Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-1046/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
1-67-1046/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09798-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
E. V.
Civilinis atsakovas
ADB
Nukentėjusysis
V. P., L. P., M. K., A. K., M. V. K., S. J., N. P., K. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-1046/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09798-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,kaltinamajam E. V., jo gynėjams advokatams Ž. R., K. R.,civilinio atsakovo ADB(duomenys neskelbtini) atstovei K. U.,nukentėjusiesiems V. P., L. P., M. K., A. K., M. V. K., jų atstovui advokatui R. V.,nukentėjusiajam S. J.,nedalyvaujant nukentėjusiesiems N. P., K. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. V. 2020 m. kovo 7 d., apie 18.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus – (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią pirmoje eismo juostoje praleisti pėsčiųjų sustojo ta pačia kryptimi važiavęs automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. P., privalėdamas sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusias pėsčiąsias V. K. ir R. A. U., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai V. K. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktoje, odos nubrozdinimais veide, įspaustiniu kaktikaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; liemens sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais liemens srityje, kraujosruvomis nugaros, krūtinės minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio, dešinio raktikaulio, abipusiais šonkaulių lūžiais, širdies, dešinio ir kairio plaučių, blužnies, kepenų plyšimais; dešinio ir kairio žastikaulių, dešinio ir kairio šlaunikaulių, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai; gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, stuburo atsidalinimas per sąnarinę jungtį tarp krūtinės 11-12- to slankstelių, ir ji mirė nuo stuburo kaklinės dalies atsidalinimo nuo pakauškaulio su pilnu nugaros smegenų nutraukimu ir širdies plyšimu, bei buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios R. A. U. sveikata – jai nustatyta kraujosruva kakle, odos nubrozdinimai kairės blauzdos ir čiurnos išorinėje pusėje, kairio žastikaulio apatinės dalies atviras lūžis.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 7 d., apie 18 val. vakaro, mieste buvo su susitikęs su draugu I. Z. ir po to jį vežė namo. Važiavo didesniu negu leistinas greitis, bet mano, kad labai daug neviršijo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta iš dešinės išvažiavo automobilis Passat ir jis (kaltinamasis), išsigandęs staigiai išvažiavo į antrą eismo juostą. Tuo metu ant kelio žmonių nematė. Pamatė tik prieš pat perėją. Kai pamatė, bandė išvengti tragedijos, suko vairą į kairę ant atitvaro, bet buvo per vėlu. Tada iš karto skambino greitajai pagalbai ir policijai, pribėgo prie nukentėjusiųjų. Po įvykio ieškojo nukentėjusiųjų per policiją, norėjo dalyvauti laidotuvėse, bet policijoje pasakė, kad jo nenori matyti. Labai gailisi dėl įvykio, pačiam tai irgi yra didelė tragedija. Prisimena tą vaizdą kiekvieną dieną. Bandė padėti nukentėjusiajai A. U. dėl reabilitacijos sanatorijoje, bet nepavyko, nes dėl Covid-19 sanatorijos kol kas lankytojų nepriima. Galės padėti dabar ar ateityje, apmokės reabilitacijos išlaidas. Nukentėjusiajai V. P. atlygino 1300 Eur. Sutinka, kad ši suma būtų panaudota A. U. reabilitaciniam gydymui. Prieš tai 500 eurų pervedė nukentėjusiajai L. P.. Norėjo padėti nukentėjusiai mergaitei. Po šio įvykio padarė išvadas, pasikeitė pats – dirba, sumokėjo visas baudas. Yra kelis kartus baustas už kelio ženklų nepaisymą, atrodo, vieną kartą už greitį, dar vieną kartą už avariją. Dėl civilinių ieškinių dydžio sutinka, jie pagrįsti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

Iš nukentėjusiosios V. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog V. K. yra jos mama. Be jos mama turi sūnų N. P., kuris apie 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini), ir dukrą R. A. U., kuri iki eismo įvykio gyveno kartu mama, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur kartu su jomis gyveno mamos draugas S. J.. Kartu su mama ir sese iki 2019 m. spalio ar lapkričio mėnesio, tiksliai neprisimena, gyveno ir pati, o šiuo metu yra persikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Su mama palaikydavo labai gerus ir glaudžius santykius, kiekvieną dieną susiskambindavo, dažnai grįždavo į (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 7 d. vakare paskambino mamos sesuo L. P., kuri pasakė, jog neseniai įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis partrenkė mamą bei sesę. Teta taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu mama žuvo, o sesė buvo sužalota, daugiau nieko nepasakojo, nes nieko nežinojo. Sužinojusi apie įvykusį eismo įvykį, grįžo į (duomenys neskelbtini) prisidėti prie mamos laidojimo ir aplankyti ligoninėje gydomos sesers. Dėl eismo įvykio metu žuvusios mamos yra padaryta moralinė ir turtinė žala. Nuo 2020 m. birželio 4 d. jai buvo laikinai priskirta sesės R. A. U. globa, iki tol, kol bus priskirta jos nuolatinė globa broliui N. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (laikina globa gyvenančiam kitoje šalyje negalima), todėl šio tyrimo metu nepilnametę R. A. U. atstovaus ji. R. A. U. sveikata šiuo metu gerėja. Kadangi po įvykio sesuo sakė, kad prisimena tik tai, jog su mama ėjo į bažnyčioje vykstančias vakarines mišias, o daugiau visiškai nieko, todėl mano, jog geriausia būtų R. A. U. neapklausinėti ir nepriminti jai to, kas įvyko, nes nieko reikšmingo ji papasakoti negalės. R. A. U. dėl žuvusios mamos ir dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu yra padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 50-53, 56-59).

Iš nukentėjusiosios L. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog V. K. buvo jos sesuo. Dar turi du brolius K. K. ir M. K.. Su seserimi bendraudavo labai artimai, kiekvieną savaitgalį važiuodavo pabūti pas tėvus į kaimą. Apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo V. K., ir buvo sužalota šios dukra R. A. U., sužinojo iš V. K. sugyventinio S. J., kuriam pranešė policijos pareigūnai. Tai sužinojusi kartu su savo buvusiu vyru ir V. K. sugyventiniu S. J. nuvažiavo į policiją, kur paaiškino, kad V. K. ir R. A. U. partrenkė automobilis joms einant per pėsčiųjų perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Dėl žuvusios sesers padaryta moralinė ir turtinė, susijusi su laidotuvėmis, žala, dėl kurios kreipsis į sesę partrenkusio automobilio draudimo bendrovę. R. A. U. tėvas yra R. U., kuris visiškai neaugino savo dukros ir su V. K. ir R. A. U. negyveno jau kelerius metus. Po eismo įvykio R. U. pareiškė norą globoti R. A. U., nors prieš tai su ja beveik nebendravo, todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnametės globos perdavimo jai (L. P.) arba R. U.. Atsižvelgiant į tai, kuriam bus paskirta nepilnametės globa, tas ir atstovaus vaiko interesus tyrimo metu (1 t., b. l. 80-83).

Iš nukentėjusiojo N. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog V. K. buvo jo mama, su kuria bendraudavo labai artimai. Nors pats gyvena (duomenys neskelbtini), bet su mama dažnai susiskambindavo per socialinius tinklus, mama kartais atskrisdavo į (duomenys neskelbtini) ir šiek tiek pabūdavo kartu. Dėl žuvusios mamos padaryta moralinė ir turtinė žala (turtinė žala susijusi su patirtomis išlaidomis dėl grįžimo į Lietuvą), todėl pageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl padarytos žalos jau kreipėsi į mamą partrenkusio automobilio draudimo bendrovę (1 t., b. l. 90-92).

Iš nukentėjusiojo M. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog V. K. buvo jo vyresnioji sesuo, su kuria bendraudavo labai artimai, nuo 16 metų iki 19 metų gyveno pas ją, ji jam buvo kaip mama. Dėl žuvusios sesers padaryta moralinė žala, dėl kurios atlyginimo kita sesuo L. P. jau kreipėsi į V. K. partrenkusio automobilio draudimo bendrovę, todėl pageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 100-102).

Iš nukentėjusiosios A. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog V. K. buvo jos dukra, su kuria palaikydavo labai artimus santykius. Pas ją su vyru į kaimą dukra atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį. Su dukra buvo sutarę, jog, kai pasens, dukra apsigyvens kartu su jais, juos prižiūrės ir slaugys iki mirties. Dėl žuvusios dukros padaryta moralinė žala, dėl kurios atlyginimo jos kita dukra L. P. jau kreipėsi į V. K. partrenkusio automobilio draudimo bendrovę, todėl pageidauja byloje būti pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 110-112).

Iš nukentėjusiojo M. V. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog V. K. buvo jo dukra, su kuria bendravo labai artimai, ji kartu su savo dukra R. A. U. pas jį ir jo žmoną A. K. atvažiuodavo labai dažnai. Dėl žuvusios dukros jam yra padaryta moralinė žala, dėl kurios atlyginimo jo kita dukra L. P. jau kreipėsi į V. K. partrenkusio automobilio draudimo bendrovę, todėl pageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 120-122).

Iš nukentėjusiojo S. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog V. K. buvo jo sugyventinė. Su ja susipažino 2018 m. birželio mėnesį. Nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai buvo labai artimi ir geri. V. K. padėjo prižiūrėti ir auginti šios dukrą R. A. U.. Visi labai gerai sutardavo ir buvo laimingi. 2020 m. kovo 7 d., apie 17.45 val., V. K. su savo dukra iš namų išėjo į Katedrą ir paprašė po to jas pasiimti automobiliu. Sutartu laiku atvykęs prie Katedros laukė V. K., tačiau išėjo visi žmonės, o V. K. nebuvo. Nesuprato, kas vyksta, pradėjo rašyti V. K. žinutes, bet ši neatrašė. Grįžo į namus, tačiau ten V. K. nebuvo. Paskambino, tačiau niekas neatsakė. Po kokio pusvalandžio paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia atvykti į policiją, tačiau nesakė dėl ko. Atvykus į policiją pasakė, kad V. K. žuvo eismo įvykio metu. Dėl savo sugyventinės V. K. žūties patyrė moralinę žalą, labai dėl to išgyvena, kiekvieną rytą apie ją galvoja, visur ją mintyse mato. Nuvažiavęs į sodą, visur mato jos prisilietimus, nes ji ten viską puoselėjo. Yra informuotas, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš. Kai žinos, kokią sumą sumokės draudimo bendrovė, tada ir nuspręs, ar reikš ieškinį. Jeigu ieškinys bus reiškiamas, tai jį pareikš teisme (2 t., b. l. 3-6).

Iš nukentėjusiojo K. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog V. K. buvo jo sesuo. Kadangi buvo vyresnis už ją, tai nuo mažens rūpinosi ja, prižiūrėdavo, atiduodavo jai viską, kas geriausia. Abu jo žmonos tėvai yra mirę, todėl V. K. rūpinosi ir prižiūrėjo jų kapus. Jis į (duomenys neskelbtini) išvyko 2001 m. Visus tuos metus atostogas planuodavo kartu su V. K., atvažiuodavo į Lietuvą, kartu su ja ir kitais giminėmis praleisdavo atostogas, visur važinėdavo. Šią vasarą V. K. planavo atvažiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini). Taip pat su seserimi nuolat bendraudavo per socialinius tinklus. Persiųsdavo V. K. pinigų, kad jai padėtų. Kai V. K. žuvo eismo įvykio metu, dėl įvesto karantino net negalėjo atvykti į Lietuvą į sesers laidotuves. Iki šiol dar negalėjo grįžti į Lietuvą ir aplankyti jos kapo. Dėl žuvusios sesers V. K. patyrė moralinę žalą. Nesenai kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė žalos jam dar nepaskaičiavo. Civilinį ieškinį pareikš teisme, jeigu draudimo bendrovė jam pilnai neapmokės padarytos neturtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 17-20).

Iš liudytojo M. Ž. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2020 m. kovo 7 d., apie 18 val., važiavo automobiliu Skoda Octavia, valstybinio numerio neprisimena, kurį vairavo žmona, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, abu su žmona buvo prisisegę saugos diržais, žmona automobilį vairavo įsijungusi artimųjų šviesų žibintus, važiavo antra (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje buvo paliktų stovėjimui automobilių. Buvo tik ką pradėję temti, bet dar šviesus paros metas, lietus nelijo, važiuojamoji dalis atrodė sausa ir neslidi. (duomenys neskelbtini) gatvė šioje kelio atkarpoje susideda iš keturių eismo juostų, po dvi kiekviena kryptimi, kurios atskirtos skiriamąja juosta. Eismas tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje intensyvus nebuvo, priekyje jų ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Kai artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prieš pat (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kartu su žmona pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio markė buvo VW, modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Tas automobilis, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, suko į dešinę, važiavo su veikiančiais šviesos žibintais, įprastu greičiu, visiškai įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo pirmoje eismo juostoje prieš pat minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nes tuo pačiu momentu į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobiliui VW iš dešinės pusės įžengė dvi pėsčiosios. Momentu, kai automobilis VW įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmą eismo juostą, kitų netoli jo esančių ir ta pačia jo važiavimo kryptimi link jo atvažiuojančių transporto priemonių, kurioms tas automobilis galėjo sudaryti staigią kliūtį, nebuvo. Atrodė, kad viskas vyksta normaliai. Tas automobilis VW įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų (moters su vaiku), jo žmona taip pat pradėjo mažinti važiavimo greitį ir iš anksto visiškai sustojo praleisti jai iš kairės pusės einančių minėtų dviejų pėsčiųjų, nors jos buvo tik ką įžengusios į pėsčiųjų perėją ir iki kelio viduryje esančios skiriamosios juostos joms dar reikėjo praeiti pro abi priešingos krypties eismo juostas. Kaip buvo apsirengę abu pėstieji neįsidėmėjo, prisimena, jog jie ėjo vienas šalia kito, gana sparčiu tempu, ar dairėsi, nepastebėjo, vaikas ėjo moteriai iš dešinės. Pėstiesiems baigiant praeiti pro automobilio VW priekinę dalį, pastebėjo priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį Audi, kuris tuo metu važiavo apžergęs kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingos krypties pirmą ir antrą eismo juostas, atrodė, kad net nemažindamas savo važiavimo greičio artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Koks buvo automobilio Audi važiavimo greitis, tiksliai įvardinti negali, bet jam atrodė, jog tas automobilis galėjo važiuoti daugiau nei 50 km/h greičiu, ar jame buvo įjungti šviesos žibintai, neįsidėmėjo. Momentu, kai pastebėjo tą atlekiantį automobilį, iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jam buvo likęs apie 20 metrų atstumas. Toliau viskas įvyko labai staiga. Pėstiesiems einant toliau, įžengus apie 2 žingsnius į antrą (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostą, į juos trenkėsi tas atvažiuojantis automobilis Audi, kuris, atrodė, kad prieš smūgį net nepristabdė. Po smūgio automobilis Audi pralėkė pro juos ir nuvažiavo tolyn link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o pėstieji dingo iš akiračio. Su žmona pamatę, kad įvyko eismo įvykis, pavažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, joje pasuko į kairę, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten palikę savo automobilį nuėjo į įvykio vietą. Atėjęs į įvykio vietą pamatė, kad mergaitė gulėjo važiuojamojoje dalyje, apie 10 metrų atstumu nutolusi už pėsčiųjų perėjos, o moteris buvo nublokšta žymiai toliau, atstumo įvardinti negali, nes nežino, jos abi buvo be sąmonės. Tuo metu aplinkui jau buvo prisirinkusių nepažįstamų žmonių, kažkas iš jų kvietė medikus ir jiems telefonu sakė, jog mergaitė dar kvėpuoja, o moteris be gyvybės ženklų. Jis su žmona arti nėjo, tiesiog viską stebėjo būdami ant šaligatvio iki kol atvyko policijos pareigūnai, kuriems paliko savo kontaktinius duomenis. Būdamas šalia įvykio vietos matė, jog automobilis Audi buvo sustojęs gana toli už pėsčiųjų perėjos, netoli jo vaikščiojo du jaunuoliai, iš pradžių abu, o po to vienas iš jų elgėsi gana agresyviai, šūkavo ir ieškojo automobilio VW vairuotojo. Pagal tų vaikinų elgesį suprato, kad jie važiavo tuo automobiliu Audi (2 t., b. l. 31-34).

Iš liudytojos D. Ž. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2020 m. kovo 7 d., apie 18 val., vairuodama automobilį Skoda Octavia, kurio valstybinių numerių neatsimena, važiavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kartu važiavo jos sutuoktinis M. Ž., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo metu buvo apsiniaukę, kritulių nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, yra nereguliuoja pėsčiųjų perėja, o (duomenys neskelbtini) gatvė yra atskirta saugumo salele. Artėdama prie perėjos matė, kad priešpriešinėje eismo juostoje, pirmoje eismo juostoje, prie perėjos stovi sustojęs automobilis, kuris sustojo praleisti pėsčiųjų. Iš kur tas automobilis prieš tai važiavo, nematė, nes jį pastebėjo jau sustojusį, tačiau, kadangi jis stovėjo truputį pasisukęs kairiau, suprato, kad jis tikriausiai į (duomenys neskelbtini) gatvę išsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir sustojo. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo šio automobilio priekio iki pėsčiųjų perėjos, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad automobilis buvo sustojęs tam, kad praleistų pėsčiuosius. Automobilio priekinė dalis tikrai buvo įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, o ar jo koks kampas buvo likęs (duomenys neskelbtini) gatvėje ar ne, nesimatė. Kokios markės buvo šis automobilis, nekreipė dėmesio. Ji taip pat matė šaligatviu link pėsčiųjų perėjos ateinančią moterį su mergaite. Moteris ėjo mergaitei iš kairės pusės, o mergaitė buvo moters dešinėje pusėje. Jų ėjimo tempas buvo pakankamai spartus. Nors dar galėjo ir pravažiuoti per perėją, nesustodama prie jos, tačiau taip pat sustojo praleisti pėsčiųjų. Šiuo metu tiksliai neatsimena tos aplinkybės, kur tuo metu buvo mergaitė su moterimi, kai ji sustojo prie perėjos, tačiau, kiek pamena, tai jai atrodo, kad jos tuo metu nuo šaligatvio įžengė į gatvę. Sustabdžiusi savo automobilį šių einančių pėsčiųjų nestebėjo, pasižiūrėjo pro užpakalinio vaizdo veidrodį, kas vyksta už jos automobilio, ir staiga išgirdo smūgį. Pažvelgusį į ten, kur prieš tai per perėją ėjo moteris su mergaite, jau nieko nebematė, matė tik tokioje pačioje padėtyje stovintį automobilį, kuris buvo išsukęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ar šiam automobiliui buvo įjungtos artimosios šviesos, ar ne, negali pasakyti, nes į tai nekreipė dėmesio, tiesiog matė, kad automobilis stovi praleisti pėsčiųjų ir tiek. Koks automobilis partrenkė pėsčiąsias, iš kur jis važiavo, nežino, nes prieš tai jo važiuojančio nematė. Taip pat nematė ir paties partrenkimo, tik girdėjo smūgį. Tada pasuko į kairę pusę ir, įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo. Kai atėjo į eismo įvykio vietą, jau buvo prisirinkę žmonių, pagalba buvo iškviesta. (duomenys neskelbtini) gatvėje už perėjos stovėjo paliktas automobilis su būda, todėl per jį jai net nesimatė to automobilio, kuris partrenkė pėsčiasis. Matė, kad kažkoks vaikinas įvykio vietoje lakstė susiėmęs už galvos, girdėjo, kaip jis klausė, kur yra vairuotojas to automobilio, kuris buvo sustojęs pirmoje eisimo juostoje. Moteris ir mergaitė abi gulėjo be sąmonės. Ar vairuotojas, kuris partrenkė pėsčiąsias, važiavo vienas, ar ne, nežino. Po eismo įvykio to automobilio vairuotojas, kuris buvo sustojęs praleisti pėsčiųjų, buvo išlipęs iš automobilio, tačiau ar jis ką nors pasakojo ar ne, ji negirdėjo (2 t., b. l. 37-40).

Iš liudytojo A. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2020 m. kovo 7 d., apie 18 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kurioje turėjo sukti į dešinę ir toliau važiuoti (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Automobilį vairavo būdamas blaivus, prisisegęs saugos diržu, įsijungęs artimosios šviesos žibintus, vienas. Važiavo lėtai, pirma ar antra pavara, tikslaus greičio nežino, nes į (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo iš šalia jos esančio (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, kur pasuko į kairę ir toliau važiavo minėta kryptimi. Kadangi atstumas nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kurį turėjo nuvažiuoti, prieš pasukdamas į dešinę, yra apie 100-200 metrų, todėl nebuvo kur įsibėgėti. Tuo metu dar buvo šviesus paros metas, gal kiek pradėję temti, lietus nelijo, važiuojamoji dalis atrodė sausa ir neslidi. Artėdamas link minėtos sankryžos, iš anksto įjungė dešinį posūkį, labai neintensyviai mažino važiavimo greitį, apytiksliai iki 5 km/h greičio, ir, stebėdamas, ar nėra jam iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) g. atvažiuojančių transporto priemonių, kurias turėtų praleisti, važiavo toliau ta pačia kryptimi. (duomenys neskelbtini) g., ties(duomenys neskelbtini) g. sankryža, susideda iš keturių eismo juostų, po dvi kiekviena kryptimi, kurios atskirtos skiriamąja juosta, važiuodamas matė, kad jo kairėje, šiek tiek toliau nuo šios sankryžos, tikslaus atstumo nežino, pirmoje (duomenys neskelbtini) g. eismo juostoje, buvo keli stovėjimui palikti automobiliai, kiek pamena, vienas iš jų buvo krovininis autobusiukas, dėl kurio nepilnai matė antrą (duomenys neskelbtini) g. eismo juostą. Kadangi (duomenys neskelbtini) g., iš karto už (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, todėl planavo, pasukęs į dešinę, įvažiuoti į pirmą (duomenys neskelbtini) g. eismo juostą, tada pravažiuoti minėtą perėją ir tik tada persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes stovėjimui paliktų automobilių buvo ir (duomenys neskelbtini) g. pirmoje eismo juostoje už perėjos, tikslaus atstumo tarp perėjos ir tų stovėjimui paliktų automobilių nežino. Prieš pradėdamas sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. pirmą eismo juostą, jam iš kairės pusės, pirma ar antra (duomenys neskelbtini) g. eismo juosta, atvažiuojančių automobilių nematė. Toliau važiuodamas apie 5 km/h greičiu pradėjo sukti į dešinę, būdamas vairuojamo automobilio priekine dalimi įvažiavęs į pirmą (duomenys neskelbtini) g. eismo juostą ir įstrižai pasisukęs į dešinę, pastebėjo iš dešinės pusės link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos artėjančius du pėsčiuosius – moterį ir vaiką. Tik pastebėjęs minėtus pėsčiuosius, sustojo apytiksliai toje pačioje vietoje, kurioje tuo momentu buvo, jo automobilis tada stovėjo įstrižai pasisukęs į dešinę, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, dar nepilnai įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., atstumas nuo automobilio priekinės dalies iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pradžios buvo apie pusę metro. Momentu, kai jis sustojo, minėti pėstieji įžengė į pėsčiųjų perėją ir apytiksliai jos viduriu ėjo link (duomenys neskelbtini) g. viduryje esančios skiriamosios juostos. Kurioje moters pusėje ėjo mergaitė, neįsidėmėjo, įstrigo tai, kad moteris ją vedėsi, paėmusi už rankos. Matė, kad moteris eidama pro jo automobilio priekinę dalį, jam linktelėjo galva ir toliau žiūrėjo į kairę pusę. Kaip buvo apsirengusios abi pėsčiosios, neprisimena. Pėsčiosios, praėjusios pro jo automobilio priekinę dalį ir įžengusios apie vieną žingsnį į antrą eismo juostą, staiga pradėjo bėgti link kelio vidurio, kai netrukus, labai dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantis automobilis Audi priekinės dalies dešiniu kampu trenkėsi į jas. Tą akimirką jis sustingo, po smūgio mergaitė nukrito važiuojamojoje dalyje, kelių metrų atstumu už perėjos, tikslaus atstumo įvardinti negali, nes nežino, automobilis Audi su moterimi nuvažiavo tolyn. Ar prieš partrenkiant pėsčiuosius, ar iš karto po to, automobilis Audi stabdė, jis nežino, nes jokio stabdymo garso negirdėjo, o jo galinėje dalyje veikiančių stabdžių žibintų nepastebėjo. Jam atrodė, jog smūgio metu tas automobilis važiavo apie 90 km/h greičiu, ar su veikiančiais šviesos žibintais, nežino, nes jo atvažiuojančio prieš tai visiškai nepastebėjo. Po kelių akimirkų atsipeikėjo ir suprato, kas ką tik įvyko, nenorėdamas, jog jo automobilis trukdytų eismui, jį patraukė šiek tiek į šalį, įvažiuodamas atgal į (duomenys neskelbtini) g. ir sustodamas jos dešinėje pusėje, po to išlipo iš automobilio ir iš karto skambino trumpuoju pagalbos telefonu. Kalbėdamas su dispečere, jos siuntimu nuėjo prie kelyje gulinčios mergaitės, kuri tuo metu atgavinėjo sąmonę, po to, pastebėjęs žymiai toliau, tikslaus atstumo įvardinti taip pat negali, gulinčią moterį, nubėgo prie jos, kuri jau buvo be gyvybės ženklų, tik tada dar toliau už tos moters pamatė sustojusį automobilį Audi, iš kurio išlipo du ar trys vyrai, to tiksliai neįsidėmėjo, kuriems sušuko, ar jie turi proto važiuoti tokiu greičiu, tada vienas iš jų jo paklausė ar 85-90 km/h yra didelis greitis. Informavęs pagalbos tarnybas, toliau buvo įvykio vietoje, ten tie du iš automobilio Audi išlipę vyrai pradėjo ant jo šaukti, keiktis ir jam grasinti, kad jie jį mieste pagaus ir sutryps, tada vienas iš jų pradėjo jį spardyti ir stumdytis, kuris iš tų vyrų vairavo automobilį, jis nežino, nes to nematė. Vėliau atvyko medikai, kurie mergaitę nugabeno į ligoninę bei konstatavo moters mirtį, ir policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Kadangi buvo labai sukrėstas nuo to ką matė, todėl šiek tiek vėliau išėjo pėsčiomis namo (2 t., b. l. 43-46).

Iš liudytojo I. Z. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2020 m. kovo 7 d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, Panevėžyje susitiko su draugu E. V., kuris buvo su automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susitikęs su E. V., atsisėdo į automobilį ir kartu pradėjo važinėti po miestą. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, automobilį vairavo E. V.. Apie 18 val. važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Kadangi pats teisės vairuoti nėra įgijęs, neįsidėmėjo, kokiu greičiu E. V. vairavo automobilį, ar eismas (duomenys neskelbtini) g. buvo intensyvus, bei kuria tiksliai eismo juosta jie važiavo (jam atrodo, jog važiavo pirma (duomenys neskelbtini) g. eismo juosta). Jiems artėjant link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, staiga iš (duomenys neskelbtini) g., esančios jų dešinėje, į (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo automobilis VW Passat, jo valstybinio numerio neįsidėmėjo, kuris, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. pirmą eismo juostą, lėtai judėjo į priekį, tikslaus jo važiavimo greičio nežino, ar stabdė, neįsidėmėjo. Koks tuo momentu buvo likęs atstumas iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, įvardinti negali, nes to nežino. Ar automobilis VW Passat važiavo su veikiančiais šviesos žibintais, ar jame buvo įjungtas koks tai posūkio signalas, nežino, nes to nepastebėjo. Beveik iš karto, kai automobilis VW Passat įvažiavo į(duomenys neskelbtini) g., E. V. persirikiavo į antrą (duomenys neskelbtini) g. eismo juostą ir važiavo toliau. Gerai žino, jog (duomenys neskelbtini) g., iš karto už (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Momentu, kai E. V. įvažinėjo į antrą eismo juostą, jokių pėsčiųjų, einančių per minėtą pėsčiųjų perėją, nepastebėjo. Artėjant link minėtos pėsčiųjų perėjos, staiga pamatė jiems iš dešinės pusės per perėją einančią moterį, kuri, kaip jam pasirodė, buvo apsirengusi tamsiais drabužiais. Ar ta moteris eidama dairėsi, kokiu tempu ėjo, ar šalia jos tada ėjo kiti pėstieji, nežino, nes to nespėjo pastebėti. Koks tuo metu atstumas jiems buvo likęs iki perėjos, nežino, tuo pačiu momentu, kai pastebėjo minėtą moterį, pajuto, jog E. V. pasuko automobilio vairą į kairę, ar stabdė, nežino. Iš karto rankomis užsidengė veidą ir beveik tuo pačiu metu pajuto smūgį bei į jį krentančias automobilio priekinio stiklo šukes. Po kelių sekundžių nuleido rankas nuo veido ir matė, jog E. V. stabdo automobilį ir artėja prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Paties susidūrimo su pėsčiąja nematė, nes buvo užsidengęs veidą, taip pat nematė, kurioje vietoje po smūgio nukrito pėsčioji. Kokiu atstumu nutolęs nuo pėsčiųjų perėjos E. V. sustabdė automobilį, pasakyti negali, nes to nežino. Automobiliui sustojus, abu su E. V. iš karto išlipo iš automobilio. E. V. nieko nelaukdamas skambino trumpuoju pagalbos telefonu, o jis bėgo atgal link pėsčiųjų perėjos, kai apytiksliai pusiaukelėje tarp E. V. automobilio ir perėjos ant važiuojamosios dalies pamatė gulinčią partrenktą moterį, ar tada ji buvo sąmoninga ar ne, jis dėl didelio šoko neįsidėmėjo. Po kelių akimirkų dar arčiau pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios dalies pamatė gulinčią šviesiai apsirengusią mergaitę ir tik tada suprato, jog E. V. partrenkė du pėsčiuosius. Ar partrenktos moteris ir mergaitė su savimi turėjo šviesą atspindinčių elementų, neįsidėmėjo. Būdamas įvykio vietoje pamatė, jog automobilio VW Passat vairuotojas atbuline eiga įvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) g., todėl nuėjęs prie to automobilio, jo vairuotojo klausė, ką jis čia daro, o šis jam tiesiog pasakė, jog jo automobilis trukdo eismui. Vėliau atvyko keli medikų ekipažai, vienas iš jų pradėjo gaivinti partrenktą moterį, o kitas nugabeno mergaitę į ligoninę, bei policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Eismo įvykio matu nenukentėjo, nes automobilyje važiavo prisisegęs saugos diržu (2 t., b. l. 49-52).

Iš 2020 m. kovo 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis Audi A6 stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pirmoje iš pietų pusės eismo juostoje. Nuo automobilio galinės ašies kairiojo rato iki pėsčiųjų perėjos rytinio pakraščio 79,2 m. Nuo automobilio galinės ašies dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 1,9 m. Nuo to paties automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 1,3 m. Nuo automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki namo, esančio adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., šiaurės rytinio kampo išvestinės linijos 11,2 m. Nuo kojinės iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 2 m, nuo jos iki perėjos rytinio pakraščio 14 m. Nuo bato iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 2,5 m, nuo jo iki perėjos rytinio pakraščio 22,4 m. Automobilio plastmasinės detalės nuolauža yra ant pietinio šaligatvio, nuo jos iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 0,3 m, nuo jos iki perėjos rytinio pakraščio 22,4 m. Batas yra ant pietinio šaligatvio. Nuo jo iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 1 m atstumas. Nuo jo iki perėjos rytinio pakraščio 30,6 m. Automobilio veidrodėlis iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio yra 0,8 m atstumu, nuo jo iki perėjos rytinio pakraščio 37,1 m atstumas. Lavonas guli skersai važiuojamosios dalies, jo galva yra pietryčių kryptimi. Nuo lavono kojų iki važiuojamosios dalies šiaurinio pakraščio 0,4 m. Nuo lavono galvos iki važiuojamosios dalies pietinio pakraščio 5,9 m. Nuo lavono galvos iki automobilio galinės ašies kairiojo rato 27,2 m. Nuo perėjos rytinio pakraščio iki lavono galvos 52 metrų atstumas (1 t., b. l. 9-13, 14, 18-26).

Iš 2020 m. kovo 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas priekinis bamperis, nulūžęs dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodis, dešinėje pusėje įskilęs priekinis stiklas, įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, išdužęs dešinės pusės priekinis žibintas (1 t., b. l. 15-17).

Iš 2020 m. kovo 8 d. lavono apžiūros protokolo matyti, kad V. K. lavono apžiūra atliekama Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)g., UAB(duomenys neskelbtini) patalpose. Moters lavonas yra vidutinio kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus. Moters plaukai yra rudi, vilki trumpą rudos spalvos striukę, su pilkos spalvos megztu megztiniu, movi mėlynos spalvos kelnėmis. Ant kojų užmautos pilkos kojinės, be batų. Moters veidas kruvinas, galvos dešinės pusės smilkinyje kaulo deformacija (įlenkimas). Ant moters pilvo dešiniojo šono matomi nubrozdinimai (1 t., b. l. 28-35).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AYB 3073244, išduoto ADB(duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2020 m. balandžio 3 d. (1 t., b. l. 39).

Iš 2020 m. birželio 11 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp liudytojo A. P. ir įtariamojo E. V. metu kiekvienas iš jų patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 55-58).

Iš 2020 m. birželio 11 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos liudytojo M. Ž. ir įtariamojo E. V. metu kiekvienas iš jų patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 61-64).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 71/2020(05) matyti, kad V. K. mirties priežastis – eismo įvykio metu patirti nesuderinami su gyvybe kūno sužalojimai – stuburo kaklinės dalies atsidalinimas nuo pakauškaulio su pilnu nugaros smegenų nutraukimu ir širdies plyšimas. V. K. mirtis įvyko 2020 m. kovo 7 d. užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Į tai nurodo lavono tyrimo metu nustatyti su gyvybe nesuderinami kūno sužalojimai. V. K. lavono tyrimo metu nustatyti šie kūno sužalojimai, tiesiogiai nebuvę jos mirties priežastimi: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktoje, odos nubrozdinimais veide, įspaustiniu kaktikaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Liemens sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais liemens srityje, kraujosruvomis nugaros, krūtinės minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio, dešinio raktikaulio, abipusiais šonkaulių lūžiais, širdies, dešinio ir kairio plaučių, blužnies, kepenų plyšimais. Dešinio ir kairio žastikaulių, dešinio ir kairio šlaunikaulių, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžiai. Gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, stuburo atsidalinimas per sąnarinę jungtį tarp krūtinės 11-12- to slankstelių. V. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tikėtina, kad pirminis kontaktas pėsčiosios su automobiliu buvo su kaire kūno puse – kaire koja. Tam neprieštarauja poodinių kraujosruvų išsidėstymas kairės šlaunies ir kairės blauzdos išoriniuose paviršiuose, kraujosruvos kairės šlaunies minkštuosiuose audiniuose lokalizacija, kairio šlaunikaulio ir kitų kojų kaulų lūžių pobūdis. Stuburo kaklinės dalies trauma, galvos sumušimas, kairio žastikaulio ir kairės pusės šonkaulių lūžiai, širdies plyšimas galėjo susiformuoti atsitrenkiant į automobilio dalis kūno užmetimo ant automobilio variklio dangčio metu, likę kūno sužalojimai – kūno nubloškimo ir kontakto su kelio danga metu. V. K. lavono tyrimo metu kokių nors anksčiau padarytų ir su eismo įvykiu nesusijusių kūno sužalojimų nenustatyta (2 t., b. l. 87-94).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 425/2020 (05) matyti, kad R. A. U. nustatyta kraujosruva kakle, odos nubrozdinimai kairės blauzdos ir čiurnos išorinėje pusėje, kairio žastikaulio apatinės dalies atviras lūžis. R. A. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 98).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. 2020 m. kovo 7 d., apie 18.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusias pėsčiąsias V. K. ir R. A. U., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai V. K. buvo padaryti sužalojimai ir ji mirė nuo stuburo kaklinės dalies atsidalinimo nuo pakauškaulio su pilnu nugaros smegenų nutraukimu ir širdies plyšimu, bei buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios R. A. U. sveikata. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad savo noru iš dalies atlyginimo padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų priteisimo

Nukentėjusieji R. A. U., V. P., N. P., A. K., M. V. K., L. P. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji R. A. U. prašo priteisti jai 48000 Eur dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl mamos žūties, ir 10500 Eur dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl jai pačiai padaryto sveikatos sutrikdymo; nukentėjusieji V. P. ir N. P. prašo priteisti jiems po 50000 Eur neturtinei žalai dėl mamos žūties atlyginti (1 t., b. l. 125-136). Nukentėjusieji A. K. ir M. V. K. prašo jiems priteisti po 43000 Eur neturtinei žalai dėl dukters žūties atlyginti (1 t., b. l. 143-155). Nukentėjusioji L. P. prašo priteisti jai 40000 Eur, o nukentėjusysis M. K. prašo priteisti jam 44000 Eur neturtinei žalai dėl sesers žūties atlyginti (1 t., b. l. 160-167).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kaip minėta, nepilnametės nukentėjusiosios R. A. U. vardu yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, susijusios su jos sveikatos sutrikdymu, atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu R. A. U. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai – – jai nustatyta kraujosruva kakle, odos nubrozdinimai kairės blauzdos ir čiurnos išorinėje pusėje, kairio žastikaulio apatinės dalies atviras lūžis. Nukentėjusioji V. P., kuri yra nepilnametės nukentėjusiosios globėja, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. A. U. buvo atliktos trys rankos operacijos. Per paskutinę operaciją Šiauliuose buvo išimti metaliniai strypai. Mergaitė savaitę gulėjo Vaiko ir moters klinikoje Šiauliuose. Buvo taikoma pilna narkozė, po to gydė antibiotikais. Ranką gydytojai liepė stebėti, kaip ji atsistatinėja, daryti mankštas. Jeigu nebegerės, liepė kreiptis dėl reabilitacijos ir sanatorinio gydymo. Sesuo kol kas iki galo negali sulenkti rankos per alkūnę. Ištiesti gali. Sesuo mėgsta šokti. Jeigu ranka neatsistatytų, su šokiais būtų problemų. Dabar visą laiką yra baimė, kad tos rankos neužkliudytų. Taigi iš šių parodymų matyti, kad praėjus daugiau nei metams po įvykusios nelaimės, mergaitė vis dar nėra iki galo pasveikusi, nors jai buvo atliktos trys rankos operacijos. Be to, jai buvo skilęs ir kulnas. Nepilnametė nukentėjusioji iki įvykstant eismo įvykiui, lankė šokių būrelį, o jei ranka iki galo nesugis ir neatsistatys visos jos funkcijos, galimybės šokti bus apribotos ir ateityje. Akivaizdu, kad dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė tam tikrų nepatogumų, jos gyvenimo kokybė suprastėjo, dėl to turi teisę reikalauti satisfakcijos.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad R. A. U. civilinė atsakovė sumokėjo 4500 Eur neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (jau minėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, kad pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje (kai eismo įvykio sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata), paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad nepilnametė nukentėjusioji jau yra ištvėrusi tris operacijas, bet iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes sveikatai, kad nėra jokių garantijų, jog ji ateityje visiškai pasveiks ir galės užsiimti mėgstama veikla (šokiais), kad jai reikalinga reabilitacija, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismo vertinimu, šiuo atveju iš civilinės atsakovės nukentėjusiajai R. A. U. papildomai turi būti priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai R. A. U. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytina jos atstovė pagal įstatymą V. P. (CK 3.185 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl artimo žmogaus netekties, nėra abejonės, jog visi nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus žuvus V. K., nes įvykus nelaimei be mamos liko trys vaikai, iš kurių viena, t. y. R. A. U., yra nepilnametė, tėvai neteko dukters, o broliai ir sesuo – sesers. Tačiau šiuo atveju yra keliamas klausimas dėl žalos dydžio.

Nukentėjusioji V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po mamos žūties iš esmės pasikeitė gyvenimas. Turėjo pati pasiimti globoti nepilnametę seserį R. A. U.. Emocinė būklė labai sunki. Sunku tiek pačiai, tiek matyti ir sesę, kuri niekada nebegalės bendrauti su mama. Su mama santykiai buvo labai artimi. Paskutiniu metu daugiausiai bendraudavo telefonu, nes gyveno skirtinguose miestuose. Kai sužinojo apie nelaimę, buvo didžiulis šokas. Pati pirko vaistus dėl miego, į gydytojus nesikreipė. Sesutė buvo labai prisirišusi prie mamos. R. A. U. yra labai uždara, iš pradžių net emocijų neparodė, o dabar dėl mamos mirties išgyvena iki šiol – paverkia viena vakarais, klauso liūdnų dainų. Teikdama civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašė vertinti visą išgyvenimo skausmą ir pačios, ir sesers. Labai gerai supranta R. A. U., nes 9 metų pati neteko tėčio. Žino, ką jaučia sesuo, ir žino, kad tai jaus dar ilgai. R. A. U. niekada nebegalės gauti iš mamos nei šilumos, nei patarimų. Pačiai skaudu dėl to, kad būsimas vaikelis nebeturės močiutės. Brolio N. P. santykiai su mama buvo labai artimi. Jie dažniausiai bendravo per programėlę „Messenger“, nes brolis jau 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi šeimą, du vaikus. Mama su broliu ir jo šeima bendraudavo dažnai, per visas šventes susisiekdavo vaizdo priemonėmis. Be to, mama du kartus buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas N. P., o brolis buvo grįžęs tik po nelaimės.

Pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, faktines aplinkybes, jog vaiko ar tėvo mirtis sukėlė didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Teismas, įvertinęs R. A. U., V. P. ir N. P. civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes, V. P. parodymus teisme, neturi pagrindo abejoti, kad V. K. netektis sukėlė žuvusiosios vaikams, o ypač nepilnametei dukrai R. A. U. didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji R. A. U., V. P., N. P. dėl mamos mirties patyrė ir tebepatiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Nustatant jų patirtos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmės yra negrįžtamos. R. A. U., būdama nepilnametė, bus auginama sesers, nes mama žuvo, o tėvas ja nesirūpina. Taigi nepilnametei nukentėjusiajai, teismo vertinimu, yra padaryta pati didžiausia neturtinė žala. Nukentėjusioji V. P., kuri greitai pati taps mama, nebegalės su savo mama pasidžiaugti ir pasitarti, jos vaikas nebeturės močiutės, nors iki nelaimės V. P. su mama palaikė šiltus bei artimus santykius, nuolat bendraudavo, iki įvykstant nelaimei buvo dar tik neseniai išvykusi gyventi savarankiškai. N. P. su savo šeima taip pat nebegalės bendrauti su mama, su kuria dažniausiai bendraudavo nuotolinėmis priemonėmis, nes daugiau nei dešimtmetį gyvena (duomenys neskelbtini). Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, jog neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl neatsargių kaltinamojo E. V. nusikalstamų veiksmų, kaltinamasis dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl atsiradusių pasekmių, yra jauno amžiaus.

Naujausioje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Taigi remdamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į kriterijus, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos sumas nustatant jas tokias – nukentėjusiajai R. A. U. – 22 000 Eur, nukentėjusiajai V. P. – 15 000 Eur, nukentėjusiajam N. P. – 12 000 Eur. Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems šios veikos sukeltų padarinių. Nukentėjusiajai R. A. U. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytina jos atstovė pagal įstatymą V. P. (CK 3.185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu E. V. vairuota transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB (duomenys neskelbtini), neturtinė žala priteistina iš civilinės atsakovės ADB (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinė atsakovė ADB(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. A. U. jau yra išmokėjusi 12 000 Eur neturtinės žalos, susijusios su mamos mirtimi, atlyginimą, o nukentėjusiesiems V. P. ir N. P. jau išmokėta po 10 000 Eur kiekvienam. Esant tokioms aplinkybėms iš civilinės atsakovės priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t. y. nukentėjusiajai R. A. U. 10 000 Eur, nukentėjusiajai V. P. 5 000 Eur ir nukentėjusiajam N. P. 2 000 Eur.

Nukentėjusioji A. K. pagrįsdama dėl dukters V. K. žūties patirtą neturtinę žalą nurodė, kad labai stipriai išgyveno dukters netektį. Ir dabar dar naktimis nemiega, prasidėjo migrenos priepuoliai. Kreipėsi į psichiatrą, nuolat geria vaistus. D. V. K. atvažiuodavo kiekvieną savaitę, daug padėdavo jiems. Dukra buvo labai gera, nesipyko su nieku, visi ją tik gyrė. D. V. K. planavo prižiūrėti juos senatvėje, norėjo persikelti gyventi į kaimą. Nukentėjusysis M. V. K. parodė, kad dukters žūtis buvo didelė nelaimė. Jam depresija buvo ir dabar labai sunku apie tai kalbėti.

Iš A. K. ir M. V. K. nurodytų aplinkybių, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, matyti, kad tarp jų ir žuvusios V. K. buvo glaudūs, stiprūs, artimi santykiai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl dukters žūties abu tėvai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocines kančias ir išgyvenimus, kurie laikytini neturtine žala. Tai, kad žuvusiosios tėvas M. V. K. stipriai išgyveno dukters netektį ir dėl to dar labiau suprastėjo jo sveikata, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (3 t., b. l. 134). Kita vertus, taip pat būtina įvertinti ir tai, kad V. K. nebuvo jų vienintelė dukra, nukentėjusieji turi dar tris vaikus, kad E. V. nusikalstama veika, dėl kurios ir žuvo V. K., buvo padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neatsargaus nusikaltimo atveju turtinė žala priteistina mažesnė negu tyčinio. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad nukentėjusiųjų A. K. ir M. V. K. civilinius ieškinius yra pagrindas tenkinti iš dalies ir jiems priteisti po 12 000 Eur kiekvienam. Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu E. V. vairuota transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB (duomenys neskelbtini), neturtinė žala priteistina iš civilinės atsakovės ADB (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinė atsakovė ADB(duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems A. K. ir M. V. K. jau yra išmokėjusi po 7 000 Eur neturtinės žalos, susijusios su dukters mirtimi, atlyginimą. Esant tokioms aplinkybėms iš civilinės atsakovės priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis, t. y. po 5 000 Eur, A. K. ir M. V. K. neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems šios veikos sukeltų padarinių.

Nukentėjusioji L. P., pagrįsdama ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad su sese V. K. gyveno viename mieste, bendravo labai artimai. Tėvai gyvena kaime, visus savaitgalius su sese praleisdavo pas juos. Padėdavo ūkyje, apsodindavo daržus, žiemą padėdavo su malkomis, namų šildymu. Turi migreną. Po tos nelaimės migrena paaštrėjo, pradėjo kartotis labai dažnai. Teko kreipti į gydytojus. Per tą laiką net 7 kartus kreipėsi į gydymo įstaigą. Šiai dienai galvos skausmai neišnyko, vis dar vartoja vaistus. Tiesiog vos tik prisimena seserį, susijaudina, prasideda migrena, niekaip negali atsikratyti įtampos ir nerimo. Neurologė sako, kad kartais iki gyvenimo pabaigos būna tokie reiškiniai. Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, kad santykiai su sese V. K. buvo labai artimi. Gyveno pas ją, kai išvažiavo į miestą mokytis nuo 16 metų. Sesuo buvo kaip antra mama. Visas šventes kartu švęsdavo, labai dažnai susitikdavo pas tėvus. Kai sužinojo, kas atsitiko, buvo smūgis. Vaistus gėrė, labai pergyveno. Iki šiol niekas nepasimiršo.

Iš L. P. ir M. K. nurodytų aplinkybių, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, matyti, kad tarp jų ir žuvusios sesers V. K. buvo gana glaudūs, draugiški, artimi santykiai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl sesers žūties L. P. ir M. K. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus, kurie laikytini neturtine žala. Nukentėjusiosios L. P. parodymus, kad po sesers žūties suprastėjo jos sveikata patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai (3 t., b. l. 135-137). Kita vertus, minėti nukentėjusieji yra pilnamečiai, gyveno ne kartu su žuvusia seserimi, o atskirai, taip pat svarbu tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai L. P. padaryta neturtinė žala yra 10 000 Eur dydžio, o M. K. – 8000 Eur dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu E. V. vairuota transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB (duomenys neskelbtini), neturtinė žala priteistina iš civilinės atsakovės ADB(duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad civilinė atsakovė ADB(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai L. P. jau yra išmokėjusi 10 000 Eur, todėl papildoma suma jai nebepriteistina, o, įvertinus tai, kad nukentėjusiajam M. K. civilinė atsakovė išmokėjo 6 000 Eur, šiam nukentėjusiajam priteistinas papildomas 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiuosius viso proceso metu atstovavo advokatas R. V.. Nukentėjusiosios L. P. ir V. P. pateikė duomenis, kad advokatui už atstovavimą yra sumokėjusios po 500 Eur, o nukentėjusieji M. V. K. ir A. K. pateikė duomenis, kad advokatui sumokėjo po 250 Eur. Nukentėjusieji prašė priteisti jiems šias sumas už advokato pagalbą teikiant konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinių ieškinių surašymą ir atstovavimą. Teismui yra pateiktos sąskaitos bei mokėjimo nurodymai (3 t., b. l. 128-133), kurie yra originalūs, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso išlaidoms pagrįsti, todėl prašomos išlaidos iš kaltinamojo E. V. priteistinos nukentėjusiesiems L. P., V. P., M. V. K. ir A. K..

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas . Kaltinamasis įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, yra neteistas (2 t., b. l. 128-147), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 149-163), dirba (3 t., b. l. 94), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (2 t., b. l. 166, 170). Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Prokurorė, nukentėjusieji bei jų atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė E. V. netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiųsti jį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Atsakydamas tiek į prokurorė, tiek į nukentėjusiųjų bei jų atstovo argumentus, kad E. V. negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nes jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik tam tikras atskiras aplinkybes. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad E. V. nusikalto pirmą kartą, dirba, tiek ankstesnio, tiek dabartinio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, savo noru atlygino dalį padarytos žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė iš esmės pakeitęs savo elgesį, padarė išvadas, po tiriamos veikos padarymo naujų nei nusižengimų, nei nusikalstamų veikų nėra padaręs. Atsižvelgus į visa tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog E. V. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nevykdant teismo jam skirtų įpareigojimų, jis bet kada galės būti pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Prokurorė prašė kaltinamajam kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis sukėlė skaudų eismo įvykį, kurio metu vienas asmuo žuvo, o kitas, t. y. nepilnametis vaikas, buvo sunkiai sužeistas, kad E. V. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus ir nėra drausmingas vairuotojas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metamas, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir specialios teisės sustabdymas – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasas grąžintinas E. V..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo E. V. išieškotinos 15,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, E. V. paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasą, saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti E. V..

Nukentėjusiosios R. A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos dėl mamos netekties. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajai R. A. U. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą V. P..

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo N. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš ADB(duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš ADB (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš E. V. nukentėjusiosios V. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš E. V. nukentėjusiosios L. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš E. V. nukentėjusiosios A. K. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš E. V. nukentėjusiojo M. V. K. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Išieškoti iš E. V. 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė