- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1222-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01394-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės R. M. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. lapkričio 3 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 67 500 Eur turtinę žalą ir 100 000 Eur neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad žala, kurią prašo atlyginti ieškovė, atsirado dėl neteisėtų teisėjų ir teismo veiksmų nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-1102-406/2012.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3230-562/2022 atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė teikia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau ieškovė iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir tų aplinkybių jai nepalankų teisinį įvertinimą, nors kitoks jos nurodomų bylų aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancine teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes ieškovė ieškinį pateikė vadovaudamasi CK 6.272 straipsnio 2, 3 dalimis, bei 6.271 straipsniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų ir teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą atlyginimo, o pagal aktualią teismų praktiką, ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
10. Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantė pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį apeliantės ieškinį, nurodė, kad ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvertinimo / peržiūrėjimo, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti paduotą ieškinį, taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Apeliantė, skųsdama teismo atsisakymą priimti ieškinį, iš esmės nurodo, kad ieškinys teikiamas dėl neteisėtais teisėjų veiksmais apeliantei padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl jų procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė 2011 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą su kiemo įrenginiais ir dvidešimt penkis arus žemės (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 pareiškimą atmetė (Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-167-555/2012 Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą).
12. Apeliantė taip pat 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. 7 SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius sutvarkyti ir išduoti žemės sklypo nuosavybės dokumentus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 000 Lt (2 896,20 Eur) turtinės žalos ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. IK-1102-406/2012 apeliantės skundą atmetė kaip nepagrįstą. (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-333/2013 Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą).
13. Ieškinį sudaro du pagrindiniai privalomieji elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Akivaizdu, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandų bylos nagrinėjimą.
14. Kaip jau buvo minėta, reiškiant ieškinį ieškovei tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės pareikšto ieškinio matyti, kad ji suformulavo ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedama su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. IK-1102-406/2012 (nutarties 11, 12 punktai). Taigi ieškinyje apeliantė kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tai, kokius teisėjų veiksmus apeliantė nurodo kaip neteisėtus, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi, dėl apeliantės ieškinio pagrįstumo, t. y. ar jos nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip neteisėti teisėjų veiksmai, ar iš tiesų apeliantė siekia tik civilinės ir administracinės bylų peržiūrėjimo, bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti.
16. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė tinkamai įgyvendina, jos manymu, savo pažeistas teises, todėl jos pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad apeliantės pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme, padarė klaidingą išvadą.
17. Pažymėtina, kad vien tai, jog kitose civilinėse bylose apeliantei ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį dėl žalos atlyginimo, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.