitas elektroninis laiškas, kurį rašė tėtis, paminėjo, kad jau turi jam telefoną, pasitikslino, kokio D. norėjo. Į laiškus D. atsakinėjo pats, išsiuntė savo telefono numerį. Kitą dieną D. laukė tėvų skambučio, nesutiko eiti į parką, nes laukė žadėto skambučio, tačiau jo tą dieną nebuvo. Apibendrintai galima teigti, kad Centro paslaugų teikimo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 9 d.) tėvai vaikui skambino 6 kartus, globėjams parašė vieną laišką į kurį atsakė D. Siekiant atkurti ryšį su vaiku papildomas bendravimas su vaiku, domėjimasis juo yra itin svarbus, tačiau atsižvelgiant į įvykusių skambučių kiekį, galima manyti, kad tėvai deda minimalias pastangas dėl tarpusavio bendravimo su vaiku tarpuose tarp susitikimų ir vaiko nenoras bendrauti, atsisakymas kalbėti yra natūralus procesas, atsižvelgiant į minimalų tėvų iniciatyvumą. Centro stebėtuose D. E. susitikimuose dalyvaujant abiem tėvams A. E. ir L. E. buvo galima matyti, kad vaiko santykis su tėvais yra nevienodas - skirtingas su tėčiu ir mama. Apibendrintai galima teigti, kad Centro stebėti susitikimai yra netolygūs. Susitikimuose nėra pakankamo bendravimo su vaiku, domėjimosi pačiu vaiku. Tėvų iniciatyvumą atkurti ir stiprinti ryšį su vaiku galima laikyti, kaip nepakankamą. Pokalbis apie svečiavimąsi namuose įvyko tik vieną kartą į jį vaiko reakcija buvo neigiama. Rekomendacijos pateikiamos po susitikimų kartojasi, tai reiškia, kad tėvai į susitikimų rekomendacijas atsižvelgia minimaliai. Centro nestebimas susitikimas vykęs 2023 m. kovo 19 d. vyko komplikuotai, globėjai Centrui pateikė susitikimo vaizdo įrašą, vaikas atsisakė išeiti susitikti su tėvais. 2023 m. birželio 3 d. vyko antrasis tėvų savarankiškas atvykimas į susitikimą su vaiku. Po susitikimo laikinieji globėjai Centrui persiuntė susitikimo garso įrašą, kuris Centro žiniomis, taip pat yra persiųstas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Apibendrintai galima teigti, kad tėvai deda per mažai iniciatyvos bendraujant su vaiku. Kai susitikimai vykdavo Centre, tėvai į susitikimus atvykdavo, tačiau perėmus atsakomybę ir planavimą patiems dėl susitikimų, susitikimai vyksta itin retai. Tėvai mini teismo nutartį, kurioje nuspręsta, kad vaikas turi grįžti į šeimą, tačiau galima stebėti, kad tėvai žino faktą, tačiau nesistengia kurti ryšio su vaiku, kaltina vaiką, laikinuosius globėjus dėl savo nesėkmingo bendravimo su vaiku. Laikinieji globėjai D. yra pasakę faktą, kad teismas nusprendė, kad D. turės grįžti pas tėvus, vaiko reakcija į tai buvo neigiama, tačiau akivaizdu, kad patys tėvai nededa pakankamai pastangų kurti ryšio su savo sūnumi ir fakto žinojimas pačiam vaikui kelia tik neigiamas emocijas, nes nėra sukurtas tarpusavio ryšys. Su D. grįžimo į biologinę šeimą klausimu dirba psichologė, laikinieji globėjai taip pat apie tai kalbasi, tačiau akivaizdu, kad tai yra vienpusiškos pastangos dėl vaiko ruošimo grįžti į šeimą. Centro nuomone, kad D. ir tėvų susitikimas vykęs 2023 m. birželio 3 d., kurio garso įrašas yra pateiktas, akivaizdžiai daro didžiulę žalą vaikui, dėl šios priežasties tėvams siūlyta svarstyti apie kitokį susitikimų formatą, tačiau tėvai nepateikė jokių siūlymų į Centro siųstą laišką neatsakė. Garso įraše galima girdėti konfliktą tarp tėvų ir laikinųjų globėjų, tai dar kartą patvirtina faktą, kad siekiant vaiko gerovės ir bendradarbiavimo yra reikalinga mediacija. Garso įrašas taip pat parodo, kad tėvai negirdi sakomų vaiko žodžių, žemina jį, neatliepia vaiko emocijų. Tokie susitikimai vykti negali vykti dėl akivaizdžios žalos vaikui. Centras neprieštarauja organizuoti susitikimus stebint Centro specialistei, tačiau matant perspektyvas, žinant teismo nutartį, kad D. turės grįžti į šeimą, Centro įsitraukimas turi būti minimalus, nes visą iniciatyvą turi rodyti patys tėvai. Šiuo momentu tėvai deda itin minimalias pastangas, ryšys ne stiprėja, o silpnėja, susitikimai regresuoja, dėl susitikimų retumo, susitikimų kokybės bei itin minimalaus ryšio palaikymo su vaiku, tarpuose tarp susitikimų. Šiuo metu Centro nuomone D. nėra pasiruošęs grįžti į biologinę šeimą, nes nėra sukurtas saugus vaiko prieraišumas su tėvais, tėvams trūksta žinių ir gebėjimų kurti ir palaikyti saugų tarpusavio santykį su sūnumi. 2023 m. birželio 14 d. atlikus D. E. situacijos vertinimą, buvo nustatyta, kad buvo pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvais (vaiko tėvų netinkamas bendravimas su vaiku pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus). Vaiko teisių pažeidimas buvo nustatytas ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą, t. y. ne iš laikinųjų globėjų. Rengiant ieškinį 2023 m. spalio 2 d. gauta nauja informacija iš Centro apie vaiko D. E. ir jo tėvų A. E. ir L. E. susitikimus. Apibendrintai galima teigti, kad per keturis mėnesius A. E. ir L. E. papildomai nesidomėjo vaiku, atvykę susitikti su vaiku buvo du kartus, skambino aštuonis kartus. 2023 m. spalio 17 d. telefoninio pokalbio su Centro darbuotoja metu buvo gauta informacija, kad nepilnamečio D. E. tėvai 2023 m. spalio 9 d. buvo atvykę į Centrą, į susitikimą su sūnumi. Tėvai vėlavo 20 min. Vaiką į susitikimą atvežė seneliai. D. atsisakė lipti vienas iš automobilio, nes norėjo, kad kartu su juo eitų laikinoji globėja, močiutė. Vaiko tėvai nesutiko, kad sūnų į susitikimą lydėtų močiutė, nors močiutė sutiko. D. iš automobilio be močiutės neišlipo, susitikimas neįvyko. Visą įvykių eigą tėvas L. E. filmavo mobiliuoju telefonu. Rengiant ieškinį taip pat buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini). Mokykla nurodo, kad D. yra šaunus mokinys. Be priežasties pamokų nepraleidžia. Iš kitų vaikų išsiskiria įvairiapusiais gabumais. Berniukui puikiai sekasi visi dalykai: laisvai skaito, rašo, reiškia savo mintis, skaičiuoja. Po pamokų dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje mokykloje, lanko (duomenys neskelbtini), į mokyklą ateina tvarkingas, visada pasiruošęs pamokoms, turi visas reikalingas priemones. Taip pat 2023 m. spalio 16 d. buvo gauta informacija iš psichologės, vaikų ir paauglių psichoterapeutės J. A. D., kuri nurodė, kad pas ją kreipėsi R. B. dėl psichoterapinės pagalbos tęstinumo jo anūkui D., atvykus gyventi į Anykščius iš Vilniaus. Pasak senelių, berniukui svarbu gauti psichologinę pagalbą dėl dinamikoje išliekančių savireguliacijos, emocijų kontrolės sunkumų (šaukia, rėkia, verkia, ilgai negali nusiraminti), kurie iškyla susidūrus su frustracija ar reikia atlikti pareigas, o taip pat padėti vaiko globėjams suprasti ir tinkamai reaguoti į vaiko elgesį, emocijas, padėti vaikui stiprinti jo psichologinį bei emocinį atsparumą. Psichologė, psichoterapeutė J. A. D. pateikė informaciją, kad D. E. psichoterapijos pradžia 2022 m. gruodžio mėn., kuri tęsiasi ir dabar, reguliariai kartą per savaitę. Kas 4-tą arba 5-tą sesiją su vaiku, vyksta susitikimas su globėjais. Psichologė, psichoterapeute J. A. D. pateikė D. E. psichologinės, emocinės vaiko būsenos aprašymą terapinėje dinamikoje. Emocijos gyvos, adekvačios situacijai. Kai situacija palanki, maloni, patogi, vaiko nuotaikos fonas stabilus, nuoseklus. Geba papasakoti apie jam patinkančias veiklas, žaidimus, mokyklą, keliones su seneliais. Žaidimai ramūs, kūrybingi. Tačiau jam įtampą keliančiomis ar skaudžiomis temomis, berniukas visiškai atsisako kalbėti. Stebima savireguliacijos stoka, palietus tas temas. Pavyzdžiui, palietus temą apie jo tėvus, į tai D. reaguodavo ūmiai, pakeltu balsu sakydamas, kad „nesakysiu“, „aš neisiu ten gyventi“, „aš niekada su jais nekalbėsiu“. Po to jis emociškai „užsidaro“, vengia bendravimo, žaidžia vienas arba visai nutraukia žaidimą. Stebėta, kad po susitikimo su tėvais žaidimuose vyraudavo pagrobimo, gelbėjimo, užpuolimo, nesaugumo temos. Aprašant vaiko emocinį santykį su jo globėjais, galima būtų apibūdinti kaip glaudų, atliepiantį vaiko poreikius ir jausmus. Stebėta palydėjimo ir pasitikimo konsultacijų metu. D. šiltai kalba apie senelius, vadindamas močiutę B., o senelį D. ar seneliu. Psichologė, psichoterapeutė J. A. D. neturi duomenų apie vaiko ryšį su tėvais, nes terapijos eigoje susitikimo su D. tėvais nebuvo. Rekomenduotina tokį vertinimą atlikti teismo psichologų ekspertų. A. E. ir L. E. nuo vaiko paėmimo iš šeimos buvo teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2018 m. rugpjūčio atsakovų šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba, kuri taikoma ir šiuo metu. Visą pagalbos teikimo atsakovų šeimai laikotarpį kartojosi tos pačios problemos: negebėjimas atliepti ir atpažinti vaiko poreikių, užmegzti ir palaikyti ryšį su vaiku, turi polinkį dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti kitus asmenis ir neįžvelgti savo atsakomybės. Ieškovas neturi duomenų, kad atsakovų šeimoje situacija gerėja, kad atsakovai suvokia sveiko vaiko vystymosi principus ir siekia juos užtikrinti. Atsižvelgiant į aukščiau ieškinyje nurodytas aplinkybes, matyti, kad pagalbos priemonės atsakovų šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamo rezultato nedavė. Atitinkamai vien tik esamos pagalbos (paslaugų) teikimas atsakovų šeimai nėra tikslingas ir nagrinėjamu atveju nepadeda užtikrinti geriausių vaiko interesų ir tai leidžia daryti išvadą, kad geriausius vaiko interesus šiuo metu atitinka vaiko atskyrimas nuo tėvų. Objektyviomis atskyrimo priežastimis susidariusioje situacijoje turėtų būti laikomas A. E. ir L. E. negebėjimas tinkamai ir savarankiškai bendrauti su sūnumi, sukurti su juo artimą ryšį, atpažinti ir suprati vaiko poreikius. Ieškovo vertinimu vaiko atskyrimas nuo tėvų yra pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir ugdytis, nes šiuo metu tai nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą pagalbą. D. E. atskyrimas nuo atsakovų A. E. ir L. E. būtų proporcinga priemonė derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje. Atskyrus vaiką D. E. nuo tėvų L. E. ir A. E., jiems išlieka pareiga išlaikyti vaiką. NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovai L. E. ir A. E. yra darbingi. Sodros sistemos duomenimis atsakovai dirba. Todėl iš atsakovų L. E. ir A. E., atsižvelgiant ir į tai, kad jie neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. E. iš kiekvieno iš tėvų po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atskyrus vaiką D. E. nuo tėvų, atsiranda pagrindas nustatyti nepilnamečio D. E. gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. E. laikinaisiais globėjais paskirti V. B. ir R. B. ir jo globos vieta nustatyta laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad D. E. laikinieji globėjai tinkamai vykdo globėjo pareigas, patenkinus ieškinį dėl vaiko atskyrimo, prašo D. E. gyvenamąja vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti pas laikinuosius globėjus R. B. ir V. B., jų gyvenamojoje vietoje.

4. Atsakovai L. E. ir A. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutinka. Atsakovų sūnus D. E., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ir Vaiku), nuo gimimo ir iki neteisėto paėmimo iš jo motinos A. E. 2017 m. lapkričio mėn., gyveno atsakovų šeimoje, buvo pilnai aprūpintas, lankė vaikų darželį. Jokių neabejotinai nustatytą faktų apie tėvo arba motinos smurtą prieš Vaiką iki Vaiko atėmimo iš motinos ir tėvo nebuvo nustatyta. Visiškai pagrįstai galima teigti, jog Vaiko globa buvo nustatyta neteisėtai ir šis teisės pažeidimas tęsiasi iki šiol. Galimai todėl ieškovas iki šiol nesąžiningai ir žūtbūt stengiasi pateisinti savo nepagrįstą ir iš dalies neteisėtą elgesį atsakovų, o ypač atsakovės, atžvilgiu. 2019-09-26 ieškovo skyrius, atstovaudamas ieškovą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. 2023-02-01 teismo posėdžio metų ieškovo atstovas pateikė teismui alternatyvų reikalavimą atskirti atsakovus nuo Vaiko su prašymu tenkinti arba pagrindinį reikalavimą dėl laikino tėvų (atsakovų) valdžios apribojimo, arba alternatyvų reikalavimą dėl tėvų (atsakovų) atskyrimo nuo Vaiko. 2023-02-21 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 ieškovo atstovo pagrindinis reikalavimas ir alternatyvus reikalavimas buvo atmesti. 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1157-580/2023 apeliacinės instancijos teismas atmetė trečiųjų asmenų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023. Pirmiausia atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovas nepaiso ir nevykdo Lietuvos Respublikos teismų sprendimų. Pažymėtina, kad ieškovas, vadovaujantis CK 3.179 straipsniu, jau teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui alternatyvų reikalavimą atskirti atsakovus nuo Vaiko kartu su pagrindiniu reikalavimu dėl laikino tėvų (atsakovų) valdžios apribojimo Vaiko atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023. Teismas išnagrinėjo paminėtą bylą ir dėl ieškovo reikalavimų, tame tarpe dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo, pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 (toliau vadinamas ir Sprendimas) ir visus ieškovo reikalavimus atmetė (Sprendimo 110, 111 ir 112 punktai). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1157-580/2023 2023 m. gegužės 16 d. nutarties 24, 50, 51 ir 52 punktuose apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl ieškovo pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, konstatuodamas, kad nėra jokių pagrindų vaiko atskyrimui nuo tėvų. Po paminėtų teismų sprendimų ieškovas turėjo inicijuoti atsakovų sūnaus grąžinimą į Vaiko biologinę, tikrąją šeimą, nes neliko jokio pagrįsto pagrindo taikyti tėvams kokius nors apribojimus, o protingas laikinosios globos terminas jau senai pasibaigė ir buvo pratęsiamas nepagrįstai ir neteisėtai. Tokiu būdu, neliko jokių pagrindų laikinajai globai. Tačiau ieškovas, nepaisydamas ir nevykdydamas teismų sprendimų, vietoje to, kad pasirūpinti Vaiko grąžinimu į jo tikrąją šeimą, užsiėmė tik pretekstų paieška iškelti atsakovams naują bylą. Pažymėtina, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 įsiteisėjimo, t. y. nuo 2023 m. gegužės 16 d., atsakovų vaikas iš esmės neteisėtai laikomas Globėjų šeimoje dėl ieškovo kaltės. Ieškovo argumentai dėl tėvų atskyrimo nuo vaiko šioje byloje iš piršto laužti. Tėvų daroma žala vaikui grindžiama faktiškai tik vienu epizodu, kuris net negali būti tinkamu įrodymu, nes jis gautas neteisėtu būdu. Kitų rimtų ir nenuginčijamų argumentų ieškovas teismui nepateikė. Taigi, ir šioje byloje visiškai akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir kaip tik ieškovo neteisėtais veiksmais Vaikui padaroma galimai nepataisoma žala. Už tokius ieškovo nesąžiningus, nepagrįstus ir, visiškai tikėtina, neteisėtus, veiksmus, ankščiau ar vėliau, ieškovui teks atsakyti. Ieškovas savo neapgalvotais ir, galimai neteisėtais, veiksmais, nes sveiko proto nesuvokiamas ieškovo Vaiko globėjų šališkas ir nekritiškas palaikymas ir jau išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-l094/2023, ir šioje byloje, daro nepataisomą žalą kaip tik globėjų išlepinto nepilnamečio vaiko ilgalaikiams, o ne laikiniems arba, kitaip tariant, dabartiniams, vaiko interesams. Atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovo ydinga išvada - „Ieškovo vertinimu, šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. kad atsakovai ilgą laiką (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) negyveno kartu su vaiku D. E., dėl to vaikų ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori, todėl tikslinga vaiką - D. E. atskirti nuo tėvų L. E. ir A. E..“ Visų pirma, Vaikas taip ilgai atskirtas nuo tėvų ne dėl „objektyvių aplinkybių“ ir ne nuo 2017 m. gruodžio mėn., kaip nepagrįstai ir klaidingai teigia ieškovas, o dėl ieškovo ir Vaiko globėjų nesąžiningų ir, galimai, neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, tretieji asmenys (būsimieji vaiko globėjai) dar 2017 m. lapkritį neteisėtai, kadangi tuo metu neturėjo jokių teisėtų įgalinimų taip pasielgti, pasiliko Vaiką pas save, o faktiškai užgrobė Vaiką, ir neatidavė jo nei atsakovei, nei atsakovui, kol ieškovas atbuline tvarka rūpinosi laikinosios globos nustatymui Vaikui. Pažymėtina, jog nei ieškovas, nei tretieji asmenys, nepripažįsta, kad toks būsimų globėjų elgesys sukėlė Vaikui didžiulį stresą, nuo kurio jis ilgą laiką gydosi (o ne nuo patirto streso atsakovų šeimoje, kaip melagingai teigia tretieji asmenys, o ieškovė jiems atkartoja). Antra, nėra jokio teisinio pagrindo vien tik dėl Vaiko tam tikromis aplinkybėmis išsakyto nenoro gyventi kartu su savo biologiniais tėvais, atskirti Vaiką nuo tėvų, kurie ilgą laiką deda labai daug pastangų grąžinti Vaiką į jo tikrąją šeimą, o globėjai, arba tiksliau sakant globėjas, tam nesąžiningai, įžūliai ir kartais neteisėtai priešinasi, nesąžiningai įtakodamas Vaiko neigiamą požiūrį į tėvus, kurie sėkmingai pagimdė ir augino Vaiką tol, kol Vaikas apgaulės būdu buvo iš jų paimtas. Trečia. Nepagrįsti ieškovo klaidinantys teiginiai, jog atsakovai nusipelnė būti atskirti nuo Vaiko dėl „objektyvių aplinkybių“. Dabartinė „susiklosčiusi situacija“ susidarė dėl nepaaiškinamo ieškovo užsispyrimo, nes jau seniai tapo visiškai aišku, jog atsakovai vykdo praktiškai visus pagalbos plano uždavinius, pradiniai susitikimai su vaiku vyko labai sklandžiai kol neįsikišo globėjas su Vaiko nuteikimu prieš atsakovus. Šią aplinkybę dėl Vaiko nuteikimo prieš atsakovus netiesiogiai patvirtino pats Vaikas susitikimo su atsakovais metų, kai pareiškė, jog žino, kad atsakovų šeimoje rūkoma, vartojama alkoholinius gėrimus ir smurtaujama, nors iš Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktų dokumentų galima padaryti nedviprasmišką ir neabejotiną išvadą, kad atsakovų šeimoje bylos nagrinėjimo metų nenustatyta nei smurto atvejų, nei alkoholinių gėrimų vartojimo atvejų. Todėl nekyla jokių abejonių, kad melagingą informaciją apie atsakovus, Vaikas gavo iš globėjo. Pažymėtina, kad atsakovai tikrai labai myli savo Vaiką ir labai tiki, kad teismas įsigilins į susiklosčiusią situaciją, įvertins, kas gi iš tikrųjų kaltas dėl Vaiko nenoro šiuo metu grįžti į savo šeimą, kokie gi iš tikrųjų ilgalaikiai vaiko interesai, ir priims pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje. Atsakovams nuo pat santuokos sudarymo buvo nelengva išlaikyti savo šeima, nes atsakovės tėvas (Vaiko dabartinis globėjas) nuolat, kai tik buvo tam proga, iš atsakovės (savo dukros) reikalavo skyrybų. Atsakovai yra įsitikinę, kad neteisėtai atimtas iš jų šeimos vaikas nebus tikrai laimingas be savo tikrųjų tėvų, todėl tiki ir nepraranda vilties, kad pagaliau Vaikas bus grąžintas į savo šeimą ir grįš į savo tikruosius namus, pas jį išsiilgusius, mylinčius tėvus, kad atsakovų šeima vėl bus pilna ir laiminga ir Vaikas turės visada, tiek mamą, tiek tėtį. Atsakovai neįsivaizduoja gyvenimo be savo Vaiko, labai pasiilgo savo Vaiko ir labai stengiasi būti tvirta ir gera šeima. Pažymėtina, jog kuo ilgiau Vaikas bus atskirtas nuo tėvų, tuo sunkiau pačiam Vaikui bus sugrįžti pas savo tėvus. Kaip žinia, globėjai turi būstą ir Vilniuje, bet piktybiškai nuvažiavo gyventi į Anykščius, puikiai suvokdami, kad atsakovams, neturintiems savo automobilio ir dirbantiems pamainomis, bus sudėtinga dažnai atvažiuoti į Anykščius susitikti su sūnumi net poilsio dienomis, o darbo dienomis paprastai išvis neįmanoma. Atsakovai priversti maldauti Anykščių globos centro darbuotojus dalyvauti jų susitikimuose su Vaiku šeštadieniais arba sekmadieniais. Visa ieškovo surinkta ir atsakovams inkriminuojama „kaltė“ pasireiškia iš esmės tik tuo, kad atsakovė, kuri labai pavargo nuo globėjų nuolat keliamų dirbtinių kliūčių bendravimui su Vaiku, tik vieną kartą nesuvaldė savęs ir leido sau necenzūrinius žodžius. Apibendrinant, galima visiškai pagrįstai teigti, jog kuo ilgiau ieškovas ir laikinieji globėjai priešinasi Vaiko grąžinimui į savo šeimą ir patys nededa tam reikalingas pastangas, o tik reikalauja jų iš atsakovų, tuo sunkiau tai bus padaryti ateityje, nors atsakovai ir patobulės iki tol tiek, kiek jau tik galima sau įsivaizduoti. Peršasi išvada, jog tikslo padaryti visiškai neįmanomu Vaiko grįžimą į savo šeimą, siekia tiek globėjai, tiek ieškovas. Tokiu būdu manytina, kad ieškovo reikalavimas atskirti nuo Vaiko ir atsakovą, ir atsakovę, yra taip pat nepagrįstas ir atmestinas.

5. Tretieji asmenys V. B. ir R. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį patenkinti. 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta D. E., gim. (duomenys neskelbtini), laikina globa, globėjais paskiriant vaiko senelius R. B. ir V. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu su jais nenori. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvais, ryšio su jais praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog tėvai ganėtinai pasyviai elgėsi, siekdami atkurti ryšį su vaiku, dėl ko iki šiol šis ryšys nėra atkurtas. Tėvų dedamos pastangos atkurti šį ryšį yra epizodinės, daugiau skirtos parodyti priemonių plano uždavinių vykdymą. Todėl šiuo konkrečiu atveju vienintelė reali galimybė tinkamai užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus – yra būtina taikyti tėvų ir vaiko atskyrimą iki tėvai atkurs ryšį su vaiku ir vaikas galės gyventi kartu su tėvais. Šios priemonės taikymu yra siekiama teisėtų tikslų, t. y. užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių patenkinimą, vaikui negyvenant kartu su tėvais. D. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 metų lapkričio mėn. gyvena laikinųjų globėjų – R. B. ir V. B. – šeimoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tretieji asmenys yra tinkami D. E. globėjai, t. y. suteikė berniukui gyvenamąjį būstą, materialiai jį išlaiko, rūpinasi ne tik jo kasdieniais ir būtinaisiais poreikiais, tačiau ir visais kitais vaikui naudingais (papildomais) poreikiais. Tretieji asmenys sėkmingai rūpinasi berniuko ugdymo procesu, ugdo berniuko socialinius ir kitus įgūdžius. Tokiu būdu, laikini globėjai sukūrė berniukui sąlygas gyventi jų šeimoje, patenkinti jo poreikį augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, mokytis ir tobulėti. Laikinieji globėjai geba atliepti mažamečio poreikius - tinkamai užtikrinti jo teisę į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį, tinkamą auklėjimą. Tretieji asmenys taip pat užtikrina nepilnamečio vaiko interesus - vaikui tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėja jo dvasines ir fizines savybes, rengia savarankiškam gyvenimui. Dėl šios priežasties nepilnamečio D. E. gyvenimas su globėjais, pas juos nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atitiktų vaiko interesus ir būtų proporcinga priemonė šioje situacijoje. Dar iki laikinosios globos nustatymo, 2016 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-28288-1019/2016 buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo L. E. nepilnamečiam sūnui D. E., mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo 2016-06-15 iki vaiko pilnametystės. Po šio teismo įsakymo priėmimo bei po laikinosios globos nustatymo (2017 m. gruodžio mėn.), L. E. pirmąją įmoką pervedė tik 2019-04-16, sumokėdamas 50,00 Eur; 2019-05-15 – 50,00 Eur; 2019-06-15 – 100,00 Eur; 2021-08-20 – 50,00 Eur. Atsakovas daugiau jokių mokėjimų nevykdė, nors tokią pareigą galėjo vykdyti, kadangi nuolat dirbo AB (duomenys neskelbtini). A. E. pareigos teikti vaikui išlaikymą (nustačius laikinąją globą) ilgą laikotarpį iš viso nevykdė, nors nuo 2018 m. A. E. dirbo, kad ir trumpais laikotarpiais. Nuo 2020 m. kovo mėnesio A. E. pradėjo nuolat dirbti, tačiau tik 2021-12-11 vaiko motina pervedė pirmą išlaikymo įmoką nepilnamečiam vaikui – 150,00 Eur. Vėliau A. E. įvykdė šiuos pervedimus: 2022-01-02 pervedant 100,00 Eur; 2022-02-11 – 100,00 Eur, 2022-03-03 – 25,00 Eur, 2022-06-09 – 50,00 Eur, o 2022-07-12 – 50,00 Eur, 2022-09-08 – 50,00 Eur; 2022-12-12 – 50,00 Eur; 2023-01-11 – 60,00 Eur; 2023-02-06 – 150,00 Eur; 2023-04-30 – 50,00 Eur; 2023-10-04 – 50,00 Eur; 2023-11-04 – 50,00 Eur; 2024-02-06 – 50,00 Eur. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad nuo laikinosios globos nustatymo (2017 m. gruodžio mėn.) iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos abu vaiko tėvai sūnaus išlaikymo pareigą vykdė epizodiškai, nenuosekliai, pervesdami žymiai mažesnes sumas, palyginus su 1 MMA, kuri pagal teismų praktiką yra laikytina minimalia vieno mėnesio išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui. Per laikinos globos daugiau nei šešerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos vaiko tėvas L. E. pervedė 250,00 Eur, o A. E. - 985,00 Eur. Bendra abiejų tėvų pervesta suma vaiko išlaikymui sudaro 1235,00 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 19,39 Eur (1235,00 Eur/ 74 mėn.). Šios pareigos netinkamas vykdymas parodo atsainų atsakovų požiūrį į jų, kaip tėvų, pareigų vykdymą. Iš ieškovo pateikto Sodros duomenų banko išrašo turinio matyti, kad šeimos bendros vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį sudaro apie 3000,00 Eur, todėl šeima turi galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui tokio dydžio sumomis, kurias prašo priteisti ieškovas. Tuo labiau, kad iš L. E. buvo priteistas išlaikymas dar 2016 m., tačiau šio teismo procesinio sprendimo kaip matyti atsakovas tinkamai nevykdė ir nevykdo. Dėl A. ir L. E. nuolatinių konfliktų šeimoje, nuo vaiko gimimo momento (nuo (duomenys neskelbtini)) atsakovė A. E. yra išėjusi iš šeimos gyvenamojo būsto (kuriame gyvena su sutuoktiniu) tiek su mažamečiu vaiku, tiek viena apie 20 kartų. Pirmaisiais kartais atsakovei laikinai apsistojus pas savo tėvus (trečiuosius asmenis), A. tėvams teigdavo žadanti spręsti susidariusias problemas, įsidarbinti, gyventi savarankiškai, netgi jai buvo suteikta nemokama teisinė pagalba – ji kreipėsi dėl išlaikymo iš vaiko tėvo priteisimo. Deja, dėl nesuprantamos A. E. priklausomybės nuo smurtaujančio vyro, po kurio laiko ji vėl grįžta pas sutuoktinį ir, savaime suprantama, būdama jo poveikyje, dėl esamos situacijos kaltina tik savo tėvus. Bandant spręsti situaciją bei pagerinti atsakovės ir trečiųjų asmenų santykius dėl mažamečio vaiko interesų, VĮ (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas mediacijos procesas, tačiau po pirmų konsultacijų E. šeima atsisakė tęsti mediacijos procesą. Iš teikiamo 2019-03-12 Paramos vaikams centro rašto turinio matyti, kad L. E. buvo priešiškai nusiteikęs susitikti su R. ir V. B. spręsti susidariusią situaciją. Paramos vaikams centras ragino atkreipti dėmesį į L. E. priešiškumą ir aukštą konfliktiškumo lygį ir žemą motyvaciją spręsti iškilusią situaciją vaiko poreikių, teisių ir interesų užtikrinimo kontekste. Nepaisant to, kad buvo nustatytas tikslas atnaujinti mediacijos procesą, jis nebuvo pasiektas, kadangi E. iniciatyva buvo nutrauktas, net nespėjus suorganizuoti bendro vaiko tėvų ir globėjų susitikimo. Iš ieškovo pateikto 2023-06-01 atvejo vadybos posėdžio turinio matyti, kad atsakovai atsisakė mediacijos, o iš 2023-08-30 atvejo vadybos posėdžio metu sudaryto pagalbos plano turinio matyti, kad A. E. 2023-07-07 kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl mediacijos paslaugų, tačiau iki atvejo vadybos posėdžio (2023-08-30) paslaugos gavėja nurodė, kad laukia, kol su ja bus susisiekta. Kadangi tokia situacija vaiko globėjams pasirodė itin keista, kad nuo 2023-07-07 iki 2023-08-30 iš mediacijos centro niekas su atsakove nesusisiekė, todėl buvo kreiptasi į VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad A. E. tokių veiksmų nebuvo atlikusi. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovė atvejo vadybos posėdžio metu pateikė melagingą informaciją, apie jos tariamą kreipimąsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023-07-07. Šios informacijos taip pat nepatikrino nei socialinė darbuotoja, nei atvejo vadybininkė. Nors atsakovams yra iškeltas uždavinys teikti teisingą ir visapusišką informaciją, tačiau kaip matyti šio uždavinio paslaugų gavėjai nevykdo, teigdami žinomai melagingą informaciją, o socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė šios informacijos nepatikrino, neprašydama paslaugų gavėjų pateikti šio kreipimosi faktą patvirtinančių dokumentų, nors tokias galimybes turėjo. Tuo labiau, vaiko tėvams yra teikiamos socialinės paslaugos, dėl ko asmenys, dirbantys su vaiko tėvais, turi atidžiau vertinti paslaugų gavėjų nurodytas aplinkybes, kadangi iš pagalbos plano uždavinių matyti, jog pagrįstai atvejo vadybos posėdžio metu buvo įtraukta sąlyga apie vaiko tėvų pareigą teikti teisingą ir visapusišką informaciją. Tretieji asmenys prašo teismo įvertinti byloje esančią medžiagą ir priimti sprendimą dalyje dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui teismo nuožiūra. R. ir V. B., būdami nepilnamečio D. seneliais, pirmiausia jaučia moralinę atsakomybę pasirūpinti anūko gerove ir tinkamai užtikrinti jo poreikių tenkinimą. Netgi atsakovams neteikiant išlaikymo, tretieji asmenys yra pajėgūs patys pasirūpinti vaiko interesais ir tinkamai patenkinti būtinuosius ir kasdienius vaiko poreikius.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė R. P. nurodė, ieškovas nėra nusiteikęs šioje byloje įrodinėti tėvų kaltę, nes pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios bylos turėtų būti nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Ši byla buvo išnagrinėta pagal ieškinį, vaikui D. E. laikinoji globa buvo nustatyta nuo 2017 metų ir nuo to laiko jis yra ugdomas senelių. Tokia situacija objektyviai susiklostė, ir vaiko ryšio su tėvais praktiškai nėra. Vaikui tai skaudu, kelia neigiamus išgyvenimus. Ieškovas mano, kad geriausius vaiko interesus atitiktų jo gyvenimas su trečiaisiais asmenimis. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir atskirti D. E. nuo tėvų A. E. ir L. E., prašo iš atsakovės A. E. priteisti išlaikymą vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Atsižvengiant į tai, kad iš L. E. išlaikymas yra priteistas, ieškovas šioje dalyje šio reikalavimo atsisako, o patenkinus ieškinį, iki nuolatinės globos vaikui nustatymo, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas L. E. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo teismo jį atmesti. Paaiškino, kad labai dažnai bando skambinti, atvykti yra sunku pasimatyti su vaiku. Kaip išeina stengiasi pasimatyti su vaiku. Bando daryti susitikimus su globos koordinatorėmis. Pradžioje susitikimai vyko, vaikas ateidavo pasiilgęs. Vėliau kažkas įvyko, mano, kad vaikas yra nustatinėjamas prieš tėvus. Buvo 5-6 susitikimai, viskas buvo gražu, po jų staiga nebenori vaikas kalbėti, bendrauti. Neva seneliai papasakojo vieną, kitą dalyką ir staiga viskas nutrūko. Mano, kad globėjai daro įtaką vaikui. Stengiasi, vykdo visas užduotis. Mediacijos laukia jau nežino kiek mėnesių. Neįsivaizduoja ką daugiau gali padaryti. Susitikimai iki teismo vyksta, po teismo jau vaikas nebenori į tą „(duomenys neskelbtini). Laksto, bėgioja iš darbų, darbdaviai jau pyksta. Susitikimų savaitgaliais socialinės darbuotojos nevykdo. Be automobilio sunku. Kiek įmanoma tiek stengiasi, atsiprašo iš darbo, atvažiuoja. Mano, kad globėjai įtakoja vaiką. Supranta, kad tiek metų vaikas gyvena su seneliais, staiga iš vienų namų atvežti vaiką į kitus, neįsivaizduoja kol kas. Įsivaizduoja, kad po truputį, dažniau nueiti su vaiku, reikia vaikui priprasti prie aplinkos. Turėtų dažniau, daugiau išeiti, ne kažkokioje aplinkoje, ne su socialinėmis darbuotojomis. Per tą laiką kiek ieškinys teisme, buvo atvažiavę pasveikinti vaiko (duomenys neskelbtini). Visada kiekvieną trečiadienį skambina. Buvo užsakyta kavinė vaikui, atvažiavo su A., turėjo dovanų, vaikas atėjo su draugais, supažindino su draugais, vaikas džiaugėsi. Kiekvieną trečiadienį skambinasi, kartais kalba, kartais nekalba. Su laikinaisiais globėjais praktiškai nebendrauja. Jeigu vaikas nekelia ragelio, skambina globėjams ir prašo duoti pasikalbėti su vaiku. Į mediaciją užsirašė, bet ji nereikalinga. Gali su jais pakalbėti, bet kažkuri šalis nenori bendrauti. Supranta, kad nebus taip, kad vaikas ateis ir gyvens pas juos, yra mokykla, draugai. Būtų sunku ir abejoja ar padės kažkokia mediacija. Reikia pereinamo laikotarpio. Šiemet su sūnumi matėsi vieną kartą per gimtadienį. Kad daugiau neatvažiavo lėmė aplinkybės, darbai. Planuoja atostogas, kol kas nesiderino su laikinaisiais globėjais. Šiais metais nerado laiko daugiau atvažiuoti pabūti su sūnumi. Vaikas turi būti Vilniuje išvis. Buvo Vilniuje, pakeitė darželį kuo toliau, kol galiausiai atvežė į Anykščius. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, kartais šeštadieniais. Su vaiku rytoj turėtų eiti į mokyklą pasveikinti, bus šventė kažkokia. Bandys, gal pasimatys šiandien su vaiku. Po teismo bandys susitikti.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė A. E. nurodė, kad ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad kai Vilniuje buvo vaikas buvo lengviau. Darbo grafikai slenkantys, yra sudėtinga. Su globėjais bendravimo nėra, nes jie patys nebendrauja. Sunku kalbėti, nes tai jos tėvai ir jos vaikas čia. Važiuoti į Anykščius tik su persėdimais autobusu. Teisių neturi, kuo važiuoti taip pat neturi. Galvoja apie pereinamąjį laikotarpį, bet ne metus laiko, o trumpesnį. Nori bendrauti tik su vaiku ir vyru. Įsivaizduoja bendravimą taip, kad seneliai atveža vaiką, palieka su nakvyne. Su globėjais bendrauti neįmanoma, ant jų labai pyksta. Vaikai turi augti su savo tėvais. Tema yra labai skaudi, žalojanti ne tik vaiką, bet ir ją pačią. Visos pusės turi padėti šeimai, jos vaiko gyvenime yra dar ir kiti seneliai. Vaikui tai yra labai didelė žala ir skausmas. Kaip jaunai moteriai, mamai jai yra nesuvokiama, kad ieškinys gali būti patenkintas. Ieškinys turi būti atmestas.

9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Igoris Manzurovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Tretysis asmuo V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. globoja jau 7 metus. Būdamas 2,5 metų jis atvyko pas juos. Vaikas labai šaunus, judrus, kūrybingas, turi daug draugų. Kai jį paliko, ėjo pas gydytoją, nes jis sirgo ir nukreipė į (duomenys neskelbtini) centrą. Ėjo pas logopedą, psichologą, buvo nustatytas jam (duomenys neskelbtini). Vilniuje keitė darželį dėl lokacijos tam, kad vaikas ilgiau pamiegotų. Vedė į privatų darželį, dirbo su logopede. Į Anykščius persikėlė dėl pandemijos, nes privatus namas, savas kiemas. Priešmokyklinę grupę pasirinko lankyti Anykščiuose. Kai veždavo vaiką į „(duomenys neskelbtini)“, koordinatorė sakė, kad mama nori atvykti į rugsėjo pirmosios šventę. Pasakė, kad mama, o ne tėvai. Užsisakė staliuką restorane, atvyko mama. Vaikas mamą mato retai, buvo likę laiko iki autobuso, pasiūlė A. užeiti į namus, pažiūrėti kambarį sūnaus. Pabaigoje susitikimo apsikabino abi ir verkė. Niekas tokių santykių nenori. Dar prieš teisminius procesus buvo suteikta galimybė pasinaudoti mediacija. Tada mediatorė gavo žinutę iš A., kad atsisako mediacijos. Tėvams reikia kreiptis į mediaciją, nežino ar globėjai gali imtis tokios iniciatyvos. Liepos mėnesį kreipėsi A. į VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl mediacijos, bei kai paskambino, sužinojo, kad mediacija nebuvo net pradėta. I. J. kreipėsi į tą įmonę ir gavo atsakymą, kad nebuvo kreiptasi į mediaciją. Tada ji pati kreipėsi į mediatorę, paprašė susisiekti su A., bet jokio atgalinio ryšio nebuvo. Dėl skambučių kol neturėjo telefono, o laikroduką, tai A. skambina jai, ne visada D. būdavo šalia. Ir kad nebūtų pretenzijų, nusistatė dieną, laiką ir susitarė dėl skambučių. Mama ne visada paskambindavo, vaikas nusivildavo. Savo telefono vaikas niekada neišjungia, telefonas visada pakrautas. Kovo 13, balandžio 3 (išvardina datas kada buvo skambinta vaikui). Yra tarpų, kad tris savaites mama neskambino. Tėtis neskambina. Vaikas visada kalba su garsiakalbiu, tėčio balso nėra girdėję. Prieš vasario 16 d. skambino, vaikas nenorėjo kalbėti su mama, ji pasiūlė pakviesti mamą. Po koncerto parašė A., kad nepabėgtų po koncerto, bendravo normaliai, vaikas buvo patenkintas. Po koncerto nuėjo pavakarieniauti visi kartu, bendravo. Išlipo iš mašinos, tada vėl grįžo, pabučiavo vaiką ir paprašė, kad vaikas atsilieptų mamai. Ir tada kas savaitę jie kalbėjo. Pokalbiai trunka labai trumpai, vos kelias minutes. Kai mama bendrauja, tai ir vaikas nori bendrauti. Vaikui reikia tiek jų, tiek tėvų. Kai pamato geresnius santykius, tai ir kalba su mama. Per Kalėdas skambino, negirdėjo, tai bandė D. kalbinti, kad paskambintų jai. Jis pasakė, kad mama atvažiuoja, rėkia ant jūsų, negražiai bendrauja, nenori jai skambinti. Jei vaikas pamatytų daugiau pagarbos, būtų geresni santykiai. Balandžio 3 skambino mama vaikui, vaikas norėjo dalintis įspūdžiais iš Italijos, mama nukirto ir pasakė, kad atvažiuos į gimtadienį. Po to neskambino. Priskaičiavo ir tėvus, kai užsisakinėjo tortą. A. pasakė, kad visi „Uno“ picerijoje, tėvai išvažiavo. Klausė vaiko kodėl tėvai išvažiavo, sakė neturi laiko. Kai baigėsi praeitas teismas, su psichologe aptarė, kad vaikui reikia pasakyti kokia situacija. Kai pasakė vaikui, kad teisėja nutarė, kad jis turi grįžti pas tėvus, jo reakcija buvo tokia, kad jis išėjo, apsiverkė, šaukė ir tada grįžęs pasakė: „aš niekur nevažiuosiu“. Vaikai neturi laiko laukti kol tėvai susiprotės, kol vaikui paskambins, kol susiderins atostogas, jie auga kiekvieną dieną. Jei matytų žmones, kurie labai stengiasi, deda pastangas, sako, kad yra tėtis ir mama, vaikas tą puikiai žino. Pats vaikas nekalba tuo klausimu, jeigu yra užklausiama ar nori savaitgalį pas tėvus, ne kartą klausė ir siūlė jam, vaikas atsisako, nenori. Ji įkalbinėja vaiką ir jis eina ne dėl tėvų, o dėl jos. Kai yra tik mama, vaikas noriau bendrauja, ryšio su tėvu visiškai neturi. Pastangos yra, bet kai matai, kad vaikas užsidaro, nekalba apie tėvus. Prieš pat rugsėjo pirmąją gavo žinutę iš L. sesers, kad norėtų užsukti į svečius. Užsuko visi, ir seneliai. D. praktiškai matė visus pirmą kartą. Buvo senelis ir teta. Teta sveikina visomis šventėmis, taip pat pabendrauja ir su L. tėčio žmona minimaliai. Kai atvyko pavėlavę tėvai, vaikas pasislėpė senelio kabinete, tėtis parodė jėgą, per prievartą atidarė duris, vaikas į ašaras. Tai gal ir pasakė, kad na jau gana. Nėra išvariusi niekada nė vieno. Girdi labai daug melo. Nemano, kad atsikraustymas į Anykščius apsunkino bendravimą su tėvais. Viską daro dėl vaiko, nes vaikas gali ir būrelius lankyti, viskas pasiekiama. Jeigu tėvai galvoja, kad viskas yra tik darbas ir darbas, tai kaip jie augins vaiką? Nuostata, kad globėjai turi stengtis tam, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą yra žinoma. Visada nuveža vaiką į susitikimus, priima tėvus kai nori jie atvykti. Negali atlikti tėvų pareigų, atkurti ryšį. Ryšį atstatyti tik jie patys gali. Jeigu tėvai atvyktų dešimt kartų daugiau, ryšys būtų didesnis. Pirmiausia, rūpi vaikas. Prašo berniukui leisti užaugti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Prašo teismo ieškinį tenkinti.

11. Tretysis asmuo R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka ir palaiko. Vaikas paskutinius 7 metus gyveno su jais. Išmoko vaikščioti, kalbėti, skaityti, čia yra jo namai. Gaila, bet nebuvo dedama pakankamai pastangų atstatyti ryšį tėvams su vaiku. Jau 7 metus girdi iš tėvų priežastis. Kai nori padaryti, ieškok būdų, jei nenori - priežasčių. Sunku tėvams susitikti su vaiku, o kaip vaiką kelti anksti ir vežti? Jeigu nors kartą būtų gavę tėvų skambutį, ar vaikui viskas gerai, kaip jis grįžo, ar jam viskas gerai. Šiandien tėvai rūpinasi savimi, bet ne vaiku. Mato tėvų nepasiruošimą gyventi su vaiku, nebuvimą ryšio su vaiku. Šiandien D. turi namus. Kiek kartų vaikui siūlyta buvo, kodėl vaikas turi norėti, jei tėvus mato kartą ar kitą. Paskutinį kartą L. buvo prieš 7 metus gimtadienyje, o A. prieš 5. Atvažiuoja į gimtadienį ir neturi laiko, jie netrukdomi bendravo, o tėvai nerado laiko. Skambina mama vakarą prieš gimtadienį ir klausia ko nori. Vaikas sakė: nesakyk seneliui, bet noriu kardo. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini), nori kardo. Balandžio 3 jau žinojo, kad gimtadienyje dalyvaus, bet dėl planavimo nesidomėjo. D. yra išmokintas neatsiliepti į nežinomus numerius. Skambina mama klausia pirmadienį ar būsi laisvas šeštadienį ir prašė parašyti žinutę. Kurti santykius per pastangas, o ne per prievartą reikia. Jeigu vaikas norės, pasakys, kad nori gyventi su tėvais, pats nuveš pas tėvus, nereikės ir teismo. Jie seneliai, ne tėvai, ir globėjai jie yra laikinai. Stengsis jais būti tol, kol reikės. Tėvai suaugę žmonės, jie turi pasirūpinti patys savimi. Juos motyvuoja 7 metus. Čia yra tik nenoras ir ieškojimas priežasčių. D. lanko psichologę, nes buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tada kai atėjo pas juos, kitas dalykas jie visi yra tarp dangaus ir žemės, vaiką tai žeidžia ir daro neigiamą įtaką. Kad vaikas būtų atsparus galimiems įvykiams ir būtų paruoštas galimiems gyvenimo pokyčiais. Vaiko buvimas tarp jų ir tėvų, psichologiškai tai vaikui nepadeda. Vaikas visada regresuoja į tai, ko neturėjo anksčiau, regresija yra ir dažnai išlenda į viršų. Galutinis tikslas tėvų - atstatyti ryšį tarp savęs ir vaiko. Bendravimas įvairiomis formomis. Jeigu tėvą pamato per 7 metus vieną kartą gimtadienyje, tai apie kokį ryšį kalbama. Turi būti pastovumas, reikia skambinti. Reikia išmokti tėvams su vaiku bendrauti taip, kaip reikia bendrauti su tuo žmogumi. Šiandien komunikavimas yra su klaidomis. Kodėl vaikas sako, kad ateina mama ir šaukia ant jūsų? Mokėti maloniu tonu bendrauti su vaiku, su aplinkiniais, kad vaikas girdėtų jus mandagiais ir be keiksmažodžių. Jų pastangos (globėjų) pradžioje buvo didelės, kas savaitę siųsdavo skaidres, informaciją apie D., aprašai jo gyvenimo, nuotraukos, įvykiai, o jų atsakymas buvo: ačiū, nereikia. A. messengeryje jie yra užblokuoti. Tegul tėvai parodo jam savo namus, gal vaikas norės kitą kartą nuvažiuoti. Šiandien jis to nenori, nepriversi jo. Jie nekviečiami nevažiuos, jei pakvies - atvažiuos. D. greitai bus 10 metų, ir jis visą savo sąmoningą gyvenimą gyvena namuose, kuriuos jis ir laiko savais, jis gyvena su žmonėmis, kuriuos myli ir laiko artimiausiais. Taip, D. žino savo biologinius tėvus, bet beveik jų nepažįsta. Tarp D. ir tėvų nėra jokio emocinio ryšio. D. jau senai yra nusprendęs, kur gyvens, ir su kuo gyvens. Suaugusiems svarbu ir girdėti, ir matyti ko reikia vaiko gerovei. Palaiko ieškovo ieškinį ir prašo jį tenkinti.

12. Trečiųjų asmenų atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė teismo posėdžio metu nurodė, kad byla yra emociškai sudėtinga, tačiau joje svarbiausi yra vaiko interesai. Palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, pilnai palaikė ieškovo poziciją šioje byloje, prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje iš atsakovų.

13. Teismo posėdyje apklausta liudytoja psichologė J. A. D. paaiškino, kad ji teikia paslaugas D. E., nuo tada kai vaikas iš Vilniaus atsikraustė į Anykščius, kad būtų tęstinumas, kolegė iš Vilniaus nukreipė ir informavo, kad vyksta teisminiai procesai dėl vaiko gyvenamosios vietos. Buvo sutrikusi (duomenys neskalbtini) vaiko. Jos darbas padėti vaikui ugdyti savireguliaciją, padėti seneliams suprasti vaiką, jo poreikius ir paruošti kad ir koks sprendimas bus. Vaiko elgesys po susitikimų pasikeisdavo. Jis pas ją nuo 2022 m. 12 mėn. iki šiol laikosi. Kiekvieną savaitę, pastovus laikas, pastovi diena. Tikslas vaikui padėti emociškai jo asmenybės struktūrą stiprinti. Jeigu pastebi per žaidimo elementus, tada kryptingai duoda užuominą apie tėvus. Tuomet vaikui būna visiškas vengimas, sureaguoja emociškai stipriai, pakeltu tonu sako „neklausinėk“, „nesakysiu“. Pasikeisdavo vaiko elgesys, tai rodydavo apie jo emocinę frustruojančią reakciją, susijusią su tėvais. Su seneliais ryšys labai stiprus, dalinasi, jei kažką veikia tuo metu, po kelionių kada grįžta. Seneliai sugeba talpinti vaiko emociją. Labai pajėgiai atspindi, atliepia, jie patys domisi. Ryšys yra. Vaiko intelektiniai gebėjimai stebina. Kas neramina, tai pas jį yra stiprus poreikis nesuklysti, būti tobulu. Šitas dalykas formuojasi kai formuojasi savasties pamatas. Vaiko santykio, ryšio su tėvais nemato visiškai. Kai ryšio nėra, tai jo nėra. Pastaruoju metu stebima viena, kad jis labai laukė Vasario-16 osios šventės ir mamos. Vaikui buvo labai svarbu, kad mama jį pamatytų, kai jis šoks. Jis žino, kad mama buvo. Jeigu vaikui tektų grįžti pas tėvus, stebint vaiką, jeigu nėra ryšio, žala vaikui būtų. Jo draugai, mokykla, prisirišimas prie senelių, tai būtų atskyrimas vienareikšmiškai. Vaiko noras, o ne ryšys. Noras turėti ryšį tai nereiškia, kad yra ryšys. Jam labai svarbu būti pamatytam, tai yra reikalinga kiekvienam vaikui. Tai yra apie norą vaiko, kad jis būtų pamatytas kaip jis šoks, tai ne apie ryšį. Įžvalga yra apie tai, kad berniukas nepiešia šeimos piešinio. Jis piešia senelius, daug visko, bet šeimos nepiešia. Jis supranta tą šeimos kontekstą tame, koks jis yra. Jis save suvokia tame kur yra. Ir tada kai paklausė kur tėtis ir mama, jis pasakė, kad tėtis yra mušęs, trenkęs ir pasakė, kad daugiau nieko nesakys, sureagavo jautriai emociškai. Ar vaikas atsimena pats ar jam padėjo negali atsakyti. O ar gali 2,5 metų vaikas atsiminti? Gali. Vaizdiniai atsiminimai lieka labai ilgą laiką. D. yra išsakęs, kai mamai rodė kažką, o ji pasakė: kaip tu čia parašei. Jis nusivylęs buvo, kad sukritikavo, nuvertino. Pagrindiniai poreikiai vaiko yra būti išgirstu, suprastu ir atlieptu. Jei to nėra, niekaip nesusikurs ryšys, saugumas. Neatlieptas saugumo poreikis labai didelę žalą daro. Jei vaikui būtų 16 metų ir atsiprašytų jo, galbūt padėtų, šiuo metu vargu. Lojalumo konfliktas gali būti kai vaikas būna ir ten, ir ten. Jei vaikas nuo tiek laiko tik vienuose namuose, apie lojalumo konfliktą nėra ko kalbėti.

14. Teismo posėdyje apklausta liudytoja socialinė darbuotoja, globos koordinatorė D. R. paaiškino, kad jos darbas su globojamu vaiku ir globėjais. Su šia šeima dirba nuo 2024 kovo mėnesio. Dalyvavo tik dvejuose atvejo vadybos posėdžiuose. Viename kovo 7 d., kitas atvejo vadybos posėdis vyko birželio 3 dieną. Posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Kiek dirba nebuvo nė kartą kreiptasi dėl susitikimo organizavimo. Informavo tėvus, kad vyks pirmūnų šventė birželio 21 d. Sulaukė birželio 17 d. pranešimo iš A. E. 4:55 val., kur ji domėjosi kada vyks šis renginys. Su laikinaisiais globėjais bendrauja, dalinasi informacija kaip ir kiek kartų bendrauja vaikas su tėvais. Dėl susitikimų turėtų būti tėvų aktyvumas. Jos darbas labiau vaiko interesas ir globėjams pagalbos teikimas. Kas liečia atsakovus, tai jau kiti socialiniai darbuotojai, kurie dirba su šeima. Yra bendravusi telefonu su atvejo vadybininke, kur aptarė situaciją šeimoje. Daugiausia yra kalba apie ryšio su vaiku atkūrimą, o dabar įstrigę vietoje. Susitikimų gyvų yra minimaliai. Vienas vasario mėnesį, o kitas po praėjusio posėdžio. Tėvai tiek užsiėmę, kad negali bendrauti su vaiku, negali įsileisti socialinės darbuotojos. Buvo prašyta A. pateikti savo darbo grafiką, kad būtų galima suplanuoti susitikimus, bet nebuvo pateiktas. Mano, iš darbinės patirties ir praktikos, kad vaikas jau sukūręs stiprius emocinius ryšius su seneliais, nuo tėvų yra atitolęs. Tėvai turėtų pradėti ryšio atkūrimą mažais trumpais žingsneliais. Po susitikimo vasario mėnesį vaikas noriai bendravo su mama. Tai jau parodo tam tikrus žingsnius. Vaikui yra svarbūs tiek seneliai, tiek biologiniai tėvai. Ryšio atkūrimas turi būti nuoseklus ir ganėtinai sunkus darbas. Neužtenka vien telefoninio skambučio kartą į savaitę. Tėvai dėl pagalbos į ją nesikreipė. Tėvų atsakomybė yra atkurti santykį. Vaiko santykis su seneliais ir kad vaikas jaučiasi saugus ir mylimas yra faktas. Jeigu klausi tam tikrų dalykų apie tėvus, vaikas vengia tų atsakymų, nukreipia temą. Sunku pasakyti ar yra galimybė tėvams atkurti ryšį su vaiku. Tai yra didelis darbas. Mano, kad tėvų ir laikinųjų globėjų mediacija padėtų. Kad vaikas pristatė savo draugams savo tėvus, tai yra svarbus dalykas.

15. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P. nurodė, kad ji dirbo globos koordinatore, šiuo metu nebedirba. Su šeima pradėjo dirbti kai gavo dokumentus, kad atsikėlė čia gyventi. Tai buvo 2022 metų rugsėjo pabaiga. Tai buvo bendravimas su šeima, susitikimų stebėjimas su tėvais. Tam tikrą laiką stebėjo susitikimus, turėjo vaikas išvykti pas tėvus savaitgaliui, tačiau net valandos laiko susitikimai vykdavo komplikuotai. Vykdavo kas antrą sekmadienį susitikimai. Įvyko 7 susitikimai. Nuo 2023 m. gegužės priimto sprendimo, tai birželio 24 d. vyko susitikimas, kurį stebėjo, apie pusvalandį, L. labai greit išvyko. Tada spalio mėnesį vyko. Rugpjūtį ar rugsėjį buvo ilga tyla, spalį D. nenorėjo išlipti iš automobilio, prašė, kad močiutė lydėtų, tėvai nesutiko ir išvyko. Nuo gegužės įvyko du susitikimai kur abu dalyvavo, tada viena A., ir kitas neįvyko. Buvo vienas ar du susitikimai, kur tėvai bandė savarankiškai organizuoti, bet situacija negėrėjo. Atvažiavus tėvams tiesiog tylėjo. L. atsisėdo toliau, bet greit pasišalino. Pasakė D.: „jeigu nenori su mumis bendrauti, mes važiuosim“. Lapkričio susitikime viskas vyko gerai, stengėsi žaisti su vaiku, bet nerastų skirtumo ar stebi mamos ir sūnaus susitikimą, ar svetimų žmonių. Vaikas yra kontaktiškas, atviras. Mama bandydavo, stengdavosi mišriai sudominti jį veiklomis. Negebėjimą įžvelgti vaiko emocijų mato. Turi būti pačių iniciatyvumas ir noras būti su vaiku. Buvo gauta iš atsakovų priekaištų, kad „jūs turite mums padėti“. Tačiau iniciatyvumo iš tėvų pusės labai trūko ir tėvų motyvacija buvo labai maža. D. kalba apie viską labai drąsiai, bet tėvų tema yra jam tabu. Vaikas su globėjų paskatinimu atbūdavo susitikime, nes pradžioje iš automobilio neišlipdavo. Sunku suprasti koks atsakovų lūkestis pagalbai susitikimams. Susitikimo procesas priklauso nuo pačių tėvų, tėvų pareiga atliepti ir reaguoti į vaiką. Mato, kad D. nepasiruošęs grįžti į šeimą. Visoje šioje situacijoje žingsniuojama atgal, nes nėra iniciatyvos. Tėvų vaidmuo yra rodyti iniciatyvą. Jos akimis su esamomis sąlygomis globėjai padarė viską. Nėra eitas mediacijos kelias, tai labai svarus žingsnis visoms pagalbos pusėms. Nėra globėjų problema, kad tėvai neatvyksta ir neorganizuoja susitikimų. Birželio 24 susitikimui vaikas buvo paruoštas, vaiko elgesys, kad maigo telefoną ir jo negeba sudominti. L. atsistojo ir išėjo po 3-4 minučių. Konflikto tarp suaugusių asmenų nebuvo, globėjai išėjo išvis iš kambario, kad paliktų laisvą erdvę. Galiausiai pasakė, kad jeigu nenori bendrauti tai išeina. Prieš susitikimą vaikas elgėsi laisvai, buvo ramus. Nuolatiniai kaltinimai tik, kad neatsiliepiama telefonu. Spalio mėnesį kai vyko susitikimas vaikas prašė, kad močiutė palydėtų, tėvai nesutiko. Susitikimas būtų įvykęs, jei nebūtų buvę priešiškumo. L. pasakė: „su ja mes negyvensim“. Jos nuomone, tėvai negeba atliepti vaiko poreikių. Sudėtinga kurti ryšį, kai nėra su kuo kurti ryšio.

16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. D. paaiškino, kad yra L. draugas. Nurodė, kad L. uošviai paėmė L. vaiką ir iki šiol globoja. Bendrauja šeimomis su atsakovais. Kai persikėlė uošviai į Anykščius, jis veždavo L. pas vaiką. Kai pavėluodavo viskas blogai būdavo. Matė kaip L. su žmona su vaiku susitinka. Ir per gimtadienį buvo atvežęs. Matė kaip vaikas nustebo nudžiugo pamatęs. Jeigu jie nemylėtų, nevažiuotų 100 km pas vaiką. Galvoja apie tą vaiką visą laiką. L. su uošviene nesutaria. Reikia paruošt vaiką, leist vaikui pagyventi pas tėvus, nenuteikinėti. Dabar apsunkintas važiavimas į Anykščius. Jie kiekvieną dieną lankytų tą vaiką net po darbo.

17. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad su šeima dirba nuo 2021-05-03 dienos. Pagalbos plane uždavinius iškeltus stengiasi įveikti. Posėdžiuose visuose dalyvauja, su ja bendrauja. Pagalbos plane viskas užpildyta, ten tiesa parašyta, posėdžiai vyksta kas 3 mėnesius. Šiuo metu šios paslaugos taip pat yra teikiamos. Socialinė darbuotoja lankosi šeimoje pagal reglamentą. Kodėl atvejo vadyba jiems pradėta, atsakyti galėtų Vaiko teisių apsaugos specialistė. Dokumentų tai patvirtinančių ji neturi, bet galimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Tikslas toks, kad šiai dienai nustatyta ir tęsiasi berniuko laikina globa. Tikslas toks, kad vaikas grįžtų į šeimą, padėti tėvams susigrąžinti. Yra iškelti uždaviniai, kur šeima turi juos vykdyti. Yra pagal planas, kuriame yra uždaviniai. Nuo 2020 metų, L. pristatė pažymą ir darbo metu su šeima nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas. Ryšio kurti su vaiku nepavyksta tėvams, nors jie ir stengiasi. Pozityvios tėvystės kursus tėvai yra lankę. Vienas iš uždavinių ko jie nevykdo tai mediacijos užsiėmimus lankyti, spręsti globėjų ir tėvų nesutarimus, kad galėtų susikalbėti. Neturi įrankių, kad patikrinti, tai žino tiek kiek pasako patys tėvai. Išlaikymo teikimas tai apie tai pasako globos centras. Priešpaskutinio posėdžio metu 2024-06-03 A. teigė, kad teikia sūnui išlaikymą, tiksliai sumos nenurodė. 2024-03-07 pasak A. ji reguliariai teikia išlaikymą. Nuo 2020 metų L. nebuvo pastebėtas, kad vartoja alkoholį. Ar tėvai atstatė ryšį su vaiku negali atsakyti ir ar galima grąžinti jau vaiką tėvams negali atsakyti.

18. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. nurodė, kad dirbo socialine darbuotoja su šeima nuo 2021 m. iki 2024 m. pavasario. Susiskambindavo telefonu, bendravimas vyko su šeima, šeima išgyveno tuos teismus, bet jie konsultuodavosi, kiek vykdydavo rekomendacijas negali atsakyti, A. lankėsi pas psichologą, kreipėsi abi kartu dėl mediacijos. Konsultuodavosi, buvo davusi knygą skaityti. Skatino bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį, skambinti vaikui. Jie nori bendrauti su vaiku, gal L. tas noras šiek tiek mažai išreikštas, nes L. uždaras žmogus, A. daugiau pasipasakodavo, pasisakydavo. Visą laiką matė šeimoje pažangą. Tikrai nebuvo taip, kad nieko nedarytų. Ji matė pažangą, kad nori eiti į priekį. Tėvai neignoruodavo jos, apsitardavo pagalbos planą, kur kreiptis. Ir bendradarbiavimas vyko. Taip, mato, kad tėvai stengėsi, kad vaikas grįžtų namo. Po kiekvieno nepavykusio susitikimo, teismo posėdžių matydavo tėvų emocijas. Laikiniems globėjams ir tėvams reikalinga pagalba, nes kažkas pas juos nesueina, reikalinga mediacija. Mato, kad ir globėjai stengėsi. Bet ir ambicijos, pykčiai buvo. Čia reikalinga specialistų pagalba. Reikalingas nešališkas specialistas, kuris galėtų padėti šeimai. Kodėl reikėtų atskirti, kai tėvai tiek padarė, bet jos akimis yra neišnaudotos galimybės. Ji visada už tai, kad vaikas turi žinoti savo tėvus, o tėvai turi auginti savo vaikus. Jie nepadarė nieko, kad būtų atskirtas vaikas nuo jų. Kad kaltinti turi būti kažkokie faktai. Kokie yra faktiniai įrodymai, kad jie blogi tėvai, aplinkybės padarė įtakos taip pat. Taip, vaikui yra sunku, bet jos darbo metu nebuvo fiksuota girtuoklystė, smurtas, valkatavimas, gerina sąlygas su viltimi ir mintimi, kad D. pas juos svečiuosis. Įtaka, kad seneliai yra laikini globėjai yra didelė. Konfliktai tarp senelių ir tėvų buvo. Ir globėjams reikia labai stengtis, kad vaikas grįžtų į šeimą. Jai atrodo, kad seneliams būtų skaudu atiduoti vaiką į šeimą. Įvertina tai, kad jau D. prisirišęs prie senelių, jo noras, bendravimas su tėvais tikriausiai lengvas nebus. Negali žinoti ir atsakyti kur yra vaikui geriau, nemato, kaip vaikas gyvena, kaip bendrauja su seneliais. Su atsakovais bendraudavo, lankydavosi jų namuose. Dėl konsultacijų kreipėsi paslaugų gavėjai, konsultacijos dėl ryšio su vaiku atstatymo vyko. Nevisai ryšys šiai dienai yra atstatytas tėvų su vaiku. Bendraudavo su Anykščių socialine darbuotoja atvejo vadybininke D., sudarė ryšio atstatymo planą. Neišnaudotos galimybės tai ta pati mediacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl ginčų tapatumo

19. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nes teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra identiškas reikalavimui pareikštam ir išnagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023. Teismas, įvertinęs abiejų ieškinių turinį, faktines aplinkybes ir reikalavimų esmę, padarė išvadą, kad ieškovės tikslai abejose bylose yra tie patys ir yra susiję su vaiko atskyrimu nuo tėvų. Teismas nustatė, kad naujai pateiktas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

20. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad tiek šioje byloje pateiktame ieškinyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-75-1094/2023 ieškinyje iš esmės sutampa ginčo šalys bei ieškinio dalykas, nes ieškovė ieškiniu tiems patiems atsakovams abiejose bylose siekia to paties materialinio teisinio rezultato - atskirti vaiką nuo tėvų. Tačiau šios bylos duomenys rodo, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų grindė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos po 2023 m. vasario 21 d. teismo sprendimo priėmimo bei šio sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. gegužės 16 d., ir vienas iš kriterijų – faktinis ieškinio pagrindas, kurio tapatumas abiejose bylose būtinas, kad teismas pripažintų, jog ieškiniai tapatūs, šioje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-1094/2023 nesutampa.

Byloje nustatytos ginčo išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės

21. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad nepilnamečio D. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai L. E. ir A. E.. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta D. E., gim. (duomenys neskelbtini), laikina globa, globėjais paskiriant vaiko senelius R. B. ir V. B.. 2023 m. birželio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) fiksavo galimą D. E. teisių pažeidimą.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

22. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Pažymėtina ir tai, kad teismas sprendžia dėl vienos iš tėvų valdžios apribojimo rūšių (vaikų ir tėvų atskyrimo arba tėvų valdžios apribojimo), taikydamas skirtingas procesines taisykles. Prašymai dėl vaikų ir tėvų atskyrimo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka (CK 3.183 straipsnio 1 dalis), o ieškiniai dėl tėvų valdžios ribojimo – ginčo teisenos tvarka (CPK 400 – 409 straipsniai). Jei paaiškėja, kad yra pagrindas tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai apriboti, prašymas dėl vaiko atskyrimo perduodamas nagrinėti ieškinio teisena (CK 3.183 straipsnio 1 dalis). Skirtingų proceso taisyklių įtvirtinimas susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku bei įrodinėjimo ypatumais. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų yra siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, kurioms susiklosčius tėvai laikinai negali rūpintis vaikais ir dėl šių aplinkybių nėra tėvų kaltės, įstatymas nustato operatyvų tokių prašymų nagrinėjimą supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024, 27 punktas).

23. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tai pati tėvystė išlieka, taip pat tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

24. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

25. Tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.179 straipsnio 1 dalį, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvai gyveno skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas minėtoje byloje sutiko, kad tokios aplinkybės, jas įrodžius, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020 54 punktą).

27. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 32 punktas).

28. Taigi, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku. Teismas, spręsdamas dėl poreikio atskirti vaiką nuo tėvų, taip pat turi galimybę išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgti (CK 3.183 straipsnio 3 dalis).

29. Iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, duotų šioje byloje, iš teismo psichologo išvados raštu išklausius vaiko nuomonę, kitų byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovai A. E. ir L. E. neužtikrina mažamečio D. E. psichologinės ir emocinės gerovės.

30. Apie D. ryšį ir santykius su tėvais galima spręsti remiantis kompetentingų specialistų dokumentuose užfiksuota informacija. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2023-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), fiksavo informaciją apie galimą vaiko (D. E.) teisių pažeidimą, po ko 2023-06-14 buvo atliktas Vaiko situacijos vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad vaiko tėvų netinkamas bendravimas su vaiku pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, o Anykščių šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad D. nėra pasiruošęs grįžti į biologinę šeimą, nes nėra sukurtas saugus vaiko prieraišumas su tėvais, tėvams trūksta žinių ir gebėjimų kurti ir palaikyti saugų tarpusavio santykį su sūnumi.

31. Iš 2024-03-07 Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus sudaryto Pagalbos plano matyti, kad socialinė darbuotoja J. P. 2024-03-07 posėdžio metu pateikė tokią informaciją: „siekiant padėti tėvams kurti ryšį su sūnumi ir geriau pažinti vaiko poreikius ir jo raidą, A. ir L. E. registruoti laukiančiųjų eilėje į BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje individualias tėvystės įgūdžių ugdymo konsultacijas, tačiau atėjus eilei konsultacijoms, paslaugų gavėjai jų atsisakė.“

32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-05- Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Anykščių šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro duomenimis biologinė D. šeima į Centrą pastaruoju metu nesikreipia, neprašo organizuoti susitikimų bei nesikreipia kitos pagalbos ir neprašo papildomos informacijos apie vaiką. Centras yra atviras pagalbai, susitikimų organizavimui ir pagalbai siekiant atkurti ir stiprinti biologinių tėvų ryšį su vaiku, tačiau tam inciatyvą rodyti turi patys biologiniai tėvai.

33. Iš 2024-12-17 Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Atvejo vadybos pasitarimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad posėdyje vyko A. ir L. šeimos atvejo aptarimas, kurio metu atvejo vadybininkei V. P. pasiteiravus tėvų, kokie žingsniai yra daromi, kad vaikas grįžtų į šeimą, tėvai atsakyti negalėjo, labai supyko kai buvo paklaustas šis klausimas, iš karto atsijungė iš posėdžio. Posėdžio metu globos koordinatorė D. R. paminėjo, kad globėjų teigimu mediacijos procesas nutrauktas dėl tėvų nenoro dalyvauti užsiėmimuose.

34. Teismas pažymi, jog ir per šios bylos nagrinėjimo teisme laiką, kuris truko ilgiau nei metus, neįvyko jokių pastebimų teigiamų pokyčių tėvų ir vaiko bendravime ir emocinio ryšio atkūrime, vaiko ir tėvų susitikimų laikas nepadažnėjo, bendrų veiklų, kuriomis užsiimtų vaikas kartu su tėvais neatsirado, iš teismo posėdžių metu pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad vaiko ir tėvų pokalbiai telefonu taip pat neproduktyvūs. Mediacijos procesas tarp tėvų ir globėjų taip pat buvo nutrauktas. Teisme apklausta liudytoja psichologė J. A. D. nurodė, kad dirbdama su D. vaiko santykio, ryšio su tėvais nemato visiškai, tuo tarpu vaiko ryšys su seneliais labai stiprus. Globos koordinatorė D. R., dirbanti su šeima nuo 2024 metų kovo mėn., teismo posėdyje paliudijo, kad vaiko tėvai dėl pagalbos į ją nesikreipė. Liudytoja apklausta globos koordinatorė D. P., dirbusi su šeima iki 2024 metų teisme pažymėjo, kad turi būti pačių tėvų iniciatyvumas ir noras būti su vaiku, tačiau iniciatyvumo iš tėvų pusės labai trūko ir tėvų motyvacija buvo labai maža.

35. D. E. nuomonė buvo išklausyta jam bendraujant su teismo psichologu. Teismo psichologas raštu pateiktoje išvadoje ir joje esančiais komentarais apibūdina vaiko atsakymus į jam užduodamus klausimus bei pateikia savo įžvalgas, iš kurių matyti, kad „vaikas, kalbėdamas apie tai, dėl ko čia jam reikėjo atvykti, atsako, kad „dėl to, kur gyventi, nes dabar gyvenu pas senelius Anykščiuose, nors pas tėvus turiu gyventi Vilniaus rajone“. Paklaustas, ar turi šiuo klausimu kažkokią nuomonę - atsako, kad „nelabai“. Atsakydamas, kad „nelabai“, D. parodo, kad ši tema jam kelia ambivalentiškus jausmus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu berniukui būtų padarytas tėvų atstūmimo sindromas, tokios ambivalencijos šiais klausimais nebūtų galima stebėti, nes tėvų atstūmimo atvejais vaikai paprastai lengvai atmeta tai, prieš ką yra padarytas atstūmimas. Šiuo atveju D. neatsako „lengvai“, o veikiau priešingai - parodo, kad jam šis klausimas kelia ambivalentiškus jausmus“. Komentare apie tėvų skambučius vaikui teismo psichologas daro tokias išvadas: „Susidaro įspūdis, kad tėvai tokiais skambučiais daro kažkokius formalius darbus, t. y. paskambina, bet tikslo, kurį paskambinimu turėtų pasiekti, neįvykdo. Formaliai paskambinta, bet po paskambinimo lieka jausmas ne apie tai, kad tėvai domisi, o kad tėvai nesidomi. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad galiausiai vis tik pats berniukas tėvams skambina, nors jis su jais bendrauti nenori. Kitaip sakant, tėvai paskambina tuo metu, kai berniukas negali kalbėti, o berniukas pamatęs praleistą skambutį lieka su pareigos jausmu tėvams perskambinti ir lyg tai turėtų būti pareiga jo, o ne jo tėvų. Tai, kad berniukas skambina tėvams visiškai nenorėdamas su jais bendrauti patvirtina tai, koks komplikuotas ir nemalonus yra berniuko bendravimas su tėvais. Šios nemalonios patirtys trikdo vaiką ir gali skatinti norą šių nemalonių patirčių šalintis, kaip ir patiriamą susvetimėjimo tėvams jausmą.“ Komentare apie tai, ką D. galvoja apie savo tėvus, pateikiama tokia įžvalga, kad „berniukas vėl tėvų klausimu išsakydamas kritiką kalba atsargiai, t. y. jis nesako „apie tėvus galvoju blogai“, o sako - „nelabai gerai“, kas reiškia ambivalentiškus jausmus telkiantis į nemalonias patirtis tėvų klausimu.“ Komentare apie D. santykį su seneliais psichologas pažymi, kad „savo elgesiu ir žodžiais berniukas demonstruoja prisirišimą prie senelių ir galimai susvetimėjimo jausmą su tėvais. Kritikos į tėvų pusę šiuo atveju berniukas neišsako, tačiau parodo, kad tėvai jam kelia nemalonius išgyvenimus ir norą jų šalintis. Iš berniuko tylėjimo ir rodomo nuliūdimo galima kelti prielaidą, kad nenoras bendrauti su tėvais yra kylantis labiau ne iš „išorės“, o iš „vidaus“, t. y. iš asmeninės patirties, susidėliojusios per ilgą laiką turint tam tikrus nusistovėjusius, nemalonius, trikdančius išgyvenimus keliančius santykius su tėvais.“

36. Apibendrindamas pokalbį su vaiku, teismo psichologas pateikė tokias išvadas: „D. temų apie tėvus akivaizdžiai vengė ir prakalbus apie konkretesnes su tėvais susijusias situacijas – užsidarydavo...>. Bendrai berniukas pasakė, kad nenori pas tėvus, nes pas juos nepatinka, o kodėl nepatinka - detalizavo labai minimaliai (nenori palikti savo draugų, kurie yra ten, kur gyvena seneliai). Apie tai, dėl ko tėvai kelia nemalonius jausmus, pasakė minėdamas neaiškų, painų ir trikdantį, retą bendravimą su jais. Atsakinėdamas į klausimus berniukas parodė, kad apie tėvus labai nedaug žino, pvz., jis net nežino, ar tėvai turi darbus, o tai požymis, kad berniukas yra nutolęs nuo tėvų, kurie, remiantis vaiko žodžiais, su D. bendrauja labai retai ir panašu, paviršutiniškai, tokiu būdu ir kurdami nutolimą. Nors ir galima būtų kelti prielaidą, kad D. situacija gali sudaryti įspūdį apie tai, kad dėl galimo senelių poveikio ar tam tikrų nuteikinėjimų prieš tėvus, berniukas išgyvena tėvų atstūmimo sindromą, tačiau yra keli momentai, kurie byloja priešingai, t. y. jei būtų tėvų atstūmimo sindromas, berniukas kategoriškai tėvus atmestų ir nebūtų linkęs svarstyti kažkokių alternatyvų apie tai - tėvai geri ar ne. Tiesiog jis „žinotų“, kad tėvai yra „blogis“ ir viskas, kas su jais susiję, taip pat yra „blogis“. Berniukui šie „faktai“ būtų emociškai neįtraukiantys. Tačiau šiuo atveju - iš berniuko atsakymų matyti, kad jam kalbėti apie tėvus yra sunku ir kad kalbant jam kyla ambivalentiški jausmai. Matyti, kad D. nenori apie tėvus pasakoti „blogų“ dalykų. Šiuo atveju yra taip, kad kalbėdamas apie tėvus, berniukas išgyvena skaudžius, sunkius jausmus. Iš to matyti, kad tema apie tėvus jam nėra „paprasta ir aiški“. Jis emociškai reaguoja į klausimus apie galimybę pas tėvus praleisti daugiau laiko. Iš berniuko atsakymų akivaizdu, kad jis nenori su tėvais bendrauti, bet kad šis nenoras turi tam tikras priežastis, kurios berniukui nėra „įdėtos iš išorės“ (kas atitiktų nuteikinėjimo padarinius), o „kylančios iš vidaus“ (kas atitiktų emociją, kylančią iš asmeninio patyrimo). Todėl galima, kelti prielaidą, kad D. nenoras bendrauti su tėvais labiau atitinka susvetimėjimo, kylančio iš trikdančio patyrimo santykiuose su tėvais, o ne atstūmimo sindromo požymius.“

37. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus ar nustatyti jų kaltę, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

38. Jau daugiau nei septynerius metus atsakovai A. E. ir L. E. faktiškai negyvena su sūnumi, ir per šį laikotarpį jų bendravimas nebuvo nuolatinis ar pastovus. Akivaizdu, kad susiklosčiusi faktinė situacija lėmė, kad šiuo metu visiškai nėra susiformavęs atsakovų ir jų sūnaus D. emocinis ryšys. Visa tai lėmė, kad šiuo metu atsakovų sūnus neturi ryšio su savo biologiniais tėvais ir nepripažįsta jų kaip savo šeimos. Teismo vertinimu, esant tokiam atsakovų ir jų sūnaus santykiui, dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir sūnaus grąžinimas atsakovams reikštų tai, kad vaikas atsidurtų šiuo metu jam visiškai svetima tapusioje aplinkoje, kurioje berniukas nesijaustų saugiai ir neabejotinai patirtų neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl tokios traumuojančios patirties galinčius lemti ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikui.

39. Teismas, įvertinęs nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl ilgalaikio gyvenimo atskirai ir nereguliaraus bendravimo, neatkurto ir nesusiformavusio A. E. ir L. E. emocinio tarpusavio ryšio su sūnumi D., vaiko grąžinimas atsakovams neatitiktų geriausių D. E. interesų ir tai yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį. Atsakovai dėl objektyvių priežasčių nėra pajėgūs šiuo metu užtikrinti būtiniausių fiziologinių, psichologinių savo vaiko poreikių, tinkamai jo auklėti, užtikrinti ugdymo, sveikatos, higienos ir kitų poreikių. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo tėvų geriausiai atitiktų jo interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Atsakovams išaiškinama, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

40. Teismas pažymi, kad tėvų ir vaiko atskyrimas yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pačių atsakovų pastangomis, priimant specialistų rekomenduojamą ir teikiamą pagalbą, padedant vaiko globėjams, turi būti tinkamai atkurtas D. ir jo biologinių tėvų emocinis ryšys, kuriam susiformavus berniukas identifikuotų atsakovus kaip savo šeimą ir būdamas jos aplinkoje jaustųsi saugiai, ir tik tada galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo atsakovams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos įsiteisėjimo

41. Atsižvelgiant į tai, kad D. E. laikinieji globėjai yra V. B. ir R. B., ir vaikas jau ilgą laiką gyvena globėjų gyvenamojoje vietoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo D. E. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiaisiais asmenimis V. B. ir R. B. jų gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

42. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

43. Išlaikymas nepilnamečiui D. E. iš atsakovo L. E. yra priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. teismo įsakymu, kuris šiuo metu yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Ieškovo atstovė, įvertinusi šią aplinkybę, teismo posėdžio metu žodžiu pareiškė, kad ieškovas atsisako nuo reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo L. E., todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

44. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti nepilnamečiui D. E. iš atsakovės A. E. 250 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

46. Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nedetalizavo konkrečių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

48. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė A. E. yra dirbanti, kitų duomenų apie atsakovės turtinę ir finansinę padėtį į bylą nėra pateikta. Atsakovė A. E. teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, jog jei būtų priteistas išlaikymas sūnui iš jos, ji tokį sprendimą vykdytų ir teiktų išlaikymą sūnui. Įvertinus aptartas aplinkybes, ieškovo prašomą išlaikymo dydį, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės A. E. nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistina ieškovo prašoma suma, t. y. 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

49. Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnamečiui D. E. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti laikiniesiems globėjams V. B. ir R. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Ieškinį patenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

51. Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Todėl iš atsakovės A. E. valstybei priteistinas 68,00 Eur ((250 Eur × 12 mėn.) × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis už vaikui priteistą periodinį išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

52. Byloje susidarė 47,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovų A. E. ir L. E. lygiomis dalimis, po 23,79 Eur valstybei.

53. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje dalyvaujantys V. B. ir R. B. šioje civilinėje byloje buvo atstovaujami atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės, už kurios suteiktą teisinę pagalbą patyrė išlaidas. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis.

54. Į bylą yra pateikti įrodymai bei pareikštas prašymas atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys šioje byloje už advokato padėjėjos teisines paslaugas patyrė 1 300,00 Eur dydžio išlaidas. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, trečiųjų asmenų atstovės teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos atstovės pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Be to, vertinant patirtų atstovavimo išlaidų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad jos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškovo reikalavimus abiem atsakovams, tretiesiems asmenims iš atsakovų priteistina po 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

55. Sprendimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo L. E. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį patenkinti.

Atskirti nepilnametį D. E. nuo tėvo L. E. ir motinos A. E..

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo D. E. gyvenamąją vietą nustatyti su V. B. ir R. B. jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-11-07) iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečiui D. E. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti V. B. ir R. B..

Priteisti iš atsakovų A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko D. E. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.