Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Rasai Medveckajai, Renatai Vasiliauskienei, Elenai Maksimenko,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,

tretiesiems asmenims V. B., R. B., trečiųjų asmenų atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. E., A. E. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims – V. B., R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas: 1) laikinai apriboti A. E. motinos valdžią sūnui D. E.; 2) laikinai apriboti L. E. tėvo valdžią sūnui D. E.; 3) nustatyti D. E. nuolatinę globą, jo nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti V. B. ir R. B.; 4) priteisti iš A. E. išlaikymą sūnui D. E. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 5) priteisti iš L. E. išlaikymą sūnui D. E. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 6) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 nustatytą D. E. laikinąją globą; 7) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepilnametis D. E., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų sūnus. Pasak ieškovo, atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovų šeima Tarnybai žinoma nuo 2016 m. Skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.A15- 515/16 atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, dėl to, kad atsakovų šeimoje vyko konfliktai, galimai buvo naudojamas smurtas ir vartojamas alkoholis, į namus kviečiami policijos pareigūnai. Informacija apie atsakovų šeimą perduota Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių paslaugų šeimai padalinio socialiniams darbuotojams, kurie lankosi šeimoje teikia socialinių įgūdžių ugdymo, informavimo, konsultavimo paslaugas. Skyriuje 2017 m. lapkričio 19 d. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad adresu (duomenys neskelbtini), motinai A. E. jos tėvai V. B. ir R. B. nenori atiduoti vaiko. Skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektoriai atvykę į nurodytą vietą, išsiaiškino, kad A. E. kvietė policiją, kadangi jos tėvai nenori atiduoti jos sūnaus D. E.. Pokalbio metu A. E. pasakojo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kvietė policiją, kadangi jos vyras L. E., būdamas neblaivus, ketino panaudoti fizinį smurtą prieš ją, konfliktą matė mažametis D. E.. A. E. nurodė, kad ji su vaiku paliko namus ir kadangi jos tėvai tuo metu buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), nuvyko pas tetą, o 2017 m. lapkričio 17 d. nuvyko pas tėvus. A. E. po kažkiek laiko nusprendus su vaiku grįžti pas vyrą L. E., jos tėvai negrąžino vaiko, todėl ji iškvietė policiją. Nepilnamečio vaiko seneliai V. ir R. B. nurodė, kad L. E. dažnai smurtauja prieš jų dukrą, todėl jie bijojo dėl savo dukters ir vaikaičio D. E. saugumo. Skyriuje 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio posėdžio, kuriame dalyvavo A. E., metu buvo priimtas sprendimas nustatyti D. E. laikinąją globą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 mažamečio D. laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai V. ir R. B.. Šio posėdžio metu buvo sutarta dėl įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti vaiko tėvai, kad vaikas grįžtų į šeimą: 1. spręsti alkoholio vartojimo bei smurto šeimoje problemas; 2. bendradarbiauti su specialistais (socialiniu darbuotoju, psichologu); 3. kreiptis į psichoterapeutą; 4. lankyti tėvystės gebėjimų ugdymo užsiėmimus; 5. bendradarbiauti su vaiko globėjais, domėtis vaiko ugdymu, sveikata, auklėjimu; 6. išlaikyti vaiką finansiškai. Skyrius gavo 2018 m. sausio 5 d. BĮ Vilniaus miesto Socialinės paramos centro (toliau – ir Centras) Pagalbos šeimai skyriaus informacinį pranešimą, kuriame pažymima, kad specialistų apsilankymo metu L. E. buvo agresyvus, todėl siekiant užtikrinti A. E. saugumą, moteriai buvo pasiūlyta laikinai apsigyventi BĮ Vilniaus miesto krizių centre (toliau – Krizių centras). A. E. sutikus, darbuotojai tą patį vakarą moterį nuvežė į Krizių centrą, tačiau kitą dieną A. E. iš jo išvyko ir laikinai prisiglaudė pas savo tėvus V. ir R. B.. Centro Pagalbos šeimai skyriaus informaciniame pranešime taip pat pažymima, kad A. E. lanko Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, atvyksta į visus užsiėmimus, aktyviai dalyvauja grupėse, moteris taip pat reguliariai lanko Pagalbos šeimai skyriaus vyresn. psichologės E. S. individualias konsultacijas. L. E. taip pat lanko Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, lanko Pagalbos šeimai skyriaus vyresn. psichologo J. D. individualias konsultacijas, tačiau akcentuojama, kad L. E. su specialistais kontaktuoja išreikšdamas nepasitenkinimą ir ne visada atsižvelgia į jų rekomendacijas, tačiau nenurodo į kokias konkrečiai rekomendacijas atsakovai neatsižvelgia. 2018 m. kovo 28 d. į Skyrių atvyko laikinieji globėjai V. ir R. B., nurodydami, kad jiems nerimą kelia dukters A. būsena bei negebėjimas savarankiškai pasirūpinti sūnumi. Pasak laikinųjų globėjų, A. E. po patirto vyro smurto atsikraustė gyventi pas juos. Tėvai pasamdė moteriai advokatą, kad ji pradėtų skyrybų su L. E. procesą. Visgi laikinieji globėjai nurodė nežinantys, ar jų dukra išsiskirs su sutuoktiniu, kadangi jau buvo kreipusis į teismą, bet su vyru susitaikė ir procesus nutraukė. Atsakovės A. E. tėvai taip pat nurodė, kad jų dukra niekur nedirba, neturi motyvacijos susirasti darbo ar ieškoti atskiro būsto ir gyventi savarankiškai, jie dukrą visiškai išlaiko. Laikinųjų globėjų teigimu, A. E. 2017 m. lapkričio 24 d. nustatytus įsipareigojimus vykdo iš dalies. 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. BĮ Centro Pagalbos šeimai skyriaus informaciniuose pranešimuose pažymima, kad A. E. tebegyvena pas savo tėvus, moteris bendradarbiauja su socialine darbuotoja, vykdo įsipareigojimus, tačiau A. emocinė būklė yra nestabili, nors medicininių dokumentų nepateikta. Pranešimuose nurodoma, kad dėl nestabilios emocinės būsenos moteris negali savarankiškai rūpintis sūnumi. Darbą su L. E. šeima tęsia Naujininkų seniūnijos socialiniai darbuotojai. 2018 m. balandžio 19 d. Centro Pagalbos šeimai skyriaus informaciniame pranešime pažymima, kad situacija A. E. šeimoje yra pasikeitusi – 2018 m. balandžio 13 d. ji sugrįžo gyventi pas sutuoktinį. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. pranešimo žinoma, kad A. E. išsikraustė iš tėvų namų dėl 2018 m. balandžio 16 d. įvykusio konflikto su motina V. B.. Šeimoje vyksta nuolatiniai konfliktai dėl nepilnamečio D. E. priežiūros ir lankymo. 2018 m. gegužės 8 d. vykusios laikinosios globos peržiūros metu, įvertinus turimą informaciją apie šeimą ir tai, kad nustatyti įsipareigojimai yra tik dalinai vykdomi, priimtas sprendimas laikinąją globą D. E. tęsti. A. E. įpareigota vykdyti 2017 m. lapkričio 24 d. įsipareigojimus, L. E. taip pat pasirašė įsipareigojimus. Atsakovų šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 30-1610 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. liepos 1 d. 2018 m. gegužės 8 d. Skyriuje gautas atsakovų A. ir L. E. prašymas sudaryti bendravimo tvarką su sūnumi, kuris yra globojamas senelių V. ir R. B..

3. 2018 m. gegužės 17 d. Skyriuje susitikimo metu nuspręsta, kad tėvų bendravimas su savo sūnumi vyks kiekvieną pirmadienį 16 val. „Žiburio“ labdaros ir paramos fonde (toliau – Žiburio fondas), stebint specialistams (susitikimo metu dalyvavo Žiburio fondo globos koordinatorė J. L.). Atsakovų šeima buvo pakviesta pirminei konsultacijai 2018 m. gegužės 22 d., kurios metu A. ir L. E. buvo bendradarbiaujantys, išsakė norą matytis su sūnumi, sutiko su numatytomis taisyklėmis, su šeima buvo aptarti galimi scenarijai, vaiko reakcijos ir pan. Pirmasis tėvų ir sūnaus susitikimas įvyko 2018 m. gegužės 31 d. Berniukas į susitikimą atvyko geros nuotaikos, išsakė norą pasimatyti su tėvais, tačiau pasak Žiburio fondo specialistų tik įėjus į kabinetą, tėvams pakvietus vaiką vardu, berniukas atsisuko į juos išsigandęs, ėmė verkti, sakė nenorintis būti su jais kabinete ir išėjo. Su laikinaisiais globėjais V. ir R. B. bei globos koordinatore J. L. berniukas D. E. žaidė lauke. Pakartotinai paklausus, ar vaikas norėtų, kad mama ir tėtis išeitų su juo pažaisti, berniukas atsakydavo, jog nenori ir paminėjus tėvus sunerimdavo. Laikiniesiems globėjams su mažamečiu išvykus atsakovai dalinosi manantys, kad vaikas taip reaguoja į juos, nes yra globėjų nuteikinėjamas. Antrasis tėvų susitikimas su sūnumi D. įvyko 2018 m. birželio 7 d. Berniukas atvyko geros nuotaikos, sutiko eiti į kabinetą, tačiau pamatęs tėvus išsigando, ėmė verkšlenti ir apsisukęs išėjo. Su laikinaisiais globėjais ir tėvais buvo aptartos kitos vaiko ryšių su tėvais palaikymo galimybės. A. E. buvo pasiūlyta su vaiku pasimatyti globėjų namuose arba D. E. atvežti pažaisti į vaikų žaidimo aikštelę, kur biologiniai tėvai galėtų stebėti vaiką per atstumą. Atsakovai tokios galimybės atsisakė, nurodydami, kad verčiau visai su juo nesimatys, nei stebės savo sūnų per atstumą be galimybės su juo pasikalbėti. Ryšį palaikyti siunčiant laiškus, vaizdo įrašus ar dovanėles tėvai atsisakė, motyvuodami tuo, kad nenori palaikyti ryšio su sūnumi per laikinuosius globėjus. L. E. nurodė, kad jie su globėjais nesutaria, konfliktuoja ir verčiau kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir vaiko grąžinimo į šeimą.

4. 2018 m. birželio 19 d. Centro Pagalbos šeimai skyriaus informaciniame pranešime pažymima, kad tos pačios dienos pokalbio su A. E. metu pastebėta nežymi hematoma akies srityje. A. E. teigimu, savaitgalį jos sutuoktinis vartojo alkoholį bei prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Tą pačią dieną surengta bendra konsultacija su Centro Pagalbos šeimai skyriaus vyresn. psichologe E. S.. Atsakovai įsipareigoję lankyti bendras šeimos konsultacijas pas Pagalbos šeimai vyresn. psichologus E. S. ir J. D.. Į bendrą konsultaciją buvo atvykę 2018 m. gegužės 15 d., vėliau nors ir buvo motyvuojami, konsultacijas tęsti atsisakė, motyvuodami gerais tarpusavio santykiais. L. E. apie įvykusį incidentą neužsiminė, o A. E. pateikė kitą informaciją nei anksčiau, teigdama, kad smurto nebuvo, o mėlynė atsirado jai užkliuvus kieme. A. E. atsisakė lankyti E. S. individualias konsultacijas teigdama, kad specialistė yra šališka jos tėvams. A. ir L. E. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, tačiau pokalbiai ne visuomet būna konstruktyvūs. Atsakovai nepripažįsta kylančių problemų, atsisako toliau vykdyti numatytus įsipareigojimus teigdami, kad yra jau pakankamai jų įvykdę, bei nusivylę institucijų darbu, todėl kreipsis į teismą.

5. Nuo 2018 m. liepos 1 d. su atsakovų šeima dirba Centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė J. B.. 2018 m. rugsėjo 13 d. vyko pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo sudaromas pagalbos šeimai planas. 2018 m. gruodžio 12 d. vyko nepilnamečio D. E. laikinosios globos peržiūra. Sudarytas pakartotinis pagalbos šeimai planas. Plane numatyta: 1. intensyvių kompleksinių socialinių paslaugų teikimas šeimai; 2. tarpininkavimas sudarant ir patvirtinant bendravimo su sūnumi laiką; 3. psichologo konsultacijų lankymas; 4. šeimos mediacija; 5. įsiliejimas į darbo rinką bei saugios aplinkos vaikui užtikrinimas. Globos peržiūros metu priimtas sprendimas pratęsti laikinąją globą, siekiant atkurti atsakovų ryšį su sūnumi D.. Atsakovai 2018 m. rugsėjo 13 d. plane numatytus įsipareigojimus vykdė, tačiau nebuvo atkurtas ryšys su sūnumi. Pasak specialistų, kurie stebėjo tėvų ir sūnaus D. susitikimus, atkurti ryšiui su vaiku reikia daugiau laiko, nes vaikas yra prisirišęs prie laikinųjų globėjų, o su tėvais jaučiasi nejaukiai. Pasak ieškovo, nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė, atsakovai įsipareigojimus vykdo dalinai. Centro socialiniai darbuotojai pateikė Tarnybai informaciją apie atsakovų šeimą. A. E. informavo socialinę darbuotoją P. K., kad nuo 2019 m. kovo 4 d. grįžo gyventi pas savo tėvus V. ir R. B., gyvenančius (duomenys neskelbtini), kadangi minėtą dieną ji negalėjo patekti į savo namus (duomenys neskelbtini), nes jos sutuoktinis L., grįžęs po naktinės pamainos, pamiršo ištraukti raktus iš durų spynos, telefonu su vyru susisiekti taip pat nepavyko, nes jis miegojo ir telefono garsas buvo išjungtas. Kitą dieną A. sutuoktiniui parašė žinutę, kad į namus negrįš, nes nori būti tėvų namuose su sūnumi. 2019 m. kovo 14 d. Pagalbos šeimai skyriaus Antakalnio seniūnijos socialinė darbuotoja V. B. lankėsi nurodytu adresu bei patvirtino, kad A. E. minėtu adresu gyvena. A. E. socialinės priežiūros paslaugas nuo 2019 m. kovo 15 d. teikia socialinė darbuotoja V. B.. 2019 m. kovo 19 d. Centro Pagalbos šeimai skyriuje įvyko atsakovų šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo peržiūrėtas ir pakoreguotas Pagalbos planas. Šeimai iškelti/pakoreguoti uždaviniai: 1) susitikimų su vaiku metu laikytis Žiburio fondo numatytos tvarkos ir taisyklių; 2) siekiant pagerinti santykius su sūnaus laikinaisiais globėjais, atnaujinti mediacijos procesą, kuris buvo pradėtas 2019 m. sausio 15 d., tačiau A. ir L. E. iniciatyva nutrauktas, kadangi jie nesutiko dalyvauti bendrose konsultacijose su V. ir R. B.; 3) tęsti Pagalbos šeimai skyriaus psichologės A. Ž. ir socialinės darbuotojos V. P. šeimos ir individualių konsultacijų lankymą; 4) gerinti buitines gyvenimo sąlygas; 5) teikti vaikui išlaikymą; 6) L. E., kreiptis į priklausomybių konsultantą dėl galimos priklausomybės alkoholiui; 7) A. E., integruotis darbo rinkoje. Posėdyje dalyvavę specialistai priėmė sprendimą iki 2019 m. birželio 18 d. tęsti laikinąją globą D. E. globėjų šeimoje. Posėdyje dalyvavo L. E., laikinieji globėjai V. ir R. B., Skyriaus vyriausioji specialistė L. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) vyriausiosios specialistės V. B. ir E. M., Žiburio fondo globos koordinatorė J. L., Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė L. Z., socialinės darbuotojos P. K., V. B. ir V. P.. Atsakovė A. E. į posėdį neatvyko, nors apie posėdį buvo tinkamai informuota. Posėdžio metu telefonu susisiekus su A. ir pasiteiravus neatvykimo priežasties, moteris teigė, kad neatvyko dėl to, jog yra labai susijaudinusi ir jai psichologiškai labai sunku. Paklausus, ar ji planuoja grįžti gyventi pas sutuoktinį, moteris atsakymo nepateikė. L. E. į posėdį atvyko galimai neblaivus, nuo vyro sklido alkoholio kvapas, buvo iškviestas policijos ekipažas girtumui nustatyti, tačiau vyras girtumą tikrinti atsisakė. L. posėdžio pabaigoje, nesutikęs su iškeltais įsipareigojimais, atsisakė pasirašyti Pagalbos plane ir pasišalino. 2019 m. kovo 21 d. atvejo vadybininkei L. Z. ir socialinei darbuotojai P. K. lankantis L. E. namuose (duomenys neskelbtini), pastarasis kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, teigė, kad su niekuo nebendradarbiaus. Nuo 2019 m. gegužės 10 d., L. E. socialinės priežiūros paslaugas teikia socialinė darbuotoja M. M.. 2019 m. birželio 10 d. socialinei darbuotojai R. K. (pavaduojant M. M.) lankantis L. E. namuose buvo pastebėta ir A. E.. 2019 m. birželio 18 d. pranešime Skyriui nurodoma, kad Žiburio fondo globos koordinatorė J. L. 2019 m. kovo 25 d. telefonu bendravo su L. E. ir aptarė susitikimų su sūnumi galimybes. L. E. išreiškė nuomonę, kad jis nepasitiki Žiburio fondu kaip organizacija ir pareiškė nenorintis čia gauti jokių paslaugų ir nesutinkantis, jog susitikimai su sūnumi būtų organizuojami Žiburio fonde. Atsakovas buvo informuotas, kad pasikeitus nuomonei, jis gali susisiekti su globos koordinatore ir tartis dėl susitikimų organizavimo. L. E. taip pat teirautasi, ar jis norintis gauti savaitinę informaciją apie sūnų el. paštu iš laikinųjų globėjų V. ir R. B., tačiau aiškios nuomonės nepateikė, paprašius atsakyti taip ar ne, telefoninį pokalbį nutraukė padėdamas telefono ragelį. Nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. birželio 18 d., L. E. su globos koordinatore daugiau nesusisiekė. A. E. susitikimai su sūnumi D. organizuojami nebuvo, kadangi moteris nuo 2019 m. kovo 4 d. gyveno su tėvais V. ir R. B. ir turėjo galimybę su sūnumi bendrauti namuose. 2019 m. birželio 20 d. buvo planuojamas atsakovų šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, tačiau L. E. el. paštu informavo, kad dėl darbo užimtumo minėtą dieną negalės atvykti, todėl posėdžio data perkelta į 2019 m. birželio 25 d. A. E. taip pat informavo socialinę darbuotoją V. B., kad nuo 2019 m. birželio 17 d. įsidarbino UAB „Palink“, tačiau darbo laiko grafiko nepateikė, teikdama, jog jo nežinanti. 2019 m. birželio 25 d. Pagalbos šeimai skyriuje įvyko atsakovų šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis bei Pagalbos plano peržiūra. Posėdyje dalyvavo laikinieji globėjai V. ir R. B., Tarnybos vyriausioji specialistė L. K., Žiburio fondo globos koordinatorė J. L., Centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė L. Z., socialinės darbuotojos M. M. ir V. B.. Atsakovai į posėdį neatvyko, nors apie posėdžio datą ir laiką buvo tinkamai informuoti. Posėdžio metu, telefonu susisiekus su A. ir pasiteiravus neatvykimo priežasties, moteris teigė, kad dirba ir atvykti negalinti, o L. į telefono skambutį neatsakė. Posėdžio metu atvejo vadybininkė L. Z. informavo, kad atsakovai įvykdė tik du Pagalbos plane (2019 m. kovo 19 d.) iškeltus uždavinius: 1) teikti vaikui išlaikymą (R. B. pateikė nepilnamečio D. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad L. E. tėvų finansinę paramą skyrė 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. gegužės 15 d.); ir 2) A. E. integruotis darbo rinkoje (SPIS duomenimis, A. E. nuo 2019 m. birželio 17 d. įsidarbino UAB „Palink“). Kiti uždaviniai: susitikimų su vaiku metu, laikytis Žiburio fondo numatytos tvarkos bei taisyklių (nuo 2019 m. kovo 19 d. neįvyko nė vienas atsakovo ir sūnaus susitikimas); siekiant pagerinti santykius su D. laikinaisiais globėjais, atnaujinti mediacijos procesą, kuris buvo pradėtas 2019 m. sausio 15 d., tačiau atsakovų iniciatyva nutrauktas, kadangi jie nesutiko dalyvauti bendrose konsultacijose su laikinaisiais globėjais V. ir R. B.; tęsti Pagalbos šeimai skyriaus psichologės A. Ž. ir socialinės darbuotojos V. P. šeimos ir individualių konsultacijų lankymą; gerinti buitines gyvenimo sąlygas; L. E., kreiptis į priklausomybių konsultantą dėl galimos priklausomybės alkoholiui – nevykdomi. Socialinė darbuotoja M. M. informavo, kad L. E. nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, neįsileidžia į namus, į telefono skambučius atsako retai, telefoniniai pokalbiai būna nekonstruktyvūs, kadangi atsakovas bendrauja pakeltu tonu, šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius. Socialinė darbuotoja V. B. informavo, kad bendraujant su A. E. pastebima nuotaikų kaita, dažnas nuomonės keitimas, vangus įsipareigojimų vykdymas. Laikinųjų globėjų V. ir R. B. teigimu, A. jų namuose (duomenys neskelbtini), jau negyvena apie tris savaites, tačiau šios informacijos, socialinei darbuotojai, A. nepatvirtina. Tarnyboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nes tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėvų pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Tarnybos nuomone, būtent atsakovai atsiribojo nuo savo vaiko, juo nesirūpina, vaiko rūpinimosi našta atiteko ne tik seneliams, tačiau ir valstybei. Atsakovas yra teistas, atsakovė nėra teista. Abu atsakovai bausti administracine tvarka. Atsakovas dirba AB „Vilma“, atsakovė dirba UAB „ČILI PICA“. Ieškovo teigimu, atsakovų šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Atsakovai įsipareigojimus vykdo iš dalies, nuo 2016 m. netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo nepilnamečiam sūnui – tėvai negali užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, pasirūpinti jo poreikiais, sveikata, ugdymu, nėra motyvuoti keisti savo gyvenimo būdo, su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja iš dalies, taip pat nėra visiškai atsisakę alkoholio (ieškinio pateikimo dienai informacija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra visiškai nutraukę ryšio su sūnumi, berniukas jiems rūpi, todėl tikintis, jog atsakovai pradės rūpintis vaiku, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, prašo atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus D. E. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi vieną nepilnametį vaiką, nenustatyta, jog jie būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, Tarnybos manymu, iš abiejų tėvų priteistinas po 200 Eur išlaikymas D. mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės (CK 3.195 straipsnis). Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsniu, D. E. nustatytina nuolatinė globa. Laikinieji vaiko globėjai R. B. ir V. B. išreiškė norą būti vaiko nuolatiniais globėjais. Laikinieji globėjai yra sudarę santuoką 1983 m. rugpjūčio 20 d., laikinųjų globėjų pareigas atlieka gerai. Laikinųjų globėjų sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėjais, abu dirba, gauna pastovias pajamas. Laikinieji vaiko globėjai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais. Nepilnamečiam D. E. skirtas atskiras kambarys, jam sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, lavinimui. Laikinieji globėjai nėra teisti, abu bausti administracine tvarka. Žiburio fondo programos mokytojai 2018 m. vasario 15 d. pateikė išvadą, kad R. B. ir V. B. yra pasirengę globoti nepilnametį D. E.. Tarnyba nėra gavusi prašymų kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių rūpintis D. E., todėl prašoma jo nuolatiniais globėjais skirti R. B. ir V. B.. Nepilnamečio D. E. gyvenamoji vieta nustatytina jo globėjų gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas). Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametis D. E. nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi.

6. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį, prašo: 1) ieškinio 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 reikalavimus atmesti; 2) ieškinio 6 reikalavimą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 nustatytą D. E. laikinąją globą ir įpareigoti trečiuosius asmenis V. B. ir R. B. grąžinti nepilnametį D. E. tėvams A. ir L. E.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodo, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka, išskyrus reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 nustatytą D. E. laikinąją globą. Mano, kad kiti ieškovo reikalavimai yra pertekliniai, nepagrįsti ir atmestini, nes ieškovas savo reikalavimus grindžia vien tik jo naudai parinktais, o ne atsakovų naudai liudijančiais įrodymais, pateiktais teismui su ieškiniu, taip pat trečiųjų asmenų nepatvirtintais ir neįrodytais, nepagrįstais teiginiais, kurie įtakavo ieškovo elgesį prieš atsakovų šeimą.

7. Atsakovai atsiliepime išdėsto šias faktines aplinkybes. Nepilnametis D. E., gim. 2015 m. balandžio 14 d. yra atsakovų sūnus ir trečiųjų asmenų vaikaitis. Faktiškai šiuo metu iš atsakovų sūnaus yra atimti tėvai. Ieškinyje teigiama, kad tėvai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir rūpinimo, bet tai nėra tiesa. Tretieji asmenys (laikini vaiko globėjai) nesudarė atsakovams tinkamų sąlygų matytis ir auklėti sūnų, turėdami tikslą sugriauti savo vaikaičio šeimą. Tretieji asmenys specialiai stengdavosi, kad vaikas nematytų nei mamos, o ypač, tėvo, keisdavo vaiko gyvenamąją vietą neatsižvelgdami į vaiko gerovę, meluodavo atsakovei, kad vaikas bus Vilniuje, ten, kur vaikas gyvena, o iš tikrųjų išvažiuodavo su vaiku į Anykščius, tuo neleisdami atsakovams susitikti ir pabendrauti su sūnumi, taigi darė viską, kad tik motina nepamatytų savo sūnaus ir nevyktų sūnaus ir tėvų susitikimai. Ieškinyje teigiama, kad atsakovų šeima ieškovui žinoma nuo 2016 m., teigiama, kad 2016 m. kovo 16 d. atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nors kada iš tiesų atsakovų šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, atsakovams nebuvo žinoma, atsakovai patys nematė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jų šeimoje kas nors yra blogai, atsakovai nepasirašinėjo jokių dokumentų, susijusių su jų šeimos įrašymu į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, o socialiniai darbuotojai, su kuriais atsakovams teko bendrauti po 2016 m. kovo 16 d., teigė jiems, kad atsakovų šeimos paminėtame sąraše nėra. Ieškinyje teigiama, kad atsakovų šeima buvo įrašyta į minėtą sąrašą dėl šeimoje neva vykusių konfliktų, galimai naudojamo smurto, į namus kviečiamų policijos pareigūnų, vartojamo alkoholio, tačiau ieškovas nepateikė teismui, nei 2016 m. kovo 16 d. ieškovo įsakymo Nr. A15-515/16, nei jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.

8. Atsakovų teigimu, visos jų šeimos problemos prasidėjo maždaug prieš penkerius metus. Tretieji asmenys ne tik buvo, bet ir yra linkę kontroliuoti atsakovę, jie pradėjo nederamai kištis į atsakovės šeimos gyvenimą netgi dar prieš atsakovės šeimos sukūrimą ir nuo to laiko atsakovų šeimai nebuvo ramybės. Tretieji asmenys pastoviai kišosi į visus atsakovų šeimos reikalus, kadangi jiems nepatiko atsakovas ir jie reikalavo iš atsakovės, kad ji nutrauktų visus santykius su atsakovu, ir tik po to jie paliks atsakovę ramybėje. Pavyzdžiui, kai tretieji asmenys sužinojo, kad atsakovų šeima laukia vaiko, trečiasis asmuo V. B. (atsakovės motina ir vaiko močiutė) buvo pareiškusi atsakovei: „Kam tas vaikas? Ar tu bent žinai kokia tai atsakomybė? Kam jis tau?“, nors vėliau šiuos žodžius trečiasis asmuo V. B. neigdavo ir tebeneigia iki šiol. Tretieji asmenys vaidina, kad jie labai „myli“ savo vaikaitį ir visur teigia, jog nori jam tik gero. Iš tikrųjų visi trečiųjų asmenų veiksmai nukreipti į atsakovų šeimos iširimą, nors atsakovai vienas kitą ir sūnų iš tikrųjų labai myli. Nuo 2015 m. balandžio 14 d., kai atsakovas pranešė tretiesiems asmenims, kad atsakovai tapo tėvais, seneliai perdėtai veržėsi į atsakovų jaunos šeimos gyvenimą. Kai grįžo iš ligoninės su sūnumi namo, atsakovės motina tuo metu dirbo šokių studijoje ir dienos metu buvo laisva, visą savo laisvą laiką nuo 10 val. iki 17 val. leisdavo pas atsakovus name ir visą tą laiką perdėtai kišosi į atsakovės gyvenimą, pagal V. B. viską atsakovai darė negerai. Atsakovai buvo pervargę nuo trečiųjų asmenų kišimosi į jų šeimos reikalus. Atsakovas buvo gražiai paprašęs duoti šeimai bent jau mėnesį ramybės, bet tai buvo praleista pro ausis. Dėl nuolatinio kišimosi į atsakovų šeimos gyvenimą prasidėjo barniai su atsakovės tėvais. Barnių ir konfliktų eigoje spaudimas iš atsakovės tėvų tik didėjo, ko pasėkoje atsakovai tarpusavyje pradėjo nebesutarti. Tai pamatę atsakovės tėvai, dar labiau atsakovus kiršindavo ir tuo naudodavosi. Tuomet atsakovų šeimoje esant geriems santykiams, trečiųjų asmenų iniciatyva atsakovų šeimai buvo priskirti socialiniai darbuotojai. Pati pirmoji socialinė darbuotoja M. turėjo savo nuomonę apie atsakovų šeimą, tačiau vėliau bendraujant pasijautė, kad ji vykdo atsakovės tėvų paliepimus. Socialiniai darbuotojai atsakovams pastoviai „kišdavo“ psichologus, socialines grupes, kurių jiems nereikėjo. Viena iš socialinių darbuotojų buvo atsakovams prisipažinusi, kad seneliai juos atakuoja ir reikalauja atsakovus labiau tikrinti. Dėl tokio senelių kišimosi ta darbuotoja net išėjo iš darbo, be to atsakovų šeimoje ištisai keitėsi socialinės darbuotojos. Kai prisistatydavo nauja socialinė darbuotoja, reikėdavo prisiminti vėl ir vėl visą atsakovų istoriją iš naujo, jie turėjo vėl nervintis ir pastoviai prisiminti. Atsakovai labai bijo dėl savo sūnaus gerovės. Pasijautė, kad atsakovai jiems nerūpi ir tretieji asmenys tik nori sužlugdyti atsakovų šeimą. Vėlesni atsakovo uošvių ir atsakovės tėvų veiksmai tai ir parodė. Trečiųjų asmenų perdėtas kišimasis į šeimą erzino ne tik atsakovą (jų žentą), bet ir atsakovę (jų dukterį). Tiek atsakovė, tiek atsakovas bandė kalbėtis su trečiaisiais asmenimis, bet be trečiųjų asmenų žinios ir kontrolės atsakovai negalėjo nieko savarankiškai daryti. Tretieji asmenys visais būdais bando sugriauti savo vaikaičio tėvų santuoką. Po sūnaus gimimo (2015 m. balandžio 14 d.), atsakovai, grįžę su vaiku iš ligoninės, neturėjo ramaus vakaro ar dienos be trečiųjų asmenų perdėtų skambučių, lankymosi ir kišimosi. Atsakovė, kaip vaiko mama, apgailestauja, kad buvo įbauginta jos pačios tėvų ir ilgai nenorėjo matyti bei suvokti, kad jos tėvų kišimasis ir šeimos draskymas yra nenormalu. Tiek atsakovė, tiek atsakovas ne vieną kartą bandė susėsti kartu su trečiaisiais asmenimis bei paaiškinti jiems, kad toks spaudimas yra nenormalu. Ir atsakovams tai kėlė įtampą, jie, kaip vyras ir žmona, labai gerai žinojo, jog vaikas yra atsakomybė, buvo gražiai sutarę, kaip augins savo vaiką, bet atsakovai labai apgailestauja, kad to nenorėjo ir nenori suprasti tretieji asmenys, dabartiniai vaiko laikinieji globėjai. Po to, kai trečiųjų asmenų iniciatyva atsakovų šeimai buvo paskirti psichologai Socialinės paramos centre, ne kartą buvo diskutuojama kaip išaiškinti seneliams, kad atsakovų šeimos reikalai ir jų vaiko auklėjimas visų pirma yra atsakovų šeimos reikalas, o ne senelių (trečiųjų asmenų). Atsakovai visada stengėsi palaikyti kuo geresnius santykius su trečiaisiais asmenimis, bet jiems tas netiko. Iki laikinosios globos nustatymo atsakovų sūnus buvo paimamas trečiųjų asmeniu iš atsakovų šeimos pagal bendrą susitarimą, bet kai vaikas grįždavo po apsilankymo trečiųjų asmenų šeimoje, su juo nebuvo įmanoma susitvarkyti. Tretiesiems asmenims buvo paaiškinta, kada atsakovų vaikas eina miegoti, kurią valandą valgo pietus, pavakarius. Bet atsakovų nustatytos vaiko dienotvarkės laikinieji globėjai nesilaikė. Jie buvo tie žmonės, kurie griovė visą tėvų pasitikėjimą savimi. Vaikas grįždavo pervargęs, nemiegodavo, jausdavosi, kad jaučia neigiamą energiją, kuri sukeldavo visai šeimai įtampą. Kai atsakovai bandydavo paklausti trečiųjų asmenų, kas yra ne taip, atsakovams buvo atsakyta, kad vaikui viskas gerai, jis pavalgęs, miegojęs. Tačiau matėsi, kad taip nėra. Į atsakovų rūpestį tretieji asmenys nekreipė dėmesio ir tik šaipydavosi, atseit atsakovės tėvai užaugino tris mergaites ir jie žino, kaip geriau auginti vaikus. Į visus atsakovų barnius su trečiaisiais asmenimis buvo įtraukiami ir kiti giminės, pavyzdžiui, trečiojo asmens R. B. pusseserė, kuri atakavo atsakovų šeimą skambučiais ir nuosekliai ragindavo atsakovę nutraukti santuoką. Atsakovei teko net keisti telefono numerius, užblokuoti jos kontaktus telefonuose. 2017 m. lapkričio mėn., kai atsakovė svečiavosi su sūnumi pas savo tėvus (trečiuosius asmenis), atsakovė su savo motina nuvažiavo į prekybos centrą, o vaikas liko su seneliu. Prekybos centre atsakovė ir jos motina susibarė, todėl atsakovė paliko savo motiną ir išėjo, o kai grįžo į trečiųjų asmenų (savo tėvų) namą, kur buvo likęs berniukas, tretieji asmenys atsakovės neįleido į savo namus, neatidavė tėvams sūnaus ir nuo to laiko atsakovams berniukas nebuvo grąžintas. 2019 m. rugsėjo 4 d. tretieji asmenys atsiuntė į atsakovės telefoną straipsnį „Tau niekas nieko neprivalo“ su komentaru, kad atsakovė griauna sau ir savo vaikui gyvenimus. Atsakovei buvo rašoma, kad nei ji gyvena dukters gyvenimą, nei atsakovas jai bus už tai dėkingas. Tokiais savo veiksmais tretieji asmenys tik gadindavo savo santykius su savo „labai mylima dukra“. 2019 m. lapkričio 21 d. straipsniai apie smurtaujančius vyrus buvo patalpinti V. B. Facebook puslapyje, ir vienas iš tokių straipsnių buvo atsiųstas atsakovei į jos telefoną su komentaru „Paskaityk“. Atsakovė buvo pastoviai erzinama, jai buvo teigiama „su kokiu durniumi tu susidėjai, tau jo nereikia, nes anūkui reikalinga motina“, laikinieji globėjai teigė, kad dukra pasirinko geriantį vyrą, o ne vaiką. Ir visą laiką atsakovei apie tai buvo primenama. Atsakovė paprašė psichologės E. S. pagalbos pasikalbėti su atsakovės motina V. B., bet pastaroji psichologei pareiškė kad, nesupranta, jog perdėtai globoja savo dukrą. Ir po to tik dar labiau lindo ir kišosi į atsakovų šeimos reikalus. Kai atsakovė laikinai gyveno trečiųjų asmenų name, buvo pastebėjusi, kad kažkas pradėjo tikrinti jos asmeninius daiktus, suversdavo spintas, kur gulėjo atsakovės asmeniniai daiktai, kažko ieškodavo. Tretieji asmenys neteisėtai tikrindavo atsakovės telefono pokalbius ir sms žinutes, atsakovės elektroninį paštą. Atsakovė pastebėjo tai šiek tiek vėliau, kai tik jai ateidavo žinutė, arba ji išsiųsdavo laišką, iš karto ateidavo žinutė atsakovės tėvui. Vadinasi tėvai savo dukrą neteisėtai sekdavo. V. B., nerasdama bendros kalbos su atsakove, ir matydama kiekvieną dieną prastėjančiais santykius su atsakove, pradėjo jai siūlyti psichologų ir psichiatrų konsultacijas, teigdama, kad ir tretieji asmenys irgi ten lankosi. Bet po psichologų ir psichiatrų suteiktų konsultacijų atsakovės santykiai su tėvais tik blogėjo. Kai atsakovė būdavo su savo vaiku pas tėvus ir su vaiku žaisdavo, tai ir tuomet tretieji asmenys kabinėjosi prie jų, aiškindavo, kaip jiems reikia žaisti, net persekiodavo, jausdavosi jų nepasitenkinimas net ir anūko elgesiu. Vėliau, kai jau berniukui buvo nustatyta laikinoji globa, tretieji asmenys pakeitė anūkui darželį, ir leisdavo neiti į darželį nei pentadieniais, nei pirmadieniais, kas akivaizdžiai trukdė vaikui tinkamai vystytis. Atsakovė, būdama pas tėvus, jausdavosi blogai, nes atsakovei būnant su sūnumi, vaikas jausdavosi gerai ir nenorėdavo mamos (atsakovės) paleisti iš savo akių, tačiau tretiesiems asmenims tas buvo nepriimtina. Tretieji asmenys nuolat stengėsi vėl įpiršti atsakovei mintį, kad jai reikia išsituokti, kalbėjo, jog pasamdys advokatus ir padės surinkti dokumentus, o kai atsakovė paklausė tėvų, ar jie, po atsakovės santuokos nutraukimo, sūnaus globą perduos jai, tėvai nepatvirtindavo, kad taip ir bus iš tikrųjų. Tačiau, kai ateidavo posėdžių laikas Socialinės paramos centre, trečiųjų asmenų nuomonės pasikeisdavo kaip diena ir naktis. Prie atsakovės jie teikdavo, kad ji gerai rūpinosi sūnumi, gerai su juo žaidžia bei gerai jį moko, jog vaikas yra ramesnis ir laimingesnis būnant kartu su atsakove, nes mato savo mamą. O per posėdžius jau teigė, kad atsakovei vaikas nerūpi, nes ji miega iki 13 valandos, nors iš tiesų taip niekada nebuvo, atsakovė visada keldavosi laiku, susitvarkydavo su sūnumi, vesdavo jį į darželį. Berniukas sunkiai keliasi rytais, vakarais ilgai neužmiega, todėl sūnaus kėlimaisi tiek atsakovei, tiek jam pačiam buvo sunkus. Bet kai visi atsakovės žingsniai stebimi, kiekvienas jos žingsnis komentuojamas ir kritikuojamas pakeltu tonu, tokia nuolatinė įtampa tampa vis sunkesnė. Dėl tokio savo tėvų elgesio atsakovė kreipėsi pagalbos pas socialinius darbuotojus ir psichologus, kurie bandė su jais kalbėtis, bet tai gerų rezultatų nedavė. Kai berniukas jau buvo atimtas iš atsakovų šeimos, socialiniai darbuotojai tikino atsakovus, kad vaikas bus gražintas po 3 mėn., vėliau, jog po 6 mėn., bet vaikas taip ir nebuvo gražintas tėvams. Vėl iš naujo buvo įperšami psichologai ir jų paskaitos. Tai trukdė ramiai dirbti, atsakovas dirbo naktimis, vėliau net darbą teko keisti. O spaudimas iš laikinųjų globėjų niekur nedingo. Tuomet, padėčiai negerėjant, atsakovų šeimai buvo priskirta pirmojo atvejo vadybininkė Butkevičienė, kuri buvo už atsakovų šeimą, iš karto supratusi, kad viskas tik dėl perdėtos laikinųjų globėjų kontrolės. Su šios atvejo vadybininkės pagalba Socialinės paramos centre buvo organizuoti gruodžio ir sausio mėnesių susitikimai su sūnumi. Susitikimai kuo puikiausiai praeidavo, juose dalyvavo tiek laikinieji globėjai, tiek vaiko tėvai, tiek net ir dvi psichologės. Susitikimai buvo suderinami elektroniniais laiškais prieš savaitę. Tačiau šie susitikimai buvo nutraukti būtent laikinųjų globėjų iniciatyva, nes pasak jų Socialinės paramos centre nėra vaikų psichologo ir šis centras neužtikrina vaiko saugumo. Laikinieji globėjai pateikė sąrašą, kuriame jie jau buvo pasirinkę Žiburio fondą. O tai tik apsunkino sūnaus ir tėvų bendravimą. Vėliau Socialinės paramos centras nusišalino ir pareiškė, kad tai atsakovų ir atsakovės tėvų reikalas, ir atsakovai turėtų kreiptis į Žiburio fondą, kuris organizuotų pasimatymus su jų vaiku. Žiburio fonde vyko keli susitikimai, bet kol atsakovai pamatė savo vaiką buvo įvykę dar 3 susitikimai tik su vaikų socialine darbuotoja, kuri nepalaikė vaiko tėvų, vis pabrėždama, kad atsakovai, kaip šeima, turi nusilenkti ir susitaikyti su savo šeimos „vadovais“ – laikinaisiais vaiko globėjais. Kai atsakovė nedirbo, ji suderindavo susitikimus su vaiku dienos metu, tačiau kai atsakovė įsidarbino, tapo neįmanoma suderinti susitikimų su sūnumi per Žiburio fondą, nes jie dirbdavo tik nuo 8 val. iki 17 arba iki 18 val., o atsakovės darbo valandos buvo iki 19 val. Atsakovai nežinojo kur kreiptis dėl susitikimų su sūnumi laiko suderinimo, ir nebuvo žmonių, kurie atsakovams padėtų bendrauti su vaiku. Atsakovai pasiilgdavo vaiko. Tačiau tokiu būdu atsakovės tėvai gavo visišką laisvę vadovauti atsakovų vaiko gyvenimu. Kai pavyko susitikti su berniuku maždaug po 4 mėn., vaikas jau buvo nuteiktas prieš savo motiną ir tėvą ir dėl to kalti būtent laikinieji globėjai. Per vėlesnius susitikimus Žiburio fonde, vaikas pasiilgdavo motinos, o motina jo. Bet iš pradžių su sūnumi buvo labai sunku bendrauti, susitikimo laikas buvo tik 45 minutės, iš kurių apie 20 minučių motina stengdavosi susišnekėti su savo pačios vaiku. Bet tai sekėsi labai sunkiai. Žiburio fondo atstovė nebuvo per daug suinteresuota, kad bendravimai vyktų sklandžiai. Tik vėliau, ji pati, atsakovams dar nežinant apie teismą, tiesiog ėmė ir nutraukė susitikimus su vaiku, sakydama, kad jei atsakovai nori matytis su sūnumi, tai turės eiti tiesiai pas laikinuosius globėjus. O kaip minėta, laikinieji globėjai buvo ir yra iki šiol priešiški atsakovų šeimai. Atsakovai myli savo vaiką ir labai tikisi, kad teismas juos supras, prašo teismo jiems padėti – grąžinti sūnų į savo tikruosius namus, į pilną ir laimingą šeimą. Atsakovų šeimai nėra lengva išlikti, kai visi aplik esantys tik ir reikalauja skyrybų, tačiau jie nori būti tvirta, gera ir pavyzdinga šeima. Atsakovai įsitikinę, kad iš jų šeimos atimtas vaikas niekada nebus laimingas, tad tikisi, jog jų vaikas tėvus turės visada, tiek mamą, tiek ir tėtį. Atsakovai pripažįsta, kad praeityje dėl trečiųjų asmenų daromo psichologinio spaudimo, jų šeimoje kartais vyravo nervinė įtampa, kartais kildavo ir barniai įvairiais šeimos klausimais ir netgi retkarčiais atsakovas L. E. smurtavo prieš atsakovę A. E., tačiau šiuo metu tokių dalykų nėra. Minėta, kad atsakovai nesutinka su ieškovo nepagrįstais ir šališkais teiginiais, kurie klaidina teismą, jog dėl jų šeimos problemų kalti tik atsakovai. Iš tikrųjų, dėl atsakovų šeimoje praeityje vyravusios nervinės įtampos, kalti tretieji asmenys, kurie nekenčia atsakovo ir kurie vietoje to, kad stengtųsi padėti atsakovų šeimai, priešingai, klysdami, jog daro tik geriau, bando įtakoti atsakovų šeimos iširimą, kas yra visiškai netoleruotina. Mano, kad trečiųjų asmenų nesugebėjimas rasti bendrą kalbą su atsakove, įsiklausyti į jos žodžius, pageidavimus, suprasti savo dukters norus ir siekius, išgirsti ir suprasti savo žentą, trečiųjų asmenų užsispyrimas bandant įtakoti atsakovų šeimos iširimą, be kita ko, ir tokias žiauriais metodais, kaip vaiko atėmimas iš atsakovų šeimos, akivaizdžiai parodo trečiųjų asmenų charakterių bruožus, dėl kurių atsakovų šeimoje praeityje vyravo įtampa. Atsakovų teigimu, ieškovas nesąmoningai yra šališkas šalių nesutarimuose, nepagrįstai vykdo tik trečiųjų asmenų norus ir pageidavimus. Atsakovai pagal savo galimybes vykdė visus jiems nustatytus įvairius įpareigojimus ir planus, dalį iš jų jau įvykdė. Atsakovų šeimoje viskas jau susitvarkė, tapo vieninga, draugiška ir mylinti šeima. Berniukas galėtų tinkamai augti ir vystytis atsakovų šeimoje. Šeima gyvena 3 kambarių name su visais patogumais, vaikui skirtas atskiras kambarys, sūnui sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis. Ieškovas neįrodė CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpino vaiku, kol jis buvo iš atsakovų nepagrįstai atimtas. Be paminėto, CK 3.180 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Atsakovų vaiko laikinoji globa buvo nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 (pateiktas teismui). Ieškovas pateikė teismui ieškinį tik 2019 m. rugsėjo 26 d., vadinasi, iki tol egzistavo ieškovo nuomonė, kad <...nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą>. Iš ieškovo pateiktų argumentų neaišku, kodėl pasikeitė ieškovo nuomonė, nes atsakovai iš tiesų stengėsi vykdyti pagal savo realias galimybes jiems nustatytus įpareigojimus, t. y. realiai stengėsi pakeisti savo elgesį į gerąją pusę. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai nebandė susigrąžinti sūnų į savo šeimą, nepakeitė savo elgesio į gerąją pusę, kad jie negali patys auklėti savo vaiko, ir ieškovo prašomas tėvų valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko interesams.

9. Tretieji asmenys, laikinieji globėjai R. B. ir V. B. su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Pasak trečiųjų asmenų, iš ieškinio turinio matyti, kad A. ir L. E. šeimoje sudarytos nesaugios sąlygos tinkamai vystytis ir augti nepilnamečiam vaikui D. E., gim. 2015 m. balandžio 14 d. Trečiųjų asmenų teigimu, vaiko tėvas L. E. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. E., matant nepilnamečiam vaikui, šiurkščiai elgiasi su savo sūnumi D.. Nors ieškovas situaciją šeimoje aprašo tik nuo 2017 m. lapkričio 19 d., tačiau nesaugios sąlygos augti vaikui tokioje šeimoje susiklostė dar gerokai anksčiau, praktiškai nuo pat D. gimimo (nuo 2015 m. vasaros). Tretiesiems asmenims yra žinoma, kad 2015 m. birželio mėnesį A. E. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas (Vilniaus apygardos prokuratūrą) dėl patirto fizinio smurto (padarytų daugybinių sumušimų) prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pastarieji asmenys neturi duomenų apie tai, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, ar atsisakyta jį pradėti, ar jis yra nutrauktas atsakovams susitaikius. Praėjus vieneriems metams situacija šeimoje pasikartojo, t. y. 2016 m. birželio mėn. L. E., būdamas neblaivus, grubiai elgėsi su vienerių metų sūnumi. Dėl šios priežasties A. E. kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tretieji asmenys vėlgi neturi jokių duomenų apie tai, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, ar atsisakyta jį pradėti, ar jis yra nutrauktas šalims susitaikius. 2017 m. lapkričio 14 d. A. E. vėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK) dėl vyro L. E. netinkamo elgesio, kuris, būdamas neblaivus, namuose triukšmauja, kabinėjasi ir neduoda ramiai ilsėtis. Dėl susidariusios įtemptos situacijos šeimoje dar tą pačią dieną A. E., išsikvietusi policijos pareigūnus ir jų lydima, išėjo iš vyro namų kartu su vaiku ir laikinai apsistojo pas savo tetą P. D.. Tą patį vakarą (2017 m. lapkričio 14 d.), tėvams sugrįžus iš sodybos į Vilnių apsigyveno su vaiku pas savo tėvus. 2017 m. lapkričio 19 d. A. E., nuvykusi su mama į prekybos centrą, pasišalino neperspėjus ir, tikėtina, grįžo pas savo sutuoktinį. D. tuo metu buvo paliktas su seneliu jo namuose. Dėl galimo sutuoktinio L. E. psichologinio spaudimo ir padarytos įtakos A. E. 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto 2 PK dėl jos rašyto pareiškimo nenagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių, 2017 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Susidarius tokiai situacijai A. ir L. E. šeimoje, dviejų metų D. pasiliko pas senelius (trečiuosius asmenis). Nors dėl vaiko buvimo pas senelius A. E. neprieštaravo, kadangi ji pati vaiką paliko seneliams, pabėgdama pas smurtaujantį savo sutuoktinį. Ir tik tuomet, kai A. E. grįžo pas savo sutuoktinį L. E., nedelsiant kreipėsi į policijos įstaigą, informuodama apie tai, kad seneliai negrąžina vaiko motinai. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo informuotas Vaikų teisių apsaugos skyrius ir 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3217 D. E., gimusiam 2015 m. balandžio 14 d., nustatyta laikina globa, laikinais globėjais paskiriant vaiko senelius R. B. ir V. B.. 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1610 A. ir L. E. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančios vaikus, apskaitą. Būtina pažymėti, kad per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo jo tėvas L. E. beveik neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nei finansiškai, nei kitokiu būdu. Tuo tarpu A. E. pajamos buvo minimalios (motinystės išmoka). Kiek yra žinoma, A. E. neilgą laikotarpį praleido Vilniaus miesto moterų krizių centre, kur gaudama nemokamas teisines paslaugas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam sūnui D. E. iš jo tėvo L. E.. Atsakovės (vaiko mamos) pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2- 282-88-1019/2016, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo (vaiko tėvo), mokamas kas mėnesį po 200 Eur. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaiko tėvas L. E. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, smurtauja prieš savo sutuoktinę, atsisako bendrauti arba grubiai bendrauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo savo įsipareigojimų teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, atsakovų šeimoje nuolat kyla įvairaus pobūdžio konfliktai, dėl ko į jų gyvenamąją vietą yra kviečiami policijos pareigūnai. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms A. E. iki šiol (atsiliepimo pateikimo dienai) negauna stabilių pajamų dėl dažnai keičiamų darboviečių. Galimai dėl jos psichologinės būsenos ir emocinio nestabilumo ji negali niekur dirbti ilgiau nei vieną ar du mėnesius. Taigi atsakovė darbinių pajamų praktiškai negauna. Tuo tarpu atsakovas L. E., nors ir buvo įsipareigojęs teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau per visą laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo (2017 m. gruodžio 12 d.) yra pervedęs tik 200 Eur, t. y. 2019 m. balandžio 16 d. ir gegužės 15 d. sumokėjo po 50 Eur, o 2019 m. birželio 15 d. – 100 Eur. Taigi D. E. finansiškai išlaiko tik vaiko seneliai – tretieji asmenys R.

10. ir V. B.. Nuo laikinosios globos nustatymo iki šiol (atsiliepimo pateikimo) mažametis D. E. lanko privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Baltų šalelė“. Vaiko tėvai šioje ugdymo įstaigoje lankėsi tik vieną kartą, t. y. 2018 m. vasarą ir trumpai bendravo su D.. Vaiko mama buvo atvykusi su laikinaisiais globėjais keletą kartų jiems pasiimant D. iš darželio. Abu vaiko tėvai taip pat nėra susisiekę su darželio pedagogais nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nors tokia galimybė jiems buvo išaiškinta. 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje įvykusiame susitikime nutarta organizuoti tėvų susitikimus su sūnumi Žiburio fonde. 2018 m. gegužės 31 d. buvo planuojamas pirmasis vaiko susitikimas su tėvais. Berniukas išsakė norą pasimatyti su tėvais, buvo geros nuotaikos, tačiau tik pamačius abu tėvus jis išsigando, pradėjo verkti, išreiškė akivaizdų nenorą būti su jais viename kambaryje. D. išėjus žaisti į lauką ir pasiteiravus, ar jis norėtų, kad ateitų tėvai su juo pažaisti, berniukas sukluso ir neramiai apsidairė aplink, nurodydamas, jog to nenori. Kitas susitikimas įvyko 2018 m. birželio 7 d., tačiau jo metu D. pamatęs tėvus išsigando, pradėjo verkti ir išbėgo iš patalpos. Laikinieji globėjai siūlė, kad vaiko motina gali atvykti pas juos į namus ir susitikti su vaiku arba gali vaiką atvežti į žaidimų aikštelę, kad iš pradžių tėvai galėtų sūnų stebėti per atstumą. Su tokia pasiūlyta bendravimo tvarka vaiko tėvai nesutiko. Laikini mažamečio D. globėjai ėmėsi iniciatyvos ir siūlė galimas vaiko ir tėvų bendravimo alternatyvas, tačiau tėvai be jokio konkretaus motyvo šiuos laikinųjų globėjų pasiūlymus ir pastangas ignoravo. Šias aplinkybes patvirtina pridedami laikinųjų globėjų laiškai, siųsti vaiko teisių apsaugos skyriaus, socialinės paramos centro ir Žiburio fondo darbuotojams elektroniniu paštu. Buvo sutarta rengti ir siųsti tėvams elektroninius savaitinius informacinius pranešimus apie D. pasiekimus, elgesį, įvykius. Medžiaga buvo reguliariai siunčiama tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui elektroniniu paštu. Žiburio fondo specialistams pasiteiravus dėl tokios informacijos poreikio, vaiko tėvas aiškios nuomonės nepateikė ir neišsakė jokios pozicijos. Nuo laikinosios globos pradžios iki šiol (atsiliepimo pateikimo), vaiko mama A. E. dėl nesaugios aplinkos šeimoje, sutuoktinio nuolatinio girtavimo ir smurto kelis kartus laikinai gyveno pas savo tėvus (trečiuosius asmenis), t. y. nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gegužės 12 d., nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d., nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. birželio 10 d. Taigi A. E. pas savo tėvus nuo 2017 m. gruodžio 12 d. yra gyvenusi apie 10 mėn. Visais tais atvejais A. E. buvo sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi, tačiau jos bendravimo su sūnumi kokybė priklausydavo nuo jos psichologinės būsenos. Esant gerai emocinei būsenai ji su vaiku bendraudavo, prižiūrėdavo jį, o esant blogai savijautai, jos domėjimasis vaiku sumažėdavo ir tapdavo apatiškas, mama negalėdavo atliepti mažamečio poreikių. Trečiųjų asmenų ir socialinių darbuotojų siūlymai A. E. kreiptis pagalbos į specialistus (psichologus, psichiatrus) buvo ignoruojami. Nors buvo dedamos laikinųjų globėjų, socialinių darbuotojų pastangos motyvuoti tėvus atstatyti ryšį su vaiku, tačiau dėl vaiko tėvų apatiškumo to padaryti nepavyko. Dėl A. ir L. E. nuolatinių konfliktų šeimoje, nuo vaiko gimimo momento (apie 4,5 m.) atsakovė A. E. yra išėjusi iš šeimos gyvenamojo būsto (kuriame gyvena su sutuoktiniu) tiek su mažamečiu vaiku, tiek viena apie 20 kartų. Pirmaisiais kartais atsakovei laikinai apsistojus pas savo tėvus (trečiuosius asmenis), A. tėvams teigdavo žadanti spręsti susidariusias problemas, įsidarbinti, gyventi savarankiškai, pradėti santuokos nutraukimo procesą, netgi jai buvo suteikta nemokama teisinė pagalba. Deja, dėl nestabilios emocinės ir psichinės būsenos, nesuprantamos priklausomybės nuo smurtaujančio vyro, po kurio laiko ji vėl grįžta pas sutuoktinį ir, savaime suprantama, būdama jo poveikyje, dėl esamos situacijos kaltina tik savo tėvus. Bandant spręsti situaciją bei pagerinti atsakovės ir trečiųjų asmenų santykius dėl mažamečio vaiko interesų, VĮ „Paramos vaikams centre“ buvo inicijuotas mediacijos procesas, tačiau po pirmų konsultacijų E. šeima atsisakė tęsti mediacijos procesą. Laikinoji globėja V. B. 2019 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į centrą dėl mediacijos proceso atnaujinimo su dukra, tačiau iki šiol (atsiliepimo pateikimo) tai padaryti nepavyksta. Laikinųjų globėjų teigimu, pasireiškia vaiko motinos emocinis nestabilumas. A. E. pabėgdama nuo sutuoktinio ir laikinai gyvendama su tėvais, pirmomis dienomis/savaitėmis planuoja keisti savo gyvenimą, žada pradėti santuokos nutraukimo procesą, deda pastangas susirasti darbą ir pradėti savarankišką gyvenimą, kad galėtų pati pasirūpinti savimi ir savo sūnumi. Tuo epizodiniu laikotarpiu A. pripažįsta, kad jai reikia rimtos, ilgalaikės psichologo, psichiatro pagalbos ir jos neatsisako, tačiau viskas pasikeičia jai atnaujinus bendravimą su sutuoktiniu, kuris įtikina ją grįžti pas jį. Nuo 2019 kovo mėn. iki birželio mėn. atsakovė lankėsi pas psichiatrą V. A. „Ąžuolyno“ klinikoje. Tuo laikotarpiu buvo stebimas ryškus atsakovės psichologinės būsenos gerėjimas. Po kurio laiko motyvacija keisti savo gyvenimą sumažėja ir pradedama ieškoti kontakto su sutuoktiniu, pastebimai ir akivaizdžiai sumažėja dėmesys vaikui. Galimai dėl tvirtos valios neturėjimo, dėl pasidavimo vyro įtakai ir dėl nepakankamų pastangų atsakovei nepasiseka ilgesniam laikui įsitvirtinti ir darbo rinkoje. Laikinųjų globėjų manymu, esant tokiai A. E. emocinei būsenai, ji pati, kaip mama, pasirūpinti vaiku yra nepajėgi, o gyvendama kartu su girtaujančiu ir smurtaujančiu vaiko tėvu ir visiškai būdama nuo jo priklausoma (tiek finansinės, tiek emocinės priklausomybės prasmėmis), ji negeba užtikrinti vaiko saugumo ir jo raidai palankių gyvenimo sąlygų. Pasisakydami dėl nepilnamečio D. E. ugdymo, emocinių ir socialinių poreikių, laikinieji globėjai nurodo, kad po laikinosios globos nustatymo D. emocinė būsena buvo itin sunki: naktį pabudęs pradėdavo klykti, susiriesdamas į kamuoliuką ir neleisdavo prie jo prisiliesti, šaukdavo „tėte, ne“. Būdavo atvejų, kad dienomis krisdavo ant žemės ir verkdavo, būdamas 2,5 m. amžiaus berniukas beveik nekalbėjo. Vaikų reabilitacijos centre 2018 m. balandžio 27 d. buvo atliktas vaiko raidos vertinimas DISC metodika, diagnozuotas bendras vaiko išsivystymo lygio atsilikimas vertinant jo amžių galimai dėl nepatikslintų emocijų sutrikimų vaikystėje (F93.9). Rekomenduoti psichologo ir logopedo užsiėmimai. Laikinieji globėjai, vadovaudamiesi specialistų rekomendacijomis, užtikrino, kad D. gautų reikalingas paslaugas, ilgalaikę ir nuoseklią logopedo ir psichologo pagalbą. D. sudarytos sąlygos lankyti savaitinius logopedo užsiėmimus darželyje, VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centre“. Taip pat D. lankė logopedo ir psichologo užsiėmimus VšĮ „Antakalnio poliklinika“ vaikų vystymosi sutrikimų intensyviosios reabilitacijos centre. Praėjus vieneriems metams, 2019 m. vasario 26 d. – kovo 13 d. atliktas pakartotinis vaiko raidos vertinimas. Raidos vertinimo rodikliai jau atitinka berniuko amžių, tačiau terapijos metu nustatyta D. išlikusi išreikšta baimė tėčiui. Rekomenduota tęsti logopedo ir psichologo užsiėmimus. Socialiniams darbuotojams atvykus į laikinųjų globėjų namus konstatuota, kad yra sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos mažamečiam vaikui vystytis ir augti. Dėl laikinųjų globėjų priežiūros ir vaiko ugdymo šiuo metu D. tapo emociškai ramesnis, drąsesnis, konfliktines situacijas bando spręsti kalbėdamas, o ne rėkdamas. Berniuko kalba stipriai patobulėjo, D. savo mintis reiškia aiškiai, ilgais sakiniais, stengiasi teisingai pasakyti žodžius. Berniukas darželyje prisiriša prie ugdytojų, vaikų, drąsiau susipažįsta su naujais žmonėmis. D. tampa vis savarankiškesnis, taip pat yra aktyvus berniukas, rodo iniciatyvą, dažnai šypsosi, yra mandagus, noriai bendrauja, pasipasakoja ir įvardija, kas patinka ar nepatinka. Laikinųjų globėjų teigimu, iš ieškinio priedų turinio matyti, kad vaiko tėvai nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos, menkai bendradarbiavo su institucijomis ir pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, lankydavosi ne visuose posėdžiuose, taip pat siūlant įvairius susitikimo su vaiku variantus, juos ignoruodavo (vaikui jautriai reaguojant į tėvus). Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų jo priedų turinio, atsakovai negebėjo įvykdyti kartu su jais sudarytuose pagalbos planuose iškeltų uždavinių, siekiant pokyčių, kad būtų sudarytos sąlygos grįžti vaikui į šeimą. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad atsakovai nekeičia savo elgesio ir tokiu būdu išreiškia nenorą susigrąžinti sūnų į šeimą ir jį auginti. Vaiko tėvų socialiniai įgūdžiai nėra pakankami, kadangi vaikas socialiai buvo apleistas ir neprižiūrimas. Priešingai, vaiko buvimas globėjų šeimoje padėjo susiformuoti bendravimo, buitiniams, socialiniams ir kitiems berniuko įgūdžiams. Dėl aplaidumo, girtavimo ar visiško abejingumo vaiko tėvai vengia tinkamai atlikti savo pareigas sūnui, todėl sąmoningai savo kaltais veiksmais neįgyvendina tėvų pareigų. Laikinųjų globėjų vertinimu, sprendimas nustatyti D. E. nuolatinę globą, vaiko globėjais paskiriant R. B. ir V. B., taip pat berniuko gyvenamąją vietą nustatyti su paskirtais nuolatiniais globėjais geriausiai užtikrintų mažamečio interesus – vaikui tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėtų jo dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaikų globai keliamus tikslus. Tretiesiems asmenims žinoma sunki atsakovų šeimos finansinė situacija, todėl jie prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes ir iš vaiko tėvų priteisti minimalų išlaikymą nepilnamečiam vaikui. R. ir V. B., būdami nepilnamečio D. seneliais, pirmiausia jaučia moralinę atsakomybę pasirūpinti vaikaičio gerove ir tinkamai užtikrinti jo poreikių tenkinimą. Netgi atsakovams neteikiant išlaikymo, tretieji asmenys yra pajėgūs patys pasirūpinti vaiko interesais ir tinkamai patenkinti būtinuosius ir kasdienius vaiko poreikius.

11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti, 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo L. E. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. E.. Ieškovo atstovės teigimu, Tarnyba turėjo signalus dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui: šeimoje buvo kviečiama policija, pati A. pasakydavo, kad jos sutuoktinis girtas, į vadybos posėdį atsakovas atėjo neblaivus, taigi tai jau nevaldomas elgesys su alkoholiu. Nepilnamečio motina nevartoja alkoholio. Tarnyba neturi naujų duomenų dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui. Skirdama laikiną globą Tarnyba rėmėsi trečiųjų asmenų paaiškinimais, kad jų dukra A. dėl savo psichologinės būklės negali pasirūpinti vaiku, pvz. nuvežti į darželį, pagaminti maistą. Ieškovės atstovė nurodė, kad ne visi socialiniai darbuotojai skundėsi A. ir L. E. šeima. Nepilnamečio D. tėvams netiko bendravimas su vaiku: 1) skype netiko, 2) laikini globėjai netinka, taigi, Tarnybos nuomone, susidaro įspūdis, kad tėvai nenori atkurti santykio su vaiku. Ieškovės atstovė akcentavo, kad patys tėvai ne kartą prašė organizuoti susitikimus su vaiku be laikinųjų globėjų. Pasak ieškovės atstovės, tėvai neatstatė savo emocinio ryšio su vaiku, nors byla vyko keletą metų. Anksčiau atsakovai su socialiniais darbuotojais bendradarbiavo tik iš dalies. Šiuo metu situacija šiek tiek yra pagerėjusi, atsakovai pradėjo bendradarbiauti su specialistais, tačiau tarp vaiko ir tėvų nesusiklostė emocinis ryšys. Atsakovai skambindavo sūnui, tačiau vaikas dažnai atsisakydavo bendrauti su tėvais, o tai suponuoja išvadą, kad tėvai neatkūrė ryšio su vaiku. Taigi atsakovai iki galo nesugebėjo atliepti vaiko interesų. Nors tėvai siekia bendrauti su vaiku, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepilnamečio D. mama (atsakovė) susipykdavo su sutuoktiniu, palikdavo vaiką augti seneliams (tretiesiems asmenims), o tai ir atsiliepė vaiko pripratimui prie senelių, taigi tame yra pačios A. E. kaltė. Vaiko tėvai, kurie yra pilnamečiai, dirbantys, todėl jų suaugusių pareiga atkurti emocinį ryšį su savo vaiku. Atsakovai vengia prisiimti atsakomybę dėl pačių nepakankamo rūpinimosi, nesiėmė pakankamų veiksmų, kad vaiką susigrąžintų į savo šeimą ir galėtų patys juo rūpintis. Iš Žiburio fondo bei Anykščių globos centro duomenų matyti, kad vaiko tėvo (atsakovo) ryšys su vaiku labai silpnas, tėvas nesistengia jį atkurti, to nedarė ir anksčiau. Vaikas savo gyvenamąją vietą laiką pas senelius. Tėvai nėra pasiruošę savarankiškai auginti sūnų, tenkinti savo vaiko poreikių. Pažymėjo, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik kaip prevencinė priemonė. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė prašė, kaip alternatyvų reikalavimą taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis).

12. Teismo posėdžių metu atsakovas L. E. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su A. susituokė 2014 m. rugpjūčio 23 d. Nuo pat susipažinimo su A. tėvais (trečiaisiais asmenimis) jautė iš jų pusės priešpriešą, atsakovas suprato, kad A. tėvams jis nepatinka, nepritampa prie jų šeimos. R. B. dar iki vestuvių pasakė atsakovui, kad pastarasis niekam tikęs. Šį pokalbį atsakovas bandė užmiršti, taigi su A. susituokė. Atsakovui pranešus, kad A. pagimdė berniuką, R. B. tik abejingai pasakė „tai ir gerai“. Seneliai be jokio pagrindo kaltindavo, kad neva atsakovas bandė pagrobti savo sūnų. Konfliktai su trečiaisiais asmenimis prasidėjo dar A. laukiantis sūnaus, nuo vaiko gimimo jie (konfliktai) tik didėjo, kadangi tretieji asmenys be paliovos kišosi į atsakovų šeimos gyvenimą ne tik su patarimais, bet ir nesibaigiančiais priekaištais: tai vaiką ne taip paėmei, tai ne taip maitini, tai vaiko neatiduoda iš Anykščių, be to ne viena socialinė darbuotoja yra pasakiusi, kad seneliai daro joms spaudimą, socialinės darbuotojos keitėsi labai dažnai. A. tėvas R. B. nuo pat vaiko mažų dienų grasindavo, kad imsis visų įmanomų priemonių dėl atsakovų šeimos iširimo klausdamas, ar atsakovas turi daug pinigų. To pasėkoje atsakovai trečiųjų asmenų pagalbos atsisakė, nes norėjo savarankiškumo. Dėl nepaliaujamo trečiųjų asmenų kišimosi į atsakovų šeimą, tarp atsakovų atsirado įtampa, dėl A. tėvų elgesio kildavo konfliktai, porą kartų net buvo apsistumdę. 2016 m. atsakovas dirbo UAB „Litpolstas“, gaudavo 700-800 Eur darbo užmokestį. Atsakovas akcentavo, kad atvejo vadybininkai keitėsi labai dažnai, kiekvieną sykį naujam atvejo vadybininkui, reikėdavo pasakoti savo šeimos istoriją, ir taip be galo. Be to, Tarnyba iškėlė atsakovų šeimai nesuderinamus uždavinius, tuo pačiu metu turėjo ir dirbti, ir dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose, ir lankyti psichologo konsultacijas, ir derinti laiką susitikimams su vaiku. Taigi nebuvo sudaromos sąlygos nei dėl matymosi su sūnumi, nei dėl jo susigrąžinimo į šeimą. Be to vaikas buvo per mažas bendrauti nuotoliniu būdu skype ar messenger programomis, jis nekoncentravo dėmesio. Susitikimai ketvirtadieniais buvo organizuojami Centre vieną kartą per savaitę, patalpoje dalyvaudavo 7-8 suaugę žmonės, tarp jų ir laikinieji globėjai, bei vaikas. Savaime suprantama, kad esant tokiai daugybei žmonių mažas vaikas jaučiasi blogai arba apskritai išbėga iš kambario. Atvejo vadybininkei J. B. organizuojant susitikimus su vaiku Vilniuje, Kauno g. 3, jie būdavo sėkmingi, vaikas su tete (taip sūnus vadindavo tėvą) žaisdavo, kalbėdavo, piešdavo. Atsakovai prašydavo, kad susitikimai būtų organizuojami nedalyvaujant tretiesiems asmenims, tačiau toks tėvų prašymas nebuvo tenkintas. Atsakovai, vykstant teismo procesui, telefonu kreipėsi į Žiburio fondą dėl bendravimo su sūnumi organizavimo, tačiau gavo atsakymą, kad kol vyksta procesas bendravimas nebus organizuojamas. Neoficialiai tėvai su vaiku kelis sykius buvo susitikę darželyje „Baltų šalelė“, berniukas norėjo važiuoti kartu, tačiau darželio direktorė pasakė, kad darželis nėra pasimatymų vieta ir uždraudė atsakovams lankytis darželyje. Visur buvo sudarytos sąlygos, kad tėvai negalėtų prieiti, domėtis vaiku, laikini globėjai nepalengvino sąlygų, nesistengė, jog D. grįžtų į savo namus, priešingai, jie tik darė trukdžius. Mano, kad laikini globėjai daro labai įtaką vaikui, jų tikslas įtikinti, jog jo tėvai labai blogi. Pats berniukas nei matė, nei žinojo, kad neva namuose buvo girtaujama, mušamasi, pykstamasi, vaikas buvo per mažas, jog tai prisimintų, net jei tai ir būtų įvykę. Vaiko pasiteiravus, iš kur žino, kad neva tėtis mėtė jį į lovytę, geriama, sūnus aiškiai atsakė „senelis sakė“. Pažymi, kad jei ir pykdavosi, tai ne prie vaiko. Pats vaikas į susitikimus net 14 kartų neatėjo, nelipo iš mašinos. Žiburio fonde pirmi susitikimai vyko pakankamai gerai, vaikas buvo linksmas, apsikabindavo, žaisdavo ir pan. Po kelių gerai pavykusių susitikimų Anykščių centre, tėvai išgirsta, kad vaikas pasako „aš pas jus negyvensiu, nes jūs geriate, mušatės“. Tai akivaizdus vaiko nustatymas prieš jo tėvus. Žiburio fondas buvo nustatęs taisykles visiems: tiek vaiko tėvams, tiek ir laikiniesiems globėjams, tačiau tretieji asmenys nustatytų taisyklių nesilaiko: pakeitė ne tik vaiko darželį, gydymosi įstaigas, bet ir gyvenamąją vietą (miestą). Pasisakydamas dėl vaiko paėmimo iš šeimos, atsakovas nurodė, kad susipažino su byla, kurios medžiagoje nėra pagrįstų duomenų, kodėl sūnus buvo paimtas iš mamos, vienoje vietoje parašyta viena priežastis, kitoje vietoje jau kita priežastis, o jau šio posėdžio metu buvo pasakyta, kad pati mama A. paliko savo vaiką. Priešingai, pati A. nebuvo įleista į tėvų (D. senelių) namus, policijos pareigūnai lipo per tvorą, kad patektų į laikinų globėjų namus, vaikas tiesiog buvo neatiduotas mamai, nors gal mama tuo metu norėjo su vaiku nueiti tik į parduotuvę, ar pas kitą giminaitį. Tarnybos darbuotojai juk neatvažiavo į tėvų namus, nerado jų girtaujančių, besimušančių, nesugebančių pasirūpinti savo vaiku, tokių sąlygų Tarnybos atstovai nenustatė. Jokio smurto šeimoje nebuvo, vaiko nedrausmindavo fizinėmis bausmėmis, nuo 2017 m. lapkričio mėn. jokių problemų dėl alkoholio atsakovas neturi, nei jį vartojo (jokios priklausomybės nebuvo), nei dabar nevartoja. Priešingai, pats R. B. posėdžio metu patvirtino, kad kvietė policijos pareigūnus dėl neva atsakovo neblaivumo, tačiau neblaivumas nebuvo nustatytas, policijos pareigūnai įspėjo R. B. dėl atsakomybės už melagingus iškvietimus. Pagrindinė šios bylos priežastis – tai trečiųjų asmenų ir atsakovų konfliktas.

13. Teismo posėdžių metu atsakovė A. E. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tėvai (tretieji asmenys) atsakovę visą gyvenimą kontroliavo, būnant mieste kas 10 min. rašydavo sms, prašydavo siųsti nuotraukas kur ir su kuo ji bendrauja, būdavo net sekama ir pan. Tas pats vyko ir po dukters santuokos sudarymo. Su atsakovės tėvais santykiai pakriko dar iki santuokos sudarymo. Atsakovė pritarė jos sutuoktinio išsakytai pozicijai dėl trečiųjų asmenų kišimosi į atsakovų šeimą ir kai atsakovės tėvų buvo paprašyta nesikišti, tada prasidėjo purvo pylimas, stengiamasi atsakovus sukiršinti, norėjo tiek dukrą, tiek žentą laikyti po B. padu. Atsakovės tėvai atėmė iš jos vaiką, taigi berniukas nenusipelnė gyventi pas vagis. Tarnyba palaiko ne vaiko, o laikinų globėjų interesus, o tai prieštarauja vaiko interesams. Atsakovės tėvas R. B. nuo pat supažindinimo su Laurynu, jo nemėgo, jis jam netiko, todėl visada dukrą įkalbinėdavo skirtis, teigdamas, kad atsakovei Vilniuje yra nupirktas butas, kuriame ji galės gyventi tik su vaiku, be L.. L. niekada prieš sūnų nenaudojo smurto, vaiką atsakovai drausmindavo bendravimu, žaidimais, bet ne fizinėmis bausmėmis. Atsakovų namai būdavo sutvarkyti, valgyti padaryta, vaikas prižiūrėtas. Dėl nepakeliamo trečiųjų asmenų kišimosi į atsakovų šeimą, kurstymo nutraukti santuokinius ryšius, nepaliaujamo kontroliavimo, net ir įtraukiant giminaičius, atsakovai gyveno pastovioje psichologinėje įtampoje. Kartais kildavo konfliktai, kurių metu vienas kitam pasakydavo ir negražių dalykų, iš nevilties apsistumdydavo, dėl to ir būdavo mėlynės. Šiuo metu atsakovai labai gerai sutaria, pasidalina pareigomis. Sutuoktinis atsakovės neatribojo nuo draugų ir kitų asmenų, atsakovė su sutuoktiniu gyvena savo noru. Nutraukti santuokos niekada nenorėjo, tėvas to visada norėjo, jo liepiama rašydavo pareiškimus policijai dėl neva esančio smurto. Iš Membershop atsakovę atleido tik tėvo „dėka“, mediacijos proceso atsisakė būtent tėvas. 2016 m. atsakovė nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl atsakovų šeimą išlaikė tik sutuoktinis L. E.. Būtent trečiųjų asmenų paskatinta atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo sūnui, kuris buvo tenkintas ir iš atsakovo sūnaus D. išlaikymui priteista 200 Eur kas mėnesį. Būdavo momentų, kai atsakovė su vaiku gyveno atskirai nuo sutuoktinio, L. kaip mokėdavo, taip atsakovę palaikydavo. 2017 m. lapkričio 16 ar 17 d. kvietė policiją dėl L. elgesio (neblaivumo ir keliamo triukšmo). 2017 m. lapkričio 19 d., norėdama grįžti pas sutuoktinį, buvo iš tėvų namų Anykščiuose išvaryta, o sūnus D. liko su trečiaisiais asmenimis, kurie apie 2 val. kalbėjo su Tarnybos darbuotoja, dėl šio įvykio A. iškvietė policijos pareigūnus. Atsakovė siekia apginti savo šeimą, kurią sudaro ji, jos sutuoktinis ir sūnus D.. Per 6 m. pasikeitė labai daug socialinių darbuotojų, būtent jiems ir Tarnybai tėvai (tretieji asmenys) vadovavo ir kišosi, visas šis reikalas yra trečiųjų asmenų kerštas, o vaikas yra kaip šantažo priemonė. Atsakovės tėvai iš jos atėmė gyvenimo prasmę, jau 6 m. jie stengiasi atimti sūnų, visais įmanomais būdais trukdo atkurti ryšį su vaiku, kadangi D. neturi savo asmeninio telefono, atsakovei tenka skambinti į V. B. telefoną, tačiau atsakovės motina pradeda kalbą apie kitus šeimos asmenis, klausinėja atsakovės kur ji šiuo metu dirba, kaip jaučiasi ir pan., tokiu būdu nesuteikdama galimybės mamai pasikalbėti su sūnumi, nors skambutis būtent skirtas tik pokalbiui su sūnumi. Atsakovė nurodė, kad tretieji asmenys visada suranda priežasčių, kad tik nebūtų įmanoma susisiekti su sūnumi, nes kai tik sutartu laiku A. paskambina, jos motina V. B. pasako, jog šiuo metu D. su seneliu parke važinėjasi su paspirtuku, arba žaidžia kieme, arba D. nėra namuose ir pan., liepdama skambinti po 10-15 min. Ir tokios situacijos kartojasi ištisai. Atsakovės teigimu, berniukas turi gyventi su savo tėvais. Atsakovė Žiburio fonde į susitikimus su vaiku kartais atvykdavo tik viena, nes L. dirbdavo, jo darbas pamaininis, o Žiburio fondo darbo laikas nuo 8 iki 17 val. Atsakovės darbo laikas nuo 7 iki 15.30 val. Norėdami bendrauti su sūnumi atsakovai kreipėsi į Žiburio fondą, tačiau atsakovei buvo atsakyta „skambink savo tėvams dėl susitikimo su vaiku, kol vyksta teismo procesas Žiburio fondas ne prie ko“. Atsakovai bandydavo bendrauti su vaiku messenger programa, tačiau berniukui kalbėtis trukdydavo seneliai, ypač V. B.. Atsakovai visada siekė, kad bendravimas su sūnumi vyktų nedalyvaujant tretiesiems asmenims.

14. Atsakovų atstovas advokatas Leonid Pšelincev ieškinį prašė atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad vaikas buvo neteisėtai ir nepagrįstai paimtas iš tėvų, nes tuo metu vaikui realiai negrėsė nei fizinis, nei moralinis smurtas, vaikas buvo paimtas remiantis tik prielaidomis ir laikinųjų globėjų apkalbomis. Ieškinys grindžiamas pasenusiais duomenimis (2016 m.), Tarnyba daro prielaidas, kad atsakovų šeimoje vyko konfliktai, vartojamas alkoholis, galimai ir smurtas, tačiau jokių įrodymų nepateikta. Nuo 2019 m. atsakovų šeimoje įvyko teigiama atmosfera, jie vienas kitą palaiko, tėvai vykdo visų institucijų nurodymus. Atsiliepimai apie atsakovus yra teigiami. Darbuotojai nemato jokių kliūčių vaiką grąžinti tėvams, tačiau Tarnyba užmerkia akis į šias aplinkybes, palaikydami tik laikinųjų globėjų poziciją. Tarnyba ir laikini globėjai išnaudoja vaiką, vaikas nuteiktas prieš tėvus, o visų šių akivaizdžių aplinkybių, Tarnyba nemato. Kuo daugiau bendraus tėvai su vaiku, tuo greičiau atstatys ryšį, nei Tarnyba, nei laikini globėjai negalvoja ką vaikas pasakys, kai užaugs. Vaiko interesas yra kuo greičiau grįžti į savo biologinių tėvų šeimą. Amoralu neleisti tėvams auginti savo sūnų. Vaiko apklausa teisme parodė, kad jis negali paaiškinti savo elgesio tėvų atžvilgiu. Vaikas tiesiog tapo įkaitu savo senelių. Vaiko nuomonė nėra imperatyvi, tokio amžiaus vaikas negali tinkamai suvokti kas atitinka jo interesus, o kas ne, tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Tarnyba nurodo, kad tėvų pastangos susigrąžinti vaiką yra minimalios, tačiau jų charakteristikos ir medicininės pažymos teigiamos, jie lanko psichologus ir kursus, abu tėvai vykdo visus nustatytus institucijų uždavinius. Kadangi šioje byloje daromos prielaidos, tai ir atsakovų atstovas padarys prielaidą, kad dabartinė vaiko būsena kilusi dėl to, jog jis paimtas iš savo tėvų, būdamas visiškai mažas, vaikas negalėjo net suvokti dalykų, kuriuos jis dabar pasakoja senelio žodžiais. Seneliai manipuliuoja vaiko nuomone, vaiko dabartinis elgesys susijęs su trauma, patirta kai buvo paimtas iš šeimos, o ne dėl to, kad jo tėvas rūkė ir (ar) vartojo alkoholį. Byloje daug duomenų, patvirtinančių atsakovų vykdomus iškeltus uždavinius, visi kiti reikalavimai yra pertekliniai ir laužti iš piršto. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato tėvų valdžios apribojimo sąlygas: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Taigi tik esant nurodytoms sąlygoms teismas gali priimti sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Šioje byloje tokių sąlygų nėra, atsakovai neprivalo atkurti savo ryšio su trečiaisiais asmenimis B.

15. Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad savo dukters A. niekada nekontroliavo. Dar prieš atsakovams susituokiant tretieji asmenys sakė, kad atsakovų santykiuose ne viskas gerai. Vestuvės įvyko rugpjūčio mėnesį, o jau spalį A. skambino su ašarom, skųsdavosi nevykstančiomis statybomis ir L. savaitgaliniais neblaivumais. Pati dukra pasakodavo apie atsakovų šeimoje vykstančius nesutarimus, pas ją matėsi mėlynės, ant kaklo smaugimo žymė – L. kėlė ranką prieš A.. Trečiasis asmuo pripažino, kad siūlė atsakovams būstą nes pas juos vyko statybos/ remontas, A. pati prašė pagalbos dėl santuokos nutraukimo. Gimus D. problemos tik didėjo. 2015 m. birželio mėn. įvyko pirmas A. išėjimas iš sutuoktinio namų. Šalia trečiųjų asmenų buto Vilniuje, Rinktinės g. yra prokuratūra, trečiasis asmuo su A. važiavo automobiliu, jis sustojo prie prokuratūros pastato, A. parašė pareiškimą dėl smurto šeimoje, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atsakovams susitaikius. Po šio įvykio A. 2 mėn. gyveno Anykščiuose pas trečiuosius asmenis, po to pabėgo ir grįžo į (duomenys neskelbtini) pas L.. 2015 m. spalio 24 d. A. antrą kartą po kivirčo savo šeimoje grįžta pas tėvus, ir vėl pabūna apie porą mėnesių. 2016 m. kovo mėn. ir vėl kivirčas, A. trečią kartą išeina iš sutuoktinio. Iki vaiko globos A. net 8 kartus su vaiku buvo išėjusi iš L. namų. A. su sūnumi, kai jis būna pas trečiuosius asmenis, bendrauja gražiai, jai išeinant D. verkia, nori, kad mama būtų namuose. Nuo 2019 m. liepos mėn. A. daugiau pas trečiuosius asmenis negyvena. Tretieji asmenys jau visus metus nesikiša į A. šeimą: kur ji nori ten ir dirba, kokį nori šunį, tokį ir augina, kur nori, ten eina. 2020 m. sausio 9 d. A. būnant pas trečiuosius asmenis Vilniuje svečiuose, ji bendravo su D., berniukas prašė jos niekur neiti, likti čia, prie lifto atsimojavo rankyte. Iš laikinosios globos 18 mėn. A. net 10 mėn. gyveno pas trečiuosius asmenis, taigi ryšys su vaiku buvo. Gyvenant Anykščiuose A. nebuvo emocinių sutrikimų, tik persikėlus į Vilnių, kai A. mokėsi 8 klasėje, atsirado emocinių bėdų. Prieš 15 m. A. nustatyta manjakinė depresija, gal dėl to ji yra priklausoma nuo L., ji tapo L. šešėliu. Nepilnametis vaikaitis D. pas trečiuosius asmenis gyvena dėl patiriamo smurto šeimoje. Trečiųjų asmenų šeimoje D. saugus, jam sukurtos visos sąlygos augti. Berniuko raida buvo sutrikusi, naktimis vaikas šaukė „teti, ne“, kam nors atėjus pas trečiuosius asmenis į namus, vaikas slėpdavosi po stalu, berniukui reikėjo psichologo konsultacijų – vaiko gydytoja davė siuntimą pas psichologą dėl didelių berniuko emocijų ir pasiūlė logopedo paslaugas. Trečiasis asmuo negalintis 100 proc. patvirtinti, kad psichologo konsultacijos susijusios su tėvu. D. bijodavo didesnio būrio žmonių (daugiau nei 5 žmonių). Prašė nupirkti jam kardą, kuriuo gintų mamą. D. neturi emocinio ryšio su tėvais, patekęs į svetimą aplinką (pas tėvus) jis patirtų didelę emocinę traumą. Trečiasis asmuo nurodė, kad pas psichologus buvo bendrų trečiųjų asmenų ir A. susitikimų. Plane numatytos mediacijos sesijos E. šeimai. Pirmas mediacijos procesas inicijuotas A. iniciatyva, po kelių sesijų A. ir L. E. atsisakė mediacijos proceso. Vėliau V. B. siūlė atnaujinti mediacijos procesą, tačiau E. nepareiškė sutikimo. A. finansinės galimybės buvo ribotos. L. E. gal tik 2 kartus paskambino trečiajam asmeniui reikšdamas norą, kad vaikas savaitgaliais būtų pas jį, tačiau R. B. atsakė, jog viską reikia spręsti per Žiburio fondą. Trečiojo asmens teigimu, jie netrukdė atsakovams matytis su vaiku. Kontaktų su žentu Laurynu trečiasis asmuo neturi, telefonai blokuoti; sveikino L. tik vestuvių proga ir su vaiko gimimu. L. E. kaip asmenybė labai sudėtinga, jis negerbia moterų ir yra vienvaldis lyderis, nepripažįsta taisyklių – pas jį yra tik jo taisyklės; bet koks malonus, paprastas, tėviškas patarimas jam sukeldavo pyktį, neva kaip kišimasis į jo šeimą. A., tiek prieš laikinąją globą, tiek ją nustačius, pastoviai skusdavosi sutuoktinio elgesiu: jis geria, neįleidžia jos į namus, nesigirdavo, kad L. jai kažką padovanojo ir (ar) kad gražiai vakarą praleido. Pati A. pasirinko būti su Laurynu, o ne su vaiku. R. B. teigimu, socialiniai darbuotojai kartais būna „ir be ausų, ir be akių“. 2018 m. liepos 1 d. pasikeitus įstatymui iš Savivaldybės globos byla perėjo Socialinių paslaugų centrui. Nauja atvejo vadybininkė nebuvo susipažinusi su byla. Trečiojo asmens teigimu, byloje nebuvo medžiagos dėl susitikimų su vaiku, todėl jis paprašė protokolo, su kuriuo susipažinęs pastebėjo, kad jame nebuvo nurodyti visi pasisakymai, taigi protokolo turiniui turėjo pastabų, jas išsakė. Su minėta atvejo vadybininke nebuvo atgalinio ryšio. 2018 m. gruodžio 12 d. posėdžio metu iš atvejo vadybininkės tretieji asmenys sulaukė priekaištų, be to protokole buvo įrašyta netiksli informacija: piešinius piešė R. B., o ne L. E.. 2019 m. sausio 8 d. po vakare vykusio susitikimo, 18.35 val. R. B. gavo el. laišką, kuriame taip pat buvo nurodyta netiksli informacija. Tretiesiems asmenims teko rašyti skundus, socialinė darbuotoja buvo pakeista. Apibendrindamas R. B. nurodė, kad CK aiškiai apibrėžtos sąlygos dėl tėvų valdžios apribojimo. Byloje pakanka duomenų, kad tėvai nesirūpina vaiku. Tėvai privalo išlaikyti vaiką, per 5 laikinosios globos metus abu tėvai skyrė tik 885 Eur, nors pagal teismų praktiką tėvai privalo mokėti ne mažiau kaip 1 MMA. D. išlaikymui valstybė skyrė virš 30 000 Eur. Priemonių plane prašyta, kad išlaikymą tėvai turėtų skirti pagal galimybes, ar tokia suma (885 Eur) padalinus iš 5 metų, yra pakankama vaiko išlaikymui. Jei vaikas grįžtu gyventi pas tėvus, ar jam būtų skirta kita suma. Tai tik parodo, kad tėvai atsakomybę perkelia kitiems asmenims, piktybiškai neteikė išlaikymo vaikui. Tėvai nesirūpina vaiko sveikata, per paskutines 10 d. ligos nė karto nepaskambino, nepasiteiravo apie vaiko sveikatą. Į visas šeimos gydytojo konsultacijas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki dabar tėvai nė karto nebuvo apsilankę, D. e.sveikata puslapyje tėvai taip pat nesilanko, nesukluso dėl vaikui išrašytų siuntimų. Tai patvirtina, kad tėvai nesirūpina vaiku. D. jau 5 mėn. lanko pirmą klasę, tačiau tėvai nė karto nesikreipė į pedagogus, nesidomi vaiko ugdymo, to nedarė ir D. lankant darželį. Dėl paties priemonių plano, uždavinių vykdymo: teigiama, kad pagrindinė priežastis yra konfliktas tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, tačiau tai ne pagrindinė priežastis. Priemonių plane ne kartą buvo įtrauktas mediacijos procesas, teigiamas mediacijos procesas užtikrina sveiką vaiko bendravimą su artimaisiais. Minėta, kad atsakovai nenorėjo tęsti mediacijos proceso. Vaiko interesai tėvams, konkrečiai L. E., yra nesvarbūs ir tas nesikeičia. Byloje girdi priekaištus dėl vaiko nuteikimo, tretiesiems asmenims teismas nėra įprastas dalykas, todėl jie kalba automobilyje ar namuose dėl ikiteisminių tyrimų, dėl smurto, dėl šios bylos medžiagos, taigi neatmeta galimybės, kad tokius pokalbius girdėjo ir D.. Tėvai nuvylė berniuką: 4 mėn. neįteikė kalėdinės dovanos, praeina pro automobilį, kuriame sėdi vaikas, rūkydami, net neatkreipdami dėmesio į vaiką. Tėvams reikės daug pastangų, kad D. vėl juos pamiltų. Tėvai tik sako, kad nori susigrąžinti vaiką, bet Socialinės paramos centro duomenys patvirtina, kad E. nededa pastangų į teikiamą pagalbą, nėra motyvuoti susigrąžinti vaiką į šeimą (2020 m. rugpjūčio 18 d. duomenys). Per 3 m. tėvai nedėjo pakankamai pastangų, kad D. norėtų grįžti pas tėvus. Tėvai nė karto neparodė berniukui nuotraukų kur jis gyvens, kur miegos, kur ruoš pamokas. D. daugiau kaip 5 m. gyvena pas trečiuosius asmenis, ten yra jo namai, jis išmoko vaikščioti, kalbėti, skaityti, ten kur D. gyvena dabar jis turi draugus, ten yra jo mokykla, baseinas, taigi visas D. pasaulis yra pas laikinuosius globėjus, ir būtų neteisinga išplėšti vaiką iš savos saugios aplinkos. Specialistai, kurie dirba su šeima ir vaiku, patvirtina, kad dar nėra atkurtas pakankamas ryšys tarp tėvų ir vaiko. Teismo posėdžio metu puikiai matėme, kad D. yra pasirinkęs su kuo gyventi, kur gyventi, netgi ką vadinti mama. Šiandien yra pagrindas tenkinti ieškinį, jei teismas manytų, kad tokių duomenų nepakanka, prašo taikyti vaiko atskyrimą.

16. Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad gimus vaikui A. kas 2-3 mėn. grįždavo pas trečiuosius asmenis susinervinusi, skųsdavosi neišsimieganti ir, kad slenka plaukai. Ant A. kaklo mėlynes pastebėjo kai D. buvo tik 1 mėn., V. B. teigimu, A. buvo išsigandusi. Tuo pačiu A. bėgdavo ir iš trečiųjų asmenų namų, vėliau rašydavo sms žinutes klausdama patarimų ką jai daryti. Sakydavo, kad L. kiekvieną vakarą ateidavo su alkoholio buteliais. Grįžusi pas sutuoktinį, trečiuosius asmenis ignoruodavo, neatsiliepdavo į skambučius, neatsakydavo į sms žinutes. 2017 m. liepos mėn. tretieji asmenys (tėvai) A. nematė net 5 mėn., per tuos 5 mėn. nematė ir vaikaičio. 2017 m. rugsėjo pabaigoje V. B. paskutinį kartą buvo E. namo kieme (duomenys neskelbtini). L. E. visas savo problemas stengdavosi suversti tretiesiems asmenims. 2022 m. rugsėjo 1 d. Anykščiuose vaikaitis pradėjo lankyti mokyklą, į šventę atvyko ir mama, linksma, gražiai atrodanti, maloniai bendraujanti. Tretieji asmenys ją pakvietė į D. namus. A. domėjosi vaiku, jo kambariu, domėjosi ir trečiaisiais asmenimis, kaip jie gyvena, dukra labai maloniai bendravo, apžiūrėjo augalus. Išvažiuojant abi (A. ir mama) apsikabino, abi verkė. Važiuodama autobusu A. V. B. siuntė sms žinutes, dėkojo, kad galėjo gražiai pabendrauti. V. B. teigimu, priešpriešos nėra, ji išgalvota, kad būtų galima nukreipti dėmesį nuo svarbių dalykų, vykstančių atsakovų šeimoje. Atsakovai trečiuosius asmenis kaltina, kad jie yra blogi žmonės, tačiau trečiųjų asmenų namų durys yra visiems atviros. V. B. akcentavo, kad D. darželį pakeitė tik dėl pandemijos, visi žmonės buvo išginti iš miesto, kadangi tretieji asmenys Anykščiuose turėjo savo nuosavą namą, savo kiemą, kur vaikas galėjo žaisti, todėl nereikėjo baimintis dėl kitų asmenų kontaktų; be to darželiai buvo užsidarę, taigi tretieji asmenys Anykščiuose ieškojo darželio, nes Vilniuje esantis darželis „Baltų šalelė“ neturėjo priešmokyklinės grupės, todėl bet kokiu atveju reikėtų ieškoti darželio. Anykščiai yra antrieji trečiųjų asmenų namai, nuo 2020 m. pavasario visada gyveno tik Anykščiuose. D. turi atskirą didelį savo kambarį, kuriame berniukas turi viską. Anykščiuose vaikas eina pėsčiomis į mokyklą, užtrunka tik 5 min., Vilniuje tenka vargti kamščiuose. D. nuo pirmųjų dienų lanko baseiną, palygino kainas: Vilniuje, Ozo baseine kaina 100 Eur/mėn., o Anykščiuose tik 5 Eur/ mėn. D. lanko ir Eikido treniruotes, jis judrus, toks užsiėmimas jam labai patinka. Per šiuos 3 m. iš atsakovų negavo atsiprašymo, kad jie suklydo ir buvo blogi tėvai, taigi negalima patikėti, jog atsakovai sugebės pasirūpinti mažamečiu vaiku. D., nors ir buvo mažas, tačiau pats išpasakojo, kad tėtis mušdavo mamą ir patį vaiką. D. nenori gyventi pas tėvus, savo norą gyventi pas senelius vaikas išsakė ir teismo posėdžio metu, prašo teismo atsižvelgti į išsakytą vaiko norą. Prašo teismo suteikti vaikui galimybę augti be smurto.

17. Trečiųjų asmenų atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodo, kad tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė. Tokioje byloje turi atsižvelgta į vaiko interesus, jo teises. 2015 m. birželio mėn. A. E. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl savo vyro L.. 2016 m. vasario 3 d. Tarnyba įspėjo atsakovus dėl atsakomybės už vaiko priežiūrą. 2016 m. kovo 16 d. Tarnybos vedėjas priimtu įsakymu įrašo E. į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Atsakovai neskundė šio įsakymo. Vaikų teisių apsaugos darbuotojai vertino atsakovų šeimą, jų gebėjimą auginti vaiką. 2017 m. gruodžio 12 d. nustatyta laikinoji globa, tretieji asmenys V. ir R. B. paskirti laikinaisiais globėjais, šio įsakymo atsakovai taip pat neskundė. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų apribojimo sąlygas: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl vaikui nesaugios aplinkos namuose: 2015 m. birželio 15 d. gautas A. E. pareiškimas dėl smurto šeimoje kai sūnui buvo tik 2 mėn., po to A. ir L. E. susitaikė. 2015 m. birželio 17 d. vėl A. E. pareiškimas. 2015 m. lapkričio 15 d. surašytas šeimos aplankymo aktas. 2016 m. balandžio 11 d. protokole buvo konstatuojama, kad sutuoktinio interesai iškeliami aukštesni už vaiko interesus. A. E. atvyko į Krizių centrą, bandoma apriboti tėvo teisę matytis su vaiku. 2016 m. birželio 17 d. priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo sūnui po 200 Eur kas mėnesį. 2016 m. spalio 4 d. gautas informacinis pranešimas, kad vaikas nenori eiti namo, taip pat tėvai 2016 m. lapkričio 16 d. drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis. Atsakovai ribojo senelių (trečiųjų asmenų) bendravimą su vaikaičiu, jiems teko kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, byloje buvo pasiektas taikus ginčo išsprendimas, tačiau ir jo L. E. nesilaikė. 2017 m. balandžio 12 d. vaikas nukrito nuo lovos, susimušė galvą, 2017 m. spalio mėn. L. E. pradėjo stipriau gerti svaigiuosius gėrimus. 2017 m. lapkričio 14 d. A. E. kreipėsi į policiją dėl netinkamo L. E. elgesio, būdamas neblaivus neleidžia ilsėtis. Kai vaikui buvo 2,7 mėn. A. E. apkaltino trečiuosius asmenis, kad jie negrąžina nepilnamečio D.. 2017 m. gruodžio 12 d. nepilnamečiam D. nustatyta laikinoji globa, o 2018 m. gegužės 14 d. atsakovų šeima įrašyta į rizikos apskaitą. 2017 m. gruodžio 19 d. A. E. apsigyveno Krizių centre dėl savo saugumo, o kitą dieną išvyko ir apsigyveno pas savo tėvus R. ir V. B.. A. E. nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. gyveno savo tėvų šeimoje ir turėjo galimybę bendrauti su sūnumi, o L. tokio noro neišreiškė. 2018 m. balandžio 3 d. A. E. neigiamai veikia jos būsena, ji su draugės pagalba, apsigyveno viešbutyje, tačiau kitą dieną grįžo pas sutuoktinį. 2018 m. rugsėjo 20 d. A. pabėga iš savo sutuoktinio namų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 19 d. atsakovas galimai atvyko neblaivus į atvejo vadybos posėdį. Atsakovų šeimoje yra nesaugi aplinka vaikui: žaidimų terapijos metu vaikas išreiškė, kad jis bijo tėčio, kuris jį ir mamą muša, mama verkia. Šeima nesugebėjo užtikrinti vaiko saugumo. Dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pati A. E. kreipėsi dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo 2016 m. birželio 15 d. iki vaiko pilnametystės, dar nesant laikinos globos nustatymo. Dvejus metus nebuvo atlikta jokių pavedimų. Atsakovas nuolat dirbo AB „Vilma“, taigi turėjo galimybę teikti išlaikymą vaikui. Atsakovė išlaikymo taip pat neteikė, prie vaiko poreikių tenkinimo neprisidėjo. 2021 m. gruodžio 11 d. A. E. atliko pirmą 150 Eur išlaikymo pavedimą. Nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. iš atsakovų mokėjimai nebuvo atlikti. Taigi atsakovai vaiko išlaikymo pareigą vykdė epizodiškai, nepastoviai. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. lapkričio 22 d. iš abiejų tėvų buvo pervesta bendra 775 Eur suma, tai parodo atsainų tėvų požiūrį į vaiko poreikius. Atsainų požiūrį parodo ir tėvų nesidomėjimas vaiko ugdymu, sveikata: D. buvo nustatytas sveikatos sutrikimas, sunki emocinė būsena. 2,7 mėn. berniukas visai nekalbėjo, D. lankė logopedo ir psichologo užsiėmimus. 2019 m. pakartotinai atliktas vaiko ištyrimas: atitiko nuo 48-51 mėn. vaiko gebėjimus, tačiau terapijos metu nustatyta, kad išlikusi baimė tėčiui, buvo nesavarankiškas, bijodavo patalpų, kuriose daug žmonių, rėkdamas išreikšdavo norą išeiti iš patalpų. Ugdymo įstaigoje „Baltų šalelė“ vaiko tėvai buvo atvykę tik vieną kartą, trumpai bendravo su vaiku. Nesinaudojo teise bendrauti su šios įstaigos darbuotojais, sveikata pradėjo domėtis tik nuo 2021 m. ir tik elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tėvai būtų apsilankę pas vaiko gydytoją. Tėvai tik bylos nagrinėjimo metu imitavo domėjimąsi vaiko ugdymu ir jo sveikata. Svarbiausias klausimas, kuris byloje turi būti išspręstas: tėvų ir vaiko ryšio palaikymas. 2018 m. įvyko pirmasis susitikimas su tėvais Žiburio fonde, 2018 m. birželio 17 d. analogiškas bendravimas – vaikas išbėgo iš patalpos verkdamas. A. E. nesutiko palaikyti santykius su sūnumi ir matytis su vaiku laikinų globėjų namuose. Dėl visų šeimoje esančių nesutarimų A. E. kaltino savo tėvus (laikinuosius globėjus). 2019 m. lapkričio 14 d. A. E. nurodė, kad L. E. su vaiku susitikti nenori, vėliau susitikimai A. iniciatyva nutraukti. Po 10 mėn. atsakovai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, teismas tokį prašymą tenkino. Prasidėjus pandemijai susitikimai vyko nuotoliniu būdu, tačiau jie nebuvo sėkmingi. Vaiko ir tėvų susitikimai buvo atnaujinti pasibaigus pandemijai. Mama iš anksto nesiruošdavo vaiko susitikimams. Vaiko apklausos metu teisme vaikas nurodė, kad nenori apsilankyti tėvų namuose, jis prisiminė, kad tėtis rūkė lauke, tėtį apibūdino kaip piktą. Vaikas net 14 kartų atsisakė lipti iš automobilio ir susitikimai su tėvais neįvyko. A. E. piktindavosi, kad susitikimuose dalyvauja laikinoji globėja V. B., atsakovė kalbėjo pakeltu tonu. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, bendravimas vykdomas Anykščių centre. Bendravimas vyksta tik tarp vaiko ir mamos, o tarp tėvo ryšys neatkuriamas, tėvas visiškai pasyvus. Per 3 m. tėvai nesugebėjo atkurti emocinio ryšio su vaiku, kurį reikia atkurti, kad vaikas lauktų ir norėtų susitikti su tėvais. Apie 20 kartų A. E. buvo palikusi vyro namus, jai buvo teikiama nemokama teisinė pagalba, tačiau dėl nesuprantamos jos priklausomybės nuo sutuoktinio, ji grįžo pas L. E.. A. ir L. E. iniciatyva mediacijos procesas nebuvo pradėtas, savo šeimos problemų naštą atsakovai bando permesti laikiniesiems globėjams. Atsakovai, nuo vaiko paėmimo iš šeimos, vangiai bendravo su institucijų darbuotojais, vaikas atsisakydavo eiti į susitikimus su tėvais. Sutinka su ieškinio reikalavimais laikinai apriboti tėvų valdžią. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. seneliai gyvena su vaikaičiu, t. y. jau penkerius metus, juos sieja didelis ryšys, V. ir R. B. yra tinkami globėjai. Vaikas su tėvu neturi jokio ryšio, o su motina toks ryšys tik bandomas atkurti. Laikini globėjai nekliudė motinai bendrauti su vaiku, jos bendravimas su vaiku buvo tik epizodinis. Parengiamųjų priemonių reikia, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir teises, kurie yra svarbesni už pačius tėvus. Nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvais, susiformavęs nes tėvai su vaiku nebendravo. Trečiųjų asmenų atstovės teigimu, vaiko gyvenimas su tėvais neįmanomas. Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų palieka spręsti teismo nuožiūra, nes tretieji asmenys pajėgūs pasirūpinti vaiko interesais. Mano, kad yra pagrindas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą.

18. Atsakovų atstovas, pasinaudodamas replikos teise, nurodė, kad dauguma į bylą pateiktų įrodymų jau yra pasenę, praėjo nemažai laiko, pasikeitė visos bylos aplinkybės. Atsakovai vykdo visus atvejo vadybininkės, socialinių darbuotojų ir psichologės patarimus, kaip įmanydami stengiasi atkurti ryšį su vaiku. Visos atsakovų pastangos įrodytos byloje esančiais pagalbos planais, susitikimų protokolais, liudytojų, kurie aktyviai paskutiniu metu dirba su atsakovų šeima, parodymais. Vaikus turi auginti tėvai, išskyrus išimtinius atvejus. Šiuo atveju nėra tokio išimtinio atvejo. Tretieji asmenys pakankamą išlaikymą gauna iš valstybės. Nagrinėjamu atveju susidaro nuomonė, kad tretieji asmenys rūpinasi ne vaiku, ne jo interesais, o savo asmeniniais interesais. Pasisakytina ir dėl vaiko išgyvenimų, kai jis buvo atskirtas nuo tėvų, berniuko bloga sveikatos būklė būtent ir galėjo būti dėl atskyrimo, o ne dėl netinkamo elgesio su juo. Tretieji asmenys ir teisme bando auklėti savo dukrą A., nori, kad ji elgtųsi taip, kad A. patiktų jiems, neleidžiant dukrai gyventi savarankiškai. Laikini globėjai nesupranta, kad jų nuomonė nėra absoliuti tiesa. Pastarųjų metų įrodymai priešingai nei teigia ieškovas ir tretieji asmenys, patvirtina, kad tėvai siekia atkurti ryšį su vaiku. Tretieji asmenys tik kaltina tėvus, tačiau viso teisminio nagrinėjimo metu nebuvo išsakyta, o ką gi jie patys darė ar daro, kad ryšys su vaiku būtų atkurtas, apart tik formalaus vaiko atvežimo į susitikimus su tėvais.

19. Trečiųjų asmenų atstovė, pasinaudodama replikos teise, nurodė, kad atsakovų advokatas akcentavo, jog vaikas neteisėtai buvo paimtas iš šeimos pažeidžiant teisės aktus, tačiau tai tik deklaratyvūs jo teiginiai. Byloje atsakovai neteikė priešpriešinių reikalavimų, įsakymų atsakovai neskundė net ir vėliau, prašydami atnaujint terminą apskundimui. Pareikšta buvo, kad moralinis smurtas, ieškinys grindžiamas tik prielaidomis. Tačiau pati A. kreipėsi į policiją dėl smurto šeimoje, bei prieš vaiką. Vaiko teisių kontrolieriaus rašte nurodyta, kad šaukiama ant vaiko, burna užkišama skuduru. Taigi į tokius atvejus buvo sureaguota. 2016 m. A. išeina iš sutuoktinio namų į Krizių centrą, vėliau apsistoja pas giminaičius ir tėvus. 2018 m. pavasarį L. E. nustatytas 2,6 promilių girtumas, jis padaro eismo įvykį, taigi alkoholis buvo vartojamas ir negalima teigti, kad atsakovų šeimoje nebuvo problemų. Atsakovų teiginiai, kad byla grindžiama senais duomenimis (2016 m.), tai akivaizdu, tačiau ir nuo 2017 m. iki 2019 m. duomenys byloje yra, mama daugiau dėmesio skyrė susitikimams su vaiku, tėtis noro nerodė, įvyko tik keli normalūs susitikimai su vaiku. Vėliau vaiko ir mamos bendravimas nutrūko ir tik po kreipimosi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tėvai po truputį bando bendrauti su vaiku. Vaikui reikia pakankamai laiko, kad jo nuoskaudos užsimirštų. Susitikimai Anykščiuose vyksta noriai, vaikas ateina į juos. Šiuo atveju sprendžiamas ne tarpusavio problemų klausimas, tačiau sprendžiamas klausimas dėl ryšio su vaiku atkūrimo. Ar nuo 2019 m. buvo vykdomos tėvų pareigos, domėjimasis vaiku, jo ugdymu, sveikata. 2021 m. el. paštu kreiptasi į Antakalnio polikliniką, ir el. paštu – į mokyklą, bet nesikreipta į šeimos gydytoją ir pan. Vienas iš reikalavimų yra palaikyti ryšį su vaiku ir telefonu, perduoti informaciją per koordinatorę. Telefonu ryšys vangus, nuo 2022 m. spalio mėn. įvyko tik 2 skambučiai. Atvejo vadybos posėdžiuose nėra priimtas sprendimas, kad tėvai pasiruošę auginti vaiką savarankiškai. Tarnyba atstovauja vaiko interesus, o ne tėvų. Patys tėvai turi dėti daug pastangų, valios, kantrybės. Galima pasidžiaugti, kad mama aktyviai stengiasi atkurti ryšį su vaiku, tačiau tėtis yra pasyvus; vaiku domimasi tik žaidimo forma. Taigi vaikas nėra pasirengęs grįžti į šeimą. Valstybė vykdo už tėvus pareigą, kai tėvai neteikia išlaikymo. Tai yra atsainus požiūris į vaiko interesus, atsakovai per visą laiką sumokėjo tik 885 Eur vaiko išlaikymui. Gal šis faktas parodo, kad tėvai neišgali rūpintis vaiku. Toks pareigų nevykdymas patenka į sritį dėl tėvų pareigų nevykdymo. Buvo išsakyta, kad negalima remtis vaiko nuomone, tačiau trečiųjų asmenų atstovė neįžvelgia, jog vaiko nuomonė prieštarautų jo interesams. Negalima sutikti, kad 2017 m. kai D. buvo paimtas iš šeimos, jis patyrė didelį stresą. Vaikas nebuvo paimtas policijos pareigūnų iš tėvų, priešingai, pati mama paliko vaiką seneliams, po ko A. kreipėsi į specialistus, bet buvo nuspręsta vaiką palikti ten, kur jis buvo (pas trečiuosius asmenis). Per psichologės užsiėmimus vaikas pasakojo apie smurtą prieš jį, prieš mamą, ir jis buvo pasiruošęs ginti mamą. Atsakovai tiek baigiamosiose kalbose, tiek replikose nurodo, kad stengiasi atkurti ryšį su vaiku, taigi patys pripažįsta, jog ryšys nėra atkurtas. Nagrinėjant šią bylą teismas aktyvus – taigi gali būti taikomas vaiko atskyrimas. Mano, kad yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią, arba tenkinti ieškinį iš dalies ir taikyti vaiko atskyrimą. D. turi pats norėti gyventi pas tėvus, dabar to dar nėra.

20. Liudytoja E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Pagalbos šeimai poskyrio specialiste. 2019 m. kovo pabaigoje atvejo vadybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl atsakovų šeimai paslaugų teikimo, posėdžio metu dalyvavo nepilnamečio tėtis, su mama pokalbis vyko telefonu. Liudytojos teigimu, nuo tėvo sklido tarsi alkoholio kvapas – ar vartotas alkoholis, ar tik juo apsipilta, buvo iškviesta policija, tačiau L. E. atsisakė tikrintis blaivumą. Tėčio reakcijos liudytoja neprisimena. Dirbant Socialinės paramos centre liudytoja dalyvavo nustatant nepilnamečiui laikinąją globą, bendravo tik su laikinaisiais globėjais, su tėvais betarpiškai nebendravo. Alkoholio vartojimas negalėjo būti pagrindinė priežastis vaiko laikinajai globai, sprendžiant dėl laikinosios globos yra vertinamos kompleksinės priežastys, kurių, šiuo atveju, liudytoja tiksliai nepamena.

21. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Pagalbos vaikui ir šeimai poskyrio specialiste. 2019 m. kovo pabaigoje liudytoja dalyvavo atvejo vadybos posėdyje. Skyriuje buvo gauta Kontrolieriaus pažyma, nes laikinieji globėjai kreipėsi su skundu dėl netinkamų atvejo vadybininko pareigų atlikimo. Į pirmiau nurodytą atvejo vadybos posėdį atvyko E., liudytoja pajautė, kad nuo jo sklinda specifinis kvapas, kaip alkoholio. Liudytoja pasakė apie juntamą kvapą socialinei darbuotojai ar atvejo vadybininkei, nepamena kuriai iš jų, buvo iškviesta policija, tačiau E. atsisakė tikrintis blaivumą. E. nebuvo agresyvus. Išvykus policijai atvejo vadybos posėdis buvo tęsiamas. Kai liudytoja dirbo Vaiko teisių skyriuje, į kitus organizuojamus posėdžius E. nebuvo atvykęs, jis skambindavo telefonu, pranešdavo kodėl negalėdavo atvykti, dažniausiai dėl darbo negalėdavo atvykti. A. dalyvaudavo visuose atvejo vadybos posėdžiuose. Tikriausiai pagrindas buvo įrašyti E. šeimą į socialinės rizikos sąrašą. Kokios E. šeimoje buvo problemos pasakyti negali, nepamena.

22. Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba vaikų darželyje „Baltų šalelė“ logopede. Su D., kai jam buvo 2,5 m., pradėjo dirbti 2017 m. rudenį dėl kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos. Berniukas mėgo būti vienas, jam buvo sudėtinga kolektyve. Liudytoja dirbo su motorika, siekė išmokyti garsų tarimą, žodžius, nes vaikas kalbėjo garsiažodžiais „katytė – miau, šuniukas – au“. Liudytojos teigimu, logopedo reikėjo ir anksčiau, nes 2,5 m. vaikai kalba sakinukais, palaiko akių kontaktą. D. neturėjo akių kontakto, akytes uždengdavo. Liudytoja matė, kad D. turi problemų su kitais vaikais: nebuvo draugiškas, uždaras, atimdavo žaislus iš kitų vaikų. Liudytojai užsiėmimų metu vaiko paklausus apie mamą, berniukas uždengdavo akytes ir atsiguldavo ant stalo, paklausus apie tėtį vaikas susijaudindavo, todėl nieko ir neklausinėdavo daugiau. Apie mamą vaikas nenorėjo kalbėti. Berniuko tėvai su liudytoja nebendravo. Liudytoja nurodė, kad ir kitiems vaikams panašiai būna, kol jie pripranta prie darželio aplinkos, naujų žmonių. Be to visi vaikai skirtingai adaptuojasi, jiems reikia prisitaikyti, galima teigti, kad būna 50/50 modelis: vieni vaikai greitai pripranta, kitiems reikia ilgesnio laiko. Liudytoja su D. dirbo iki pirmo karantino (2020 m. kovo). Nurodė, kad tęsti darbą su D. reikia dėl gramatinės ir rišliosios kalbos ugdymo, taip pat dėl sensomotorikos (mąstymo, dėmesio, atminties).

23. Liudytoja M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 7 d. dirbo Vilniaus m. socialinės paramos centre socialine darbuotoja, 2017-2018 m., gal net ir 2016 m., laikotarpiu, dirbo su A. ir L. E. šeima. Šeimoje iš tėčio L. pusės buvo alkoholio vartojimo problema, nors tvirtai teigti negalinti, alkoholio butelių nėra mačiusi ir agresija-smurtas prieš A., apie smurtą pasakodavo pati A., kuri vėliau keisdavo savo poziciją. Liudytojos teigimu, pas A. emocinis nestabilumas, ji negebanti priimti sprendimo, atsakingumo trūkumas – kada nori eina pas psichologą, kada nenori tai neina. L. labiau kontroliuojantis A., liudytojos teigimu, A. sutuoktinio prisibijodavo. Liudytoja L. neblaivumo nepastebėjo – šią aplinkybę žino tik iš A. ir senelių (trečiųjų asmenų) žodžių, L. alkoholio vartojimo problemą neigdavo. Atsakovai pasakodavo, kad tretieji asmenys nėra patenkinti žentu, jis neatitinka jų kriterijų, neva L. esantis ne iš trečiųjų asmenų visuomeninio sluoksnio ir pan. Liudytoja vaiko sumušimų nematė, fiziniai vaiko poreikiai būdavo patenkinami, A. ir L. gražiai su vaiku elgdavosi, jų šeimoje buvo viskas įprastai. Liudytoja dažniausiai bendraudavo su A., apsilankymų atsakovų šeimoje metu vaikas būdavo kartu, aprengtas, sėdėdavo ant puoduko, žaisdavo, L. dažniausiai būdavo darbe. A. psichologė E. S. matė jos asmenybės sutrikimą. Liudytoja nedalyvavo 2017 m. vaiko paėmimo iš E. šeimos procese.

24. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto Socialinės paramos centre, atvejo vadybininkė. E. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2018 m. liepos mėn., o B. yra laikinieji savo vaikaičio globėjai, nes tarp L. ir laikinųjų globėjų įvyko konfliktas – L. jiems netiko kaip žentas. Tėvai norėjo susigrąžinti sūnų, jautė labai didelį nerimą, to pasėkoje emocijos liedavosi per kraštus. Jiems buvo teikiama psichologų ir socialinių darbuotojų pagalba. Visas užduotis atsakovai vykdė, juos ištisai tikrino Tarnyba, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai. Pagrindinė problema buvo ta, kad jei A. išsituoktų su L., tai tėvai A. sūnų grąžintų. E. šeima buvo jauna, L. gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kuris buvo remontuojamas. Atsakovai stengėsi pagal savo finansines galimybes namą susiremontuoti, nes neturėjo pajamų iš karto suremontuoti nemažą namą, aplink kurį taip pat yra nemažas sklypas. Aišku, kad jiems reikėjo pagalbos su remontu, bet sąlygos būtų geros ir vaikui, ir tėvams. Iš R. B. pusės buvo traktuojama, kad L. vartojantis alkoholį, bet atvejo vadybininkai remiasi dokumentais, todėl buvo prašoma pateikti dokumentus iš narkologinio ir psichiatrinio dispanserio. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad L. jokioje įskaitoje nestovi, socialinė darbuotoja, teigdama paslaugas, pagal reglamentą tikrindavo atsakovų šeimą kas 10 d. ir nebuvo nustatyta, kad A. ar L. būtų neblaivūs ar apsvaigę nuo alkoholio. Atvejo vadybos pažymos yra byloje, tada buvo traktuojama, kad vaikas atprato nuo tėvo, jo neatpažins, todėl susitikimai Socialinės paramos centre nebuvo suorganizuoti, nes buvo traktuojama, kad vaikas bijojo tėvo, bėgo nuo jo. Laikinuosius globėjus kuravo Žiburio fondas. Socialinės paramos centras ėmėsi iniciatyvos organizuoti vaiko susitikimus su tėvu, nes mama periodiškai gyvendavo pas trečiuosius asmenis ir matydavosi su sūnumi, taigi nekildavo problemų, kad A. negali bendrauti su vaiku. Socialinės paramos centras, pasak liudytojos, suorganizavo 2 ar 3 tėvo susitikimus su vaikus. Pirmojo susitikimo metu dalyvavo liudytoja, socialinė darbuotoja, L. Tada R. B. pareikalavo, kad susitikimuose dalyvautų ir psichologas. Socialinės paramos centras sekantį susitikimą suorganizavo dalyvaujant psichologei A. Ž.. Nė vienas iš specialistų nenustatė, kad vaikas būtų bijojęs tėvo, jo vengtų, nebendrautų. Susitikimas vyko 40 min. ar iki valandos. Vaikas su tėvu drąsiai bendravo, žaidė. R. B. parašė skundą, kad liudytoja, kaip atvejo vadybininkė, būtų nušalinta. Socialinės paramos centro administracija priėmė sprendimą, kad neaštrinant situacijos, pakeisti atvejo vadybininką. Laikinieji globėjai labai nenorėjo, kad vyktų susitikimai su vaiku, labai tam prieštaravo. Kadangi vaikas nebijojo tėvo, bendravo su juo, žaidė ir piešė su tėčiu, jokio psichologinio-emocinio diskomforto nereiškė, niekas vaiko per jėgą nevedė prie tėvo, susitikimai vyko Socialinės paramos centro salėje, taigi liudytojai nėra suprantama, kodėl Žiburio fonde susitikimai nepavyko. Liudytoja neįžvelgė jokių psichologinių problemų vaiko bendravime su tėvu. Matyt R. B. nepatiko, kad vaikas bendrauja su tėvu, todėl liudytoja buvo nušalinta ir paskirtas kitas atvejo vadybininkas. Atsakovai dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose, individualiai ir kaip pora lankė psichologo konsultacijas, taip pat registravosi dėl mediatorių paslaugų, tik liudytoja nežino, ar įvyko mediacijos procesas Vaiko paramos centre. Aktualių duomenų liudytoja neturi, bet patvirtino, kad tuo metu (dirbant liudytojai su atsakovų šeima) tėvai labai norėjo sūnų susigrąžinti. Jauni tėvai galėjo auklėti savo sūnų. Liudytoja kelis sykius akcentavo, kad per visą atvejo vadybos procesą, atsakovai nebuvo rasti neblaivūs ar apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tokių faktų tikrai nėra. Tėvo ir sūnaus bendravimą galima organizuoti Socialinės paramos centre ir po L. darbo valandų, nes tiek centras, tiek atvejo vadybininkai dirba pavėlintu darbo grafiku – vieną dieną per savaitę darbas pradėdamas nuo 9.30 iki 18.30 val. Smurto atvejų atsakovų šeimoje nebuvo, iš nevilties atsakovai pasibardavo, nes labai norėjo susigrąžinti sūnų. Vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl „įdomių priežasčių“, liudytoja, dirbdama atvejo vadybininke, jokio dokumento iš Tarnybos nebuvo gavusi. Pasak A., ji su sūnumi atėjo į svečius pas senelius, po to jai susibarus su abiem tėvais, A. išėjo, o jai grįžus tėvai dukters į namus neįsileido. A. bandė laužtis pas tėvus, buvo kviesti policijos pareigūnai, ko pasėkoje buvo sutraktuota, kad A. elgiasi neadekvačiai ir vaikas daugiau pas tėvus negrįžo, buvo paimtas iš šeimos. Liudytoja, kaip atvejo vadybininkė, neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad vaikas būtų patyręs šeimoje smurtą, ar, kad A. minėto įvykio metu būtų neblaivi. Vaiko teisių apsaugos skyrius tokių dokumentų nepateikė, nors buvo ir prašoma. Liudytoja su atsakovais bendraudavo 1 kartą per savaitę ar dvi, o kartais ir dažnesni vykdavo pabendravimai – patys atsakovai geranoriškai skambindavo liudytojai, konsultuodavosi, atėję į konsultacijas taip pat visada pasisveikindavo, kalbėdavosi, niekada nesislapstė. Liudytoja kalbėdavo su A. apie jos įsidarbinimą, kad turėtų užimtumą, o ne vien galvotų kaip susigrąžinti vaiką, aptardavo psichologų konsultacijas (ar vyksta, ar padeda ir pan.). A. buvo periodiškai įsidarbinusi. Nei iš atsakovų, nei iš specialistų jokių nusiskundimų negirdėjo. Atsakovai negalėjo gautų pozityvios tėvystės žinių panaudoti, nes vaikas visą laiką buvo laikinuosius globėjus. Laikinieji globėjai A. priimdavo pas save, ji galėjo pabūti su vaiku, bet L. tokios sąlygos nebuvo sudarytos. Psichologė liudytojai nėra minėjusi, kad būtų reikalinga psichiatro pagalba. Laikinieji globėjai prašydavo liudytojos pateikti jiems informaciją, su jais derino vaiko susitikimų laiką. Liudytoja negali pasakyti, kodėl buvo nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą ir vaiko negrąžinti į šeimą. Per tą laikotarpį, kurį liudytoja dirbo, jau turėjo virš 100 šeimų ir visos tikrai su didele rizika, ir atsakovų šeima nebuvo kažkuo išskirtinė, kurioje būtų didžiausia rizika, todėl negalinti atsakyti kas buvo prieš 2 m. Liudytoja savo dokumentuose yra nurodžiusi, kad atsakovų šeimai vaikas gali būti grąžintas. Laikinieji globėjai neleido tėvui individualiai pabendrauti su vaiku, nors tokį žodinį prašymą jie gavo iš psichologės A. Ž., tačiau jie šį prašymą ignoravo, nesutiko ir visada patys dalyvaudavo susitikimuose. Po susitikimų, laikinieji globėjai susitikdavo ir su liudytoja, paslaugų laikiniesiems globėjams centras neteikia. A., turėdama nuotaikos kaitas, priimdavo tėvų siūlymą nutraukti santuoką, o kadangi jos pajamos buvo menkos, todėl liudytoja informavo, kad ji gali kreiptis dėl nemokamo advokato. Liudytoja dar sykį akcentavo, kad žento neįtikimas laikiniesiems globėjams negalėjo būti teisinis pagrindas paimti vaiką iš atsakovų šeimos, tačiau dokumento, kuriame būtų nurodytas vaiko paėmimo iš šeimos teisinis pagrindas liudytoja, nors ir prašė, bet iš Tarnybos negavo.

25. Liudytoja P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto Socialinės paramos centre, socialine darbuotoja, jau 2 m. nedirba su E. šeima, pradėjo dirbti su atsakovų šeima nuo 2017 m. lapkričio mėn., paskutinį kartą bendravo su atsakovų šeima 2019 m. gegužės mėn. Darbas su šeima ne visą laiką vyko sklandžiai, buvo ir atsisakoma teikiamų paslaugų, buvo atvejų, kai patys atsakovai kreipdavosi pagalbos. Kontaktą labiau pavykdavo užmegzti su A. E., su L. šiek tiek sunkiau pavykdavo. Su laikinųjų globėjų šeima bendravimas buvo labai minimalus, kai būdavo informacijos apsikeitimas, kai A. gyvendavo pas tėvus ir kai kelis sykius, nepavykus Žiburio fonde organizuoti susitikimų su vaiku, susitikimus buvo bandoma organizuoti Socialinės paramos centre, kurių metu dalyvavo ir laikinieji globėjai. Per liudytojos darbo laiką su šeima A. gal 4 kartus (skirtingais laikotarpiais) gyveno pas savo tėvus – A. pati išsikvietė policijos pareigūnus, antras atvejis – L. agresyviai elgėsi specialistų apsilankymo metu pas atsakovus, nes matyt buvo prarastas pasitikėjimas specialistais (specialistai labai dažnai keitėsi) ir nesulaukė atsakovai tinkamos pagalbos, patys specialistai pasiūlė A. vykti į Krizių centrą, kuriame ji buvo tik vieną dieną, todėl liudytoja kalbėjo su R. B. dėl A. apsigyvenimo pas tėvus – A. buvo sunku gyventi matant kitas moteris su vaikais; trečiąjį kartą A. buvo informavusi, kad vyras ją išvarė iš namų, o ketvirtasis kartas buvo tuomet, kai A. nurodė, kad vyras po naktinės pamainos pamiršo ištraukti raktą iš spynos ir ji negalėjo įeiti į namus, negalėjo su juo susisiekti, taigi kažkuriam laikui apsistojo pas tėvus. Su liudytoja atsakovas E. bendraudavo mandagiai, nebuvo agresyvus. Nuo 2018 m. vasaros, pradėjus taikyti atvejo vadybą, atsakovai lankė specialistų (psichologų) konsultacijas ir laikėsi pagalbos plane iškeltų uždavinių, visiško nusišalinimo ir (ar) visiško nebendradarbiavimo nebuvo, gal būt bendravimas buvo ne visiškai nuoseklus. 2019 m. sausio mėn. abu susitikimai su vaiku vyko Socialinės paramos centre. Pirmajame susitikime, kuris truko vieną valandą, dalyvavo tėvas, laikini globėjai, liudytoja ir atvejo vadybininkė. Vaikas buvo tik ką po darželio, po pietų miego, todėl pradžioje nenoriai bendravo, tačiau vėliau vaiko bendravimas su tėvu vyko sklandžiai, nebuvo stebima vaiko baimė tėvui. Antrojo susitikimo metu dalyvavo abu tėvai, liudytoja, laikinieji globėjai, atvejo vadybininkė ir dar viena socialinė darbuotoja, kuri galėtų bendrai stebėti visą situaciją – vaiko bendravimas taip pat vyko sklandžiai, tėvai galėjo pabendrauti su vaiku. Liudytoja natūralioje aplinkoje vaiko bendravimo su tėvais nėra mačiusi, taigi negali ir atlikti jokio bendravimo vertinimo. Liudytojos darbo laikotarpiu atsakovų šeimoje vyko nesutarimai, A. dažnai išeidavo iš namų, ne visiškai sklandus bendravimas su vaiku būtent dėl komplikuotų santykių su laikinaisiais globėjais. Liudytojai žinoma informacija, kad atsakovų šeimoje 2017 m. gruodžio mėn. buvo užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis. A. vieną kartą buvo užsiminusi apie galimą smurtą, jai buvo rekomenduota kreiptis į specialistus ir policijos pareigūnus, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir atsisakė tokių teiginių. Liudytoja nematė alkoholio vartojimo fakto. Laikinosios globos metu tėvai ir laikinieji globėjai tarpusavyje nesutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikas ne prie ko, konfliktas yra tarp tėvų ir trečiųjų asmenų. Liudytojos teigimu, A. emocinė būklė pablogėdavo būnant pas tėvus, ji teigdavo, kad jaučia spaudimą. A. gyvenant pas tėvus, L. norėjo bendrauti su vaiku, tačiau jo teigimu, bendravimas negalimas nes A. tėvai nėra linkę bendrauti su L. Jis dėl to išreikšdavo nuoskaudas, informaciją apie vaiką tuo metu L. gaudavo iš A. Liudytoja negali pasakyti, kodėl iš atsakovų šeimos buvo paimtas vaikas. Vadybos posėdžiuose kaip elgėsi L. E. negali komentuoti, nes praėjo jau ilgas laikas. Yra buvę atvejų, kai patys atsakovai savo iniciatyva kreipėsi pagalbos į specialistus. Su A. liudytojai teko bendrauti tikrai daug, išsakydavo jai rekomendacijų, į kurias ji atsižvelgdavo. Atsakovų ir laikinųjų globėjų šeimoms buvo surengtas mediacijos procesas siekiant pašalinti iškilusius nesutarimus, konkrečiai dėl vaiko interesų ir liudytojos turima informacija, paslaugų gavėjai pasikreipė dėl mediacijos proceso – įvyko individuali konsultacija tiek su A., tiek su L., tiek su laikinaisiais globėjais, tačiau vėliau bendra mediacija neįvyko, nes paslaugų gavėjai atsisakė dalyvauti bendroje mediacijoje su laikinaisiais globėjais. Paslaugų gavėjai nurodė, kad jie nemano, jog abiejų šeimų konfliktai išsispręs bendros mediacijos metu. Žiburio fondas susitikimus su vaiku ir tėvais derino konkrečiai su paslaugų gavėjais, liudytoja negalinti kažko pasakyti daugiau. A. keletą kartų (2018-2019 m.) buvo užsiminusi dėl santuokos nutraukimo, jai buvo suteikta informacija dėl nemokamo advokato, bet procesas nebuvo pradėtas. A. išsakydavo pagrindinį tikslą – gyventi darniai šeimoje, susigrąžinti sūnų į šeimą, rūpintis sūnumi ir dėl to labai pergyvendavo, kad sūnus su jais negyvena/ neauga kartu. Liudytoja, kaip atvejo vadybininkė buvo paskirta laikinai, tik porai savaičių ir per šį laiką liudytojai nepavyko rasti namuose atsakovų, toliau su atsakovų šeima bendravo socialinė darbuotoja. Liudytoja savo raštą surašė iš duomenų, kuriuos perdavė socialinė darbuotoja po bendravimo su A., o dėl sūnaus išlaikymo – pačios A. teigimu. Atvejo vadybos posėdžiuose priimti įsipareigojimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kai liudytoja lankydavosi atsakovų šeimoje, dažniausiais susitikimai vykdavo iš anksto nepranešus. Atvykus skirtingai būdavo, kad namuose randami abu, kartais tik A., kartais tik L..

26. Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. ir A. yra jo draugai, matosi dažnai. L. pažįsta nuo „sovietinių laikų“, kai dar gyveno Savanorių pr. Šiuo metu gyvena šalia, maždaug už kilometro. Liudytojas L. padėdavo ir dabar padės tvarkyti namą. L. ir A. šeimoje kasdien nėra vartojamas alkoholis, kaip ir visi žmonės, nebent kepant šašlyką šiek tiek, bet juk ne pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, nes neliktų pinigų namo tvarkymui. Prie liudytojo atsakovų šeimoje smurto nebuvo, kartais pasipykdavo dėl buitinių smulkmenų: ne ten kažką padėjo, ne taip pašlavė, kaip ir visose šeimose. Žiauraus elgesio prieš vaiką nėra matęs, L. E. nėra agresyvus, labiau pasyvus, jis net šuniuko neskriaudžia. Vaikui buvo didelis džiaugsmas, kai sūpynes pastatė. Atsakovų šeima normali, tik remontas nebaigtas. Liudytojas nepamena nuo kada remontas pradėtas: 2 kambariai suremontuoti visiškai, kad būtų vaikui kambarys ir jiems kambarys, virtuvė įrengta, vonios kambarys įrengtas visiškai (yra vonia, tualetas), tačiau atsakovai, esant vonios kambaryje laisvai vietai, dabar nusprendė dar papildomai įsirengti dušo kabiną. A. laukėsi vaikučio, todėl negalėjo gyventi remonto metu, kvėpuoti dulkėmis jai buvo kenksminga, ji atvažiuodavo iš tėvų, pasitvarkydavo ir vėl išvažiuodavo pas tėvus. Po vaiko gimimo A. kartais gyveno ir pas tėvus, bet dėl kokių priežasčių gyveno pas tėvus liudytojas nežino.

27. Liudytojas I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo L. senelį, pažįsta L. ir A. E.. Su Laurynu kadaise dirbo, taigi nuo to laiko bendrauja su šiokiomis pertraukomis, jau apie 20 m., o su A. pažįstamas gal apie 5 m. Liudytojas būna užvažiuoja pas atsakovus į namus. Apibūdino atsakovų šeimą, kaip normalią, A. su mėlynėmis nematė, L. nesiskųsdavo šeimyniniais santykiais. Liudytojas virš 10 m. nevartoja alkoholinių gėrimų, taigi ir su Laurynu to nedarydavo, be to L. nėra matęs neblaivaus, nepastebėjo, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Liudytojas pas atsakovus namuose buvo kai dar vyko remontas, vėliau jau buvo sutvarkytas namas, liko sutvarkyti koridorių, kieme pastatytas šiltnamis. Žinojo, kad L. turėjo automobilį, kurį vėliau prarado (sudaužė), L. minėjo, kad ir vairuotojo pažymėjimą prarado. Liudytojas pas L. prašydavo pagalbos elektronikos srityje, jis neatsisakydavo padėti. O L. pas liudytoją prašydavo patarimų, kaip ką pasodinti, kaip aplinką sutvarkyti ir pan. Liudytojas žino ir matė atsakovų sūnų, jau ir ūgtelėjusį, vasarą jis lakstė, vaikui supynės buvo padarytos. Vaiko sumušimo žymių taip pat nėra pastebėjęs. L. nėra mušeika, jo ne toks charakteris, jis ramaus būdo. Liudytojo teigimu, nėra gerai, kad vaikas auga ne su tėvais, juk jie nėra nei alkoholikai, nei negyvena netvarkingai. L. minėjo, kad A. tėvai neatiduoda vaiko. Liudytojas žinojo, kad A. retsykiais gyveno ir pas savo tėvus, nes pas juos buvo atsakovų vaikas.

28. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta L. ir A. Su Laurynu dirbo vienoje pamainoje, dirbo nuo 2014 m. iki 2018 m. Draugiškai ir geranoriškai padėdavo liudytojui, pvz. L. važiuodavo vaiko pasiimti iš darželio, liudytoją paveždavo iki parduotuvės Moki veži, padėdavo su automobilio ar kompiuterio remontu. Su savo žmona būdavo pas L. namuose, žolę šienaudavo su žoliapjove ar trimeriu. Darbe tikrindavo blaivumą, taigi nei L., nei liudytojas negalėdavo vartoti alkoholio. L. niekada nėra matęs išgėrusio. Pas L. net bendradarbiai prašydavo pagalbos, kaip vieną ar kitą operaciją atlikti, balso jis nepakeldavo, priešingai, ramindavo bendradarbius, kurie šaukdavo. Šeimos problemų nė vienas neaptarinėdavo. Tiek žino, tiek ir matė atsakovų sūnų, liudytojui labai patikdavo, kai L. sūnų vadindavo „pipiru“. Taip pat žino, kad uošviai neatiduoda atsakovams vaiko. Liudytojui atvykus pas L., būdavo atvejų kai A. nebūdavo, L. sakydavo, kad ji pas savo tėvus. Paskutinį kartą pas L. buvo prieš 3-4 d., namuose suremontuoti 2 kambariai, virtuvė, įrengtas vonios kambarys, ruošiasi daryti antrą vonios kambarį. L. prašė liudytojo pagalbos išvežti statybines šiukšles. L. turėjo automobilį, bet autoįvykio metu sudaužė, liudytojas vėliau jo automobilį partempė, policijoje padėjo sutvarkyti dokumentus. Nuo to karto L. nevairuoja, be to daug pigiau kainuoja važiavimas viešuoju transportu.

29. Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Žiburio fonde, Žiburio fondas yra globos centras, globos koordinatorė ir generaline direktore Lietuvai. Įvardijo, kad pažįsta V., R. ir G. (laikinuosius globėjus ir jų atstovę advokato padėjėją Giedrę Daironę). 2017 m. gruodžio mėn. Žiburio fondas gavo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, dėl parengti vertinimą R. ir V. B. pasirengimo globoti anūką D.. Liudytoja su kolege parengė vertinimą, po kelių mėn. gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės kvietimą organizuoti nepilnamečio D. susitikimus su tėvais. Liudytoja organizavo D. susitikimus su tėvais: paskyrė susitikimų vietą ir laiką savo darbovietėje – Žiburio fonde, teikė konsultacijas tėvams ir laikiniesiems globėjams, teikė susitikimų organizavimo taisykles, asmeniškai susipažino su D.. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įkurti Globos centrai, Žiburio fondas tapo vienas iš Vilniaus miesto Globos centrų ir D. laikinoji globa buvo paskirta koordinuoti Žiburio fondui. 2018 m. gegužės mėn. įvyko pirmasis vaiko susitikimas, kurį liudytoja organizavo. Šio susitikimo metu D. įėjo į kabinetą, kuriame jo laukė abu tėvai, juos pamatęs, kai tėvai sūnui pasakė „labas Deimantai“, berniukas išsigando, apsisuko ir išbėgo; kabinete daugiau nieko nebuvo. D. nubėgo pas V. ir R., liudytoja taip pat nuėjo prie jų, keletą minučių pasikalbėjus, kad vaikas nurimtų, nesiaiškinant priežasčių kodėl jis išbėgo iš kabineto, liudytoja užklausė D., ar jis norėtų pasimatyti su tėvais, berniukas atsakė, kad ne. Po savaitės įvyko antrasis susitikimas įvyko labai panašiai, D. atvyko į Žiburio fondą, tik įėjęs į kabinetą berniukas apsisuko ir išėjo, nenorėjo susitikti su tėvais. Po šių susitikimų, reaguodama į tai, kad D. nenori tiesiogiai būti su tėvais, liudytoja, pasiūlė tėvams netiesioginio bendravimo su vaiku būdus: parašyti laišką, atsiųsti savo nuotrauką, padovanoti kažkokią dovanėlę, kurią galėtų įteikti D., kad jis žinotų, jog tėvai apie jį galvoja, kad tėvam jis rūpi, o tiesioginius susitikimus bandyti organizuoti po kurio laiko, žiūrint kaip vaikas reaguoja į tėvų rodomą dėmesį. Tėvai netiesioginio bendravimo pasiūlymo atsisakė, nurodydami, kad nori tik gyvų susitikimų ir joks kitas bendravimas jų netenkina. Liudytojai susidarė įspūdis, kad tėvai manė, jog D., paimtas iš šeimos, liks tokioje pačioje emocinėje būsenoje, kai gyveno su tėvais. Nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. tėvai nerodė jokios iniciatyvos, neįvykdė liudytojos rekomendacijų dėl netiesioginio bendravimo su vaiku, nesusisiekė su Žiburio fondu dėl tolimesnių susitikimų organizavimo. Nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. spalio mėn. būdavo tokių epizodų, kai mama gyvendavo pas savo tėvus su D., taigi vaikas nebuvo pamiršęs mamos. 2019 m. spalio mėn. A. paskambino ir paprašė organizuoti jos susitikimus su D.. Liudytoja susitiko su A., iš naujo aptarė susitikimų taisykles, susitarė datą ir laiką kada ji atvyksta; A. atvykdavo 15 min. anksčiau ir laukdavo kabinete, o liudytoja pasitikdavo D. ir palydėdavo jį į kabinetą. 2019 m. spalio-lapkričio mėn. įvyko 3 susitikimai su mama. D. buvo mamos pasiilgęs, noriai su ja bendraudavo, būdavo sunku išsiskirti – jis tempdavo laiką, ilgai rengdavosi, o trečio susitikimo metu berniukas sakė norintis, kad mama eitų kartu su juo, jog gyventų kartu su juo. Ketvirtas susitikimas neįvyko, nes A. pranešė, kad įsidarbino ir bandys derinti laiką, tačiau to laiko nesuderino, dar kitą savaitę A. liudytojai visai nepranešė, ar atvyks, ar ne, nors buvo susitarta, kad tėvams 3 kartus nepranešus ir (ar) neatvykus, susitikimai stabdomi iki kito susitarimo su tėvais. Susitikimai su vaiku buvo organizuojami po darbo, 17-18 val., nes Žiburio fondas stengiasi nustatyti pastovų susitikimų laiką, t. y. tą pačią savaitės diena, tą pačią valandą, tam, kad visi susitikimų dalyviai galėtų organizuotis savo savaitės darbus, žinotų kada, nesumaišytų ir nepamirštų. Po 2019 m. lapkričio, kada A. neatvyko į tuos susitikimus, liudytoja iki 2020 m. spalio mėn. neturėjo jokio kontakto su A. ir L., kuomet teismas įpareigojo organizuoti D. susitikimus su tėvais. Tuomet ir A., ir L. susisiekė su liudytoja, paprašė organizuoti susitikimus su sūnumi, ir liudytoja su Žiburio fondo psichologe R. S. organizavo susitikimus. Dėl karantino susitikimai vyko nuotoliniu būdu, 2020 m. gruodžio-balandžio mėn. įvyko 9 D. susitikimai su tėvais (daugelyje susitikimų dalyvavo abu tėvai). Pirmieji susitikimai vyko noriau iš D. pusės, jis norėjo bendrauti, tėvai siūlydavo jam veiklų, pvz. jie kartu piešdavo, žaisdavo mašinėlėmis ar kitus bendrus žaidimus, į kuriuos tėvai įtraukdavo sūnų. O paskutiniuose susitikimuose D. išreiškė nenorą dalyvauti, slėpdavosi ten, kur nemato kamera arba pvz. jei kamera būdavo arčiau jis šaukdavo išreikšdamas savo nenorą būti filmuojamas. Visų šalių susitarimu, stebint D. reakciją, sutardavo susitikimą baigti anksčiau. Tik viename iš nuotolinių susitikimų D. buvo atvežtas į Žiburio fondą, vėliau D. su laikinaisiais globėjais išvyko į Anykščius, todėl kitų susitikimų metu jungdavosi iš savo namų, o tėvai – iš savo. Sušvelnėjus karantino sąlygoms, laikinieji globėjai sutiko, kad vaiko susitikimai vėl galėtų vykti Žiburio fonde. Šis klausimas su tėvais buvo aptartas per atvejo vadybos posėdį 2020 m. birželio mėn. pradžioje, L. buvo informuotas, kad turi susisiekti su liudytoja, jog būtų galima aptarti tolimesnė tėvų bendravimą su sūnumi. Taigi jau dabar (2021 m. birželio 22 d. vykusios apklausos metu) atsakovams susitikimai su vaiku gali būti organizuojami gyvai. Nuo 2021 m. birželio 2 d. liudytoja nesulaukė jokių žinių iš atsakovų, jie nesikreipė su prašymu organizuoti jų susitikimus su D.. Nors jiems yra žinoma, kad turi kreiptis patys dėl susitikimų su vaiku organizavimų, ši informacija tėvams suteikta ir žodžiu, ir nurodyta pagalbos šeimai plane. Taip pat liudytoja atsakovams per messenger programėlę yra išsiuntusi priminimą, kad norėdami, jog būtų atnaujintas bendravimas su D. tėvai turi kreiptis į Žiburio fonde dirbančią liudytoją arba jos kolegę R. S., ir jų prašymo pagrindu bus organizuojami susitikimai su vaiku. Liudytoja negali vertinti, ar vaiko susitikimai su tėčiu buvo kitokie nei su mama, nes 2018 m. trys susitikimai neįvyko, nes vaikas išbėgo iš kabineto, 2019 m. susitikimai vyko tik su mama, 2020 m. nuotoliniuose susitikimuose vykusį bendravimą stebėjo liudytojos kolegė R. S.. Kiek R. S. dalinosi su liudytoja informacija apie susitikimus, tai D. panašiai reaguodavo į abu tėvus, kurio nors vieno neišskirdavo. Apie tėvų bendravimą su D. Socialinės paramos centre liudytoja žinojo iš laikinųjų globėjų, iš raštų, gautų iš Socialinės paramos centro ir iš savivaldybės. Liudytoja yra konsultavusi Socialinės paramos centro specialistus kaip rengti susitikimus su vaiku, kad jie būtų kokybiški ir atitiktų geriausius vaiko interesus. Nes iš Socialinės paramos centro specialistų liudytoja sužinojo, kad susitikimuose su vaiku dalyvaudavo daug žmonių: laikinieji globėjai, tėvai, vaikas, specialistai, be to dalyvaujant laikiniesiems globėjams ir tėvams, vaikui gali kilti lojalumo konfliktas, o ir šeimai nesuteikiamas privatumas, kai susitikimą stebi daugiau nei vienas specialistas, taip pat nėra gerai, kai specialistai susitikimuose dalyvauja vis kiti, tokiu būdu nėra pagalvojama apie vaiko emocinį saugumą. Kai susitikimuose dalyvauja laikinieji globėjai, tėvai, daugiau nei vienas specialistas būna sunku vertinti kaip vaikas reaguoja į tėvų elgesį ir rodomas emocijas, kiek į laikinųjų globėjų ir (ar) specialistų dėmesį, tokiu būdu labai sunku vertinti to susitikimo įtakas ir pan. Vėliau, kaip minėta, iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gautas raštas, kad susitikimai turi būti organizuojami Globos centre. Liudytoja susidarė įspūdį, kad L. nenori susitikti su vaiku, nes A. labai neaiškiai argumentavo, kodėl L. nedalyvaus 2019 m. vykusiuose susitikimuose. E. atveju liudytoja pati rengė susitikimų taisykles, didžioji jų dalis yra bendra visiems tėvams, kažkiek skiriasi datos, laikai, dažnumas ir specialistas kuris veda susitikimus. Atsakovai, susipažinę su taisyklėmis, pasirašė, kad su jomis sutinka, nebuvo prašymų taisykles koreguoti/ papildyti ir pan. Kadangi taisyklės yra derinamos su tėvais ir aptariamos prieš organizuojant susitikimą su vaiku, todėl jos ir yra susitarimo su tėvais pasekmė. Susitikimus tiek liudytoja, tiek jos kolegė R. S. aptardavo su tėvais. Liudytoja negali sutikti su atsakovų teiginiu, kad 2021 m. kovo 10 d. jie teikė pasiūlymus dėl taisyklių, tačiau neva į juos nebuvo atsižvelgta, nes tėvai teikė tik vieną pasiūlymą – kad susitikimai su vaiku vyktų gyvai, o ne nuotoliniu būdu, tačiau būtent dėl paskelbto karantino sąlygų, tuo metu nebuvo galima organizuoti susitikimų gyvai. A. konsultacijų prašė apie balandžio mėn., po D. gimtadienio, todėl balandžio viduryje buvo sutarta susitikti su abiem tėvais, derino laiką, jie patys pasakė, kad galėtų penktadienį apie 16 val., tačiau tėvų nesulaukė, po 15 min. liudytoja paskambino A., kuri pasakė „oi, užmiršau“, A. buvo pasiūlyta prisijungti prie nuotolinio susitikimo, o L. neprisijungė visai ir nepranešė, jog nedalyvaus susitikime. Šio nuotolinio posėdžio metu A. emocinė būsena buvo nestabili, ji daug šaukė, kad seneliai pagrobė iš jos vaiką, verkė, piktinosi ir reikalavo, jog vaikas jai būtų grąžintas, ji apeliavo į liudytojos, jos kolegės ir kitų mamų sąžinę, kad jos gali savo vaikus apkabinti, o A. to negalinti padaryti, buvo prašoma jos nurimti, tačiau A. nenurimo ir kadangi nepavyko aptarti šio susitikimo, A. prašė susitikti gyvai, buvo paskirtas laikas susitikti Žiburio fonde, tačiau sutartu laiku A. neatvyko ir neinformavo apie neatvykimą; liudytojai paskambinus ir pasiteiravus, ar A. ketina atvykti, pastaroji atsakė, kad neturi laiko ir neatvyks. Konsultacijų su tėvais metu buvo kalbama, kas būtų jei vaikas būtų grąžintas tėvams, kaip laiko tėvai galėtų skirti laiko vaikui. Tėvai nurodė, kad bendravimui su vaiku galėtų skirti iki 2 val., atsižvelgiant į jų dabartinį užimtumą – liudytoja atsakė, kad tai ne jos susidaręs įspūdis, o konkretus atsakymas, jog minėtos 2 val. yra laikas grįžus namo po darželio iki vaiko naktinio miego, nors statistiškai tėvai kokybiškam bendravimui su vaiku skiria tik 7 min. Įspūdis, kad E. trūksta iniciatyvos, gebėjimo įsipareigoti, pastovumo, nuoseklumo, laikytis susitarimo, o tokiu atveju D. nežino, ar tą dieną pasimatys su tėvais, tuo labiau, jog ir laikinieji globėjai turėtų vaiką paruošti susitikimui su tėvais, pvz. jie turėtų priminti apie susitikimą su tėvais, paklausti D. ką jis norėtų veikti su tėvais ir pan. Visos taisyklės yra nukeiptos į vaiko fizinį ir emocinį stabilumą. Liudytoja akcentavo, kad tėvams buvo nurodyta pagerinti savo internetinį ryšį, kadangi prisijungimas prie nuotolinių susitikimų vykdavo su trikdžiais, neveikdavo atsakovų garsiakalbis, kartais jie negirdėdavo kitos pusės, arba liudytoja negirdėdavo tėvų, tačiau atsakovai nepripažino turintys problemų su internetiniu ryšiu. Susitikimai su tėvais buvo suderinti pirmadieniais, bet dėl jų užimtumo darbe, susitikimai buvo perkelti į penktadienius, tačiau vėliau, 2021 m. kovo 10 d. susitikimo metu tėvų prašymu, susitikimai buvo perkelti į trečiadienius, nes tėvai pastebėjo, kad D. penktadieniais yra pavargęs, toks tėvų pastebėjimas laikytinas pozityviu. Laikinieji globėjai yra bendradarbiaujantys, atviri. Liudytoja negalinti pakomentuoti aplinkybių, kurias teigia A., kad jai paskambinus į Žiburio fondą dėl susitikimų su vaiku organizavimo pastarajai buvo atsakyta, jog kol vyksta teisminis ginčas Žiburio fondas susitikimų su vaiku neorganizuos, nes jų nežino. Žiburio fondo tikslai padėti globėjams vykti savo funkcijas. Liudytoja žino apie konfliktą, vykstantį tarp E. ir laikinųjų globėjų, tik iš A. žodžių, laikinieji globėjai tik išreikšdavo nuogąstavimus dėl savo dukters gyvenimo. A. ir L. trūksta gebėjimų priimti siūlomą pagalbą.

30. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus m. socialinės paramos centre dirbo socialine darbuotoja, šiuo metu – atvejo vadybininke. Tiek E., tiek ir B. šeimos liudytojai žinomos. 2019 m. kelis mėn. (nuo kovo iki liepos mėn.) dirbo su A. E., kai ji persikraustė gyventi pas tėvus, gyvenančius Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje. Nuo 2019 m. liepos iki lapkričio mėn. liudytoja su A. bendravo tik telefonu. Po 2019 m. lapkričio mėn. atsakovų šeima buvo perduota pagal faktinę gyvenamąją vieta, liudytojos darbas su A. E. baigėsi. Liudytojai konkrečiai buvo perduotas bendravimas tik su A., nes ji, dėl nesutarimų su sutuoktiniu, persikėlė gyventi pas savo tėvus, o atsakovų vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Apie patiriamą/ patirtą smurtą A. nekalbėjo, bet apie santuokos nutraukimą buvo kalbos, mąstė, kad reikia kažką spręsti, kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jog būtų ruošiami dokumentai santuokos nutraukimui. Liudytoja neskatino A. nei nutraukti šeimą, nei gyventi su sutuoktiniu, tiesiog siūlė priimti sprendimą pagal situaciją, kad šeimoje būtų geriau. Bendravimas su A. vykdavo sunkokai, nes norit pas ją apsilankyti, tekdavo skambinti ir susiderinti, kadangi visur būdavo kodinės durys, A. dažnai neatsiliepdavo, teigdama, kad negirdėjo skambučio ar nematė jo praleisto. Taigi per visą darbo laikotarpį liudytojai daugiau teko bendrauti su seneliais (trečiaisiais asmenimis). Gyvendama pas tėvus, A. apie juos atsiliepdavo neutraliai, nebuvo jokių kaltinimų. Tik A. grįžus gyventi pas sutuoktinį, pasipylė kaltinimai, kad tėvai A. riboja, reikia susirasti darbą. Liudytoja susidarė įspūdį, kad A. negeba savarankiškai priimti sprendimų, negeba apsispręsti, ar ji grįžta pas sutuoktinį, ar su vaiku gyvena pas senelius, ar nori įsidarbinti, ar mokytis. Liudytoja tiksliai negalėjo įvardinti dėl kieno įtakos, sutuoktinio ar jos tėvų (trečiųjų asmenų), A. negalėjo savarankiškai priimti sprendimų. Pas A. pastebėjo kintančias emocijas. A. pati sakė, kad lankėsi pas psichiatrą, kuris jai paskyrė medikamentinį gydymą. Liudytojai teko dalyvauti dviejuose atvejo vadybos posėdžiuose. Šių posėdžių metu A. nebuvo, ji nedalyvavo; viename posėdyje dalyvavo L. E., kurį liudytoja apskritai matė pirmą kartą, jis buvo arogantiškas ir priešiškai nusiteikęs, buvo iškviesti policijos pareigūnai blaivumui nustatyti, bet L. atsisakė tikrintis. Tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad A. buvo nustatyti įsipareigojimai susirasti nuolatinę darbo vietą, bendravimas su vaiku – šį įsipareigojimą įvykdė, nes gyveno kartu su tėvais ir vaiku, ir dar vienas įsipareigojimas, kurio liudytoja tiksliai nepamena, ar tai psichologo konsultacijos, ar mediacijos procesas; atsakovai lankė pozityvios tėvystės mokymus, A. ėjo ir pas psichologą. Liudytojos teigimu, kai kurių įpareigojimų A., liudytojos darbo metu su ja, nevykdė ir (ar) ne iki galo įvykdė, nes negebėjo savarankiškai priimti sprendimų, ar ji lanko mokymus, ar ne, ar eina, ar ne, piktybiškumo A. veiksmuose liudytoja neįžvelgė.

31. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė esanti A. sesuo. Paskutinį kartą su A. matėsi prieš 2019-tuosius m. Nuo to laiko praktiškai su A. nebendrauja. Liudytojos teigimu, A. psichologinė būklė blogėjo (paauglystėje (9-11 kl.), kai A. buvo 13 m. ir visa šeima persikraustė gyventi iš Anykščių į Vilnių, tuo metu A. sirgo depresija, gydėsi nuo jos. Mato skirtumą nuo A. paauglystės iki paskutinio bendravimo su seserimi, bet kokia A. būklė yra dabar, liudytoja nežino. Liudytoja žino, kad vyksta konfliktas tarp A. ir jos sutuoktiniu. L. prieš A. smurtavo: 2015 m. birželio mėn. A. prašėsi įleidžiama į butą Vilniuje, Rinktinės g., o D., kuriam tuo metu buvo tik porą mėnesių, paliko vyrui, kuris su jais (E.) gyvena. Tėvai atvažiavo iš Anykščių. A. pasakojo, kad neblaivus sutuoktinis ją visą naktį stumdė, trankė į sieną. Kai būdavo pas tėvus, A. pasakodavo, kad jai blogai, grasina sutuoktinis skyrybom ir pan. Ant A. veido, rankų matydavo kraujosruvas nuo sumušimų. Liudytojos teigimu, A. buvo svarbu ištekėti, sukurti šeimą. Kaip sesuo gyvena šiuo metu pasakyti negali. Su kita sese, gyvenančia užsienyje, santykiai geri: susirašo, pasimato. Liudytoja nežino kaip bendrauti su A., nes turi rinkti žodžius – bijo kažką pasakyti, kad negautų atgal pykčio ir žodžių lavinos. Iki A. vestuvių santykiai buvo geri, bendraudavo visa šeima, tačiau A. būdavo viena be L.. Tėvai nupirko Vilniuje butą, kuriame A. galėtų gyventi su vaiku savarankiškai – A. džiaugėsi, rinkosi baldus, tačiau bute neapsigyveno, nes nusprendė grįžti pas sutuoktinį. Liudytojos teigimu, E. šeimoje yra problemos: smurtas ir alkoholis. Dėl ko vykdavo smurtas konkrečiai negali pasakyti, tikslių priežasčių liudytoja nesuprasdavo. A. iš karto po smurto keikdavo L., tačiau vėliau jį teisindavo, sakydavo, kad L. myli ir negalinti vaiko palikti be tėvo. A. emociškai priklausoma nuo kitų nuomonės, matyt priklauso ir nuo L., A. visus kaltina, kad jos gyvenimas blogas. Ji nestabilios psichologinės būsenos, pamirš apie susitarimus, A. labai jautri, dėl to labai paveikiama. A. buvo pradėjusi skyrybų procesą, pati susirado advokatą, niekas jos nevertė. Pasak liudytojos, A. buvo sudvejojusi dėl santuokos sudarymo, liudytoja tėvų namuose dažnai matydavo po L. ir A. savaitgalio praleidimo kartu pradėtus ir neišgertus alkoholinių gėrimų butelius. Liudytoja nurodė, kad A. prioritetas vyras, o ne vaikas. Savarankiškai ji nėra pajėgi pasirūpinti vaiku, savo gyvenimo negali susitvarkyti, tai kaip toks žmogus gali pasirūpinti vaiku. A. minėjo, kad ji nori padėti savo sutuoktiniui, kai vaikui buvo tik 3 mėn. A. ieškojosi darbo (L. matyt neduodavo jai pinigų). Liudytoja matėsi su L. seniai – per jų vestuves, E. gyvenamojoje vietoje nesilankė. L. niekada nebūdavo kartu su A., nei per mamos (V. B.) jubiliejų, Kalėdas ir pan. Liudytoja su D. bendrauja, tarp jų normalus tetos ir sūnėno ryšys – susitikimų metu D. nekalba apie savo tėvus, liudytoja neklausinėdavo jo apie praeitį. Po D. paėmimo iš tėvų berniukas buvo isteriškas, išsigandęs, užėjus į B. namus jis slėpdavosi po stalu, matyt dėl to, kad E. šeimoje matydavo konfliktus, smurtą. Šiuo metu D. taip pat nekalba apie savo tėvus, baimių dabar neturi, liudytoja sąmoningai neklausinėja apie jo tėvus, nes nežino kaip kalbinti vaiką ta tema. Šiuo metu D. gyvenamosios sąlygos puikios: norėjo paspirtuko – gavo jį dovanų, darželiu pasirūpinta ir pan. D. iš E. buvo paimtas kai jam buvo 2,5 m., iki berniuko paėmimo iš atsakovų šeimos, D. augo pas A. ir L.. Ar A. dabar gali pasirūpinti D., liudytoja pasakyti negali. Liudytoja kas kelis mėn. vyksta pas tėvus B. į Anykščius, kai tėvai B. atvyksta į Vilnių, tada taip pat aplanko liudytoją. Didžiąją dalį aplinkybių, apie kurias paliudijo, žino iš tėvų.

32. Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu nurodė nors ir esanti geriausia A. draugė, bet negavo kvietimo į jos vestuves. A. pažįsta beveik 20 m., mokėsi kartu profesinėje 3 metus, buvo grupiokės. Buvo geriausios draugės, kartu sėdėdavo, eidavo kartu į studijas, liudytoja buvo Anykščiuose. Po A. vestuvių bendravimas atšalo, susirašydavo prieš šventes, kartais ir dažniau. A. skųsdavosi, kad jai sunku, sutuoktinis nepadeda, geria, vieną kartą pasipasakojo, kad sutuoktinis vos neišmetė vaiko iš automobilio, kai jis verkė, nes vyrui reikėjo ramybės. Liudytoja smurto žymių nepastebėjo. Pas E. nėra buvusi, norėjo įsiprašyti į svečius, bet A. kategoriškai atsisakė (neva žolė nepjauta, namai netvarkingi ir kt.). Prieš 3 savaites prasilenkė su A., kuri nesustojo, nes neva skubėjo su sutuoktiniu, sakė paskambins, tačiau neskambino. A. yra liudytojai padėjusi: išaugtus D. rūbelius atidavė liudytojos mažajam vaikui. A. nepatikdavo nuomonė, kad jai reikia išsiskirti su geriančiu ir smurtaujančiu vyru. A. ir po vaiko paėmimo iš jos, skundėsi, kad vyras smurtauja; keiksmažodžiai buvo skirti B., kurie iš jos atėmė berniuką, nes patys negalėjo berniuko susilaukti. A. ketino skirtis, ji rinko dokumentus skyryboms, tuos dokumentus prašė pasaugoti pas liudytoją, advokatą jau turėjo. A. tėvai patardavo jai skirtis, siūlydavo savo pagalbą. Liudytojai bendraujant telefonu su A., pastaroji sakydavo, kad pas tėvus nesmagu gyventi, jaučiasi kaip uždaryta į kalėjimą, skųsdavosi dėl buitinių darbų atlikimo: gėlių laistymu, indų išplovimu. A. sakė, kad tėvai nupirko jai butą, po skyrybų galės jame gyventi su D. Liudytoja žino, kad A. nenutraukė santuokos su L. Mokantis profesinėje mokykloje A. sirgo depresija, vartojo vaistus (matydavo būnant svečiuose Anykščiuose). Nestabilumas, įniršis, pyktis – dabartinė A. būsena. Pasak liudytojos, A. neatsimena kada D. gimtadienis, nežino kiek jam metų, kaltina, kad D. nesistengia su ja bendrauti, neva berniukas yra B. vergijoje. Net su liudytoja A. nenuvažiavo pas B. aplankyti vaiko, teigdama, kad jos tėvai neatidarys joms durų, neleis bendrauti su sūnumi ir kitas priežastis nurodydavo. A. yra sakiusi, kad L. atkalbinėjo ją nuo šio teisminio proceso – kam tau tas teismas, paliekam vaiką seneliams, pasidarom antrą vaiką, kurio niekas iš jo neatims. A. turėjo pripirkusi D. dovanų (buvo gal Kalėdos, ar vaiko gimtadienis), liudytojos patarta, išvažiavo į Anykščius, bet dėl šio jos poelgio labai supyko L., grasino jai skyrybomis, jei A. dar sykį taip padarys. A. elgiasi neadekvačiai, dabar jos blogesnė išvaizda, nei buvo ta, kuri būdavo studijų metu.

33. Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje, atvejo vadybininke. Su atsakovų E. šeima dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Liudytoja negali pasakyti kodėl buvo pakeista prieš tai su atsakovų šeima dirbusi atvejo vadybininkė, atvejo vadybininkai nepasirenka šeimų, darbui su šeima jos priskiriamos administracijos įsakymu. Perėmusi darbą su atsakovų šeima, liudytoja bendravo su prieš tai dirbusia atvejo vadybininke, kuri nurodė, kad bendravimas su atsakovų šeima buvo įvairus, jie ir bendravo su atvejo vadybininke, ir nebendravo. Pasak liudytojos, jai konstruktyvus darbas nevyko, nes A. nuo 2019 m. kovo iki spalio mėn. (apie 6 mėn.) išsikėlė gyventi pas savo tėvus (trečiuosius asmenis) dėl konflikto su sutuoktiniu. A. ryšį palaikė pertraukiamai, tuo tarpu L. visą darbo laikotarpį bendravo įžūliai, nepagarbiai, telefonu neįvyko nė vienas konstruktyvus pokalbis, buvo pastovūs priekaištai, kad Pagalbos šeimai skyrius nieko šeimai nepadeda, vaikas nėra grąžintas į šeimą; taip pat liudytojai pradėjus darbą su šeima, pirmą kartą lankantis atsakovų šeimoje (patikslino, kad šeimose lankosi tik socialiniai darbuotojai, o atvejo vadybininkai su šeima susipažįsta pirmo apsilankymo metu) su Laurynu kalbant jo namo kieme, jis grasino susidoroti – pakasti ir teigė, kad liudytojos ir kartu dalyvavusios socialinės darbuotojos dienos suskaičiuotos. Dėl šio grasinimo liudytoja nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes jos darbe vienas ar kitas grasinimas yra įprastas dalykas. Karantino laikotarpiu darbas su šeimomis vyko pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką – socialiniai darbuotojai lankydavosi šeimose ne kas 10 darbų dienų, o apsilankymai būdavo ženkliai retesni, lankydavosi specialistai tik tose šeimose, kuriose būdavo vaikai, kūdikiai. Per tuos 1,5 m. pasiekti konstruktyvaus darbo nepavyko, nes L. tik priekaištaudavo, kad vaikas nėra grąžintas į šeimą. Socialinės paramos centre labai didelė darbuotojų kaita ir per šiuos 1,5 m., kai liudytoja dirbo su atsakovų šeima, pasikeitė 3 socialinės darbuotojos, todėl net negalinti pasakyti kai kurių pavardžių. Liudytoja prisimena pirmą atvejo vadybos posėdį, vykusį kovo mėn., kurio metu A. nedalyvavo, nes gyveno su savo tėvais (trečiaisiais asmenimis), o L. elgėsi neadekvačiai – visų pirma, jis buvo atvykęs galimai neblaivus (liudytoja suprato iš jo kalbos ir sklindančio alkoholio kvapo), buvo iškviesti policijos pareigūnai blaivumo patikrinimui, bet jis atsisakė tikrintis blaivumą; antra, L. atsisakė pasirašyti pagalbos šeimai plane, atsisakymo priežasčių liudytoja nepamena. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu, pasak liudytojas, L. nešaukė, buvo ramus. Šio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta tęsti laikinąją globą, nes vaiko nebuvo kam grąžinti: mama gyvena vienu adresu, tėvas – kitu, be to A. socialinei darbuotojai minėjo, kad galimas ir santuokos nutraukimas, ji buvo motyvuojama kreiptis teisinės pagalbos, dėl nemokamo advokato paskyrimo. Liudytojos darbo laikotarpiu su atsakovų šeima, A. prašė organizuoti susitikimus su vaiku, tačiau kadangi ji gyveno pas savo tėvus su sūnumi, tai liudytojos teigimu, nebuvo tikslo organizuoti susitikimą su vaiku, be to jai buvo išaiškinta, kad atvejo vadybininkai neorganizuoja susitikimų su vaiku, o ir Socialinės paramos centras neturi sąlygų tokių susitikimų organizavimui – nėra įrengtų atskirų susitikimų kambarių, nes pagal savo funkciją tėvų ir vaikų susitikimus organizuoja tik Globos centrai. A. buvo pasiūlyta tarpininkavo paslauga, kad jei sunku patiems susitarti dėl susitikimų, Socialinės paramos centro darbuotojai galės palydėti į susitikimą, tačiau dėl šio pasiūlymo nebuvo kreiptasi. Liudytoja žino, tačiau negali komentuoti, nes prieš tai Socialinės paramos centre dirbusi atvejo vadybininkė organizavo kelis tėvų susitikimus su vaiku, kurie vyko centro bendroje konferencijų salėje, ši patalpa nėra pritaikyta vaikui. Liudytojos teigimu, mediacijos procesas buvo nutrauktas dėl konflikto tarp laikinųjų globėjų ir L., bet liudytoja nėra tikra, ar teisingai prisimena, nes laikinoji globėja galvos pakratymu pasakinėja, tai vadinasi liudytoja neteisingai nurodo dėl mediacijos. Pasak liudytojos, atsakovai nevykdė pagalbos šeimai plane iškeltų uždavinių. Abu tėvai lankė pozityvios tėvystės mokymus, abu lankėsi ir pas psichologę A. Ž., A. turėjo įsidarbinti, bet tuo metu neįsidarbino. Pagrindinis uždavinys buvo bendrauti su specialistais, bet kaip liudytoja minėjo, bendravimas nei su socialine darbuotoja, nei su atvejo vadybininke nevyko. Liudytoja A. gali charakterizuoti įvairiai, kartais buvo galima ramiai pasikalbėti, o kartais, gal galimai įtakojant sutuoktiniui, A. kalbėdavo pakeltu tonu, sakydavo, kad jai pagalbos nereikia, tačiau liudytoja negalinti teigti, jog A. būdavo agresyvi, matomai tuo metu A. neturėjo nuotaikos. L. galinti charakterizuoti kaip piktą, agresyvų. Kai A. gyveno pas savo tėvus, tuo metu ji buvo šiek tiek ramesnė, A. prašė liudytojos padėti jai iš savo tėvų atsiimti striukę. Kiek teko liudytojai susipažinti su atsakovų šeimos byla, dar tuo metu, kai ji net nedirbo Socialinės paramos centre, tai konkrečių aplinkybių dėl ko buvo iš šeimos paimtas vaikas nebuvo, nebuvo konkrečiai nurodytos vaiko paėmimo iš šeimos priežastys. Ne iš vieno konkretaus rašto, bet iš visų darbuotojų esančių raštų buvo galima daryti tik prielaidą, kad vaikas iš atsakovų šeimos paimtas dėl nepriežiūros ir konfliktų tarp tėvų. Atsakovų šeimos byloje (atvejo vadybos) nėra konkretaus dokumento dėl kokių priežasčių vaikas paimtas iš šeimos. Liudytoja paaiškino, kad šeimos byla, tai popierinio formato dokumentai, kurie turi būti pagal Socialinės paramos centro aprašą.

34. Liudytoja P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad esanti A. senelio sesuo, taigi trečiasis asmuo V. B. yra dukterėčia. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini) apie 35 m., pažinojo L., bet nežinojo, kad jis yra A. sutuoktinis, su L. motina nebendraudavo, nes gyveno per kelias gatves, L. tėvo nepažinojo. L. gyveno su savo seneliu (duomenys neskelbtini) A. namas yra už 3-4 namų už posūkio, reikia pereiti tris gatveles, pro savo langą A. namo liudytoja nemato. Kai liudytoja sužinojo, kad gimė šitas vaikiukas ir A. gyvena (duomenys neskelbtini), nuėjo A. aplankyti. Vaikiukui buvo keli mėnesiai. Įsileido liudytoją, ji užėjo į namo vidų: sąlygos yra žiaurios, kambariukas buvo šiek tiek patvarkytas, jų miegamasis mažas, virtuvė baisi, vonios ir tualeto liudytoja nematė, grindų nebuvo. Paklaususi A. kur ji prausia vaiką, pastaroji atsakė, kad vonytėje. Kad būtų vaiko kambarys, tai net nepanašu, o vaiko lovytė tikriausiai buvo jų kambaryje, į kurį liudytoja nebuvo užėjusi/ nesistengė užeiti. Jokių sąlygų vaikui augti nebuvo. Tuo metu jokie remontai nevyko, nieks nieko ten nedarė ir po šiai dienai (2021 m. rugsėjo mėn.) joks remontas nevyksta, nes liudytoja, dažnai praeidama pro atsakovų namą, nemato išnešamų jokių daiktų. A. norėjo parodyti šiek tiek patvarkytą kambariuką, tai pirmiausia atsiklausė L., ar gali liudytojai parodyti tą kambariuką. L. piktu tonu atsakė „gali“. Tuo metu A. virė bulves, kurias sakė valgys vienas. Kitą kartą liudytoja atsakovams nunešė daržovių, bet nebuvo įleista į namus, nors atsakovai buvo namuose (languose degė šviesa), daugiau daržovių liudytoja nenešė. Pasak liudytojos A. su ja bendravo normaliai, tačiau A. buvo įbauginta L., nes bijojo kažką parodyti, pasakyti, nes visą laiką pažiūrėdavo į L. Liudytojos teigimu, kai gimė vaikiukas (berniuko vardo liudytoja tiksliai negalėjo įvardinti, du kartus suklydo), A. pas ją ateidavo, nes tėvas skriausdavo ir vaiką, ir A., turbūt mušdavo. Vieną sykį A. pas liudytoją atlydėjo L. motina, kurią liudytoją matė pirmą kartą, jos nepažinojo; L. mama pasakė, kad labai negerai, jog jis ją muša ir vargu ar jie sugyvens. Kai A. ateidavo pas liudytoją, tai sakydavo, kad vyras primušė, išvijo, ateidavo alkana, atsinešdavo ir alkaną vaikelį. Vieną sykį, vakarop, pas liudytoją atvežė A. policijos pareigūnai, tai buvo paskutinis A. apsilankymas; policijos pareigūnai ir psichologė buvo ilgai, jie liepė liudytojai nekaltinti A., teigdami, kad šeima yra jauna, gal myli vienas kitą. Liudytoja, kai išvyko policijos pareigūnai, paskambino R. su V. (tretiesiems asmenims) ir jie vakare/ naktį atvažiavo, ir išsivežė A.. Neskaičiavo kiek kartų A. buvo atėjusi pas liudytoją, kai A. būdavo gerai, ji pas liudytoją neateidavo. Mėlynių ar sumušimo žymių pas A. nematė, nes ji buvo apsirengusi. Tokie A. apsilankymai pas liudytoją būdavo 2016 m., o gal ir 2017 m. pradžioje, nes tas vaikelis, pasak liudytojos, žodį kitą kalbėjo, bet dar nedaug. Kai vaikelis pas liudytoją buvo užmigdytas, tai jis per miegus sakė „tete, ne“. Vaikelis buvo labai nedrąsus, toks išsigandęs, verkšlendavo. Apie dabartinę, liudijimo metu 2021 m. rugsėjo mėn., situaciją pasakyti negalinti, nes eidama pasivaikščioti, A. nemato, tačiau atsakovų namo kieme dažnai mato kažkokį vyrą, kuris pastoviai pas juos gyvena. Išėjusi pasivaikščioti pavasariop, vienos dienos rytą, apie 11 val., tikslios datos nepamena, liudytoja atsakovų gatvėje susitiko neblaivų L. besinešantį Maximos maišelyje du didelius butelius alaus. Daugiau L. nebuvo sutikusi. Liudytoja mano, kad A. pinigų neturi, nes L. jai jų neduoda. Pasak liudytojos, L. visas pajamas skiria alkoholiui, tą žino visi aplink gyvenantys kaimynai. Kai vaikas sirgdavo, seneliai (tretieji asmenys) veždavo jam vaistus. Liudytoja yra tik keletą kartų bendravusi su L., bet pasak jos, jis yra melagis, atvirai su L. nepabendrausi, tiesos iš jo nesužinosi, jis visada išsigins, tiesos L. nepripažįsta. Visi kaimynai nieko gero apie L. pasakyti negali, kol vaikiukas buvo mažas, kaimynai sakė, kad L. negali vaiko auginti. Šiuo metu su A. nebendrauja, nei liudytoja eina pas ją, nei A. ateina pas liudytoją. Liudytojos teigimu, šiuo metu vaiko augimui atsakovų šeimoje sąlygos nepasikeitusios, namas koks buvo toks ir liko, jokio remonto liudytoja nemato. Nors patvirtino, kad namo viduje buvo tik 2016-2017 m. Liudytoja dabar atsakovų šeima nesidomi, nes nėra vaikučio, su atsakovais nebendrauja. Po vaiko paėmimo iki dabar liudytoja neturi informacijos apie E. Po vaiko paėmimo A. pas liudytoją nebuvo atėjusi. Su V. paskutinį kartą liudytoja kalbėjo teismo posėdžio dieną, į teismo posėdį liudytoją atvežė R.

35. Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio pabaigos dirba Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje, vyr. specialiste. Kadangi Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba pagal Globos centrus, tai liudytojai, atėjus dirbti į Tarnybą, jai priklausė Žiburio globos centras (Žiburio fondas). Kiek pamena D. E. laikinoji globa yra nustatyta 2017 m., taigi dirbo ne nuo pat pradžių. Apie E. šeimą turi ribotą informaciją, su situacija yra susipažinusi nuo 2019 m. 2021 m. kovo mėn. liudytoja bendravo nuotoliniu būdu su laikinaisiais globėjais ir šiek tiek su pačiu D., nes karantino metu laikinieji globėjai buvo išvykę į Anykščius. Tai tokia buvo pati pirmoji pažintis be šeimos bylos dokumentų. Liudytojai D. paliko linksmo, judraus, aktyvaus vaiko įspūdį, padedamas senelio D. parodė savo kambarį, kokie jame yra jo daiktai, kuo jis užsiima laisvalaikiu, tačiau su berniuku detaliai neaptarė jokių klausimų, nes gyvai susitikus, matyt bendravimas būtų kitoks. Taigi šio nuotolinio susitikimo metu bendravimas daugiau buvo su laikinaisiais globėjais, o ne su pačiu D.. Laikinojo globėjo žodiniu teigimu, D. tėvo nėra matęs dvejus metus. 2021 m. rugpjūčio 10 d. vyko posėdis dėl pagalbos atsakovų šeimai plano sudarymo, liudytoja yra tos nuomonės, kad vaiką galima grąžinti į šeimą, tik reikia atkurti ryšį tarp vaiko ir tėvų. Kadangi įvairias paslaugas tėvams atvejo vadybos proceso metu teikė specialistai, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams yra labai svarbi informacija, gaunama iš atvejo vadybininkų, nes būtent jie dirba su šeima, socialinis darbuotojas kas 10 d. lankosi šeimoje, taigi pasitikėdami jų kompetencija, remiasi jų išvadomis, galų gale ir aprašai nurodo, kad jeigu tėvai įvykdo plane numatytus uždavinius, galima kalbėti apie vaiko grąžinimą į šeimą. Taip pat labai svarbūs kokybiniai dalykai, kaip tėvai atliko iškeltus uždavinius. Pati laikinoji globa yra nustatoma su tokia intencija, kad pasikeitus aplinkybėms, jeigu reikia tėvams pakeisti gyvenimo būdą, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, t. y. laikinosios globos tikslas, be to laikinoji globa yra ribota ir pagal terminus. Taigi liudytoja mano, kad šiuo konkrečiu atveju bendravimo su vaiku nebuvo ir to ryšio atkūrimo nebuvo, todėl reikėtų intensyviai Globos centrui atlikti savo veiksmus, tai ką turi atlikti – atkurti/ atstatyti tėvų ir sūnaus ryšį. Liudytoja, remdamasi socialinės darbuotojos ir atvejo vadybininkės nuomone, gali teigti, kad šeima iš tikrųjų stengiasi, tik vyksta nesusikalbėjimai dėl tėvų darbo laiko, nes susitikimams laiką Globos centras siūlydavo dienos metu, tačiau suprantama, jog tėvai dirbantis ir atsiprašyti iš darbo ne visada pavyksta. Globos centras turi pareigą, ir jie turi sudaryti sąlygas matytis su vaiku ne tik darbo metu. Susitikimai su vaiku turi būti intensyvūs, nes labai daug laiko yra prarasta. Globos centro apraše nurodyta, kad be kitų funkcijų Globos centras privalo organizuoti biologinių tėvų ir vaikų susitikimus, taigi liudytoja, pasiremdama teisininkės nuomone, kuri dirba su byla ir kalbėdama su Globos centro globos koordinatorėmis, kurios buvo atsakingos, vis dėlto linkusi manyti, kad pastangų buvo įdėta nepakankamai, nuolat atsirasdavo kažkokių trukdžių: pradedant nuo nesuderinamo laiko, baigiant prastu interneto ryšiu, kai buvo bandoma jungtis prie nuotolinių susitikimų, taigi kažkas nesuveikė Globos centro darbe, jei situacija yra tokia, kokia yra šiai dienai. Liudytoja prisiminė vieną atvejo vadybos posėdį, kuriame dalyvavo L. E., liudytojai jis pasirodė nusivylęs viskuo kas vyksta ir kas daroma, ir būtent jis pats akcentavo, jog jie nuolat vis nepataiko, nes Globos centras tėvams pastoviai turi vis naujų pastabų. Tačiau liudytoja negali teigti, kad tėvai nenorėdavo atkurti ryšio. Liudytoja yra girdėjusi iš Globos centro komentarą, kad jie norėtų didesnio aktyvumo iš tėvų pusės norint bendrauti su vaiku. Vėlgi, tas aktyvumas gali būti traktuojamas įvairiai, ar jie turėjo nuolat skambinti ir klausti, bet iš tikrųjų laikų suderinimas buvo didelė problema. Liudytojai yra žinomi tokie atvejai, kai globos centras lanksčiai pasižiūri į tėvų darbo grafiką, dėl įvairių priežasčių globos centras išplečia savo darbo valandų ribas ir teikia paslaugas. Laikinieji globėjai taip pat turi sudaryti sąlygas susitikti vaikui su tėvais. Tėvai taip pat turėtų rodyti iniciatyvą dėl bendravimo su vaiku. Atsakovų šeimai buvo iškelti uždaviniai ir dirbti, ir dienos metu (darbo valandomis) susitikti su vaiku, tačiau liudytojos teigimu, tokie pagalbos šeimai plane besidubliuojantys iškelti uždaviniai prasilenkia su logika, galimai asmuo, rašantis tokį pagalbos planą manė, kad galbūt yra tokių darbų, iš kurių tėvai gali nesunkiai atsiprašyti kelioms valandoms darbo dienos vidury. Liudytojos teigimu, toks parašymas pagalbos plane, kad susitikimai su vaiku turi vykti darbo valandomis, švelniai tariant, yra keistokas. Po paskutinio posėdžio apie atsakovų šeimą nebuvo kalbama, bet iki to posėdžio, kiek liudytojai teko kalbėtis su atvejo vadybininke, liudytoja nė karto negirdėjo, kad kas nors šeimoje būtų ne taip, iš pradžių atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja sakydavo, jog sunku suderinti laiką, kad galėtų patekti į namus, nes žmonės dirbantys, bet paskui ir tos problemos, kaip liudytoja suprato, nebeliko. Liudytoja nėra girdėjusi ir jokių signalų Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra turėjęs, kad atsakovų šeimoje vyksta kažkas ne taip. Priešingai, liudytoja yra girdėjusi, kad vaikui namuose yra paruoštas kambarys, lova ir kiti reikalingi daiktai, pasiruošta auginti sūnų. Globos centrai paskirstomi pagal globos centrų turimą globojamų šeimų skaičių. Kai vyksta atvejo vadybos posėdžiai, ypač susiję su laikinąja globa, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai yra kviečiami į tokius posėdžius, jie išklauso ką pasako specialistai betarpiškai dirbantys su šeima, kokių galbūt kyla sudėtingesnių dalykų ir tada tariasi, nes Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcija ir yra ta, kad žinotų kas vyksta, jos pasidarę galėtų priimti sprendimus. Liudytojai teko bendrauti su E. šeima, tik dviejų ar trijų atvejo vadybos proceso posėdžių metu, kurie vyko nuotoliniu būdu; viename dalyvavo L., o kitame dalyvavo abu tėvai. Daugiau jokių kontaktų su tėvais liudytoja neturėjo. Su D. liudytoja bendravo minėtu atveju, karantino metu, tačiau artimiausiu metu bendraus su berniuku ir gyvai. Liudytojos teigimu, po tokio ilgo laiko, tėvų bendravimas su sūnumi turėtų būti atkuriamas palaipsniui (rašant laiškus, siunčiant audio žinutes ir pan.), per drastiškas būdas gal būtų iš karto susitikti gyvai, tokius būdus turi pasiūlyti specialistai. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs oficialios informacijos iš Žiburio fondo, kad psichologė R. S. nebedirba Žiburio fonde.

36. Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Žiburio fonde, liudytoja yra psichologė. Liudytoja bendravo tiek su tėvais, tiek su seneliais, kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Žiburio fondas organizavo bendravimą su D.. Liudytoja 2020 m. spalio 22 d. nuotoliniu būdu susipažino su A. ir L., dalyvavo ir J. L., sutarė dėl susitikimų organizavimo, buvo suderintas visiems patogus laikas. 2020 m. spalio 28 d. dėl karantino su D. nesusitiko. 2020 m. gruodžio 7 d. įvyko pirmasis susitikimas – jame tėvai dalyvavo nuotoliniu būdu, D. buvo su liudytoja kabinete, susitikimas vyko 53 min. Antras susitikimas įvyko po savaitės – D. dalyvavo iš senelių namų, vyko nuotoliniu būdu, tęsėsi 48 min., iš E. pusės trūkinėjo internetinis ryšys, kurį jie turėjo pagerinti. 2020 m. gruodžio 21 d. L. neišleido iš darbo, todėl jis neprisijungė prie nuotolinio susitikimo. 2020 m. gruodžio 28 d. suplanuotas susitikimas neįvyko, nes E. nepranešė, kad jame nedalyvaus, susisiekti su jais nepavyko. 2021 m. sausio 22 d. įvyko susitikimas su atsakovais ir Žiburio fondu, kurio metu buvo nustatytos naujos susitikimų taisyklės. 2021 m. sausio 29 d. įvyko susitikimas su vaiku, bendravimas vyko per piešimą, A. parodė dovanas nuo Kalėdų senelio ir sakė, kad nori sūnų apkabinti, susitikti su vaiku, berniukas užaugo. 2021 m. vasario 5 d. susitikimo metu D. norėjo būti su seneliu, nepaleido senelio, liudytoja iš pokalbių suprato, kad kažkas, tarpe tarp susitikimų, yra įvykę, kažkoks buvo gautas laiškas iš tėvų (berniukas apie laišką nieko nesakė). D. klausė tėvų ar jie prisimena kada jis gimęs. D. taip pat klausė, kodėl A. negali atvykti pas jį – mama paaiškino, kad dėl karantino apribojimų, tada D. pasakė, jog turi telefoną. 2021 m. vasario 12 d. nuotolinio susitikimo metu D. buvo antrame namo aukšte ant savo lovos ir nenorėjo leistis prie kompiuterio. Liudytojos teigimu, slėpynės yra teigiamas D. raidai dalykas, jis dažnai slepiasi. Į 2021 m. vasario 19 d. nuotolinį susitikimą tėvams pavyko prisijungti tik po 37 min., pradžioje L. kalbindavo D., kuris bandė slėptis uždengdamas kamerą, atsakinėjo trumpais sakiniais, pradėjo išsidirbinėti, leisdamas įvairius garsus „ba ba ba“, galiausiai A. įkalbino piešti kartu. Tėvai piešė, D. dairėsi, ieškojo senelio, po to parodė savo piešinius, įvardijo ką nupiešė. 2021 m. vasario 24 d. nuotolinis susitikimas neįvyko, nes tėvai nesijungė per nuorodą, parašė, kad stringa ryšys. 2021 m. kovo 10 d. įvyko susitikimas su tėvais, tėvai informavo, kad turi Teams programą, taip pat nurodė, jog jų netenkina toks bendravimas, jie norėtų su vaiku susitikti mieste, ar pas save namuose. 2021 m. kovo 24 d. vyko susitikimas su vaiku, po 25 min. L. pavyko prisijungti, jis jungėsi iš darbo ir buvo prisijungęs 9 min., A. buvo prisijungusi, labai rūpinosi, kad L. prastai girdi, D. atsisakė piešti. Šio susitikimo metu įvyko konfliktas, nes berniukas pasigyrė, kad R. B. jam padovanojo juodą darbo knygą – A. supyko ir pasakė, jog D. grąžintų R. B. tą knygą. L. tą dieną norėjo tik pamatyti D. ir su juo pasilabinti. A. šio susitikimo metu neturėjo entuziazmo, ji buvo pavargusi. Liudytojos teigimu, kaltinimai seneliui, turėjo D. sutrikdyti, į A. ir jos tėvų santykius berniukas neturi būti įtraukiamas. 2021 m. kovo 31 d. nuotolinio susitikimo metu D. pasislėpė nuo kameros, tėvai laukė prisijungę, D. pasislėpė po stalu, senelis nešė berniukui kompiuterį, bet jis jį uždarinėjo ir spiegė „nenoriu, nenoriu“. Tėvai bandė kalbinti berniuką, bet jis negirdėjo. Liudytoja organizavo 10 nuotolinių susitikimų, iš kurių 2 neįvyko, nes neprisijungė E., o vienas neįvyko dėl berniuko atsisakymo. Nuotoliniai susitikimai nėra realistiški, vaikui tai yra kančia, jam sunku išlaikyti dėmesį, taigi tokiu būdu tik, kad palaikomas šioks toks ryšys. Bet dėl karantino negali vertinti tėvų ir sūnaus bendravimo, jų tarpusavio ryšio, nes galvojo, kad karantinas tęsis trumpiau. Liudytoja nėra suinteresuota, kad susitikimai su vaiku nevyktų. Tarp D. ir mamos yra stiprus ryšys, taigi su A. galima atkurti ryšį, o su tėčiu Laurynu reikia sukurti ryšį. Pirmi susitikimai vyko labai sklandžiai, nes buvo kalėdinis laikotarpis, tėvai parodė dovanas, norėjo jas perduoti vaikui, kuris pasiūlė sudėti į dėžę, užrašyti adresą ir atsiųsti jam. A. labai jaučia įtampą, kaip L. bendrauja su vaiku, ar L. patinka D. bendravimas, tokiu būdu ji praleidžia svarbias berniuko siunčiamas žinutes, emocijas. Kalbant apie teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymą, liudytojos kandidatūra pasirinkta jai nežinant. D. buvo santūrus, jis nelabai eina į kalbas, į kontaktą, jo bendravimas vyksta per piešinius. Kalbant berniukui apie tėvus, liudytoja nepamena jo reakcijos. Liudytojos teigimu, iš laikinųjų globėjų pusės trikdžių susitikimams nebuvo, tuo metu D. buvo paruoštas susitikimams. Liudytoja D. šnekindavo kol tėvai jungdavosi ir prisijungimai užtrukdavo. Jei į susitikimą įnešama senelio tema, tai tas A. sunervindavo ir negalėdavo išlaikyti savo emociją. Vaikai nejaučia ilgo laiko (pvz. 4 mėn. laukimo kalėdinių dovanų), čia jau suaugusiųjų sugebėjimas tą jausti. Pasak liudytojos, buvo pažeistas D. lojalumo konfliktas: būti geram ir tėvams, ir seneliams – berniukas nežino kaip tai padaryti. Liudytoja akcentavo, kad šiuo atveju vaikas yra kovos įrankis. Laikinųjų globėjų vaidmuo atkuriant ryšį su vaiku – dėti pastangas, kad vaikas grįžtų į savo šeimą.

37. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu nurodė dirbanti atvejo vadybininke Socialinės paramos centre, nuo 2021 m. gegužės 3 d. dirba su A. ir L. E. šeima, buvo suorganizavusi 2 atvejo vadybos posėdžius, bus organizuojamas trečias posėdis – posėdžiai organizuojami kas 3 mėn. Paslaugų gavėjai dalyvavo posėdžiuose. Pagalbos plane tėvams nustatyti įsipareigojimai, kurių dalis yra įvykdyta, o 2018 m. pagalbos planas pilnai įvykdytas – lankyti pozityvios tėvystės kursus, lankyti psichologo konsultacijas, laikytis blaivybės – tai dirbant socialinei darbuotojai J. P. tikrai nebuvo užfiksuota alkoholio vartojimo, taip pat L. yra pristatęs pažymą iš Priklausomybių ligų centro, į konkretų specialistą L. neturėjo kreiptis, jokių kepenų fermentų tyrimo neturėjo atlikti; vienas iš tėvams iškeltas uždavinys atkurti ryšį su vaiku nevyksta, nes atvejo vadybos posėdžio metu buvo išsakyta, kad yra pasikeitusios galimybės Žiburio fonde, nes psichologė, dirbusi su vaiku, nedirba Žiburio fonde ir šios pasikeitusios aplinkybės paaiškėjo antro atvejo vadybos posėdžio metu; pati A. kreipėsi į Žiburio fondo direktorę dėl bendravimo su vaiku; tėvai vykdo įsipareigojimą bendrauti su socialine darbuotoja, atsakovai geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, įsileidžia į namus. Socialinė darbuotoja turi lankytis atsakovų šeimoje pagal Socialinės paramos centro reglamentą kas 10 kalendorinių dienų, tačiau lankosi dažniau, liudytoja nesilanko jų šeimoje, nes tai ne liudytojos darbo funkcija. Socialinė darbuotoja nurodė, kad gyvenimo sąlygos geros, įrengti 2 kambariai, kituose kambariuose atliekamas remontas; A. pakartotinai užsiregistravo į pozityvios tėvystės kursus į laukiamųjų eilę, nes šiuo metu nėra laisvų vietų, po A. eis tėvas – į kursus užsirašė savo pačių iniciatyva, kartu abu tėvai negali lankyti šių kursų dėl įstaigos nustatytos tvarkos, tėvai nesipriešina pasiūlymams, socialinė darbuotoja duoda jiems medžiagos apie pozityvią tėvystę. Psichologas patvirtino, kad tėvai atlankė psichologo konsultacijas, nėra nurodyta, kad yra poreikis tęsti lankymąsi pas psichologą. Tėvai nori atkurti ryšį su vaiku, jie nori susigrąžinti vaiką. Tėvams liudytoja jokių pretenzijų neturi, L. su liudytoja bendrauja pagarbiai, adekvačiai, abu tėvai supranta ką jie turi padaryti ir su tuo jie sutinka. Mediacijos procesas buvo išbrauktas, nes su laikinaisiais globėjais vyksta ginčai, todėl jis yra netikslingas. Su laikinaisiais globėjais liudytoja nėra bendravusi, teismo posėdžių salėje mato juos pirmą kartą. Nuo liudytojos darbo pradžios su šeima tėvai atsiskleidė, galima pas juos ateiti į namus, kontaktuoja tiek su atvejo vadybininke, tiek ir su socialine darbuotoja. Nuo darbo pradžios iki šios dienos L. nebuvo matytas neblaivus. Liudytoja žino, kad abu tėvai dirbantys, jie neteikia išlaikymo vaikui. Apsilankius šeimoje, rašoma darbo eiga. Liudytoja patvirtino, kad lankomasi šeimoje neįspėjus tėvų. Liudytojos teigimu, tėvais reikia tikėti, suteikti jiems viltį. Laikinosios globos tikslas yra sugrąžinti vaiką į šeimą, tiek ilgai, kaip šiuo atveju, laikinoji globa tęstis negali.

38. Liudytoja J. P. teismo posėdžių metu nurodė, kad dirba Socialinės paramos centre Pagalbos šeimai skyriuje socialine darbuotoja, nuo 2021 m. vasario mėn. dirba su A. ir L. E. šeima. Liudytojos darbo pradžioje atsakovų šeimai, kaip ir kiekvienai šeimai, reikėjo adaptacinio laikotarpio, kad šeima priprastų prie socialinio darbuotojo, nes kiekvienas dirba pagal savo specifiką, pagal savo metodus. Pradžioje bendravimas vyko rečiau, tačiau šeimai pastebėjus, kad liudytoja dirba pagal jų šeimai sudarytą pagalbos planą, atsakovai su minėtu planu buvo supažindinti, liudytoja paaiškino atsakovams motyvus, kodėl planą reikia vykdyti, pradėjo kalbėtis apie šeimos situaciją, ko pasėkoje pradėjo vykti darbas su šeima. Šiuo metu darbas vyksta gerai, atsakovų šeima įsiklauso į liudytojos rekomendacijas, bendradarbiauja, patys skambina, rūpinasi pagalbos šeimai plano įgyvendinimu, esant poreikiui būna namuose, jei yra poreikis – susiderina iš anksto, tačiau dažniausiai liudytoja, kaip socialinė darbuotoja, į šeimą atvyksta neinformavusi, sudaro sąlygas apsilankyti namuose, atsakovai dalinasi šeimos informacija. Liudytojai atvykus į atsakovų namus, pokalbiai vyksta arba virtuvėje, arba svetainėje; namuose būna arba A., arba abu atsakovai, o kartais ir L. vienas, tai priklauso nuo atsakovų darbo grafikų ir laiko. Vasaros metu atsakovai tvarkydavosi kieme, būdavo bendraudavo ir kieme. Rudenį liudytoja rasdavo atsakovus ruošiant daržoves žiemai, spaudžiant sultis, tvarkant aplinką. Pastaruoju metu (gruodžio mėn. paaiškinimai teikiami) liudytoja atsakovus randa namuose. Taigi kiekviena situacija vis kintanti. Liudytoja stengdavosi kaitalioti atvykimo į šeimą laiką, kartais atvykdavo ryte, kartais vakarais. Namuose tvarkinga, gaminamas maistas, tvarkoma aplinka, atliekamas remontas, nors statybininkų liudytoja ir nemato, tačiau mato pokyčius – glaistomos sienos, prikaltos grindjuostės, namo prieangyje (koridoriuje) guli statybinės medžiagos, namo remontas nėra susijęs su pagalbos šeimai planu. Kol šeimoje nėra vaiko, liudytoja negali tikrinti gyvenimo sąlygų, saugios jos, pritaikytos vaikui ar ne. Apsilankymų metu liudytoja nėra mačiusi atsakovo neblaivaus, jokio alkoholio vartojimo fiksavimo nebuvo, nes atėjus į šeimą, jei liudytojai kiltų įtarimas dėl vartoto/ vartojamo alkoholio, socialinė darbuotoja turėtų kviesti policijos pareigūnus. Akcentavo, kad bendravimas vyksta iš arti, net ir karantino metu sėdėdavo kartu ant sofos, taigi alkoholio kvapą tikrai užuostų, o ir alkoholio butelių namuose nebuvo pastebėjusi. Liudytoja atsakovų šeimoje nuo 2021 m. vasario mėn. lankėsi 42 kartus, telefonu su atsakovais bendravo 23-25 kartus, liudytoja skaičiuoja konstruktyvius pokalbius, kurių metu buvo aptariami klausimai dėl bendravimo su vaiku, savaitės įvykiai ir pan. Į Žiburio fondą atsakovai kreipėsi liepos mėn. su prašymu, kad būtų atnaujintas/ tęsiamas susitikimas su vaiku, tačiau tuomet susitikimai nevyko – buvo įvardinta, kad R. S. nedirba Žiburio fonde ir ji negali dalyvauti susitikimuose su vaiku, reikia kreiptis į teismą dėl teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo. Šiuo metu įvyko 3 susitikimai su vaiku, kuriuose dalyvavo ir liudytoja. D. į susitikimus atvežamas iš Anykščių. Atsakovai visiems susitikimams ruošėsi, buvo motyvuoti, skaitydavo liudytojos duodamus mokslinius straipsnius ir knygas apie tai, kas tinka ir yra būdinga vaiko amžiui. Liudytoja labai intensyviai su atsakovais dirbo ties atveju, jei A. susitiktų su savo tėvais (trečiaisiais asmenimis), kad nekiltų joks konfliktas. Atsakovų šeima į visas rekomendacijas ir patarimus labai įsiklausė, patys domėdavosi, prašydavo rekomendacijų. Visų susitikimų metu vaikas į tėvus reagavo teigiamai. Pirmo susitikimo metu vaikas nebėgo ir nesislėpė nuo tėvų, pasisveikino pasakęs „labas“, L. susigraudino, A. vaiką kalbino. Įpusėjus antram susitikimui, D. pasidarė irzlus (liudytoja negalėjo tiksliai įvardyti vaiko emocijos) matyt bandydamas įvertinti tėvų ribas, tėvai labai stengėsi atliepti visus vaiko poreikius, susitikimui pasibaigus D. apsiverkė, A. bandė jį apkabinti, bet vaikas stovėjo kamputyje su psichologe. Išėjus po šio susitikimo metu į koridorių, A. susitiko su savo mama (V. B.), A. išliko visiškai rami, nerodydama jokių emocijų, taigi labai pagirtina, kad atsakovai įsiklausė į liudytojos teikiamas rekomendacijas. Po įvykusio antro ir suplanuoto trečio susitikimo metu liudytojai paskambino psichologė R. S. ir klausė, ar kartais L. pirmo susitikimo metu nebuvo išgėręs. Liudytoja pasiteiravo, kodėl psichologė tokių nuogąstavimų neišsakė pirmo susitikimo metu, nes pagal aprašą, tokiu atveju reikia kviesti policijos pareigūnus ir fiksuoti (ne)blaivumą, bei paprašė psichologės kitą kartą turint tokių įtarimų liudytojai pasakyti iš karto. Trečio susitikimo metu liudytoja iš psichologės nesulaukė pastabų apie neva L. neblaivumą. Visi susitikimai vyko sklandžiai, vaikas pasakojo ką reikia piešti, jie juokėsi, buvo daug neverbalinės kalbos, D. sėdėjo ant sofos šalia tėčio L., kuteno tėtį, D. bandė tėvų ribas: tai įgnybdavo į nosį, tai kažkur suduodavo, D. dažnai vartodavo „šudukas, šudukas“, tai A. labai gražiai sūnų sudrausmino. Vaikas nė karto nebuvo pasakęs, kad nenori bendrauti su tėvais, ar kad kitą kartą jie neateitų. Visų susitikimų metu psichologė R. S. buvo tik stebėtoja, nepadėdavo tėvams. Tiek prieš susitikimus, tiek ir po jų, atsakovai su liudytoja apsitardavo kas vyko, kaip vyko, į ką reikia atkreipti dėmesį, kaip tėvai jaučiasi ir pan. Liudytoja akcentavo, kad Žiburio fondas apie šį pirmadienį (2021 m. lapkričio 29 d.) suplanuotą susitikimą neinformavo liudytojos, nors ji, kaip socialinė darbuotoja turi dalyvauti susitikimuose, apie minėtą susitikimą telefonu informavo A., bet liudytojos darbo diena buvo iš anksto suplanuota su kitomis šeimomis. Minėtas susitikimas įvyko, globos koordinatorė E. patvirtino, kad susitikimas pavyko ir praėjo sklandžiai. Globos koordinatorė E. tik prieš pat šį teismo posėdį paskambino liudytojai ir pasakė, kad nori supažindinti tiek tėvus, tiek ir liudytoją su Žiburio fondo psichologės parengta išvada dėl susitikimų su vaiku, liudytoja atsakė, jog prieš pat teismo posėdį netinkamas ir per trumpas laikas susipažinti su išvada. Liudytoja kategoriškai nesutinka su išvadoje nurodytais teiginiais, kad: 1) neva A. susierzinusi kalbėjo prie D. apie senelį; per visus 3 susitikimus jokios kalbos apie senelį nebuvo, nebent liudytojai kažkas susitikimų metu buvo iškimšęs ausis; 2) taip pat nurodyta netiesa, kad L. neva nuvertino D. pastatytą lego bokštą, liudytojai nesuprantama kodėl šis psichologės teiginys nėra paaiškintas, kaip nuvertino: pasakydamas žodžiu, nugriaudamas ar kitu būdu, nes tokių aplinkybių visai nebuvo, priešingai, susitikimo pabaigoje L. tvarkė kartu su D. kaladėles, dėjo pas į vietą; 3) iš pirmo susitikimo paskutinės 2 pastraipos nėra tikslios, taip nebuvo ką yra nurodžiusi psichologė – L. pasakojo, kad D. jo laukdavo grįžtančio iš darbo prie lango žaisdamas su mašinėlėmis, L. lituodavo, o D. žiūrėdavo ir tikrai nebuvo kalbos apie tai, kad būdamas 2 m. D. kartu su Laurynu eidavo į statybas; 4) tėvų ir D. piešti piešiniai atiduoti A., ant jų vaikas užrašė mama A., tėtė L., o ant savo piešinio D., taigi buvo visai kitaip, nei nurodyta psichologės; 5) taip, A. skaudino D. pasakymai, kad tėvai neturi mašinos, paso, pasakojimai apie neva savo namus Anykščiuose, tačiau A. labai ramiai sureagavo, toliau piešė ir mokėjo nukreipti sūnaus mintis į kitą temą; 6) ne liudytoja pradėjo rašyti laišką Kalėdų seniui, o A., šis laiškas atiduotas A.; 7) vaikas nebijo paduoti tėvams rankos, tai ir viešoje vietoje laikydamas tėvų ranką, D. bus saugus, be to, bet kuris vaikas gali pradėti verkti, juk tai yra normalu, ne veltui tėvai dar sykį užsiregistravo į pozityvios tėvystės kursus; abu tėvai yra pajėgūs sudrausminti D., tėvai nėra neįgalūs. Atsakovai pozityvios tėvystės kursus baigė 2018 m., gavo pažymėjimus. Šiuo metu lankyti pozityvios tėvystės kursus norinčių šeimų yra begalė ir visos organizacijos pirmoje eilėje į norinčiųjų sąrašus įtraukia tas šeimas, kuriose yra vaikas, kadangi atsakovų šeimoje nėra vaiko, tai jie ir negali čia ir dabar pakartotinai eiti į minėtus kursus, todėl L. S. paramos centre pradėjo lankyti individualias pozityvios tėvystės konsultacijas, o A. bus pakviesta į PPT centre vedamus mokymus gyvose grupėse, ne nuotoliniu būdu, kad nebūtų jokių trukdžių, kadangi norinčiųjų grupės yra perpildytos, tai A. vis dar nėra pakviesta. Liudytoja iš SOS Vaikų kaimo darbuotojos gavo informaciją, kad atsakovai negali kartu tuo pačiu metu lankyti pozityvios tėvystės kursus. Liudytoja, konsultuodamasi su centro psichologe, ir pati atsakovus konsultuoja pozityvios tėvystės klausimais. L. pristatė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kad jam nėra nustatyta priklausomybė, be to niekada nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas, todėl nebuvo pagrindo L. siųsti pas toksikologą, nes ir toks uždavinys nebuvo iškeltas, į Žiburio fondą dėl bendravimo su vaiku atsakovai kreipėsi liepos mėn. A. savarankiškai registravosi į Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centrą dėl psichologo konsultacijų ir spalio 14 d. pristatė liudytojai medicinos psichologo pažymą, kad poreikio tęsti konsultacijas nėra. Atsakovai atvyksta į posėdžius, išsako savo nuomonę. Atsakovų šeimos klimatas tikrai teigiamas, vienas į kitą įsiklauso, atsakovai kaip komanda. Paskutinį kartą atsakovų šeimoje liudytoja lankėsi 2022 m. vasario 22 d. (apklausa tęsiama 2022 m. vasario 23 d.), o prieš tai buvo 2022 m. vasario 14 d. Atsakovų šeimoje liudytojai teko lankytis ir pirmadienio ryte, ir penktadienį į darbo pabaigą. Dar kartą akcentavo, kad nei fizinio smurto, nei neblaivumo faktų nebuvo nustatyta. Liudytoja neskaito, kad tėvų tarpusavio diskusijos dėl teisminio proceso, vaiko nenoro bendrauti 2020 m. vasario 14 d., nes pasak vaiko, tėvai geria ir rūko, aptariamas nusivylimas sistema – laikinosios globos procesas vyks pernelyg ilgai, sudaromi kuo didesni trukdžiai ir pan. Liudytojos teigimu, pirmiau nurodyti faktai nelaikyti nesantaika ir (ar) smurtu šeimoje, normalu, kad kiekvienoje šeimoje vyksta nesutarimai, kivirčai pvz. dėl pabėgusio šuns ar buitinių reikalų. Apskritai įvertinus visą sistemą, kokiose šeimose vaikai gyvena, tai atsakovų šeimoje nepalyginamai yra tinkamesnės ir geresnės sąlygos. Kol vaiko nėra šeimoje buitis nėra tiriama, nes šiuo metu keliami visai kiti klausimai. Buities tyrimo aktas surašomas tuo atveju, kai šeimos kreipiasi dėl tikslinių pašalpų, galbūt laikinųjų globėjų buities sąlygos ir buvo vertinamos. Liudytoja, atsakydama į laikinojo globėjo klausimą, dar sykį akcentavo šiuo atveju tėvų buitinės sąlygos nėra vertinamos. Tik prieš vaikui grįžtant į šeimą tėvai turi pateikti medicininę pažymą, susitvarkyti buitį, pateikti prašymą Vilniaus m. savivaldybei, ir buities sąlygas vertina Vaiko teisių specialistai, o ne socialiniai darbuotojai. Liudytoja nemato pagrindo laikinosios globos tęsimui, juolab, kad laikinosios globos tikslas yra vaiko grąžinimas į šeimą. Vaikas gali grįžti į savo šeimą, net ir vaiką grąžinus į šeimą, atsakovų šeima būtų stebima, tikrinama, ne taip greitai išbraukta iš sąrašo. Tėvai galės vaiką išlydėti į mokyklą suderindami savo darbo grafikus, tėvai turi atsakomybės jausmą, visi žmonės auginantys vaikus yra dirbantys, kad ir nuo 7 val. ryto ir vaikais puikiai pasirūpinantys. Abu tėvai dirbantys, taupantys pinigus, stengiasi pasigražinti aplinką, baigti namo remontą, pajėgūs išlaikyti vaiką. Didžiausia problema, kad tarp abiejų šeimų – atsakovų ir trečiųjų asmenų, vyksta konfliktas, o vaikas yra tik šio konflikto įrankis.

39. Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus psichologijos centre, vaikų psichologe. Liudytoja dirba su D. E. nuo 2019 m. kovo mėn., dėl konsultacijų kreipėsi D. seneliai R. ir V.. Liudytoja su D. susitinka kartą per savaitę 50 min. D. buvo sunku reguliuoti savo emocijas, buvo stiprūs emociniai proveržiai, kai situacijos jam būna nepatogios ar pasibaigia, taip pat buvo nerimastingumas, pasireiškiantis miego sunkumais, D. yra labai blaškus – imasi vienos veiklos, kitos veiklos, jam yra sunku atsisveikinti, baigti užsiėmimą, išeiti, visą laiką kildavo konfliktas. Per trejus metus situacija keitėsi, liudytoja pastebi, kad D. yra ramesnis, geriau susitvarko su savo emocijomis, sugeba pats nusiraminti, susivaldyti. Konsultacijų metu liudytoja kalbėdavo su D. apie jo tėvus. Kai D. mama išsikraustė gyventi pas sutuoktinį, D. išsakydavo ilgesį mamai, bet apie tėtį pats nėra užsiminęs. Laikui bėgant tėvų tema visai išnyko. Tėvų tema vėl atsirado neutraliuose-tyrinėjimo ir be pykčių žaidimuose, kai atsinaujino bendravimas su D., be to liudytoja ir kalbindavo D.. 2020 m. D. ramiai pasakodavo, kad buvo susitikęs, žaidė, piešė. Liudytojai paprašius D. papasakoti, pastarasis pasakė, kad nepažįsta tėčio, todėl negali papasakoti, bet tai, anot liudytojos, nereiškia, kad D. nenori tėčio pažinti, jo atsakymas buvo nuoširdus su smalsumu. Tokio amžiaus vaiko bendravimo forma ir yra žaidimas. Paskutiniu metu liudytoja stebi, kad tėvų tema D. pasidarė be galo sunki, jis nenori kalbėti ir labai supyksta, kai liudytoja jo paklausia arba visiškai ignoruoja, neva neišgirdo klausimų. Liudytojos teigimu, D. ryšį su tėvais reikia kurti, stiprinti, nes tai be galo svarbu jo raidai, jausenai. Reikia tęsti susitikimus, santykį palaikyti, kad santykis nenutruktų. Bendravimo su tėvais liudytoja nėra stebėjusi. Jei vaikas atsisako susitikti, reikia tęsti, išlaukti tą laikotarpį, nes vaikas turi vidinį norą bendrauti su tėvais. Sesijų metu D. reiškia teigiamus jausmus, o ne neigiamus. Darbo su D. pradžioje jis gyveno Vilniuje, šiuo metu gyvena Anykščiuose, taigi jam reikėjo prisitaikymo, buvo sunkus laikotarpis, taigi prie bet kokių pasikeitimų gyvenime reiks laiko prisitaikymui. Rūkančių žmonių vaikai mato visur ir daug, nereikia to akcentuoti. Liudytoja nėra girdėjusi faktų, kad atsakovų šeimoje yra vartojamas alkoholis, smurtaujama ir pan. D. laikinieji globėjai neturėtų tokių dalykų sakyti.

40. Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Žiburio fonde, globos koordinatore. Koordinuoja V. ir R. B. laikinąją globą ir teikia paslaugas laikinųjų globėjų šeimai, su šeima dirba nuo 2021 m. spalio 16 d., pagalbos šeimai planas buvo sudarytas 2021 m. lapkričio 16 d. Nuo 2021 m. lapkričio 29 d. liudytoja atsakinga už tėvų susitikimus su vaiku, su tėvais susitarta, kad jie vyks 1 kartą per savaitę. Laikinieji globėjai įvykdė sąlygą, kad bus laiku atvežtas vaikas, be nepateisinamų priežasčių nebuvo neatvykę, vaikas 2 kartus buvo neatvežtas: dėl vaiko ligos ir dėl šeimos izoliacijos, susijusios su kovidu. Nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iš viso buvo suorganizuoti 22 susitikimai, iš jų įvyko 6 susitikimai po 1 val., kurių vienas vyko nuotoliniu būdu, o 16 susitikimų neįvyko pilna apimtimi ar iš vis neįvyko: kaip minėjo liudytoja, iš šių 16 susitikimų, 2 neįvyko, nes vaikas sirgo, o kitas dėl to, kad laikinieji globėjai turėjo izoliuotis, o 11 kartų vaikas nenorėjo pasilikti susitikimų patalpoje. Iš minėtų 11 kartų, liudytojai teko 2 kartus eiti prie laikinųjų globėjų automobilio įsitikinti, ar vaikas tikrai nenori išlipti iš automobilio ir eiti į susitikimą su tėvais. Ir buvo 2 kartai, kai tėvai, dėl liudytojai nežinomų priežasčių, neatvyko į susitikimus. Kalbant apie tuos 11 kartų, kai vaikas nenorėjo pasilikti susitikimų patalpoje, liudytoja akcentavo, kad vaikas būdavo pavargęs, piktas ir liūdnas, liudytoja bandydavo jį motyvuoti, bet kai vaikas pasakydavo, kad nenori, liudytoja klausdavo kodėl nenori, tačiau vaikas priežasčių nenurodydavo, tik sakydavo „nenoriu“; tokiose situacijose liudytoja teiraudavosi pas laikinuosius globėjus, kodėl vaikas nenori likti susitikimų patalpoje. Vaikui labai sunku atpažinti savo emocijas, jis negali paaiškinti kodėl yra piktas, liūdnas ir pan. Vaikas būdavo kur kas ramesnis ir susitikimai įvykdavo, kai D. atvykdavo su savo žaislais, bet tai buvo tik kelis kartus, ne visus tuos nepavykusius 11 kartų. Tinkami susitikimai su vaiku yra abipusis darbas, tiek tėvų, tiek ir laikinųjų globėjų, t. y. viena šalis paruoštų tinkamai vaiką ir motyvuotų jį susitikimui, o tėvai būtų atsakingi už ryšio su vaiku kūrimą. Liudytoja po kiekvieno nepavykusio ar neįvykusio susitikimo kalbėdavosi su laikinaisiais globėjais, rekomenduodavo jiems paruošiant vaiką susitikimui nekelti lūkesčių tėvų elgesiui, kalbėti teigiamai apie tėvus. Pasak liudytojos, laikinieji globėjai prieš susitikimus vaikui sakydavo teigiamus dalykus apie tėvus, pvz. yra girdėjusi sakant vaikui, kad „jie yra atvykę, nori su tavimi pasimatyti“. Paprašius patikslinti ar tai teigiamas dalykas, liudytoja nurodė ir dar vieną, jos manymu, teigiamą dalyką – ji, kaip globos koordinatorė, vaiko gyvenamojoje aplinkoje (ir svetainėje, ir vaiko kambaryje) yra mačiusi D. mamos nuotrauką, tėvo nuotraukos nebuvo. Taigi vaikui yra sudaroma sąlyga kurti tapatybę ir suprasti savo ryšį su tėvais. Vieno nuotolinio susitikimo metu, vaikas pasakė tėvams, kad jis nenori gyventi su jais, nes tėvai rūko ir geria, A. pasiteiravus sūnaus kas jam apie tai sakė, D. atsakė, kad senelis. Iš kart po šio vaiko pasakymo, liudytoja susitikimą nutraukė. Po nebaigto susitikimo, liudytoja paskambino laikinajam globėjui išsiaiškinti aplinkybes, senelis pakomentavo liudytojai, kad išsakyti teiginiai yra vaiko prisiminimai iš vaikystės. Liudytoja patvirtino, kad jei tėvai negali rasti kompromisų su laikinaisiais globėjais, ji galėtų tėvams tarpininkauti, jei jie norėtų sužinoti vienokią ar kitokią informaciją apie sūnų. Kas liečia susitikimus su vaiku, iš tėvų pusės yra ir teigiamų, ir neigiamų dalykų: į susitikimus tėvai visada atvyksta laiku, niekada nepažeidžia susitarimų-taisyklių, tėvams didelę pagalbą teikė socialinė darbuotoja, nes vaikas atvykdavo į susitikimus su įvairiomis emocijomis, bet tėvams gal dar trūksta kūrybiškumo, ne visada tinkamas klausimas „Deimantai, ką tu nori veikti?“, tėvai turėtų nebijoti ir sudrausminti vaiką, vaikas turi žinoti kas galima – kas negalima. Būdavo atvejų kai D. nenorėdavo kalbėti su tėvais telefonu, arba atmesdavo skambutį, arba kai buvo įjungtas garsiakalbis, D. tiesiog lakstė aplink stalą ir nekalbėjo, nors ir buvo raginamas. Liudytoja bendradarbiauja ir su vaiko psichologe J. D., kuri pastebėjo, kad D., atvykęs į jos konsultacijas po susitikimų su tėvais, būna liūdnas.

41. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Socialinių paslaugų centre, psichologe. Pažįsta A. tėvus (trečiuosius asmenis), bendravo dėl situacijos A. šeimoje. Nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. konsultavo A., kelias konsultacijas turėjo su Laurynu ir turėjo 2-3 konsultacijas su trečiaisiais asmenimis. Liudytojos nurodytu laikotarpiu atsakovų šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, todėl jie buvo nukreipti pas specialistus, tame tarpe ir pas psichologus. Kiek pamena, atsakovų šeimoje buvo užfiksuotas smurtas, tačiau liudytoja nėra mačiusi konkretaus dokumento, o tokią informaciją gavo iš socialinės darbuotojos, tuo pagrindu ir buvo pradėtas socialinis darbas šeimoje. Iš vyro pusės pasitaikydavo smurto ir prieš pačią A., kaip liudytoja supranta, tuo metu sutuoktinis būdavo neblaivus. Apie smurtą pasakodavo pati A., o 2018 m. paskutinės konsultacijos metu liudytoja matė mėlynes ant A. veido, bet į teisėsaugos institucijas ji nesikreipė. Su A. liudytojai buvo sunku atrasti „stuburą“, kur ji nori gyventi, su kuo nori gyventi ir kaip A. mato savo ateitį. A. išsakydavo, kad tėvai bando ją kontroliuoti, varžo jos laisvę. Apie sutuoktinį A. atsiliepdavo įvairiai, kartais sakydavo, kad jį myli, norėtų susilaukti antro vaikelio, sutuoktinis jai padeda, o kartais sakydavo, jog viskas blogai, skyrybos, skyrybų priežastimi nurodydavo, kad L. išgėrinėdavo, tačiau liudytoja nežino kiek, kokiais kiekiais būdavo vartojamas alkoholis, ar tai buvo fiksuota. A. kalbėdavo apie savo norą auginti vaiką, kalbėdavosi kaip tą norą įgyvendinti; liudytoja neteigia, kad A. negalėtų savarankiškai auginti savo vaiką. Su A. bendravo atvirai. Liudytoja neteigia, kad atsakovai buvo neįgalūs, neveiksnūs ir pan., bet jei atsakovų šeimai buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos, vadinasi jų šeimoje ne viskas buvo gerai. Liudytoja iš psichologinės pusės nurodė, kad A. turi daug priklausomos asmenybės bruožų – priklausoma nuo kitų žmonių nuomonės, perkelia sprendimų priėmimą kitiems žmonėms, kartais atrodė, jog trūksta A. žinojimo ko ji pati norėtų, A. trūko savarankiškumo priimti sprendimus. Toks asmuo gali būti priklausomas ir nuo psichologo. Būdavo stiprus emocinis svyravimas, daug įvairių emocijų, jos galėdavo kisti. A. tėvai pergyveno, ar pati A. sugebės auginti vaiką. Per visą darbą su A. progresas gal ir buvo, tačiau čia ilgalaikis procesas. Pagrindinė problema tikrai nebuvo smurtas šeimoje, nors tai ir svarbus faktorius, tačiau A. reikėjo pastiprinti savybes, liudytoja nekalba apie socialinių įgūdžių stiprinimą. Dėl didelės emocijų kaitos, liudytoja A. rekomendavo psichiatro konsultacijas, žino, kad A. vieną kartą buvo nuėjusi į konsultaciją, tačiau liudytoja nežino, ar ta konsultacija buvo naudinga. Didelių emocijų kaitos lemiamas veiksnys nebuvo A. gyvenimas kartu su sutuoktiniu, jos emocijos svyruodavo ir gyvenant pas tėvus (trečiuosius asmenis). Individualių konsultacijų liudytoja neteikė L., buvo bendros konsultacijos kartu su A.. L. ir A., kaip porai, konsultacija buvo teikiama dėl tų pačių priežasčių, kad jie apsispręstų ar gyvena kartu, ar atskirai, ar yra nesaikingo alkoholio vartojimo problema, ar ją pripažįsta. Liudytojos supratimu, L. neigė nesaikingo alkoholio vartojimo problemą, konsultacijos metu L. šiuo klausimu laikėsi santūriai. Su A., ar su šeima dirbantys psichologai pasikeitė, liudytoja dėl tokių pasikeitimų nebuvo informuota. Liudytoja akcentavo, kad per du metus, kuriuos jau nedirba su A., jos psicho-emocinė būklė tikrai galėjo pasikeisti, nes du metai yra didelis laiko tarpas. Liudytoja kalbėjo apie 2016-2018 m. laikotarpį, o kaip yra dabar liudytoja neturi jokių žinių. Pagrindiniai dalykai, kuriuos vertina psichologai, yra gebėjimas įsidarbinti, išlaikyti darbą, kontroliuoti savo elgesį, elgtis nuosekliai, siekti tikslų, turėti gyvenimo viziją.

42. Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Socialinių paslaugų centre, psichologe, konsultuojanti suaugusiuosius, kartais tenka konsultuoti ir vaikus. Iki liudytojos darbo su atsakovų šeima, A. konsultavo kita psichologė E. S.. Liudytoja 2018 m. vedė A. ir L. pozityvios tėvystės kursus. Liudytoja suprato, kad L. ir A. yra jauni tėvai, siekė patys auginti vaiką, todėl lankė minėtus pozityvios tėvystės kursus. Kursų metu jautėsi, kad atsakovai yra motyvuoti, aktyviai su visa grupe dalyvavo, norėjo susigrąžinti sūnų. Po sėkmingų pozityvios tėvystės kursų A. atėjo pas liudytoją individualioms konsultacijoms, viso įvyko 7 individualios konsultacijos, po kurių dar įvyko 8 bendri L. ir A., kaip poros, susitikimai. Taigi darbas su atsakovų šeima truko 2 m. (nuo 2018 m. iki 2019 m.). L. individualias konsultacijas teikė V. B., taigi bendruose poros susitikimuose dalyvavo abi psichologės. Į konsultacijas atsakovai ateidavo tvarkingi, L. nebuvo išgėręs, taip pat liudytoja nematė ir požymių, kad L. išgėrinėjo, nuo jo nesklisdavo ir alkoholio kvapas. Poros konsultacijose L. nebuvo pasyvus, dalyvaudavo aktyviai, atsakovams būdavo skiriami ir namų darbai. Po atsakovams, kaip porai, suteiktų 8 konsultacijų, buvo matomas didelis pagerėjimas ir teigiami pokyčiai, atsakovai labai gražiai vienas su kitu bendravo, būdavo linksmi, juokdavosi, pasakodavo kaip ruošdavo namų darbus, A. gilinosi į save. Kartais atsakovai ateidavo į konsultacijas susipykę, bet išsiaiškinus priežastis dėl ko įvyko kivirčas ir ypač įvertinus bendrą foną, kuriame pasirodo jie gyvena ir iki šiol – vaikas tėvams vis dar negrąžintas, tai nėra ko stebėtis, kad tokiu sunkiu metu tėvai susipykdavo, tai visiškai normalus dalykas. A. labai reikėjo tėvų palaikymo, nes artimiausi žmonės yra tėvai. A. turėjo daug nusivylimų, ašarų, kad jos sūnus gyvena pas trečiuosius asmenis. Palaikymą A. turėjo tik iš vyro. Liudytoja priekaištų atsakovams neturėjo, ji matė atsakovų pastangas, nors tuo metu jiems buvo be galo sunku. Tęsti darbą su atsakovų šeima liudytoja neįžvelgė poreikio, matėsi, kad atsakovai myli vienas kitą. A. tėvus (trečiuosius asmenis) matė 1 kartą centre, laikinieji globėjai atvežė sūnų susitikti su tėvais. Liudytoja šį vienintelį susitikimą prisimena labai gerai, nes jo metu nebuvo laikomasi susitarimo – vaiko susitikimas turėjo vykti tik su tėvais A. ir L., bei stebint liudytojai, kaip psichologei, nedalyvaujant seneliams (tretiesiems asmenims), tačiau jie įsiveržė į susitikimo kambarį ir liudytojos paprašyti išeiti, tretieji asmenys neišėjo. Šis tėvų susitikimas su vaiku pavyko, sūnus prisėdo prie mamos ir kažką piešė, paskui perdavė tą piešinį tėčiui, kuris taip pat piešinyje kažką nupiešė, kartu žaidė ir kalbėjo su tėvais. Liudytoja šio susitikimo metu nesitikėjo tėvų ir vaiko bendros veiklos, nes susitikimų kambaryje, po senelių įsiveržimo į susitikimą, jautė baisią tvyrančią įtampą. Nes kai iš visų kampų stebi, tai tėvams bendravimas buvo nepaprastas. Liudytoja taip pat prisimena momentą, kai aptariamo susitikimo metu vaikui iškrito žaislas ir A. nespėjo jo pakelti, tai laikinoji globėja pribėgo, pakėlė žaislą, nušluostė ir padavė vaikui. Daugiau susitikimų su vaiku centre nebuvo, nors buvo ir susitarta, kad vaikas priprastų prie tėvų, šiltintų ryšį, tačiau laikinieji globėjai berniuko daugiau neatvežė. Tėvai į sutartus susitikimus ateidavo, nusivildavo, kad vaikas neatvežamas ir A. išeidavo verkdama. Liudytoja apibūdindama atsakovų šeimą nurodė, kad abu tėvai išgyveno stiprų emocinį smūgį, kaip netektį, nes vaikas turėtų augti šeimoje, bet mažas vaikas buvo paimtas iš jų šeimos ir patiems tėvams tai yra labai sudėtingas išgyvenimas. Liudytoja prisimena, kaip A. blaškėsi tarp savo vyro ir tėvų (trečiųjų asmenų), pas kuriuos buvo jos sūnus; nes kai grįždavo pas tėvus A. turėjo galimybę matytis su sūnumi, o L. nebuvo galima lankytis trečiųjų asmenų namuose. Būdavo, kad A. apsipykdavo su L., kaip ir kiekvienoje šeimoje, todėl turėjo akstiną grįžti pas tėvus, pabendrauti su vaiku, tačiau pas tėvus ji ilgai neišbūdavo, vėl grįždavo pas sutuoktinį. Liudytoja labai gerai prisimena emociją, A. sakydavo, kad myli savo vyrą ir nenori su juo skirtis, nors to reikalavo jos tėvai, žadėjo nupirkti jai butą, jei išsiskirs, po vaikelio gimimo A. mama ne patardavo, o reguliuodavo. Gavusi teismo šaukimą, liudytoja pasikalbėjo su atsakovų šeima šiuo metu dirbančia socialine darbuotoja J. P. ir labai nudžiugo, kad šeima gyvena kartu. 2018 m. A. bandė įsidarbinti, bet liudytojos teigimu, ji ant tiek buvo emociškai pažeista ir išbalansuota, išgyvenamas beviltiškumas, jai buvo sunku ir tas įsidarbinimas netrukdavo ilgai. Dabar A. dirba stabiliai, jau keletą metų vienoje organizacijoje, taip pat ir L. dirba, net vadovauja grupei darbininkų, gerbiamas yra darbe, taip pat atsakovai susiremontavo namą, kuriame gyvena, taigi pokyčiai yra ir suteiktos konsultacijos nenuėjo veltui. Liudytojai net teikiant paaiškinimus šiurpas ima nuo tokios situacijos, kai iš mamos atimamas vaikas, nepriklausomai net nuo to, ar tėvai jį atėmė, ar kažkas kitas. A. tuo metu buvo emociškai pažeista ir tokia jos būsena labai suprantama, nes kiekviena mama taip elgtųsi, jei iš jos būtų atimtas vaikas. Liudytoja beveik 10 m. dirba su priklausomybėmis, veda grupinius užsiėmimus priklausomiems asmenims, taigi puikiai žino kas yra priklausomybė, kad tai yra liga, todėl jei L. sirgtų šia liga, tikrai nebūtų pasiekęs to, ką yra pasiekęs šiai dienai. Liudytoja nežino nei kada, nei kokiu pagrindu prasidėjo vaiko laikinoji globa.

43. Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo Socialinių paslaugų centre, psichologu, išėjo iš darbo 2019 m. kovo mėn., tiksliai negalintis prisiminti nuo kada pradėjo dirbti. Tretiesiems asmenims konsultacijų neteikė. Liudytojas dirbo su vaiko tėčiu, kiek turėjo konsultacijų negali pasakyti, gali būti, kad iki 10 konsultacijų. Su Laurynu liudytojas kontakto neužmezgė, pasikalbėdavo racionaliame lygmenyje, bet emocinio L. lygmens liudytojas neatskleidė. Vaiko tėvas buvo motyvuotas, kad vaikas grįžtų į šeimą, norėjo susigrąžinti sūnų, sakė, jog myli vaiką. Konsultacijų metu vaiko tėvas kalbėdavo, kad tretieji asmenys kišasi į jų šeimą, bando išardyti šeimą. Konkrečių dalykų ar faktų apie L. liudytojas nežino. Per konsultacijas L. ateidavo blaivus, nebūdavo alkoholio kvapo. Su vaiko mama teko susitikti bendrose poros ir dviejų psichologų konsultacijose, šių konsultacijų tiksliai nepamena, jos vyko skundų apie senelius (trečiuosius asmenis) lygmenyje. Liudytojas nesusidarė vaizdo, kad L. būtų reikalinga psichologo pagalba. Su Laurynu nebuvo kalbama apie konkretų jo elgesį ir kokį konkrečiai elgesį jis turėtų keisti. L. apibūdino kaip uždarą, nerodantį neverbalinių emocijų. Kadangi vaiko šeimoje nebuvo, todėl tėvai nesutarė ir tarpusavyje, būdavo blaškymosi ir vienybės trūkumas, štai tokią problemą liudytojas matė atsakovų šeimoje. Liudytojas neįžvelgė, kad atsakovai tarpusavyje nesuderinami, dėl to ir pykstasi, priešingai, liudytojas įžvelgė konfliktų priežastį, kad vaikas iš jų šeimos atimtas ir tėvai jautė bejėgiškumą, yra skaudi situacija, o tėvai nemato išeities, tuo pačiu ir specialistai pasimetę nematantys išeities, kas vaikui geriausia – ar būti su tėvais, ar su seneliais, ar su kitais asmenimis, atsakovai tikisi pagalbos, bet jos nesulaukia. Liudytoją ir psichologę E. S. pakeitė kitos psichologės: A. Ž. ir V. B..

44. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis D. E. nurodė, kad jam 7 m., jis mėgsta mašinas, mėgstamiausia jo mašina sulūžo – nukrito vienas ratas. D. turi planšetę, bet telefono neturi. Jis gyvena Anykščiuose su mama V. (laikinąją globėją vaikas vadina „mama“) ir seneliu R., kuriam 63 m. Važiuojant į posėdį iš Anykščių į Vilnių D. nekalbėjo, o žaidė su telefonu. Berniuko teigimu, A. taip pat mama, bet jis su ja negyvena. Su A. nesusitinka, nes tėvas blogas – jis geria ir būna girtas. Matė tai, kai jam buvo 3 m., be to lauke matė tėvą rūkantį. D. nenori tėvo pamatyti, nes pyksta. Langai pas juos (A. ir tėvą) net sulūžę. A. elgesyje niekas nepatinka ir niekas patinka, nenori su A. susitikti, taip pat su A. nenorėtų nieko žaisti. Nenori su mama A. kalbėtis, nieko jai nejaučia. Į svečius pas A. nenorėtų – tiesiog nenori. D. žino, kad mama A. turi šuniuką, prisimena tai. Neprisimena, kad kai gyveno su tėvais būtų įkritęs į duobę, paaiškino, jog ten buvo tik smėlis. Su seneliu R. nekalba apie A., R. sakė, kad tėtis rūko ir geria. Paklaustas ar myli mamą A., atsakė, kad nemyli. Pasiteiravus, o kodėl nemyli, atsakė „ne, nesakysiu, ne“. Paklaustas, ar berniukas pyksta ant tėčio ir mamos, atsakė, kad nepyksta ant mamos A. ir tėčio L.. Nurodė, kad su A. telefonu nekalbėjo – A. skambina, bet D. nekalba, nes nenori. D. patinka gyventi Anykščiuose, yra parkas, kuriame jis su draugais važinėjasi paspirtuku, turi 11 draugų, su jais susipažino parke. Paklaustas apie gyvenimą Vilniuje, nurodė, kad jame ir gyvena vienas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

46. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

47. Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalyse įtvirtinta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

48. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 32 punktas). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

49. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

50. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

52. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), plėtodamas praktiką pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį, yra nurodęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).

53. Ribodamos tėvystės teises, nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą; pusiausvyros nustatymo procese ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geriausiems vaiko interesams, kurie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje T. P. ir K. M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 28945/95, 71 punktas; 2016 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, 93–95 punktai; 2018 m. spalio 30 d. sprendimo S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, 83 punktas; kt.). Vien faktas, kad vaikas gali būti atiduotas į jo auklėjimui palankesnę aplinką, pats savaime nepateisina priverstinės priemonės – vaiko paėmimo iš biologinių tėvų globos – taikymo; turi egzistuoti kitos aplinkybės, rodančios tokio įsikišimo būtinumą (žr. cituoto sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, 84 punktas; 2015 m. spalio 13 d. sprendimo byloje S. H. prieš Italiją, peticijos Nr. 52557/14, 56 punktas; ir sprendimo byloje K. ir T. prieš Suomiją, peticijos Nr. 25702/94, 173 punktas; 2009 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Amanalachioai prieš Rumuniją, peticijos Nr. 4023/04, 86 punktas; 2006 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Wallova and Walla prieš Čekiją, peticijos Nr. 23848/04, 71 punktas; kt.).

54. Valdžios institucijų vaidmuo socialinės rūpybos srityje būtent ir yra padėti sunkumų patiriantiems asmenims, teikti jiems patarimus, kaip bendrauti su socialinės rūpybos institucijomis, ir, be kita ko, patarti, kaip įveikti sunkumus. Pažeidžiamų asmenų atveju valdžios institucijos turi parodyti ypatingą budrumą ir užtikrinti didesnę apsaugą (žr. cituoto sprendimo byloje S. S. prieš Slovėniją, 84 punktas; taip pat sprendimo byloje S. H. prieš Italiją, 54 punktas; kt.).

55. EŽTT taip pat nuolat primena pagrindinį principą, pagal kurį sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikina globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (žr. 1988 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Olsson prieš Švediją, 81 punktas). Be kita ko, procesiniu aspektu reikalinga nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir ypač į priimamų sprendimų rimtumą, tėvai į sprendimo priėmimo procesą, vertinant jį kaip visumą, buvo įtraukti pakankamu mastu, kad būtų užtikrinta reikiama jų interesų apsauga, ir galėjo visapusiškai pateikti savo argumentus (žr. cituotą sprendimą byloje S. S. prieš Slovėniją ir nurodomą EŽTT praktiką).

56. EŽTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 11373/85, 71 punktas; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, 90 punktas).

57. Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (žr. cituotą sprendimą byloje Y. I. prieš Rusiją, 82 punktas). Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių (žr. cituotą sprendimą byloje Y. I. prieš Rusiją, 91 punktas; 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, 119 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; kt.).

59. Ši byla baigta nagrinėti 2023 m. vasario 1 d., nuo ieškinyje nurodytų įvykių, praėjo net 6 metai ir keli mėnesiai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad situacija atsakovų šeimoje yra pasikeitusi, tėvai atsakingiau vertina savo pareigų vaikui turinį ir pakeitė gyvenimo būdą. Vien aplinkybės, kad atsakovai neturi galimybės auginti vaiko prabangioje aplinkoje ir savo nepriekaištingai įrengtuose namuose, taip kaip tretieji asmenys nurodo, jog jų materialinė padėtis visada būdavo pasiturinti, todėl D. gali leisti viską, tenkindami kiekvieną anūko pageidavimą, nori paspirtuko – jį ir turi ir pan., negali būti pagrindas nustatyti, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar žiauriai elgiasi su vaiku, ar daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, ar neišgali pasirūpinti vaiku.

60. Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo kopijos matyti, kad nepilnamečio D. E., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė A. E., tėvas – L. E.. Pasak ieškovo, atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovų šeima Tarnybai žinoma nuo 2016 m. Skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A15- 515/16 atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, neva dėl to, kad atsakovų šeimoje vyko konfliktai, galimai buvo naudojamas smurtas ir vartojamas alkoholis, į namus kviečiami policijos pareigūnai. Tarnyboje 2017 m. lapkričio 19 d. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad adresu (duomenys neskelbtini), motinai A. E. jos tėvai V. B. ir R. B. nenori atiduoti vaiko D.. Nepilnamečio vaiko seneliai V. ir R. B. nurodė, kad L. E. dažnai smurtauja prieš jų dukrą, todėl jie bijojo dėl savo dukters ir vaikaičio D. E. saugumo, žentas vartoja alkoholį. Skyriuje 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio posėdžio, kuriame dalyvavo A. E., metu buvo priimtas sprendimas nustatyti D. E. laikinąją globą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 mažamečio D. laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai V. ir R. B..

61. CPK 177 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodymus, įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurių sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 2 d.), taigi teismas vertina ne tik rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, bet ir šalių elgesį.

62. Nagrinėjamu atveju savo ieškinyje Tarnyba remiasi senais 2016-2018 m. įvykiais ir iš esmės atsakovės A. E. tėvų V. ir R. B. pasakymais, nurodymais apie netinkamą žento elgesį, būdą, apsileidimą. Viso teisminio nagrinėjimo metu laikinieji globėjai apie atsakovą L. E. atsiliepdavo paniekinančiai, akcentuodami, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, jam reikia pasidaryti kepenų fermentų tyrimus, lankytis pas toksikologą, jis nesugeba per trumpą laiką suremontuoti savo paveldėto nuosavo namo, skriaudžia jų dukrą ir savo, tuo metu tik buvusį 2 m. amžiaus sūnų. Atsakovai priešingai, nuo pat 2016 m. tiek Tarnybai, tiek socialiniams darbuotojams, tiek atvejo vadybininkams, tiek ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos Kontrolieriui teigė, kad vaikas paimtas iš jų šeimos nesant objektyvių priežasčių, vertinant tik subjektyvius V. ir R. B. nurodymus, akcentavo, jog dar nuo A. ir L. pažinties ir santuokos sudarymo A. tėvai ištisai kišdavosi į jaunų žmonių gyvenimą, jiems netiko ir niekada netiks žentas, A. tėvai primygtinai reikalavo ir darė spaudimą, jog dukra išsiskirtų su sutuoktiniu, o nepavykus išskirti atsakovų šeimos, V. ir R. B. ėmėsi keršto – atimti iš atsakovų sūnų.

63. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad esminė šios bylos problema yra atsakovų ir trečiųjų asmenų konfliktas besitęsiantis nuo pat berniuko D. gimimo. Minėta, kad nepilnametis gimė (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus m. 2 PK duomenų nustatyta, kad 2015 m. birželio 24 d., 21.50 val. gautas R. B. telefoninis skambutis, neva jo dukra su 2 mėn. kūdikiu per prievarta uždaryta sutuoktinio name, patikrinę informaciją policijos pareigūnai nustatė, kad kūdikis tvarkingai miega, mergina sveika, pas vyrą randasi savo noru, taigi sprendimas priimtas nebuvo; 2015 m. rugsėjo 16 d., 16.58 val. gautas L. E. telefoninis pranešimas, kad vyksta konfliktas tarp pranešėjo ir uošvių (V. ir R. B.), uošviai stumdo pranešėjo sutuoktinę, namuose mažametis vaikas, greitosios medicinos pagalbos nereikia, papildomai nurodo, kad kvietimą atšaukė, uošviai pasišalino, taigi sprendimas nebuvo priimtas. 2015 m. rudenį tretieji asmenys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kontrolierių, ko pasėkoje 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius lankėsi atsakovų šeimoje, apsilankymo metu niekas durų neatidarė; pakalbinti kaimynai tikino nieko blogo atsakovų šeimoje nepastebėję, nematę, kad vyras netinkamai elgtųsi su moterimi ir vaiku, nepastebėję, kad šeimoje lankytųsi policija, neturintys kaimynų telefonų bei pridūrė, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai paveldėjo senelio namą ir kiek pasiremontavę neseniai jame apsigyveno. Tarpžinybiniame pasitarime aptarus atsakovų šeimos situaciją su Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio darbuotoja papildomų duomenų apie šeimą taip pat nepaaiškėjo; Tarnybai iki šiol (2015 m. lapkričio mėn.) atsakovų šeima nebuvo žinoma; Tarnyba nutarė šeimoje lankytis pakartotinai, užsakyti atsakovų pažymas apie administracinius pažeidimus, teikti užklausas į Priklausomybės ligų centrą ir kai paaiškės kur vykdoma vaiko sveikatos priežiūra, į polikliniką. Tarnybos atsakovų šeimos aplankymo aktuose nurodoma, kad šeima gyvena privačiame 2 aukštų 90 kv. m dalinai įrengtame name su visais patogumais, kadangi D. dar mažas ir savarankiškai nevaikšto, tai namuose pakanka tvarkingos erdvės jam būti, miegoti, žaisti bei pažymėta, kad įrengtoji namo dalis yra jauki, tvarkinga ir švari – sudarytos pakankamos sąlygos mažamečiui augti, vystytis ir ilsėtis. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. vasario 3 d. įspėjimu atsakovai už tai, kad vaikas mato tėvų konfliktus ir barnius, įspėjami, jog komisijos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl jų šeimos įrašymo į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančius vaikus, sąrašą. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 16 d. įsakymu atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. 2016 m. gegužės 18 d. socialinės darbuotojos rašte nurodyta, kad nurodė atsakovų šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos bei su šeima dirbama nuo 2016 m. kovo 31 d.; atsakovai vykdo pasirašytus įsipareigojimus: nuo 2016 m. balandžio 13 d. nuosekliai lanko Socialinės paramos centro vyresniųjų psichologų J. D. ir E. S. individualias ir poros konsultacijas, siekia gerinti tarpusavio santykius, rasti bendrus problemų sprendimo būdus; berniukas prižiūrėtas; L. E. nuo 2011 m. lapkričio 16 d. dirba UAB „Litpolstar“, gauna pastovias pajamas, A. E. iki 2017 m. balandžio 14 d. yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą; socialinė darbuotoja informuoja, kad atsakovai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, vykdo įsipareigojimus, sudaro sąlygas lankytis šeimoje, stengiasi užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas sūnaus augimui ir vystymuisi. 2016 m. gegužės 16 d. atsakovų šeimos buities tyrimo akte nurodyta, kad A. tėvai per daug ir be pagrindo kišasi į jų buitį, kuomet atsakovai leisdavo V. B. lankytis neribotai, prasidėjo pykčiai, kadangi B. reguliuodavo A. kaip gaminti maistą, nuolat priekaištaudavo, keldavo įtampą, ko pasėkoje sutuoktiniai buvo pradėję pyktis tarpusavyje. 2016 m. pradžioje V. ir R. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bendravimo su vaikaičiu nustatymo, ginčas baigtas taikiu sutarimu, teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino trečiųjų asmenų ir nepilnamečio D. tėvų sutartį, dėl jos nevykdymo tretieji asmenys 2016 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į antstolį. 2016 m. liepos 27 d. socialinės darbuotojos rašte nurodoma, kad A. su sūnumi po konflikto su sutuoktiniu buvo išvykusi pas savo tėvus, L. su ja bendravo telefonu ir internetu, pora susitaikė; L. nuvykus į Anykščius parsivežti savo sūnų ir sutuoktinę, A. tėvai nenorėjo jos su vaiku išleisti ir atiduoti asmeninių daiktų, kilo konfliktas ir R. B. iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą, nors, pasak socialinės darbuotojos, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių buvo kviestos minėtos tarnybos; galiausiai atsakovai grįžo į savo namus Vilniuje; atsakovai nusiteikę visiškai nebendrauti su A. tėvais, nusprendę neleisti seneliams bendrauti su D.; atsakovų sūnus D. prižiūrimas tinkamai, namuose sudarytos sąlygos saugiai augti ir vystytis, tėvai jautriai reaguoja į vaiko poreikius, atsakovai noriai bendrauja su socialine darbuotoja; šeima bus toliau stebima, ypač kreipiant dėmesį į A. emocinę būklę, galimą L. priklausomybę nuo alkoholio ir poros bei A. tėvų tarpusavio bendravimą. 2016 m. rugsėjo 6 d. socialinės darbuotojos rašte nurodoma, kad nuo 2016 m. liepos 24 d. V. ir R. B. reguliariai lankėsi pas atsakovus, norėdami pasiimti anūką pas save, atsakovai kategoriškai atsisakė leisti; lankantis atsakovų šeimos namuose pastebima tvarka, gaminamas maistas, vaikui stengiamasi sukurti saugią aplinką – ant baldų kampų pritvirtintos specialios nuo sužalojimų apsaugančios detalės, tėvai užrašė vaiką į eilę vietai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gauti, šeimai iš karto pasiūlytas Vilniaus lopšelis-darželis „Skroblinukas“, kuris yra patogus, nes šalia jo gyvena L. mama, kuri, esant poreikiui, galės paimti anūką iš darželio; susitikimo metu atsakovai daug kalba apie komplikuotus santykius su A. tėvais, A. dėl to išreiškia liūdesį, jos teigimu L. nevartoja alkoholio. 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Tarnyba, teigdama atsakymą į 2016 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės paklausimą, nurodė, kad bendraujant su A. ir L. E. bei V. ir R. B. pastebimi įsisenėję jų tarpusavio konfliktai, pažymima, kad R. B. įtaka dukrai A. akivaizdi – jai atstovauja bendraudamas su socialinėmis darbuotojomis, psichologe. 2016 m. spalio 4 d. socialinės darbuotojos rašte nurodoma, kad atsakovai gyvena kartu, stengiasi gerai sutarti tarpusavyje, tinkamai rūpintis sūnumi, vaikas nuo šių metų rugsėjo mėn. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą; ugdymo įstaigos darbuotojai nurodo, kad berniukas atvedamas ir pasiimamas laiku, naujoje vietoje adaptavosi greitai, yra linksmas, aktyvus, smalsus, žaismingas, pasak specialistų, berniukas visuomet atvedamas švarus, tinkamai aprengtas ir prižiūrėtas, jokių pastabų tėvams personalas neturi ; atsakovai džiaugėsi, kad pastarąjį mėnesį A. tėvai nerodė pastangų susisiekti, susitikti, pasiimti anūką į svečius. 2016 m. lapkričio 17 d. socialinės darbuotojos rašte nurodoma, kad situacija atsakovų šeimoje stabili, nepakitusi; vaikui darželyje sekasi gerai, tėvai už teikiamas paslaugas sumoka laiku, jokių priekaištų tėvams ugdymo įstaigos vadovė neturi; A. tėvai pastarąjį mėnesį pas atsakovus nesilankė, pasak B., po paskutinio pokalbio su dukra ji suprato, kad A. yra nereikalinga ir nusprendė bent jau artimiausiu metu į šeimos namus nevykti, nebendrauti su anūku; atsakovai tokia padėtimi patenkinti; socialinė darbuotoja primena, kad A. E. buvo apkaltinusi savo tėvą R. B. jos sumušimu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2016 m. gruodžio 16 d. socialinės darbuotojos rašte nurodoma, kad situacija atsakovų šeimoje išlieka nepakitusi, stabili ir teigiama, D. sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis; A. teigimu, šeimoje vyrauja ramesnė atmosfera, kai į atsakovų šeiminius santykius nesikiša jos tėvai, su jais atsakovai visiškai nebendrauja; praėjusį mėnesį socialinė darbuotoja kalbėjosi telefonu su V. B., kuri užsiminė mąstanti, kad jos su vyru kišimosi ir bandymo kontroliuoti dukros šeimos gyvenimą iš tiesų galėjo būti per daug; socialinė darbuotoja palaiko ryšį su vaiko darželio administracija ir auklėtojomis, kurių atsiliepimai apie šeimą iki šiol yra tik teigiami. 2017 m. sausio 16 d. socialinės darbuotojos rašte nurodoma, kad A. atskleidė, kad sutuoktinis beveik kiekvieną dieną po darbo ir savaitgaliais vartoja alkoholį (alų); beveik po pusmečio nebendravimo, atsakovai atnaujino santykius su A. tėvais, pastarieji dabar lankosi atsakovų namuose, bendrauja su D., remia materialiai. 2017 m. kovo 13 d. socialinės darbuota informuoja, kad pas ją į kabinetą buvo atvykęs R. B., kuris pateikė A. susirašinėjimą internetu su drauge ir yra susirūpinęs dėl dukters psichikos sveikatos būklės. 2017 m. balandžio 13 d. raštu Vilniaus lopšelio darželio „Skroblinukas“ direktorė ir D. auklėtoja nurodė, kad pastabų neturi, už paslaugas tėvai sumoka laiku, mama domisi vaiko pasiekimais ir ugdymu, vaikas prižiūrėtas, turi reikalingas ugdymo priemones. Nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovai ir tretieji asmenys vėl pradeda konfliktuoti, santykiai įtempti, nepilnametis tėvų prižiūrimas tinkamai, dėl berniuko ir jo tėvų elgesio pastabų negauta. 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovai kreipiasi į Tarnybą, prašydami grąžinti jų sūnų D., kuris prašymo rašymo metu yra pas V. ir R. B.. 2017 m. lapkričio 24 d. priimtas sprendimas nepilnamečiam D. nustatyti laikinąją globą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 mažamečio D. laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai V. ir R. B.. 2017 m. liepos 8 d. 01 val. 45 min. R. B. surašomas administracinio nusižengimo protokolas už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, neva atsakovų šeimoje girtaujama, R. B. atsisako pasirašyti protokole. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo atsakovų sūnui nustatytos laikinosios globos konfliktiniai santykiai tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų tik didėjo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovų šeimai taikoma atvejo vadyba. 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus m. 1 PK registruotas V. B. skundas dėl 2018 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp pareiškėjos ir jos dukters A., pareiškėja, nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje užrakino kambario duris, kad A. nepasiimtų savo sūnaus ir liepė dukrai išeiti iš namų, nes pastaroji apgaudinėja tėvus – sakė, kad eina susitikti su drauge, tačiau iš tikrųjų susitiko su savo sutuoktiniu, 2018 m. balandžio 26 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2018 m. gruodžio 6 d. atsakovai Tarnybai pateikė prašymą grąžinti į šeimą ir iki vaiko grąžinimo nustatyti su vaiku, kuris yra pas senelius (laikinuosius globėjus) matymosi tvarką. 2018 m. gruodžio 12 d. atvejo vadybos Pagalbos plane nurodyta, kad laikinieji globėjai 2018 m. rugsėjo 13 d. pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, tačiau posėdžio metu teiktą informaciją nurodė tretiesiems asmenims D. R. ir jos dukrai Nastei, taip pat buvo paprašyti paaiškinti nurodytų moterų įtakojimą atvejo vadybininkei priimant sprendimą dėl D. laikinosios globos sprendimo priėmimo – V. B. į šiuos klausimus atsakyti atsisakė; taip pat užfiksuota, kad laikinieji globėjai nenori, jog D. susitikinėtu su tėvu, R. B. nemato pagrindo rodyti iniciatyvos bendraujant su L. E., jo nuomone, L. turi rodyti iniciatyvą; laikinieji globėjai nesutiko leisti L. E. matytis su sūnumi be specialistų priežiūros, tarpininkaujant socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei, buvo nuspręsta organizuoti tėvo ir sūnaus susitikimus, atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką, Vilniaus m. socialinės paramos centro patalpose, atsakovas tokiam susitarimui neprieštaravo, tačiau laikinieji globėjai į sutartą 2018 m. lapkričio 9 d. susitikimą vaiko neatvežė; akcentuota, kad laikinieji globėjai neina į kompromisą dėl susitikimų organizavimo, taip pat tėvai negali įvykdyti jiems iškelto uždavinio: nepriekaištingas bendravimo su sūnumi vykdymas, kadangi laikinieji globėjai kategoriškai prieštarauja dėl vaiko susitikimų be specialistų priežiūros, L. lankėsi sūnaus darželyje, tačiau pedagogai su sūnumi susitikti neleidžia.

64. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. E. 2015 m. birželio 4, 17 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl konfliktų, vykusių su sutuoktiniu Laurynu, 2015 m. birželio 30 d. prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti; 2016 m. kovo 3 d. dėl konflikto su sutuoktiniu atsakovė kreipėsi į policiją, susitaikius, 2016 m. kovo 10 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas; 2017 m. lapkričio 14 d. A. E. kreipėsi į policiją dėl žodinio konflikto su sutuoktiniu, nes jis ją pastūmė, kai pastaroji norėjo padėti jam paruošti vakarienę, 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovė prašo minėto jos pareiškimo nenagrinėti, 2017 m. gruodžio 13 d. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes atlikus tyrimą ir įvertinus įvykio aplinkybes, nebuvo pakankamai duomenų, kad L. E. veikoje būtų nusikalstamos veikos požymių.

65. Iš byloje esančių duomenų, charakterizuojančių atsakovus nustatyta, kad L. E. administracine tvarka baustas: 2006 m. balandžio 22 d. už greičio viršijimą; 2009 m. spalio 19 d. už autoįvykio sukėlimą būnant neblaiviam (2,29 prom.); 2011 m. vasario 9 d. už gatvės perėjimą neleistinoje vietoje; 2014 m. spalio 31 d. už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra; 2016 m. kovo 29 d., balandžio 9 d. ir birželio 13 d. už važiavimus autobusu be bilieto; 2018 m. kovo 2 d. už autoįvykio sukėlimą būnant neblaiviam (2,62 prom.); 2018 m. liepos 17 d. už važiavimą be bilieto. 2015 m. liepos 21 d. duomenimis atsakovas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, 2015 m. liepos 22 d. duomenimis atsakovas Vilniaus priklausomybės ligų centre per 5 m. laikotarpį nesigydė, 2015 m. liepos 23 d. duomenimis atsakovas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. 2020 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis atsakovas per paskutinius 1 m. nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka. 2020 m. sausio 21 d. duomenimis atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 m. laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar (ir) gydymo; Sodros duomenis atsakovas dirbantis, gaunantis pastovias pajamas; L. E. teistas, teistumai išnykę; atsakovas AB „Vilma“ administracijos charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad jis yra kruopštus, atsakingas, sąžiningas, ramaus būdo, draugiškas, padedantis išspręsti problemas; 2018 m. kovo 28 d. atsakovas baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą, bylos teisminio nagrinėjimo metu laukia kvietimo į pakartotiną pozityvios tėvystės kursą. A. E. administracine tvarka bausta: 2017 m. gruodžio 9 d. ir rugsėjo 18 d. bei 2018 m. lapkričio 18, 19 d., už važiavimus autobusu be bilieto. 2020 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis atsakovas per paskutinius 1 m. nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka; pirmą kartą į UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ Ažuolyno kliniką gydytojo psichiatro konsultacijai kreipėsi 2019 m. kovo 29 d., vyko 8 konsultacijos, paskutinį kartą konsultuota 2019 m. birželio 13 d., daugiau klinikoje nesilankė; 2019 m. rugsėjo 19 d. duomenimis atsakovė VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų neregistruota; Sodros duomenimis atsakovė dirbanti, gaunanti pastovias pajamas; 2018 m. vasario 21 d. atsakovė baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą, bylos teisminio nagrinėjimo metu laukia kvietimo į pakartotiną pozityvios tėvystės kursą.

66. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad D. E. Vilniaus lopšelį-darželį „Skroblinukas“ lankė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., nustačius laikinąją globą vaikas, V. ir R. B. pageidavimu pradėjo lankyti ugdymo įstaigą „Baltų šalelė“. 2018 m. gegužės 8 d. atsakovai teikė prašymą Tarnybai, kad būtų sudaryta bendravimo su sūnumi tvarka, kadangi vaiko seneliai (laikinieji globėjai) draudžia matytis su sūnumi. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai siekė tiesioginio bendravimo su sūnumi, motyvuodami tuo, jog nenori palaikyti ryšio su sūnumi per laikinuosius globėjus. 2018 m. spalio 5 d. su globos koordinatore J. L. susisiekė R. B., kuris informavo, kad per 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykusią laikinosios globos peržiūrą buvo priimtas sprendimas susitarti su A. ir L. E. bendravimo su sūnumi tvarkos; R. B. pageidavo, kad tarpininkavimo paslaugas jų šeimai teiktų Žiburio fondas; Žiburio fondas nurodė, kad galėtų teikti mediacijos paslaugą ir socialines konsultacijas atsakovų ir trečiųjų asmenų šeimoms, su tikslu rasti bendrą susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat Žiburio fondo 2019 m. sausio 17 d. rašte nurodyta, kad A. ir L. E. susitikimas su vaiku 2019 m. sausio 8 d. įvyko sėkmingai, jame dalyvavo 3 specialistai, stebėję susitikimą, tačiau Žiburio fondas mano, jog tėvų susitikimuose su vaiku turėtų būti sudarytos sąlygos šeimai kuo privačiau bendrauti tarpusavyje, tad dar vieno specialisto dalyvavimas susitikime neatlieptų tėvų ir vaiko geriausių interesų. 2019 m. kovo 18 d. Baltų šalelės rašte, adresuotame R. B. nurodyta, kad nuo 2018 m. sausio iki rašto surašymo dienos D. lanko šią ugdymo įstaigą, 2018 m. vasarą D. tėvai, be laikinųjų globėjų, buvo 3 kartus atvykę į ugdymo įstaigą, jiems buvo paaiškinta, kad susitikimai su vaiku darželyje negalimi, 2018 m. spalio mėn. D. tėvas telefonu teiravosi ar būtų galimybė vaiką lankyti ugdymo įstaigoje, po savaitės telefonu paskambino D. motina ir taip pat teiravosi, ar būtų galimybė darželyje susitikti su vaiku – ugdymo įstaiga atsakė, kad susitikimų neorganizuoja, o norint D. atvesti ar paimti iš darželio, reikalingas laikinųjų globėjų sutikimas. 2019 m. kovo 19 d. atvejo vadybos pagalbos plane nurodyta, kad L. E. nė karto nebuvo atvykęs neblaivus, atsakovai atsakingai atvyksta į konsultacijas, tėvai labai myli savo vaiką, tačiau yra emociškai išsekę ir pavargę dėl kovos ir vaiko laikinosios globos; tėvams dalyvaujant susitikime su vaiku pastebimas artimas ryšys; Tarnybos specialistė pastebėjo, kad dėl susiklosčiusios situacijos kenčia vaikas ir, jog laikinoji globa negali tęstis ilgiau nei 18 mėn.; nuspręsta, kad tėvų susitikimų su vaiku metu dalyvaus psichologė, o laikinieji globėjai patalpoje nebus. 2019 m. liepos 2 d. globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad laikinieji globėjai santykio su D. tėvu nepalaiko, motina būna apsilanko besisvečiuojanti pas laikinuosius globėjus, bet, pasak laikinųjų globėjų, vaiko motina dėl savo emocinio nestabilumo dažnai pranyksta, tuo metu kontakto nepalaiko, nes motina būna piktybiškai nusiteikusi. 2019 m. spalio 18 d. atvejo vadybos pagalbos plane nurodyta, kad atsakovų šeima įsipareigojimus vykdė gana nuosekliai.

67. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovų šeimos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovui priklausantis 16 a. žemės sklypas sutvarkytas, aptvertas tvora, nupjauta žolė, daug medžių, kieme stovi ūkinis pastatas/ garažas, yra daržas, nedidelis šiltnamis, medinės supynės, būstas kuklus, tačiau tvarkingas, tęsiamas remontas, ant namo stogo yra saulės panelės, pakeisti langai, sudėtos grindys, kambariai apstatyti nenudėvėtais baldais, šildomos grindys; pasak atsakovo remontą atlieka pagal savo finansines galimybes, nes daug finansų skiria vykstančiam teisminiam procesui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, be to atsakovas nurodė, kad sūnaus laikinieji globėjai trukdo matytis su sūnumi. Iš 2020 m. kovo 25 d. V. B. ir A. E. susirašinėjimo matyti atsakovės atsakymas „mama, atstok. Nei tu nei tėvas man nerūpi. Jei bent kiek mane mylit, palik mane RAMYBĖJE IR GYVENKIT SAVO GYVENIMUS!!!! Neprivalau su tavim dalintis savo gyvenimu. Nes būtent tu ir tėvas jį sugriovėt. Tad iki pasimatymo teismo posėdžiuose. GEROS DIENOS“; į klausimą ar D. atsakovei nerūpi, pastaroji atrašė „nenoriu su tavim bendrauti. Ne su D. bendrauju“.

68. Teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi tėvų ir sūnaus bendravimas sureguliuotas, minėta teismo nutartis Žiburio fondo nebuvo tinkamai vykdoma – 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu teismas dar kartą Žiburio fondo psichologei R. S. išaiškino pareigą vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, taip pat 2021 m. lapkričio 8 d. teismas raštu kreipėsi į Žiburio fondo Generalinę direktorę Lietuvai J. L. su prašymu užtikrinti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą. Akcentuotina, kad trečiųjų asmenų atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei Žiburio fondo Generalinė direktorė J. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (2.4)S-2021-139 informavo, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. keitėsi Žiburio fonde dirbančios psichologės R. S. etatas, taigi Žiburio fondas nebegali užtikrinti, kad psichologė R. S. stebėtų atsakovų bendravimą su vaiku. Minėtas raštas teismui laiku nebuvo pateiktas, apie pasikeitusią situaciją klausimas buvo iškeltas atsakovų atstovo, siekiant išsiaiškinti kodėl nevykdoma teismo nutartis, kuria nustatyta tėvų ir sūnaus bendravimo tvarka. Ieškovas pateikė prašymą pakeisti teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti ieškovo siūlomą atsakovų bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovas nurodė, kad, perdavus globos centro funkcijas kitam globos centrui, esančiam globėjų faktinės gyvenamosios vietos teritorijoje, nesant galimybės vykdyti 2020 m. spalio 2 d. nutarties ir siekiant atkurti bei palaikyti atsakovų stabilų ir nuolatinį ryšį su vaiku, užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir atsakovų kontaktą, esant pagerėjusiai situacijai atsakovų šeimoje, būtina pakeisti nustatytą laikiną atsakovų bendravimo tvarką su sūnumi. Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkintas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pakeista teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi nustatyta laikina, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, atsakovų A. ir L. E. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi D. E. tvarka, trečiųjų asmenų R. B. ir V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas.

69. Tretieji asmenys, siekdami neigiamai charakterizuoti atsakovus didelį dėmesį akcentuoja į jų netinkamą elgesį, padarytus nusižengimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors tretieji asmenys ir nėra padarę veikų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, tačiau taip pat nėra jau tokie pavyzdingi. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. bausta administracine tvarka: 2014 m. rugpjūčio 23 d. už leistino greičio viršijimą (viršijo 23 km/h); 2016 m. kovo 14 d. už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje. R. B. taip pat baustas administracine tvarka: 2015 m. rugsėjo 2 d. už automobilio pastatymą rezervuotoje vietoje; 2017 m. birželio 16 d. už nesumokėtą automobilio pastatymą mokamoje vietoje; 2017 m. liepos 7 d. už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, neva jo dukra su žentu girtauja ir neprižiūri 2 m. sūnaus; 2018 m. kovo 26 d. už leistino greičio viršijimą (viršijo 15 km/h); 2018 m. balandžio 12 d. už leistino greičio viršijimą (viršijo 21 km/h).

70. Tiek Tarnyba, tiek ir tretieji asmenys akcentuoja, kad D. motinos santykis su vaiku šiltas, tačiau nestabilus, o tėvas santykio su vaiku nepalaiko, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju visiškai ignoruoja priežastis dėl ko tokie atsakovų veiksmai atsirado apskritai.

71. Pažymėtina, kad tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ar savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir pagalbą teikiančių institucijų, taip pat tarp pačių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Pirmiausia valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba turi siekti suteikti pagalbą šeimai, ir tik tada, jei tėvų elgesys nekinta, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis.

72. EŽTT yra nurodęs, kad valdžios institucijų vaidmuo socialinės rūpybos srityje yra padėti sunkumų patiriantiems asmenims, suteikti jiems patarimų, kaip įveikti sunkumus; pažeidžiamų asmenų atveju valdžios institucijos turi išlikti ypač budrios ir užtikrinti didesnę apsaugą (2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Saviny prieš Ukrainą, peticijos Nr. 39948/06, 57 punktas; 2013 m. birželio 18 d. sprendimas byloje R.M.S. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28775/12, 86 punktas). Socialinės rūpybos įstaigų paskirtis yra padėti žmonėms, susiduriantiems su sunkumais, neturintiems reikiamų žinių apie socialinio aprūpinimo sistemą, nukreipti jų pastangas ir patarti jiems, greta kitų dalykų, dėl socialinių pašalpų, dėl galimybių gauti socialinį būstą arba kitų priemonių, siekiant įveikti jų sunkumus. Institucijos turėtų stebėti pareiškėjų buities ir higienos sąlygas ir patarti, kokių žingsnių imtis, kad padėtis pagerėtų ir būtų rastas problemų sprendimas (2006 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Wallova and Walla prieš Čekiją, peticijos Nr. 23848/04, 73–76 punktai).

73. Pirmiau minėta, kad EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintas bendrasis principas, jog finansiniai sunkumai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų svarių priežasčių. EŽTT praktikoje taip pat dažnai pabrėžiama, kad nacionaliniai teismai turėtų detaliai nagrinėti su įrodymų tyrimu susijusius klausimus tėvų valdžios ribojimo bylose, atlikti išties detalų situacijos tyrimą, vengti abstrakčių vertinimų, spręsti įrodymų prieštaros problemas, siekti nepriklausomo pobūdžio įrodymų gavimo, vertinti realią situaciją, pasikeitimus, įvykusius po vaikų paėmimo, ar jie gali būti laikomi „nuoširdžiomis pastangomis“ keisti situaciją, aptarti socialinės paramos galimybes ir pan. (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14; 2015 m. spalio 6 d. sprendimas byloje N. P. prieš Moldovą, peticijos Nr. 58455/13). Analizuodamas sprendimų priėmimo proceso kokybę, EŽTT ne tik nagrinėjo tai, kaip pareiškėja galėjo pristatyti savo poziciją byloje, kiek liudytojų išklausyta, bet ir tai, ar nacionalinių teismų išvados buvo grįstos pakankamais įrodymais (angl. based on adequate evidence) (2015 m. spalio 6 d. sprendimas byloje N. P. prieš Moldovą, peticijos Nr. 58455/1369).

74. Minėta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys.

75. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovų šeimoje situacija pasikeitė į teigiamą pusę. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovų atstovo teigimu, kad tiek ieškovas, tiek ir tretieji asmenys savo pozicijas argumentuoja neaktualiais laikotarpiais, visiškai neatsižvelgdami į dabartinę atsakovų šeimos gyvenimo situaciją. Patys laikinieji globėjai patvirtino, kad A. E. nuo 2019 m. pas juos neieškojo prieglobsčio dėl neva smurtaujančio ir alkoholiu piktnaudžiaujančio sutuoktinio. R. B. teigimu, tretieji asmenys jau visus metus nesikiša į A. šeimą: kur ji nori ten ir dirba, kokį nori šunį, tokį ir augina, kur nori, ten eina.

76. Šiuo atveju, sprendžiant dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, akcentuotini liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, specialistų (ekspertų, psichologų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės, pasiūlymai, liudijimai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi esminę reikšmę.

77. Liudytoja E. M. patvirtino, kad nustatant laikinąją globą bendravo tik su laikinaisiais globėjais, su tėvais tiesiogiai nebendravo; liudytojos teigimu, vien tik alkoholio vartojimas negalėjo būti pagrindinė priežastis vaiko laikinajai globai, liudytoja negalėjo nurodyti kompleksinių priežasčių, kurios vertinamos sprendžiant dėl laikinosios globos. Liudytoja V. B. negalėjo patvirtinti kokios buvo atsakovų šeimoje problemos. Liudytoja N. B. nepatvirtino, kad D. savijauta, elgesys buvo nulemtas būtent, kaip teigia ieškovas ir tretieji asmenys, dėl netinkamų tėvų veiksmų; priešingai liudytoja nurodė, kad D. mėgo būti vienas, jam buvo sudėtinga kolektyve, kaip ir visiems vaikams, taip ir D. reikėjo adaptacinio laikotarpio priprasti prie darželio. Socialinė darbuotoja M. J. patvirtino, kad su atsakovų šeima dirbo 2016-2018 m. laikotarpiu, L. neblaivumo nepastebėjo, šią informaciją žino tik iš trečiųjų asmenų ir A. žodžių, kuri savo poziciją keisdavo; liudytoja patvirtino, kad tretieji asmenys nėra patenkinti žentu, jis neatitinka jų kriterijų, neva L. esantis ne iš trečiųjų asmenų socialinio sluoksnio ir pan.; liudytoja vaiko sumušimų nematė, fiziniai vaiko poreikiai būdavo patenkinami, A. ir L. gražiai su vaiku elgdavosi, jų šeimoje buvo viskas įprastai; liudytoja dažniausiai bendraudavo su A., apsilankymų atsakovų šeimoje metu vaikas būdavo kartu, aprengtas, sėdėdavo ant puoduko, žaisdavo, L. dažniausiai būdavo darbe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai M. J. pasakinėjo laikinoji globėja V. B..

78. Atvejo vadybininkė J. B. patvirtino, kad E. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2018 m. liepos mėn., o B. yra laikinieji savo vaikaičio globėjai, tarp L. ir laikinųjų globėjų įvyko konfliktas – L. jiems netiko kaip žentas. Tėvai norėjo susigrąžinti sūnų, jautė labai didelį nerimą, to pasėkoje emocijos liedavosi per kraštus. Visas užduotis atsakovai vykdė, juos ištisai tikrino Tarnyba, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai. Pagrindinė problema buvo ta, kad jei A. išsituoktų su L., tai tėvai A. sūnų grąžintų. Atsakovai stengėsi pagal savo finansines galimybes namą susiremontuoti, nes neturėjo pajamų iš karto suremontuoti nemažą namą, aplink kurį taip pat yra nemažas sklypas. Iš R. B. pusės buvo traktuojama, kad L. vartojantis alkoholį, bet atvejo vadybininkai remiasi dokumentais, todėl buvo prašoma pateikti dokumentus iš narkologinio ir psichiatrinio dispanserio. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad L. jokioje įskaitoje nestovi, socialinė darbuotoja, teigdama paslaugas, pagal reglamentą tikrindavo atsakovų šeimą kas 10 d. ir nebuvo nustatyta, kad A. ar L. būtų neblaivūs ar apsvaigę nuo alkoholio. Atvejo vadybos pažymos yra byloje, tada buvo traktuojama, kad vaikas atprato nuo tėvo, jo neatpažins, todėl susitikimai Socialinės paramos centre nebuvo suorganizuoti, nes buvo traktuojama, kad vaikas bijojo tėvo, bėgo nuo jo. Tačiau nė vienas iš specialistų nenustatė, kad vaikas būtų bijojęs tėvo, jo vengtų, nebendrautų. Susitikimas vyko 40 min. ar iki valandos. Vaikas su tėvu drąsiai bendravo, žaidė. R. B. parašė skundą, kad liudytoja, kaip atvejo vadybininkė, būtų nušalinta. Socialinės paramos centro administracija priėmė sprendimą, kad neaštrinant situacijos, pakeisti atvejo vadybininką. Laikinieji globėjai labai nenorėjo, kad vyktų susitikimai su vaiku, labai tam prieštaravo. Kadangi vaikas nebijojo tėvo, bendravo su juo, žaidė ir piešė su tėčiu, jokio psichologinio-emocinio diskomforto nereiškė, niekas vaiko per jėgą nevedė prie tėvo, susitikimai vyko Socialinės paramos centro salėje, taigi liudytojai nėra suprantama, kodėl Žiburio fonde susitikimai nepavyko. Liudytoja neįžvelgė jokių psichologinių problemų vaiko bendravime su tėvu. Matyt R. B. nepatiko, kad vaikas bendrauja su tėvu, todėl liudytoja buvo nušalinta ir paskirtas kitas atvejo vadybininkas. Atsakovai dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose, individualiai ir kaip pora lankė psichologo konsultacijas, taip pat registravosi dėl mediatorių paslaugų, tik liudytoja nežino, ar įvyko mediacijos procesas Vaiko paramos centre. Aktualių duomenų liudytoja neturi, bet patvirtino, kad tuo metu (dirbant liudytojai su atsakovų šeima) tėvai labai norėjo sūnų susigrąžinti. Jauni tėvai galėjo auklėti savo sūnų. Liudytoja kelis sykius akcentavo, kad per visą atvejo vadybos procesą, atsakovai nebuvo rasti neblaivūs ar apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tokių faktų tikrai nėra. Tėvo ir sūnaus bendravimą galima organizuoti Socialinės paramos centre ir po L. darbo valandų, nes tiek centras, tiek atvejo vadybininkai dirba pavėlintu darbo grafiku – vieną dieną per savaitę darbas pradėdamas nuo 9.30 iki 18.30 val. Smurto atvejų atsakovų šeimoje nebuvo, iš nevilties atsakovai pasibardavo, nes labai norėjo susigrąžinti sūnų. Vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl „įdomių priežasčių“, liudytoja, dirbdama atvejo vadybininke, jokio dokumento iš Tarnybos nebuvo gavusi. Pasak A., ji su sūnumi atėjo į svečius pas senelius, po to jai susibarus su abiem tėvais, A. išėjo, o jai grįžus tėvai dukters į namus neįsileido. A. bandė laužtis pas tėvus, buvo kviesti policijos pareigūnai, ko pasėkoje buvo sutraktuota, kad A. elgiasi neadekvačiai ir vaikas daugiau pas tėvus negrįžo, buvo paimtas iš šeimos. Liudytoja, kaip atvejo vadybininkė, neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad vaikas būtų patyręs šeimoje smurtą, ar, kad A. minėto įvykio metu būtų neblaivi. Vaiko teisių apsaugos skyrius tokių dokumentų nepateikė, nors buvo ir prašoma. Atsakovai negalėjo gautų pozityvios tėvystės žinių panaudoti, nes vaikas visą laiką buvo laikinuosius globėjus. Liudytoja negali pasakyti, kodėl buvo nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą ir vaiko negrąžinti į šeimą. Liudytoja savo dokumentuose yra nurodžiusi, kad atsakovų šeimai vaikas gali būti grąžintas. Laikinieji globėjai neleido tėvui individualiai pabendrauti su vaiku, nors tokį žodinį prašymą jie gavo iš psichologės A. Ž., tačiau jie šį prašymą ignoravo, nesutiko ir visada patys dalyvaudavo susitikimuose. Liudytoja dar sykį akcentavo, kad žento neįtikimas laikiniesiems globėjams negalėjo būti teisinis pagrindas paimti vaiką iš atsakovų šeimos, tačiau dokumento, kuriame būtų nurodytas vaiko paėmimo iš šeimos teisinis pagrindas liudytoja, nors ir prašė, bet iš Tarnybos negavo.

79. Socialinė darbuotoja P. K. patvirtino, kad nebuvo stebima D. baimė tėvui, bendravimai vykdavo sklandžiai; liudytoja nematė alkoholio vartojimo fakto, laikinosios globos metu tėvai ir laikinieji globėjai tarpusavyje nesutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos; liudytojos teigimu, vaikas ne prie ko, konfliktas yra tarp tėvų ir trečiųjų asmenų; A. emocinė būklė pablogėdavo būnant pas tėvus, ji teigdavo, kad jaučia spaudimą; A. gyvenant pas tėvus, L. norėjo bendrauti su vaiku, tačiau jo teigimu, bendravimas negalimas nes A. tėvai nėra linkę bendrauti su L.. Jis dėl to išreikšdavo nuoskaudas, informaciją apie vaiką tuo metu L. gaudavo iš A.; liudytoja negalėjo pasakyti, kodėl iš atsakovų šeimos buvo paimtas vaikas; A. išsakydavo pagrindinį tikslą – gyventi darniai šeimoje, susigrąžinti sūnų į šeimą, rūpintis sūnumi ir dėl to labai pergyvendavo; pasak liudytojos, atvejo vadybos posėdžiuose priimti įsipareigojimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.

80. Atvejo vadybininkė L. Z. patvirtino, kad kiek jai teko susipažinti su atsakovų šeimos byla, dar tuo metu, kai ji net nedirbo Socialinės paramos centre, tai konkrečių aplinkybių dėl ko buvo iš šeimos paimtas vaikas nebuvo, nebuvo konkrečiai nurodytos vaiko paėmimo iš šeimos priežastys. Ne iš vieno konkretaus rašto, bet iš visų darbuotojų esančių raštų buvo galima daryti tik prielaidą, kad vaikas iš atsakovų šeimos paimtas dėl nepriežiūros ir konfliktų tarp tėvų. Atsakovų šeimos byloje (atvejo vadybos) nėra konkretaus dokumento dėl kokių priežasčių vaikas paimtas iš šeimos.

81. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė I. A. nurodė, kad nepilnametį vaiką galima grąžinti į šeimą, tik reikia atkurti prarastą ryšį tarp vaiko ir tėvų. Kadangi įvairias paslaugas tėvams atvejo vadybos proceso metu teikė specialistai, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams yra labai svarbi informacija, gaunama iš atvejo vadybininkų, nes būtent jie dirba su šeima, socialinis darbuotojas kas 10 d. lankosi šeimoje, taigi pasitikėdami jų kompetencija, remiasi jų išvadomis, galų gale ir aprašai nurodo, kad jeigu tėvai įvykdo plane numatytus uždavinius, galima kalbėti apie vaiko grąžinimą į šeimą. Taip pat labai svarbūs kokybiniai dalykai, kaip tėvai atliko iškeltus uždavinius. Pati laikinoji globa yra nustatoma su tokia intencija, kad pasikeitus aplinkybėms, jeigu reikia tėvams pakeisti gyvenimo būdą, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, t. y. laikinosios globos tikslas, be to laikinoji globa yra ribota ir pagal terminus. Taigi liudytoja mano, kad šiuo konkrečiu atveju bendravimo su vaiku nebuvo ir to ryšio atkūrimo nebuvo, todėl reikėtų intensyviai Globos centrui atlikti savo veiksmus, tai ką turi atlikti – atkurti/ atstatyti tėvų ir sūnaus ryšį. Liudytoja, remdamasi socialinės darbuotojos ir atvejo vadybininkės nuomone, gali teigti, kad atsakovų šeima iš tikrųjų stengiasi, tik vyksta nesusikalbėjimai dėl tėvų darbo laiko, nes susitikimams laiką Globos centras siūlydavo dienos metu, tačiau suprantama, jog tėvai dirbantis ir atsiprašyti iš darbo ne visada pavyksta. Globos centras turi pareigą, ir jie turi sudaryti sąlygas matytis su vaiku ne tik darbo metu. Susitikimai su vaiku turi būti intensyvūs, nes labai daug laiko yra prarasta. Globos centro apraše nurodyta, kad be kitų funkcijų Globos centras privalo organizuoti biologinių tėvų ir vaikų susitikimus, taigi liudytoja, pasiremdama teisininkės nuomone, kuri dirba su byla ir kalbėdama su Globos centro globos koordinatorėmis, kurios buvo atsakingos, vis dėlto linkusi manyti, kad pastangų buvo įdėta nepakankamai, nuolat atsirasdavo kažkokių trukdžių: pradedant nuo nesuderinamo laiko, baigiant prastu interneto ryšiu, kai buvo bandoma jungtis prie nuotolinių susitikimų, taigi kažkas nesuveikė Globos centro darbe, jei situacija yra tokia, kokia yra šiai dienai. Liudytoja prisiminė vieną atvejo vadybos posėdį, kuriame dalyvavo L. E., liudytojai jis pasirodė nusivylęs viskuo kas vyksta ir kas daroma, ir būtent jis pats akcentavo, jog jie nuolat vis nepataiko, nes Globos centras tėvams pastoviai turi vis naujų pastabų. Tačiau liudytoja negali teigti, kad tėvai nenorėdavo atkurti ryšio. Liudytoja yra girdėjusi iš Globos centro komentarą, kad jie norėtų didesnio aktyvumo iš tėvų pusės norint bendrauti su vaiku. Vėlgi, tas aktyvumas gali būti traktuojamas įvairiai, ar jie turėjo nuolat skambinti ir klausti, bet iš tikrųjų laikų suderinimas buvo didelė problema. Liudytojai yra žinomi tokie atvejai, kai globos centras lanksčiai pasižiūri į tėvų darbo grafiką, dėl įvairių priežasčių globos centras išplečia savo darbo valandų ribas ir teikia paslaugas. Laikinieji globėjai taip pat turi sudaryti sąlygas susitikti vaikui su tėvais. Tėvai taip pat turėtų rodyti iniciatyvą dėl bendravimo su vaiku. Atsakovų šeimai buvo iškelti uždaviniai ir dirbti, ir dienos metu (darbo valandomis) susitikti su vaiku, tačiau liudytojos teigimu, tokie pagalbos šeimai plane besidubliuojantys iškelti uždaviniai prasilenkia su logika, galimai asmuo, rašantis tokį pagalbos planą manė, kad galbūt yra tokių darbų, iš kurių tėvai gali nesunkiai atsiprašyti kelioms valandoms darbo dienos vidury. Liudytojos teigimu, toks parašymas pagalbos plane, kad susitikimai su vaiku turi vykti darbo valandomis, švelniai tariant, yra keistokas. Po paskutinio posėdžio apie atsakovų šeimą nebuvo kalbama, bet iki to posėdžio, kiek liudytojai teko kalbėtis su atvejo vadybininke, liudytoja nė karto negirdėjo, kad kas nors šeimoje būtų ne taip, iš pradžių atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja sakydavo, jog sunku suderinti laiką, kad galėtų patekti į namus, nes žmonės dirbantys, bet paskui ir tos problemos, kaip liudytoja suprato, nebeliko. Liudytoja nėra girdėjusi ir jokių signalų Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra turėjęs, kad atsakovų šeimoje vyksta kažkas ne taip. Priešingai, liudytoja yra girdėjusi, kad vaikui namuose yra paruoštas kambarys, lova ir kiti reikalingi daiktai, pasiruošta auginti sūnų.

82. Žiburio fonde dirbanti psichologė R. S. akcentavo, kad į A. ir jos tėvų santykius nepilnametis D. neturi būti įtraukiamas bei pasak liudytojos, šiuo atveju buvo pažeistas D. lojalumo konfliktas: būti geram ir tėvams, ir seneliams – berniukas nežino kaip tai padaryti. Liudytoja akcentavo, kad šiuo atveju vaikas yra kovos įrankis. Laikinųjų globėjų vaidmuo atkuriant ryšį su vaiku – dėti pastangas, kad vaikas grįžtų į savo šeimą.

83. Atvejo vadybininkė V. P. nuo 2021 m. gegužės 3 d. dirbanti su A. ir L. E. šeima, nurodė, kad buvo suorganizavusi 2 atvejo vadybos posėdžius, bus organizuojamas trečias posėdis – posėdžiai organizuojami kas 3 mėn. Paslaugų gavėjai dalyvavo posėdžiuose. Pagalbos plane tėvams nustatyti įsipareigojimai, kurių dalis yra įvykdyta, o 2018 m. pagalbos planas pilnai įvykdytas – lankyti pozityvios tėvystės kursus, lankyti psichologo konsultacijas, laikytis blaivybės – tai dirbant socialinei darbuotojai J. P. tikrai nebuvo užfiksuota alkoholio vartojimo, taip pat L. yra pristatęs pažymą iš Priklausomybių ligų centro, į konkretų specialistą L. neturėjo kreiptis, jokių kepenų fermentų tyrimo neturėjo atlikti; vienas iš tėvams iškeltas uždavinys atkurti ryšį su vaiku nevyksta, nes atvejo vadybos posėdžio metu buvo išsakyta, kad yra pasikeitusios galimybės Žiburio fonde, nes psichologė (R. S.), dirbusi su vaiku, nedirba Žiburio fonde ir šios pasikeitusios aplinkybės paaiškėjo antro atvejo vadybos posėdžio metu; pati A. kreipėsi į Žiburio fondo direktorę dėl bendravimo su vaiku; tėvai vykdo įsipareigojimą bendrauti su socialine darbuotoja, atsakovai geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, įsileidžia į namus. Socialinė darbuotoja turi lankytis atsakovų šeimoje pagal Socialinės paramos centro reglamentą kas 10 kalendorinių dienų, tačiau lankosi dažniau, liudytoja nesilanko jų šeimoje, nes tai ne liudytojos darbo funkcija. Socialinė darbuotoja nurodė, kad gyvenimo sąlygos geros, įrengti 2 kambariai, kituose kambariuose atliekamas remontas; A. pakartotinai užsiregistravo į pozityvios tėvystės kursus į laukiamųjų eilę, nes šiuo metu nėra laisvų vietų, po A. eis tėvas – į kursus užsirašė savo pačių iniciatyva, kartu abu tėvai negali lankyti šių kursų dėl įstaigos nustatytos tvarkos, tėvai nesipriešina pasiūlymams, socialinė darbuotoja duoda jiems medžiagos apie pozityvią tėvystę. Psichologas patvirtino, kad tėvai atlankė psichologo konsultacijas, nėra nurodyta, kad yra poreikis tęsti lankymąsi pas psichologą. Tėvai nori atkurti ryšį su vaiku, jie nori susigrąžinti vaiką. Tėvams liudytoja jokių pretenzijų neturi, L. su liudytoja bendrauja pagarbiai, adekvačiai, abu tėvai supranta ką jie turi padaryti ir su tuo jie sutinka. Mediacijos procesas buvo išbrauktas, nes su laikinaisiais globėjais vyksta ginčai, todėl jis yra netikslingas. Su laikinaisiais globėjais liudytoja nėra bendravusi, teismo posėdžių salėje mato juos pirmą kartą. Nuo liudytojos darbo pradžios su šeima tėvai atsiskleidė, galima pas juos ateiti į namus, kontaktuoja tiek su atvejo vadybininke, tiek ir su socialine darbuotoja. Nuo darbo pradžios iki šios dienos L. nebuvo matytas neblaivus. Liudytoja žino, kad abu tėvai dirbantys, jie neteikia išlaikymo vaikui. Liudytoja patvirtino, kad lankomasi šeimoje neįspėjus tėvų. Liudytojos teigimu, tėvais reikia tikėti, suteikti jiems viltį. Liudytoja taip pat akcentavo, kad laikinosios globos tikslas yra sugrąžinti vaiką į šeimą, tiek ilgai, kaip šiuo atveju, laikinoji globa tęstis negali.

84. Socialinė darbuotoja J. P. nuo 2021 m. vasario mėn. dirbanti su atsakovų šeima patvirtino, kad jos darbo pradžioje atsakovų šeimai, kaip ir kiekvienai šeimai, reikėjo adaptacinio laikotarpio, jog šeima priprastų prie socialinio darbuotojo, nes kiekvienas dirba pagal savo specifiką, pagal savo metodus. Pradžioje bendravimas vyko rečiau, tačiau šeimai pastebėjus, kad liudytoja dirba pagal jų šeimai sudarytą pagalbos planą, atsakovai su minėtu planu buvo supažindinti, liudytoja paaiškino atsakovams motyvus, kodėl planą reikia vykdyti, pradėjo kalbėtis apie šeimos situaciją, ko pasėkoje pradėjo vykti darbas su šeima. Šiuo metu darbas vyksta gerai, atsakovų šeima įsiklauso į liudytojos rekomendacijas, bendradarbiauja, patys skambina, rūpinasi pagalbos šeimai plano įgyvendinimu, esant poreikiui būna namuose, jei yra poreikis – susiderina iš anksto, tačiau dažniausiai liudytoja, kaip socialinė darbuotoja, į šeimą atvyksta neinformavusi, sudaro sąlygas apsilankyti namuose, atsakovai dalinasi šeimos informacija. Liudytojai atvykus į atsakovų namus, pokalbiai vyksta arba virtuvėje, arba svetainėje; namuose būna arba A., arba abu atsakovai, o kartais ir L. vienas, tai priklauso nuo atsakovų darbo grafikų ir laiko. Vasaros metu atsakovai tvarkydavosi kieme, būdavo bendraudavo ir kieme. Rudenį liudytoja rasdavo atsakovus ruošiant daržoves žiemai, spaudžiant sultis, tvarkant aplinką. Pastaruoju metu (gruodžio mėn. paaiškinimai teikiami) liudytoja atsakovus randa namuose. Taigi kiekviena situacija vis kintanti. Liudytoja stengdavosi kaitalioti atvykimo į šeimą laiką, kartais atvykdavo ryte, kartais vakarais. Namuose tvarkinga, gaminamas maistas, tvarkoma aplinka, atliekamas remontas, nors statybininkų liudytoja ir nemato, tačiau mato pokyčius – glaistomos sienos, prikaltos grindjuostės, namo prieangyje (koridoriuje) guli statybinės medžiagos, namo remontas nėra susijęs su pagalbos šeimai planu. Kol šeimoje nėra vaiko, liudytoja negali tikrinti gyvenimo sąlygų, saugios jos, pritaikytos vaikui ar ne. Apsilankymų metu liudytoja nėra mačiusi atsakovo neblaivaus, jokio alkoholio vartojimo fiksavimo nebuvo, nes atėjus į šeimą, jei liudytojai kiltų įtarimas dėl vartoto/ vartojamo alkoholio, socialinė darbuotoja turėtų kviesti policijos pareigūnus. Akcentavo, kad bendravimas vyksta iš arti, net ir karantino metu sėdėdavo kartu ant sofos, taigi alkoholio kvapą tikrai užuostų, o ir alkoholio butelių namuose nebuvo pastebėjusi. Liudytoja atsakovų šeimoje nuo 2021 m. vasario mėn. lankėsi 42 kartus, telefonu su atsakovais bendravo 23-25 kartus, liudytoja skaičiuoja konstruktyvius pokalbius, kurių metu buvo aptariami klausimai dėl bendravimo su vaiku, savaitės įvykiai ir pan. Į Žiburio fondą atsakovai kreipėsi liepos mėn. su prašymu, kad būtų atnaujintas/ tęsiamas susitikimas su vaiku, tačiau tuomet susitikimai nevyko – buvo įvardinta, kad R. S. nedirba Žiburio fonde ir ji negali dalyvauti susitikimuose su vaiku, reikia kreiptis į teismą dėl teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo. Šiuo metu įvyko 3 susitikimai su vaiku, kuriuose dalyvavo ir liudytoja. D. į susitikimus atvežamas iš Anykščių. Atsakovai visiems susitikimams ruošėsi, buvo motyvuoti, skaitydavo liudytojos duodamus mokslinius straipsnius ir knygas apie tai, kas tinka ir yra būdinga vaiko amžiui. Liudytoja labai intensyviai su atsakovais dirbo ties atveju, jei A. susitiktų su savo tėvais (trečiaisiais asmenimis), kad nekiltų joks konfliktas. Atsakovų šeima į visas rekomendacijas ir patarimus labai įsiklausė, patys domėdavosi, prašydavo rekomendacijų. Visų susitikimų metu vaikas į tėvus reagavo teigiamai. Pirmo susitikimo metu vaikas nebėgo ir nesislėpė nuo tėvų, pasisveikino pasakęs „labas“, L. susigraudino, A. vaiką kalbino. Įpusėjus antram susitikimui, D. pasidarė irzlus (liudytoja negalėjo tiksliai įvardyti vaiko emocijos) matyt bandydamas įvertinti tėvų ribas, tėvai labai stengėsi atliepti visus vaiko poreikius, susitikimui pasibaigus D. apsiverkė, A. bandė jį apkabinti, bet vaikas stovėjo kamputyje su psichologe. Išėjus po šio susitikimo metu į koridorių, A. susitiko su savo mama (V. B.), A. išliko visiškai rami, nerodydama jokių emocijų, taigi labai pagirtina, kad atsakovai įsiklausė į liudytojos teikiamas rekomendacijas. Po įvykusio antro ir suplanuoto trečio susitikimo metu liudytojai paskambino psichologė R. S. ir klausė, ar kartais L. pirmo susitikimo metu nebuvo išgėręs. Liudytoja pasiteiravo, kodėl psichologė tokių nuogąstavimų neišsakė pirmo susitikimo metu, nes pagal aprašą, tokiu atveju reikia kviesti policijos pareigūnus ir fiksuoti (ne)blaivumą, bei paprašė psichologės kitą kartą turint tokių įtarimų liudytojai pasakyti iš karto. Trečio susitikimo metu liudytoja iš psichologės nesulaukė pastabų apie neva L. neblaivumą. Visi susitikimai vyko sklandžiai, vaikas pasakojo ką reikia piešti, jie juokėsi, buvo daug neverbalinės kalbos, D. sėdėjo ant sofos šalia tėčio L., kuteno tėtį, D. bandė tėvų ribas: tai įgnybdavo į nosį, tai kažkur suduodavo, D. dažnai vartodavo „šudukas, šudukas“, tai A. labai gražiai sūnų sudrausmino. Vaikas nė karto nebuvo pasakęs, kad nenori bendrauti su tėvais, ar kad kitą kartą jie neateitų. Visų susitikimų metu psichologė R. S. buvo tik stebėtoja, nepadėdavo tėvams. Tiek prieš susitikimus, tiek ir po jų, atsakovai su liudytoja apsitardavo kas vyko, kaip vyko, į ką reikia atkreipti dėmesį, kaip tėvai jaučiasi ir pan. Liudytoja akcentavo, kad Žiburio fondas apie šį pirmadienį (2021 m. lapkričio 29 d.) suplanuotą susitikimą neinformavo liudytojos, nors ji, kaip socialinė darbuotoja turi dalyvauti susitikimuose, apie minėtą susitikimą telefonu informavo A., bet liudytojos darbo diena buvo iš anksto suplanuota su kitomis šeimomis. Minėtas susitikimas įvyko, globos koordinatorė E. patvirtino, kad susitikimas pavyko ir praėjo sklandžiai. Globos koordinatorė E. tik prieš pat šį teismo posėdį paskambino liudytojai ir pasakė, kad nori supažindinti tiek tėvus, tiek ir liudytoją su Žiburio fondo psichologės parengta išvada dėl susitikimų su vaiku, liudytoja atsakė, jog prieš pat teismo posėdį netinkamas ir per trumpas laikas susipažinti su išvada. Liudytoja kategoriškai nesutinka su išvadoje nurodytais teiginiais, kad: 1) neva A. susierzinusi kalbėjo prie D. apie senelį; per visus 3 susitikimus jokios kalbos apie senelį nebuvo, nebent liudytojai kažkas susitikimų metu buvo iškimšęs ausis; 2) taip pat nurodyta netiesa, kad L. neva nuvertino D. pastatytą lego bokštą, liudytojai nesuprantama kodėl šis psichologės teiginys nėra paaiškintas, kaip nuvertino: pasakydamas žodžiu, nugriaudamas ar kitu būdu, nes tokių aplinkybių visai nebuvo, priešingai, susitikimo pabaigoje L. tvarkė kartu su D. kaladėles, dėjo jas į vietą; 3) iš pirmo susitikimo paskutinės 2 pastraipos nėra tikslios, taip nebuvo ką yra nurodžiusi psichologė – L. pasakojo, kad D. jo laukdavo grįžtančio iš darbo prie lango žaisdamas su mašinėlėmis, L. lituodavo, o D. žiūrėdavo ir tikrai nebuvo kalbos apie tai, kad būdamas 2 m. D. kartu su Laurynu eidavo į statybas, kuriose vaikui nėra saugu; 4) tėvų ir D. piešti piešiniai atiduoti A., ant jų vaikas užrašė mama A., tėtė L., o ant savo piešinio D., taigi buvo visai kitaip, nei nurodyta psichologės; 5) taip, A. skaudino D. pasakymai, kad tėvai neturi mašinos, paso, pasakojimai apie neva savo namus Anykščiuose, tačiau A. labai ramiai sureagavo, toliau piešė ir mokėjo nukreipti sūnaus mintis į kitą temą; 6) ne liudytoja pradėjo rašyti laišką Kalėdų seniui, o A., šis laiškas atiduotas A.; 7) vaikas nebijo paduoti tėvams rankos, tai ir viešoje vietoje laikydamas tėvų ranką, D. bus saugus, be to, bet kuris vaikas gali pradėti verkti, juk tai yra normalu, ne veltui tėvai dar sykį užsiregistravo į pozityvios tėvystės kursus; abu tėvai yra pajėgūs sudrausminti D., tėvai nėra neįgalūs. Atsakovai pozityvios tėvystės kursus baigė 2018 m., gavo pažymėjimus. Šiuo metu lankyti pozityvios tėvystės kursus norinčių šeimų yra begalė ir visos organizacijos pirmoje eilėje į norinčiųjų sąrašus įtraukia tas šeimas, kuriose yra vaikas, kadangi atsakovų šeimoje nėra vaiko, tai jie ir negali čia ir dabar pakartotinai eiti į minėtus kursus, todėl L. S. paramos centre pradėjo lankyti individualias pozityvios tėvystės konsultacijas, o A. bus pakviesta į PPT centre vedamus mokymus gyvose grupėse, ne nuotoliniu būdu, kad nebūtų jokių trukdžių, kadangi norinčiųjų grupės yra perpildytos, tai A. vis dar nėra pakviesta. Liudytoja iš SOS Vaikų kaimo darbuotojos gavo informaciją, kad atsakovai negali kartu tuo pačiu metu lankyti pozityvios tėvystės kursus. Liudytoja, konsultuodamasi su centro psichologe, ir pati atsakovus konsultuoja pozityvios tėvystės klausimais. L. pristatė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, kad jam nėra nustatyta priklausomybė, be to niekada nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas, todėl nebuvo pagrindo L. siųsti pas toksikologą, nes ir toks uždavinys nebuvo iškeltas, į Žiburio fondą dėl bendravimo su vaiku atsakovai kreipėsi liepos mėn. A. savarankiškai registravosi į Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centrą dėl psichologo konsultacijų ir spalio 14 d. pristatė liudytojai medicinos psichologo pažymą, kad poreikio tęsti konsultacijas nėra. Atsakovai atvyksta į posėdžius, išsako savo nuomonę. Atsakovų šeimos klimatas tikrai teigiamas, vienas į kitą įsiklauso, atsakovai kaip komanda. Paskutinį kartą atsakovų šeimoje liudytoja lankėsi 2022 m. vasario 22 d. (apklausa tęsiama 2022 m. vasario 23 d.), o prieš tai buvo 2022 m. vasario 14 d. Atsakovų šeimoje liudytojai teko lankytis ir pirmadienio ryte, ir penktadienį į darbo pabaigą. Dar kartą akcentavo, kad nei fizinio smurto, nei neblaivumo faktų nebuvo nustatyta. Liudytoja neskaito, kad tėvų tarpusavio diskusijos dėl teisminio proceso, vaiko nenoro bendrauti 2020 m. vasario 14 d., nes pasak vaiko, tėvai geria ir rūko, aptariamas nusivylimas sistema – laikinosios globos procesas vyks pernelyg ilgai, sudaromi kuo didesni trukdžiai ir pan. Liudytojos teigimu, pirmiau nurodyti faktai nelaikyti nesantaika ir (ar) smurtu šeimoje, normalu, kad kiekvienoje šeimoje vyksta nesutarimai, kivirčai, pvz. dėl pabėgusio šuns ar buitinių reikalų. Apskritai įvertinus visą sistemą, kokiose šeimose vaikai gyvena, tai atsakovų šeimoje nepalyginamai yra tinkamesnės ir geresnės sąlygos. Kol vaiko nėra šeimoje buitis nėra tiriama, nes šiuo metu keliami visai kiti klausimai. Buities tyrimo aktas surašomas tuo atveju, kai šeimos kreipiasi dėl tikslinių pašalpų, galbūt laikinųjų globėjų buities sąlygos ir buvo vertinamos. Liudytoja, atsakydama į laikinojo globėjo klausimą, dar sykį akcentavo šiuo atveju tėvų buitinės sąlygos nėra vertinamos. Tik prieš vaikui grįžtant į šeimą tėvai turi pateikti medicininę pažymą, susitvarkyti buitį, pateikti prašymą Vilniaus m. savivaldybei, ir buities sąlygas vertina Vaiko teisių specialistai, o ne socialiniai darbuotojai. Liudytoja J. P. taip pat akcentavo, kad nemato pagrindo laikinosios globos tęsimui, juolab, jog laikinosios globos tikslas yra vaiko grąžinimas į šeimą. Vaikas gali grįžti į savo šeimą, net ir vaiką grąžinus į šeimą, atsakovų šeima būtų stebima, tikrinama, ne taip greitai išbraukta iš sąrašo. Tėvai galės vaiką išlydėti į mokyklą suderindami savo darbo grafikus, tėvai turi atsakomybės jausmą, visi žmonės auginantys vaikus yra dirbantys, kad ir nuo 7 val. ryto ir vaikais puikiai pasirūpinantys. Abu tėvai dirbantys, taupantys pinigus, stengiasi pasigražinti aplinką, baigti namo remontą, pajėgūs išlaikyti vaiką. Kaip ir pirmiau nurodytos liudytojos, taip ir liudytoja J. P. akcentavo, kad didžiausia problema yra ta, jog tarp abiejų šeimų – atsakovų ir trečiųjų asmenų, vyksta konfliktas, o vaikas yra tik šio konflikto įrankis.

85. Vaikų psichologė J. D. nuo 2019 m. kovo mėn. dirbanti su nepilnamečiu D. akcentavo, kad sesijų metu liudytoja kalbėdavo su D. apie jo tėvus. Kai D. mama išsikraustė gyventi pas sutuoktinį, D. išsakydavo ilgesį mamai, bet apie tėtį pats nėra užsiminęs. Laikui bėgant tėvų tema visai išnyko. Tėvų tema vėl atsirado neutraliuose-tyrinėjimo ir be pykčių žaidimuose, kai atsinaujino bendravimas su D., be to liudytoja ir pati kalbindavo D. apie tėvus. 2020 m. D. ramiai pasakodavo, kad buvo susitikęs, žaidė, piešė. Liudytojai paprašius D. papasakoti, pastarasis pasakė, kad nepažįsta tėčio, todėl negali papasakoti, bet tai, anot liudytojos, nereiškia, kad D. nenori tėčio pažinti, jo atsakymas buvo nuoširdus su smalsumu. Tokio amžiaus vaiko bendravimo forma ir yra žaidimas. Paskutiniu metu liudytoja stebi, kad tėvų tema D. pasidarė be galo sunki, jis nenori kalbėti ir labai supyksta, kai liudytoja jo paklausia arba visiškai ignoruoja, neva neišgirdo klausimų. Liudytojos teigimu, D. ryšį su tėvais reikia kurti, stiprinti, nes tai be galo svarbu jo raidai, jausenai. Reikia tęsti susitikimus, santykį palaikyti, kad santykis nenutruktų. Bendravimo su tėvais liudytoja nėra stebėjusi. Jei vaikas atsisako susitikti, reikia tęsti, išlaukti tą laikotarpį, nes vaikas turi vidinį norą bendrauti su tėvais. Sesijų metu D. reiškia teigiamus jausmus, o ne neigiamus. Darbo su D. pradžioje jis gyveno Vilniuje, šiuo metu gyvena Anykščiuose, todėl jam ir tada reikėjo prisitaikymo, buvo sunkus laikotarpis, taigi prie bet kokių pasikeitimų gyvenime reiks laiko prisitaikymui. Rūkančių žmonių vaikai mato visur ir daug, nereikia to akcentuoti. Liudytoja nėra girdėjusi faktų, kad atsakovų šeimoje yra vartojamas alkoholis, smurtaujama ir pan. Liudytoja akcentavo, kad D. laikinieji globėjai neturėtų tokių dalykų sakyti (nei apie smurtą, nei apie vartojamus svaigiuosius gėrimus, nei apie rūkymą).

86. Globos koordinatorė E. K. nuo 2021 m. spalio 16 d. teikianti paslaugas laikinųjų globėjų V. ir R. B. šeimai akcentavo, kad tinkami susitikimai su vaiku yra abipusis darbas, tiek tėvų, tiek ir laikinųjų globėjų, t. y. laikinieji globėjai turi paruošti tinkamai vaiką ir motyvuoti jį susitikimui, o tėvai turi būti atsakingi už ryšio su vaiku kūrimą. Liudytoja po kiekvieno nepavykusio ar neįvykusio susitikimo kalbėdavosi su laikinaisiais globėjais, rekomenduodavo jiems paruošiant vaiką susitikimui nekelti lūkesčių tėvų elgesiui, kalbėti teigiamai apie tėvus. Pasak liudytojos, laikinieji globėjai prieš susitikimus vaikui sakydavo teigiamus dalykus apie tėvus, pvz. yra girdėjusi sakant vaikui, kad „jie yra atvykę, nori su tavimi pasimatyti“. Paprašius patikslinti ar tai teigiamas dalykas, liudytoja nurodė ir dar vieną, jos manymu, teigiamą dalyką – ji, kaip globos koordinatorė, vaiko gyvenamojoje aplinkoje (ir svetainėje, ir vaiko kambaryje) yra mačiusi D. mamos nuotrauką, tėvo nuotraukos nebuvo. Taigi vaikui yra sudaroma sąlyga kurti tapatybę ir suprasti savo ryšį su tėvais. Vieno nuotolinio susitikimo metu, vaikas pasakė tėvams, kad jis nenori gyventi su jais, nes tėvai rūko ir geria, A. pasiteiravus sūnaus kas jam apie tai sakė, D. atsakė, kad senelis. Iš kart po šio vaiko pasakymo, liudytoja susitikimą nutraukė. Po nebaigto susitikimo, liudytoja paskambino laikinajam globėjui išsiaiškinti aplinkybes, senelis pakomentavo liudytojai, kad išsakyti teiginiai yra vaiko prisiminimai iš vaikystės. Kas liečia susitikimus su vaiku, iš tėvų pusės yra ir teigiamų, ir neigiamų dalykų: į susitikimus tėvai visada atvyksta laiku, niekada nepažeidžia susitarimų-taisyklių, tėvams didelę pagalbą teikė socialinė darbuotoja, nes vaikas atvykdavo į susitikimus su įvairiomis emocijomis, bet tėvams gal dar trūksta kūrybiškumo, ne visada tinkamas klausimas „Deimantai, ką tu nori veikti?“, tėvai turėtų nebijoti ir sudrausminti vaiką, vaikas turi žinoti kas galima – kas negalima. Būdavo atvejų kai D. nenorėdavo kalbėti su tėvais telefonu, arba atmesdavo skambutį, arba kai buvo įjungtas garsiakalbis, D. tiesiog lakstė aplink stalą ir nekalbėjo, nors ir buvo raginamas.

87. Psichologė E. S. akcentavo, kad kiek pamena, atsakovų šeimoje buvo užfiksuotas smurtas, tačiau liudytoja nėra mačiusi konkretaus dokumento, o tokią informaciją gavo iš socialinės darbuotojos, tuo pagrindu ir buvo pradėtas socialinis darbas šeimoje. A. išsakydavo, kad tėvai bando ją kontroliuoti, varžo jos laisvę. Liudytoja neteigė, kad A. negalėtų savarankiškai auginti savo vaiką ir (ar), jog atsakovai buvo neįgalūs, neveiksnūs ir pan., bet, liudytojos manymu, jei atsakovų šeimai buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos, vadinasi jų šeimoje ne viskas buvo gerai. L. ir A., kaip porai, konsultacija buvo teikiama dėl tų pačių priežasčių, kad jie apsispręstų ar gyvena kartu, ar atskirai, ar yra nesaikingo alkoholio vartojimo problema, ar ją pripažįsta. Liudytoja kalbėjo apie 2016-2018 m. laikotarpį, o kaip yra dabar liudytoja neturi jokių žinių. Pagrindiniai dalykai, kuriuos vertina psichologai, yra gebėjimas įsidarbinti, išlaikyti darbą, kontroliuoti savo elgesį, elgtis nuosekliai, siekti tikslų, turėti gyvenimo viziją.

88. Psichologė A. Ž. patvirtino, kad dirbo su atsakovų šeima 2 m., 2018-2019 m. Į konsultacijas atsakovai ateidavo tvarkingi, L. nebuvo išgėręs, taip pat liudytoja nematė ir požymių, kad L. išgėrinėjo, nuo jo nesklisdavo ir alkoholio kvapas. Poros konsultacijose L. nebuvo pasyvus, dalyvaudavo aktyviai, atsakovams būdavo skiriami ir namų darbai. Po atsakovams, kaip porai, suteiktų 8 konsultacijų, buvo matomas didelis pagerėjimas ir teigiami pokyčiai, atsakovai labai gražiai vienas su kitu bendravo, būdavo linksmi, juokdavosi, pasakodavo kaip ruošdavo namų darbus, A. gilinosi į save. Kartais atsakovai ateidavo į konsultacijas susipykę, bet išsiaiškinus priežastis dėl ko įvyko kivirčas ir ypač įvertinus bendrą foną, kuriame pasirodo jie gyvena ir iki šiol – vaikas tėvams vis dar negrąžintas, tai nėra ko stebėtis, kad tokiu sunkiu metu tėvai susipykdavo, tai visiškai normalus dalykas. A. labai reikėjo tėvų palaikymo, nes artimiausi žmonės yra tėvai. A. turėjo daug nusivylimų, ašarų, kad jos sūnus gyvena pas trečiuosius asmenis. Palaikymą A. turėjo tik iš vyro. Liudytoja priekaištų atsakovams neturėjo, ji matė atsakovų pastangas, nors tuo metu jiems buvo be galo sunku. Tęsti darbą su atsakovų šeima liudytoja neįžvelgė poreikio, matėsi, kad atsakovai myli vienas kitą. A. tėvus (trečiuosius asmenis) matė 1 kartą centre, laikinieji globėjai atvežė sūnų susitikti su tėvais. Liudytoja šį vienintelį susitikimą prisimena labai gerai, nes jo metu nebuvo laikomasi susitarimo – vaiko susitikimas turėjo vykti tik su tėvais A. ir L., bei stebint liudytojai, kaip psichologei, nedalyvaujant seneliams (tretiesiems asmenims), tačiau jie įsiveržė į susitikimo kambarį ir liudytojos paprašyti išeiti, tretieji asmenys neišėjo. Šis tėvų susitikimas su vaiku pavyko, sūnus prisėdo prie mamos ir kažką piešė, paskui perdavė tą piešinį tėčiui, kuris taip pat piešinyje kažką nupiešė, kartu žaidė ir kalbėjo su tėvais. Liudytoja šio susitikimo metu nesitikėjo tėvų ir vaiko bendros veiklos, nes susitikimų kambaryje, po senelių įsiveržimo į susitikimą, jautė baisią tvyrančią įtampą. Nes kai iš visų kampų stebi, tai tėvams bendravimas buvo nepaprastas. Liudytoja taip pat prisimena momentą, kai aptariamo susitikimo metu vaikui iškrito žaislas ir A. nespėjo jo pakelti, tai laikinoji globėja pribėgo, pakėlė žaislą, nušluostė ir padavė vaikui. Daugiau susitikimų su vaiku centre nebuvo, nors buvo ir susitarta, kad vaikas priprastų prie tėvų, šiltintų ryšį, tačiau laikinieji globėjai berniuko daugiau neatvežė. Tėvai į sutartus susitikimus ateidavo, nusivildavo, kad vaikas neatvežamas ir A. išeidavo verkdama. Liudytoja apibūdindama atsakovų šeimą nurodė, kad abu tėvai išgyveno stiprų emocinį smūgį, kaip netektį, nes vaikas turėtų augti šeimoje, bet mažas vaikas buvo paimtas iš jų šeimos ir patiems tėvams tai yra labai sudėtingas išgyvenimas. Liudytoja prisimena, kaip A. blaškėsi tarp savo vyro ir tėvų (trečiųjų asmenų), pas kuriuos buvo jos sūnus; nes kai grįždavo pas tėvus A. turėjo galimybę matytis su sūnumi, o L. nebuvo galima lankytis trečiųjų asmenų namuose. Būdavo, kad A. apsipykdavo su Laurynu, kaip ir kiekvienoje šeimoje, todėl turėjo akstiną grįžti pas tėvus, pabendrauti su vaiku, tačiau pas tėvus ji ilgai neišbūdavo, vėl grįždavo pas sutuoktinį. Liudytoja labai gerai prisimena emociją, A. sakydavo, kad myli savo vyrą ir nenori su juo skirtis, nors to reikalavo jos tėvai, tėvai žadėjo nupirkti jai butą, jei išsiskirs, po vaikelio gimimo A. mama ne patardavo, o reguliuodavo. Gavusi teismo šaukimą, liudytoja pasikalbėjo su atsakovų šeima šiuo metu dirbančia socialine darbuotoja J. P. ir labai nudžiugo, kad šeima gyvena kartu. 2018 m. A. bandė įsidarbinti, bet liudytojos teigimu, ji ant tiek buvo emociškai pažeista ir išbalansuota, išgyvenamas beviltiškumas, jai buvo sunku ir tas įsidarbinimas netrukdavo ilgai. Dabar A. dirba stabiliai, jau keletą metų vienoje organizacijoje, taip pat ir L. dirba, net vadovauja grupei darbininkų, gerbiamas yra darbe, taip pat atsakovai susiremontavo namą, kuriame gyvena, taigi pokyčiai yra ir suteiktos konsultacijos nenuėjo veltui. Liudytojai net teikiant paaiškinimus šiurpas ima nuo tokios situacijos, kai iš mamos atimamas vaikas, nepriklausomai net nuo to, ar tėvai jį atėmė, ar kažkas kitas. A. tuo metu buvo emociškai pažeista ir tokia jos būsena labai suprantama, nes kiekviena mama taip elgtųsi, jei iš jos būtų atimtas vaikas. Liudytoja beveik 10 m. dirba su priklausomybėmis, veda grupinius užsiėmimus priklausomiems asmenims, taigi puikiai žino kas yra priklausomybė, kad tai yra liga, todėl jei L. sirgtų šia liga, tikrai nebūtų pasiekęs to, ką yra pasiekęs šiai dienai. Liudytoja nežino nei kada, nei kokiu pagrindu prasidėjo vaiko laikinoji globa.

89. Socialinių paslaugų centre psichologu dirbęs J. D. akcentavo, kad vaiko tėvas buvo motyvuotas, jog sūnus grįžtų į šeimą, norėjo susigrąžinti sūnų, sakė, kad vaiką myli. Į konsultacijas L. ateidavo blaivus, nebūdavo alkoholio kvapo. Liudytojas nesusidarė vaizdo, kad L. būtų reikalinga psichologo pagalba, su Laurynu nebuvo kalbama apie konkretų jo elgesį ir kokį konkrečiai elgesį jis turėtų keisti. Liudytojas neįžvelgė, kad atsakovai tarpusavyje nesuderinami, dėl to ir pykstasi, priešingai, liudytojas įžvelgė konfliktų priežastį, kad vaikas iš jų šeimos atimtas ir tėvai jautė bejėgiškumą, yra skaudi situacija, o tėvai nemato išeities, tuo pačiu ir specialistai pasimetę nematantys išeities, kas vaikui geriausia – ar būti su tėvais, ar su seneliais, ar su kitais asmenimis, atsakovai tikisi pagalbos, bet jos nesulaukia.

90. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinoji globėja su panieka ir nepasitenkinimu replikavo liudytojoms V. P. ir ypač J. P., neva jos norinčios ir labai besistengiančios grąžinti nepilnametį D. į, V. B. teigimu, neatsakingą atsakovų šeimą.

91. Teismas negali sutikti su ieškovo teigimu, kad būtent atsakovai atsiribojo nuo savo vaiko, juo nesirūpina, vaiko rūpinimosi našta atiteko ne tik seneliams, tačiau ir valstybei. Priešingai, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad laikinieji globėjai dėjo visas įmanomas pastangas, kad tėvų ir vaiko susitikimai neįvyktų. Trečiasis asmuo negalintis 100 proc. patvirtinti, kad D. psichologo konsultacijos susijusios būtent su tėvu. Pripažino, kad D. bijodavo didesnio būrio žmonių (daugiau nei 5 žmonių), trečiųjų asmenų atstovė taip pat nurodė, kad D. bijodavo patalpų, kuriose daug žmonių, rėkdamas išreikšdavo norą išeiti iš patalpų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog susitikimuose su tėvais dalyvaudavo net iki 8 ir daugiau asmenų, vaikas iš tokių patalpų išbėgdavo, taigi teismo vertinimu, tokiu būdu nebuvo tinkamai užtikrinta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, be pagrindo siekiant visą atsakomybę dėl neįvykusių ir (ar) nevisiškai įvykusių susitikimų su vaiku perkelti atsakovams. Liudytoja J. L. taip pat patvirtino, kad ji yra konsultavusi Socialinės paramos centro specialistus kaip rengti susitikimus su vaiku, kad jie būtų kokybiški ir atitiktų geriausius vaiko interesus, nes iš Socialinės paramos centro specialistų liudytoja sužinojo, kad susitikimuose su vaiku dalyvaudavo daug žmonių: laikinieji globėjai, tėvai, vaikas, specialistai, be to dalyvaujant laikiniesiems globėjams ir tėvams, vaikui gali kilti lojalumo konfliktas, o ir šeimai nesuteikiamas privatumas, kai susitikimą stebi daugiau nei vienas specialistas, taip pat nėra gerai, kai specialistai susitikimuose dalyvauja vis kiti, tokiu būdu nėra pagalvojama apie vaiko emocinį saugumą. Kai susitikimuose dalyvauja laikinieji globėjai, tėvai, daugiau nei vienas specialistas būna sunku vertinti kaip vaikas reaguoja į tėvų elgesį ir rodomas emocijas, kiek į laikinųjų globėjų ir (ar) specialistų dėmesį, tokiu būdu labai sunku vertinti to susitikimo įtakas ir pan. R. B. teismo posėdžių metu patvirtino, kad L. E. gal tik 2 kartus paskambino trečiajam asmeniui reikšdamas norą, jog vaikas savaitgaliais būtų pas jį, tačiau R. B. atsakė, kad viską reikia spręsti per Žiburio fondą. Taigi tik pats dar sykį patvirtino, kas jau buvo nurodyta ir socialinių darbuotojų, kad laikinieji globėjai nebuvo lakstūs siekiant atkurti tėvų ryšį su sūnumi. Viena vertus, trečiojo asmens teigimu, jie (laikinieji globėjai) netrukdė atsakovams matytis su vaiku, kita vertus, trečiųjų asmenų veiksmai rodo visai ką kitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kontaktų su žentu Laurynu trečiasis asmuo neturi, telefonai blokuoti, sveikino L. tik vestuvių proga ir su vaiko gimimu. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų atstovė nurodė, jog laikini globėjai nekliudė motinai bendrauti su vaiku, tačiau teismas nori priminti, kad nepilnametis turi ir tėvą, kuris taip pat reiškė norą bendrauti su sūnumi. Taip pat ieškovas ir tretieji asmenys viso teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad atsakovai neįvykdė įpareigojimo dėl mediacijos proceso su laikinaisiais globėjais tęsimo – laikinoji globėja V. B. 2019 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į Centrą dėl mediacijos proceso atnaujinimo su dukra, taigi ir vėlgi atsakovo L. E. nelieka. Taip pat minėta, kad liudytoja E. K., laikinųjų globėjų koordinatorė, nurodė, neva laikinieji globėjai prieš susitikimus su tėvais vaikui sakydavo teigiamus dalykus apie tėvus, pvz. liudytoja yra girdėjusi sakant vaikui, kad „jie yra atvykę, nori su tavimi pasimatyti“. Teismo vertinimu, pasakymas „jie“ tikrai nėra nei teigiamas dalykas apie tėvus, nei tuo labiau tinkamas motyvavimas susitikimui. Paprašius liudytojos patikslinti ar tai teigiamas dalykas, liudytoja nurodė ir dar vieną, jos manymu, teigiamą dalyką – ji, kaip globos koordinatorė, vaiko gyvenamojoje aplinkoje (ir svetainėje, ir vaiko kambaryje) yra mačiusi D. mamos nuotrauką, tėvo nuotraukos nebuvo ir pasak liudytojos, tokiu būdu vaikui yra sudaroma sąlyga kurti tapatybę ir suprasti savo ryšį su tėvais. Psichologė A. Ž. taip pat patvirtino, kad L. E. nebuvo leidžiama lankytis laikinųjų globėjų namuose, taigi buvo apribota tėvo galimybė matytis ir bendrauti su sūnumi. Teismas kategoriškai nesutinka su tokiu ieškovo, laikinųjų globėjų ir Žiburio fondo darbuotojos požiūriu bei teiginiais, neva vaikui buvo teigiamai atsiliepiama apie tėvus, neva nesant vaiko tėvo nuotraukos, vaikui yra sudaroma sąlyga kurti tapatybę ir suprasti savo ryšį su tėvais. Priešingai, tokiu būdu vaiko tėvas yra visiškai eliminuojamas iš sūnaus gyvenimo.

92. Teismas kritiškai vertina liudytojų R. B. ir P. D. paaiškinimus. Atsakovės sesuo R. B. pripažino, kad didžiąją dalį aplinkybių, apie kurias paliudijo žino iš tėvų V. ir R. B., pati šiuo metu negali pasakyti kaip sesuo gyvena, paskutinį kartą su A. matėsi prieš 2019-tuosius metus, nuo to laiko praktiškai su A. nebendrauja. Laikinosios globėjos teta P. D., davusi priesaiką, neigiamai apibūdindama atsakovus faktiškai pakartojo trečiųjų asmenų teiginius, atsakydama į užduodamus klausimus, patvirtino, kad pas atsakovus yra buvusi tik 2016-2017 m., atsakovų šeima dabar jau nesidomi, nes nėra vaiko, su atsakovais nebendrauja. Pažymėtina, kad kompetentingų specialistų (kaip vaikų teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, psichologų) vertinimai tokio pobūdžio bylose vertinami kaip objektyvesni ir patikimesni nei trečiųjų asmenų kviestų liudytojų (giminaičių) liudijimai.

93. Minėta, kad nepilnametis šalių sūnus sėkmingai lankė darželį „Skroblinukas“, neigiamų atsiliepimų apie tėvus iš ugdymo įstaigos nebuvo. Tačiau laikinųjų globėjų iniciatyva buvo pakeistas vaiko lankomas darželis, tėvai matytis su vaiku darželyje negalėjo. Kai atsakovė nedirbo, ji suderindavo susitikimus su vaiku dienos metu, tačiau kai atsakovė įsidarbino, tapo neįmanoma suderinti susitikimų su sūnumi per Žiburio fondą, nes Žiburio fondas dirbdavo tik nuo 8 val. iki 17 arba iki 18 val., o atsakovės darbo valandos buvo iki 19 val. Iš 2020 m. spalio 22 d. Žiburio fondo parengtų taisyklių matyti, kad tėvų susitikimai su vaiku buvo organizuojami tėvų darbo valandomis, t. y. nuo 15.30 iki 16.20 val., kai tuo pačiu tėvams buvo iškeltas uždavinys ir integruotis į darbo rinką, kurį atsakovai vykdė ir vykdo iki šiol. Minėta, kad liudytoja Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė I. A., pasisakydama dėl Globos centro nesugebėjimo suderinti tėvų susitikimų laiko, nurodė, jog atsakovų šeimai buvo iškelti uždaviniai ir dirbti, ir dienos metu (darbo valandomis) susitikti su vaiku, tačiau liudytojos teigimu, tokie pagalbos šeimai plane besidubliuojantys iškelti uždaviniai prasilenkia su logika, galimai asmuo, rašantis tokį pagalbos planą manė, kad galbūt yra tokių darbų, iš kurių tėvai gali nesunkiai atsiprašyti kelioms valandoms darbo dienos vidury, taigi toks parašymas pagalbos plane, kad susitikimai su vaiku turi vykti darbo valandomis, švelniai tariant, yra keistokas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad laikinieji globėjai, po sėkmingų tėvų susitikimų su vaiku, persikraustė gyventi į Anykščius, nors visuose procesiniuose dokumentuose nurodo savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vaikų perdavimas globėjui (rūpintojui), esančiame kitame nei šeimos gyvenamoji vieta rajone, turi būti argumentuotas išimtiniais vaiko interesais, nes priešingu atveju tai sudaro sąlygas pažeisti vaikų teisę išlaikyti bendravimą su tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.). Šiuo atveju nesutiktina su V. B. aiškinimu, kad vaiko darželį teko keisti išimtinai dėl pandemijos, nes ir į mokyklą vaikaitį tretieji asmenys įrašė Anykščiuose, nors, kaip žinia, pandemijos apribojimų jau nėra likę, nuo 2022 m. gegužės 1 d. šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. atsakovai gavo pranešimą iš Žiburio fondo, jog tretieji asmenys (atsakovų nepilnamečio vaiko laikinieji globėjai) su atsakovų vaiku išvyko nuolatiniam gyvenimui į Anykščius, tuo pagrindu vaiko globos koordinavimas bus perimtas Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės globos centro. Teismo vertinimu, tokiu būdu, laikinieji globėjai darė visas įmanomas kliūtis tėvų ir sūnaus bendravimui.

94. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir tretieji asmenys, kaip teisinį pagrindą laikinam tėvų valdžios apribojimui nurodo mediacijos procesą, skirtą pagerinti tėvų santykius su laikinaisiais globėjais. Teismas neturi pagrindo su tokiais argumentais sutikti. Minėta, kad 2019 m. kovo 19 d. Centro Pagalbos šeimai skyriuje įvyko atsakovų šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo peržiūrėtas ir pakoreguotas Pagalbos planas. Šeimai iškelti/pakoreguoti uždaviniai: 1) susitikimų su vaiku metu laikytis Žiburio fondo numatytos tvarkos ir taisyklių; 2) siekiant pagerinti santykius su sūnaus laikinaisiais globėjais, atnaujinti mediacijos procesą, kuris buvo pradėtas 2019 m. sausio 15 d., tačiau A. ir L. E. iniciatyva nutrauktas, kadangi jie nesutiko dalyvauti bendrose konsultacijose su V. ir R. B.. Bandant spręsti situaciją bei pagerinti atsakovės ir trečiųjų asmenų santykius dėl mažamečio vaiko interesų, VĮ „Paramos vaikams centre“ buvo inicijuotas mediacijos procesas, tačiau po pirmų konsultacijų E. šeima atsisakė tęsti mediacijos procesą. Laikinoji globėja V. B. 2019 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į centrą dėl mediacijos proceso atnaujinimo su dukra, teismas atkreipia dėmesį į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, pagal kurias nustatyta, kad L. E. trečiųjų asmenų yra eleminuotas iš nepilnamečio D. gyvenimo. Šiuo atveju pritartina atsakovų atstovui, kad A. ir L. E. neprivalo atkurti savo ryšio su laikinaisiais globėjais V. ir R. B.. Pažymėtina, kad būtent tėvams, jei tarp jų būtų nesutarimų, gali būti siūloma pasinaudoti mediacijos procedūra, bet tai jokiu būdu nėra privalomas uždavinys, dėl kurio „neįvykdymo“ šeimai nėra grąžinamas vaikas. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad valstybės valdžios įstaigos privalo imtis visų būtinų priemonių sutaikyti tėvus, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje Z. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 34694/06; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13). Teismas vertina, kad toks ieškovo reikalavimas atsakovams iškeltas be jokio teisinio pagrindo. Laikinosios globos tikslas nėra sutaikyti tėvus su laikinaisiais globėjais. Liudytoja V. P. patvirtino, kad mediacijos procesas buvo išbrauktas, nes su laikinaisiais globėjais vyksta ginčai, todėl jis nėra tikslingas. Teismas sprendžia, kad tarp atsakovų ir laikinųjų globėjų neįvykęs mediacijos procesas nėra esminė aplinkybė vertinant, ar tėvai sugebės tinkamai pasirūpinti savo sūnumi.

95. Akcentuotina, kad atsakovams, ne dėl nuo jų priklausančių subjektyvių aplinkybių, o dėl šalyje paskelbto karantino ir su juo susijusių apribojimų, bendravimas su sūnumi buvo apsunkintas ir (ar) negalėjo vykti apskritai. Šiuo metu Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras (toliau – Centras), vadovaujantis 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, stebi D. E. ir biologinių tėvų L. E. ir A. E. susitikimus. Susitikimai vyko 6 kartus – 2022 m. spalio 9 d. (dalyvaujant A. E.), 2022 m. spalio 23 d., 2022 m. lapkričio 6 d., 2022 m. lapkričio 20 d., 2023 m. sausio 8 d. ir 2023 m. sausio 15 d. (dalyvaujant L. E. ir A. E.). Iš byloje esančių vaiko tėvų susitikimų su sūnumi protokolų matyti, kad vaikas kartais bendraudavo pakeltu tonu, nusikeikdavo, išeidavo neatsisveikinęs, tačiau drąsiai ateidavo į kabinetą, vaikas ir tėvai juokaudavo, juokdavosi, berniukas parodydavo, kad jam patinka žaisti su abiem tėvais, vaikas noriai bendrauja ir nusimena, kai berniukui primenama apie susitikimo pabaigą, taip pat D. susitikimo metu stengiasi daug liesti prie abiejų tėvų, glosto mamą ir tėtį sakydamas „mama, tėtė“, pabučiuoja mamą, tada lipa sėdinčiam tėčiui ant kelių ir apkabina jo kaklą – tėtis apkabinęs laiko vaiką, taip pat šoka ant tėvų, bandydamas juos apkabinti ir pan. Taigi matyti, kad susitikimai su vaiku vyksta, jie stabilūs, pozityvūs, vaikas atsisveikina mandagiai.

96. Byloje esančių įrodymų kontekste nepagrįstu laikytinas trečiųjų asmenų atstovės teiginys, kad nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvais, susiformavęs nes tėvai su vaiku nebendravo, bei ieškovo argumentai, kad dėl esamos susiklosčiusios situacijos yra kaltas pati atsakovė A. E.. Minėta, kad vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, pirmiausia valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba turi siekti suteikti pagalbą šeimai.

97. Šios bylos kontekste teismas laiko tikslingu pasisakyti ir dėl laikinųjų globėjų teisių ir pareigų. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra jo tėvai (CK 3.157 straipsnio 1 dalis), tačiau tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta globa, nepriklausomai nuo jos rūšies – laikinoji ar nuolatinė, vaiko atstovu pagal įstatymą tampa vaiko globėjas (rūpintojas), kuris yra įpareigotas ginti vaiko teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, tapus veiksniam ar tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų CK nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vaikui nustatant laikinąją globą, tėvų valdžia nėra ribojama ir vaikas nėra atskiriamas nuo tėvų CK 3.179 straipsnio pagrindu, tačiau tėvų galimybės įgyvendinti tėvų valdžią vaikui, kuris iš jų buvo įstatymo nustatyta tvarka paimtas, yra ribotos. Vaiko globa užtikrina vaikui saugias, jo amžiaus tarpsnį atitinkančias gyvenimo sąlygas, kuriose jis gali augti ir vystytis, tačiau tai nėra alternatyvi tėvystės forma, todėl valstybė yra atsakinga už tinkamą šios paslaugos vaikui organizavimą ir jos vykdymo priežiūrą.

98. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 straipsnio 1 dalis).

99. CK 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo pareigos: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Pirmiau išvardytos globėjo pareigos iš esmės atitinka tėvų valdžios turinį dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nepaisant šių vaiko globos ir tėvų valdžios turinio panašumų, įstatymų leidėjas labiau detalizuoja globėjo teises ir pareigas tam, kad globėjui būtų aiški šių teisių ir pareigų apimtis bei jų turinys, terminas, kuriuo jis jas vykdo, jų vykdymo sąlygos ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo padariniai.

100. Be tėvų valdžios turinį atitinkančių pareigų, globėjas turi ir papildomų įpareigojimų bendradarbiauti su institucijomis ir palaikyti vaiko ryšį su tėvais. Ypač tai aktualu vaiko laikinosios globos atveju, kuri trunka ribotą laiką (ne ilgiau kaip 12 mėnesių, o tam tikrais atvejais ne ilgiau kaip 18 mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis) ir kurios tikslas, kaip minėta, yra grąžinti vaiką į šeimą. EŽTT, formuodamas praktiką vaikų atskyrimo nuo šeimos bylose, nuosekliai laikosi pozicijos, kad globos įsakymai pagal savo prigimtį yra numatyti būti laikinomis priemonėmis, kurios turi būti nutrauktos iškart, kai tik aplinkybės tai leidžia, o visos laikinąją priežiūrą įgyvendinančios priemonės turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (2018 m. spalio 30 d. sprendimas byloje S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, 85, 101 punktai). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, už kurios tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę.

101. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą arba pati nustačiusi, kad vaiko globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globojamo vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, organizuoja neeilinę vaiko globos peržiūrą dėl vaiko globėjo galimo nušalinimo nuo globėjo pareigų. Vaiko globa yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes, be kasdienės jo priežiūros, globėjas turi padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su tėvais ir kitais giminaičiais, paruošti vaiką grįžimui į šeimą ar perėjimui į kitą globėjų, įtėvių šeimą, parengti jį savarankiškam gyvenimui.

102. Taigi, valstybė turi pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugant vaikus nuo neigiamos jų vystymuisi aplinkos, o tais atvejais, kai vaikas yra paimamas iš savo šeimos, užtikrinti kuo spartesnį vaiko grįžimą į šeimos aplinką.

103. Dar kartą akcentuotini liudytojo psichologo J. D. argumentai, kad jo darbo metu su L. E., specialistai buvo pasimetę ir nematantys išeities, kas vaikui geriausia – ar būti su tėvais, ar su seneliais, ar su kitais asmenimis. Taigi Tarnyba neįvertino vaiko paėmimo iš šeimos ir jo perdavimo seneliams V. ir R. B. sprendimo vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, toliau palikdama sąlygas jų pažeidimams, neatsižvelgė, kad pats ieškovas, psichologai, atvejo vadybininkai, Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai suvokia, jog vaikas yra tik įrankis šalių (atsakovų ir trečiųjų asmenų) tarpusavio konflikte, situaciją apibrėžia kaip kovą su atsakovais, dėl kurios kenčia vaikas. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas būtų siekęs panaikinti šias vaiką traumuojančias aplinkybes, priešingai, kaip aptarta pirmiau, sudarė sąlygas joms atsirasti.

104. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į laikinojo globėjo R. B. pasiteisinimą, neva byloje laikinieji globėjai girdi priekaištus dėl vaiko nuteikimo prieš tėvus, tačiau tretiesiems asmenims teismas nėra įprastas dalykas, todėl žinoma, kad jie kalba automobilyje ar namuose dėl ikiteisminių tyrimų, dėl smurto, dėl šios bylos medžiagos, taigi neatmeta galimybės, jog tokius pokalbius girdėjo ir D.. Taigi pats R. B. pripažino, kad vaikaitį nuteikinėjo prieš jo tėvus, o tokie laikinųjų globėjų veiksmai tikrai neatitinka jų pareigos paruošti vaiką grįžimui į šeimą. Baigiamųjų kalbų metų R. B. pasididžiuodamas nurodė, kad teismo posėdžio metu puikiai matėme, jog D. yra pasirinkęs su kuo gyventi, kur gyventi, netgi ką vadinti mama – primintina, vaikas laikinąją globėją vadina „mama V.“. Apklaustas teismo posėdžio metu nepilnametis D. E. taip pat nurodė, kad „R. sakė, kad tėtis rūko ir geria“. Tokia situacija ne kartą buvo akcentuota teismo posėdžiuose, kad nei tėvai, nei laikinieji globėjai neturi įtraukti nepilnamečio vaiko į teisminį ginčą, tačiau ieškovas jokių priemonių dėl netinkamų laikinųjų globėjų veiksmų nesiėmė.

105. Aktualu paminėti ir tai, kad dar 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje „Dėl R. B. ir V. B. skundo tyrimo“ (toliau – Pažyma), be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjų teigimu, 2018 m. gruodžio 12 d. planuojama D. E. laikinosios globos peržiūra ir pareiškėjai nuogąstauja dėl juos pasiekusios informacijos, kad renkama medžiaga dėl vaiko perdavimo globoti kitiems asmenims, motyvuojant tuo, kad dėl tariamos konfliktinės situacijos tarp dabartinių vaiko laikinųjų globėjų ir vaiko tėvų, tėvams nėra galimybių bendrauti su vaiku. Pažymoje akcentuojama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nusprendė, be kita ko, atkreipti mažamečio D. E. tėvų A. ir L. E., vaiko laikinųjų globėjų V. ir R. B., Vilniaus m. Socialinės paramos centro dėmesį į būtinumą bendradarbiauti siekiant įgyvendinti laikinosios globos tikslus, nurodytus Pažymos 8.5 punkte: vaiko laikinoji globa nustatoma turint tikslą vaiką grąžinti į šeimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) procese, vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių vaiko grįžimą į šeimą ir per kuo trumpesnį terminą, yra efektyvus vaiko tėvų, globėjo (rūpintojo) ir institucijų bendradarbiavimas. Pažymėtina, kad laikinai globojamo (rūpinamo) vaiko ryšių su tėvais per tiesioginį bendradarbiavimą (susitikimus) palaikymas yra viena iš globėjo (rūpintojo) pareigų ir šis vaiko bendravimas su tėvais gali būti ribojamas tik tais atvejais, kai yra objektyvių duomenų, kad bendravimas su tėvais kenkia vaiko interesams. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra pažymėjęs, kad maži vaikai yra ypač pažeidžiami dėl neigiamų atskyrimo pasekmių. Tai yra susiję su vaikų fizine priklausomybe ir emociniu prisirišimu prie tėvų/ pagrindinių globėjų. Jie taip pat blogiau suvokia atskyrimo aplinkybes. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės praktinėje veikloje neretai pastebima, kad nesant efektyvaus bendradarbiavimo tarp vaiko laikinosios globos (rūpybos) proceso dalyvių – vaiko tėvų, globėjo (rūpintojo) ir pagalbą teikiančių institucijų, silpnėja vaiko ir tėvų ryšys, kurį vėliau tenka atstatyti dar didesnėmis pastangomis, gali silpnėti tėvų motyvacija spręsti iškilusias problemas ir siekti vaiko grįžimo į šeimą, ilgiau užtrunka vaiko globos (rūpybos) nustatymo trukmė, kas neatitinka vaiko geriausių interesų. Pažymėtina, kad tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta, kad vaiko prioritetinė teisė yra augti savo biologinių tėvų šeimoje. Tik esant itin svarbioms priežastims ir tėvų pareigų nevykdymui, tėvams, teismo sprendimu, gali būti laikinai ar neterminuotai ribota tėvų valdžia. Nepaneigtina, kad laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą gali būti neįgyvendintas, tačiau tokiu atveju, išbandžius visas įmanomas pagalbos priemones, turi būti konstatuotas tėvų pastangų nebuvimas ir nenoras keisti savo gyvenimą, tinkamai pasirūpinti vaiku, o globėjų (rūpintojų), tėvų ir institucijų nebendradarbiavimas negali tapti vaiko negrąžinimo ir nuolatinės globos nustatymo priežastimi.

106. Taigi jau 2019 m. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė įžvelgė ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, kad laikinųjų globėjų (rūpintojų), tėvų ir institucijų nebendradarbiavimas negali tapti vaiko negrąžinimo ir nuolatinės globos nustatymo priežastimi, tačiau ieškovas nesiėmė jokių teisinių priemonių problemai išspręsti, toleravo laikinųjų globėjų daromą neteisėtą poveikį ne tik atvejo vadybininkei, tuo metu dirbusiai su atsakovų šeima, kitiems darbuotojams, bet ir pačiam ieškovui. Šiame kontekste pažymėtina, kad siekdami savo neteisėtų tikslų tretieji asmenys per juos atstovaujamos advokatės R. N. kontorą darė tiesioginį poveikį ir teisėjai, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Teismo vertimu, toks elgesys už prekybą poveikiu (dėl pareikštų įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo) praradus vadovu pasitikėjimą 2015 m. sausio 30 d. atleistam R. B. ėjusiam VĮ „Infrostruktūra“ direktoriaus pareigas (CPK 179 straipsnis – civilinė byla pagal ieškovo R. B. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, VĮ „Infostruktūra“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos) matyt yra priimtinas, tačiau teisinėje valstybėje tikrai nėra toleruotinas.

107. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad laikinieji globėjai R. ir V. B. nepagrįstai tapatina vaiko D. laikinąją globą su tėvų valdžia. Tretieji asmenys buvo paskirti laikinaisiais vaikaičio globėjais, kurie turi užtikrinti laikiną vaiko priežiūrą.

108. Teismas pritaria 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovės išsakytai pozicijai, kad laikinieji globėjai pagal įstatymą privalo užtikrinti vaiko bendravimą su tėvais, laikinieji globėjai turi užtikrinti vaiko bendravimą su tėvais pagal suderintą grafiką, nepriklausomai nuo to, jog laikinieji globėjai nesutaria su vaiko tėvais, taip pat net jei vaikas ir nenori bendrauti su tėvais laikinieji globėjai turi vaiką motyvuoti ir nėra pasiteisinimo, kad vaikas nenori. Ieškovo atstovė taip pat akcentavo, kad tretieji asmenys turi kaip seneliai, kaip laikinieji globėjai, nepriklausomai nuo to, jog vaikas močiutę V. B. vadina „mama“, turi vaikui išaiškinti, kad atsakovai yra jo biologiniai tėvai, kurie jį myli, vaikas turi pasikalbėti su tėvais, papasakoti kaip jis nugyveno dieną ir pan. – tai tokia yra motyvacija. Ieškovo atstovė nurodė suprantanti, kad tai yra sunkus darbas, bet tai yra laikinųjų globėjų pareiga, ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakę, ir ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, kaip laikinieji globėjai privalo vykdyti savo pareigas, o jeigu tai nėra daroma, darytina išvada, jog su D. niekada nebus atstatytas ryšys, negalima pasisavinti anūko, jis turi biologinius tėvus. Ieškovo atstovė atkreipė dėmesį, kad po vaiko apklausos matosi, jog D. yra sunkus vaikus ir jis neturi jokių elgesio taisyklių, ir dar kartą akcentavo, kad vaiko seneliai privalo užtikrinti, jog tarp vaiko ir jo tėvų būtų atkurtas ryšys, šį ryšį reikia atstatyti, nepriklausomai nuo to, kokie bebūtų trečiųjų asmenų santykiai su vaikais (atsakovais); tėvai turi savo vaiką ir jie turi savo sūnų auginti, tai yra jų konstitucinė pareiga ir svarbiausia, kad jie deda tam pastangas.

109. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad atsakovų elgesys sudaro bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tėvų valdžios ribojimo pagrindų. Minėta, kad tėvų valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri yra taikoma ne visais atvejais, o tik tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Sprendimo priėmimo metu galima konstatuoti, kad atsakovai nedaro žalos vaikui, situacija jų šeimoje yra iš esmės pasikeitusi, žalingo alkoholio vartojimo nėra užfiksuota, tėvai nėra pasyvūs – tiek nuo laikinosios globos nustatymo, tiek ir viso teisminio nagrinėjimo metu siekė susigrąžinti sūnų į savo šeimą, gerina savo tėvystės įgūdžius ir yra motyvuoti keisti savo gyvenimo būdą. Atsakovų šeimos požiūris į vaiko susigrąžinimą nėra atsainus, jų veiksmai nelaikytini vangiais. Duomenų, patvirtinančių tėvų pareigų nevykdymą šiuo metu, sudarančių pagrindą apriboti tėvų valdžią, teismas nenustatė. Duomenų apie kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių atsakovams turėtų būti ribojama tėvų valdžia, byloje nėra.

110. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovų elgesį, parodytą akivaizdų norą bendrauti su vaiku ir vykdyti tėvų pareigas vaikui, vaiko prioritetinę teisę gyventi su motina ir tėvu, į laikinosios globos tikslą, sistemiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžią sūnui, todėl teismas ieškovo ieškinio netenkina.

111. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė prašė, kaip alternatyvų reikalavimą taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Trečiųjų asmenų atstovė taip pat tik baigiamųjų kalbų metu šį prašymą palaikė, mano, kad yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią, arba tenkinti ieškinį iš dalies ir taikyti vaiko atskyrimą.

112. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti.

113. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų alternatyvaus teisių gynimo būdo taikymui. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 30-3217, kuriuo D. E. nustatyta laikinoji globa yra Tarnybos ir savivaldybės kompetencija bei bendradarbiavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

114. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

115. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš atsakovų nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

116. Atsakovai prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikia pagrindžiančius dokumentus, kad už teisines paslaugas patyrė 1500 Eur išlaidas. Ieškinį atmetus šios atsakovų išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

117. Teisme patirta 28,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį atmestus šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (j. a. k. 188752021) atsakovų A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (j. a. k. 188752021) valstybės naudai 28,24 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.