- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2-957-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00112-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apygardos teismo
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. M. įgalioto asmens A. K. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-400-280/2019 pagal A. K. T., kaip ieškovo G. M. atstovės, ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Žydrūnas Bertašius ir Jolanta Gailevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. K. T. 2019-02-28 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 2-5), prašydama priteisti 10 000 000 Eur žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-01 nutartimi (b. l. 164-165), kuria buvo prašoma spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui, 2019-03-12 nutartimi (b. l. 167-168) bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kadangi, nusišalinus Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, šiame teisme nebeliko teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą.
3. Panevėžio apygardos teismas 2019-04-08 nutartimi (b. l. 180-181) nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Visų pirma teismas pažymėjo, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kieno naudai reiškiamas reikalavimas byloje – G. M. ar A. K. T., todėl įpareigojo patikslinti ieškovą; tuo atveju, jei A. K. T. veikia kaip ieškovo G. M. atstovė, pateikti jos įgalinimus patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę nurodyti ir aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, susijusias su byloje reiškiamais reikalavimais, konkrečius kiekvieno iš atsakovo veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ir konkretų jos dydį, kiek ir kokio dydžio turtinės ar neturtinės žalos reikalaujama iš kiekvieno atsakovo.
4. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kaip kvalifikuotinos aplinkybės, susijusios su 4 054,68 Eur (14 000 Lt) mokesčių grąžinimu, ar šį mokestį prašoma priteisti, jei taip – iš ko. Taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu į bylą įtraukti tretieji asmenys, kaip jie yra susiję su nagrinėjama byla ir kokią įtaką jų teisėms bei pareigoms gali turėti teismo sprendimas. Teismo vertinimu, nesant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui ir pagrindui, neįmanoma nustatyti net mokėtino už reikalavimus žyminio mokesčio dydžio. Terminas ieškinio trūkumams pašalinti nustatytas iki 2019-04-29.
5. Panevėžio apygardos teisme 2019-04-30 buvo gautas patikslintas ieškinys (b. l. 185-190). Jame A. K. T. nurodė, kad ji siekia apginti savo sūnaus, kuris yra reketuojamas, interesus. Patikslintame ieškinyje dėstomos aplinkybės, susijusios su A. K. T. darbo patirtimi, mokėtais mokesčiais, žemės nuomos mokesčio permoka, Europos Sąjungos lėšų, skirtų nuotekų sistemų renovacijai, panaudojimu ne pagal paskirtį, G. M. verslo žlugdymu, atsakovų vadovų galimais neteisėtais veiksmais, netinkama nuotekų tinklų priežiūra, nepagrįstų sąskaitų už gyvatuką siuntimu, teisėjų veiksmų neteisėtumu. Teigiama, kad ginčo esmė ir jo faktinis pagrindas išdėstyti ieškinio prieduose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2019-05-07 nutartimi (b. l. 197-199) ieškinį atsisakė priimti.
7. Teismas pripažino, kad 2019-04-08 nutartyje išvardinti ieškinio trūkumai, kliudę jį priimti, nebuvo pašalinti. Nebuvo patikslintas ieškinio dalykas – kiek ir iš kurio atsakovo ir už kokius konkrečius neteisėtus veiksmus reikalaujama priteisti turtinės žalos atlyginimą, nedetalizuotas reikalavimas dėl mokesčių grąžinimo, neaišku, ar prašoma jį priteisti, jei taip, iš kurio atsakovo. Nedetalizuotas reikalavimas dėl 10 000 000 Eur žalos atlyginimo. Be to, nebuvo patikslintas ir ieškinio pagrindas, nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas. Galiausiai A. K. T. nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ji gali būti ieškovo G. M. atstove teisme.
8. Teismas pažymėjo, kad, priėmus tokį ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims nebūtų aišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti bei įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2, 12, 142, 185 str.).
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pakartojo, kad ir patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokiu pagrindu į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai. Neaišku, kaip šie teisėjai susiję su atsakovais ir kokią įtaką jų teisėms bei pareigoms gali turėti išnagrinėta byla.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovo G. M. atstovė A. K. T. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019-05-07 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nesigilino į bylos medžiagą, tokiu būdu neatlikdama jai pavestų pareigų, pažeisdama Konstituciją ir sulaužydama priesaiką. Teisėja sąmoningai ir tyčia suvaržė teisę į teisingą teismą, tokiu būdu padarydama žalą valstybei.
10.2. Teismas, susipažinęs su medžiaga dėl reketo ir suklastoto dokumento, turėjo ją perduoti prokuratūrai, o ne vykdyti nusikalstamą veiką ir šiuos duomenis nuslėpti.
10.3. Ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su sklypo kainos nustatymu, potvyniais, kelių nepriežiūra, dėl kurių buvo sąmoningai žlugdomas G. M. verslas, į ieškovą nukreiptą savivaldybės reketą, patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas nepagrįstai ignoravo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė kreiptis į teismą dėl jų teisių ir interesų gynybos. Tačiau Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant užtikrinti visiems asmenims vienodas teises naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detalizuota CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento (ieškinio, skundo, pareiškimo) pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019-04-08 nutartimi pripažino, kad tokio turinio procesinis dokumentas, kokį buvo pateikusi ieškove save įvardijusi apeliantė, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, taip pat nustatė terminą apeliantei šio procesinio dokumento (ieškinio) trūkumams ištaisyti. Teismo vertinimu, ieškinys ne tik neatitiko bendrųjų jo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, bet net nėra aišku, kurio asmens naudai jis yra pareikštas – ar jį pasirašiusios apeliantės, ar G. M., kurio išduotas apeliantei įgaliojimas pateiktas kartu su pradiniu ieškiniu. Apeliantė patikslinto ieškinio įžanginėje dalyje nurodė, kad ieškinys reiškiamas ieškovo D. M., jį pateikiant per pagal įgaliojimą veikiančią jo motiną A. K. T..
13. Visų pirma aptartina apeliantės galimybė atstovauti D. M.. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, CPK 56 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti fizinio asmens atstovai pagal pavedimą. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
14. Apeliantė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė 2015-10-09 įgaliojimą (b. l. 20, 95), kuriuo, be kita ko, G. M. jai suteikė įgaliojimus sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu ir / ar advokato padėjėju dėl jo interesų atstovavimo visose bylose, suteikiant atstovui visas dalyvaujančių šiose bylose asmenų teises, suteikiant teisę atlikti jo vardu visus procesinius veiksmus, iš jų, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismo sprendimą ir nutartį apeliacine, o taip pat ir kasacine tvarka, pateikti vykdomuosius dokumentus išieškojimui, nutraukti šias sutartis, tam tikslui gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, jų dublikatus, atstovauti jo, kaip skolininko ir kreditoriaus, interesus.
15. Taigi, iš aptarto įgaliojimo turinio matyti, kad apeliantei suteikta teisė pasirašyti G. M. vardu ir interesais atstovavimo sutartis su advokatais, tačiau negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jai suteikiami įgaliojimai būti jo atstove teisme. Juo labiau, ką teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vien įgaliojamas, nesant pateiktų įrodymų, kad apeliantė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir nesuteikia teisės būti atstovu teisme. Vien ši aplinkybė teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti neįgalioto asmens pateiktą ieškinį, net nepriklausomai nuo jo turinio atitikties CPK 135 straipsnyje išdėstytiems reikalavimams, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
16. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad procesas pagal pareikštą ieškinį negali būti pradėtas, pagrįstai padarė dar ir nustatęs, kad nei iš pradinio, nei iš patikslinto ieškinio turinio nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nėra aišku, kaip pateikti jį pagrindžiantys įrodymai koreliuoja su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis (CPK 135 str. 1 d. 2-3 p.). Šalindama pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, apeliantė tik fragmentiškai išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su nuotekų šalinimo sistemų įrengimu, žemės mokesčio mokėjimu, Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimu ir kt., tačiau nebuvo nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) išdėstyti faktai, įvykiai, pirminiame ieškinyje minimų asmenų veiksmai, iš kurių būtų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atliktus veiksmus apeliantė laiko neteisėtais ir padariusiais žalą.
17. Apeliantė patikslintame ieškinyje iš esmės nepateikia jokių faktų, nenurodo ir nedetalizuoja aplinkybių, sąlygojusių žalos atsiradimą, reikalavimus dėl milijoninės žalos atlyginimo pagrįsdama vien savo asmeniniais vertinimais ir samprotavimais. Todėl akivaizdu, kad ieškinio faktinis pagrindas taip ir liko neatskleistas (neįmanoma suprasti, iš kokių ir kokiomis aplinkybėmis atliktų atsakovų veiksmų apeliantė kildina žalą). Ieškinyje pateikti abstraktūs atsakovų veiksmų visumos vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti ieškinio faktinį pagrindą ir pagal tokį ieškinį iškelti bylą.
18. Dėl to, kas paminėta, atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja, nustatydama, pasak apeliantės, nepagrįstus trūkumus, suvaržė asmens teises į teisminę gynybą. Nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, apeliantė ir neskundė, todėl joje pateikti išaiškinimai bei įpareigojimai jai yra privalomi (CPK 18 str.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantei buvo nustatytas pakankamas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kuris jos prašymu buvo dar ir pratęstas iki 2018-04-16.
19. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus ir nevertindamas su ieškiniu pateiktų įrodymų, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad nėra aiškus ieškinio faktinis pagrindas, kitokios išvados dėl apeliantės paduoto ieškinio turinio nesuponuoja. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 str.), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Taigi, būtent į bylą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga suformuluoti savo reikalavimą, jo faktinį pagrindą, ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ši pareiga, o tuo pačiu ir įrodinėjimo našta, turėtų būti perkelta bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu skundo argumentai, kuriais keliamas klausimas dėl teismo pareigos informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimų neteisėtų veiksmų, nepatenka į civilinio proceso ribas.
20. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, priėmus apeliantės paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, ir jų procesinės teisės neabejotinai būtų suvaržytos, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, taigi proceso dalyvių lygiateisiškumo principas (CPK 2, 12, 17, 142, 185 str.).
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, kas reiškia, kad pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodydama jokių konkrečių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių nepagrįstumu.
22. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo argumentai (iš esmės jų nebuvimas) nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.