Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1157-580/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: e2A-1157-580/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28903-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
Trečiasis asmuo: V. B., R. B.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: L. E., A. E.

Kategorijos

2.3.9.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1157-580/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28903-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.9.2.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. E., A. E. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. B., R. B..

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) prašė:

1.1. laikinai apriboti A. E. motinos valdžią sūnui D. E.;

1.2. laikinai apriboti L. E. tėvo valdžią sūnui D. E.;

1.3. nustatyti D. E. nuolatinę globą, jo nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti V. B. ir R. B.;

1.4. priteisti iš A. E. išlaikymą sūnui D. E. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės;

1.5. priteisti iš L. E. išlaikymą sūnui D. E. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės;

1.6. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3217 nustatytą D. E. laikinąją globą;

1.7. priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.

2. Nurodė, kad:

2.1. nepilnametis D. E., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų sūnus. Atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovų šeima nuo 2016 m. įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, šeimoje vyko konfliktai, galimas smurtas ir vartojamas alkoholis. Gautas 2017-11-19 pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad A. E. jos tėvai V. B. ir R. B. nenori atiduoti sūnaus D. E.. Tarnybos 2017-11-24 posėdyje priimtas sprendimas nustatyti laikinąją globą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai V. ir R. B.. Posėdžio metu sutarta dėl įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti vaiko tėvai, kad vaikas grįžtų į šeimą;

2.2. BĮ Vilniaus miesto Socialinės paramos centro 2018-01-05 pranešime pažymima, kad specialistų apsilankymo metu L. E. buvo agresyvus, A. E. pasiūlyta laikinai apsigyventi BĮ Vilniaus miesto krizių centre. A. E. apsistojo pas savo tėvus V. ir R. B.. Sutuoktiniams buvo teikiama pagalba. 2018-03-28 V. ir R. B. pranešė dėl dukters A. negebėjimo savarankiškai pasirūpinti sūnumi. 2018-04-19 Pagalbos šeimai skyriaus informaciniame pranešime pažymima, kad A. E. 2018-04-13 sugrįžo gyventi pas sutuoktinį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018-04-26 pranešime matyti, kad A. E. išsikraustė iš tėvų namų dėl 2018-04-06 konflikto su motina V. B.. 2018-05-08 vykusios laikinosios globos peržiūros metu priimtas sprendimas laikinąją globą tęsti, tėvams nustatyti įpareigojimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-14 įsakymu šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atvejo vadyba taikoma nuo 2018-07-01. 2018-05-08 gautas atsakovų prašymas sudaryti bendravimo tvarką su sūnumi. 2018-05-17 susitikimo metu nuspręsta, kad bendravimas vyks kiekvieną pirmadienį 16 val. „Žiburio“ labdaros ir paramos fonde, stebint specialistams. Iš 2018-05-31 ir 2018-06-07 susitikimų vaikas išėjo;

2.3. 2018-09-13 vyko pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos šeimai planas. 2018-12-12 nuspręsta pratęsti laikinąją globą, siekiant atkurti atsakovų ryšį su sūnumi. Atsakovai plane numatytus įsipareigojimus vykdė, tačiau nebuvo atkurtas ryšys su sūnumi. Pasak specialistų, kurie stebėjo tėvų ir sūnaus D. susitikimus, atkurti ryšiui su vaiku reikia daugiau laiko, nes vaikas yra prisirišęs prie laikinųjų globėjų, o su tėvais jaučiasi nejaukiai. A. E. 2019-03-04 grįžo gyventi pas V. ir R. B.. 2019-03-19 Pagalbos šeimai skyriuje įvyko atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu pakoreguotas Pagalbos planas, nutarta iki 2019-06-18 tęsti laikinąją globą. A. E. į posėdį neatvyko, L. E. atvyko galimai neblaivus, atsisakė pasirašyti Pagalbos plane ir pasišalino. 2019-03-21 L. E. su specialistais kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, kad nebendradarbiaus. 2019-06-25 Pagalbos šeimai skyriuje įvyko atvejo nagrinėjimo posėdis, į kurį atsakovai neatvyko. Tarnyboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nes tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėvų pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais;

2.4. atsakovai atsiribojo nuo vaiko, juo nesirūpina, vaiko rūpinimosi našta atiteko seneliams ir valstybei. Atsakovas yra teistas, atsakovė nėra teista. Abu atsakovai bausti administracine tvarka. Atsakovas dirba AB „Vilma“, atsakovė dirba UAB „Čili pica“. Šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Atsakovai įsipareigojimus vykdo iš dalies, nuo 2016 m. netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo nepilnamečiam sūnui – tėvai negali užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, pasirūpinti jo poreikiais, sveikata, ugdymu, nėra motyvuoti keisti savo gyvenimo būdo, su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja iš dalies, taip pat nėra visiškai atsisakę alkoholio;

2.5. atsakovai turi vieną nepilnametį vaiką, nenustatyta, jog jie būtų riboto darbingumo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, priteistinas po 200 Eur išlaikymas;

2.6. nustatytina nuolatinė globa. Laikinieji vaiko globėjai R. B. ir V. B. išreiškė norą būti vaiko nuolatiniais globėjais. Laikinieji globėjai yra sudarę santuoką 1983-08-20, laikinųjų globėjų pareigas atlieka gerai. Laikinųjų globėjų sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėjais, abu dirba, gauna pastovias pajamas. Laikinieji vaiko globėjai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais. Nepilnamečiam D. E. skirtas atskiras kambarys, jam sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, lavinimui. Laikinieji globėjai nėra teisti, abu bausti administracine tvarka.

3. Atsakovai A. E. ir L. E. prašo: 1) ieškinio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 reikalavimus atmesti; 2) ieškinio 6 reikalavimą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu Nr. 30-3217 nustatytą D. E. laikinąją globą ir įpareigoti trečiuosius asmenis V. B. ir R. B. grąžinti nepilnametį D. E. tėvams A. ir L. E.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad:

3.1. ieškovas remiasi tik jo naudai parinktais, o ne atsakovų naudai liudijančiais įrodymais bei trečiųjų asmenų nepatvirtintais teiginiais, kurie įtakojo ieškovo elgesį prieš atsakovų šeimą. Iš atsakovų sūnaus yra atimti tėvai. Tretieji asmenys nesudarė atsakovams tinkamų sąlygų matytis ir auklėti sūnų, turėdami tikslą sugriauti savo vaikaičio šeimą. Tretieji asmenys stengėsi, kad vaikas nematytų mamos, o ypač, tėvo, keisdavo vaiko gyvenamąją vietą, neatsižvelgdami į vaiko gerovę, meluodavo atsakovei, kad vaikas bus Vilniuje, ir išvažiuodavo su vaiku į Anykščius, darė viską, kad nevyktų sūnaus ir tėvų susitikimai;

3.2. atsakovams nežinoma, kad šeima 2016 m. įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Šeimos problemos prasidėjo prieš penkerius metus. Tretieji asmenys pradėjo nederamai kištis į atsakovės šeimos gyvenimą dar prieš atsakovės šeimos sukūrimą. Trečiųjų asmenų veiksmai nukreipti į atsakovų šeimos iširimą, nors atsakovai vienas kitą ir sūnų labai myli. Dėl nuolatinio kišimosi į atsakovų šeimos gyvenimą prasidėjo barniai su atsakovės tėvais. Atsakovų šeimoje esant geriems santykiams, trečiųjų asmenų iniciatyva atsakovų šeimai buvo priskirti socialiniai darbuotojai, kurie siūlė nereikalingus psichologus, socialines grupes. Po sūnaus gimimo atsakovai neturėjo ramios dienos be trečiųjų asmenų perdėto kišimosi. Su psichologais Socialinės paramos centre ne kartą buvo diskutuojama kaip išaiškinti seneliams, kad atsakovų šeimos reikalai ir jų vaiko auklėjimas visų pirma yra atsakovų šeimos reikalas. Į atsakovų rūpestį tretieji asmenys nekreipė dėmesio ir tik šaipydavosi, kad geriau žino, kaip auginti vaikus;

3.3. 2017 m. lapkričio mėn., kai atsakovė svečiavosi su sūnumi pas savo tėvus, ji su savo motina nuvažiavo į prekybos centrą ir susibarė. Kai atsakovė paliko motiną ir grįžo į tėvų namą, tėvai atsakovės neįleido ir neatidavė sūnaus. Laikinieji globėjai teigė, kad dukra pasirinko geriantį vyrą, o ne vaiką. Tretieji asmenys neteisėtai tikrindavo atsakovės telefono pokalbius ir sms žinutes, elektroninį paštą. Atsakovė pastebėjo, kad išsiuntus laišką, iš karto ateidavo žinutė atsakovės tėvui. Tėvai savo dukrą neteisėtai sekdavo. Kai berniukui buvo nustatyta laikinoji globa, tretieji asmenys pakeitė anūkui darželį. Tretieji asmenys nuolat stengėsi atsakovei įpiršti mintį, kad jai reikia išsituokti, kad po atsakovės santuokos nutraukimo, sūnaus globą perduos jai. Per posėdžius teigė, kad atsakovei vaikas nerūpi, nes ji miega iki 13 valandos, nors iš tiesų taip nebuvo, atsakovė visada keldavosi laiku, susitvarkydavo su sūnumi, vesdavo jį į darželį. Dėl tėvų elgesio atsakovė kreipėsi pagalbos į socialinius darbuotojus ir psichologus, bet tai gerų rezultatų nedavė;

3.4. Socialinės paramos centre buvo organizuoti gruodžio ir sausio mėnesių susitikimai, kurie vyko puikiai. Susitikimai buvo nutraukti laikinųjų globėjų iniciatyva, nes pasak jų, centras neužtikrina vaiko saugumo. Žiburio fonde vyko keli susitikimai. Kai atsakovė nedirbo, ji suderindavo susitikimus su vaiku dienos metu, tačiau kai įsidarbino, tapo neįmanoma suderinti susitikimų su sūnumi per Žiburio fondą, nes fondas dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. arba iki 18 val., o atsakovės darbo valandos buvo iki 19 val. Kai pavyko susitikti su vaiku maždaug po 4 mėn., vaikas jau buvo nuteiktas prieš savo motiną ir tėvą ir dėl to kalti laikinieji globėjai. Susitikimo laikas buvo tik 45 min., iš kurių apie 20 min. motina stengdavosi susišnekėti su savo pačios vaiku. Žiburio fondo atstovė nutraukė susitikimus su vaiku, sakydama, kad atsakovai turi eiti pas laikinuosius globėjus;

3.5. pripažįsta, kad praeityje dėl trečiųjų asmenų daromo psichologinio spaudimo, jų šeimoje kartais vyravo nervinė įtampa, kildavo barniai, retkarčiais L. E. smurtavo prieš A. E., tačiau šiuo metu tokių dalykų nėra. Ieškovas nesąmoningai yra šališkas šalių nesutarimuose, nepagrįstai vykdo tik trečiųjų asmenų norus ir pageidavimus. Atsakovų šeima tapo vieninga, draugiška ir mylinti. Berniukas galėtų tinkamai augti ir vystytis atsakovų šeimoje. Šeima gyvena 3 kambarių name su visais patogumais, vaikui skirtas atskiras kambarys, sūnui sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis;

3.6. ieškovas neįrodė CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpino vaiku, kol jis buvo iš atsakovų nepagrįstai atimtas;

3.7. CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Atsakovų vaiko laikinoji globa buvo nustatyta 2017-12-12, ieškinys pateiktas 2019-09-26. Neaišku, kodėl pasikeitė ieškovo nuomonė, nes atsakovai stengėsi vykdyti nustatytus įpareigojimus, realiai stengėsi pakeisti savo elgesį į gerąją pusę.

4. Tretieji asmenys R. B. ir V. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

4.1. A. ir L. E. šeimoje sudarytos nesaugios sąlygos vystytis ir augti nepilnamečiam vaikui D. E.. L. E. dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. E., matant nepilnamečiam vaikui, šiurkščiai elgiasi su savo sūnumi. Nesaugios sąlygos susiklostė nuo vaiko gimimo. 2015 m. birželio mėn. A. E. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl patirto fizinio smurto, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016 m. birželio mėn. L. E., būdamas neblaivus, grubiai elgėsi su vienerių metų sūnumi. A. E. kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2017-11-14 A. E. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK dėl vyro L. E. netinkamo elgesio, kuris, būdamas neblaivus, namuose triukšmauja, kabinėjasi ir neduoda ramiai ilsėtis. 2017-11-14 atsakovė su vaiku apsigyveno pas savo tėvus. 2017-11-19 A. E., nuvykusi su mama į prekybos centrą, pasišalino neperspėjusi. A. E. atsisakius pareiškimo, 2017-12-13 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Susidarius tokiai situacijai A. ir L. E. šeimoje, dvejų metų D. pasiliko pas senelius;

4.2. per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo L. E. beveik neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. A. E. pajamos buvo minimalios (motinystės išmoka). A. E. negauna stabilių pajamų ir dėl jos psichologinės būsenos negali dirbti ilgiau nei 1-2 mėnesius. D. E. finansiškai išlaiko tik vaiko seneliai. Vaikas lanko privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai ugdymo įstaigoje lankėsi tik vieną kartą 2018 m. vasarą, tėvai nėra susisiekę su darželio pedagogais. Laikinieji globėjai siūlė, kad vaiko motina gali atvykti pas juos į namus ir susitikti su vaiku arba gali vaiką atvežti į žaidimų aikštelę, kad iš pradžių tėvai galėtų sūnų stebėti per atstumą. Su tokia pasiūlyta bendravimo tvarka vaiko tėvai nesutiko. Tėvams buvo siunčiami elektroniniai savaitiniai informaciniai pranešimai apie D. pasiekimus, elgesį, įvykius;

4.3. A. E. dėl nesaugios aplinkos šeimoje laikinai gyveno pas savo tėvus nuo 2017-12-19 iki 2018-05-12, nuo 2018-09-20 iki 2018-12-15, nuo 2019-03-04 iki 2019-06-10, iš viso apie 10 mėn. Visais tais atvejais A. E. buvo sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi, tačiau jos bendravimo su sūnumi kokybė priklausydavo nuo jos psichologinės būsenos. A. E. yra išėjusi iš šeimos gyvenamojo būsto apie 20 kartų. VĮ „Paramos vaikams centre“ buvo inicijuotas mediacijos procesas, tačiau po pirmų konsultacijų E. šeima atsisakė tęsti. Nuo 2019 kovo mėn. iki birželio mėn. atsakovė lankėsi pas psichiatrą V. A. „Ąžuolyno“ klinikoje. Tuo laikotarpiu buvo stebimas ryškus atsakovės psichologinės būsenos gerėjimas. Po kurio laiko motyvacija keisti savo gyvenimą sumažėja ir pradedama ieškoti kontakto su sutuoktiniu, pastebimai sumažėja dėmesys vaikui. Motina negeba užtikrinti vaiko saugumo ir jo raidai palankių gyvenimo sąlygų;

4.4. po laikinosios globos nustatymo D. emocinė būsena buvo itin sunki: naktį pabudęs pradėdavo klykti, susiriesdamas į kamuoliuką ir neleisdavo prie jo prisiliesti, šaukdavo „tėte, ne“. Būdavo atvejų, kad dienomis krisdavo ant žemės ir verkdavo, būdamas 2,5 m. amžiaus, berniukas beveik nekalbėjo. Vaikų reabilitacijos centre 2018-04-27 atliktas vaiko raidos vertinimas DISC metodika, diagnozuotas bendras vaiko išsivystymo lygio atsilikimas vertinant jo amžių galimai dėl nepatikslintų emocijų sutrikimų vaikystėje (F93.9). Laikinieji globėjai užtikrino, kad D. gautų reikalingas paslaugas, ilgalaikę ir nuoseklią logopedo ir psichologo pagalbą. 2019-03-13 atliktas pakartotinis vaiko raidos vertinimas ir raidos vertinimo rodikliai jau atitinka berniuko amžių, tačiau terapijos metu nustatyta D. išlikusi išreikšta baimė tėčiui. Dėl laikinųjų globėjų priežiūros ir vaiko ugdymo šiuo metu D. tapo emociškai ramesnis, drąsesnis, konfliktines situacijas bando spręsti kalbėdamas, o ne rėkdamas. Berniuko kalba stipriai patobulėjo, D. savo mintis reiškia aiškiai, ilgais sakiniais, stengiasi teisingai pasakyti žodžius;

4.5. atsakovai negebėjo įvykdyti kartu su jais sudarytuose pagalbos planuose iškeltų uždavinių, siekiant pokyčių, kad būtų sudarytos sąlygos grįžti vaikui į šeimą. Atsakovai nekeičia savo elgesio ir tokiu būdu išreiškia nenorą susigrąžinti sūnų į šeimą ir jį auginti. Vaiko tėvų socialiniai įgūdžiai nėra pakankami, kadangi vaikas socialiai buvo apleistas ir neprižiūrimas. R. ir V. B., būdami nepilnamečio D. seneliais, jaučia moralinę atsakomybę pasirūpinti vaikaičio gerove ir tinkamai užtikrinti jo poreikių tenkinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai bei 28,24 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nurodė, kad:

5.1. nėra pagrindų apriboti tėvų valdžią arba taikyti alternatyvią priemonę – tėvų ir vaiko atskyrimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad esminė šios bylos problema yra atsakovų ir trečiųjų asmenų konfliktas besitęsiantis nuo pat berniuko D. gimimo. Tarnyba ir tretieji asmenys akcentuoja, kad A. E. santykis su vaiku šiltas, tačiau nestabilus, o tėvas santykio su vaiku nepalaiko, tačiau visiškai ignoruoja priežastis, dėl ko tokie atsakovų veiksmai atsirado.

5.2. Nuo ieškinyje nurodytų įvykių praėjo 6 metai ir keli mėnesiai, situacija atsakovų šeimoje yra pasikeitusi, tėvai atsakingiau vertina savo pareigų vaikui turinį ir pakeitė gyvenimo būdą. Vien aplinkybės, kad atsakovai neturi galimybės auginti vaiko prabangioje aplinkoje, taip kaip tretieji asmenys, negali būti pagrindas nustatyti, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar žiauriai elgiasi su vaiku, ar daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, ar neišgali pasirūpinti vaiku;

5.3. Tarnyba remiasi senais 2016-2018 m. įvykiais ir V. ir R. B. pasakymais, nurodymais apie netinkamą žento elgesį, būdą, apsileidimą. Laikinieji globėjai apie atsakovą L. E. atsiliepdavo paniekinančiai, akcentuodami, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, jam reikia pasidaryti kepenų fermentų tyrimus, lankytis pas toksikologą, jis nesugeba suremontuoti savo paveldėto nuosavo namo, skriaudžia jų dukrą ir sūnų. Atsakovai akcentavo, kad nuo jų pažinties ir santuokos sudarymo A. tėvai kišdavosi į jaunų žmonių gyvenimą, darė spaudimą, jog dukra išsiskirtų su sutuoktiniu, o nepavykus išskirti atsakovų šeimos, V. ir R. B. ėmėsi keršto – atimti iš atsakovų sūnų;

Šalies argumentai

5.4. konfliktai tarp tėvų ir senelių kilo nuo vaiko gimimo. 2016 m. pradžioje V. ir R. B. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikaičiu nustatymo, ginčas baigtas taikiu sutarimu, teismas 2016-05-26 nutartimi patvirtino taikos sutartį, dėl jos nevykdymo tretieji asmenys 2016-09-14 kreipėsi į antstolį. Teismo 2020-10-02 nutartimi tėvų ir sūnaus bendravimas buvo sureguliuotas, tačiau Žiburio fondas teismo nutartį vykdė netinkamai – 2021-10-27 posėdžio metu teismas Žiburio fondo psichologei R. S. išaiškino pareigą vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį bei 2021-11-08 raštu kreipėsi į Žiburio fondo Generalinę direktorę Lietuvai J. L. su prašymu užtikrinti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą;

5.5. laikinieji globėjai patvirtino, kad A. E. nuo 2019 m. pas juos neieškojo prieglobsčio dėl neva smurtaujančio ir alkoholiu piktnaudžiaujančio sutuoktinio. Įrodymų visuma patvirtina, kad laikinieji globėjai dėjo visas įmanomas pastangas, kad tėvų ir vaiko susitikimai neįvyktų. Teismas nesutiko, kad vaikui buvo teigiamai atsiliepiama apie tėvus, laikė, kad vaiko tėvas buvo eliminuojamas iš sūnaus gyvenimo;

Atsiliepimas

5.6. sūnus sėkmingai lankė darželį (duomenys neskelbtini), neigiamų atsiliepimų apie tėvus iš ugdymo įstaigos nebuvo. Laikinųjų globėjų iniciatyva buvo pakeistas darželis, tėvai matytis su vaiku darželyje negalėjo. Kai atsakovė įsidarbino, tapo neįmanoma suderinti susitikimų su sūnumi per Žiburio fondą, nes fondas dirbdavo tik nuo 8 val. iki 17val. arba iki 18 val., o atsakovės darbo valandos buvo iki 19 val. Tėvams buvo iškeltas uždavinys integruotis į darbo rinką, kurį atsakovai vykdė ir vykdo iki šiol. Laikinieji globėjai po sėkmingų tėvų susitikimų su vaiku, persikraustė gyventi į Anykščius, nors visuose procesiniuose dokumentuose nurodo savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Vaikų perdavimas globėjui (rūpintojui), esančiam kitame nei šeimos gyvenamoji vieta, rajone, turi būti argumentuotas išimtiniais vaiko interesais. Tokiu būdu, laikinieji globėjai darė visas įmanomas kliūtis tėvų ir sūnaus bendravimui;

5.7. Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centre susitikimai vyko 6 kartus – 2022-10-19 (dalyvaujant A. E.), 2022-10-23, 2022-11-06, 2022-11-20, 2023-01-08 ir 2023-01-15 (dalyvaujant L. E. ir A. E.). Iš protokolų matyti, kad vaikas kartais bendraudavo pakeltu tonu, nusikeikdavo, išeidavo neatsisveikinęs, tačiau drąsiai ateidavo į kabinetą, vaikas ir tėvai juokaudavo, vaikas noriai bendrauja, D. susitikimo metu stengiasi daug liesti prie abiejų tėvų, glosto, pabučiuoja mamą, lipa sėdinčiam tėčiui ant kelių. Susitikimai su vaiku vyksta, jie stabilūs, pozityvūs, vaikas atsisveikina mandagiai;

5.8. vaiko prioritetinė teisė yra augti savo biologinių tėvų šeimoje. Tik esant itin svarbioms priežastims ir tėvų pareigų nevykdymui, tėvams, teismo sprendimu, gali būti laikinai ar neterminuotai ribota tėvų valdžia. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą, gali būti neįgyvendintas, tačiau tokiu atveju, išbandžius visas įmanomas pagalbos priemones, turi būti konstatuotas tėvų pastangų nebuvimas ir nenoras keisti savo gyvenimą, tinkamai pasirūpinti vaiku, o globėjų (rūpintojų), tėvų ir institucijų nebendradarbiavimas negali tapti vaiko negrąžinimo ir nuolatinės globos nustatymo priežastimi;

5.9. atsakovų požiūris į vaiko susigrąžinimą nėra atsainus, jų veiksmai nelaikytini vangiais. Duomenų, patvirtinančių tėvų pareigų nevykdymą šiuo metu, sudarančių pagrindą apriboti tėvų valdžią, teismas nenustatė. Duomenų apie kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių atsakovams turėtų būti ribojama tėvų valdžia, byloje nėra.

5.10. teismas nenustatė pagrindų alternatyvaus teisių gynimo būdo taikymui. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymą Nr. 30-3217, kuriuo D. E. nustatyta laikinoji globa, yra Tarnybos ir savivaldybės kompetencija bei bendradarbiavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Tretieji asmenys V. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reikalavimus patenkinti. Nurodo, kad:

6.1. faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad šeima nesugebėjo užtikrinti vaiko saugumo, buvo pastebėtas alkoholio vartojimas ir smurtas artimoje aplinkoje, dėl ko buvo vaikas paimtas iš šeimos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu mažamečio vaiko laikinoji globa nustatyta pas trečiuosius asmenis;

6.2. teismas, nurodydamas, kad nėra pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnį, šios sprendimo dalies nemotyvavo ir pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį bei CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo išvardintos aplinkybės atitinka CK 3.179 straipsnio taikymo sritį – tėvai negyvena kartu su vaiku daugiau nei penkerius metus ir nėra atkūrę ryšio su vaiku. Staigus vaiką supančios šeimos pasikeitimas gali sukelti didelį stresą ir įtampą, kas neatitiktų geriausių vaiko interesų;

6.3. tėvai nuo vaiko paėmimo iš šeimos dienos iš pradžių menkai bendradarbiavo su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, ignoruodavo posėdžius. Vaikas ilgą laiką atsisakydavo eiti bendrauti su tėvais, kai globėjai vaiką atveždavo į susitikimus. Atsakovai su sūnumi kartu gyveno iki 2017 m. lapkričio mėnesio, t. y. iki dvejų metų ir septynių mėnesių. Iki 2019 m. A. E. išvykdavo iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) dėl pasikartojančio sutuoktinio smurto ir apsigyvendavo kartu su sūnaus laikinaisiais globėjais. Nuo ketverių metų vaiko motina nėra gyvenusi ar svečiavusi su nakvyne pas savo tėvus, kur augo D. E.. Gyvendama pas tėvus A. E. aktyviai nedalyvavo jį auklėjant, nesidomėjo vaiko sveikata, nevesdavo į darželį, nebendravo su mokytojais. Vaiku rūpinosi laikinieji globėjai (seneliai). Vaikas neturi emocinio ryšio su tėvu, o su motina ryšys bandomas kurti. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki šiol vaikas ir seneliai gyvena kartu, juos sieja itin artimas ryšys. Ryšio atkūrimas priklausys nuo tėvų pasirengimo. Nuo 2019 m. pabaigos vaiko motinai nutraukus bendravimą su vaiku, nėra tėvų prašymo susitikti su vaiku, o tėvų ir vaiko susitikimai buvo atnaujinti tik pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-02 nutartį;

6.4. susitikimas buvo suorganizuotas 2018-05-31 ir 2018-06-07. D., pamatęs abu tėvus, išbėgo iš susitikimų kambario. Vaiko motina keletą kartų su sūnumi buvo susitikusi globą koordinuojančioje įstaigoje, vaiko tėvas nepageidavo dalyvauti susitikimuose. Vėliau motinos iniciatyva susitikimai buvo nutraukti, jai atsisakant derinti susitikimų laiką po atsakovės darbo valandų, t. y. po 15.30 val. Bendravimas su vaiku buvo apribotas dėl šalyje paskelbtos nepaprastosios padėties, esant COVID-19 pandemijai, ir kontaktiniu būdu susitikimai pradėti organizuoti nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. A. E. su vaiku bendravo epizodiškai, L. E. atvykdavo į susitikimus tik nuo 2021 m. lapkričio mėn. Atsakovai nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, tėvai nieko nekalbėjo apie save, savo gyvenamąją vietą ir pan. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. D. nėra buvęs ir svečiavęsis tėvų namuose, nėra likęs su tėvais vienas. Globėjai ne kartą bandė įkalbėti D. apsilankyti pas jo tėvus, tačiau vaikas atsisakydavo. Bylos nagrinėjimo metu (2022-06-20) išklausytas vaikas nurodė, kad net nenori susitikti su tėvais, kad tėtis yra piktas. Jam patinka gyventi pas senelius. Močiutę V. jis vadina mama. Gyvenimas su seneliais atitinka geriausius vaiko interesus;

6.5. šias aplinkybes patvirtino liudytoja I. A. ir atsakovai 2020-08-18, 2022-05-02 teismo posėdžių metu. Vaiko interesai būtų pažeisti, jei keistųsi vaiko gyvenamoji vieta. Po 2023-02-12 įvykusio paskutinio tėvų bendravimo su vaiku, A. E. tik 2023-03-09 paskambino sūnui, tačiau D. su ja atsisakė bendrauti. Nors globėjai patarė skambinti D. trečiadienį (2023-03-15) 18 val., motina su sūnumi nesusiekė. Tos pačios dienos vėlai vakare apie 23 val. vaiko motina susisiekė su globėjais elektroniniu paštu ir nurodė, kad norėtų atvykti su vaiku susitikti šeštadienį (2023-03-18), vėliau datą pakeitė, nurodė, kad bendraus sekmadienį (2023-03-19). Atsakovams 2023-03-19 atvykus susitikti su vaiku, D. buvo vienas su abiem tėvais, vėliau pasišalino iš patalpos pasakydamas, kad išeitų iš jo namų ir negrįžtų į juos;

6.6. atsakovų ketinimas bendrauti su vaiku paaiškėjo tik 2020 m. rudenį, praėjus daugiau nei vieneriems metams po civilinės bylos inicijavimo. Tik nuo 2022 m. pabaigos situacija pradėjo keistis – vaikas neatsisakydavo bendrauti su tėvais globos centre. Per paskutinius 6 mėnesius, vaiko motina paskambino tik tris kartus, pirmą kartą vaikas atsisakė bendrauti, antrą kartą bendravo, o trečią kartą (2023-03-09) vėl nebendravo;

6.7. atsakovai ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jį išlaikė tik iš dalies (per penkerius metus išlaikymui pervedė 775,00 Eur), bendravimas su vaiku ilgą laiką buvo nesėkmingas, kas sudaro prielaidas daryti išvadą apie komplikuotą vaiko santykį su tėvais. Nesant tėvų ir vaiko ryšio, jų gyvenimas kartu negalimas, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Vaiko motina pradėjo dėti pastangas ryšiui su vaiku atkurti, todėl laikino tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, palengva suartintų tėvus ir sūnų;

6.8. teismas nevertino 2023-02-01 Anykščių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro rašte Nr. SR-26 nurodytų aplinkybių, kad vaiko ir tėvų susitikimuose negalima pastebėti rišlaus tėvų bendravimo su vaiku. Globos centras po penkių susitikimų padarė išvadą, kad vaikas nesijaučia pakankamai saugus likęs vienas su tėvais, nes tarpusavio ryšys dar nėra pakankamai atkurtas. Teismas neįvertino vaiko nuomonės dėl jo santykio su tėvais (apie tėvus jis net nenorėjo kalbėti). Berniukas tėvų nevadina mama ir tėčiu, tokia vaiko pozicija yra brandi ir adekvati. Iškėlęs galimybę byloje skirti psichologijos ekspertizę, teismas po vaiko apklausos negrįžo prie šio klausimo sprendimo;

6.9. objektyviomis aplinkybėmis pagal CK 3.179 straipsnį pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvais, ryšio praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog tėvai po laikinos globos nustatymo su vaiku ilgą laiką nuolat nebendravo. Atsakovai nesugebėjo aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Vaikas nuolat atsisakydavo bendrauti su tėvais nuo 2022 m. vasario mėn. pabaigos iki 2022-07-18, kai vaiko ir motinos susitikimuose pradėjo dalyvauti globėja. Šiuo metu D. nebeatsisako dalyvauti susitikimuose su tėvais, bet jų tėvais nevadina, išsako nenorą važiuoti pas juos. Reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kad susiformuotų artimesni santykiai, palaipsniui nusistovėtų bendravimas;

6.10. išsprendus laikino tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, spręstinas ir globos nepilnamečiam vaikui skyrimo klausimas, paskiriant trečiuosius asmenis;

6.11. iki laikinosios globos nustatymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas iš L. E. po 200,00 Eur nuo 2016-06-15, L. E. pirmąją 50,00 Eur įmoką pervedė tik 2019-04-16, 2019-06-15 sumokėjo 100,00 Eur; 2021-08-20 – 50,00 Eur. Atsakovas nuolat dirbo AB „Vilma“. A. E. pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdė, nors nuo 2018 m. trumpais laikotarpiais dirbo. Nuo 2020 m. kovo mėnesio A. E. pradėjo nuolat dirbti, tačiau tik 2021-12-11 pervedė 150,00 Eur; 2022-01-02 pervedė 100,00 Eur; 2022-02-11 – 100,00 Eur; 2022-03-03 – 25,00 Eur; 2022-06-09 – 50,00 Eur; o 2022-07-12 – 50,00 Eur; 2022-09-08 – 50,00 Eur. Tai parodo atsainų atsakovų požiūrį;

6.12. D. E. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad vaikas buvo netinkamai ugdomas ir turėjo psichologinių sveikatos problemų, kurių tėvai nesprendė. Vaiko girdimasis dėmesys ir atmintis bei ekspresyvi kalba atitiko 2 metų ir 4 mėnesių vaiko galimybes, kai tyrimo metu vaikas buvo 3 metų. Buvo diagnozuotas bendras vaiko išsivystymo lygio atsilikimas, vertinant jo amžių galimai dėl nepatikslinto emocijų sutrikimų vaikystėje. Būdamas pas globėjus D. lankė savaitinius logopedo užsiėmimus darželyje, psichologo užsiėmimus VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centre“, VšĮ „Antakalnio poliklinikos“ vaikų vystymosi sutrikimų intensyviosios reabilitacijos centre. 2019 m. pakartotinai ištyrus, kai vaikui buvo 46 mėn., buvo konstatuota, kad smulkiosios, stambiosios motorikos, regimasis dėmesys ir atmintis, savarankiškumo įgūdžiai, kalbos supratimas atitiko vaiko, kuris yra vyresnis – 48-51 mėn., terapijos metu nustatyta D. išlikusi išreikšta baimė tėčiui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas kartu su vaiko motina lankėsi tik vieną kartą, tėvai nebuvo susisiekę su darželio pedagogais ir nesidomėjo vaiko ugdymu nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei gyvai. Tėvai tik 2021-12-27 el. laišku kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir 2021-12-26 kreipėsi į vaiko darželį;

6.13. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė I. A. patvirtino, kad nepilnametį vaiką būtų galima grąžinti į šeimą, tačiau reikia atkurti prarastą ryšį tarp vaiko ir tėvų. Teismas neanalizavo vaiko ir tėvų ryšio, ar vaiką ir tėvus sieja emocinis tvirtas ryšys, ar vaikas nori susitikti su tėvais, ar nori su jais palaikyti ryšį, ar nori kartu gyventi. Liudytoja R. S. patvirtino, kad motinai A. su vaiku reikėtų ryšį atkurti, o vaiko tėvui su vaiku reikia ryšį iš naujo sukurti. Liudytoja vaiko psichologė J. D., kuri su vaiku dirbo nepertraukiamai ketverius metus, teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. ryšį su tėvais reikia kurti, stiprinti. Socialinė darbuotoja J. P. pastebėjo, kad tėvams trūksta įgūdžių, todėl teikė išvadą, kad tėvai nėra pilnai pajėgūs savarankiškai užtikrinti vaiko saugumą viešoje vietoje. Liudytoja E. K. patvirtino, kad kai D. nenorėjo bendrauti su savo tėvais, ji bandė jį įkalbėti pasilikti patalpose, tėvams pritrūkdavo sugebėjimų vaiką sudominti. Vaikas net keturiolika kartų atvykęs į „Žiburio“ labdaros ir paramos fonde atsisakė dalyvauti organizuojamuose susitikimuose su tėvais. Dėl šios priežasties buvo pakeista susitikimų aplinka, juos organizuojant globos centro vidiniame kieme. Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras informavo, kad iki 2023-02-01 yra įvykę penki bendri abiejų tėvų ir vaiko susitikimai, iš kurių tik paskutiniuose dviejuose susitikimuose tėtis aktyviau įsitraukė į bendravimą su sūnumi. Per trejų metų bylos nagrinėjimo laikotarpį tėvai nesugebėjo sukurti emocinio ryšio su vaiku;

6.14. tretieji asmenys iš teismo pusės jautė nusistatymą trečiųjų asmenų atžvilgiu, dėl ko teikė prašymą dėl teisėjo nušalinimo. Teismas sąmoningai selektyviai atsirinko aplinkybes ir jas vertino išimtinai trečiųjų asmenų nenaudai. Teismo sprendimas, kuriame yra konstatuojami faktai, kad globėjai netinkamai vykdė bendradarbiavimo su tėvais ir kitas globėjų pareigas, laikytinas siurpriziniu sprendimu. Teismas nurodė, kad yra specialiai sudaromos kliūtys, kad vaiko tėvai negalėtų bendrauti su vaiku, nes globėjai išvyksta gyventi į kitą miestą. Tretieji asmenys pandemijos laikotarpiu išvyko gyventi į Anykščius dėl sąlygų augti vaikui, tačiau nustatytu bendravimo metu atvyksta į Vilnių. 2021-09-08 teismo posėdžio metu liudytojai R. B. duodant parodymus, teisėja replikavo, kad A. E. atsidūrė teisme dėl to, kad jos tėvai su tarnybos atstovais padavė į teismą; 2021-10-27 teismo posėdyje teisėja pasakė komentarą, kad vaiko motina dėl principų negali kreiptis tiesiogiai į tėvus (globėjus), todėl kreipėsi į ugdymo įstaigą, bet paaiškėjo, kad vaikas jos nelanko. Vaiko globėjai net nesuprato apie kokią ugdymo įstaigą kalbėjo teisėja, kadangi vaiko motina žinojo, jog vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą „(duomenys neskelbtini). Nesutiko su teismo elgesiu ir patvarkymais teismo proceso metu bei įrodymų vertinimu.

7. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko su trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad:

7.1. teismas netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo materialinės teisės taikymo ir aiškinimo, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Teismas netinkamai taikė CK 3.179 straipsnio nuostatas, netinkamai ištyrė ginčui reikšmingas aplinkybes, o būtent – vaiko ir tėvų ryšį bei jam įtaką darančias aplinkybes. Byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir tai yra pagrindas priimti priešingą sprendimą;

7.2. vaikui ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaiku, užtikrinti jam normalių gyvenimo sąlygų. Šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvais lieka negalimas dėl vaiko interesų – nors tėvai objektyviai galėtų vaiku pasirūpinti, tačiau vaikas to nepriima. Atsakovų šeima žinoma nuo 2015 m. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas 2016-03-16 įsakymu atsakovų šeimą įrašė į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Pagrindinės šeimos problemos: krizę išgyvenanti šeima, kurioje tėvai dažnai konfliktuoja tarpusavyje nepilnamečio akivaizdoje, šeimoje naudojami nekonstruktyvūs konfliktų sprendimo būdai, dėl to daroma žala vaiko psichinei sveikatai ir elgesiui. 2017-11-19 gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad A. E. jos tėvai nenori atiduoti vaiko. Skyriuje 2017-11-24 posėdžio metu priimtas sprendimas nustatyti D. E. laikinąją globą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu Nr. 30-3217 mažamečio laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai. 2017-11-24 vykusio posėdžio metu buvo sutarta dėl įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti vaiko tėvai, kad vaikas grįžtų į šeimą. Kartojosi smurto problema, nes A. E. buvo linkusi pateisinti vyro alkoholio vartojimą (L. E. vairavo neblaivus transporto priemonę), smurtinį elgesį, šeimos namuose nebuvo sudaroma saugi aplinka mažamečiui vaikui, išliko D. gyvenamosios vietos nepastovumas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-14 įsakymu šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančios vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-01 minėti sąrašai panaikinti, tačiau išliko paslaugų poreikis, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) palaikymo paslaugos, šeimoje lankėsi socialinis darbuotojas. 2018-09-13 įvyko atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos planas, socialinės paslaugos teikiamos daugiau kaip penkis metus;

7.3. atsakovams nepavyko sklandžiai ir pilnai įvykdyti visų jiems skirtų įsipareigojimų. Esminiai pokyčiai užfiksuoti tik bylą nagrinėjant teisme, atsakovai su socialiniais darbuotojais pradėjo bendradarbiauti tik 2022 metais; pagalbos plane nustatytus įsipareigojimus įgyvendina arba įgyvendina iš dalies. Skyriuje 2018-05-08 gautas tėvų prašymas sudaryti bendravimo tvarką su sūnumi, susitikimas įvyko 2018-05-31, iš jo vaikas išėjo, vaikas išėjo ir iš 2018-06-07 susitikimo, tėvams pasiūlyta vaiką stebėti per atstumą. Nuo 2017-12-12 nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020-02-20 rašte nurodoma, kad situacija šeimoje išlieka nestabili, stokoja motyvacijos susigrąžinti sūnų. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020-08-18 rašte nurodoma, kad tėvai nededa pastangų bendraujant su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais;

7.4. teismas patenkino 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovų prašymą ir nustatė sūnaus ir tėvų bendravimą globos centre „Žiburio“ fonde, dalyvaujant psichologei R. S.. Prasidėjus pandemijai, kontaktiniai susitikimai negalėjo vykti. Susitikimai kontaktiniu būdu buvo pradėti organizuoti 2021 m. lapkričio mėnesį. Psichologė pastebėjo, kad tėvams trūksta įgūdžių ir pateikė išvadą, kad tėvai nėra pilnai pajėgūs savarankiškai užtikrinti vaiko saugumą viešoje vietoje, tėvus sutrikdo neprognozuojamas D. pykčio prasiveržimas, jiems trūksta įgūdžių. 2022-03-03 „Žiburio“ fondas pateikė raštą, kad nuo 2021-11-29 buvo organizuota 14 susitikimų, iš kurių 8 neįvyko, 5 kartus vaikas atvykęs į globos centrą atsisakė įeiti į patalpas, 2 susitikimai nebuvo organizuojami, nes vaikas sirgo ir 1 susitikimas neįvyko, nes globėjų šeima privalėjo izoliuotis;

7.5. Tarnybos, kitų institucijų ir specialistų išvados nuoseklios, padarytos tiesiogiai stebint atsakovų sūnų ir su juo bendraujant, nutrūkusį tėvų ir sūnaus emocinį ryšį, vaiko baimę, nenorą bendrauti su tėvais. Bylos nagrinėjimo metu (2022-06-20) buvo išklausytas vaikas ir nurodė, kad net nenori susitikti su tėvais, patinka gyventi pas senelius, pas tėvus nenori vykti pasisvečiuoti. Vaiko nuomonė patvirtina vaiko artimą ryšį su trečiaisiais asmenimis, atsakovai nėra sukūrę pakankamo ryšio su vaiku, pagrįsto vaiko pasitikėjimu. Atsakovų vaidmuo sūnaus gyvenime buvo epizodinis, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas šiuo metu neturi ryšio su tėvais. Skubotas vaiko grąžinimas, nepilnai atkūrus emocinį ryšį, pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius, galėtų padaryti žalą vaikui. Atsakovai, nors ir bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo elgesį, tačiau dar nėra pilnai pasirengę visiškai ir tinkamai užtikrinti vaiko poreikių, įskaitant sveikos ir saugios aplinkos jam sukūrimą. Teismas neįvertino nepilnamečio vaiko nuomonės Nors teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motiną ir tėvą, tačiau tai nereiškia, kad vaiko šeimą visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą). Vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys, nei biologiniai vaiko tėvai;

7.6. šiuo metu tėvai savarankiškai berniuko auginti negali. D., nuo tada, kai jam suėjo du su pusę metų, gyveno skyrium nuo tėvų dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, t. y. tėvo ir motinos tarpusavio santykių, tačiau byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys būtų kliudę atsakovams palaikyti ryšius su vaiku. Tarnybos nuomone, atsakovai dėl socialinių įgūdžių stokos, nebando įsijausti į sūnaus norus, baimes, ryšį su globėjais, atsakovai nekalba apie vaiko interesus, tik kaltina institucijas, nebendrauja su sūnaus globėjais, neįžvelgia savo atsakomybės 2022-04-21 surašytas globojamo vaiko aplankymo aktas, kuriame buvo nuspręsta, kad laikinųjų globėjų pareigas vykdo tinkamai ir tikslinga tęsti globą. CK 3.179 straipsnio 1 dalį objektyvios aplinkybės sudaro vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindą

8. Atsakovai A. E. ir L. E. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 g. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir, taikant 60 kalendorinių dienų senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo CK 3.180 straipsnio pagrindu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

8.1. 2022-11-23 teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovas paprašė taikyti alternatyvų reikalavimą – vaiko atskyrimą nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Apeliantų atstovė baigiamųjų kalbų metu šį prašymą palaikė. Žodinis prašymas dėl alternatyvaus reikalavimo akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises ir yra siurprizinis. Atsakovai neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti atsikirtimui, negalėjo duoti paaiškinimus šiuo klausimu, negalėjo pateikti argumentų. Toks vėlyvas alternatyvinis reikalavimas negalėjo būti patenkintas, net jeigu formaliai ir egzistuotų sąlygos tokį prašymą tenkinti. Teismas nenustatė pagrindų alternatyvaus teisių gynimo būdo taikymui, nes vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Nenustačius, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių atsakovai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams, teismas pagrįstai nepatenkino žodinio reikalavimo. Teiginys, kad teismas apsiribojo tik formaliu pasisakymu ir nemotyvavo sprendimo dalies, yra nepagrįstas;

Žemesnės instancijos teismas

8.2. teismui reikėjo atskleisti šios bylos atsiradimo priežastį, kad pagrindinė problema yra atsakovų ir apeliantų konfliktas, nuo kuriuo kenčia nieko dėtas vaikas. Nuo ieškinio pateikimo (2019-09-29) iki bylos išnagrinėjimo (2023-02-01) praėjo 3 metai ir 4 mėnesiai. Visi atsakovų elgesio trūkumai jau praeityje, nuo 2018 m. atsakovai nuosekliai siekia grąžinti vaiką į savo šeimą, sąžiningai ir nuosekliai vykdė ir iki šiol vykdo praktiškai visas pagalbos planų rekomendacijas. Ieškovo pateikti įrodymai yra pasenę, prarado aktualumą ir neturi esminės sąsajos su byla, apeliantai teikė įrodymus, siekdami suklaidinti teismą ir pažeminti atsakovus;

Atsiliepimas

8.3. atsakovų elgesio teigiamus pakeitimus ir jų nuolatinius nuoširdus pastangas nuo pat 2018 metų grąžinti vaiką į savo šeimą akivaizdžiai liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2018-05-08 prašymas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos; 2018-12-06 prašymas grąžinti vaiką; atsakovų charakteristikos; atsakovų susitikimai su vaiku; kiti dokumentai; atvejo vadybininkės V. P., dabartinės socialinės darbuotojos J. P., psichologės A. Ž., buvusios socialinės darbuotojos P. K., psichologo J. D. ir kitų liudytojų parodymai;

8.4. atsakovai pagal savo galimybes teikė vaikui išlaikymą, nors vaiko išlaikymo dydis po globos nustatymo nebuvo nustatytas. Ieškovo bei apeliantų nesąžiningumą patvirtina teismo posėdyje apelianto patvirtinimas, jog apeliantai gauna globojamojo vaiko išlaikymui pinigus iš biudžeto;

8.5. teismas tenkino praktiškai visus apeliantų prašymus, jokio išankstinio nusistatymo prieš apeliantus nebuvo. Tai, jog teismas įvertino pateiktus į bylą įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, nedaro teismo veiksmų šališkais;

8.6. nesutinka su prašymų prijungti prie apeliacinio skundo papildomus įrodymus, kadangi dalis šių įrodymų gauta neteisėtai, šiurkščiai pažeidžiant atsakovų teisės, slaptai, t. y. neleistinu ir neteisėtu būdu darant garso ir vaizdo įrašus be atsakovų sutikimo ir net jiems nepranešus apie daromus garso ir vaizdo įrašus. Kiti pateikiami į bylą papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės šios bylos teisingam ir teisėtam išnagrinėjimui, kadangi į bylą jau pateikta daug analogiškų rašytinių įrodymų, tokių kaip 2023-02-28 Pagalbos planas ir 2023-02-12 susitikimo su vaiku protokolas. Pagalbos planas ir protokolas yra pertekliniai įrodymai, o stenograma, garso ir vaizdo įrašai padaryti neteisėtu būdu ir jų prijungimas reikštų šiurkštų atsakovų teisių pažeidimą;

8.7. vaiko globėjas privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Apeliantai nuo pat paskyrimo globėjais, nuolat netinkamai vykdė svarbiausias globėjų pareigas. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog apeliantai savo anūkui, kuris būdamas tik 2 metų amžiaus buvo atimtas iš tėvų, todėl neatsimena gyvenimo su tėvais, melagingai pasakojo apie jo tėvus ir darė neigiamą įtaką. Ieškovas nesiėmė veiksmų sudrausminti. Yra tik vieną priežastis, dėl kurios byla taip užsitiesė ir sūnus iki šiol negražintas į savo šeimą – tai senelių aktyvus pasipriešinimas vaiko grąžinimui į savo šeimą ir ieškovo pataikavimas apeliantų nesąžiningiems ir neteisėtiems veiksmams. Dėl keršto savo dukrai, kad ji pasiryžo pasirinkti sutuoktinį, o ne tėvus, pastarieji visais būdais priešinasi vaiko grąžinimui tėvams, o ieškovo veiksmų tikslas šioje byloje (sąmoningai arba nesąmoningai) „išgelbėti savo munduro garbę“, nepripažįstant savo akivaizdžios klaidos paimant vaiką iš atsakovų šeimos;

8.8. ieškovas pažeidė įstatymo nustatytą 60 kalendorinių dienų terminą kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo ir dėl šios priežasties ieškinys atmestinas. Ieškovas neprašo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo, atsakovai prašo taikyti CK 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatytą senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios nepilnamečiam sūnui apribojimo, kai vaikui nuo 2017 m. nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskyrus vaiko senelius.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantai prašo prijungti papildomai teikiamus dokumentus – 2023-02-12 tėvų ir vaiko susitikimo protokolą, 2023-02-28 pagalbos planą, atsakovų ir trečiųjų asmenų susirašinėjimą, vaizdo ir garso įrašus su stenograma. Nurodo, kad po paskutinio teismo posėdžio (2023-02-01) įvyko vaiko ir tėvų susitikimas globos centre, atvejo vadybos posėdis, tėvų susirašinėjimai su globėjais, 2023-03-19 vaiko ir tėvų susitikimas. Laiko, kad įrodymai patvirtina faktą, jog tėvų ir vaiko ryšys dar nėra atkurtas, vaikas pasišalino iš 2023-02-12 susitikimo, o 2023-03-19 atsisakė bendrauti su tėvais.

12. Atsakovai nesutinka su prašymu prijungti prie apeliacinio skundo papildomus įrodymus, nurodo, kad dalis įrodymų gauta, šiurkščiai pažeidžiant atsakovų teisės, slaptai, t. y. neleistinu ir neteisėtu būdu, darant garso ir vaizdo įrašus. Kiti pateikiami į bylą papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės, kadangi į bylą jau pateikta daug analogiškų rašytinių įrodymų, kaip 2023-02-28 Pagalbos planas ir 2023-02-12 susitikimo su vaiku protokolas.

13. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Teisėjų kolegija vertina, kad dalis naujai pateiktų įrodymų – 2023-02-12 tėvų ir vaiko susitikimo protokolas ir 2023-02-28 pagalbos planas, prijungtini. Įrodymai sudaryti kompetentingų institucijų po bylos išnagrinėjimo ir yra susiję su nagrinėjamu klausimu. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

15. Atsakovų slapta daryti įrašai ir susirašinėjimas prie bylos neprijungtini, nes yra epizodinio pobūdžio, daryti nežinant nei vaikui, nei atsakovams, t. y. neteisėtu būdu, susirašinėjimas yra neinformatyvus ir jokių reikšmingų aplinkybių neatskleidžia.

16. 2023-05-15, dieną prieš posėdį, apeliantai papildomai pateikė naujus įrodymus: 2023-04-11 Globojamo vaiko D. E. aplankymo aktą, 2023-04-21 Vaiko globos peržiūros aktą, bei 2023-05-12 tėvų susirašinėjimą su seneliais. Įvertinusi dokumentų pateikimo laiką, kad dokumentai teikiami prieš pat posėdį, nesudarant galimybės kitai šaliai susipažinti, tai, kad byloje yra pakankamas kiekis įrodymų, susijusių su vaiko, tėvų ir senelių tarpusavio santykiais, vaiko gyvenamosios vietos aplinka, globėjų pareigų vykdymu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių dokumentų prijungimas nėra būtinas ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2023-05-15 pateiktus naujus įrodymus.

Dėl faktinių aplinkybių

17. L. E. ir A. E. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. E..

18. A. E. 2017-11-14 išėjo iš vyro namų kartu su vaiku ir apsistojo pas savo tėvus V. ir R. B. bei parašė pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK dėl L. E. netinkamo elgesio, pastarajam būnant neblaiviam.

19. A. E. 2017-11-19 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, kad jos tėvai V. B. ir R. B. nenori atiduoti sūnaus D. E..

20. Tarnybos 2017-11-24 posėdyje priimtas sprendimas nustatyti laikinąją globą, bei sutarta dėl tėvų įsipareigojimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu Nr. 30-3217 laikinaisiais globėjais paskirti vaiko seneliai V. ir R. B..

21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-14 įsakymu Nr. 30-1610 A. E. ir L. E. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Sąrašai panaikinti 2018-07-01. 2018-09-13 įvyko pirmas atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos planas.

22. Tarnyba 2019-09-30 kreipėsi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams A. E. ir L. E. bei V. B. ir R. B. paskyrimo laikinaisiais globėjais.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

23. Apeliantai prašo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikyti tai, kad teismas, nurodydamas, kad nėra pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnį, šios sprendimo dalies nemotyvavo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Atsakovai su argumentu nesutinka, pažymi, kad tik 2022-11-23 teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovas paprašė taikyti alternatyvų reikalavimą – vaiko atskyrimą nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Žodinis prašymas dėl alternatyvaus reikalavimo akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises ir yra siurprizinis.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų vertinimu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo sprendime byloje surinkti įrodymai yra aptarti ypač išsamiai, detaliai atskleistas įrodymų turinys. Teismas yra padaręs motyvuotas išvadas dėl reikalingumo apriboti atsakovų tėvų teises, o taip pat išsamiai motyvavęs sprendimo dalį dėl dabartinės padėties atsakovų šeimoje ir atsakovų tarpusavio ryšio su vaiku atkūrimo eigos bei aplinkybių. Dalis teismo motyvų, kuri pateikta sprendimo dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, yra reikšmingi ir kitoje sprendimo dalyje dėl tėvų atskyrimo nuo vaiko pagal CK 3.179 straipsnį. Tai nurodyta ir sprendime, teismui atkreipus dėmesį, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl negalima laikyti, jog teismas turi kartoti argumentus visose sprendimo dalyse, kai sprendžiama dėl faktinėmis aplinkybėmis ir nustatytinais faktais susijusių institutų taikymo.

25. Taip pat sutiktina su atsakovų pozicija, kad naujo reikalavimo reiškimas bei su tuo susijusių argumentų teikimas, nors šis reikalavimas ir būtų galimas alternatyviai taikyti pagal Civilinio kodekso normas, jau ketvirti metai nagrinėjamoje byloje, nėra sąžiningas procesinis elgesys, kadangi esmingai pažeidžia atsakovų teises dėl paaiškinimų ir argumentų teikimo.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

26. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalinga įtaka vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pagrindų sąrašas baigtinis. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

27. Byloje ieškovas bei tretieji asmenys įrodinėja, kad atsakovai A. E. ir L. E. nevykdė tėvų pareigų, o tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėvų pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka pagrindą, kuriuo nustatyta, kad tėvų valdžia ribojama, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ar nesirūpina vaikais.

28. Teismų praktikoje pateiktas tėvų valdžios instituto aiškinimas, išskiriant, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39). Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, sakančioje, kad tėvų teisė ir pareiga yra dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

29. Byloje yra nustatyta, kad D. E. jau nuo 2017-11-19 gyvena kartu su seneliais trečiaisiais asmenimis V. ir R. B.. Byla buvo nagrinėjama net tris su puse metų, ieškinys pateiktas 2019-09-30, teismo sprendimas paskelbtas 2023-02-21, todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, vykusios prieš 5-6 metus, yra iš esmės praradusios aktualumą nagrinėjamam ginčui. Civilinės bylos procesas tapo šeimos gyvenimo tyrimo bei vertinimo procesu, trukusiu ilgus tėvų ir vaiko gyvenimo metus. Dėl susidariusios situacijos tėvų elgesys vertintinas pagal aplinkybes, kurios buvo paskutiniais bylos nagrinėjimo metais. Iš bylos duomenų matyti, jog A. E. ir L. E. kelerius metus dalyvavo vaiko teisių apsaugos tarnybų vykdomuose procesuose. Pagalba šeimai buvo pradėta teikti jau nuo 2016-03-31, kai tėvams buvo nustatyti įsipareigojimai: nuo 2016-04-13 tėvai pradėjo lankyti Socialinės paramos centro psichologų individualias ir poros konsultacijas; 2017-12-24 įvykusio Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdžio metu tėvams buvo nustatyti įpareigojimai; nuo 2018-09-13 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas. Visą šį laiką nuo 2016 m., t. y. septynerius metus, vaiko teisių apsaugos specialistai dalyvavo, rengiant tėvų susitikimus su vaiku, tėvams buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos. Ilgas paslaugų teikimo laikas, tėvų ir vaiko branda, teiktų paslaugų poveikis turėjo sąlygoti tėvų elgesio pokytį, dėl ko nėra teisinga ir tinkama vertinti tėvų elgesį pagal 2017-2019 m. vykusias aplinkybes.

30. Apeliaciniame skunde V. B. ir R. B. nurodo, kad tėvai netinkamai vykdo tėvų pareigas, nes neteikia reikiamo išlaikymo, nesidomi vaiko ugdymo procesu ir sveikatos būkle, deda nepakankamas pastangas ryšiui su vaiku atkurti. Tretieji asmenys apeliaciniame skunde pažymi, kad tėvai nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. vaiko išlaikymui pervedė tik 775 Eur. Iš L. E. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 teismo įsakymu priteistas 200 Eur išlaikymas, kuris mokėtinas A. E.. Nustačius laikinąją globą, vaiko išlaikymo klausimas nebuvo išspręstas. A. E. pradėjo dirbti nuo 2020 m. kovo mėn., nuo 2022 m. sausio mėn. atliko pavedimus vaiko išlaikymui. Sutiktina su trečiaisiais asmenimis, kad tėvai nepakankamai rūpinasi vaiko išlaikymu.

31. Nesirūpinimą vaiko sveikata tretieji asmenys grindžia 2018-04-27 atliktu vaiko raidos tyrimu, kuriame buvo nustatytas bendras vaiko išsivystymo atsilikimas pagal amžių bei tuo, kad laikiniesiems globėjams taikius specialistų rekomendacijas ir konsultacijas, vaiko būklė pagerėjo. 2018 m. įvykis buvo jau prieš penkerius metus, tyrimo atlikimo metu vaikas jau pusę metų gyveno pas laikinuosius globėjus, kas sudaro gana didelę dalį trejų metų vaiko gyvenimo, šeimoje vyko konfliktai tarp tėvų bei senelių. Vien šiuo tyrimu negali būti pagrindžiama aplinkybė, jog tėvai nesirūpina vaiko sveikata. Nuo 2017-11-19 vaikas gyvena su trečiaisiais asmenimis, kurie 2018-12-12 paskirti laikinaisiais globėjais, tėvų pareigų vykdymas, esant nustatytai globai, turi ypatumų. CK 3.253 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Taigi, nustačius laikinąją globą, vaiko teisių ir teisėtų interesų atstovais laikomi laikinieji globėjai. Globojamo vaiko tėvai neturi teisės savarankiškai spręsti dėl kreipimosi dėl gydytojų konsultacijų, savo nuožiūra paimti vaiką iš globėjų namų bei vesti pas sveikatos priežiūros specialistus.

32. Teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą Tarnyba remiasi tuo, kad tėvai nedėjo pakankamai pastangų, todėl negeba atkurti santykių, nesupranta sūnaus emocinių poreikių, negali užtikrinti reikalingo auklėjimo ir vaiko vystymosi. Tarnyba vertina tėvų ir vaiko susitikimų protokolus, tačiau iš esmės nenurodo, kokie tėvų veiksmai gali būt pripažįstami kaltais veiksmais, pagrindžiančiais tėvų valdžios ribojimo būtinumą.

33. Iš 2023-02-28 Pagalbos plano matyti, jog užduotis gerinti šeimos emocinę būklę buvo įvykdyta ir jau vykdoma pakartotinai: 2018 m. L. E. ir A. E. suteikta po 8 individualias psichologo konsultacijas, 2018-2019 m. suteiktos 8 poros konsultacijos. Nuo 2022-04-11 rekomenduota atnaujinti konsultacijas. konsultuojasi pas psichologę. Nuo 2022-04-26 iki 2022-08-25 A. E. lankė A. Ž. individualias konsultacijas, į specialistės rekomendacijas. Užduotis spręsti galimą alkoholio problema taip pat įvykdyta ir dar kartą vykdoma nuo 2023 m. gegužės mėn. Pažymėta, kad L. E. nurodo, jog alkoholio nevartoja, lankantis socialinei darbuotojai nė karto nebuvo pastebėtas galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Užduotis kreiptis į Žiburio fondą dėl susitikimų su vaiku atnaujinimo įvykdyta. – susitikimų planas sudarytas. Užduotis bendrauti su vaiku vykdoma, vyksta susitikimai su vaiku, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas, pastebėta, jog tėvai nesilaiko rekomendacijos rašyti vaikui laiškus. Tėvai konsultuojami vaiko ryšio atkūrimo ir gerinimo klausimais. Vykdomas uždavinys stiprinti tėvystės įgūdžius. L. E. lanko individualias socialinės darbuotojos konsultacijas (2021-12-08, 2022-01-04 ir 2022-01-26). A. E. registruota psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, pozityvios tėvystės klausimais konsultuojasi su socialine darbuotoja, esant poreikiui savarankiškai kreipiasi į „Tėvų liniją“. Nuo 2022-05-19 iki 2022-08-25 L. E. lanko konsultacijos, yra motyvuotas. Vykdomas ir uždavinys teikti išlaikymą – išlaikymas teikiamas pagal galimybes. Nuo 2022-04-11 rekomenduota atnaujinti mediacijos konsultacijas. Vykdoma užduotis bendrauti su socialine darbuotoja. Pažymėta, kad tėvai noriai bendrauja su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, sudaro galimybes apsilankyti namuose, atsižvelgia į rekomendacijas. Pastebėta, kad posėdžio metu tėvai atsisako lankyti mediaciją, tačiau atsisakymo priežastys nenurodytos, todėl atsisakymo pagrįstumas negali būti vertinamas.

34. Šioje byloje yra svarbu tai, kad vaikas nuo itin mažo amžiaus apie 2,5 m. iki 8 metų buvo auginamas, prižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistams. Specialistų pagalba net šešerius metus nuo 2017 m. buvo taikomos vaiko ir tėvų emocinių ryšių atkūrimo priemonės. Taigi už dabartinius rezultatus vien tik vaiko tėvai negali būti laikomi atsakingais. Nuo 2018 m. buvo organizuojami vaiko ir tėvų susitikimai, kurių metu turėjo būti įgyvendintas laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Byloje nėra duomenų, kad tėvai būtų iš esmės nesilaikę nustatytų pagalbos šeimai planų rekomendacijų, elgęsi asocialiai ar priešingai vaiko interesams. Pažymėta, kad tarp L. E. bei specialistų yra buvę konfliktų 2017-12-19 bei 2019-06-25. Tačiau nuo paskutinio nesutarimo tarp L. E. ir vaiko teisių specialistų praėjo jau ketveri metai, per kuriuos konfliktų nebuvo. Iš teismo nutartyje cituoto 2023-02-28 Pagalbos plano matyti, jog tėvai tinkamai vykdo jiems nustatytus įsipareigojimus. 2018-05-08 tėvų prašymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 2018-12-06 prašymas grąžinti vaiką į šeimą, 2022-09-08 prašymas leisti priimti laikinai svečiuotis globojamą vaiką, prašymas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rodo, kad tėvai ėmėsi taip pat ir administracinių, teisminių priemonių, siekdami užtikrinti bendravimą su vaiku.

35. Teismui buvo pateikti vykusių susitikimų protokolai bei pažymos. Apibendrinant pateiktus duomenis, galima vertinti, jog vieni susitikimai buvo daugiau sėkmingi, kiti mažiau sėkmingi, keli neįvyko, vaikui atsisakius bendrauti su tėvais. Iš 2022-09-14 Žiburio fondo rašto matyti, kad dalis susitikimų neįvyko, vaikui atsisakius bendrauti, tačiau nėra išaiškinta, kodėl vaikas atsisakė bendrauti. Susitikime dalyvavo globos koordinatorė E. K., kuri turėjo galimybę tinkamai išspręsti galimai konfliktinius santykius, padėti šeimai bendrauti. Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centre įvyko 10 susitikimų. Kai kurie susitikimų protokolai rodo neįprastas iš esmės neadekvačias vaiko reakcijas. 2022-05-02 susitikime tėvas padovanojo paspirtuką, jį surinko kartu su vaiku, vaiko nuotaika pasikeitė, nes su per dideliais paspirtuko ratais negalėjo atlikti triukų. 2022-10-23 susitikimo protokole nurodoma apie draugiškus tėvų ir vaiko santykius, tačiau vaiko reakcija tapo pikta po klausimo apie baseine vykstančias pamokas. 2022-11-20 susitikime vaikas pradėjo spardyti daiktus kabinete. Iš byloje esančių vaiko tėvų susitikimų su sūnumi protokolų matyti, kad vaikas kartais bendraudavo pakeltu tonu, nusikeikdavo, išeidavo neatsisveikinęs. Protokoluose pateiktos pastabos dėl tėvų elgesio susitikimų metu vertintinos kaip konsultacinės, kuriomis skatinama ieškoti geresnio bendravimo sprendimų, o ne patvirtinančios tėvų negebėjimą bendrauti su vaiku. Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad susitikimų protokoluose užfiksuota, jog vaikas drąsiai ateidavo į kabinetą, vaikas ir tėvai juokaudavo, juokdavosi, berniukas parodydavo, kad jam patinka žaisti su abiem tėvais, vaikas noriai bendrauja. Sutiktina su išvada, kad susitikimai su vaiku vyksta, jie stabilūs, pozityvūs, vaikas atsisveikina mandagiai. Paskutiniai 2023-01-08 bei 2023-01-15 susitikimai Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centre vertintini kaip itin pozityvūs. 2023-02-12 susitikimo metu D. lėktuvą užskraidino ant spintos, supyko, suplėšė lėktuvą, nes lėktuvas yra per greitas, nekalba, suplėšė plakatą esantį kabinete, nieko neatsakęs, įpykęs išėjo iš susitikimo. Tokia vaiko reakcija nebuvo išprovokuota tėvų elgesio, tokios vaiko elgesio priežastys nėra atskleistos, tačiau jų nėra pagrindo vertinti kaip reakcijos į netinkamą tėvų elgesį.

36. Vertinant vaiko ir tėvų bendravimą ir ryšio atkūrimą, būtina pažymėti, kad laikinieji globėjai kartu su vaiku išvyko iš gyvenamosios vietos Vilniaus mieste ir nuo 2020 m. pavasario iki šiol vaikas kartu su globėjais gyvena Anykščių mieste. Toks pasikeitimas esmingai įtakoja vaiko ir tėvų bendravimą. Tėvų ir vaiko susitikimai buvo vykdomi Vilniuje, taigi vaikas į susitikimus ir iš jų turėjo būti vežamas gana ilgą kelią, tuo trukdant jo dienotvarkę. Susitikimai taip pat nuo 2022-10-09 vykdyti ir Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centre (10 susitikimų).

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos nagrinėjimo eigoje situacija atsakovų šeimoje pasikeitė, tėvai atsakingiau vertina savo pareigų vaikui turinį ir pakeitė gyvenimo būdą. Byloje nustatyta, kad A. E. su pareiškimu į policiją dėl konfliktų, vykusių su sutuoktiniu L., kreipėsi 2015-06-17, 2016-03-03, 2017-12-13, visi tyrimai baigti, atsisakius pareiškimo, nenustačius L. E. nusikalstamos veikos požymių. Daugiau nei šešerius metus pareiškimų A. E. policijai pareiškimų dėl sutuoktinio elgesio neteikė. Trečiųjų asmenų skundų policijai paskutiniu metu taip pat nėra, 2018-04-16 parašė V. B. dėl žodinio konflikto tarp pareiškėjos ir jos dukters A. dėl vaiko paėmimo, 2018-04-26 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

38. Pirmosios instancijos teismas detaliai nustatė atsakovus charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. E. paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2018-03-02 už autoįvykio sukėlimą būnant neblaiviam (2,62 prom.) ir 2018-07-17 už važiavimą be bilieto. 2020-08-07 duomenimis atsakovas per paskutinius 1 m. nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka. 2020-01-21 duomenimis atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 m. laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar (ir) gydymo; Sodros duomenis atsakovas dirbantis, gaunantis pastovias pajamas; L. E. teistas, teistumai išnykę; atsakovas AB „Vilma“ administracijos charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad jis yra kruopštus, atsakingas, sąžiningas, ramaus būdo, draugiškas, padedantis išspręsti problemas. Nors atsakovas yra praeityje teistas ar prieš penkerius metus (2018-03-02) būdamas neblaivus sukėlęs eismo įvykį, ši charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo riboti jo tėvo teises.

39. A. E. administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2018-11-19 už važiavimą autobusu be bilieto. 2020-08-07 duomenimis per paskutinius 1 m. nebaustas. Atsakovė VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų neregistruota; Sodros duomenimis atsakovė yra dirbanti, gaunanti pastovias pajamas. Jokių neigiamų veiksnių charakterizuojančioje medžiagoje nenustatyta.

40. Atsakovų pastangas sukurti materialias sąlygas šeimos gyvenimui patvirtina 2020-08-10 šeimos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausantis 16 a. žemės sklypas sutvarkytas, aptvertas tvora, nupjauta žolė, daug medžių, kieme stovi ūkinis pastatas/ garažas, yra daržas, nedidelis šiltnamis, medinės supynės, būstas tvarkingas, tęsiamas remontas, ant namo stogo yra saulės panelės, pakeisti langai, sudėtos grindys, kambariai apstatyti nenudėvėtais baldais, šildomos grindys.

41. Apibendrinant išdėstytus argumentus, sprendžiama, kad byloje nebuvo įrodyti jokie kalti tėvų veiksmai, dėl kurių buvimo būtų galima spręsti dėl reikalingumo riboti tėvų valdžią. Nenustatyta, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ar nesirūpina vaikais. Tėvai jau šešeri metai vykdo vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas bei įsipareigojimus, kaip minėta anksčiau, iš esmės visi įsipareigojimai buvo įvykdyti ir jų vykdymas tęsiamas pakartotinai, jokių neigiamų duomenų, kurie trukdytų tėvams gyventi su vaiku bei keltų grėsmę vaiko saugumui ir interesų tenkinimui, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti tėvų valdžios ribojimo priemonių yra pagrįsta ir teisėta.

42. Šioje byloje yra aktualu ir turi būti įvertinta tai, kad tėvų teisės įgyvendinti tėvų valdžią yra prioritetinės teisės, lyginant jas su kitų asmenų, kurie turi teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. CK 3.155 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

43. Taigi tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams, kuriais gali būti ribojamos tėvų teisės bei priėmus nustatytus sprendimus dėl tėvų valdžios ribojimo, tėvų valdžios įgyvendinimas gali būti perduotas kitiems asmenims. Svarstymas, kad vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, galimas tik įstatymo nustatytu būdu apribojus tėvų valdžią. Tarnybos cituojamas Konstitucinio Teismo 2011-08-28 nutarimas nesudaro pagrindo šioje byloje vertinti tėvų ir senelių šeimas ir spręsti, kurią šeimą – biologinių tėvų ar kitų asmenų, pasirinkti. Europos žmogaus teisių teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, 84 punkte nurodoma, jog valstybė turi pareigą sudaryti sąlygas išsaugoti ryšius tarp tėvų ir jų vaikų. Aplinkybė, kad vaikas galėtų būti patalpintas į palankesnę jo auklėjimui aplinką, savaime nepateisintų privalomosios priemonės – paėmimo iš biologinių tėvų globos; turi egzistuoti kitos aplinkybės, rodančios, kad toks kišimasis į tėvų teisę pagal Konvencijos 8 straipsnį mėgautis šeimyniniu gyvenimu su vaiku būtinas.

44. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų asmenų nurodomi ir Tarnybos palaikomi argumentai dėl atsakovų ryšio su vaiku nepakankamo atkūrimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, kadangi tokio tėvų valdžios ribojimo pagrindo CK 1.80 straipsnis nenumato. Nenustačius pagrindų riboti tėvų valdžią, turi būti imamasi priemonių, kurios užtikrintų vaiko grąžinimą į šeimą.

Dėl vaiko nuomonės vertinimo

45. Bylos nagrinėjimo metu 2022-06-20 teismas išklausė vaiko paaiškinimus. Apklausos metu D. E. nurodė, kad nenori susitikti su tėvais, jam patinka gyventi pas senelius, nenori vykti pas tėvus pasisvečiuoti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.164 straipsnyje analogiškai nurodyta, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

46. Vaiko nuomonės išklausymas bet kuriame, su vaiku susijusiame procese yra ypatingai svarbus. Tačiau vaiko nuomone teismas negali vadovautis, jos nevertindamas ir tokiu būdu vaikui perkeldamas atsakomybę už sprendimą. Nagrinėjamu atveju, turi būti atsižvelgta į tai, kad dėl užsitęsusios laikinosios globos, vaikas didžiąją gyvenimo dalį gyveno su seneliais, taigi ši aplinka jam yra įprasta. Tarp senelių ir tėvų susidariusi konfliktinė situacija, kuri gali kelti lojalumo tėvams ir seneliams konfliktą. Teismas sprendime, o taip pat ir šioje nutartyje, buvo detaliai aptartos su vaiko ir tėvų santykiais susijusios aplinkybės, pažymėta didelė tėvų pažanga, atkuriant ryšius su vaiku, todėl vertintina, kad vaiko ryšiai su tėvais atitinka jo geriausius interesus.

47. Pastebėtina ir tai, kad šioje byloje nėra priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo, o vaiko nuomonė dėl tėvų vadžios ribojimo nebuvo pareikšta. Bylos atveju, vaiko nuomonė būtų reikšminga, aiškinantis aplinkybes dėl galimo tėvų valdžios naudojimo prieš vaiko interesus, tačiau vaikas jau nuo 2,5 metų su tėvais negyvena. Iš esmės visas vaiko bendravimas su tėvais vyksta prižiūrint specialistams, kurie pateikia savo nuomonę.

48. Kaip matyti iš atsakovų atsiliepimo, atsakovai palaikė poziciją dėl laikinosios globos tretiesiems asmenims panaikinimo, bet priešieškinio reikalavimo grąžinti vaiką nereiškė. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymo Nr. 30-3217 atmetė, nurodęs, kad šio sprendimo priėmimas yra Tarnybos ir savivaldybės kompetencija bei bendradarbiavimas. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino atsakovų valios ir neišaiškino procesinių veiksmų neatlikimo pasekmių, kad nereiškiant reikalavimo dėl vaiko grąžinimo, teismo sprendimas pagal atsiliepime nurodytą poziciją negali būti priimtas.

49. Tiek CK 3.253 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Europos žmogaus teisių teismo EŽTT 1992 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, pažymėjo, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų taikymo

50. Ieškovas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti alternatyvią priemonę – vaiko atskyrimas nuo tėvų pagal CK 3.179 straipsnį. CK 3.179 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti taikomas, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Šiuo atveju tėvai gyvena atskirai nuo vaiko dėl priimto administracinio sprendimo, o ne dėl ligos ar pan. aplinkybių.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020 išaiškinta, kad vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

52. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek šioje nutartyje padarytos išvados, kad vaiko tėvai gali pasirūpinti vaiku, jau šešeri metai vaikų teisių apsaugos specialistai, psichologai ir socialiniai darbuotojai teikia paslaugas, siekdami vaiką grąžinti į šeimą, tėvai iš esmės vykdo nustatytus įsipareigojimus, neturi žalingų įpročių, turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Konstatuojama, kad nėra jokių pagrindų vaiko atskyrimui nuo tėvų.

Dėl kitų klausimų

53. Atsakovai prašo ieškinį atmesti ir CK 3.180 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. CK 3.180 straipsnio 2 dalis nurodo, kad šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Minima norma nelaikytina senaties terminu, todėl atsakovų argumentas yra neteisingas.

54. Tretieji asmenys nurodo, kad teismas buvo šališkas ir nusistatęs prieš trečiuosius asmenis. Teismas sąmoningai selektyviai atsirinko aplinkybes ir jas vertino išimtinai trečiųjų asmenų nenaudai. Teismo sprendimas, kuriame yra konstatuojami faktai, kad globėjai netinkamai vykdė bendradarbiavimo su tėvais ir kitas globėjų pareigas, laikytinas siurpriziniu sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkti išsamūs įrodymai, nenustatyta, kad teismas darė procesines kliūtis tretiesiems asmenims dalyvauti procese, teikti paaiškinimus ir įrodymus. Įrodymų vertinimas yra atliekamas pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

55. Byloje buvo ginčas dėl to, ar atsakovai tinkamai vykdė vaiko apsaugos tarnybos specialistų rekomendacijas ir nustatytus įpareigojimus, buvo išsamiai analizuojami tėvų ir vaiko susitikimo bei šių susitikimų rezultatai. Esant tokioms aplinkybėms, turi būti vertinamos ir kitos priežastys, tarp jų ir laikinųjų globėjų elgesys, dėl kurių buvo apsunkintas vaiko bendravimas su tėvais. Laikinųjų globėjų persikėlimas iš gyvenamosios vietos pagrįstai pripažintas su laikinosios globos tikslu nesuderinamu veiksmu. Vaiko perkėlimas kitą gyvenamąją vietovę prieštarauja laikinosios globos tikslui ir dėl to, kad grąžinus vaiką į šeimą, vaikas turės keisti gyvenamąją aplinką, mokyklą, bendravimo ratą ir pan.

56. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs procesinius pažeidimus, kurie leistų manyti, kad buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.

57. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar panaikinti apeliacinio skundo pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiųjų asmenų V. B. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė