Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12486-962/2024, pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, E. B., Transporto ir eismo organizavimo skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, J. T., R. M. dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2024 m. gegužės 16 d. buvo gautas ieškovo L. K. ieškinys dėl nuolatinio reketo ir nelojalumo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus UAB „Kauno autobusai“, E. B., Transporto ir eismo organizavimo skyrių, Kauno miesto savivaldybės administraciją, J. T. ir R. M. grąžinti ieškovui 1 085 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodė, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų pagrindų nukrypti nuo rašytinės atskirojo skundo nagrinėjimo formos, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas pateikė teismui elektroninį laišką, gautą iš atsakovo E. B., bei papildomus paaiškinimus.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-434-330/2023).

14. Teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateiktais įrodymais ieškovas (apeliantas) siekia įrodyti ieškinį, kurio pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, tačiau atsisakė priimti CPK nustatytu procesiniu pagrindu. Taigi, šiuo atveju ieškinio (ne)pagrįstumo klausimas nėra apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus įrodymus kaip neturinčius tiesioginio ryšio su nagrinėjamu klausimu dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, kuriais buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atskirojo skundo

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas L. K. 2024 m. gegužės 16 d. pateikė teismui ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovus grąžinti ketvirtadalį jiems sumokėtos sumos – 1 085 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. balandžio 15 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jam 2,35 Eur už pasisavintą transporto kortelę ir už kelionės apmokestinimą. Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas nuolatinio bilieto su nuolaida (moksleivio, studento, neįgalaus asmens) pirkimui išleido 4 340 Eur. Pastaruosius trejus metus atsakovas, pasitelkęs UAB „Dorsimus“, vykdo nuolatinį ieškovo reketavimą ir riboja ieškovui teisę naudotis viešosiomis paslaugomis.

18. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovas prieš tai ne kartą buvo kreipęsis į teismus su tokiais reikalavimais, jam ne kartą buvo nustatyti terminai pareiškimų trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas tokių nutarčių apeliacine tvarka neskųsdavo ir dėl to tokios teismų nutarys turi būti įvykdytos.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2024 metais ieškovas L. K. su ieškiniu dėl pinigų grąžinimo buvo kreipęsis vieną kartą, tačiau ne į bendrosios kompetencijos teismus, o į Regiono administracinį teismą (administracinė byla Nr. I2-7939-535/2024). Teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Iš minėtos teismo nutarties nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis apeliantas tuomet grindė skundo reikalavimus. Be to, ieškovas buvo pateikęs ieškinį atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl žalos atlyginimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, kadangi pastarasis nepašalino Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

21. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų negalima spręsti, kad ieškovas būtų pareiškęs analogiškus ieškinius kaip šioje byloje, ir kad jie buvo pateikti bendrosios kompetencijos teismui. Todėl teismo išvada, kad apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta pareiga kreipiantis į teismą pateikti tinkamai paruoštą procesinį dokumentą ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį yra nepagrįsta.

22. Atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1116/2011, kurioje nurodyta, kad jeigu CPK numato galimybę skųsti teismo nutartį, ar tokios nutarties dalį, o asmuo teise paduoti atskirąjį skundą nepasinaudoja, tai tokios teismo nutarties, ar jos dalies, kuri galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, bet nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, pagrįstumo klausimas iš naujo nespręstinas ir ji turi būti privalomai vykdoma; taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-957-464/2019, 18 punktu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja, nustatydama, pasak apeliantės, nepagrįstus trūkumus, suvaržė asmens teises į teisminę gynybą. Nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, apeliantė ir neskundė, todėl joje pateikti išaiškinimai bei įpareigojimai jai yra privalomi (CPK 18 str.).

23. Vertinant aptartų teismo nutarčių ginčijamų klausimų pobūdį akivaizdu, kad vadovautis paminėtomis aukštesnės instancijos teismo nutartimis nėra pagrindo, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir paminėtų bylų ne tik faktinė, bet ir teisinė sprendžiamų klausimų kvalifikacija. Civilinėje byloje Nr. 2-1116/2011 pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. priėmė nutartį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Tokios nutarties ieškovas apeliacine tvarka neskundė, o apskundė teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį, kuria dalis ieškinio reikalavimų, už kuriuos nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, buvo palikti nenagrinėti. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-957-464/2019 pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti ir kurios ieškovė neskundė, bet pateikė teismui patikslintą ieškinį. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, konstatuodamas, kad 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje išvardinti ieškinio trūkumai, kliudę jį priimti, nebuvo pašalinti.

24. Taigi, minėtose bylose pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamas nutartis, kuriose nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kitu procesiniu pagrindu, numatytu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

25. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas).

26. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

27. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 38 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tiksliai ir aiškiai nesuformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, kad ieškinio reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio, iš jo neaišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovas grindžia savo reikalavimą, be to ieškovas nėra sumokėjęs atitinkamo dydžio žyminio mokesčio. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK 80 straipsnio, 111 straipsnio, 135 straipsnio reikalavimų, dėl to ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

29. Taigi, kitaip tariant, teismas savo nutartyje nurodė ieškinio trūkumus, tačiau niekaip nepagrindė savo išvados, kodėl toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Kaip matyti ir ieškinio, apeliantas siekia iš atsakovų prisiteisti piniginę kompensaciją, akivaizdu, kad ieškinys yra su trūkumais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nėra pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje nuspręsti dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo ar kitų aplinkybių, kurios ieškovui nesukeltų teisinių padarinių.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

31. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės siejamas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, tačiau tai bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1222-370/2022).

32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo L. K. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, prieš tai nenustatęs ieškinio trūkumų bei nenurodęs, kokio dydžio žyminį mokestį ieškovas turi sumokėti. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos 2024 m. gegužės 22 d. nutarties priėmimą. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškovo L. K. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

33. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 161 ir 302 straipsniais, teismas pasiūlo apeliantui L. K. pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese, t. y. jis turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į kvalifikuotus teisininkus, kad jo interesus atstovautų advokatas. Be to, esant pagrindui, ieškovas dėl teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis ir į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, esantį adresu Kęstučio g. 21, Kaunas, tel. +370 700 00 177.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.