- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1332-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01640-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.24Komisas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. (A. P.) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą (2024-10-17 DOK-63146) prašė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) 23 650,74 Eur, 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2019 m. liepos 19 d. SIA (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. P., ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą tiekimo sutartį atsakovė netinkamai vykdė pareigą atsiskaityti už prekes. SIA (duomenys neskelbtini) ir ieškovas sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria SIA (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovui visas teises ir pareigas kylančias iš šios sutarties.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį (2024-11-21 DOK-174295) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei apie reikalavimo perleidimą nepranešta, reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi, galimai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, parengta ne joje nurodytą datą, todėl yra negaliojanti. Ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė ir atmestinas šiuo pagrindu. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi pirkti viso prekių kiekio iš SIA (duomenys neskelbtini), todėl jai nekilo pareiga už visas prekes atsiskaityti su SIA (duomenys neskelbtini). Pareiga atsiskaityti kyla tik tada, kai atsakovė perparduoda atitinkamą kiekį prekių, o nepardavus jų prekės sugrąžinamos SIA (duomenys neskelbtini). Pateikta sąskaita (Invoice) surašyta latvių ir iš dalies anglų kalba, todėl atsakovė pasirašydama ją negalėjo suprasti, kas joje nurodyta, neturėjo realių galimybių sutikrinti, ar į atsakovės sandėlį pristatytos prekės ir kiekiai atitinka nurodytus sąskaitoje. Atsakovei perpardavus dalį prekių paaiškėjo, jog prekės yra nelikvidžios, todėl nebegali būti parduodamos už sąskaitoje (Invoice) nurodytą kainą. Neperparduotų prekių likutis yra atsakovės žinioje, todėl ieškovas gali šias prekes atsiimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovės 23 650,74 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (23 650,74 Eur) nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 388 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas atsakovės argumentus, kad 2019 m. liepos 30 d. sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo yra fiktyvi, prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, vertino kaip nepagrįstus, nes sutartyje nebuvo sąlygos, draudžiančios kreditoriui perleisti reikalavimus, kylančius iš minėtos sutarties, ir nenustatyta, kad reikalavimas būtų susijęs su kreditoriaus asmeniu, be to, įstatymai nedraudžia bendrovėms perleisti reikalavimus pagal sutartis savo vadovams.
6. Teismas laikė, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl savo prievoles pagal sutartį turi vykdyti naujajam kreditoriui – ieškovui. Teismas vertino, kad tai, jog atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą nebuvo informuota iki ieškinio pateikimo, nereiškia, kad reikalavimo perleidimas yra negaliojantis ir nesukelia atsakovei teisinių pasekmių. Jokių mokėjimų pradiniam kreditoriui atsakovė nėra atlikusi. 2019 m. liepos 30 d. sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria SIA (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui visas teises ir pareigas, kylančias iš sutarties, ieškovo pateikta į bylą. Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikyta ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informuoja jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
7. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, darė išvadą, kad SIA (duomenys neskelbtini) ir atsakovė buvo sudariusios konsignacijos sutartį. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas ir konsignacijos sutarties esmę, kol prekės, gautos pagal sutartį, nėra parduotos, atsakovė neprivalo už jas atsiskaityti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad per daugiau nei 5 metus nuo sutarties sudarymo, atsakovė nepateikė nei pirminei kreditorei, nei ieškovui nė vienos ataskaitos apie prekių pardavimą, nors tą turėjo daryti kiekvieną savaitę (Sutarties 4 punktas). Nors atsakovė teigė, kad prekes turi sandėlyje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovės teiginius, kad prekės jai nebuvo tinkamai perduotos, be to, ji nesupranta, kokios prekės jai perduotos, teismas vertino kritiškai, nes pagal sutartį prekių perdavimas galėjo būti įforminamas ir sąskaita faktūra (invoice). SIA (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą (invoice) už 24 650,74 Eur sumą, kurioje yra išvardintos visos pristatytos prekės, jų kiekiai ir kainos, o prie įrašo „prekes priėmė“ yra atsakovės vadovo parašas. Atsakovei neteikiant ataskaitų apie prekių pardavimą bei neteikiant įrodymų apie prekių buvimą jos dispozicijoje, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad prekes atsakovė vis dar turi. Be to, atsakovei teigiant, kad ji nutraukė sutartį dar 2024 m. lapkričio mėn., būtent jai pagal Sutarties 8 punktą kyla pareiga grąžinti prekes ieškovui, tačiau atsakovė tokios savo pareigos nevykdo.
8. Pagal sutarties 6 punktą atsakovė turi atsiskaityti už prekių praradimą, taigi atsakovei nepateikus įrodymų, kad sutarties pagrindu pagal 2019 m. liepos 19 d. sąskaitą faktūrą (invoice) gautas prekes ar jų dalį ji vis dar turi, bei teigiant, kad nutraukė sutartį, bet prekių negrąžinant, atsakovei kyla pareiga už jas atsiskaityti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė apeliaciniu skundu (2025-04-04 DOK-53108) prašo panaikinti 2025 m. kovo 4 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
9.2 Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nevykdo pareigos grąžinti prekes ieškovui, kadangi atsakovė ragino ieškovą atsiimti prekes. Teismo posėdyje ieškovas (garso įrašas nuo 47 min. 40 s.) nurodė, kad jis nenori atsiimti prekių, o nori gauti pinigus.
9.3 Nepagrįsta teismo išvada, kad SIA (duomenys neskelbtini) yra perleidusi reikalavimo teises ieškovui. Jei reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 30 d., tai reiškia, kad nuo to momento, reikalavimų atsakovei atžvilgiu, ieškovas tėra paprastas fizinis asmuo, tačiau ieškovo advokatas 2023 m. rugsėjo 7 d. el. laiške ieškovą įvardina „direktoriumi“. Jei sutartis dėl reikalavimų perleidimo iš tikrųjų būtų buvusi sudaryta 2019 metais, advokatas 2023 metais nebūtų ieškovo įvardinęs kaip direktoriaus. Darytina išvada, kad tariama sutartis dėl reikalavimo perleidimo buvo sudaryta ne 2019 m. liepos 30 d., o jau po 2023 m. rugsėjo 7 d. el. laiško išsiuntimo, prieš pateikiant ieškinį (pareiškimą) teismui (2023-11-20).
9.4 Sprendime pažeisti teisės principai, kad negalima perleisti daugiau teisių, nei pats turi, ir kad sutartis jų šalims turi įstatymo galią. SIA (duomenys neskelbtini) neturėjo besąlyginės teisės reikalauti iš atsakovės besąlygiškai sumokėti visą perduotų prekių kainą, kadangi sutartyje buvo numatyta, kad sumokama tik už parduotas prekes, o tiekėjas turi teisę reikalauti grąžinti neparduotas prekes, bei, nutraukus sutartį visų pirma turi teisę atgauti neparduotas prekes, ir tik tuo atveju jei prekės negrąžinamos, tiekėjas turi teisę gauti prekių kainą. Ieškovas neįrodė, kad prašė grąžinti prekes, o atsakovė atsisakė jas grąžinti.
9.5 Teismas konstatuodamas, kad atsakovė neįrodė, jog tebeturi prekes savo dispozicijoje, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškinyje nebuvo teigiama, kad atsakovas prekių negrąžina ar nebeturi. Kadangi šios aplinkybės nebuvo ginčo dalyku, apeliantui nekilo pareigos įrodinėti šia aplinkybes.
9.6 Teismas tenkino ieškinį pagal neegzistuojančią reikalavimo teisę. Ieškovas teismui pateikė suklastotą dokumentą. Reikalavimo perleidimo sutarties data yra 2019 m. liepos 30 d., tačiau Latvijos įmonių registro duomenimis (https://i(duomenys neskelbtini)) SIA (duomenys neskelbtini) yra išregistruota 2019 m. vasario 13 d. (angliškai „Excluded from the register 13.02.2019“). Išregistruota įmonė negali sudaryti jokių sandorių, konkrečiai praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po išregistravimo. Ši aplinkybė vienareikšmiškai įrodo, kad ieškovo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti. Neegzistuojančios reikalavimo teisės negali būti ginamos teisme.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-04-28 DOK-65658) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
10.1 Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškovas buvo informuotas dėl prekių atsiėmimo. Pagal sutarties 4 punktą kiekvieną pirmadienį apeliantė turėjo atsiųsti ataskaitą ieškovui už praėjusios savaitės parduotą prekių kiekį ir atsiskaityti su ieškovu iki einamosios savaitės penktadienio. Pateiktas byloje susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė visaip klaidino ieškovą ir per visą laikotarpį nepateikė jokios ataskaitos apie prekių pardavimus ir likučius. Byloje yra įrodymai, kad atsakovė nevykdė savo pareigų pagal sutartį, klaidino ieškovą, jį apgaudinėjo, ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi ataskaitas apie prekių likučius ir jų pardavimą ar siūliusi grąžinti prekes iki ieškinio pareiškimo. Atsakovė net ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie parduotas ir neparduotas prekes.
10.2 Tuo atveju, jei atsakovė būtų norėjusi nutraukti sutartį ir grąžinti prekes ir atsiskaityti su ieškovu, ji galėjo inicijuoti tokius veiksmus, tačiau atsakovės elgesys rodė jos priešingas pastangas. Net ir po ieškovo advokato nusiųsto 2023 m. rugsėjo 7 d. raginimo susisiekti su juo ar su ieškovu dėl ataskaitų ir atsiskaitymo, atsakovė ir toliau elgėsi nesąžiningai, žadėdama viską išspręsti per kelias dienas.
10.3 Atsakovė teismo posėdyje pareiškė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. į bylą pateiktą atsiliepimą laiko pranešimu apie sutarties nutraukimą. Apeliantė nurodydama, kad atsiliepimas į ieškinį patvirtina sutarties nutraukimą, nesivadovavo sutarties 8 p., numatančiu, kad šalys atsiskaito pagal visus savo įsipareigojimus (apmokama visa suma už parduotas prekes, o neparduotos prekės gražinamos tiekėjui su prekių grąžinimo aktu), kylančius iki sutarties nutraukimo dienos.
10.4 Kreipinys „direktorius“ paaiškinamas tuo, kad advokatas atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-9113-647/2019“ (šiuo metu byla sustabdyta), kurios direktorius buvo A. P., būtent jo pavedimu buvo prašoma parengti nurodytą raginimą, todėl raginime ir liko apelianto nurodytas įvardinimas „direktorius“.
10.5 Apeliantė klaidina teismą apie tariamą „pasirengimą perduoti“ prekes. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad vengimas pateikti ieškovui ir teismui įrodymus apie prekių buvimą jos dispozicijoje, patvirtina, kad apeliantė nedėjo jokių pastangų ir nepateikė jokių įrodymų, kad ji prekių nėra pardavusi ar kitaip praradusi.
Šalies argumentai
10.6 Apeliantė nepagrindė teiginio, kad reikalavimų perleidimo sutartis yra neegzistuojanti įvertinus tai, jog tokias reikalavimo teises perleidusi įmonė buvo išregistruota anksčiau nei sudaryta pati reikalavimų perleidimo sutartis. Remiantis apeliantės teiginiu, suklastota turėtų būti ir Tiekimo sutartis sudaryta 2019 m. liepos 19 d., tačiau apeliantė šios sutarties teisėtumo neginčija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui priteista skola už atsakovei perduotas ir neapmokėtas prekes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. 2019 m. liepos 19 d. SIA (duomenys neskelbtini) (tiekėja), atstovaujama ieškovo A. P. (direktoriaus), ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėja), atstovaujama direktoriaus N. G., sudarė tiekimo sutartį (3 b. l.). Pagal Sutarties 1 punktą SIA (duomenys neskelbtini) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka parduoti atsakovei skirtas perparduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pirkti prekes ir atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Sutarties 2 punktą SIA (duomenys neskelbtini) prekes perduoda tik su lydinčiaisiais dokumentais: krovinio važtaraščiu arba Invoice. Pagal Sutarties 4 punktą kiekvieną pirmadienį atsakovė atsiunčia ataskaitą teikėjui už praėjusios savaitės parduotą prekių kiekį ir atsiskaito su teikėju iki einamosios savaitės penktadienio.
14. 2019 m. liepos 19 d. SIA (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą (Invoice) už 24 650,74 Eur sumą. Sąskaita išrašyta už 185 rūšis prekių, prie įrašo „prekes priėmė“ yra atsakovės vadovo N. G. parašas (4-8, 90-99 b. l.).
15. 2019 m. liepos 30 d. sutartimi dėl teisių ir pareigų perleidimo SIA (duomenys neskelbtini) (atstovaujama A. P.) perleido ieškovui A. P. visas teises ir pareigas, kylančias iš SIA (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. sudarytos Sutarties (9 b. l.).
16. Atsakovė 2020 m. sausio 28 d. pervedė ieškovui 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai apmokėjimas už prekes įmonei SIA (duomenys neskelbtini) (11 b. l.) ir 2020 m. sausio 29 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ieškovui pranešė, kad apmokėta 1 000 Eur (10 b. l.).
17. Ieškovo advokatas 2023 m. rugsėjo 7 d. el. laišku atsakovei pateikė raginimą sumokėti skolą ir nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi 23 650,74 Eur pagal sąskaitą 2019-07-17; ragino susisiekti su advokatu arba su direktoriumi A. P. (13 b. l.).
18. Remiantis viešais duomenimis, SIA (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. 40003464613) 2019 m. vasario 13 d. yra likviduota ir išregistruota iš Latvijos įmonių registro (https://i(duomenys neskelbtini); https:// (duomenys neskelbtini)). Tačiau byloje nėra oficialių rašytinių įrodymų šiam faktui patvirtinti ar paneigti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantė nurodo, kad teismas tenkino ieškinį pagal neegzistuojančią reikalavimo teisę. Ieškovas teismui pateikė suklastotą dokumentą. Reikalavimo perleidimo sutarties data nurodyta – 2019 m. liepos 30 d., tačiau Latvijos įmonių registro duomenimis ((duomenys neskelbtini)) SIA (duomenys neskelbtini) yra išregistruota 2019 m. vasario 13 d. (angliškai „Excluded from the register 13.02.2019“). Išregistruota įmonė negali sudaryti jokių sandorių, šiuo atveju – praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po išregistravimo. Ši aplinkybė vienareikšmiškai įrodo, kad ieškovo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti. Neegzistuojančios reikalavimo teisės negali būti ginamos teisme.
20. Ieškovas nurodo, kad apeliantė nepagrindė teiginio, jog reikalavimų perleidimo sutartis yra neegzistuojanti įvertinus tai, jog tokias reikalavimo teises perleidusi įmonė buvo išregistruota anksčiau, nei sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis. Remiantis apeliantės teiginiu, suklastota turėtų būti ir Tiekimo sutartis sudaryta 2019 m. liepos 19 d., tačiau apeliantė šios sutarties teisėtumo neginčija.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą kildina iš 2019 m. liepos 30 d. sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria SIA (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui A. P. visas teises ir pareigas, kylančias iš SIA (duomenys neskelbtini) su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. sudarytos Sutarties (b. 9 l.).
22. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti ((duomenys neskelbtini)), kad SIA (duomenys neskelbtini) išregistruota/ likviduota 2019 m. vasario 13 d.
23. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad buvo SIA (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius; kad atsakovė siūlė grąžinti ieškovui prekes su sąlyga, kad atsakovė bus neskolinga ieškovui. Atsakydamas į klausimą, kodėl reikėjo įmonei SIA (duomenys neskelbtini) sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ieškovas paaiškino, kad įmonė uždarinėjo savo parduotuves Latvijoje; tuo metu prekės buvo ne parduotuvėse, o sandėlyje, atsakovę jos sudomino; atsakovei buvo padaryta nuolaida; atsakovė pasiėmė visas prekes pardavinėti Lietuvos rinkoje. Atsakovės atstovas uždavė klausimą, ar šiai dienai SIA (duomenys neskelbtini) Latvijoje vykdo ūkinę komercinę veiklą (garso įrašas nuo 31 min. 17 s.), ieškovas atsakė, kad šiai dienai veiklos įmonė nevykdo. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, ar įmonė uždaryta dėl bankroto, atsakė, kad nevykdant veiklos įmonės veikla buvo tiesiog sustabdyta.
24. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
25. Iš byloje pateiktų Latvijos įmonės SIA (duomenys neskelbtini) vardu sudarytų sutarčių – 2019 m. liepos 19 d. prekių tiekimo sutartis su atsakovu ir 2019 m. liepos 30 d. sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis su buvusiu įmonės direktoriumi (ieškovu) – matyti, kad šios sutartys sudarytos praėjus penkiems mėnesiams po to, kai ši įmonė buvo išregistruota iš Latvijos įmonių registro (2019-02-13). Šias sutartis SIA (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė ieškovas A. P.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, ar abiejų sutarčių sudarymo metu juridinis asmuo SIA (duomenys neskelbtini) egzistavo.
26. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išregistravus juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, jo civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas pasibaigia. Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, veikla nutrūksta, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos kitų subjektų (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį). Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių argumentų, paaiškinimų dėl SIA (duomenys neskelbtini) išregistravimo momento, vertinant šios įmonės teisę sudaryti prekių tiekimo sutartį ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsikertant į atsakovės apeliacinį skundą.
27. Juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo būdas, reiškia, jog juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Esant normaliai situacijai, išregistruotas juridinis asmuo yra pasibaigęs, jo nebėra, nėra jo turto, negali būti ir jokių tokio asmens teisių ir pareigų.
28. Tai, kad viena iš sandorių šalių jų sudarymo metu jau neegzistavo (pirminė kreditorė SIA (duomenys neskelbtini) 2019-02-13 išregistruota/likviduota), nesudaro pagrindo esant CK 1.78 straipsnyje nustatytiems pagrindams nepripažinti sandorio/ių negaliojančiu/ais ir tuo pačiu įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar jis pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus aplinkybei, kad SIA (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo, teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, nuo kurio momento ir kokiu teisiniu pagrindu juridinis asmuo nebevykdo veiklos, ar tiekimo sutarties sudarymo metu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu SIA (duomenys neskelbtini) nebuvo išregistruota (turėjo subjektiškumą) ir ar turėjo teisę sudaryti sandorius (galėjo būti civilinių teisinių santykių subjektu), taip pat sudaryti atsakovei galimybę pareikšti savo procesinę poziciją dėl šių naujų faktinių aplinkybių pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste, išaiškinant teisę reikšti atitinkamą reikalavimą dėl niekinio sandorio ir jo teisinių pasekmių taikymo (lot. ex injuria non oritur jus). Minėtų aplinkybių nenustatymas ir neįvertinimas galimai turėjo įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, kadangi teismas ieškinį tenkino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Aptariamu atveju, bylos iš esmės neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali perimti pirmosios instancijos teismo funkcijų ir įvertinti tik apeliaciniame procese pateiktų reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, kadangi tokiu atveju su sprendimu nesutinkanti šalis prarastų galimybę teikti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti nustatyta juridinio asmens SIA (duomenys neskelbtini) būsena (subjektiškumas) 2019 m. liepos 19 d. tiekimo sutarties ir 2019 m. liepos 30 d. sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo sudarymo metu, kurių pagrindu ieškovas kildina ieškinio reikalavimus; įvertinta juridinio asmens teisė sudaryti sandorius (būti civilinių teisinių santykių subjektu), paaiškėjus aplinkybei dėl jo išregistravimo sandorių sudarymo metu ir iš to kylančios pasekmės; įvertintas ieškinio pagrįstumas 2019 m. liepos 19 d. tiekimo sutarties ir 2019 m. liepos 30 d. sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo kontekste ir šių sandorių sukeliamos pasekmės.
32. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Civilinę bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, jis perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.