Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. S., L. S., A. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės, nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio, kuriuo:

- Z. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 160 MGL (6 025 Eur) dydžio bauda;

- baudžiamoji byla Z. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

- L. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda.

- baudžiamoji byla L. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

- A. S. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 190 MGL (7 344 Eur) dydžio bauda.

- baudžiamoji byla A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

- O. S. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

- B. J. Č. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda.

- B. J. Č. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 110 MGL (4 142 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, B. J. Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda.

- baudžiamoji byla B. J. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui,

Iš A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. solidariai valstybės naudai priteista 1 223 947,52 Eur turtinės žalos.

Iš O. S. valstybės naudai priteista 26 283 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S., Z. S., L. S., B.J. Č., veikdami bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „A.“, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau tekste – EVRK) kodas – 46.22.00) turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo bei apgaulingai tvarkė įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1.1 Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. S., nuo 2006-11-28 būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM) mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, o nuo 2010 m. ir 50 proc. įmonės akcijų akcininku, siekdamas asmeninės ir organizuotos grupės nario Z. S. naudos bei veikdamas juridinio asmens UAB „A.“, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, naudai ir interesais, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei nuo 2006-11-15, kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančio juridinio asmens UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose.

1.2 Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, A. S. ir Z. S., veikdami vieninga tyčia, pažeisdami 2001-11-16 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX–574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir siekdami, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo dalies produkcijos – gėlių, skirtų naudoti UAB „A.“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo-pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystės įmones tarpininkes bendrovę S. (PVM mokėtojas nuo 2003-08-28 iki 2013-11-26, kodas X, ankstesnis pavadinimas P, buveinės adresas X, taip pat bendrovę A. (PVM mokėtojas nuo 1991-10-30, kodas X, buveinės adresas X, t. y., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau nei nuo 2006-11-15, A. S. su Z. S., veikdami vieninga tyčia, pasiūlė bendrovės S.atstovui L. S. bei nenustatytiems bendrovės A. atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos – gėlių dalis uždarajai akcinei bendrovei „A.“ būtų parduodama be pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentų. Nyderlandų Karalystės įmonės S.atstovui L. S. bei nenustatytiems bendrovės A.H.atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos – gėlių uždarajai akcinei bendrovei „A.“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų. L. S. pateikdavo Olandijos įmonės S.atstovams duomenis, kurių pagrindu Olandijos įmonės S.buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojama, kad prekės – gėlės, kurios buvo realizuotos uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Z.“, kurios buveinės adresas įvardintas X,; „R., kurios buveinės adresas įvardintas X. Bendrovės A.H.nenustatytas atstovas įtakojo, kad Olandijos įmonės A.H.buhalteriniuose dokumentuose būtų užfiksuota, kad prekės (gėlės), kurios buvo realizuotos uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „A“, MX bei „I“, kurios buveinės adresas įvardintas X.

1.3 Duomenis apie Olandijos įmonės S.buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „A.“, taip pat duomenis apie UAB „A.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje S.be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje S.buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Z.“ ir „R“, L. S. elektroniniu paštu teikė Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „X.“, o nenustatytas Olandijos įmonės A.H.atstovas Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „X.“ teikė duomenis apie Olandijos bendrovės A.H.buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „A.“, taip pat duomenis apie UAB „A.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje A.H.be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje A.H.buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „A“ ir „IP M“.

1.4 Už be apskaitos dokumentų įgytą produkciją A. S., o jam nesant Z. S., nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03 atsiskaičius grynaisiais pinigais su Nyderlandų Karalystės įmonių S.bei A.H.atstovais, juos perduodant per vairuotojus, transportuojančius įsigytą produkciją (gėles), o nuo 2009-02-03 iki 2010-12-31 grynuosius pinigus perduodant tiesiogiai J.B. Č., kuris, vykdydamas bendrininkų grupės narių bendrą susitarimą – nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus neapskaitytus grynuosius pinigus, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą atlygį, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1 proc. nuo pervestos sumos), pats bei per kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimų asmenų T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „S“, registruotos X, „W“, registruotos X; „W.“, registruotos X, Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose: S, sąsk. Nr. X EUR, W. sąsk. Nr. X EUR, W. X EUR, esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės S. sąskaitą Nr. X ir į L. S. priklausančią sąskaitą Nr. X, esančias Nyderlandų bankuose, turint tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „A.“ neapskaitytą produkciją (gėles) iš Nyderlandų Karalystės įmonės S., ir ne mažiau nei 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės A.H.sąskaitą Nr. X, esančią Nyderlandų Karalystės banke, turint tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „A.“ neapskaitytą produkciją (gėles) iš Nyderlandų Karalystės įmonės A., iš viso atlikdamas ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą.

1.5 Tokiu būdu A. S., Z. S., L. S., J.B. Č., veikdami vieninga tyčia, nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 organizavo ir vykdė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neapskaitė bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje išlaidų už dalį įgytos produkcijos iš Nyderlandų Karalystės įmonių S.bei A..

1.6 Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ar kasos aparato kvitą, siekdami išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, taip pat siekdami neapskaityti dalies pajamų gavimo ir tokiu būdu A. S., Z. S. bei uždarosios akcinės bendrovės „A.“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, pajamų mokestį ir socialinį mokestį, tyčia pažeisdami 2001-11-16 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ laikotarpiu nuo tyrimo nenustatytos datos, tačiau ne vėliau nei nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 A. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei, priimti sprendimus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, kartu su Z. S. tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ prekybos vietoje – sandėlyje, esančiame X., pardavė įgytą iš Nyderlandų Karalystės kompanijų uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą produkciją (gėles), neišrašant privalomų apskaitos dokumentų – pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, tai yra, neišskiriant ir neskaičiuojant pardavimo pridėtinės vertės mokesčio bei nefiksuojant gautų realių pajamų.

1.7 Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo Excel formato bylose „Book1“ (2006-2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“ ir „X.“, kurias laikė įrašytose išorinėse USB laikmenose, ir tokiu būdu A. S., o jam nesant Z. S., vedė „dvigubą“ buhalteriją, kurioje fiksavo nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 realiai atliktus ūkinius įvykius – gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 339 Lt, 2008 m. – 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt; 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su uždarosios akcinės bendrovės „A.“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

1.8 A. S. ir Z. S., veikdami vieninga tyčia, tęsdami nusikalstamą veiką, A. S., pagal 2001-11-16 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, žinodamas, jog jo įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos yra neteisingai ir fiktyviai pavaizduojamos buhalterinės apskaitos registruose, turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį ir prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, ir kad tokiu būdu bus trukdoma nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neteikė duomenų ir dokumentų apie realiai įvykusius ūkinius įvykius, pirkimus ir pardavimus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančioms buhalterinę apskaitą tvarkiusioms K. L. A., dirbusiai nuo 2006-11-15 iki 2007-06-21, J. R., dirbusiai nuo 2007-06-11 iki 2008-06-21, ir Ž. V., dirbusiai nuo 2008-04-21 iki 2010-12-31, dėl ko nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys neapskaitė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ iš neoficialios prekybos gėlėmis gautų pajamų – ne mažiau nei 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) bei išlaidų – ne mažiau nei 5 961 604,48 Lt (1 726 600 Eur), kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su tiekėjais už prekes (gėles).

1.9 Dėl tokių A. S. ir jo suburtos bendrininkų grupės narių Z. S., L. S. ir B.J. Č. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą buvo pažeista 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“; 16 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, o apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, dėl to iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007, 2008, 2009, 2010 mokestiniais metais. Tokias savo veiksmais A. S. ir Z. S., veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o L. S. ir B.J. Č., veikdami bendrininkų grupe su A. S. ir Z. S., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

2. A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. buvo kaltinami tuo, kad veikdami A. S. suburtoje organizuotoje grupėje, kurios nariais buvo A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – apgaule išvengti mokesčių, nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ gaunamas pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu apgaule A. S., Z. S. ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „A.“, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nutartimi BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas:

2.1 A. S., nuo 2006-11-28 būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos X, direktoriumi, o nuo 2010 m. 50 proc. įmonės akcininku, siekdamas asmeninės ir organizuotos grupės nario Z. S. naudos bei veikdamas juridinio asmens UAB „A.“ naudai ir interesais, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei nuo 2006-11-15 kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančio juridinio asmens UAB „A.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam organizuotos grupės nariui davė nurodymus, kurie veikė jo duotų nurodymų ribose.

2.2 Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, veikdami vieninga tyčia, A. S. su Z. S., pažeisdami 2001-11-16 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir siekdami, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo dalies produkcijos – gėlių, skirtų naudoti UAB „A.“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo-pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystėje esančias įmones tarpininkes – S.(PVM mokėtojas nuo 2003-08-28 iki 2013-11-26, kodas X, ankstesnis pavadinimas P., X), taip pat A.(PVM mokėtojas nuo 1995-11-30, kodas X, adresas S. S.), t. y. tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau nei nuo 2006-11-15, veikdami vieninga tyčia, A. S. su Z. S., pasiūlė S.atstovui L. S. bei A.atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos – gėlių dalis UAB „A.“ būtų parduodama be pirkimo-pardavimo apskaitos dokumentų. Nyderlandų Karalystės įmonės S.atstovui L. S. bei A.atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos – gėlių UAB „A.“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų, o L. S. pateikdavo Olandijos įmonės S.atstovams duomenis, kurių pagrindu Olandijos įmonės S.buhalteriniuose dokumentuose buvo užfiksuota, kad prekės – gėlės, kurios buvo realizuotos UAB „A.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms Z., adresas X; R., adresas X; įmonės A.nenustatytas atstovas įtakojo, kad Olandijos įmonės A. buhalteriniuose dokumentuose būtų užfiksuota, jog prekės – gėlės, kurios buvo realizuotos UAB „A.“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms A, X bei IP M, adresu X.

2.3 Duomenis apie Olandijos įmonės S.buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „A.“, taip pat duomenis apie UAB „A.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje S.be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje S.buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms Z. ir R., L. S. elektroniniu paštu teikė Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „X.“, o nenustatytas Olandijos įmonės A.X. atstovas Z. S. ir A. S. faile pavadinimu „X.“ teikė duomenis apie Olandijos įmonės A.X. buhalterinėje apskaitoje apskaitytus pardavimus UAB „A.“, taip pat duomenis apie UAB „A.“ mokėtinas sumas už Olandijos įmonėje A.X. be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios Olandijos įmonėje A.X. buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms A. ir X..

2.4 Už be apskaitos dokumentų įgytą produkciją A. S., o jam nesant Z. S., nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03 atsiskaičius grynaisiais pinigais su Nyderlandų Karalystės įmonių S.bei A.atstovais, juos perduodant per vairuotojus, transportuojančius įsigytą produkciją – gėles, o nuo 2009-02-03 iki 2010-12-31 grynuosius pinigus perduodant tiesiogiai organizuotos grupės nariui J.B. Č., kuris vykdydamas organizuotos grupės narių bendrą susitarimą nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus neapskaitytus grynuosius pinigus, už tyrimo metu tiksliai nenustatytą atlygį, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1 proc. nuo pervestos sumos), pats bei per kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimų asmenų – T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių: S, registruotos X; W. registruotos X; W., registruotos X, Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose: S., sąsk. Nr. X EUR, W. sąsk. Nr. X, W. X EUR, esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės S, sąskaitą Nr. X ir į L. S. priklausančią sąskaitą Nr. X, esančias Nyderlandų bankuose, turėdami tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „A.“ neapskaitytą produkciją – gėles iš Nyderlandų Karalystės įmonės S, ir ne mažiau nei 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės A.H.sąskaitą Nr. X, esančią Nyderlandų Karalystės banke, turėdami tikslą atsiskaityti už įgytą UAB „A.“ neapskaitytą produkciją – gėles iš Nyderlandų Karalystės įmonės A.H., iš viso atlikdamas ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą, tokiu būdu organizuotos grupės nariai A. S., Z. S., L. S., J.B. Č., veikdami vieninga tyčia, nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 tyčia organizuojant ir vykdant UAB „A.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neapskaitė bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje išlaidų už dalį įgytos produkcijos iš Nyderlandų Karalystės įmonių – S.bei A.X..

2.5 Tęsdami nusikalstamą veiką, UAB „A.“ direktorius A. S., turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei, priimti sprendimus UAB „A.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ar kasos aparato kvitą, siekdami išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, taip pat siekdami neapskaityti dalies pajamų gavimo, ir taip organizuotos grupės narių A. S. ir Z. S. bei UAB „A.“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, pajamų mokestį ir socialinį mokestį, tyčia pažeisdami 2001-11-16 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo tyrimo tiksliau nenustatytos datos, tačiau ne vėliau nei nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 A. S. su Z. S. tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus UAB „A.“ prekybos vietoje – sandėlyje, esančiame X., pardavė įgytą iš Nyderlandų Karalystės kompanijų UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą produkciją – gėles neišrašant privalomų apskaitos dokumentų – pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, tai yra, neišskiriant ir neskaičiuojant pardavimo pridėtinės vertės mokesčio bei nefiksuojant gautų realių pajamų.

2.6 Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo Excel formato bylose „Book1“ (2006-2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“ ir „X.“, kurias laikė įrašytose USB laikmenose, tokiu būdu A. S., jam nesant Z. S., vedė „dvigubą“ buhalteriją, kurioje fiksavo nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 realiai atliktus ūkinius įvykius – gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 33 Lt, 2008 m. – 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt; 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su uždarosios akcinės bendrovės „A.“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

2.7 Tęsdami nusikalstamą veiką, uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktorius A. S., turintis teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575, 28 straipsnio nuostatą, būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, su Z. S., veikdami vieninga tyčia, per tęstinį laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, iš anksto žinodami, jog A. S. vadovaujamoje įmonėje UAB „A.“ apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai yra, dalis prekių – gėlių perkama ir parduodama be apskaitos dokumentų, o buhalterinę apskaitą tvarkančios K. L. A., dirbusi nuo 2006-11-15 iki 2007-06-21, J. R., dirbusi nuo 2007-06-11 iki 2008-04-21, ir Ž. V., dirbusi nuo 2008-04-21 iki 2010-12-31, nežinodamos apie daromą nusikalstamą veiką ir kad joms pateikti duomenys apie bendrovės ūkines operacijas yra melagingi ir neatitinka tikrovės (neteisingi), šiuos duomenis įtraukė į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, kaip duomenis apie pajamas, išlaidas, pelną, nurodė šioms apskaitą tvarkančioms darbuotojoms pagal A. S. bei Z. S. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis parengti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma KIT702), teikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai Vilniaus skyriui.

2.8 Apskaitą tvarkančios darbuotojos, jų darbo įmonėje laikotarpiu įvykdžiusios A. S. bei Z. S. nurodymus, t. y., parengusios minėtas finansinės veiklos deklaracijas pagal A. S. bei Z. S. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną turtą, šias deklaracijas, pasinaudodamos elektronine deklaravimo sistema, pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, t. y.:

1. 2006-12-27 pateiktoje už 2006 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 424 Lt (122,80 Eur), nors turėjo 139 513 Lt (40 405,76 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 21 282 Lt (6 163,69 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2. 2007-01-25 pateiktoje už 2006 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB ‚A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 21 916 Lt (6 347,31 Eur), nors turėjo 385 589 Lt (111 674,29 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 58 819 Lt (17 035,16 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

3. 2007-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 44 010 Lt (12 746,18 Eur), nors turėjo 495 396 Lt (143 476,60 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 75 569 Lt (21 886,29 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

4. 2007-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 28 374 Lt (8 217,68 Eur), nors turėjo 600 906 Lt (174 034,41 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 91 664 Lt (26 547,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

5. 2007-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 91 091 Lt (26 381,78 Eur), nors turėjo 755 195 Lt (218 719,59 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 115 199 Lt (33 363,94 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

6. 2007-07-24 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 67 903 Lt (19 666,07 Eur), nors turėjo 517 511 Lt (149 881,55 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 78 942 Lt (22 863,18 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

7. 2007-07-24 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 56 766 Lt (16 440,57 Eur), nors turėjo 756 751 Lt (219 170,24 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 115 437 Lt (33 432,87 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

8. 2007-08-31 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 70 647 Lt (20 460,79 Eur), nors turėjo 495 067 Lt (143 381,31 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 75 519 Lt (21 871,81 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

9. 2007-08-22 pateiktoje už 2007 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 37 847 Lt (10 961,25 Eur), nors turėjo 545 266 Lt (157 915,83 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 83 176 Lt (24 089,43 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

10. 2007-09-25 pateiktoje už 2007 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 51 190 Lt (14 825,65 Eur), nors turėjo 580 805 Lt (168 212,75 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 88 597 Lt (25 659,46 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

11. 2007-11-19 pateiktoje patikslintoje už 2007 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 38 954 Lt (11 289,86 Eur), nors turėjo 487 098 Lt (141 073,33 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 74 303 Lt (21 519,64 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

12. 2007-11-21 pateiktoje už 2007 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 57 210 Lt (16 569,16 Eur), nors turėjo 649 562 Lt (188 126,16 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 99 086 Lt (28 697,29 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

13. 2007-12-19 pateiktoje už 2007 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 42 915 Lt (12 429,04 Eur), nors turėjo 504 310 Lt (146 058,27 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 76 929 Lt (22 280,17 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

14. 2008-01-23 pateiktoje už 2007 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 111 471 Lt (32 284,23 Eur), nors turėjo 332 472 Lt (96 290,55 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 50 716 Lt (14 688,37 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

15. taip pat 2008-08-18 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurioje įrašė duomenis apie UAB „A.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: deklaracijos skiltyje „Mokesčio bazė“, laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 831 413 Lt (240 793,85 Eur), o turėjo įrašyti 5 695 203 Lt (1 649 444,80 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ neįrašė deklaruotino pelno mokesčio, o turėjo įrašyti 101 132 Lt (29 289,85 Eur) mokėtino pelno mokesčio;

16. taip pat 2008-08-18 pateiktoje Metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje (forma KIT702), kurioje įrašė duomenis apie UAB „A.“ mokėtiną į biudžetą socialinį mokestį: laukelyje „mokesčio suma“ įrašė 0 Lt, o turėjo įrašyti 20 226 Lt (5 857,85 Eur) mokėtino socialinio mokesčio;

17. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 54 928 Lt (15 908,25 Eur), nors turėjo 538 526 Lt (155 967,91 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 82 148 Lt (23 791,75 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

18. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 55 910 Lt (16 192,66 Eur), nors turėjo 85 7296 Lt (248 290,08 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 130 774 Lt (37 874,77 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

19. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 123 722 Lt (35 832,37 Eur), nors turėjo 882 282 Lt (255 526,53 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 134 585 Lt (38 978,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

20. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 181 737 Lt (52 634,67 Eur), nors turėjo 688 182 Lt (199 311,28 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 104 977 Lt (30 403,44 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

21. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 170 891 Lt (49 493,45 Eur), nors turėjo 721 904 Lt (209 077,85 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 110 121 Lt (31 893,25 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

22. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 113 933 Lt (32 997,28 Eur), nors turėjo 501 265 Lt (145 176,38 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 76 464 Lt (22 145,51 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

23. 2008-09-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 134 654 Lt (38 998,49 Eur), nors turėjo 412 254 Lt (119 397,01 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 62 886 Lt (18 213,04 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

24. 2008-09-23 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 135 315 Lt (39 189,93 Eur), nors turėjo 428 652 Lt (124 146,20 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 65 388 Lt (18 937,67 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

25. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 102 122 Lt (29 576,57 Eur), nors turėjo 560 944 Lt (162 460,61 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 85 568 Lt (24 782,21 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

26. 2009-03-10 pateiktoje patikslintoje už 2008 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 60 535 Lt (17 532,15 Eur), nors turėjo 466 062 Lt (134 980,88 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 71 094 Lt (20 590,25 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

27. 2008-12-26 pateiktoje už 2008 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 57 346 Lt (16 608,55 Eur), nors turėjo 367 443 Lt (106 418,85 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 56 051 Lt (16 233,49 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

28. 2009-01-23 pateiktoje už 2008 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 73 045 Lt (21 155,29 Eur), nors turėjo 466 036 Lt (134 973,35 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 71 090 Lt (20 589,09 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

29. taip pat 2009-03-30 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurioje įrašė duomenis apie UAB „A.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: deklaracijos skiltyje „Mokesčio bazė“, laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 1 301 778 Lt (377 020,97 Eur), o turėjo papildomai įrašyti 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašė 7 552 Lt (2 187,21 Eur), o turėjo įrašyti 110 097 Lt (31 886,30 Eur) daugiau mokėtino pelno mokesčio,

30. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 42 590 Lt (12 334,92 Eur), nors turėjo 354 634 Lt (102 709,11 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 56 622 Lt (16 398,86 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

31. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 67 436 Lt (19 530,82 Eur), nors turėjo 442 307 Lt (128 100,96 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 70 620 Lt (20 452,97 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

32. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 71 150 Lt (20 606,46 Eur), nors turėjo 490 630 Lt (142 096,27 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 78 336 Lt (22 687,67 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

33. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 65 084 Lt (18 849,63 Eur), nors turėjo 619 861 Lt (179 524,15 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 98 969 Lt (28 663,40 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

34. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 78 083 Lt (22 614,40 Eur), nors turėjo 414 006 Lt (119 904,43 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 66 102 Lt (19 144,46 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

35. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 86 639 Lt (25 092,39 Eur), nors turėjo 517 121 Lt (149 768,59 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 82 566 Lt (23 912,77 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

36. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 72 321 Lt (20 945,61 Eur), nors turėjo 263 966 Lt (76 449,84 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 42 146 Lt (12 206,33 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

37. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 58 633 Lt (16 981,29 Eur), nors turėjo 347 393 Lt (100 611,97 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 55 466 Lt (16 064,06 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

38. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 97 680 Lt (28 290,08 Eur), nors turėjo 421 969 Lt (122 210,67 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 73 234 Lt (21 210,03 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

39. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 128 005 Lt (37 072,81 Eur), nors turėjo 349 664 Lt (101 269,69 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 60 685 Lt (17 575,59 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

40. 2010-03-29 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 59 099 Lt (17 116,25 Eur), nors turėjo 271 973 Lt (78 768,83 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 47 202 Lt (13 670,64 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

41. 2010-04-20 pateiktoje patikslintoje už 2009 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 65 388 Lt (18 937,67 Eur), nors turėjo 349 277 Lt (101 157,61 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 60 618 Lt (17 556,18 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

42. taip pat 2010-05-26 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurioje įrašė duomenis apie UAB „A.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: skiltyje „Mokesčio bazė“ ir laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 902 231 Lt (261 304,16 Eur), o turėjo papildomai įrašyti 3 987 526 Lt (1 154 867,35 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašė 31 896 Lt (9 237,72 Eur), o turėjo įrašyti 96 402 Lt (27 919,95 Eur) daugiau mokėtino pelno mokesčio;

43. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 64 132 Lt (18 573,91 Eur), nors turėjo 247 518 Lt (71 686,17 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 42 958 Lt (12 441,50 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

44. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 59 778 Lt (17 312,91 Eur), nors turėjo 381 058 Lt (110 362,03 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 66 134 Lt (19 153,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

45. 2010-04-22 pateiktoje už 2010 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 108 427 Lt (31 402,63 Eur), nors turėjo 595 603 Lt (172 498,55 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 103 369 Lt (29 937,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

46. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 60 676 Lt (17 572,98 Eur), nors turėjo 532 307 Lt (154 166,76 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 92 384 Lt (26 756,26 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

47. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 74 759 Lt (21 651,70 Eur), nors turėjo 447 050 Lt (129 474,62 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 77 587 Lt (22 470,75 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

48. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 80 891 Lt (23 427,65 Eur), nors turėjo 568 690 Lt (164 704 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 98 698 Lt (28 584,92 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

49. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 62 163 Lt (18 003,65 Eur), nors turėjo 372 023 Lt (107 745,31 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 64 566 Lt (18 699,61 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

50. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 55 180 Lt (15 981,23 Eur), nors turėjo 522 092 Lt (151 208,29 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 90 611 Lt (26 242,76 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

51. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 75 015 Lt (21 725,85 Eur), nors turėjo 533 665 Lt (154 560,07 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 92 619 Lt (26 824,32 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

52. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 71 290 Lt (20 647,01 Eur), nors turėjo 540 133 Lt (156 433,33 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 93 742 Lt (27 149,56 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

53. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 86 347 Lt (25 007,82 Eur), nors turėjo 332 420 Lt (96 275,49 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 57 693 Lt (16 709,05 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

54. 2011-06-08 pateiktoje patikslintoje už 2010 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad UAB „A.“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 277 865 Lt (80 475,27 Eur), nors turėjo 65 862 Lt (19 074,95 Eur) daugiau, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 11 431 Lt (3 310,65 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

55. taip pat 2011-05-23 pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurioje įrašė duomenis apie UAB „A.“ mokėtiną į biudžetą pelno mokestį: skiltyje „Mokesčio bazė“, laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė 1 133 462 Lt (328 273,29 Eur), o turėjo įrašyti 4 246 628 Lt (1 229 908,48 Eur) daugiau gautų pajamų, ir šios deklaracijos laukelyje „Pelno mokesčio suma“ neįrašė deklaruotino pelno mokesčio, o turėjo įrašyti 57 448 Lt (16 638,09 Eur) mokėtino pelno mokesčio.

2.9 Dėl tokių organizuotos grupės narių A. S., Z. S., L. S., J.B. Č. nusikalstamų veiksmų, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006-2010 m. laikotarpį buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „A.“ pardavimus, dėl ko nesumokėta iš viso 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2006-2010 m. laikotarpį buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „A.“ gautas pajamas: bendrovė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt (5 725 514,65 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų sumokėti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokestį bei už 2007 m. sumokėti 20 226 Lt (5 857,85 Eur) socialinį mokestį. Tokiu būdu A. S. bei organizuotos grupės nariai Z. S., L. S., J.B. Č., A. S., Z. S. ir juridinio asmens UAB „A.“ naudai už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 4 226 046 Lt (1 223 947,52 Eur). Tokias savo veiksmais A. S., Z. S., L. S., B.J. Č. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13, redakcija).

3. B.J. Č. neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos: laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2010-12-31 Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 5 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad „mokėjimo paslaugas sudaro: 1) paslaugas, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos“, 6 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „mokėjimo paslaugų tiekėjai yra 1) kredito įstaigos, įskaitant kredito įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, valstybėse narėse įsteigtus filialus; 2) elektroninių pinigų įstaigos; 3) mokėjimo įstaigos; 4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas; 5) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis; 6) valstybių narių valstybės, regionų, savivaldybių institucijos, kai jos teikia funkcijas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis“ ir 7 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta paslaugas“, negalėdamas būti nurodytų finansinių (mokėjimo) paslaugų teikėju, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra įstatyme nurodytų paslaugų subjektas, ir suvokdamas, kad teikdamas mokėjimo paslaugas veiks neteisėtu būdu ir vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. S., Z. S. bei L. S. pervesti jam perduodamus UAB „A.“ buhalterijoje neapskaitytus grynuosius pinigus, skirtus apmokėti už iš Nyderlandų įmonių įgyjamą neapskaitytą produkciją – gėles, į Nyderlandų Karalystėje esančių ūkio subjektų – įmonės S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės A.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir fizinio asmens L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip nuslepiant tikrąją grynųjų pinigų kilmę, nuo 2009-02-03 iki 2010-12-31, Vilniaus mieste be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš A. S. ir Z. S. per kelis kartus gavęs ne mažiau nei 1 726 600 Eur grynųjų pinigų tyrimo nenustatytu būdu įnešė į savo ir jam artimo asmens T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių 1) S, registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) W., registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR; 3) W., registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas, atidarytas Latvijos Respublikos bankuose.

4. B.J. Č. pats tiesiogiai arba jo prašymu tyrimo metu nenustatyti asmenys tyrimo metu nenustatytu būdu iš minėtų lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų atliko ne mažiau kaip 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės S. ir fizinio asmens L. S. priklausančias sąskaitas ir ne mažiau kaip 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės A.H.sąskaitą, t. y., neteisėtu būdui stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos iš viso atlikdamas ne mažiau kaip 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą. Tokiais savo veiksmais B.J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

5. O. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalteriją: būdama O. S. personalinės (individualios) įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vykdančios prekybą gėlėmis, dekoratyvinėmis kompozicijomis ir kitomis floristikos prekėmis, savininke ir vadove, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad už „apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už O. S. personalinės (individualios) įmonės apskaitos organizavimą, siekdama asmeninės naudos ir turėdama tikslą nuslėpti tikrąjį personalinės (individualios) įmonės turtą (pajamas, išlaidas, pelną), 2006-11-11 – 2010-12-31 laikotarpiu vykdydama savo personalinės (individualios) įmonės veiklą, šiuo laikotarpiu personalinės (individualios) įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems ir apie jos (O. S.) daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusiems asmenims G. U., uždarajai akcinei bendrovei „C.“ ir Ž. V. nepateikė dalies prekių įsigijimą iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ pagrindžiančių dokumentų ir taip personalinės (individualios) įmonės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ įsigytų 935 628,48 Lt (270 976,73 Eur) vertės prekių su PVM, ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų 1. tinkama, objektyvi ir palyginama, 2. pateikiama laiku, 3. Išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį, numatančią, jog „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti O. S. personalinės (individualios) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006-11-11 – 2010-12-31 laikotarpį. Šiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio dalį, kuria yra pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat paskirti UAB „A.“ ūkinės komercinės veiklos ekspertizę už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, nustatant, ar UAB „A.“ produkcija buvo neapskaitoma, jei taip, kokiu mastu tai buvo daroma, taip pašalinant prieštaravimus tarp specialisto išvadų.

Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nėra įtikinamas, teismo motyvai formalūs, neatspindi faktiškai atliktų veiksmų esmės, nepašalintos abejonės ir prieštaravimai, įvertinti nuteistojo nenaudai, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, neįvertinti nuteistojo nuoseklūs parodymai. Apelianto teigimu, nuosprendis iš esmės grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) specialistų išvadomis, kurios nėra savarankiško ir objektyvaus atlikto tyrimo rezultatas, o yra paremtos išimtinai Z. S. ir L. S. apklausų ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, kurie nebuvo savarankiški ir neperteikia jų pačių žinotų ir suvoktų faktinių aplinkybių. Pažymi, kad „Sandėlio“ lentelės, kuriomis remiamasi specialistų išvadose, taip pat tiesiogiai išplaukia iš Z. S. apklausų ikiteisminio tyrimo metu turinio, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir VMI specialistė M. J.. Apeliantas Z. S. atkreipia dėmesį į tai, kad lentelės „Sandėlis“ ar „X.“ nėra pateiktos kartu su specialistų išvadomis, todėl nėra aišku, ar rengiant išvadas buvo vadovaujamasi tomis pačiomis lentelėmis, kurios yra baudžiamosios bylos medžiagoje ir buvo apžiūrėtos bylos nagrinėjimo metu.

Pažymi, kad specialistų išvados taip pat grindžiamos iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) gauta informacija bei dokumentais, kurie pažeidžia 2003-11-11 VMI viršininko įsakymu Nr. V-295 patvirtintose „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados pateikimo“ taisyklėse nustatytą tvarką, niekaip neatsispindi išvadų tiriamosiose dalyse bei nėra pridėti prie specialisto išvadų kaip priedai. Nurodo, kad apklausiamos teisiamojo posėdžio metu specialistės negalėjo konkrečiai įvardinti joms pateiktų duomenų ir pakomentuoti jų turinio. Nurodo, kad pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas apskaičiuojant papildomus mokėtinus mokesčius prieštarauja 2004-05-24 VMI viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6.2 ir 28 punktams. Šie pažeidimai, apelianto Z. S. vertinimu, laikytini esminiais ir sudaro pakankamą pagrindą specialistų išvadas nepripažinti leistinomis, savarankišką įrodomąją reikšmę turinčiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nurodo, kad tai, jog VMI specialistų išvados nėra pagrįstos, patvirtina teismui pateikta konsultacinė specialisto-auditoriaus Č. M. išvada Nr. 19/07/02 bei šio specialisto pateikti paaiškinimai, jog VMI specialistai nesivadovavo VMI viršininko patvirtintomis taisyklėmis, atliko tyrimus vadovaudamiesi ne analoginiu ir/ar palyginamuoju metodais, bet jokiais teisės aktais neaprobuotais, savo pačių išgalvotais metodais, tyrė tik gėlių pardavimo stadiją, tačiau netyrė nei įgijimo, transportavimo, sandėliavimo stadijų, nebuvo nustatyta produkcijos savikaina tiriamu laikotarpiu, kuri yra itin svarbus rodmuo apskaičiuojant pelną, nes pardavimo apimčių didėjimas nereiškia pelno didėjimo, nes sąnaudos taip pat gali didėti. Nurodo, kad tai, jog nebuvo tiriamos jokios kitos, išskyrus pardavimo, stadijos ir kad nebuvo nustatinėjama produkcijos savikaina, pripažino ir pačios VMI specialistės J. R. bei M. J. teisiamojo posėdžio metu, M. J. nurodė, jog tikrino duomenis, kuriuos pateikė Nyderlandų pardavėjai apie tiekimus į Lietuvą, ir šie duomenys sutapo su UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje deklaruotais, tačiau šių duomenų specialisto išvadoje neaptarė ir jais nesivadovavo, nes juos laikė nepakankamai svarbiais. Apeliantas Z. S. remiasi teismų praktika, pagal kurią, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį paprastai kviečiami specialisto išvadą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys arba skiriama ekspertizė, tuo tarpu apylinkės teismas konsultacinę išvadą tiesiog atmetė.

Apelianto Z. S. vertinimu, siekiant nustatyti galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes buvo būtina ištirti prekių įsigijimo stadiją tiriant pardavėjus, kadangi visi gėlių įsigijimai iš aukciono yra fiksuojami pasaulinėje gėlių aukcionų sistemoje, kurioje pirkėjus galima identifikuoti pagal jų naudojamą IP adresą bei jiems suteiktą identifikacinį kodą, o buhalterinėje apskaitoje taikomas dvejybinio įrašo principas leidžia nuosekliai atsekti visas ūkines-finansines operacijas, taip pat transportavimo stadiją tiriant vežėjus, atliekant priešpriešinį vežėjų ir transportavimo paslaugos gavėjo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei CMR tikrinimą, bei vertinant pardavimo stadiją, atliekant priešpriešinius UAB „A.“ bei pirkėjų patikrinimus, atliekant UAB „A.“ skintų gėlių sandėliavimui naudotų patalpų-šaldytuvų patikrinimą. Pažymi, kad 2006-11–2007-02 laikotarpiu UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) naudoto šaldytuvo dydis siekė 26,94 kv. m., 2007-02-01–2009-02-01 laikotarpiu UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) naudoto šaldytuvo dydis siekė 59,84 kv. m, šie duomenys, apelianto Z. S. manymu, būtų paneigę bet kokias prielaidas apie galimai vykdytos neteisėtos prekybos skintomis gėlėmis mastą.

Nurodo, kad VMI specialistai rengdami išvadą nesirėmė VMI turima tos pačios srities įmonių analitine informacija, netyrė, ar visa produkcija tiriamu laikotarpiu buvo parduodama tik Lietuvoje, nors pardavimams į kitas ES šalis yra taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas, neišsireikalavo jokių duomenų iš Valstybinės augalų inspekcijos, kurioje buvo deklaruojamas kiekvienas gėlių įvežimo į Lietuvą atvejis ir į kurios kompetenciją įėjo gėlių kiekio ir kokybės tikrinimo funkcija, neįvertino aplinkybės, kad Nyderlandų įmonės pardavusios produkciją (gėles) oficialiai deklaravo pardavimus, todėl jeigu UAB „A.“ nebūtų deklaravusi pirkimo, tai PVM kontrolė nebūtų užbaigta. Pažymi, kad, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2013 bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, Centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis, o taip pat padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, taigi VMI turėjo pareigą periodiškai gretinti UAB „A.“ atliekamus pirkimus-pardavimus su ES ūkio subjektais ir informuoti bendrovę apie nepatikimus pirkėjus. Apelianto Z. S. vertinimu, VMI specialistai besąlygiškai vadovavosi 2013-03-22 LKPB užduotyje atlikti objektų tyrimą suformuluota išankstine nuomone, jog bendrovėje „A.“ nebuvo apskaitomos visos iš prekybos gėlėmis gautos piniginės lėšos.

Pažymi, kad Nyderlandų įmonių A.X. ir S. įmonių darbuotojai/bendrasavininkai, liudytojai (pardavėjai, pirkėjai, darbuotojai – F.S. V., N. B., S. P., E. D., E. K., M. P., A. M.) patvirtino faktą, kad produkcija buvo perkama ir parduodama tik su apskaitos dokumentais. J. A. duodamas parodymus teisme nurodė, kad neįmanomas per aukcioną įsigytų gėlių neapskaitymas ir jų pardavimas be dokumentų, nes viskas daroma per elektroninę sistemą. Apklausiamas F.S. V. paaiškino teismui, jog buvo padaryta tokia aukciono sistema, kad būtų galima gėles nusipirkti nuotoliniu būdu, faktūravimas vyko per S., klientai turėjo savo identifikacinį numerį, su kuriuo jie dalyvaudavo aukcione, pagal jį identifikuodavo, kas ir kokias prekes perka, po aukciono duomenys negalėjo būti keičiami. Apklausiama A. K. paaiškino teismui, kad perkant per aukcioną neįmanomas pirkimas be oficialių dokumentų, nes visos nupirktos prekės atsispindėdavo sistemoje ir automatiškai per kompiuterinę programą būdavo padalinamos klientams, S.. išrašydavo bendrovei „A.“ sąskaitas faktūras, pačioje aukciono sistemoje nebuvo galima daryti jokių pakeitimų.

Nurodo, kad apklausiamas apie įvykių aplinkybes liudytojas R. S. paaiškino, jog jo visas transportas buvo Šilalėje ir kad niekada prieš vykstant į reisą nebuvo nuvykęs į Vilnių į UAB „A.“, kiekvieno vežimo atveju būdavo pildomi CMR važtaraščiai, niekada nėra vežęs jokių pinigų sumų. Duodamas parodymus teisme D. F. patvirtino, kad atvykus vairuotojams, gėlės jau būdavo paruoštos ir kad patys vairuotojai jas paprastai pasikraudavo į automobilius, jei vairuotojų būtų prašoma pervežti pinigus ar daiktus, tai vairuotojai jam būtų apie tai pasakę, pats nėra sulaukęs jokių prašymų, kad jo įmonės vairuotojai nuvežtų į Nyderlandus pinigus ar kokius nors paketus. K. K. parodė teismui, jog prieš vykdami į Olandiją į Vilnių neužsukdavo, niekada nebuvo prašymų nei nuvežti pinigų ar daiktų, kiek jis vežė gėles, visada būdavo dokumentai. Liudytoja N. B. nurodė teismui, kad nebuvo, jog būtų gėlės parduotos be apskaitos dokumentų. Liudytojas S. P. nurodė teismui, kad jis pirko produkciją iš UAB „A.“, produkcijos pirkimas buvo įforminamas sąskaitomis faktūromis. E. D. nurodė teismui, kad buvo išrašoma sąskaita už gėles, o jis pagal sąskaitą apmokėdavo grynais. E. K. nurodė teismui, kad visais atvejais buvo išrašomos sąskaitos faktūros, jis pats patikrindavo šitą procesą. M. P. nurodė teismui, kad nebuvo taip, jog gėlės būtų parduotos be apskaitos dokumentų. A. M. nurodė teismui, kad į programą „Rivilė“ būdavo vedami duomenys, gėlių kiekiai, išrašomos sąskaitos faktūros.

Apelianto Z. S. vertinimu, tokio didelio masto ir vykdoma be apskaitos dokumentų prekyba gėlėmis tikrai būtų pastebėta, o jai vykdyti būtų pasirinktos tokios patalpos, kurios fiziškai būtų galėjusios sutalpinti tokį gėlių kiekį. Nurodo, kad nei VMI specialistės, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad UAB „A.“ išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, todėl teismo išvados grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu pagal BPK įtvirtintas taisykles, o teiginiais „tikėtina“, „manytina“, o tai sudaro pagrindą abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti visi gėlių pirkėjai, kurie būtų galėję patvirtinti, kad visa produkcija buvo parduodama pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Nurodo, kad faktą, jog visos produkcijos įsigijimas ir pardavimas buvo apskaitomas buhalteriniais dokumentais, patvirtintų ir Nyderlandų įmonių S.ir A.X. išrašytų sąskaitų faktūrų, CMR važtaraščių (invoice) palyginimas su UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Pažymi, kad byloje yra ne kartą lyginami CMR važtaraščiai, surasti Nyderlandų įmonėje A.X. ir pas transporto paslaugas teikusias įmones (V.), tačiau neatlikta CMR važtaraščių palyginimo su esančiais UAB „A.“ apskaitoje ar netikrinti CMR važtaraščiai, esantys įmonėje S.Pažymi, kad teismas esminiu įrodymu, patvirtinančiu nuteistojo Z. S. kaltę, laikė sugretintus duomenis iš USB laikmenų, failo „Sandėlis“ ir „X.“ laiško, pagal kuriuos gaunama 25 000 Eur suma, tačiau bendra tariamai neapskaitytos produkcijos suma siekia 6 984 913,11 Eur sumą. Apelianto teigimu, nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas, byloje turintis įrodymus dėl 25 000 Eur neapskaitytos produkcijos, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl 6 984 913,11 Eur neapskaitytos produkcijos.

Apeliantas Z. S. pripažįsta tik 2013-01-31 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, pažymi, jog su LKPB pareigūnu M. J. vyko neoficialus bendravimas, pareigūnas su juo kalbėjo apie santykius su A. S., siūlė bendradarbiauti, rodė jam lenteles ir paaiškino, kad jose yra užfiksuota visa A. S. veikla, jis sutiko bendradarbiauti patvirtinant jam nurodytas aplinkybes, apklausų metu nurodytas išrašomų sąskaitų faktūrų procentas bei kiti skaičiai atsirado iš tyrėjo M. J. jam nurodytų skaičių, nors iš tiesų jam nieko nebuvo žinoma, apsisprendimas tokias aplinkybes apklausų metu nurodyti kaip asmeniškai stebėtas buvo nulemtas ne laisvo pasirinkimo papasakoti tiesą, bet asmeninės naudos siekio. Pažymi, kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje minėjo tik keturias nuteistojo Z. S. apklausas (2013-10-23, 2013-10-31, 2014-04-29 ir 2014-05-07), tačiau šios datos nesutampa su išsiųstais šaukimais, todėl darytina išvada, kad Z. S. apklausų iš tikrųjų buvo daugiau. Pažymi, kad Z. S. parodymais nebuvo nustatytos jokios konkrečios šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios būtų leidusios konkretizuoti šioje byloje pareikštą kaltinimą. Pažymi, kad nė viename nuteistojo Z. S. apklausos protokole nėra užprotokoluoti tyrėjo M. J. klausimai, dėl ko negali būti laikomi savarankišką įrodomąją reikšmę turinčiomis įrodinėjimo priemonėmis. Remiasi teismų praktika, pagal kurią teismai vertindami toje pačioje byloje buvusių įtariamųjų parodymus turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, patikimumui, nurodo, kad su policija bendradarbiaujančio asmens parodymais yra įmanoma manipuliuoti, jie gali būti duodami vien dėl privalumų, tokio asmens parodymai turi būti paremti kita bylos medžiaga.

Nurodo, kad failų „X.“, „Sandėlis“, elektroninio pašto Xduomenų apžiūra buvo atliekama nedalyvaujant nuteistiesiems. Apeliantas Z. S. atkreipia dėmesį į tai, kad failo „2010 sandelis“ koregavimo data buvo 2013-10-23, apelianto manymu, failas buvo koreguojamas jau ikiteisminio tyrimo metu, įvykus mažiausiai dviem nuteistojo Z. S. apklausoms. Pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra daug duomenų iš „X“, nors tai nėra susiję su UAB „A.“. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia faktais, jog nuteistasis Z. S. inkriminuojamu laikotarpiu operavo tokiomis grynųjų pinigų sumomis, kurių kilmės negalėjo pagrįsti, tačiau nevertina aplinkybės, kad įtarimas Z. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo panaikintas ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendį ir nutraukti bylą jo atžvilgiu.

Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai išsprendė VMI turtinį reikalavimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes iš esmės skirtingomis, nurodydamas, jog tai daroma atsižvelgus nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, tačiau jų konkrečiai nenurodė. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog senaties eiga būtų sustojusi dėl L. S. kaltės, pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos suėjo 2018-12-31, tačiau prokuroras ir toliau teisme palaikė neteisėtą kaltinimą, šioje dalyje byla teismo nuosprendžiu buvo nutraukta tik 2021-04-30. Nurodo, kad tyrimas pradėtas 2011 m. FNTT, tačiau dėl nežinomų priežasčių finansinės bylos tyrimą perėmė policija (LKPB), tyrimo pradžioje įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo buvo pareikšti 25 asmenims, jie buvo siejami glaudžiais tarpusavio ryšiais, veikę vieningoje organizuotoje grupėje ir naudoję ne tik tas pačias Olandijos bendroves, tačiau ir tas pačias ofšorines įmones bei veikę pagal vieningą stambaus sukčiavimo schemą, vėliau 19 asmenų įtarimai buvo panaikinti, pažymi, kad prokuroras nepateikė jokių argumentų dėl tokių kaltinimo pakeitimų.

Pažymi, kad sprendžiant dėl asmenims kylančios teisinės atsakomybės turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiomis baudžiamojo įstatymo normomis. Nurodo, kad inkriminuojamu laikotarpiu BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis buvo 8 metai, nuo 2010 m. senaties terminas buvo prailgintas iki 12 metų, tai sunkina asmens teisinę padėtį. Nurodo, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos laikotarpis buvo nustatytas VMI specialistų išvadomis, sutrumpėjo net 2 metus ir esą baigėsi 2010-12-31, tuo tarpu byloje nėra nurodytas nė vienas epizodas, apimantis 2010 metų gruodžio 28, 29, 30 ar 31 dienas, specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, kurie būtų kaip įprasta sugrupuoti ne tik pagal metus, bet ir pagal mėnesius, savaites, 2010 metų gruodžio mėnesio vienintelis epizodas yra ofšorinės kompanijos padarytas 5 000 Eur pervedimas ne S., o A. (2010-12-15). Nurodo, kad pagal bylos duomenis L. S. niekaip nėra susijęs su Olandijos bendrove A., visi bylos duomenys rodo, kad L. S. bendradarbiavo tik su bendrove S.S., todėl neaišku kokiu pagrindu byloje buvo nustatytas L. S. nusikalstamos veikos laikotarpis.

Apeliantas L. S. atkreipia dėmesį į VMI dvigubą statusą byloje, kadangi ji iš pradžių atliko bendrovės „A.“ finansinį patikrinimą, o vėliau pateikė civilinį ieškinį. Nurodo, kad VMI žalos neperskaičiavo ir niekaip netikrino nei skaičiavimo metodikos, būdo, civilinis ieškinys yra pagrįstas vien surašyta specialisto išvada. Pažymi, kad pagal VMI išvados turinį galima konstatuoti, jog ypač didelė reikšmė suteikta Z. S. parodymams, tuo tarpu, apelianto vertinimu, finansinės veiklos tyrimas turi būti atliktas vadovaujantis audituojamos bendrovės finansiniais dokumentais. Apeliantas L. S. atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvada apima visą laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m., tačiau nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu specialistams pavyko savarankiškai iššifruoti 2006-2009 m. A. S. sudarytas lenteles, Z. S. apklausos metu aiškino tik 2010 m. duomenis. Apelianto, L. S. vertinimu, VMI specialistai „juodosios“ buhalterijos apimtis paskaičiavo atėmimo būdu. Pažymi, kad lentelių turinį galėjo suprasti tik tas asmuo, kuris tiesiogiai pildė arba pilnai žinojo vartojamus trumpinius, o lentelių sudarytojas A. S. paaiškinimų neteikė. Apeliantas kelia klausimą, kodėl bendrovės „A.“ bendros apyvartos buvo nustatytos ne CMR važtaraščių pagrindu, o suinteresuoto asmens parodymais, kai byloje yra duomenys, jog gėlių vežimai į Vilnių vykdavo 1 ar 2 kartus per savaitę, vadinasi, vien už 2007 m. galėjo įvykti ne mažiau kaip 72 reisai.

Pažymi, kad VMI specialistas apklausiamas teisme parodė, jog CMR dokumentų netyrė ir gėlių aukcionų dokumentų neturėjo, tai, apelianto vertinimu, reiškia, jog „A.“ ūkinė veikla buvo tiriama be esminių ir svarbiausių finansinių dokumentų, nebuvo sutikrinti ir apskaičiuoti nei gėlių pirkimai aukcionuose, nebuvo sutikrinti ir apskaičiuoti gėlių vežimai iš Olandijos į Lietuvą. Nurodo, kad siekiant įrodyti veikusią sukčiavimo schemą yra būtina patikimais (tiesioginiais) duomenimis įrodyti ne tik susitarimą, pirkimo būdą aukcionuose, prekių gabenimą, tačiau ir realizacijos schemą bei atsiskaitymo su Olandijos bendrovėmis būdą. Pažymi, kad VMI specialistai pateikdami išvadą neaiškiu metodu apskaičiavo, kad būtent 2007-2008 m. neva vyko didžiausia šešėlinė prekyba Vilniuje, tačiau byloje nėra jokių tiesioginių ir patikimų duomenų apie atsiskaitymą už prekes. Nurodo, kad pagal pirminius (2013-10-23) kaltinamojo Z. S. parodymus net 80 proc. suprekiautos sumos reikėjo pervežti nelegaliu būdu į Olandiją, tai reikštų, jog stambias pinigų sumas nuolat turėjo gabenti nepažįstami vairuotojai, reisų turėjo būti ne mažiau kaip 72 per metus, manoma, kad vairuotojų, vežusių gėlių krovinius, galėjo būti ne mažiau kaip 15.

Nurodo, kad versiją dėl paketų su pinigais gabenimo jam pateikė tyrėjas ir davė asmeniškai perskaityti Z. S. 2013 m. parodymus, daugiau jokių duomenų apie paketų su pinigais gabenimą byloje nėra, S.darbuotojai J. A., A. K. paneigė Z. S. pateiktą versiją, o į bylą iškviesti vairuotojai teismui parodė, kad niekada jokių pinigų ar paketų nevežiojo. Pažymi, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad „V.“ vykdė intensyvią prekybą traktoriais su užsieniu, mokėjimai buvo atliekami pagal ofšorinę praktiką. Apelianto L. S. teigimu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, turėtų būti konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03 nėra įrodytas kaltinime pateiktos sukčiavimo schemos pagrindinis elementas – atsiskaitymas su Olandijos bendrovėmis S. S. ir A..

Pažymi, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi vyr. tyrėjo V. R. atliktu papildomu tyrimu už 2009 m. ir 2010 m., tačiau nėra aišku, kodėl tyrėjai neatliko papildomo duomenų tyrimo dėl 2007 m. ir 2008 m., per kuriuos neva šešėlinė prekyba buvo didžiausia. Apelianto L. S. vertinimu, papildomas tyrimas buvo susiaurintas iki 2 metų termino, nes byloje nebuvo gauti jokie duomenys už atsiskaitymus su Olandija per 2006, 2007 ir 2008 m.. Pažymi, kad tyrime yra duomenų netikslumo: teigiama, kad 2009-01-25 „X.“ laiške yra nurodyta 13 000 Eur suma, o 2010-01-06 „X.“ laiške yra nurodyta 10 000 Eur suma, tačiau susipažinus su nurodytais laiškais, nurodyta tik ,,13000“ bei „10000“, nėra jokių duomenų, kad tai suma, išreikšta eurais arba litais. Nurodo, kad nebuvo atlikta jokio mokėjimo pagal tariamas sumas 13000, 10000, lentelės grafos yra tuščios. Pažymi, kad tyrėjas lentelėje nurodo, jog 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo atlikti 8 pavedimai bendrai 151 550 Eur sumai, tačiau šių duomenų A. S. lentelėje „Sandėlis“ nėra. Nurodo, kad 2010 m. lentelės antroje eilutėje nurodyta: „2010-01-12 Alga 51900 (15000)“, taip pat pateikta informacija, kad tą pačią dieną iš ofšorinės kompanijos buvo pervesta 15000 Eur suma, tačiau grafoje „X.“ yra nurodytas tik skaičius 10000 be paaiškinimo, yra ir kiti skaičiai, įrašyti nepateikiant aiškesnių įrašų. Pažymi, kad didelė dalis tyrėjo padarytų sugretinimų nesutampa pagal sumas ir datas, nėra pateikta papildomų duomenų šiems neaiškumams paaiškinti.

Apeliantas L. S. atkreipia dėmesį į aiškiai padarytas klaidas ar savavališkus prirašymus lentelėse: eilutėje Nr. 7 yra nurodyta, kad ofšorinė kompanija 2010-10-09 pervedė A. 45000 Eur, taip pat yra nurodyta, kad „X.“ faile esą yra įrašas ,,2010-09-30 „X.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma“, apelianto teigimu, pareigūnas negalėjo rasti panašios sumos, kurią pervedė ofšorinė kompanija, todėl buvo paimtas skaičius „10000“, kurio 2010-09-30 laiške nėra, kitoje lentelėje yra nurodyti 4 pervedimai A. ir visus juos pareigūnas susieja su failu „X.“, tačiau patikrinus nurodytus laiškus negalima rasti reikiamos informacijos. Apelianto teigimu, patikrinus V. R. sudarytas lenteles galima daryti išvadą, kad už 2009 m. pareigūnas nurodė 92 eilutes (epizodus), tačiau 54 eilutės (epizodai) turi trūkumų, o už 2010 m. iš 88 eilučių (epizodų) 51 eilutės (epizodai), turi esminių trūkumų ir nesutampa pagal sumas ir pagal savavališkai padarytus įrašus iš failo „X.“, todėl apylinkės teismas turėjo vertinti kritiškai.

Apelianto L. S. vertinimu, tyrime svarbiausias dėmesys buvo suteikiamas A. S. lentelėms, VMI specialistai savo tyrimą atliko naudodami tik jas, „X.“ lentelės buvo antraeilės, specialisto išvadoje nenaudotos, nes jose buvo daug neaiškių ir nesuprantamų skaičių. Nurodo, kad „X.“ laiškuose nėra niekur nurodyta suma eurais, byloje yra atspausdinti ir pateikti tik 3 el. laiškai, nors prokuroras nurodė, kad tokių el. laiškų buvo daugiau kaip 800. Pažymi, kad 59 tomai medžiagos nėra susiję su pateiktu kaltinimu, apelianto L. S. vertinimu, atsižvelgiant į komplikuotą ikiteisminį tyrimą, didelės apimties pašalinė medžiaga buvo sąmoningai pridėta prie bylos neatliekant privalomo papildomo tyrimo. Nurodo, kad Z. S. niekada negalėjo tiksliai ir išsamiai paaiškinti failų ,,X.“, daugybės skaičių ir atskleisti lentelių turinio. Pažymi, kad vykdant su esminiais pažeidimais įtariamojo L. S. pirmąją apklausą jis neva detaliai išdėstė lentelių turinį ir esą paaiškino, kad su minuso ženklu reiškia „juoduosius“ mokėjimus, tačiau vykdant pakartotinę apklausą teisme L. S. parodymų atsisakė kaip jam primestų ir teisėjui pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie „X.“ failą. Tai, apelianto teigimu, reiškia, kad byloje nebuvo tiesioginių ir objektyvių duomenų apie didžiulį kiekį informacijos failuose „X.“ ir turėjo būti toliau tiriama lentelių reikšmė ir renkami papildomi duomenys. Nurodo, kad tyrėjas į lenteles savo iniciatyva prirašė papildomus duomenis, o failuose „X.“ esančius bet kokius skaičius automatiškai priskyrė prie „juodųjų“ mokėjimų.

Nurodo, kad apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą dėl L. S. dalyvavimo prekiaujant gėlėmis su A. ir klaidingai išsprendė civilinį ieškinį. Pažymi, kad byloje yra įrodyta, jog bendrovė „A.“ bendradarbiavo su dviem skirtingomis Olandijos įmonėmis skirtingais laikotarpiais, Z. S. apklausiamas parodė, kad L. S. dirbo tik su S.S., o A. atstovas ir tarpininkas buvo visai kitas asmuo E. K., nagrinėjant bylą teisme ši aplinkybė pasitvirtino, tačiau teismas VMI civilinį ieškinį pilnai tenkino ir iš visų nuteistųjų solidariai priteisė visą sumą. Pažymi, kad pagal vyr. tyrėjo V. R. sudarytas lenteles susumavus visus 2009 ir 2008 m. A. mokėjimus, šiai Olandijos įmonei buvo pervesta 521 000 Eur suma, tai reiškia, kad kaltinamajame akte A. suma yra nurodyta klaidingai. Apelianto vertinimu, civilinis ieškinys buvo tiesiogiai perrašytas iš specialisto išvados ir iš dalies kaltinamojo akto, nėra argumentuotas ir neatitinka keliamų reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu. Pažymi, kad specialisto išvados lentelėje Nr. 7 yra paskaičiuotos „nuslėptos pajamos“, šiuos skaičius VMI specialistai gavo ne iš failų ,,X.“, o iš A. S. sudarytų lentelių, kurias iššifravo Z. S., byloje yra įrodyta, kad failas ,,X.“ buvo naudojamas prekybai tik su S. S., pagal V. R. lentelėse įrašytus duomenis mokėjimai A. sudaro ne mažiau kaip 521 000 Eur, byloje yra duomenų, kad prekyba su A. buvo pradėta dar 2008 metais, todėl dalis mokėjimų neabejotinai buvo atlikta ne tik 2009 ir 2010, bet ir 2008 m.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nuolat buvo keliamas klausimas dėl nerealių gėlių kiekių prekybos, kaltinamajame akte niekur nėra nurodytas gėlių kiekis, nors prekyba vyko ne gėlių pakuotėmis, dėžėmis, o vienetais, prokuroras atsisakė pateikti reikšmingus duomenis dėl konkretaus gėlių kiekio. Nurodo, kad pagal pateiktą kaltinimą, už 2008 m. nelegali prekyba sudarė daugiau kaip 6,8 mln. litų, vadinasi kiekvienos dienos šešėlinė apyvarta turėjo siekti už 19 000 litų, įvertinus gėlių kainas, kurios sudarė 0,88-1 Lt, reikštų, kad kiekvieną dieną A. S. įmonė be apskaitos dokumentų turėjo parduoti per 20 000 vnt. gėlių. Pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys, kad „A.“ niekada neturėjo tokio dydžio sandėlio ir tokio dydžio šaldytuvų (2006-2007 m. nuomojosi 30 kv. m dydžio sandėlį, o vėliau 59 kv. m ploto sandėliavimo patalpas), ši aplinkybė buvo ignoruota, nors 2013 m. pareigūnai įmonėje atlikinėjo visų patalpų kratą ir puikiai matė jų dydį. Apelianto vertinimu, nurodytą gėlių kiekį (20 000 vnt. per dieną) nėra jokių galimybių atgabenti 2 reisais per savaitę, todėl kyla abejonių dėl VMI specialistų paskaičiuotų sumų. Mano, kad prokuroras sąmoningai nepateikė gėlių kiekių kaltinamajame akte, nes milžiniški skaičiai iš karto sukeltų abejones.

Nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje darydamas išvadas dėl šešėlinės prekybos remiasi ne S.tarptautiniais vežimo dokumentais (CMR), o kitos bendrovės A. važtaraščiais, tuo tarpu bendrovė „A.“ gėlių pirkimus per S.vykdė didžiąja dalimi (apie 60-70 procentų), o pirkimus per A. pradėjo tik 2008 metų antroje pusėje. Apelianto manymu, siekiant nustatyti tikrą gėlių vežimo kiekį, tai galima padaryti vieninteliais tiesioginiais ir patikimais įrodymais – CMR važtaraščiais, visi kiti duomenys (savadarbės lentelės, asmeniniai užrašai ar liudytojų pasakojimai) gali būti tik šalutiniai ir netiesioginiai įrodymai. Nurodo, kad pagal VMI specialistų tyrimą buvo nustatyta nelegali prekyba 6,8 mln. Eur sumai (24,1 mln. litų), prokuroras byloje įrodinėjo ir pateikė duomenis, kad A. S. organizuota grupė į Olandiją yra sumokėjusi 1,7 mln. Eur, tai reiškia, kad nėra jokių duomenų dėl 5,2 mln. Eur sumokėjimo Olandijos aukcionams, sulyginus VMI nustatytą šešėlinę apyvartą ir prokuroro pateiktus įrodymus dėl mokėjimų Olandijos įmonėms, galima daryti išvadą, kad prokuroras įrodinėja tik 1/4 apyvartos mokėjimų (25 proc.), o apie likusią didžiąją dalį 75 proc. neturi jokių duomenų.

Pažymi, kad nuteistasis L. S. buvo sulaikytas 2015-01-15 anksti ryte ir policijoje išbuvo iki 20 val. vakaro, jis buvo tardomas, jam buvo daromas neleistinas spaudimas ir poveikis, tyrėjai darė visas kliūtis, kad įtariamasis negalėtų susisiekti su gynėju, taip atėmė galimybę įtariamajam gintis nuo pateiktų kaltinimų. Apelianto vertinimu, 2015-01-15 apklausa vyko šiurkščiai pažeidžiant įstatymą, o pakartotinė apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo neigiamai paveikta neteisėtos apklausos policijoje, nes tyrėjai išgavo įtariamojo pažadą viską pakartoti teisėjui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei dalį, kuria pilnai tenkintas VMI civilinis ieškinys, priteisiant iš nuteistųjų solidariai valstybės naudai 1 223 947,52 Eur turtinės žalos atlyginimą, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, VMI civilinį ieškinį atmesti, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo atlikti įrodymų tyrimą šiame skunde nurodytoje apimtyje.

Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra tinkamai įvertinti atskiri įrodymai, išvados grindžiamos teismo išvedžiojimais ir prielaidomis, teismo argumentai yra prieštaringi. Pažymi, kad iš veikos aplinkybių, asmenų parodymų, kitų byloje esančių įrodymų, aišku, kad aukciono prekės (gėlės) buvo perkamos per, o ne iš S.B.V., pirkimus per suteiktą prieigą tiesiogiai vykdė pati UAB „A.“, o tai, kad ūkio subjektas pasirenka gauti kitas paslaugas (gėlių paruošimą transportavimui) ne iš to paties, o iš kito subjekto, nepatvirtina jokių nusikalstamų veiksmų, o tik rodo, kad bendrovė, vykdydama veiklą, rėmėsi ekonomine logika ir priėmė atitinkamus sprendimus. Nurodo, kad teismas nurodė, jog A. S. laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. naudojo lėšas, gautas iš bendrovėje „A.“ neapskaitytos produkcijos, tačiau byloje aplinkybės apie jo vykdytas finansines operacijas tirtos nebuvo. Apelianto vertinimu, priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo vadovaujamasi ne nekaltumo, bet kaltės prezumpcija, atskirus įrodymus vertinant kaip nepaneigiančius inkriminuotų aplinkybių, toks įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymo būdas yra neteisėtas ir pažeidžiantis pamatines baudžiamojo proceso nuostatas.

Pažymi, kad nuosprendyje klaidingai aprašoma bendrininkavimo forma, aprašomojoje dalyje konstatuota, jog A. S., Z. S., L. S., B.J. Č. veikė bendrininkų grupe, tačiau toliau tame pačiame nuosprendyje nurodoma, kad A. S. siekė asmeninės ir organizuotos grupės nario Z. S. naudos, pažymi, kad organizuotos grupės požymis buvo pašalintas iš kaltinimo, taigi, skundžiamas nuosprendis savo turiniu yra prieštaringas. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog jis kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančio juridinio asmens UAB „A.“ tikrąjį gaunamą turtą, jis kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, tačiau šios aplinkybės nėra niekaip detalizuojamos motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, nėra išdėstyta nei kokį planą su Z. S. jie tariamai parengė, nei kokius konkrečiai nurodymus bendrininkams jis davė. Nurodo, kad nei vienoje proceso stadijoje nebuvo nustatyta, kad jis apskritai buvo parengęs kokį nors nusikaltimo planą ir būtų davęs kokius nors konkrečius nusikalstamo pobūdžio nurodymus, susijusius su inkriminuoto nusikaltimo plano įgyvendinimu. Apelianto teigimu, tai, kad jis buvo UAB „A.“ direktorius, nėra pagrindas savaime pripažinti jį nusikalstamos veikos organizatoriumi ir neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai pagrįsti ir motyvuoti teismo baigiamajame akte dėstomas savo išvadas.

Nurodo, kad nei jam pareikštame kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nėra įvardijama bendra perduotų grynųjų pinigų suma, ši aplinkybė nebuvo nustatyta nei vienoje proceso stadijoje, nebuvo nustatyta, kokiems konkretiems Nyderlandų Karalystės įmonių S.ir A.atstovams ir per kokius konkrečius vairuotojus, transportuojančius įsigytas gėles, nenustatytomis aplinkybėmis buvo perduotos nenustatytos grynųjų pinigų sumos. Nurodo, kad toks kaltinimas, kai asmuo yra kaltinamas ir pripažįstamas kaltu perdavęs neapskaitytus grynuosius pinigus, neapskaitytas prekes – gėles, tačiau tų veiksmų turinys nėra konkretizuojamas ir pagrindžiamas konkrečiais faktiniais duomenimis, iš esmės pažeidžia asmens teisę į gynybą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi VMI specialistų išvadomis, tačiau, apelianto vertinimu, jos negali būti laikomos patikimu ir objektyviai kaltę patvirtinančiu įrodymų šaltiniu dėl esminių jų turinio trūkumų. Pažymi, kad bylos duomenų turinio analizė rodo, jog specialistų išvados yra išvestinės iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų įtariamųjų Z. S. ir L. S. apklausų protokolų, išimtinai grindžiamos apklausų, kurios nebuvo savarankiškos ir neperteikia jų pačių žinotų ir suvoktų faktinių aplinkybių, duomenimis. Nurodo, kad VMI specialistų išvadose remiamasi „Sandėlio“ lentelėmis, tačiau jų reikšmė taip pat tiesiogiai išplaukia iš Z. S. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, turinio, ką teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino ir specialistė M. J.. Apelianto A. S. vertinimu, specialistų išvadose konstatuota šių duomenų reikšmė nėra koks nors jų savarankiško ir objektyvaus tyrimo rezultatas, bet išvestinė iš įtariamojo apklausų turinio. Nurodo, kad VMI specialistų analizuotos lentelės nėra pateiktos kartu su bylos medžiagoje esančiomis jų išvadomis, todėl nėra aišku, ar vadovavosi tomis pačiomis lentelėmis, kurios yra šios baudžiamosios bylos medžiagoje ir buvo apžiūrėtos šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Apelianto teigimu, toks įrodymų šaltinis, kurio turinio teisingumo nėra įmanoma patikrinti, kelia pagrįstų abejonių.

Pažymi, kad VMI specialistai savo išvadas dėl bendrovėje „A.“ tariamai vykdytos neteisėtos prekybos itin dideliais gėlių kiekiais grindė iš LKPB gauta informacija bei dokumentais, tai teismo posėdžio metu patvirtino VMI specialistė M. J., kurie, pažeidžiant 2003-11-11 VMI viršininko įsakymu Nr. V-295 patvirtintose „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto pateikimo“ taisyklėse nustatytą tvarką, niekaip neatsispindi išvadų tiriamosiose dalyse, taip pat nėra pridėti prie specialisto išvadų kaip priedai, o teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės negalėjo konkrečiai įvardinti joms pateiktų duomenų ir pakomentuoti jų turinio. Šie pažeidimai, apelianto A. S. vertinimu, laikytini esminiais ir sudaro pakankamą pagrindą VMI specialistų išvadas nepripažinti leistinomis, savarankišką įrodomąją reikšmę turinčiomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje negali būti pateikiamas teisinis vertinimas, kadangi tiek įrodymų vertinimas, tiek teisinis asmenų veiksmų įvertinimas yra išimtinė teismo kompetencija, tuo tarpu išvados teiginiai, jog nustatyta, kad UAB „A.“ vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų ir prekybos gėlėmis gautų piniginių lėšų, apgaule, nepagrįstai sumažino pajamas, į apskaitos registrus apgaule įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės ūkines finansines operacijas, yra ne specialių žinių pagrindu atliktų tyrimų išvados, bet ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimas iš esmės darant išvadas dėl asmenų kaltės ir jų veiksmų teisinio vertinimo, tai akivaizdžiai peržengia specialistų kompetencijos ribas.

Nurodo, kad specialistų išvadas paneigia gynybos pateikta 2019-07-02 konsultacinė specialisto-auditoriaus Č. M. išvada Nr. 19/07/02 bei apklausos teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Apklausos metu Č. M. nurodė, kad VMI specialistai nesivadovavo VMI viršininko patvirtintomis taisyklėmis, atlikdami tyrimus vadovavosi ne analoginiu ir/ar palyginamuoju metodais, bet jokiais teisės aktais neaprobuotais, savo pačių išgalvotais metodais, kas sąlygojo išvadų ekonominį nepagrįstumą, VMI specialistai tyrė tik gėlių pardavimo stadiją, tačiau netyrė nei įgijimo, nei transportavimo, nei sandėliavimo stadijų, nebuvo tiriama produkcijos savikaina tiriamu laikotarpiu, o tai yra itin svarbus duomuo apskaičiuojant pelną, nes pardavimo apimčių didėjimas nereiškia pelno didėjimo, nes sąnaudos taip pat gali didėti. Nurodo, kad Č. M. pateikdamas savo konsultacinę išvadą rėmėsi ne tik analogiška bylos medžiaga kaip ir savo išvadas pateikę VMI specialistai, bet tyrė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu gautus papildomus duomenis. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados dėl UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turi būti iš naujo atliekamas įrodymų tyrimas ir skiriama atlikti UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizė už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31. Pažymi, kad teismas vertindamas duomenis, esančius Excel formato bylose „Book1“ (2006-2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“ ir „X.“, saugomus išorinėse USB laikmenose, nevertino jų visapusiškai ir atsietai nuo kitų įrodymų šaltinių, neįvertino jų gavimo tvarkos aplinkybių, keliančių pagrįstas abejones dėl šių duomenų leistinumo.

Pažymi, kad teismas, atmesdamas kaip neva neteisingus jo parodymus apie failų „Sandėlis“ vedimo aplinkybes, jog juose yra preliminarūs klientų užsakymai, pažymėjo, kad šiuos duomenis paneigė kiti įrodymų šaltiniai, tačiau tokių šaltinių nenurodė. Apelianto A. S. teigimu, teismas iškreipė jo parodymų esmę, nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kol nebuvo, sandėlio programos užsakymai buvo vedami Excel lentelėje, kad žinoti, kokio kiekio gėlių reikia, visus užsakymus, gėlių pirkimus po aukciono Z. S. suvesdavo į Excel lentelę, pagal kurią suvedami antkainiai, nustatoma kaina ir nusiunčiama klientams, lentelėse taip pat būdavo faktiniai gėlių pardavimai, kiek tai dienai suprekiauta, koks likutis, kad lenteles pavadinimu „Sandėlis“ pildydavo visi įmonės darbuotojai, priėjimą turėjo visi, kas tuo metu dirbdavo pardavimo salėje, tokia lentelė pagal visus įmonės klientus buvo sudaroma kiekvienais metais, kad kiekvieną dieną buvo pildomi pirkimai, pardavimai, papildomos išlaidos, o darbo dienos pabaigoje tie duomenys būdavo išsiunčiami elektroniniu paštu.

Nurodo, kad nuosprendyje nutylėta jo parodymų dalis, jog failuose fiksuota informacija kaupdavosi, lentelės buvo pildomos vidinės apskaitos tikslu, tačiau duomenys nebuvo tikslūs, nes pasitaikydavo daug klaidų, netikslumų, lentelės buvo nuolat pildomos ir taisomos, duomenys rašomi „ant viršaus“, teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į papildomus prokuroro bei teismo klausimus paaiškino teismui, kad įmonės darbuotojas, dirbęs salėje, kiekvieną dieną, darbo dienos pabaigoje išsiųsdavo visą informaciją apie tos dienos pardavimus, įrašytą į Excel lentelę, į UAB „A.“ bendro naudojimo el. paštą, kad failai „Sandelis“ buvo visuose įmonės kompiuteriuose, tame tarpe ir pardavimo salėje buvusiame kompiuteryje, kad „Sandėlio“ lentelė buvo pardavimų juodraštis, kad metinėse lentelėse yra netikslūs duomenys, kad galėjo būti tarpiniai, ant viršaus keliami duomenys, kad tiksli buvo tik buhalterija. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtino tiek O. S. parodymai apie tai, kad prekės buvo perkamos pagal užsakyme nurodytus duomenis, tiek liudytojos N. B. parodymai apie failų „Sandelis“ vedimą. Apelianto vertinimu, vidinės apskaitos vedimas, ją nuolat tikslinant, tačiau neištaisant visų klaidų, nėra kriminalinio pobūdžio veiksmas, nes į oficialią ir vienintelę UAB „A.“ buhalteriją buvo įtraukiama tik tiksli ir teisinga informacija.

Nurodo, kad teismas neįvertino Excel formato lentelių, laikytų išorinėse USB laikmenose, gavimo aplinkybių. Pažymi, kad nebuvo laikytasi daiktų paėmimo tvarkos, laikmenos kratos metu buvo paimtos jų neįpakuojant į paketus ir neužantspauduojant, kratos protokole nenurodant jokių jų individualių žymių, laikmenų apžiūros atliktos nedalyvaujant nei A. S., nei jo gynėjui, krata buvo atlikta tik praėjus daugiau nei 12 val. nuo kratos UAB „A.“ patalpose pradžios, per visą šį laikotarpį rankinė, kurioje buvo rastos laikmenos, nebuvo jo žinioje, pareigūnas ją atnešė iš antro aukšto tik ryte, tačiau jokių klausimų, susijusių su rastais USB, neuždavė. Nurodo, kad A. S. asmens kratos protokole yra nurodyta, jog asmens kratos metu rasti ir paimti septyni išoriniai USB talpikliai, tačiau apžiūros protokolais apžiūrėtos aštuonios USB laikmenos, o teismui pateiktos septynios USB laikmenos, iš kurių dvi („Prestigio“, esanti raudoname dėkle, „Prestigio“, esanti rudame dėkle) nėra nurodytos asmens kratos protokole, teismui nebuvo pateikta asmens kratos protokole nurodyta USB laikmena „Mercedes Benz“. Pažymi, kad apžiūros protokole nenurodyta, kad „Kingstone“ atmintinėje būtų failas „Analizė“, „F111835“ arba „Prestigio“ atmintinėje būtų bylai reikšmingi failai „2010 SANDELIS“ ir „2009 SANDELIS”, „Prestigio“ atmintinės apžiūros protokole nėra nurodyta, jog šioje atmintinėje yra būtų reikšmingi failai: „2008 SANDELIS“ ir „X.“. Taigi, visiškai neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis USB laikmenose atsirado šioje byloje nagrinėjami failai, todėl jie negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiamos skundžiamo nuosprendžio išvados.

Pažymi, kad teismo posėdžio metu apžiūrėta laikmena USB „Flash Drive“ nebuvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, jos duomenys nebuvo nukopijuoti į CD laikmeną. Nurodo, kad apžiūrint laikmeną USB „Prestigio“ Z. S. paaiškino, kad šioje lentelėje nėra spalvų, tuo tarpu tyrėjas jam rodė tik spalvotas lenteles, o ir bendrovėje „A.“ lentelės visada buvo pildomos su spalvotomis grafomis, šią aplinkybę patvirtino A. S., liudytoja N. B.. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu laikmena „Prestigio“ neatsidarė, todėl visiškai neaišku, kaip šis failas atsirado CD laikmenoje Nr. 15. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apžiūrėjus USB „Prestigio“ paaiškino, kad jam anksčiau buvo rodytas ne toks failas, bet spalvoti failai. Nurodo, kad failas buvo redaguotas 2013-10-23, tačiau tą dieną nei vienas iš nuteistųjų nebuvo apklausinėjamas.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymais, nurodo, kad tie parodymai gali turėti įtaką teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi tik tuo atveju, jei šių parodymų patikimumas, teisingumas, leistinumas nekelia pagrįstų abejonių, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tokie asmens parodymai negali būti pagrindas paneigti teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Pažymi, kad nuteistasis Z. S. duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog iš esmės visa informacija, kuri yra nurodyta jo apklausose, vykdytose ikiteisminio tyrimo metu, yra sužinota iš tyrėjo jų neoficialių susitikimų metu, jam žadėjo nukentėjusiojo statusą, per kurį jis galėtų susigrąžinti iš A. S. neva nuslėptus pinigus, rodė jam lenteles ir paaiškino, kokie duomenys yra ten užfiksuoti, siūlė apklausų metu patvirtinti tyrimo išaiškintas aplinkybes, lentelėse esantys skaičiai atsirado iš tyrėjo M. J., nors iš tiesų Z. S. nieko nebuvo žinoma apie UAB „A.“ ir ofšorinių kompanijų santykius, aplinkybę, kad jis pats vairuotojams duodavo grynus pinigus, jis nurodė tyrėjo M. J. patartas. Apelianto A. S. teigimu, Z. S. parodymais nebuvo nustatytos jokios reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios būtų leidusios konkretizuoti pareikštą kaltinimą.

Nurodo, kad nei vienas įrodymų šaltinis nepatvirtino Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jiems prieštarauja teismo betarpiškai ištirti Nyderlandų bendrovių darbuotojų bei jų atstovų parodymai, UAB „A.“ darbuotojų bei klientų parodymai, vežėjų atstovų parodymai, o VMI specialistų išvados yra išvestinės iš Z. S. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuotų duomenų, taigi, savarankiškos įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Apeliantas A. S. j nesutinka su teismo išvada, kad Z. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą patvirtina tai, kad jis prašė imtis veiksmų prieš A. S., nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra nevieši, jam nebuvo žinomas Z. S. parodymų turinys, pažymi, kad su Z. S. santykiai buvo itin konfliktiški, dėl ko jis turėjo aiškų interesą apkalbėti. Apeliantas mano, kad turėtų būti vadovaujamasi nuteistojo L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis nurodė, jog pirmoji apklausa buvo surašyta po visos dienos apklausos ir buvo pareigūnų „labai pagražinta“, prokuroras jam žadėjo, kad jo statusas keisis iš įtariamojo į liudytojo, paaiškino, kad jam buvo rodomos Z. S. apklausos, lentelės, buvo aiškinama apie schemas, jo parodymai buvo surašyti iš to, kas policijai, o ne jam pačiam asmeniškai, buvo žinoma, tokie parodymai nėra nei teisingi, nei savarankiški, yra išvestiniai iš Z. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu turinio, juos objektyviai paneigia bylos duomenys, jais nebuvo nustatytos jokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

Pažymi, kad nuosprendyje buvo remiamasi Z. S. susirašinėjimu elektroniniu paštu iš jo naudoto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), tačiau šio susirašinėjimo turinys teismo yra vertinamas remiantis Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo patvirtinti bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodo, kad teiginiai, jog J.K. A. į elektroninę pašto dėžutę Xatsiųsdavo gėlių kiekius, jų realią kainą už nupirktą produkciją, kur buvo nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, buvo objektyviai paneigti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog faktą, kad su S.bendrove buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, patvirtino A. K. bei F. V., kadangi liudytojas F.S. V. parodė, kad negali atsakyti, ar UAB ,,A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais, reiktų patikrinti duomenis banke, tuo metu daug buvo mokama grynais ir pavedimais, o liudytoja A. K. kategoriškai nurodė, jog „A.“ atsiskaitydavo sumokėdama per banką, grynais pinigais neatsiskaitinėdavo, patvirtino, jog negali būti, kad pirkdavo gėles be apskaitos dokumentų, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. A., nurodydamas, kad niekada nėra gavęs grynųjų pinigų iš UAB „A.“ atstovų, vairuotojų ar kitų asmenų, pristatinėjusių krovinius, E. K. bei I. D. nurodė analogiškas aplinkybes.

Nurodo, kad darant išvadas dėl jo kaltės apgaulingai tvarkius UAB „A.“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 nurodomi CMR-ai tik už 2010 metus, nuosprendyje pažymint, jog: „2010 m. laikotarpiu „A.“ išrašytų CMR periodiškumas daugmaž atitinka penkių dienų-savaitės intervalą. Apelianto teigimu, duomenys negali būti absoliutinami, jų pagrindu gali būti daromos išvados tik apie 2010 m. dviejų mėnesių laikotarpį, tačiau ne apie inkriminuojamą keturių metų laikotarpį. Nurodo, kad teismo nurodomi CMR duomenys ne paneigia, bet, priešingai, patvirtina parodymus apie krovinių gabenimo, kuris buvo vykdomas maždaug kartą į savaitę, periodiškumą, kadangi nurodomas datas (2010 m. sausio 4, 11, 18, 25, 2010 m. vasario 1, 8, 15, 22 d.) skiria būtent savaitė. Pažymi, kad W. sąskaitų išrašo bei Z. S. el. pašto informacijos, failų „Sandėlis“ ir „X.“ nurodytos datos iš esmės nesutampa, pavedimų duomenys taip pat nėra tapatūs savo skaitine išraiška, nėra nurodyta jokių identifikacinių duomenų, kurie leistų daryti išvadas, kad tai buvo UAB „A.“ atliekami pavedimai, o iš įrodymų grandinės pašalinus neleistinus įrodymų šaltinius – Excel lenteles, šie duomenys praranda bet kokią įrodomąją reikšmę dėl inkriminuotos veikos įvykdymo. Nurodo, kad atliekant pavedimus buvo nurodomi sąskaitų faktūrų (invoice) duomenys, tuo tarpu elektroniniuose laiškuose šios informacijos nėra, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų sutapimą tarp failų, esančių Excel lentelėse, sąskaitose ir Z. S. el. pašte rastuose laiškuose.

Apelianto A. S. vertinimu, aplinkybė, jog su Nyderlandų bendrovėmis grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma per vairuotojus, grindžiama tik Z. S. ir L. S. parodymais, tokias aplinkybes paneigė visi teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti vairuotojai, R. S. paaiškino teismui, kad jo visas transportas buvo Šilalėje ir kad niekada prieš vykstant į reisą nei vienas jo automobilis nebuvo nuvykęs į Vilnių, į UAB „A.“, kiekvieno vežimo atveju būdavo pildomi CMR-ai, kad niekada nėra vežęs jokių pinigų sumų iš UAB „A.“ į Nyderlandus. K. S. paaiškino teismui, kad visada sutikrindavo, ar CMR-e nurodytas gėlių vežimėlių skaičius sutampa su faktiniu skaičiumi, o tokių atvejų, kad būtų kokie nors neatitikimai, nėra buvę, nebuvo prašymų nuvežti į Nyderlandus kokius nors paketus ar pinigus. D. F. patvirtino, kad jei vairuotojų būtų prašoma pervežti pinigus ar daiktus, tai vairuotojai jam būtų apie tai pasakę, nėra sulaukęs jokių prašymų, kad jo įmonės vairuotojai nuvežtų į Nvderlandus pinigus ar kokius nors paketus. K. K. parodė teismui, jog Į su vilkiku, kuris stovėdavo Vievyje, į Vilnių neužsukdavo, niekada nebuvo prašymų nuvežti pinigų ar daiktų į Olandiją, kiek jis vežė gėles, visada būdavo dokumentai.

Pažymi, kad teismo nuosprendyje nėra nurodoma nė vienos konkrečios sąskaitos faktūros, išrašytos užsakovui „P.“, tai tiesiog iš kaltinamojo akto į apkaltinamąjį teismo nuosprendį perkelti teiginiai, o nuoroda į A. išrašytus važtaraščius, iš kurių neva matosi, kad šioje bendrovėje UAB „A.“ yra identifikuojama kaip „P.“, apelianto teigimu, tokių kaltinimo teiginių nepatvirtina. Nurodo, kad el. pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) buvo rasta tik 2012 m. pasiūlymų ir užsakymų informacija Latvijos bendovei S. „T.“, pirkėjams M. P., J. P., G. P., O. S., V. R., taip pat A. invoice, bet ne važtaraščiai, už 2012-2013 metus, taigi nėra jokių identifikacinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dokumentai yra skirti būtent UAB „A.“, nėra nei adreso, nei įmonės kodo, nei PVM mokėtojo kodo, nei sąskaitos numerio ar kitų duomenų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kad UAB „A.“ šios Nyderlandų bendrovės yra identifikuojama kaip „P“. Nurodo, kad daugumoje šių dokumentų yra pateikiami identiški duomenys, vienoda 200 Eur suma, tad daryti išvadą, kad tai yra sąskaitos faktūros ar važtaraščiai už galimai neapskaitytą produkciją, nėra jokio faktinio pagrindo. Pažymi, kad vertinant UAB „A.“ buhalterinę apskaitą 2011-2013 m. nebuvo nustatyta jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų, o būtent su šiuo laikotarpiu yra susiję duomenys apie „P.“ išrašytas sąskaitas, kurios pagrįstai nebuvo įtrauktos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Nurodo, kad A.H. palaikė komercinius-ūkinius santykius su įvairiais Lietuvos gėlių pardavėjais-didmenininkais, UAB „X“, kurios atžvilgiu surinkta medžiaga sudaro didžiąją dalį šios baudžiamosios bylos medžiagos.

Nurodo, kad iš Europolo 2015-10-23 rašto nėra aišku, ar teisingi Moldavijos įmonės rekvizitai buvo nurodyti Moldavijos kompetentingai institucijai ar institucijoms, atlikusioms šios įmonės paiešką valstybiniuose registruose, nėra aišku, pagal kokius paieškos kriterijus šios įmonės buvo ieškoma, Europolo 2015-11-20 raštas nepaneigia Nyderlandų bendrovių vykdytų gėlių pardavimų Rusijos bendrovei byloje tiriamu laikotarpiu fakto, nes iš šio rašto taip pat nėra galimybės nustatyti, koks laikotarpis oficialiuose Rusijos registruose buvo tikrinamas ir pagal kokius paieškos kriterijus, kokie ir ar teisingi šios įmonės rekvizitai buvo nurodyti Rusijos kompetentingoms institucijoms, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar tiriamu laikotarpiu nurodytu adresu buvo vykdoma „I.“ veikla, nes rašto surašymo laikas (2015 m. pabaiga) yra labai nutolęs laike nuo šioje byloje tiriamo laikotarpio, o jame nurodoma, kad būtent „šiuo metu“ veikla tuo adresu nėra vykdoma. Nurodo, kad iš Europolo 2015-01-26 rašto turinio taip pat nėra galimybės nustatyti, koks laikotarpis buvo tikrinamas oficialiuose valstybės registruose ir pagal kokius paieškos kriterijus, kokie ir ar teisingi šios Rusijos įmonės rekvizitai buvo pateikti kompetentingoms Rusijos institucijoms. Nurodo, kad teismo konstatuotos aplinkybės, jog „sutuoktiniai A. S. ir O. S. inkriminuojamu laikotarpiu operavo tokiomis grynųjų pinigų sumomis, kurių šaltinių negalėjo pagrįsti bei kurios ženkliai viršijo jų oficialias pajamas ir kad aptartiems sandoriams įvykdyti turėtos grynųjų pinigų sumos buvo gaunamos būtent iš „A.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija, išeina iš kaltinimo ribų, jos bylos nagrinėjimo teisme metu net nebuvo nustatinėjamos, yra teismo tiesiog preziumuotos.

Pažymi, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad priimant atsiskaitymus grynaisiais pinigais visuomet buvo išrašomi buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie visi buvo apskaitomi. A. M. duodama parodymus nurodė, kad visos gėlės bendrovės klientams būdavo atiduodamos su sąskaitomis faktūromis arba kasos pajamų orderiais ir kad nėra buvę tokiu atvejų, kad grynus pinigus priimtų be kasos pajamų orderio, gėlės atvažiuodavo su dokumentais, pagal kuriuos tikrindavo atvežtų gėlių kiekius, nėra buvę tokių atvejų, kad gėlių atvažiuotu daugiau nei nurodyta dokumentuose, pardavimo salėje stovėjo kompiuteris, kuriame buvo Excel lentelės, kurios būdavo pildomos kas dieną ir jas pildydavo tas, kas aptarnaudavo klientą. J. R. taip pat patvirtino, kad bendrovės darbuotojos į programą, įdiegtą bendrovės kompiuteriuose, įvesdavo įvykdytų gėlių pardavimų duomenis, gėlės, kai jos būdavo parduodamos, būdavo nurašomos iš sandėlio, prekės būdavo pajamuojamos tik pagal sąskaitas faktūras ir invoice-us, bendrovėje ji nematė jokių neapskaitytų pinigų sumų, nematė, kad bendrovėje būtų vedama juodoji buhalterija. Ž. V. parodė, kad N. B. dienos pabaigoje suvesdavo PVM sąskaitas faktūras į programą, ji nėra mačiusi sąskaitų faktūrų, kurios būtų išrašytos subjektui pavadinimu „P.“, pati asmeniškai sutikrindavo CMR-ų ir invoice-ų informaciją, užpildydavo taros grąžinimo CMR-us, nėra mačiusi, kad prekyba gėlėmis vyktų be apskaitos dokumentų, ji pati tikrindavo bendrovės kasos likučius ir kad nėra pastebėjusi nei vieno kasoje esančių grynųjų pinigų neatitikimo buhalterinės apskaitos dokumentams atvejo, duomenis į sandėlio sistemą suvesdavo direktorius ir bendrovės darbuotojai.

Nurodo, kad UAB „A.“ nuolatiniai klientai taip pat nepatvirtino nė vieno gėlių įsigijimo be privalomų apskaitos dokumentų iš UAB „A.“ atvejo. M. P. paaiškino teismui, kad kai gėlės jam būdavo parduodamos arba išrašant PVM sąskaitą faktūrą, arba išrašant kasos pajamų orderį, nebuvo nei vieno atvejo, kad gėlės būtų parduodamos be privalomų apskaitos dokumentų, E. D. paaiškino teismui, jog atsiskaitydavo visada atsiimant gėles ir kad nebuvo nei vieno atsiskaitymo grynais pinigais be sąskaitos atvejo, sąskaitoje nurodytas kiekis visada sutapdavo su realiai perkamų gėlių kiekiu, pirkėjas pasirašo dokumentą, o pasirašytą sąskaitą faktūrą E. D. parveždavo UAB „A.“, A. U. parodė, jog nebuvo nei vieno karto, kad gėlės būtų be apskaitos dokumentų, V. R. parodė, kad už perkamas gėles bendrovėje „A.“ jis visada atsiskaitydavo grynais pinigais, o jam visada būdavo išrašoma sąskaita faktūra ir išduodamas kasos pajamų orderis, niekas niekada jam neišrašinėjo buhalterinės apskaitos dokumentų sumažintomis kainomis. Pažymi, kad teismo išvados apie galimai sunaikintus kasos pajamų orderius ir grynųjų pinigų neįnešimą į bendrovės sąskaitas yra padarytos remiantis prielaidomis, taip pažeidžiama tiek nekaltumo prezumpcija, tiek įrodymų vertinimo esminės taisyklės.

Pažymi, kad jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog aukcione nuotoliniu būdu dalyvaujama per suteiktą kodą ir per tam tikrą IP adresą, visus UAB „A.“ pirkimus buvo galima atsekti per kompiuterius, niekas negalėjo turėti įtakos aukciono duomenims. Apklausiamas apie gėlių įsigijimo iš aukciono per Nyderlandų įmones tarpininkes aplinkybę Z. S. taip pat paaiškino, kad jis pats asmeniškai spausdindavo iš aukciono programos užpirktų gėlių kiekius ir po to juos suvesdavo į sistemą, „invoisai“ ateidavo į UAB „A.“ el. paštu arba tą pačią dieną, arba dieną po pasikrovimo, A. S. aukcionuose dalyvaudavo gal 10 proc., daugiausia dalyvaudavo būtent Z. S., kiekvieno pirkimo nuotoliniu būdu aukcione duomenys pirmiausia yra išsaugomi nuotolinio pirkimo per aukcioną programoje, UAB „A.“ tikrindavo nupirktų ir atvykusių gėlių sutapimą, pats sudarydavo preliminarius ir galutinius kainoraščius, kuriuose atsispindėdavo gėlių pozicijos, jų aprašymas, transportavimo kaštai, antkainis ir UAB „A.“ uždarbis. L. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su specialia aukciono programa patys savarankiškai nuotoliniu būdu dalyvaudavo aukcionuose ir pirkdavo gėles, apie jokius konkrečius neteisėtus susitarimus dėl gėlių pirkimo be apskaitos dokumentų jam nėra žinoma.

Nurodo, kad duomenis apie aukcionų tvarką patvirtino ir apklausti liudytojai. J. A. paaiškino teismui, jog neįmanomas per aukcioną įsigytų gėlių neapskaitymas ir jų pardavimas be dokumentų, nes viskas daroma per elektroninę sistemą, o po kiekvieno pirkimo aukcione yra gaunama aukciono faktūra, viskas registruojama sistemoje, be to, pats aukciono dalyvis savarankiškai negali keisti aukciono sistemos duomenų. F.S. V. paaiškino teismui, jog buvo padaryta tokia aukciono sistema, kad būtų galima gėles įsipirkti nuotoliniu būdu, po aukciono duomenys negalėjo būti keičiami, A. K. paaiškino teismui, kad perkant per aukcioną neįmanomas pirkimas be oficialių dokumentų, nes visos nupirktos prekės atsispindėdavo sistemoje ir automatiškai, per kompiuterinę programą būdavo padalinamos klientams, pačioje aukciono sistemoje nebuvo galima daryti jokių pakeitimų. E. K. paaiškino teismui, kad UAB „A.“ turėjo savo identifikacinį numerį sistemoje, su kuriuo pati savarankiškai dalyvaudavo aukcione ir pagal kurį būdavo identifikuojama pati bendrovė kaip pirkėjas ir jos pirkinys, pagal aukciono duomenis automatiškai sistemoje buvo formuojamos sąskaitos faktūros bendrovei, nėra jokios galimybės koreguoti kokius nors duomenis aukciono sistemoje. I. D. paaiškino teismui, kad visais atvejais, dėl visų pirkimų aukcione, pačių klientų vykdytų aukcione nuotoliniu būdu, klientams būdavo pateikiamos sąskaitos faktūros.

Pažymi, kad šiuo metu, praėjus 10-15 m. nuo inkriminuojamų įvykių, visos procesinės galimybės ištirti prieštaringus duomenis yra negrįžtamai prarastos dėl teisėsaugos institucijos sąmoningo ar neprofesionalaus veikimo, kadangi pareigūnai duomenų, buvusių kratos metu paimtuose šios bendrovės kompiuteriuose, neapžiūrėjo, neišsaugojo. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreikalauti aukciono duomenys iš Nyderlanduose vykusio gėlių aukciono, kuriame UAB „A.“ savarankiškai vykdė inkriminuojamus gėlių pirkimus nuotoliniu būdu, nebuvo išreikalauti ir Nyderlandų bendrovių-tarpininkių turėti aukciono sistemos (EKT) duomenys. Apelianto vertinimu, šioje byloje buvo netinkamai išspręstas civilinis ieškinys, jis grindžiamas išimtinai tik VMI specialisto išvadomis, tačiau jos nėra leistinas įrodymų šaltinis, pažymi, kad iš jo priteistas padarytos žalos dydis nebuvo įrodytas ir nustatytas leistinais bei patikimais įrodymais.

Apeliaciniu skundu nuteistosios O. S. gynėja advokatė L.Balčiūnė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendį panaikinti ir nuteistosios O. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, VMI civilinį ieškinį, pareikštą O. S., atmesti.

Nurodo, kad kaltinimai O. S. suformuluoti itin neaiškiai, abstrakčiai, nekonkrečiai ir nesuprantamai, nėra pagrįsti įrodymais. Gynėjos teigimu, byloje taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai dalis įsigytų prekių tariamai nebuvo įtraukta į apskaitą. Pažymi, kad byloje apklaustos G. U., UAB „C“ ir Ž. V. fakto, kad O. S. joms nepateikė dalies prekių įsigijimą iš UAB „A.“ pagrindžiančių dokumentų, nepatvirtino, šios liudytojos teisme nurodė priešingai, kad visi prekių įsigijimą pagrindžiantys dokumentai visada buvo traukiami į įmonės buhalterinę apskaitą. Nurodo, kad neaišku, kokios asmeninės naudos O. S. individuali įmonė galėjo gauti neįtraukdama į įmonės buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo sąnaudų, kadangi neįtraukiant prekių įsigijimo kaštų, t. y.,patirtų sąnaudų į buhalterinę apskaitą atitinkamai didėja įmonės apmokestinamos pajamos ir reikia sumokėti didesnius mokesčius. Nurodo, kad nuteistosios O. S. veiksmų kvalifikavimui nuosprendyje skiriami tik keli puslapiai, teismo motyvai neatskleidžiami, įrodymai, kurių pagrindu teismas pripažino ją kalta, nėra nurodomi ir yra neaiškūs. Pažymi, kad nuosprendis grindžiamas liudytojo S. P. parodymais, VMI specialisto 2016-07-11 išvada bei ikiteisminio tyrimo metu Z. S. duotais parodymais, tačiau nei vienas iš jų neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų įrodymams. Nurodo, kad liudytojo S. P. parodymai negali būti laikomi pagrindžiančiais O. S. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo dėl to, kad šiuose parodymuose fiksuojami įvykiai nesusiję su inkriminuojamu laikotarpiu, nurodė, kad gėles iš UAB „A.“ jis pradėjo pirkti 2011 m., kuomet buvo įsteigta šiam liudytojui priklausanti įmonė UAB „S“, kaip rodo viešai prieinami duomenys, UAB „S“ įsteigta 2011-01-26, tuo tarpu O. S. inkriminuojamas laikotarpis 2006-11-11–2010.12.31. Pažymi, kad duodamas parodymus kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjui S. P. patvirtino, kad jis O. S. įmonei išrašomų sąskaitų nematė. Gynėjos vertinimu, S. P. daro tik prielaidą, kad už jo iš UAB „A.“ įsigytas gėles sąskaitos-faktūros buvo rašomos kitiems asmenims, kad tuo asmeniu buvo būtent O. S. individuali įmonė.

Gynėjos teigimu, 2016-07-11 VMI specialisto išvada negali būti laikoma tinkamu nuteistosios kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų įrodymu, kadangi apklausiama teismo posėdyje VMI specialistė V. J. patvirtino, kad O. S. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dalis, kuri įvardijama kaip „juodoji buhalterija“, yra paremta išimtinai specialistei pateiktais Excel lentelių fragmentais, liudytojo Z. S. apklausos metu pateiktais šių lentelių komentarais, šių dokumentų pagrindu ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surašytu lydraščiu bei UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu nustatytais duomenimis, kurie taip pat kilę iš Z. S. parodymų. Gynėjos teigimu, specialistai net nebandė patikrinti pateiktų lentelių jas lygindami su kitais duomenų šaltiniais, patys nurodė, kad išvados yra iš esmės paremtos prielaidomis. Nurodo, kad apklausos metu VMI specialistė V. J. nurodė, jog išvada, kad minimose lentelėse apskritai kalbama būtent apie O. S. personalinę įmonę, yra paremta Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagrindu, tuo tarpu jei turėtų tik tą fragmentą ir jokių papildomų paaiškinimų iš Kontrolės departamento nebūtų, negalėtų teigti.

Pažymi, kad jokios savarankiškos analizės VMI specialistai neatliko, neinicijavo papildomų įrodymų rinkimo, kryžminių patikrinimų ir susijusių veiksmų, nebuvo vertinami prekių likučiai, nurašymo aktai, nebuvo analizuojama, ar prekės tariamai parduotos Lietuvos, ar užsienio asmenims, netikrinta, ar nurodomas gėlių kiekis faktiškai galėjo tilpti patalpose. Nurodo, kad VMI specialisto išvada neatitinka VMI 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių reikalavimų, kurie įpareigoja mokesčių administratorių parinkti informacijos, duomenų šaltinį, reikalingus įvertinimui atlikti, pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis.

Nurodo, kad apklausiamas teismo posėdžiuose Z. S. parodė, jog apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo aiškiai nurodyta, apie kokį konkrečiai laikotarpį klausimai jam yra užduodami, ir nurodė, kad dalis jo teiginių yra nesusiję su inkriminuojamu laikotarpiu, patvirtino, kad inkriminuojamu laikotarpiu O. S. personalinė įmonė buvo tik UAB „A.“ klientas, o ne prekių tiekėjas, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu įvardydamas tariamai atliktas neteisėtas operacijas tarp UAB „A.“ ir O. S. personalinės įmonės Z. S. davė parodymus būtent apie UAB „A.“ pirkimus, kas apskritai nebuvo inkriminuojama kaltinamuoju aktu. Nurodo, kad Z. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu būtų pagrindo vadovautis tik tuo atveju, jei jie atitiktų kitus teismo patikrintus įrodymus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju kiti baudžiamosios bylos duomenys šiuos įrodymus paneigia, byloje nėra įrodyta, kad pati UAB „A.“ disponavo neapskaitytų gėlių kiekiais, atitinkamai, negalėjo tokių gėlių parduoti ir O. S. individualiai įmonei.

Pažymi, kad nuteistajai O. S. nebuvo inkriminuojamas dalyvavimas bendrininkų grupėje, jai inkriminuota nusikalstama veika yra absoliučiai savarankiška, tačiau iš nuosprendžio visiškai neaišku, kokiais konkrečiai įrodymais remiantis teismas priėjo išvados dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo. Nurodo, kad O. S. kaltė grindžiama ta aplinkybe esą didelius neapskaitytų gėlių kiekius apyvartoje turėjo BUAB „A.“, ir iš to daroma išvada, kad tokių gėlių turėjo ir O. S. personalinė įmonė, tačiau tokios išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštaraujančios nekaltumo prezumpcijos principui, baudžiamojoje teisėje neegzistuoja fizinio asmens išvestinė kaltė ir baudžiamoji atsakomybė. Pažymi, kad byloje nebuvo atliekamas joks savarankiškas įrodymų tyrimas siekiant nustatyti ar paneigti aplinkybes, susijusias su apeliantei inkriminuota nusikalstama veika. Nurodo, kad nuteistoji į bylą pateikė patalpų, kuriose inkriminuojamu laikotarpiu buvo jos vadovaujamos individualios įmonės buveinė, nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad patalpos buvo vos 60 kv. m. dydžio, jose nebuvo šaldytuvo, atitinkamai, toks kiekis įsigytų gėlių į šias patalpas objektyviai net negalėjo būti sutalpintas.

Pažymi, kad VMI specialistė neturėjo absoliučiai jokių priekaištų tai O. S. individualios įmonės daliai, kuri buvo grįsta ne prielaidomis, o buhalterinės apskaitos dokumentais, kas dar kartą paneigia bet kokią vadinamosios „juodosios buhalterijos“ egzistavimo galimybę bei nuteistajai inkriminuotą kaltinimą. Nurodo, kad Ž. V., kuri ženklią dalį inkriminuojamo laikotarpio teikė buhalterinės apskaitos paslaugas tiek UAB „A.“, tiek O. S. individualiai įmonei, nurodė, kad nebuvo nustatyta neatitikimų tarp UAB „A.“ ir O. S. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, taigi VMI neturėjo absoliučiai jokių priekaištų dėl apskaitos vedimo ir jos rezultatų, o toje dalyje, kur kalbama apie tariamai neapskaitytą produkciją ir vadinamąją „juodąją buhalteriją“, ši specialisto išvados dalis išimtinai remiasi tik ikiteisminio tyrimo pradžioje, mainais už pasiūlytą bendradarbiavimą Z. S. duotais parodymais, kurie vertintini kritiškai, juo labiau, juos dalyje dėl vadinamųjų „juodosios buhalterijos lentelių“ teisme tikslino ir Z. S., nurodydamas, kad tiek lenteles jam parodė, tiek jų turinį jam iš esmės paaiškino, tiek ir duotinų parodymų turinį jam iš esmės padiktavo ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas.

Remiasi teismų praktika, pagal kurią įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpinio vykdymo situacijai, jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju, nurodo, kad duomenų, jog O. S. nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų byloje nėra. Gynėja nesutinka su teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio, nurodo, kad žalos dydžio apskaičiavimas objektyviai nepagrįstas, taigi civilinis ieškinys, pareikštas apeliantei O. S., laikytinas neįrodytu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo B.J. Č. gynėjas advokatas M.Valiukas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nuosprendį dalyje, kuria B.J. Č. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir B.J. Č. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas, todėl naikintinas, teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, apkaltinamąjį nuosprendį grindė deklaratyviomis išvadomis, neparemtomis konkrečiai tai patvirtinančiais įrodymais, nepagrįstai vadovavosi prieštaringais parodymais bei neobjektyviai ištirtais L. S. parodymais bei padarė esminių faktinių klaidų. Pažymi, kad teismo išvada, jog už neapskaitytos produkcijos pirkimą perduoti grynieji pinigai per B.J. Č. kontroliuojamas lengvatinio apmokestinimo įmones buvo pervedami L. S. į jo asmeninę banko sąskaitą, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, teismas net nenurodo, apie kokias konkrečiai įmones kalba, neatskleidė, kuo vadovaujantis padarė išvadą dėl lengvatinio apmokestinimo įmonių kontrolės. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog B.J. Č. kokiu nors būdu pats ar per kitus asmenis kontroliavo lengvatinio apmokestinimo įmones ar šių įmonių atidarytas sąskaitas Latvijos bankuose, atlikus kratą B.J. Č. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių įrodymų ar sąsajų su ofšorinėmis kompanijomis, nors buvo apžiūrėti namuose esantys kompiuteriai bei rastos laikmenos, dokumentacija, UAB „V.“ patalpose kratos metus išėmus B.J. Č. darbinį kompiuterį taip pat nebuvo rasta jokių sąsajų su ofšorinėmis kompanijomis. Nurodo, kad B.J. Č. nėra ir nebuvo įmonių steigėjas, vadovas ar įgaliotas asmuo, neturėjo jokių prisijungimo priemonių prie nurodytų įmonių bako sąskaitų, teismo išvada yra ne tik, kad nepagrįsta, bet iš esmės pažeidžia teisę į gynybą, nes teismui neatskleidžiant įmonių kontrolės sąvokos turinio, lieka neaišku, nuo ko konkrečiai šiuo atveju reikia gintis. Nurodo, kad B.J. Č. neturi jokių sąsajų su Olandijos bendrovėms A. B. V. ir S.B.V., kurių apklausti atstovai teisme taip pat aiškiai nurodė, jog net nepažįsta jo.

Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai ir selektyviai vadovavosi L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neatskleidė išsamių motyvų dėl ko nesivadovavo duotais parodymais teisme. Nurodo, kad L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, susijusių su B.J. Č., nepatvirtino nei vienas savarankiškas ir objektyvus šios bylos medžiagoje esantis duomenų šaltinis, teisiamojo posėdžio metu L. S. nurodė teismui, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo reikalaujama duoti parodymus prieš B.J. Č., taip pat paaiškino, kad jo pirmoji apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyta po visos dienos apklausos ir buvo pareigūnų „labai pagražinta“, dėl ko teismas neturėtų ja vadovautis, jam buvo rodomos įtariamojo Z. S. apklausos, kažkokios lentelės, buvo aiškinama apie nustatytas schemas, be to, buvo pasakyta, kad jei jis pasirašys po ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytais parodymais, tai iš įtariamojo jis taps liudytoju, tačiau teismas į šiuo duomenis neatsižvelgė. Gynėjas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismai vertindami toje pačioje byloje buvusių įtariamųjų parodymus turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, patikimumui, tuo tarpu apylinkės teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi selektyviai atrinktais L. S. parodymas prieš B.J. Č.. Nurodo, kad L. S. turėjo motyvą duoti neteisingus ir kaltinančius parodymus prieš B.J. Č., nes jo atžvilgiu tyrimas buvo pradėtas atsižvelgiant į B.J. Č. duotus parodymus tiek prieš Z. S., su kuriuo tuo metu konfliktavo, tiek prieš jo draugą L. S..

Gynėjas nesutinka, kad Z. S. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) turinio analizė atskleidžia ir neabejotinai pagrindžia kaltinamųjų L. S. ir B.J. Č. dalyvavimą bei jų kaip padėjėjų vaidmenį „A.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo schemoje, nurodo, kad teismas nepateikia konkrečių motyvų, kuo remiantis padarė tokią išvadą, vertindamas minėtos pašto dėžutės turinį net neužsimena apie B.J. Č. ir nė karto nenurodo, kokius konkrečiai jo kaip padėjėjo veiksmus atskleidė el. pašto (duomenys neskelbtini) turinys. Pažymi, kad nuosprendyje nepateiktas B.J. Č., kaip nusikalstamos veikos bendrininko – padėjėjo, teisinis vertinimas, teismo nuosprendyje deklaratyviai nurodyti nuteistojo B.J. Č. veiksmai, tie veiksmai įvardyti nusikalstamos veikos padėjėjo veiksmais, tačiau jų teisinis vertinimas nepateiktas, nenurodyta, kokiu BK 24 straipsnio 6 dalyje įvardytu būdu B.J. Č. padėjo daryti nusikalstamą veiką jo vykdytojams.

Nurodo, kad teismas akivaizdžiai suklydo dėl kaltinamojo darbo vietoje atliktos kratos rezultatų ir tariamai B.J. Č. darbo vietoje rastų USB laikmenų, pažymi, jog dėl šių laikmenų B.J. Č. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis nedalyvavo kratoje, į bylą gynybos pateikti įrodymai (patalpų nuomos sutartys) ir liudytoju apklaustas M. Č., dalyvavęs kratos metu, patvirtino, jog krata buvo atlikta UAB „V.“ nuomotose patalpose, o B.J. Č. darbo vieta buvo kitame pastate, kur patalpas nuomavosi UAB „V.“. Pažymi, kad nei iš kratos protokolo nei iš parodymų neįmanoma nustatyti, iš kurios konkrečiai darbo vietos buvo paimta laikmena, patalpoje buvo 3 darbo vietos, prie kurių dirbdavo bendrovės vadybininkai ir tik kartais lankydavosi B.J. Č., toje patalpoje neretai dirbdavo ir pagrindinis bendrovės akcininkas Rusijos pilietis V.K., taip pat kitas bendrovės akcininkas A. Č., taigi, abejonės, kam galėjo priklausyti rastos USB laikmenos, liko nepašalintos.

Nurodo, kad UAB „V.“ patalpose privalėjo būti B.J. Č. darbinis kompiuteris, nes toks darbo įrankis jam buvo būtinas dėl to, kad jis buvo šios įmonės vadovas, tačiau tai nepaneigia pateiktų įrodymų bei M. Č. parodymų, kad B.J. Č. nuolatinė darbo vieta buvo kitame pastate, kur jis dirbo kaip UAB „V.“ darbuotojas bei buvo šios įmonės akcininkas, tuo tarpu B.J. Č. niekada nebuvo UAB „V.“ akcininku, o tik vadovas. Pažymi, kad ofšorinių kompanijų anspaudų pavyzdžiai negali būti laikoma priemone atlikti piniginių lėšų pervedimus, kad būtų atliekami pervedimai būtini generatoriai. Gynėjo teigimu, B.J. Č. kaltės dėl pervedimų iš ofšorinių kompanijų nepatvirtina ir teismo nurodyti sąskaitų išrašai, teisiamojo posėdžio metu B.J. Č. paaiškino teismui, jog pavedimai buvo daromi už traktorius, kurių tiekėjai buvo Kinijos ir Rusijos kompanijos, pagal tiekėjų atsiųstus dokumentus, kuriuose būdavo parašyta, kur atsiskaityti ir kam mokėti. Pažymi, kad B.J. Č. nebuvo UAB „V.“ akcininkas, pagrindinis bendrovės akcininkas ir prekybos traktoriais organizatorius buvo Rusijos pilietis V.K., o Rusijos kompanijoms yra įprasta naudoti ofšorines kompanijas, nes vykdant pavedimus iš Rusijos kompanijų tokie pavedimai komplikuoti dėl taikomo valiutos kontrolės rėžimo.

Gynėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad B.J. Č. apklausiamas nurodė, jog atvežta produkcija buvo iš karto pirkėjų paimama ir į šaldytuvą pakraunama tik maža atgabentos produkcijos dalis, pažymi, kad tokių parodymų nuteistasis niekada nebuvo davęs, jis niekada nedalyvaudavo produkcijos iškrovime. Nurodo, kad teismas iš esmės perkėlė kaltinamojo akto formuluotes, nepagrindė ir nemotyvavo išvadų, aplinkybė, kad B.J. Č. artimas asmuo T. J. yra asmuo, atidaręs vienos iš ofšorinių kompanijų (S) sąskaitą, niekaip neįrodo sąsajų su nurodyta kompanija. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ofšorinei kompanijai W. vadovauja A. G., su kuriuo B.J. Č. neturi jokio ryšio, byloje esantys duomenys nurodo, jog T. J. prašymu 2003 m. buvo atidaryta kompanijos S. sąskaita Latvijos Banke ABLV, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kas tą sąskaitą valdė ir kas ja naudojosi po 6 metų, t. y.,2009 m., kada buvo vykdomi mokėjimai į Nyderlandus.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – visus skundus atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš visų šioje byloje pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog yra nesutinkama su teismo išvadomis, jog nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ginčija veiksmų kvalifikavimą, nurodo, kad visų jų atžvilgiu priimtas nuosprendis nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisėtas ir naikintinas.

Dėl A. S., Z. S. apeliacinių skundų dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei L. S. ir B.J. Č. gynėjo apeliacinių skundų dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinusi surinktų bylos duomenų pakankamumą A. S., Z. S., L. S. bei B.J. Č. kaltei paneigti ir/ar pagrįsti, jų įrodomąją reikšmę, iš esmės pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. veikdami bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „A.“, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba, turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo bei apgaulingai tvarkė įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nuteistieji A. S., Z. S. sąmoningai organizavo ir apgaulingai tvarkė finansinės apskaitos dokumentus ir dėl to nėra įmanoma nustatyti UAB „A.“ turto ir turimų įsipareigojimų dydžio, o L. S. bei B.J. Č. jiems padėjo apgaulingai tvarkyti įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti nuteistųjų padarytus pirmosios instancijos teismo konstatuotus pažeidimus, jų sistemiškumą, tačiau kai kurios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl A. S., Z. S. apeliaciniai skundai dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tenkintini iš dalies, o L. S. ir B.J. Č. gynėjo apeliaciniai skundai dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – atmestini.

Esminis klausimas, keliamas A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. gynėjo apeliaciniuose skunduose – pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados, jog A. S., Z. S. veiksmuose yra BK 222 straipsnio 1 dalyje, o L. S. ir B.J. Č. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Apeliantai savo skundais vienais ar kitais aspektais ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų gavimą, jų patikimumą, vertinimą ir šių įrodymų pagrindu padarytas išvadas dėl jų kaltės, todėl dėl visų šių apeliacinių skundų kolegija pasisakys bendrai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S., Z. S., L. S. bei B.J. Č. kaltinime inkriminuota nusikalstama veika pasitvirtino, ši veika buvo vykdoma veikiant pagal tokią schemą: A. S. ir Z. S., sutarę bendrai vykdyti didmeninę gėlių prekybą per Z. S. įkurtą uždarąją akcinę bendrovę „A.”, nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 produkciją (daugiausia skintas gėles) pirkdavo keliuose gėlių aukcionuose, įsikūrusiuose Nyderlandų Karalystėje, atsigabendavo gėles į Lietuvos Respubliką ir čia parduodavo mažmenine gėlių prekyba besivertusiems verslo subjektams. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu, jog A. S. vadovavo įmonei „A.”, buvo jos direktorius, taip pat buvo atsakingas už transportą, ieškojo ir samdė vežėjus, Z. S. pagrindinė užduotis buvo gėlių produkcijos iš aukcionų užpirkimas. Šias aplinkybes patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek „A.“ buhalterės K.L. A., J. R., Ž. V., tiek „A.“ salės darbuotojos – pardavėjos N. B., A. M.. Nustatyta, jog tam, kad „A.“ būtų galėjusi dalyvauti pasauliniuose gėlių aukcionuose, jai reikėjo tarpininko, nes, pirma, tam, kad subjektas dalyvautų aukcione ir pirktų jame parduodamą produkciją, jis turėjo turėti specialią kompiuterinę programą KOA, antra, aukcione parduota produkcija fiziškai turėjo būti apdorojama, atidalinama, surūšiuojama, supakuojama ir išgabenama pirkėjams. Tokį aukciono darbo principą teismui parodė kaltinamieji A. S., Z. S., L. S., liudytojai J.K. A., A. K., F. V., I. D., E. K.. Liudytojai F. V. ir I. D. teismui parodė, kad bet kokių verslo subjektų aukcionas neįsileisdavo, todėl įprasta praktika buvo tokia, kad tarpininku yra Olandijos įmonė – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokiu tarpininku tarp aukciono rengėjų ir „A.“ buvo Olandijos bendrovės S.ir A.X.., kurios turėjo savo vietas aukcione, t. y., tam tikra prasme, buvo pirminis pirkėjas, tiesiogiai pirkęs iš aukciono. Nustatyta, kad šios dvi Olandijos bendrovės – aukciono tarpininkės turėjo įvairų skaičių savo klientų, kurie vertėsi didmeniniu gėlių užpirkimu, apie tai teismui liudijo S.vadovas ir savininkas F. V., bei A.vadovas I. D.. Teismui kaltinamieji A. S., Z. S., L. S. teigė, kad „A.“ aukcionuose dalyvavo savarankiškai, prisijungdama tarpininkių S.ir A.suteiktais kodais. Olandų bendrovės – tarpininkės A.vadovas I. D. patvirtino, kad dalis jų klientų prie aukciono sistemos galėjo jungtis per A.prieigą, tačiau negalėjo atsakyti konkrečiai dėl „A.“, nes jo vadovaujama bendrovė turi daug klientų, o tiesiogiai su klientais dirbo A.įmonės darbuotojas E. K., atsakingas už aukcionus. S.vadovas F. V. teismui parodė, kad „A.“ jam žinoma, ji buvo J.K. A. ir L. S. klientė, o būtent J.K. A. ir L. S. buvo S.klientai, bet ne jos darbuotojai. J.K. A. teismui parodė, kad 2004–2012 m. dirbo savarankiškai ir per S.įmonę dalyvaudavo gėlių aukcionuose, turėjo verslo partnerį L. S., J.K. A. pirko gėles, rūpinosi įpakavimu ir transporto paruošimu, o jo verslo partneris L. S. pardavinėjo gėles, visas gėlių pirkimo procesas vyko per įmonę S.Vadinasi, J K. A. ir L. S. buvo aukciono bendrovės – tarpininkės S.tarpininkai veikloje su „A.“. Šią aplinkybę teismui parodė tiek S.vadovas F. V., tiek šios bendrovės darbuotoja A. K., teigę, kad „A.“ žino kaip J.K. A. ir L. S. klientą, taip pat kategoriškai įvardiję J.K. A. ir L. S. buvus bendrovės S.klientus, kurie per jų įmonę dalyvaudavo aukcionuose ir tokiu būdu pirkdavo gėles, bet ne S.darbuotojus. Z. S. teismui teigė, kad visi gėlių užpirkimo reikalai per S.bendrovę buvo derinami būtent su J.K. A., J.K. A. buvo tas asmuo, su kuriuo buvo tariamasi dėl šio verslo vykdymo apskritai, su juo buvo derinamas asortimentas, jei nutikdavo taip, kad kokios nors gėlės neatvažiuodavo ar atvažiuodavo ne tai, kas buvo užsakyta, skambindavo būtent J.K. A., tada, kai J.K. A. nerasdavo, kreipdavosi į L. S..

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamųjų A. S. ir L. S. teiginiai, jog „A.“ pirko tiesiogiai iš aukciono Olandijoje per bendrovę S.B.V., neatitinka tikrovės, nes, kaip teismui liudijo S.vadovas F. V. ir darbuotoja A. K., S.buvo ta bendrovė, kuri vertėsi tarpininko tarp aukciono ir pirkėjo – didmenininko veikla, rūšiuodavo įsigytas gėles, jas pakraudavo ant specialių vežimėlių ir tokiu būdu paruošdavo jas transportavimui, išrašydavo sąskaitas faktūras. Nelogiška, jog „A.i“, visiškai savarankiškai dalyvavusiai aukcione, be jokios priežasties buvo reikalingas dar vienas mokamas (byloje nustatyta, kad už minėtas tarpininko paslaugas buvo mokama apie 10 procentų dydžio provizija (komisinis mokestis už tarpininkavimą) tarpininkas J.K. A., kuris, kaip rodo kaltinamųjų Z. S., L. S. liudijimas, būtent ir atliko iš aukciono įgytų gėlių rūšiuotojo – fasuotojo vaidmenį, t. y., paruošdavo gėles transportavimui, kai tas pačias paslaugas jie galėjo gauti tiesiogiai iš bendrovės S.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent šioje tarpininkavimo grandyje buvo vykdoma neapskaityta prekyba gėlėmis, kurioje veikė tiek A. S., tiek Z. S., tiek L. S., tiek B. J. Č..

Pirmosios instancijos teismas laikė byloje nustatytu, kad dalį gėlių aukcione įgytos produkcijos apskaitydavo bei įtraukdavo į oficialią uždarosios akcinės bendrovės „A.” buhalteriją, dalį produkcijos tiekdavo į Lietuvą ir parduodavo mažmenine gėlių prekyba besivertusiems verslo subjektams be apskaitos dokumentų, šios produkcijos dalies įgijimo/transportavimo/pardavimo operacijų į oficialią uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukdami. Už neapskaitytos produkcijos pirkimą su bendrovėmis tarpininkėmis S.ir A.atsiskaitydavo grynais pinigais juos perduodami per vairuotojus, vėliau per B.J. Č. kontroliuojamas lengvatinio apmokestinimo įmones, pinigus pervesdami L. S. į jo asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms A.ir S.B.V.

Būtent su šiomis teismo išvadomis nesutinka nuteistieji nurodydami, jog:

- nuosprendis yra grindžiamas VMI specialisčių (2016-03-14, 2017-04-12) išvadomis, kurios yra išvestinės iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų Z. S. ir iš dalies L. S. apklausų protokolų. VMI specialistės neatliko jokio savarankiško tyrimo, prie išvadų, kaip priedų, nėra pridėta jokių pirminių duomenų (failų turinio kopijų), kurių pagrindu buvo padarytos šios išvados, pridėtos tik pačių specialisčių sudarytos suminės lentelės, todėl nėra galimybės patikrinti duomenų teisingumo bei padarytų išvadų. Skunduose apeliantai taip pat nurodė, jog teisiamojo posėdžio metu specialistės negalėjo konkrečiai įvardinti joms pateiktų duomenų, tinkamai paaiškinti savo padarytų išvadų, pakomentuoti jų turinio, jos besąlygiškai vadovavosi 2013-03-22 LKPB užduotyje atlikti objektų tyrimą suformuluota išankstine nuomone, jog bendrovėje „A.“ nebuvo apskaitomos visos iš prekybos gėlėmis gautos piniginės lėšos. Net įtariamasis Z. S. kelis kartus buvo kviečiamas į LKPB papildomai paaiškinti atvykusioms specialistėms A. S. sudarytų lentelių turinį ir įvairių skaičių reikšmę, o specialistų išvadoje nuolat yra daromos nuorodos ne į konkrečius finansinius dokumentus, o į Z. S. duotus paaiškinimus. VMI specialisčių išvados nėra ekonomiškai pagrįstos, ką patvirtina 2019-07-02 konsultacinė auditoriaus Č. M. išvada bei jo teisme pateikti paaiškinimai, tačiau ši išvada teismo nebuvo tinkamai įvertinta. Nei specialistės, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog UAB „A.“ išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Nei VMI specialistės, nei pirmosios instancijos teismas neatliko CMR važtaraščių palyginimo su esančiais UAB „A.“ apskaitoje ir įmonėje S.B.V., todėl negalima teigti, kad dalis produkcijos nebuvo apskaityta.

- nuteistųjų Z. S., L. S. parodymai, fiksuoti tyrėjo M. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose, kuriais remiasi kaltinimas ir teismas, nebuvo nešališki ir savarankiški. Juose fiksuotos tyrėjo M. J. įteigtos nuostatos ir aplinkybės. Z. S. įtariamojo apklausų protokoluose fiksuotos aplinkybės buvo nulemtos ne laisvo pasirinkimo pasakoti tiesą, bet asmeninės naudos siekio, ką jis nurodė vėlesnėse apklausose, tame tarpe ir teisme, juo labiau, kad taip smulkiai po 3 metų paaiškinti su lentelėmis susijusias aplinkybes Z. S. negalėjo ir dėl to, kad šias lenteles sudarė A. S., o Z. S. per 4 metus jas galėjo pildyti tik kelis kartus. Bendrovės „A.“ finansinis patikrinimas (tyrimas) pradėtas 2013-03-22, tačiau nuo pat pradžios tyrimas strigo, nes VMI specialistai neturėjo galimybės išsiaiškinti (iššifruoti) pateiktą didelės apimties medžiagą USB laikmenas su Excel formato lentelėmis, kuriose įrašyta gausybė skaičių be paaiškinimų. Kadangi pateiktų lentelių savininkas bei autorius A. S. atsisakė duoti parodymus apie painias ir nesuprantamas jo paties (A. S.) pildytas lenteles, tyrėjai pradėjo itin aktyvias ir neteisėtas Z. S. apklausas. Policija žinojo, kad A. S. ir Z. S. nuo 2011 m. yra aštraus konflikto būsenoje, pastarasis kaltino A. S. ir jo sutuoktinę O. S. stambaus masto bendrovės turto ir lėšų pasisavinimu bei sukčiavimu. Z. S. antroji apklausa 2013-10-11 nepavyko, nes įtariamasis gavęs pasiūlymą iš tyrėjų turėjo jį apsvarstyti, šio pasiūlymo esmė byloje yra pilnai atskleista – A. S. baudžiamoji byla turi padėti Z. S. atgauti visas bendrovės pasisavintas lėšas, nes jis taps nukentėjusiuoju. 2013-10-23 bei 2013-10-31 netikėtas bendradarbiavimas padarė reikšmingą postūmį sustojusioje byloje. Per šias apklausas Z. S. turėjo detaliai ir smulkiai aiškinti net 3 metų senumo įvykius, kuriuose asmeniškai dalyvavo tik labai retais epizodais (plačiai komentavo 2010 m. A. S. sudarytas didelės apimties Excel lenteles). Z. S. teisme duodamas paaiškinimus nuosekliai parodė, kad negalėjo ir neturėjo galimybės taip smulkiai paaiškinti visas aplinkybes dėl A. S. sudarytų lentelių, per 4 metus jas įgalėjo pildyti tik kelis kartus, o tyrėjas siūlė patvirtinti jau nustatytas aplinkybes.

- taip pat keliamas klausimas dėl Excel formato lentelių, laikytų išorinėse USB laikmenose, gavimo aplinkybių teisėtumo, iš A. S. kratos metu paimant USB laikmenas padarytų pažeidimų (kiekvienos laikmenos neįpakavimo į paketus, ir šio neužantspaudavimo, kratos protokole nenurodant USB laikmenų individualių žymių), jų apžiūrų nedalyvaujant nei A. S., nei jo gynėjui ir kt. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu gynyba argumentuotai kėlė pagrįstas abejones dėl USB laikmenose esančių Excel lentelių (failų) gavimo tvarkos, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, nepateikė jokių argumentų dėl tokių gynybos argumentų ir neaptarė šio įrodymų šaltinio leistinumo vertinimui reikšmingų aplinkybių. Teisme apžiūrėjus USB „Prestigio“, esantį raudoname dėkle, apie jame esantį failą „SANDELIS 2008“ A. S. paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis kūrė šį failą, kad panašius failus pildydavo su Z. S., stengdamiesi apskaičiuoti, ar metai buvo pelningi, kad informacija, esanti tokio pobūdžio failuose, atsispindėdavo sąskaitose faktūrose, vidiniame įmonės balanse, kad tokiuose failuose duomenys nebuvo tikslūs ir jais negalima vadovautis. Tuo tarpu apie failą „N. S.“, esantį toje pačioje USB atmintinėje, A. S. paaiškino, kad pagal tai, kas parašyta, mato, kad tai taros balansas. Nurodoma, kad itin svarbu įvertinti tai, jog ši USB laikmena, kurioje rastais duomenimis lemiama apimtimi yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra nurodyta tarp A. S. asmens kratos metu rastų ir paimtų USB laikmenų.

- apeliantų nuomone, pagrįstą abejonę sustiprina ir ta aplinkybė, kad LKPB tyrėjui, beje, tam pačiam, apžiūrint A. S. asmens kratos metu paimtas USB laikmenas nei viename iš 124 tome esančiame 2013-02-06 apžiūros protokole (124 t., b. l. 56-71) nėra užfiksuota, kad šiose laikmenose buvo rasti tyrimui reikšmingi Excel formato dokumentai pavadinimais „Book1“, „2008 SANDELIS“, „2009 SANDELIS“, „2010 SANDELIS“, kai tuo tarpu, kaip jau buvo pastebėta, tam pačiam tyrėjui apžiūrint USB „Adata“ šios laikmenos apžiūros protokole yra nurodyta, jog šioje laikmenoje buvo rastas Excel formato dokumentas „SANDELIS 2011“ (124 t., b. l. 66). Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis dėl laikmenose rastuose failuose esančios informacijos analizės, nurodo, jog failo „X.“ Z. S. niekada nepildė, todėl jo paaiškinti negalėjo, o pasak prokuroro faile „X.“ buvo visi „juodosios“ buhalterijos duomenys, tačiau specialistė jų netyrė ir jų nevertino, el. pašto Xduomenų apžiūra buvo atliekama nedalyvaujant nei Z. S., nei kitiems nuteistiesiems, failo „2010 SANDĖLIS“ duomenys yra nepatikimi, nes jo turinys buvo 2013-10-23 koreguotas ir t.t.

- A. S. nurodo, kad jo parodymai buvo iškreipti, dalis nutylėta, o Nyderlandų įmonių A.X. ir S.B.V įmonių darbuotojai, bendrasavininkai, liudytojai (pardavėjai, pirkėjai, darbuotojai – F.S. V., N. B., S. P., E. D., E. K., M. P., A. M.) patvirtino faktą, kad produkcija buvo perkama ir parduodama tik su apskaitos dokumentais.

- nuosprendis grindžiamas faktais, kad Z. S., O. S., A. S. inkriminuojamu laikotarpiu operavo tokiomis grynųjų pinigų sumomis, kurių kilmės negalėjo pagrįsti (nuosprendžio 93 pusl.), tačiau teismas akivaizdžiai išėjo už kaltinimo ribų, nes šios aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos, o be to neįvertino ir to, kad įtarimas Z. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo panaikintas ikiteisminio tyrimo metu.

- 2020-09-29 prokuroro prašymu buvo pakeistas kaltinimas pašalinant ankstesniame kaltinime inkriminuotą veiką dėl stambaus masto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir prokuroras prašė nagrinėjimą tęsti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau senatis pagal BK 220 straipsnį suėjo dar 2018-12-31, o byla teismo nuosprendžiu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nutraukta 2021-04-30. Prokuroras žinodamas suėjusius senaties terminus nesiėmė priemonių procesui nutraukti ir palaikė neteisėtą kaltinimą pagal BK 220 straipsnį, numatantį laisvės atėmimą iki 3 metų. Taip pat ginčijamas ir senaties terminų skaičiavimas dėl 2010 m. pasikeitusios BK 95 straipsnio redakcijos bei nuteistiesiems inkriminuotos BK 222 straipsnio redakcijos bei pasikeitusio kaltinamiesiems inkiminuojamo veikos laikotarpio.

- tyrime organizuota grupė nuo 25 asmenų sumažėjo 4 kartus, nes daliai asmenų kaltinimai buvo panaikinti, nors buvo teigiama, jog visa ši grupė buvo susijusi glaudžiais ryšiais, naudojo ne tik tas pačias Olandijos bendrovės, bet ir tas pačias ofšorines kompanijas, veikė pagal vieningą stambaus sukčiavimo schemą. Taip pat keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos pasikeitimo bei dėl inkriminuotos veikos laikotarpio nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, šio laikotarpio pabaigos nustatymo, nes nei vienas epizodas neapima 2010 m. gruodžio 28, 29, 30 ar 31 dienos.

- dėl UAB „A.“ apyvartų paskaičiavimų ir atsiskaitymo su Olandų įmonėmis apeliantai pažymi, jog pagal kaltinamąjį aktą nelegali prekyba gėlėmis truko nuo 2006 iki 2010 m., prokuroras šį laikotarpį netiesiogiai skirsto į dvi atskiras dalis, kurios turi esminės reikšmės bylai. Pagal kaltinamą aktą pirmoji dalis sudaro nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03, o antroji dalis sudaro likusį laikotarpį iki 2010-12-31. Šis skirstymas prokuroro yra susietas su naudota skirtinga atsiskaitymo schema, o būtent, pirmuoju laikotarpiu byloje nėra surinkta jokių duomenų apie taikytą atsiskaitymą. Tuo tarpu laikoma, kad antrojo laikotarpio atsiskaitymo schema yra ištirta ir pateiktos plačios išvados. Apeliantų teigimu, siekiant įrodyti taikytą sukčiavimo schemą yra būtina patikimais, tiesioginiais duomenimis įrodyti ne tik susitarimą, pirkimo būdą aukcionuose, prekių gabenimą, tačiau ir realizacijos schemą bei atsiskaitymo su Olandijos bendrovėmis būdą. Šios aplinkybės byloje įgauna padidintą reikšmę, nes VMI specialistai pateikdami išvadą neaiškiu metodu apskaičiavo, kad būtent 2007 ir 2008 m. neva vyko didžiausia šešėlinė prekyba Vilniuje, būtent, 2007 m. net 6,7 milijono Lt, o 2008 m. dar daugiau – 6,8 milijono Lt. Specialisto išvadoje pateiktos didelės pinigų sumos, tačiau byloje nėra jokių tiesioginių ir patikimų duomenų apie naudotos schemos svarbiausią ir galutinį elementą – atsiskaitymą. Pagal kaltinamąjį aktą ir specialisto išvadą, už 2006, 2007 ir 2009 m. šešėline prekyba buvo suprekiauta net 14,1 milijono Lt. Pagal pirminius (2013-10-23) Z. S. parodymus, net 80 procentų sumos reikėjo neva pervežti nelegaliu būdu į Olandiją, tai reikštų, jog stambias pinigų sumas nuolat turėjo gabenti nepažįstami vairuotojai, jeigu tikėti Z. S. parodymais, tai svetimi ir pašaliniai kitų įmonių vairuotojai nuolat, 1 ar 2 kartus per savaitę nelegaliai (kontrabanda) veždavo stambias pinigų sumas (po 10 000, 20 000 ar 30 000 Eur) į Olandiją, tačiau šios pinigų pervežimo schemos nepatvirtino nei vienas vairuotojas. Pagal Z. S. papasakotą schemą reikštų, kad slapti pinigų paketai kontrabandiniu būdu į Olandiją buvo gabenami ne mažiau kaip 72 kartus per metus, įvertinus visus vežimus už 2006 (6 savaitės), 2007 ir 2008 m. reikštų, kad daugiau kaip 150 kartų pašaliniai asmenys saugiai ir patikimai turėjo nugabenti kontrabanda stambią pinigų sumą. Byloje nėra jokių duomenų apie Lietuvos Respublikos įmonėse dirbusius vairuotojus, policija jų neieškojo ir atsisakė tikrinti Z. S. pateiktą abejotiną versiją. Manytina, kad 2006-2008 m. vairuotojų, vežusių gėlių krovinius, galėjo būti ne mažiau kaip 15. Galima daryti prielaidą, kad A. S. visais vairuotojais nepasitikėjo ir naudojosi mažesne dalimi, tačiau siekiant išlaikyti nuolatinį ir nepertraukiamą kontrabandinių siuntų srautą į Olandiją, šioje schemoje turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 10 vairuotojų. Pirmą kartą apie kontrabandinius pinigų paketus Z. S. parodė 2013-10-23 (trečioje) apklausoje, tačiau tyrėjai nesiėmė jokių veiksmų dėl pateiktos versijos patikrinimo ir tiesioginių įrodymų gavimo. Ši pinigų gabenimo versija ilgą laiką buvo pamiršta ir niekas ja nesidomėjo. 2015-01-15 vykdant su esminiais pažeidimais įtariamojo L. S. apklausą jis parodė, kad esą asmeniškai galėjo dalyvauti pinigų pervežime, pinigai buvo gabenami su vairuotojais. 2015-01-20 per pakartotinę apklausą teisme, į kurią pagaliau buvo įleistas ir gynėjas, L. S. kategoriškai atsisakė jam primestos keistos versijos ir aiškiai parodė, kad jokioje pinigų pervežimo schemoje niekada nedalyvavo ir negali tiesiogiai nurodyti jokių aplinkybių. Nagrinėjant bylą teisme L. S. paaiškino, kad jam versiją dėl paketų su pinigais gabenimo pateikė tyrėjas ir davė asmeniškai perskaityti Z. S. 2013 m. parodymus. Daugiau jokių duomenų apie paketų su pinigais gabenimą byloje nėra, priešingai, tiek J. A., tiek A. K. (S. S. darbuotojai) kategoriškai paneigė Z. S. pateiktą versiją, o į bylą iškviesti vairuotojai teismui parodė, kad niekada jokių pinigų ar paketų nevežiojo. Tai reiškia, kad kaltinimo versija 2006, 2007 ir 2008 m. taikytos schemos atsiskaitymui, visiškai nepasitvirtino ir turėjo būti atmesta.

- prokuroras į bylą yra pateikęs ofšorinių kompanijų mokėjimus nuo 2006-01-01 iki 2013-03-01 (kaltinamojo akto 90 l., 112 t., b. l. 114) ir nurodo, kad šiuo ilgu 7 metų laikotarpiu B. Č. bendrovė „V.“ nuolat naudojosi ofšorinių kompanijų mokėjimais. Bylą nagrinėjant teisme prokuroras atsisakė šių duomenų ir nenurodė, kuo pasireiškė pažeidimai, kai buvo teisėtai atliekami pinigų pervedimai per ofšorines kompanijas. Analizuojant šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad „V.“ vykdė intensyvią prekybą su užsieniu traktoriais ir mokėjimai buvo atliekami pagal plačiai pasaulyje taikomą ofšorinę praktiką. Tyrėjai atsisakė atlikti šių mokėjimų papildomą patikrinimą, susiaurino tyrimo apimtis.

- keliamas klausimas dėl vyr. tyrėjo V. R. sudarytų lentelių nepatikimumo ir nepagrįsto vadovavimosi jomis priimant nuosprendį, pavyzdžiui, savarankiškai nusprendžiant, kad „10000“ yra eurai, nors prie šio skaičiaus tokio prierašo nėra ir kt. (106 t., b. l. 197-199).

- nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, bet ne objektyviais įrodymais, tą patvirtina ir nuosprendyje vartojamos sąvokos „tikimybė yra nereali“, „galėjo būti sunaikinamas“, o tai, apeliantų nuomone, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Apeliantai pasisako dėl netinkamo nuosprendžio surašymo organizuotos grupės požymio nepašalinimo iš veikos aprašymo, nenurodymo, kuo pasireiškė A. S. ir Z. S. parengimas plano tikslu nuslėpti prekybą gėlėmis, kokius jie nurodymus davė kiekvienam bendrininkų grupės nariui, ir kt., taip pat nuosprendyje neatskleista jokia bendra per vairuotojus perduota grynųjų pinigų suma, o apklausti vežėjai ir vairuotojai tokių atsiskaitymo grynaisiais pinigais aplinkybių nepatvirtino. Taip pat ginčijamos teismo konstatuotos aplinkybės, jog B.J. Č. pervesdavo pinigus A. ir S. B.V. bendrovėms, nurodoma, jog pastarasis neturi jokių sąsajų su nurodytomis bendrovėmis, kurių apklausti atstovai taip pat aiškiai nurodė, jog jo net nepažįsta. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog B.J. Č. kontroliavo lengvatinio apmokestinimo bendroves, neatskleista, kokiu būdu jis tai darė, juo labiau, kad jo gyvenamojoje vietoje nerasta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kaip ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokie įrodymai buvo rasti jo darbo vietoje. Byloje liko nenustatyta, kam priklausė B.J. Č. darbo vietoje kratos metu rastos USB laikmenos (M. Č. parodymai). Apeliantai nurodo, jog paskaičiuotos nelegaliai vykdytos prekybos gėlėmis apimtys yra nerealios, nes tam įmonė neturėjo nei pajėgumų, nei rinkos.

- teismas pernelyg sureikšmino Nyderlandų kliento „P.“ vaidmenį, tačiau nenurodė nei vieno fakto, nei vienos sąskaitos faktūros, kuri būtų buvusi išrašyta ne UAB „A.“ vardu ir įtraukta į UAB „A.“ apskaitą. Juo labiau, kad duomenys apie „P.“ išrašytas sąskaitas faktūras yra 2011-2013 m. ir išeina už tiriamos veikos ribų.

- VMI statusas yra dvejopas ir tarpusavyje nesuderinamas – VMI specialistės atliko finansinį patikrinimą, kurio pagrindu VMI teikė civilinį ieškinį, kuris neturi būtinos argumentacijos, nes 80-90 proc. tekstas tiesiogiai perrašytas iš 2016 m. specialisto išvados. Apeliantai kelia klausimą dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kaltinimo keitimo ir pan.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Remiantis BPK 164 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, būtent jis priima sprendimus dėl tyrimo eigos, krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką, kokia seka jie turi būti vykdomi, sprendžia dėl įrodymų pakankamumo ir jų liečiamumo, priima sprendimus dėl tyrimų išskyrimo ar sujungimo ir/ar nutraukimo.

Bylos nagrinėjimo teisme apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, taip pat kaltinimas turi būti pagrįstas aplinkybėmis, kurias prokuroras laiko nustatytomis. Nei pirmosios instancijos teismo, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra nustatyta, jog apeliantams pateiktų kaltinimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai nėra galimybės išsiaiškinti dėl kokių kitų, į šią bylą neįtrauktų asmenų veiklos, todėl L. S. skundo argumentai, jog tyrime organizuota grupė nuo 25 asmenų sumažėjo 4 kartus, nes daliai asmenų kaltinimai buvo panaikinti, išeina už šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribų, todėl skundo argumentai dėl bylos apimties dėl kaltinamųjų skaičiaus laikytini niekuo nepagrįstais ir plačiau šis klausimas neaptariamas ir nenagrinėjamas.

L. S. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos pasikeitimo, nurodo, jog ikiteisminį tyrimą 2011 m. pradėjo FNTT, tačiau dėl jiems nežinomų priežasčių grynai finansinės bylos tyrimą perėmė policija (LKPB). Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento pažymėtina, jog pagal BPK 165 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo įstaigomis yra policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Pažymėtina, jog FNTT tiria nusikalstamas veikas, susijusias su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, įgyvendina prevencines priemones, užkertančias kelią Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui. Policija, be kitų funkcijų, pagal kompetenciją atlieka nusikalstamų veikų tyrimą, konkrečiai – LKPB tiria tarpregioninio ir tarptautinio pobūdžio sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Kolegija pažymi, jog vieno ar kito tyrimo perdavimas tolesniam jo tęsimui iš vienos ikiteisminio tyrimo įstaigos – kitai, turinčiai įstatymuose numatytus įgalinimus tirti tokio pobūdžio veikas, nėra negalimas ir/ar neteisėtas veiksmas, o atsižvelgiant į tai, jog apeliantas išsamiau skunde nenurodo jokių argumentų, kokią svarbą turi tyrimo įstaigos pasikeitimas, kolegija išsamiau dėl šio klausimo nepasisako.

BPK 256 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką – prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes bei kvalifikaciją, teismas, gavęs tokius prašymus, apie tai praneša proceso dalyviams, esant reikalui suteikia laiko pasirengti gynybai, prašymą prijungia prie bylos.

Iš bylos medžiagos, matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo:

- A. S., L. S. kaltinami dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija); bei nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija ir 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

- A. S. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija); bei nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija ir 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472redakcija) ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

- B.J. Č. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314redakcija); bei nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija ir 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir BK 23 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį, be veikos, kvalifikuotinos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

- UAB „A.“ kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314redakcija); bei BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo IX-2314redakcija ir 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,

- O. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui 2017-12-22 (126 t.).

2019-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla dėl bankroto kaltinamojo juridinio asmens UAB „A.“ atžvilgiu nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (130 t., b. l. 67-79).

2020-09-29 teismo posėdžio metu buvo gautas prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes iš esmės skirtingomis A. S., Z. S., L. S. bei B.J. Č. eliminuojant kaltinimą ir veikos kvalifikavimą dėl stambaus mąsto sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (132 t., b. l. 182-192, 157-179).

Pažymėtina, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir/ar kaltinamajame akte pateiktą asmens veikos kvalifikavimą. Šioje byloje, teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės sutiko su pakeistame kaltinime nurodytu veikų kvalifikavimu, kas, beje, palankiau ir A. S., Z. S., L. S. bei B.J. Č., bei priėmė skundžiamą procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog nustačius, kad veikos kvalifikacija pagal prokuroro pateiktą pakeistą kaltinimą yra teisinga, teismui nėra būtina pasisakyti dėl kiekvienos nepasitvirtinusios kvalifikacijos. Nors platesnių motyvų, kuo kaltinimo pakeitimas sutrukdė objektyviam bylos išnagrinėjimui L. S. apeliaciniame skunde nenurodoma, visgi nurodoma, kad prokuroras palaikė neteisėtą kaltinimą, kad savalaikiai nebuvo atsisakyta kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nors dėl šios veikos dar 2018 m. buvo suėjusi senatis.

Pažymėtina, jog kaltinimą prokuroras pakeitė perdavus bylą teismui bylos nagrinėjimo metu, todėl prokuroras priimti procesinio sprendimo nutraukti bylą suėjus senaties terminams neturėjo galimybės. Teismas bylos nagrinėjimo metu negali kvescionuoti prokuroro pozicijos dėl pateikto kaltinimo, ar imtis kokių nors veiksmų, kad prokuroras atsisakytų kaltinimo pagal vieną ar kitą straipsnį, o sprendimą dėl bylos nutraukimo dėl senaties gali priimti tik tada, kai yra aišku, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminai yra suėję ir dėl to nėra galimybės priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Atkreiptinas dėmesys, jog ne visada matematinis terminų skaičiavimas atitinka proceso dalyvių lūkesčius ir yra teisingas. Bylos nutraukimas dėl senaties nėra asmenį/asmenis reabilituojantis pagrindas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima daryti išvadas dėl veikos, jos įrodytumo, kvalifikavimo, kaltinimo pasitvirtinimo (nesant galimybės priimti apkaltinamojo nuospredžio priimant sprendimą bylą nutaukti dėl senaties) ar nepasitvirtinimo (priimant išteisinamąjį nuosprendį). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo sutikti su L. S. skundo argumentais ir prokuroro veiksmus keičiant ir palaikant kaltinimą vertinti kaip neteisėtus.

Dėl įrodymų

Iš nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. parodymų teisme matyti, jog UAB „A.“ užsiėmė prekyba gėlėmis, jie siekė vystyti verslą, gauti pelno, o ne apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Pasak nuteistųjų, į apskaitą buvo įtraukiamos visos sąskaitos faktūros, UAB „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka, įmonėje dirbo buhalterė, jokių atsiskaitymų nei per vairuotojus, nei per ofšorines kompanijas nebuvo. Įmonė dalyvaudavo pasauliniuose gėlių aukcionuose, kurių rezultatų suklastojimas, tikslu nuslėpti dalį produkcijos ir pelno, nėra įmanomas.

Įrodymais baudžiamajame procese yra laikytini įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų vienas ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas išdėstė, tyrė bei analizavo visus byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. S., Z. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o L. S. bei B.J. Č. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį ir pažymi, jog nors teismo procesinio sprendimo priėmimui nei vienas įrodymas neturi/negali turėti išskirtinės reikšmės, tačiau iš apeliacinių skundų, baudžiamosios bylos nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad vienais iš esminių įrodymų, su kurių vertinimu nesutinka visi nuteistieji, byloje yra Z. S., iš dalies L. S., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui M. J., bei VMI specialistų išvados (kurios daugiau ar mažiau paremtos šiais parodymais), todėl, kolegijos nuomone, pirmiausia būtina plačiau pasisakyti dėl jų reikšmės, patikimumo ir pagrįstumo.

Dėl specialistų išvadų

2016-03-14 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nurodyta, kad tyrimui kartu su 2013-09-26 raštu Nr. 38-S-2-3388 buvo pateiktos kompiuterinės laikmenos – 7 USB laikmenų kopijos, kurios buvo rastos ir paimtos iš įtariamojo A. S. asmens kratos metu. Šiose laikmenose rasta Bendrovės saugoma informacija apie gautas pajamas, patirtas išlaidas bei pirkėjų skolas, tarp kurių buvo ir Excel formato rinkmenos „Book1“, „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“. Remiantis Z. S. parodymais apklausų metu, rinkmenose „Sandėlis“ buvo vedama UAB „A.“ pardavimo klientams apskaita, t. y., yra nurodytos visos UAB „A.“ gautos pajamos: „Apie man apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę <...> Excel formatu, pavadinimu „2010 Sandėlis“, galiu pasakyti, kad tai yra bendra UAB „A.“ pardavimo klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita“. Z. S. 2014-04-29 apklausos protokole paaiškino „Sandėlio“ rinkmenos struktūrą, t. y., kaip ir kur užfiksuotos visos Bendrovės pajamos, gautos už parduotas gėles, įskaitant ir tas, kurios buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje: „Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „A.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „A.“ už nupirktas gėles, kitas prekes, susijusias su įmonės veikla (kaspinai, žaluma bei kt.). Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito, t. y., nuo vieno iki sekančio prekių atvežimo klientas galėjo pirkti kelis kartus, o mėlynajame stulpelyje visa suma per laikotarpį. <...> Šią sandėlio lentelę pildė A. S., nes ji buvo vieninteliu egzemplioriumi įrašyta į USB laikmeną, kurią nešiodavosi tik A. S.. Aš (Z. S.) pildžiau šią lentelę, kai jis išvykdavo atostogų, jam nesant darbo vietoje, nes jis man perduodavo asmeniškai“. Vadovaujantis Lietuvos kriminalinio policijos biuro (toliau tekste – LKPB) pateikta informacija bei Z. S. parodymais, tyrimo metu išanalizuotos Excel rinkmenos „Book1“, „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“. Nustatyta, kad šiose rinkmenose rasta informacija atitinka Z. S. apibūdintą bendrą UAB „A.“ pardavimo klientams apskaitą. Tyrimo metu susumuotos mėlynuose stulpeliuose užfiksuotos prekių klientams pardavimo vertės (1 priedas). Pažymėtina, kad 2006 m. „dvigubos buhalterijos“ rinkmenoje „Book1“ duomenys pradėti fiksuoti nuo 2006-11-18. Tyrimo metu nustatyta, kad „Sandėlio“ rinkmenose buvo fiksuojamos visos Bendrovės pajamos: tarp užfiksuotų duomenų yra ir „baltos“, t. y., apskaitytos bei deklaruotos pajamos. Per laikotarpį nuo 2006-11-18 iki 2010-12-31 apskaičiuojama bendra 29 044 908,33 Lt (8 411 986,88 Eur) minėtose Excel rinkmenose užfiksuotų Bendrovės pardavimų suma (2006 m. 11-12 mėn. – 551 463 Lt (159 714,72 Eur), 2007 m. – 7 677 920 Lt (2 223 679,33 Eur), 2008 m. – 8 420 257 Lt (2 438 674,99 Eur), 2009 m. – 5 899 278,88 Lt (1 708 549,26 Eur), 2010 m. – 6 495 989,45 Lt (1 881 368,58 Eur)), kurią, remiantis Z. S. parodymais, sudaro visų UAB „A.“ pardavimų (apskaitytų ir neapskaitytų) apyvarta (1 priedas).

Tyrimui nebuvo pateiktos rinkmenos, kuriose būtų užfiksuota UAB „A.“ 2011-2012 m. „dviguba buhalterija“.

Dėl 2006 (11-12 mėn.) – 2010 m. nuslėptų pajamų. Kadangi „dviguboje buhalterijoje“ buvo fiksuojamos visos Bendrovės gautos pajamos, t. y., tos, kurios buvo apskaitytos ir deklaruotos, bei tos, kurių Bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo, tyrimo metu apskaičiuojamos nuslėptos UAB „A.“ pajamos. Skaičiuojant nuslėptas pajamas (su PVM) 2006 m. (11-12 mėn.) – 2010 m. iš visų „dviguboje buhalterijoje“ užregistruotų pajamų, gautų už gėlių pardavimą, atimamos atitinkamais laikotarpiais PVM deklaracijose FR0600 (toliau gali būti – FR0600) deklaruotos PVM apmokestinamosios pajamos ir nuo jų apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM bei atimamos FR0600 deklaruotos pardavimo pajamos, kurios yra ne PVM objektas: eksportuotos prekės, parduotos ES šalių PVM mokėtojoms ir pan.

Bendrovė PVM mokėtojų registre įregistruota 2004-08-16. Pateiktose PVM deklaracijose (2 priedas) už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2012-12-31. Bendrovė deklaravo 18 711 748 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir nuo jų apskaičiuotą 3 846 355 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM, 471 206 Lt ES PVM mokėtojams pateiktų prekių, 142 260 Lt kitų PVM apmokestinamų sandorių, 19 911 Lt už Lietuvos ribų pateiktų prekių ir paslaugų, 14 974 727 Lt iš ES įsigytų prekių, 3 111 633 Lt iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 4 122 461 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei 2 835 527 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Tyrimo metu nustatyta, kad ne visos Bendrovės gautos pajamos buvo apskaitomos buhalterinės apskaitos registruose bei deklaruojamos teikiamose deklaracijose. Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Bendrovės pardavimai yra PVM objektas („PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y., veikdamas kaip toks“). PVM įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas“ (iki 2008-12-31 standartinis PVM tarifas – 18 %, nuo 2009-01-01 iki 2009-08-31 – 19 %, nuo 2009-09-01 – 21 %).

Apskaičiuojant nuslėpto PVM sumą 2006-2010 metais (2011-2012 m. nuslėpti mokesčiai, kaip ir minėta anksčiau, neskaičiuojami), taikoma formulė: visa nuslėptų pardavimo pajamų suma dauginama iš atitinkamais metais taikomo PVM tarifo (PVM tarifai aprašyti ankstesnėje pastraipoje) ir gauta suma dalinama iš 100+PVM tarifo (pvz., 2006 m. PVM apskaičiavimas: 525 102 Lt (3 lentelės 6 stulpelis)*18 (2006 m. taikomas standartinis PVM tarifas); gauta 9 451 836 Lt dalijama iš 118 (100+18 (2006 m. taikomas PVM tarifas)); gauname 80 100 Lt nuslėpto PVM sumą. „Dvigubos buhalterijos“ rinkmenose nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo fiksuojamos ne tik gautos pajamos ir klientų įsiskolinimai, bet ir patirtos išlaidos: „transportas“, „pavedimai“, „nuoma“, „l.“, „l.“, „bankas“, „vairai“, „x“, „algra“ ir t.t. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais principais, „dviguboje buhalterijoje“ užregistruotos išlaidos nevertinamos kaip sąnaudos, kadangi tik iš dalies galima jas identifikuoti bei nustatyti, kurio laikotarpio sąnaudoms jos priskirtinos. Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokia „dviguboje buhalterijoje“ užfiksuotų išlaidų dalis yra užregistruota Bendrovės oficialioje buhalterinėje apskaitoje bei deklaruota Pelno mokesčio deklaracijose. Todėl, norint nustatyti Bendrovės nuslėptoms pajamoms tenkančias sąnaudas, atliekamas apskaičiavimas antkainio metodu – nuslėptoms pajamoms priskirtinos tokio paties dydžio sąnaudos, kaip ir oficialioms pajamoms. Šiose sąnaudose atsispindės ir neapskaitytų gėlių įsigijimo, atvežimo bei kitos išlaidos. Tyrimo metu apskaičiuoti UAB „A.“ 2006-2012 m. taikyti prekių pardavimo antkainiai (antkainių apskaičiavimas 3 priede). Pagal mažiausią, 2011 m. taikytą 13,75 proc. antkainį, apskaičiuojama 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. nuslėptiems pardavimams tenkanti sąnaudų dalis, t. y., savikaina be PVM (6 lentelė, 3 stulpelis) = (100 * nuslėptos pajamos be PVM) / 113,75 (100 proc. + 13,75 proc. antkainis). Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tarifus apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“. Tyrimo metu, apskaičiuojant pelno mokestį už 2007, 2008 ir 2010 m., taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2010 m. – 20 proc. pelno mokesčio tarifas.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ bei 17 straipsnio 1 dalyje, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti <...>“. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, „iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“. Remiantis šia dalimi, iš pajamų yra atskaitomi 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnyje nustatyti mokesčiai. Atsižvelgiant į tyrimo metu UAB „A.“ papildomai apskaičiuotą neapskaitytų pajamų sumą, Bendrovei už 2007-2010 m. papildomai apskaičiuojama 2 417 748 Lt (700 228,22 Eur) nuslėpto pelno suma (6 lentelės 5 stulpelis). Atsižvelgiant į Bendrovės 2007 ir 2010 m. deklaruotus nuostolius, apskaičiuojama 2 273 188 Lt (658 360,46 Eur) (6 lentelės 7 stulpelis) papildomo apmokestinamojo pelno suma. Taip pat, atsakant į užduotyje specialistui nurodytus klausimus, nurodyta: 1. Ar UAB „A.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2012-12-31 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikoje nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus?

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė už 2012 m. nesudarė ir VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalį bei pažeidė 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį. Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“.

Atsakant į 1 klausimą „Ar UAB „A.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2012-12-31 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų galiojančių aktų reikalavimų. Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti/kas atsakingas už nustatytus pažeidimus?“ nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus, todėl pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- 14 straipsnio 1 dalį „<...> Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“;

- 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“

Bendrovė nevykdė savo pareigų, nustatytų 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnyje „Mokesčių mokėtojas privalo: 1. laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4. teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; <...> 6. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus <...>“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ bei pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VMI duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu Bendrovei vadovavo N. S. (nuo 2006-01-30 iki 2006-11-28) ir A. S. (nuo 2006-11-28 iki 2013-06-21). Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį, už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas, o Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2007-02-28 iki 2007-06-11 tvarkė UAB „A.“, nuo 2007-06-11 iki 2008-04-21 – J. R., nuo 2008-04-21 – Ž. V..

Atsakant į 2 klausimą „Ar dėl nustatytų pažeidimų 2006-11-15–2012-12-31 galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą?“ tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2012-12-31 ne visos UAB „A.“ gautos pajamos buvo apskaitytos buhalterinės apskaitos registruose – buhalterinėje apskaitoje apskaitomos ne faktiškai gautos pajamos, o žymiai mažesnės sumos, todėl Bendrovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Taip pat Bendrovė pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, o pateiktose PVM deklaracijose deklaravo ir į biudžetą sumokėjo mažesnes PVM sumas nei privalėjo; 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį, 50 straipsnio 6 dalį, nes nuslėpė dalį gautų pajamų, kurių nedeklaravo pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo pelno mokesčio; 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio nuostatas, nes VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus; 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, kadangi nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Dėl minėtų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už visus tiriamojo laikotarpio mokestinius metus (2006-2012 m.).

Atsakant į 3 klausimą „Ar UAB „A.“ įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SoDra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2012-12-31?“ tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitomi ženkliai mažesni gėlių įsigijimai iš Nyderlandų Karalystės įmonių ir, tuo pačiu, apskaitomos ne faktiškai gautos pardavimo pajamos, o ženkliai mažesnės sumos. Bendrovė per 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t. y., 6 984 913,11 Eur pajamų su PVM (3 lentelės 6 stulpelis) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) už tiriamąjį laikotarpį nurodė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie Bendrovės pardavimus, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 3 840 741 Lt, t. y., 1 112 355,48 Eur (3 lentelės 7 stulpelis) pardavimo PVM (2006 m. (11-12 mėn.) – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. – 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. – 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. – 891 792 Lt (258 280,82 Eur)), tuo pažeisdama PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį. Tyrimo metu neskaičiuojamas 2011-2012 m. nuslėptas PVM mokestis, nes nėra galimybės nustatyti, ar iš Nyderlandų Karalystės įsigytos neapskaitytos gėlės buvo įvežtos ir parduotos Lietuvoje bei kuriai daliai neapskaitytų pajamų taikyti standartinį PVM tarifą, o kuriai – 0 proc. PVM tarifą.

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2007-2010 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Bendrovė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt, t. y., 5 725 514,65 Eur (6 lentelės 2 stulpelis) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas: 2007 m. didesnes 5 695 203 Lt (1 649 444,80 Eur), 2008 m. – 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 3 987 526 Lt (1 154 867,35 Eur), 2010 m. – 4 246 628 Lt (1 229 908,48 Eur). Nuo nuslėptų apmokestinamųjų pajamų Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu turėjo papildomai deklaruoti ir sumokėti 365 079 Lt, t. y., 105 734,19 Eur (6 lentelės 9 stulpelis) pelno mokesčio: 2007 m. – 101 132 Lt (29 289,85 Eur), 2008 m. – 110 097 Lt (31 886,30 Eur), 2009 m. – 96 402 Lt (27 919,95 Eur), 2010 m. – 57 448 Lt (16 638,09 Eur).

Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai Bendrovė 2011-2012 m. neapskaitė pajamų bei nėra galimybės apskaičiuoti nuslėpto PVM ir pelno mokesčių. Bendrovė, įrašydama į pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį. Bendrovė pažeidė 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, kadangi nepateikė Metinės socialinio mokesčio deklaracijos (forma KIT702), nedeklaravo ir nesumokėjo 20 226 Lt, t. y., 5 857,85 Eur socialinio mokesčio už 2007 m. Įvertinus tyrimo metu nustatytų faktų visumą daroma išvada, kad Bendrovė nuslėpė dalį gautų pajamų, jų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose bei įrašė neteisingus duomenis į pateiktas deklaracijas: Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), Metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma KIT702). Tyrimo metu nebuvo nustatyta neapskaityto darbo užmokesčio, todėl nevertinamas SoDrai pateiktų ataskaitų teisingumas.

Atsakant į 4 klausimą „Kiek pajamų UAB „A.“ buvo nuslėpta pagal ikiteisminio tyrimo metu išimtus dokumentus ir kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą? Kiek ir kokių mokesčių, įmokų papildomai privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei UAB „A.“ už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2012-12-31?“ remiantis tyrimui pateiktais dokumentais, apklausos protokolais, kratų metu iš Bendrovės paimtose kompiuterinėse rinkmenose esančia „dviguba buhalterija“ bei kita informacija, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2012-12-31 ne visos UAB „A.“ gautos pajamos buvo apskaitytos buhalterinės apskaitos registruose – buhalterinėje apskaitoje apskaitomos ne faktiškai gautos pajamos už parduotas gėles, o žymiai mažesnės sumos.

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 neapskaitė ir nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t. y., 6 984 913,11 Eur pajamų su PVM. Nuo tyrimo metu apskaičiuotų nuslėptų pajamų (2006-2010 m.) Bendrovė neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 840 741 Lt, t. y., 1 112 355,48 Eur pardavimo PVM: 2006 m. (11-12 mėn.) – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. – 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. – 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. – 891 792 Lt (258 280,82 Eur). Tyrimo metu neskaičiuojamas 2011-2012 m. nuslėptas PVM mokestis, nes nėra galimybės nustatyti, ar iš Nyderlandų Karalystės įsigytos neapskaitytos gėlės buvo įvežtos ir parduotos Lietuvoje, kuriai daliai neapskaitytų pajamų taikyti standartinį PVM tarifą, o kuriai – 0 proc. PVM tarifą. Tyrimo metu, įvertinus nustatytas visas Bendrovės pajamas ir sąnaudas, papildomai apskaičiuotus mokesčius (PVM) bei atsižvelgiant į Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruotą informaciją, nustatyta, kad 2007-2012 m. (2006, 2011 ir 2012 m. nevertinami) nuslėptos ir nedeklaruotos pelno mokesčiu apmokestinamosios pajamos yra 19 769 057 Lt, t. y., 5 725 514,65 Eur (6 lentelės 2 stulpelis): 2007 m. – 5 695 203 Lt (1 649 444,80 Eur), 2008 m. – 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 3 987 526 Lt (1 154 867,35 Eur), 2010 m. – 4 246 628 Lt (1 229 908,48 Eur). 2011-2012 m. nuslėptos pajamos ir mokesčiai neskaičiuojami.

Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų, taikant 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tarifus, apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Bendrovė 2007-2010 m. papildomai privalėjo deklaruoti ir sumokėti 365 079 Lt, t. y., 105 734,19 Eur (6 lentelės 9 stulpelis) pelno mokesčio: 2007 m. – 101 132 Lt (29 289,85 Eur), 2008 m. – 110 097 Lt (31 886,30 Eur), 2009 m. – 96 402 Lt (27 919,95 Eur), 2010 m. – 57 448 Lt (16 638,09 Eur). Vadovaujantis 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 nuostatomis, Bendrovė nuo tyrimo metu apskaičiuoto apmokestinamojo pelno privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 20 226 Lt, t. y., 5 5857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio už 2007 m. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per tiriamąjį laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t. y., 6 984 913,11 Eur pajamų ir į biudžetą nesumokėjo 4 226 046 Lt, t. y., 1 223 947,52 Eur mokesčių: 3 840 741 Lt, t. y., 1 112 355,48 Eur PVM, 365 079 Lt, t. y., 105 734,19 Eur pelno mokesčio ir 20 226 Lt, t. y., 5 857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio (117 t., 5 – 14 b. l.; priedai – 117 t., 15 – 52 b. l.).

2017-04-12 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-11 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta: 2016-03-14 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8 UAB ,,A.“ tyrimo metu įvertintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas UAB ,,A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas (2016-03-14 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8). Minėto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė visų iš prekybos gėlėmis gautų piniginių lėšų, apgaule, nepagrįstai sumažino UAB „A.“ pajamas, į apskaitos registrus apgaule įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės ūkines finansines operacijas. Tyrimo metu per laikotarpį nuo 2006-11-18 iki 2010-12-31 apskaičiuota bendra (apskaitytų ir neapskaitytų) 29 044 908,33 Lt (8 411 986,88 Eur) Bendrovės pardavimų suma (su PVM): 2006 m. 11-12 mėn. – 551 463,00 Lt (159 714,72 Eur), 2007 m. – 7 677 920,00 Lt (2 223 679,33 Eur), 2008 m. – 8 420 257,00 Lt (2 438 674,99 Eur), 2009 m. – 5 899 278,88 Lt (1 708 549,26 Eur), 2010 m. – 6 495 989,45 Lt (1 881 368,58 Eur). Įvertinus iš „dvigubos buhalterijos“ apskaičiuotą Bendrovės pajamų sumą, Bendrovės PVM deklaracijose deklaruotus pardavimus bei ilgalaikio turto perleidimo pajamas, per laikotarpį nuo 2006-11-18 iki 2010-12-31 apskaičiuota bendra 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) nuslėptų pajamų suma, įskaitant PVM: 2006 m. 11-12 mėn. – 525 102 Lt (152 080,05 Eur), 2007 m. – 6 720 339 Lt (1 946 344,71 Eur), 2008 m. – 6 890 846 Lt (1 995 726,95 Eur), 2009 m. – 4 842 801 Lt (1 402 572,12 Eur), 2010 m. – 5 138 420 Lt (1 488 189,30 Eur). Įvertinus nuslėptų pajamų sumą, tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per laikotarpį nuo 2006-11-18 iki 2010-12-31 nuslėpė, neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) PVM: 2006 m. – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. – 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. – 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. – 891 792 Lt (258 280,82 Eur). Bendrovės nuslėptos pajamos (be PVM) sudaro 20 276 767 Lt (5 872 557,63 Eur): 2006 m. – 445 002 Lt (128 881,40 Eur), 2007 m. – 5 695 203 Lt (1 649 444,67 Eur), 2008 m. – 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 4 050 234 Lt (1 173 028,74 Eur), 2010 m. – 4 246 628 Lt (1 229 908,62 Eur).

UAB „A.“ PVM deklaracijų (FR0600) duomenys. Bendrovė PVM mokėtojų registre įregistruota 2004-08-16. Pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2010-12-31 Bendrovė deklaravo 3 953 487 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir nuo jų apskaičiuotą 759 700 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM, 276 272 Lt ES PVM mokėtojams pateiktų prekių, 8 287 Lt kitų PVM apmokestinamų sandorių, 14 354 Lt už Lietuvos ribų pateiktų prekių ir paslaugų, 1 866 754 Lt iš ES įsigytų prekių, 358 959 Lt iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 694 134 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei 424 525 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Detalizuoti PVM deklaracijų duomenys mėnesiais pateikti 1 priede. Bendrovė deklaracijas VMI teikė daugiausiai elektroniniu būdu, naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Elektroniniu būdu deklaracijas teikė Bendrovės buhalterės: nuo 2006-11-15 iki 2007-06-08 teikė K. L. A., nuo 2007-08-03 iki 2008-02-12 teikė J. R., nuo 2008-04-24 iki 2012-12-31 teikė Ž. V.. Per tiriamąjį laikotarpį VMI pateiktose popierinėse deklaracijose yra parašų žymos ties Bendrovės vadovo A. S. bei atitinkamais laikotarpiais dirbusių buhalterių vardais ir pavardėmis.

UAB ,,A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (2016-03-14 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8) metu nustatyta, kad ne visos Bendrovės gautos pajamos buvo apskaitomos buhalterinės apskaitos registruose bei deklaruojamos teikiamose deklaracijose. Remiantis minėtam tyrimui pateiktais dokumentais ir informacija, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2006-11-18 iki 2010-12-31. Bendrovė nuslėpė 20 276 767 Lt pardavimų pajamų (be PVM) ir 3 840 741 Lt pardavimo PVM. Nuslėptų pardavimo pajamų ir nuslėpto PVM detalizacija pagal mėnesius pateikta 2 priedo lentelės 10 ir 11 stulpeliuose.

Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Bendrovės pardavimai yra PVM objektas („PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y., veikdamas kaip toks.“). PVM įstatymo 15 str. 1 d. nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>“. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas“ (iki 2008-12-31 standartinis PVM tarifas – 18 %, nuo 2009-01-01 iki 2009-09-31 – 19 %, nuo 2009-09-01 – 21 %). PVM deklaracijos (FR0600) užpildymą ir pateikimą VMI reglamentuoja „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės“, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29. Atsižvelgiant į nustatytas Bendrovės nuslėptas pardavimų pajamas (be PVM) ir nuslėptą pardavimų PVM, daroma išvada, kad Bendrovė 2016 m. 11 mėn. – 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt / 7 017 566,61 Eur standartiniu PVM tarifu apmokestinamų pajamų (t. y., 20 276 767 Lt / 5 872 557,63 Eur daugiau, negu deklaravo), nuo jų apskaičiuotą 4 600 441 Lt / 1 332 379,81 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (t. y., 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo) ir 4 265 266 Lt / 1 235 306,42 Eur mokėtiną į biudžetą PVM (t. y., 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo). Bendrovės 2006 m. 11 mėn. – 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu nustatytų deklaruotinų sumų sulyginimas pagal mėnesius pateiktas 3 priede.

Išvados: Kokius duomenis UAB „A.“ nurodė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2010-12-3, nurodant datas, apie įmonės gaunamas pajamas bei mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį bei kokius duomenis apie gaunamas pajamas bei mokėtiną pridėtinės vertės mokestį privalėjo nurodyti UAB „A.“ pateiktose deklaracijose (forma FR0600), remiantis gauta specialisto išvada?

UAB „A.“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 deklaravo 3 953 487 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir nuo jų apskaičiuotą 759 700 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM, 276 272 Lt ES PVM mokėtojams pateiktų prekių, 8 287 Lt kitų PVM apmokestinamų sandorių, 14 354 Lt už Lietuvos ribų pateiktų prekių ir paslaugų, 1 866 754 Lt iš ES įsigytų prekių, 358 959 Lt iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 694 134 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei 424 525 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Detalizuoti PVM deklaracijų duomenys mėnesiais pateikti 1 priede. Remiantis 2016-03-14 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos apskaičiuotomis Bendrovės nuslėptomis pardavimų pajamų (be PVM) ir nuslėpto pardavimų PVM sumomis, daroma išvada, kad Bendrovė 2016 m. 11 mėn. – 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt / 7 017 566,61 Eur standartiniu PVM tarifu apmokestinamų pajamų (t. y., 20 276 767 Lt / 5 872 557,63 Eur daugiau, negu deklaravo), nuo jų apskaičiuotą 4 600 441 Lt / 1 332 379,81 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (t. y., 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo) ir 4 265 266 Lt / 1 235 306,42 Eur mokėtiną į biudžetą PVM (t. y., 3 840 741 Lt / 1 112 355,48 Eur daugiau, negu deklaravo). Bendrovės 2006 m. 11 mėn. – 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu nustatytų deklaruotinų sumų sulyginimas pagal mėnesius pateiktas 3 priede (117 t., b. l. 65-70).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės gautų pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio deklaracijų duomenis (113-116 t.) sugretinus su 2016-03-14 Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei 2017-04-12 Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-11 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei šių išvadų prieduose pateiktais duomenimis, nustatyta, kad UAB „A.“ apskaitą tvarkančios darbuotojos, jų darbo įmonėje laikotarpiu įvykdžiusios A. S. bei Z. S. nurodymą, t. y., parengę minėtas finansinės veiklos deklaracijas pagal A. S. bei Z. S. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „A.“ pajamas, pelną turtą, šias deklaracijas naudojantis elektronine deklaravimo sistema pateikė Valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.

2019-07-02 specialisto Č. M. išvadoje Nr. 19/07/02 nurodoma, kad pagal 2019-06-10 sutartį dėl specialisto išvados parengimo Nr. 19/06/10 tarp akcinės bendrovės „V“ ir A. S., UAB „V“ direktorius-auditorius Č. M. atliko tyrimą ir teikia išvadą tokiais pateiktais klausimais:

1. nustatyti, ar 2016-03-14 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-8 yra ekonomiškai pagrįsta tiriant bendrovės veiklą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m.

2. nustatyti, ar 2017-04-12 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (21.73-32)-363-l 1 yra ekonomiškai pagrįsta tiriant veiklą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m.

Pirmoji išvada, 2016-03-14 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl UAB „A.” ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-8 nėra ekonomiškai pagrįsta, nes nėra patvirtinta objektyviais įrodymais ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, taipogi pateikta nesivadovaujant 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ ir 2003-11-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-295, kuriuo patvirtintos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklės.

VMI specialistė padarė išvadą, jog bendrovė 2006 m. lapkričio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt (7 017 566,61 Eur) standartiniu PVM tarifu apmokestinamųjų pajamų ir 4 265 266 Lt (1 235 306,42 Eur) mokėtiną į biudžetą PVM. 2017 m. VMI specialistės išvadoje iš esmės yra atkartota 2016 m. VMI specialisčių išvada, papildomai nurodyti tik kas mėnesį mokėtini mokesčiai, tačiau tiek 2016 m. VMI specialisčių išvadoje, tiek 2017 m. VMI specialistės išvadoje nėra pateikti/pridėti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu VMI Specialistė atliko/turėjo atlikti savo skaičiavimus. Be to, 2017 m. VMI specialistės išvadoje padarytos aritmetinės ir kitos klaidos. 2017 m. specialisto išvadoje VMI specialistė padarė išvadą, kad bendrovė „A.“ 2006 m. lapkričio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt standartiniu PVM tarifu apmokestinamųjų pajamų. Pažymėtina, kad suma skiriasi nuo 2016 m. VMI specialisčių išvadoje įvardintos 24 117 508 Lt (2016 m. VMI specialistės išvados 12 psl. 3 lentelė 6 skiltis) sumos, tačiau taip ir nėra paaiškinta, kodėl sumos skiriasi.

Remiantis 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6.2 ir 28 punktais, VMI specialistė norėdama apskaičiuoti mokesčius privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Tačiau tiek 2016 m. VMI specialisčių išvada, tiek 2017 m. VMI specialistės išvada atlikta nesiremiant ir nepridedant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Negana to, nebuvo pridėti (nors 2016 m. VMI specialisčių išvadoje minimi) Nyderlandų Karalystės įmonių S.b. v. bei A.H. B. V., apmokėjimai. Be to, nebuvo pridėtos ir identifikuotos pagal apmokėjimus sąskaitos faktūros (angl. invoice), prekių gabenimo važtaraščiai ir kt. reikšmingi dokumentai.

Specialistui buvo pateikta ir 2017-10-20 UAB „A“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus Nr. 17/10/20, kurioje nurodyta, kad: „VMI specialisto išvada pateikta peržengiant specialisčių kompetencijos ribas, kadangi specialisto išvadoje buvo vertinamas apklausos protokolų, kurie negali būti laikomi pirminiais bei objektyviais finansinės informacijos šaltiniais, turinys. Tokiu atveju, nesant objektyvaus ir patikimo pagrindo, tyrimui pateiktų Excel formato rinkmenų „Sandėlis“ turinys ir jose padaryti įrašai gali būti traktuojami skirtingai, atitinkamai, nuo skirtingo Excel formato rinkmenų iššifravimo priklauso ir galimi skaičiavimai“. Sutiktina su Ataskaitoje konstatuotais faktais, nes pati VMI specialistė abejojo minėtų rinkmenų „Sandėlis“ informacija, nustatant patirtas UAB „A.“ sąnaudas ir priskiriant jas atitinkamam mokestiniam laikotarpiui. Specialistui taip pat buvo pateiktas ir 2017-10-31 A. S. prašymas dėl papildomų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00053-12 atlikimo, kuriuo A. S. prašė atlikti papildomą tyrimą ir atsakyti į papildomus tris klausimus: 1) nustatyti, kokia pajamų suma UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruota, remiantis elektroninių kasos aparatų duomenimis, ir kokia pajamų suma įregistruota pardavimo sąskaitų faktūrų pagrindu; 2) nustatyti, kokiai sumai, remiantis prekių gabenimo važtaraščiais (CMR), UAB „A.“ įsigijo prekių iš užsienio tiekėjų, tačiau neapskaitė UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje; 3) nustatyti, kaip UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitoma grąžintina tara ir nustatyti taros likučius kiekvienais tiriamojo laikotarpio finansiniais metais. Pagal pateiktus klausimus papildomas tyrimas nebuvo paskirtas ir atliktas. Taipogi ir VMI specialisto nuomonė dėl minėtų klausimų nebuvo pareikšta. Sutiktina su prašyme nurodytais pastebėjimais, kadangi tiriant UAB „A.“ prekių pirkimą, prekių transportavimą, prekių sandėliavimą ir prekių pardavimą, atsakymai į minėtus klausimus yra reikšmingi. Grąžintina tara turėjo būti tiriama ir eliminuojama iš pajamų, nes galėjo būti apskaitoma rinkmenose „Sandėlis“.

Antroji išvada, 2017-04-12 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvada dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (21.73-32)-363-ll taip pat nėra ekonomiškai pagrįsta, nes nėra patvirtinta įrodymais, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taipogi, 2017-04-12 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvada pateikta nesivadovaujant 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ ir 2003-11-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-295, kuriuo patvirtintos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklės.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta VMI specialistė J. R., paaiškino, jog specialisto išvadoje pagrindinius atsakymus formulavo ji (J. R.) su M. J., o D. L. atliko daugiau techninį darbą. Antrą išvadą darė tik M. J.. Visada specialisto išvadą stengiasi surašyti taip, kad ji būtų aiški ir lengvai suprantama kiekvienam skaitytojui. Dėl to stengiasi neperkrauti papildoma informacija ir dėl to galbūt yra pasigesta išvardintų kažkokių konkrečių dokumentų, kuriais papildomai rėmėsi darydamos specialisto išvadą. Tačiau pažymi, kad vertinta visa tyrimui pateikta informacija, galbūt konkrečiai nėra išvardinta punktais, kokia informacija buvo pateikta, bet ji buvo vertinta visa ir nebuvo nustatyta jokių prieštaravimų, kurie leistų suabejoti „Sandėlio“ failiukų patikimumu. Dėl to pagal tuos „Sandėlio“ failiukus buvo apskaičiuota. Buvo remtasi ne tik „Sandėlis 2010“ failu, buvo remtasi ir kitais duomenimis. Flešiukuose buvo ne tik minėti „Sandėlio“ failiukai, buvo ir kitokios informacijos. J. R. dabar neatsimina, kaip vadinosi ta kita informacija, kokia ji buvo, bet buvo ir kitokio pobūdžio informacijos ir ta informacija buvo sulyginta. Pripažįsta, jog jeigu tai būtų atsispindėję surašytoje išvadoje, galimai šiandien apie tai nebūtų tiek daug svarstoma, jeigu būtų parašyta, kuo remtasi ir tada niekam nekiltų abejonės. Pripažįsta, jog daugiau apsistojo ties Z. S. parodymais ir „Sandėlio“ failiukuose esančia informacija, tačiau su kita informacija nebuvo nustatyta jokių prieštaravimų. Paties „Sandėlio“ failiukai yra ganėtinai aiškios struktūros. Prie tų „Sandėlio“ failiukų papildomai dar buvo kiti kitokio pobūdžio falai. Tiksliai neprisimina, nes praėjo 5 metai, bet buvo kitokio pobūdžio failiukai, kuriuose buvo ir kiekiai, ir užsakymų sumos, ir ta informacija atitiko su „Sandėlio“ failiukais. Ten buvo kažkaip lyg ir atskirai pagal pirkėjus pavardinta. Kiek tai buvo įmanoma identifikuoti, „Sandėlio“ failiuko informacija buvo sutikrinta su „baltąja“ buhalterija. Apskaičiuotose sąnaudose antkainio metodu jau yra įtrauktos tiek įsigijimo gėlių išlaidos, tiek transportavimo, tiek visos kitos įmonės veiklai reikalingos sąnaudos. Būtent antkainio metodu buvo apskaičiuotos visos įmonės sąnaudos. Skaičiuodamos antkainio metodu rėmėsi įmonės oficialiąja „baltąja“ buhalterija, t. y., įmonė buhalterinėje apskaitoje mokestiniais metais registruoja pajamas, registruoja sąnaudas. Išpajamuodami sąnaudas gauna pelną. Specialistės palygino viso laikotarpio nuo 2006 m. iki 2012 m. įmonės pelnus: 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir nustatė, kuriais metais pelnas buvo mažiausias. Tai yra proporcingai pajamas, sąnaudas ir mažiausias pelnas. Išsivedė procentą ir preziumavo, kad tai yra visos sąnaudos, kurias įmonė galėjo patirti per tiriamus metus. Dėl prie išvados nepridėtų priedų – „Sandėlio“ failiukuose esanti informacija yra labai didelė lentelė. Fiziškai ją atspausdinti ir įdėti kaip popierinį priedą ir kad būtų informatyvu ir aišku, yra neįmanoma. Buvo svarstomas toks variantas, tačiau jo buvo atsisakyta, nes tai nėra kokybiškai įgyvendinama. Be to, ši informacija jau yra pateikta teismui, todėl ją segti prie specialisto išvados ir apkrauti specialisto išvadą nematė tikslo.

Specialistė M. J. apklausos apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog būtent tai, kas buvo failiukuose ir pagal ką buvo skaičiuojama, yra pirmas priedas, viskas tiesiog yra perkelta į popieriaus lapą ir ne pats failas pridėtas, bet visi duomenys, kuriais buvo remtasi (Pirma specialisto išvada 2016 m. ir pirmas priedas – 117 t., nuo b. l. 15.). Tai UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje užfiksuotos pajamos. Tai ir yra perkelti tie duomenys, apie ką kalbėjo, apie tas eilutes, kur buvo rinkmenose užfiksuota ir Z. S. aiškino, kur buvo rašoma, už kiek prekių parduota, už kokią sumą. Tie duomenys buvo perkelti, tik kad ne laikmenas dėjo. Yra eliminuotos geltonos eilutės, baltos eilutės, kur yra apmokėjimai, kur yra vežimai, yra palikta tik įmonės pajamos – kiek jie gavo pinigų. Tai yra ir „baltos“, ir „juodos“ pajamos. Visos užfiksuotose Excel failuose pajamos, balta ir juoda buhalterija. Iš to buvo padarytas priedas, tik prie išvados pridėtas kita forma, nei buvo gavusios ekspertės. Tai ne originali rinkmena, tai yra suvestinė, išfiltruoti duomenys ir perteikti į lentelę. Ir jos atsispindi specialisto išvados visuose aprašymuose, kur yra lentelės. Jeigu sulyginti, tai yra perkelti tie patys skaičiai į apskaičiavimus, pagal ką apskaičiavo nuslėptas pajamas, paskui PVM. Dėl Č. M. nurodytų trūkumų, kad trūksta sekos pirkimo, apmokėjimo, transportavimo, sandėliavimo ir pardavimo duomenų, M. J. paaiškino, jog jeigu vadovautis PVM įstatymu, tai mokesčiai apskaičiuojami tada, kai prekė yra pateikiama – yra pirmas punktas. Tai reiškia, jog nesvarbu, kad UAB „A.“ pardavė gėles sausio mėnesį, o įmonė susimokėjo tik lapkričio mėnesį (duoda kaip pavyzdį). Mokestis skaičiuojamas nuo pardavimo momento, kada prekė buvo parduota – sausio. Ne nuo užpirkimo momento. UAB „A.“ įsigijo nesvarbu kada, bet tarkime, kad ji gėles parduoda sausio mėnesį, o tas pirkėjas su UAB „A.“ atsiskaito lapkričio mėnesį. Tai reikia skaičiuoti mokestį nuo sausio mėnesio, tada, kaip prekė perėjo pirkėjui. Todėl labiausiai ir akcentavo pajamas, nes išlaidos, kada buvo sumokėta, neturėjo tokios didelės įtakos. Transporto išlaidas, kaip ir aiškino specialistas, apskaičiavo pagal metodą, kuris, kaip jai atrodo, yra pakankamai teisingas (kalba apie sąnaudas, apie išlaidas). Antkainio metodas buvo įmonės naudai, buvo imtas mažiausias antkainis, išskaičiuota iš 6 metų nuo 2006 m.: 2006 m., 2007 m., 2008 m. ir taip iki 2012 m. pagal realias pajamas ir išlaidas buvo skaičiuotas antkainis. Ir buvo paimtas mažiausias antkainis, reiškia tada buvo įmonės didžiausios sąnaudos. Visos išlaidos buvo skaičiuotos įmonės naudai (išvados 15 lapas, o kaip buvo apskaičiuota, yra pridėtas 3 priedas (t. 117, b. l. 19).

Iš specialisčių M. J. ir J. R. parodymų matyti, jog jos neatsimena, kokiose laikmenose buvo informacija pateikta, tyrimo metu naudojosi Mokesčių inspekcijoje serveryje buvusia įrašyta visa informacija, bet kokiu būdu ją gavo iš ikiteisminio tyrimo, nepamena. Be įtariamųjų parodymų būtų įmanoma atskleisti pateiktų „Sandėlio“ lentelių reikšmę. Žinoma, tai būtų užtrukę daug ilgiau ir Z. S. parodymai šiame dalyke labai padėjo.

Specialistas Č. M. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, jog VMI ir 2016 m., ir 2017 m. išvados ekonomiškai nepagrįstos. Dėl sąvokos „ekonomiškai nepagrįsta“, paaiškino, jog jis VMI specialistų išvadas tyrė tokiais aspektais: ar yra išsamios, ar išsamiai išdėstytos visos aplinkybės, kuo remiantis prieita tokios išvados, kad būtų visiems aišku, kokios išvados priėjo VMI specialistai. Dėl masto – įmonėje baltoji buhalterija tvarkinga, baltojoje buhalterijoje įregistruota 4 mln. pardavimo apimtis laikotarpiu 2006-2010 m. Pagal VMI specialistes neapskaityta pardavimų suma yra virš 20 mln., t. y., 5 kartus didesnė. Č. M. tyrime buvo labai svarbu nustatyti, ar tikrai VMI specialistai turėjo išsamių duomenų apie tokio masto neapskaitytos produkcijos pardavimą. Antras ekonominio pagrįstumo aspektas yra, ar tinkamai naudojami metodai, nustatant ir atsakant į klausimus. Tuo labiau, kad VMI viršininko įsakymu (Č. M. išvadoje visi norminiai aktai nurodyti, tik klaidingai parašyta, kad finansų ministerijos įsakymas), kuris reglamentuoja, kokiais metodais VMI turi vadovautis, jeigu yra požymių, kad mokesčių mokėtojas blogai kažką apskaito arba slepia duomenis. Ten yra patvirtinti trys metodai. Č. M. tyrimo metu buvo svarbu, ar VMI specialistai vienu iš tų trijų metodų vadovavosi ir buvo nustatyta, kad nei vienu iš tų trijų metodų, nustatytų VMI viršininko įsakymu atitinkamuose nurodymuose, VMI specialistai nesivadovavo. Trečias ekonominio pagrįstumo aspektas, kuris buvo tiriamas – ar jie naudojosi patikimais duomenimis, t. y., ar duomenys, kurie imami už pagrindą, yra patikimi. Deja, nei į vieną klausimą Č. M. negalėjo rasti teigiamo atsakymo, dėl to priėjo galutinės išvados, kad nei viena iš specialisčių išvadų yra nepagrįsta.

Pirma reikia nustatyti apimtis, o paskui jau techninis klausimas nuo tos apimties apskaičiuoti mokesčius. Ir tai, skaičiuojant mokesčius yra aibė klausimų, su kuriais Č. M. nesutinka, netgi priėmus už pagrindą, kad, sakykime, buvo tokia apimtis. Bet aišku, kad padarius išvadą, kad negalėjo būti tokios apimties, kuri yra niekuo nepagrįsta, atitinkamai dar nuo padarytos techninės klaidos, skaičiuojant mokesčius. Turi būti nustatytos sąsajos tarp pirkimo, apmokėjimo, transportavimo, sandėliavimo ir pardavimo, tačiau Č. M. jų nerado. Nors VMI viršininko įsakymu įsakmiai pasakyta, kad Mokesčių inspekcija rašydama savo specialisto išvadą turi pagrįsti savo teiginius ir tuo labiau išvadas dokumentais, deja, dokumento, kuriuo remiantis buvo daroma išvada, nei vieno nėra. Yra tik specialisčių skaičiavimai, priskaičiuotų mokesčių lentelės, bet yra 2003 m. VMI viršininko įsakymu patvirtinta metodika, kaip atlikti tokio lygo tyrimą, kaip tas tyrimas turi būti įformintas ir esminis dalykas – kokie ten turėtų būti dokumentai, patvirtinantys teiginius ir išvadas.

Byloje labai daug buvo kalbama apie USB raktelį, specialistų išvadoje ta laikmena vadinasi „Sandėlis 2010“. Ir, kaip suprato Č. M., tas failas buvo pagrindinis, tačiau jis niekur nerado, kad tas pats Z. S. būtų apklausiamas dėl kitų failų, o ne tik dėl 2010 m. „Sandėlis“. Todėl Č. M. daro išvadą, kad buvo ieškota ne išsamios informacijos, kad tokia apimtis – 20 mln. tikrai buvo nupirkta, transportuota, už ją apmokėta ir vėliau ji buvo parduota, o buvo ieškota atsitiktinių sąsajų ir iš tų atsitiktinių sąsajų padarytos išvados. Mano, kad Mokesčių inspekcijai buvo pasakyta, kad tyrimas nustatė, o jūs tik paskaičiuokite. Net VMI specialisto išvados preambulėje teigiama „tyrimas nustatė“.

Pirmas klausimas dėl užpirkimo 20 mln. apimties dalyko. Nustatytos tiksliai yra dvi Olandų tiekimo įmonės, kurios tiekė tas gėles, t. y., tiekėjai nustatyti, tačiau iš tiekėjų nėra gautos pilnos informacijos, ar tikrai 20 mln. apimčiai buvo atliktas pardavimas UAB „A.“.

Antra – apmokėjimo klausimas. Kažkoks atsitiktinis dalykas iš ofšorinės kompanijos, kad kažkoks apmokėjimas gal buvo, bet nenustatyta tiesioginių sąsajų (remiamasi tik kažkokiais el. laiškais). Specialistai turi nustatyti tas sąsajas, nustatyti, kad tikrai 20 mln. apimtis patvirtinama apmokėjimais iš ofšorinių kompanijų, ar ne ofšorinių kompanijų. Nustatyti tiekėjai, todėl neturėjo būti sunku tai nustatyti iš jų apskaitos duomenų.

Specialistų išvadose tik preziumuojama, kad tardymas nustatė 20 mln. apimtis, o specialistų pareiga yra tik apskaičiuoti mokesčius, tačiau kaip nustatyti tie 20 mln.? Ne veltui apklausti vairuotojai. Klausimas, kaip vyko transportavimas, kalbama apie milžinišką apimtį, tačiau įmonė, neturėdama savo transporto priemonės, transportą užsako. Jeigu transportas užsakomas, tai galima nustatyti, kaip buvo pervežtos tos 20 mln. vertės gėlės.

Sekanti sudedamoji dalis – sandėliavimas. Būtina įvertinti, ar įmonė objektyviai turėjo tokių patalpų sandėliavimui.

Esminis klausimas – įmonės pardavimai – dirba Lietuvos rinkoje. Kaip galima paslėpti 20 mln. pardavimą didmeninės prakybos prasme. Pas mus gi nėra kažkokių didelių monstrų, jie patys užpirkinėja gėles. Tarp kitko, medžiagoje Č. M. matė „V.“, tai gal apimtys sumaišytos, gal tie dalykai priklauso visiškai kitai įmonei. VMI puikiai naudojasi tokiu arsenalu kaip kryžminis patikrinimas. Kitaip negu „mitinė“ lentelė „Sandėlis 2010“, kurios specialistai net nepridėjo prie savo išvados ir nėra galimybės į ją pasigilinti. Bet jeigu ji buvo jiems tiek aiški ir iš kurios jie visus mokesčius paskaičiavo, tai jiems turėtų būti aiškūs ir tie pirkėjai, o pirkėjai pagrinde Lietuvos įmonės. Su Lietuvos įmonėmis sudaryti kryžminius patikrinimus ir nustatyti kur gi tie 20 mln. iškeliavo, tikrai nebuvo problematiška, bet vėlgi tokių duomenų pas VMI specialistus nėra.

Todėl apibendrintai, abi VMI išvados yra ekonomiškai nepagrįstos, nes jokių sąsajų, jokių priežastinių ryšių, jokios tokios apimties objektyvių patvirtinimų nėra. Mokesčių inspekcija pagrinde turi du informacijos šaltinius: tai, ką pasakė tardytojas, tai, ką pasakė Z. S. apklausos protokole ir vėlgi be sąsajų su spalvom. Č. M. tik apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą išgirdo apie lentelių spalvas. Turbūt tos spalvos irgi yra reikšmingos. Vėlgi, tegul specialistas tai ir aiškinasi ir padeda visiems nustatyti tiesą iš tų spalvų, bet deja to nėra. Taigi, iš tos medžiagos, kurią teko tirti, o būtent VMI specialistų išvadas su pridėtais priedais, kiekvienas turėtų suprasti tų išvadų pagrįstumą. Bet jeigu ten net nepridėtas pagrindinis dokumentas „Sandėlis 2010“, kyla abejonės, kiek informacija autentiška, kiek duomenys patikimi, o tai kelia abejones dėl tų išvadų pagrįstumo.

Specialisto Č. M. misija nebuvo atlikti savarankiško tyrimo, o buvo tik VMI atliktų tyrimų analizė ir kritika, bet jis šiek tiek ir pats savarankiškai atliko tyrimą, nes uždavė sau klausimą, kad negali atsirasti 20 mln. parduotos produkcijos iš nieko, tačiau iš liudytojų, kurie prisidėjo prie pirkimo, transportavimo, sandėliavimo ir pardavimo etapų, duomenų nebuvo daug ir iš tų duomenų jokiu būdu negalėjo rasti patvirtinimo, jokių sąsajų tarp užsakymų, apmokėjimų, gabenimų, pardavimų, kad tokie 20 mln. pardavimai egzistavo. To nepatvirtino net ir tų dviejų aiškių ir nustatytų tiekimo įmonių (S.ir A.) atstovai. Tai yra įmonės, kurios turi pasaulinį vardą, dalyvauja aukcionuose ir iš pirminių pas juos esančių duomenų būtų galima nustatyti pardavimus už 20 mln., tegul ne UAB „A.“, tegul užmaskuotus kitos įmonės vardu, kaip M. J. sako, neegzistuojančių Rusijos įmonių. Tačiau tokių duomenų VMI specialistai neturi. Toliau transporto klausimas, akivaizdu, jog nėra galimybės tokio masto paslėpti. Nerealu, kad nebūtų įmanoma nustatyti ir identifikuoti transporto kompanijos, kuri gabeno tokį kiekį, 20 mln. apimties produkciją.

Specialistas Č. M. pirminių UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo neatliko, netikrino failuose esančių „Sandėlio“ lentelių, sąskaitų išrašų ir panašiai, nes jeigu VMI specialistų išvadoje konstatuota, kad baltojoje buhalterijoje pažeidimų nėra, tai nėra reikalo tirti to, kame nėra pažeidimo – tų visų sąskaitų, visų tų dalykų.

Išklausius VMI specialisčių paaiškinimus dėl pateiktų specialistų išvadų, specialistas Č. M. papildė, jog dabar 21 amžius, todėl paaiškinimai, kad specialistės priedais nenorėjo apsunkinti/išpūsti specialistų išvados, yra absurdiški. Nors specialistės teigia, kad skaičiai pagrįsti pirminiais dokumentais, tačiau jie prie išvados nepridėti, o liepiama žiūrėti jų pačių sudarytas suvestines lenteles. Aukcione įmonė dalyvavo savo vardu ir turėjo prieigą savo vardu. Ir jeigu tyrimas būtų tinkamai atliktas tiekėjų lygmenyje, būtų nustatyta, kiek UAB „A.“ per tiesioginį prisijungimą nupirko gėlių. Ir jeigu būtų nustatyta, kad UAB „A.“ tikrai nupirko tas gėles 20 mln. sumai, tai būtų nors vienas patvirtinantis dokumentas. O dabar specialistų išvadoje nėra nei vieno pirminio dokumento. Pirminio, patvirtinančio skaičiuką, kurį specialistės įrašė į savo lenteles. Įrašo 20 mln. ir tada sako, kad paėmė iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš bendros (medžiagos, tačiau taip daryti negalima.

Siekiant išsiaiškinti apeliantų kvescionuojamus specialistų atliktus tyrimus, susijusius su tirtuose objektuose (USB laikmenose) esančia informacija, t. y., apeliantams nurodant, kad USB laikmenoje specialistų tirto esančio failo „2010 Sandelis“ turinys neatitinka originalo, yra koreguotas, t. y., pakeistas, apeliacinės instancijos teismas skyrė USB laikmenos, kurioje yra failas „2010 Sandelis“ Informacinių technologijų eskpertizę, užduodant klausimus:

1. Ar 2013-01-31 kratos metu iš A. S. paimtoje USB laikmenoje esantis failo/ų pavadinimu „2010 Sandelis“ turinys buvo keistas, papildant, išimant ar kitaip koreguojant po 2013-01-31. Jie šio failo turinys buvo keistas, tai kas ir kaip buvo koreguojama?

2. Ar 2013-02-06 ir 2013-02-07 (124 t., b. l. 53-103) laikmenų apžiūros metu padarytoje laikmenose esančio failo/ų „2010 Sandėlis“ kopijos turinys skiriasi nuo originalioje laikmenoje esančio failo/ų pavadinimu „2010 Sandelis“ turinio? Jei taip, tai kas skiriasi?

Iš 2022-10-27 ekspertizės akto matyti, jog kratos metu iš A. S. paimtoje raudonos spalvos UAB laikmenoje Prestigio esančio failo „2010 Sandelis“ turinys nėra pakeistas, papildant, išimant ar kitaip koreguojant po 2011-05-04.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas šią ekspertizę atlikęs ekspertas V. V. patvirtino savo atliktos ekspertizės išvadas ir paaiškino, jog į klausimą – ar buvo keista, jei taip, tai kas ir kaip, kokiu būdu koreguota, nustatė, jog nebuvo nieko keista, o du skirtumai po kelis baitus tai grynai techniniai, atsirandantys dėl atidarymo su programine įranga „Microsoft Excel“. Įrašomas identifikatorius vartotojo, kurio vardu įdiegta programinė įranga Excel tame kompiuteryje, su kuriuo peržiūrimas tas failas atidarant ir data įrašoma to atidarymo momentu. Pats turinys, pati esmė yra identiška tiek USB laikmenoje, tiek toje padarytoje kopijoje ir jų turinys po 2013-01-31, kai buvo paimtas, nėra koreguotas, taisytas ir kaip nors keistas. Tik būtų pastaba, kad tyrėjai, kurie turėjo atlikti kopijas į laikmenas – CD arba DVD diskus, kad jie prieš padarydami kopiją atidarinėjo tą failą ir peržiūrinėjo, o kopija buvo padaryta tik po dviejų dienų. Bet kadangi ekspertas rado ištrintus failus dar iki kratos, tai, kai daro pakeitimus, tai nauja redakcija išsaugoma, o senoji redakcija ištrinama. Pagal tas ištrintas senas redakcijas V. V. padarė išvadą, kad ir iki nukopijavimo, tų peržiūrėjimų metu iš esmės turinys nebuvo keistas, tik būtent tie techniniai parametrai – kompiuterio vartotojo identifikatorius ir data. Turiniui tai reikšmės neturi, tik metaduomenys. Antrame klausime – kas žiūrėjo, su kokiu kompiuteriu, koks buvo vartotojo identifikatorius? Su asmenimis V. V. nieko nesuriša, nes čia visokie vardai kompiuterio identifikatorių sutampa su vardais M. (nes pavyzdžiui, kitur yra User), t. y., šiuo atveju tai ne koks anonimas. Dar paskui buvo pavardė. Žodžiu, tie žmonės, kuriems ten reikėjo kažką pažiūrėti, jie atidarinėjo, bet atidarinėjo iš tos USB laikmenos, ne iš kompaktinio disko. Ir užtat užsifiksavo tie faktai – kas atidarinėjo, pavyzdžiui, V.Šelmienė, ji yra teisėja, bet tai galėjo jos kompiuteryje galbūt būti atidaryta.

Siekiant išsiaiškinti su VMI išvadomis, atliktais skaičiavimais ir kitus su VMI specialistų atliktais tyrimais susijusius neaiškumus, apeliacinės instancijos teismas skyrė UAB „A.“ ūkinės-finansinės veikos nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 ekspertizę, užduodant klausimus:

1. Ar UAB „A.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikoje nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti?

2. Ar dėl nustatytų pažeidimų 2006-11-15 iki 2010-12-31 laikotarpiu galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą?

3. Ar UAB „A. laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą į patiektas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SoDrai ataskaitas ir deklaracijas?

4. Ar iš bylos medžiagoje esančių duomenų galima nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 buvo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pirkimų ir su tokiais pirkimais susijusių neapskaitytų kaštų? Jei taip, koks jų dydis?

5. Ar iš bylos medžiagoje esančių duomenų galima nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 buvo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pardavimų? Jei taip, koks jų dydis?

6. Jeigu laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 buvo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų sandorių (pirkimų/pardavimų), kiek, kokių ir kokio dydžio privalomų sumokėti mokesčių UAB „A.“ nesumokėjo už šį laikotarpį?

Iš teismui pateikto 2022-12-12 ekspertizės akto Nr. 11-90(22) matyti, jog ekspertas ištyrė UAB „A.“ 2006-2010 m. dokumentus – banko sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimus, kasos pajamų ir išlaidų orderius, avanso apyskaitas, kasos knygą, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras, tarptautinius krovinio vežimo važtaraščius (CMR), balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius, darbinės atskaitomybės lenteles, finansinę atskaitomybę, inventorizacijos aktus, ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu pirkdavo gėles iš gėlių aukcionų. UAB „A.“ per Nyderlandų karalystėje esančias įmones S.(iki 2009-09-07 A.) ir A. suteiktų specialiųjų prisijungimo kodų pagalba internetu prisijungdavo prie Nyderlandų Karalystėje esančių gėlių pirkimo-pardavimo aukcionų ir tokiu būdu įsigydavo gėles. Už gėles buvo sumokama įmonėms S.(iki 2009-09-07 A.) ir A. bankiniais pavedimais eurais. Įsigytos gėlės iš Nyderlandų karalystės buvo vežamos nusamdytu arba savo transportu. Gėlės buvo atgabenamos į UAB „A.“ sandėlį, esantį adresu X, kuriame ir vykdavo prekyba gėlėmis.

UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu mokėjo pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nuo atlyginimų mokėjo dalinio draudimo įmokas Sodrai. Socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos nuo apdraustųjų darbuotojų darbo užmokesčio ir apie tai buvo pildomi mėnesiniai pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį. Pranešimuose yra nurodyti apdraustųjų asmenų duomenys, priskaičiuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokų sumos. Duomenų apie tai, kad bendrovės darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas, nėra.

Gėlės buvo vežamos pagal išrašytus tarptautinius krovinio važtaraščius (CMR) ir sąskaitas (Invoice). Važtaraščiuose buvo nurodytas gėlių svoris, sąskaitose (Invoice) gėlių pavadinimai, kiekis ir suma. Gėlės buvo pajamuojamos UAB „A.“ apskaitoje. Gėlių pardavimas buvo vykdomas išrašant sąskaitas faktūras, atsiskaitymas vykdavo bankiniais pavedimais ir grynais pinigais išrašant kasos pajamų orderius, kasos aparato čekius. Parduotų gėlių kiekis ir savikaina buvo nurašomi pagal gėlių sunaudojimo aktus. Ūkinės operacijos buvo apskaitomos apyvartos žiniaraščiuose „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos“, „Didžiosios knygos operacijos“, „Darbinės atskaitomybės lentelės“, buhalterinėse pažymose, taip pat buvo sudaromi bandomieji balansai ir metinė finansinė atskaitomybė. UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu pateikė duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

Bendrovė 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu ilgalaikį turtą (virš 500 Lt vertės) apskaitė žiniaraščiuose, pagrindinių priemonių nusidėvėjimą apskaičiavo apskaitos kortelėse. Ekspertas ilgalaikio turto apskaitos neatitikimų nenustato. Trumpalaikį turtą sudarė gautos prekės (skintos gėlės, augalai, gėlininkų reikmenys, tara), neapmokėtos parduotos prekės pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, busimųjų laikotarpių sąnaudos, gautinas PVM, atskaitingų asmenų skolos, piniginės lėšos bankų sąskaitose ir kasoje. UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu iš Europos Sąjungos šalių gavo prekių už 1 950 619,82 Lt apmokestinamąją vertę ir 251 478,64 Lt pirkimo PVM, į banko sąskaitą įplaukė 5 075 740,34 Lt ir išlaiduota 5 038 440,57 Lt piniginių lėšų, kasoje buvo užpajamuota 3 313 863,45 Lt ir išmokėta 3 081 536,04 Lt. Ekspertas trumpalaikio turto apskaitos neatitikimų nenustato ir apskaitos duomenys patvirtinti metinių inventorizacijų duomenimis (smulkiau žiūrėti 1.2 ir 8 priedus). Taigi, UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio ilgalaikį ir trumpalaikį turtą galima nustatyti.

Bendrovės 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu nuosavą kapitalą sudarė įstatinis kapitalas 10 000 Lt, pelnas arba nuostolis, rezervai. Pelnas (nuostolis) už atskirus ūkinius-finansinius metus buvo nurodomas balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose, pelno (nuostolių) ataskaitose. UAB „A.“ apskaitoje buvo atvaizduoti įsiskolinimai ir visi nurodyti įsipareigojimai yra vykdomi per vienerius metus, t. y., trumpalaikiai įsipareigojimai. 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ trumpalaikius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams, gauti išankstiniai apmokėjimai, pelno mokesčio įsipareigojimai, mokėtinas darbo užmokestis, mokėtinas PVM mokestis, pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, kitos mokėtinos sumos, delspinigiai. Per šį laikotarpį bendrovė ilgalaikių įsipareigojimų (po vienerių metų mokėtinos sumos) neturėjo. 2010 m. finansinėje atskaitomybėje nurodyta finansinė skola A. S. ir finansinė skola Z. S..

Pagal važtaraščius (CMR), sąskaitas (Invoice) S.(iki 2009-09-07 A.) pateikė UAB „A.“ gėlių 1 434 297,70 Lt sumai, tame tarpe pagal atskirus metus: (pastaba – nurodyta pagal metus) ir Nyderlandų įmonei buvo sumokėta 1 290 590,23 Lt, tame tarpe pagal atskirus metus: (pastaba – nurodyta pagal metus). UAB „A.“ 2007-12-31 ir 2008-12-31 datai S.(iki 2009-09-07 A. H.J. D.) skolų neturėjo. UAB „A.“ 2009-12-31 už pateiktas prekes buvo skolinga 20 426,96 Lt, o 2010-12-31 buvo skolinga 143 707,47 Lt (1 434 297,70 - 1 290 590,23).

Pagal važtaraščius (CMR), sąskaitas (Invoice) A. 2010 metais pateikė UAB „A.“ gėlių 49 659,01 Lt sumai ir šiai sumai 2010-12-31 bendrovė liko skolinga. UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu nuo pardavimų kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir pagal gautas PVM sąskaitas faktūras apskaitydavo pirkimo PVM (smulkiau žiūrėti 3 ir 4 priedus).

UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu nuo pardavimo pajamų apskaičiavo 3 953 487 Lt (1 145 008,98 Eur) pardavimo PVM, 694 134 Lt (201 035,10 Eur) pirkimo PVM ir sumokėjo 400 656,66 Lt (116 038,19 Eur) PVM į valstybės biudžetą (smulkiau žiūrėti 5 priedą). Šie duomenys atitinka pirminėms ir patikslintoms PVM deklaracijoms, pateiktoms VMI.

Šie duomenys atitinka mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų duomenis (forma FR0572) ir metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų duomenis. UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio socialinis mokestis sumokėtas tiksliai ir bendrovė skolų neturėjo. Taigi, UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio įsipareigojimus ir jų struktūrą galima nustatyti.

UAB „A.“ pardavimo pajamos ir pardavimo sąnaudos pagal atskirus metus sudarė

Straipsniai 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Pardavimo pajamos (50-54) 831.413,00 1.301.778,00 894.662,00 1.133.456,00 Pardavimo prekių savikaina (60) 700.077,00 540.364,00 257.733,00 587.419,00 Veiklos sąnaudos (61) 156.312,00 576.447,00 423.100,00 674.692,00 Kitos sąnaudos (6611) 3.105,00 1.191,00 25.046,00 2.178,00 Pelnas (nuostoliai) (34) -28.081,00 183.776,00 188.783,00 -130.832,00

Už 2007 ir 2010 m. UAB „A.“ veiklos rezultatas – nuostolis, už 2008 ir 2009 m. veiklos rezultatas – pelnas. Bendrovė už 2008 m. sumokėjo 7 552 Lt pelno mokesčio, už 2009 m. – 31 896 Lt pelno mokesčio.

Pardavimo pajamos ir pardavimo sąnaudos nustatytos pagal pirminius apskaitos dokumentus – tarptautinius transporto važtaraščius (CMR), sąskaitas (Invoice), gėlių užsakymo aktus, gėlių nurašymo aktus, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kasos aparato žurnalus, avanso apyskaitas, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos knygas, apskaitos registrus, darbinės atskaitomybės lenteles, balansinių sąskaitų aktyvumo, ataskaitas. Pirminių dokumentų duomenys atitinka apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės duomenis. Ekspertas 2006 m. veiklos rezultato (pelno (nuostolių)) nenustato, kadangi klausime nurodyti 2006 m. 11 ir 12 mėn. kaip tyrimo laikotarpis, t.y., nepilni finansiniai ūkiniai metai. Taigi, UAB „A.“ 2007-2010 m. veiklos pajamas ir sąnaudas, t.y., bendrovės veiklą, galima nustatyti.

Pagal UAB „A.“ apskaitos dokumentus ir registrus 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų sumą ir struktūrą, taip pat 2007-2010 m. veiklos pajamas bei sąnaudas, t. y., veiklą, galima nustatyti.

Baudžiamosios bylos medžiagoje (117 t., b.l. 5-52) yra Vilniaus apskrities VMI 2016-03-14 specialisto išvada „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (4.65)-86-8, kurioje nurodyta, kad UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu neapskaitė ir nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) pajamų su PVM. Nuo tyrimo metu apskaičiuotų nuslėptų pajamų bendrovė neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) pardavimo PVM, nedeklaravo ir nesumokėjo 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokesčio, taip pat privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 20 226 Lt (5 587,85 Eur) laikinojo socialinio mokesčio už 2007 m. (3 procentų mokestis apskaičiuojamas nuo 674 200 Lt gauto pelno 2007 m.) (smulkiau žiūrėti 7 priedą). Toks VMI specialisto apskaičiavimas atliktas remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos pateikta iš įtariamojo A. S. (UAB „A.“ direktorius) paimtose USB laikmenose rastos rinkmenos: Excel formato rinkmenos „Book1“ (2006-2007), „2008 SANDELIS“, „2009 SANDELIS“, „2010 SANDELIS“ ir „NEW S.“.

VMI specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus dokumentus ir jų registrus, todėl pažeidė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-16 Nr. IX-574) 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1, 2 dalis; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 40 straipsnį; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį ir 86 straipsnį; Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį, 50 straipsnio 6 dalį; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnį; Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (2005-6-07 Nr. X-231) 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį. Aukščiau minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2006-2012 m. UAB „A.“ vykdytos veikiosios turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Prie specialisto išvados pridėti priedai apie UAB „A.“ nesumokėtus ir nedeklaruotus mokesčius.

Baudžiamosios bylos medžiagoje (117 t., b.l. 65-70) yra Vilniaus apskrities VMI 2017-04-12 specialisto išvada „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (21.73-32) 363-11, kurioje nurodyta: „Remiantis 2016-03-014 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos apskaičiuotomis Bendrovės nuslėptomis pardavimo pajamų (be PVM) ir nuslėpto pardavimų PVM sumomis, daroma išvada, kad Bendrovė 2016 m. 11 mėn. – 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose turėjo deklaruoti 24 230 253 Lt (7 017.566,61 Eur) standartiniu PVM tarifu apmokestinamų pajamų (t. y., 20 276 767 Lt (5 872 557,63 Eur) daugiau, negu deklaravo), nuo jų apskaičiuotą 4 600 441 Lt / 1 332 379,81 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM (t. y., 3 840 741 Lt (1 112 353,48 Eur daugiau, negu deklaravo) ir 4 265 266 Lt (1 235 306,42 Eur) mokėtiną į biudžetą PVM (t. y., 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) daugiau, negu deklaravo). Bendrovės 2006 m. 11 mėn. – 2010 m. 12 mėn. PVM deklaracijose deklaruotų ir tyrimo metu nustatytų deklaruotinų sumų sulyginimas pagal mėnesius pateiktas 3 priede“.

Baudžiamosios bylos medžiagoje (124 t., b.l. 72-91) yra 7-ios CD laikmenos „Verbatim“, į kurias įrašyti duomenys iš USB laikmenų, kurie kratos metu paimti iš A. S., taip pat yra 2014-06-23 apžiūros protokolas (4 lapai) ir apžiūros protokolo priedai iš 16 lapų. CD laikmenose „Verbatim“ yra šie dokumentai (failai): „2010 SANDELIS“ lentelė, „2010 NEW S.“; „2009 SANDELIS“ lentelė, „NEW FOLDER“; „2008 SANDELIS“, „Sąskaitos“; „2011 SANDELIS“ lentelė, „Kiekis“; „F.“, „Sąskaitos“; „2007“, „2006“ lentelės; „My flash juodas“, „New Folder“.

1. Atidarius dokumentą (failą) pavadinimu „2010 SANDELIS“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios kairėje pusėje nuo viršaus iki apačios nuo eilučių Nr. 2 iki Nr. 134 įrašyti vardai, pavardės bei įmonių pavadinimai. Toliau dešinėje pusėje nuo minėtų vardų, pavardžių ir įmonių pavadinimų lentelė yra suskirstyta stulpeliais pagal spalvas – geltona, mėlyna ir balta. Kiekviename stulpelyje ties vardu, pavarde ir įmonių pavadinimu yra surašyti skaičiai. Virš kiekvieno mėlynos spalvos stulpelio surašytos datos (mėnuo ir diena), kurie prasideda nuo 01.05 iki 12.28. Lentelės apačioje po geltonos spalvos stulpeliu nuo viršaus į apačią parašyti žodžiai: LIKUTIS, TRANSP, A., A., F., NUOMA, PASLAUG, ATLYG, KURAS, KITOS PS, A., Z., B. PROCENTAI, B. PVM ir kt. Baltame stulpelyje prie minėtų žodžių surašyti skaičiai. Atidarius dokumentą (failą) „2010 NEW S.“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios viršuje parašyti žodžiai: BANKAS, DATA, TARA, GRAŽINIMAS, IŠLAIDOS, DC, PLATEN, DĖŽĖS, KUBILAI, VIRŠAI. Po žodžiu BANKAS parašytas žodis LIKUTIS. Po minėtais žodžiais parašyti skaičiai. Lentelės kairėje pusėje nuo eilučių Nr. 3 iki Nr. 367 parašyti mėnesiai (raidėmis) ir mėnesių dienos (skaičiais). Lentelės apačioje ties eilute Nr. 369 parašyti skaičiai, kuriuose yra sudėtos sumos – BANKAS, TARA, GRAŽINIMAS, IŠLAIDOS. Visuose kituose dokumentuose (failuose) su įvairiais pavadinimais yra gėlių užsakymų lapai.

2. Atidarius dokumentą (failą) pavadinimu „2009 SANDELIS“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios kairėje pusėje nuo viršaus iki apačios nuo eilučių Nr. 2 iki Nr. 130 įrašyti vardai, pavardės bei įmonių pavadinimai. Toliau dešinėje pusėje nuo minėtų vardų, pavardžių ir įmonių pavadinimų lentelė yra suskirstyta stulpeliais pagal spalvas – geltona, mėlyna ir balta. Kiekviename stulpelyje ties vardu, pavarde ir įmonių pavadinimu yra surašyti skaičiai. Virš kiekvieno mėlynos spalvos stulpelio surašytos datos (mėnuo ir diena), kurie prasideda nuo 01.07 iki 01.05. Lentelės apačioje po geltonos spalvos stulpeliu nuo viršaus į apačią parašyti žodžiai: LIKUTIS, TRANSP, VAIRAI, M, Z, ATLIG, NUOMA, A, G, V., C, L, PAVED, Ž, D, BANKAS, STATOIL, A ir kt. Prie minėtų žodžių surašyti skaičiai. Atidarius dokumentą (failą) „new X. (2009)“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios viršuje parašyti žodžiai: BANKAS, DATA, TARA. GRAŽINIMAS, IŠLAIDOS, DC, PLATEN, DĖŽĖS, KUBILAI, VIRŠAI. Po minėtais žodžiais parašyti skaičiai. Lentelės kairėje pusėje nuo eilučių Nr. 3 iki Nr. 138 parašyti mėnesiai (raidėmis) ir mėnesių dienos (skaičiais). Visuose kituose dokumentuose (failuose), su įvairiais pavadinimais, yra gėlių užsakymų lapai.

3. Atidarius dokumentą (failą) pavadinimu „2008 SANDELIS“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios kairėje pusėje nuo viršaus iki apačios nuo eilučių Nr. 2 iki Nr. 126 įrašyti, vardai, pavardės bei įmonių pavadinimai. Toliau dešinėje pusėje nuo minėtų vardų, pavardžių ir įmonių pavadinimų lentelė yra suskirstyta stulpeliais pagal spalvas – geltona, mėlyna, balta. Kiekviename stulpelyje ties vardu, pavarde ir įmonių pavadinimu yra surašyti skaičiai. Virš kiekvieno mėlynos spalvos stulpelio surašytos datos (mėnuo ir diena), kurie prasideda nuo 01.09 iki 12.23. Lentelės apačioje, eilutėje Nr. 127 yra surašytos kiekvieno stulpelio bendros sumos. Lentelės apačioje po geltonos spalvos stulpeliu nuo viršaus į apačią parašyti žodžiai: Z, FOOD, TRANSP, VAIR, SILUTE, NUOMA, ATLYGINIMAI, SIUKSLES, LOGISTUS, PAVEDIMAI, TARA, L, A, Z ir kt. Po baltu stulpeliu surašyti skaičiai. Atidarius dokumentą (failą) „new_X. (2008)“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios kairėje pusėje nuo eilučių Nr. 3 iki Nr. 54 ir nuo Nr. 300 iki Nr. 343 parašyti gėlių pavadinimai. Nuo eilučių Nr. 346 iki Nr. 808 parašyti mėnesiai (raidėmis) ir mėnesių dienos (skaičiais). Visuose kituose dokumentuose (failuose), su įvairiais pavadinimais, yra gėlių užsakymų lapai.

4. Atidarius dokumentą (failą) pavadinimu „2007“, „2006“ (kuris yra Microsoft Excel formatu) yra lentelė, kurios kairėje pusėje nuo viršaus iki apačios nuo Nr. 2 iki Nr. 68 įrašyti vardai, pavardės bei įmonių pavadinimai. Toliau dešinėje pusėje nuo minėtų vardų, pavardžių ir įmonių pavadinimų lentelė yra suskirstyta stulpeliais pagal spalvas – geltona ir balta. Kiekviename stulpelyje ties vardu, pavarde ir įmonių pavadinimu yra surašyti skaičiai. Virš kiekvieno geltonos spalvos stulpelio surašytos datos (mėnuo ir diena), kurie prasideda nuo 18.11.06 iki 03.20. Lentelės apačioje, eilutėje Nr. 70 geltonuose stulpeliuose parašytas žodis „Pard“, o baltuose stulpeliuose „Sumok“. Eilutėje Nr. 71 po žodžiu „Pard“ ir nuo datos 03.01 po žodžiu „Sumok“ surašytos kiekvieno stulpelio bendros sumos.

Lentelių duomenys apie galimą skintų gėlių gavimą, pardavimą nepatvirtinti Nyderlandų karalystės įmonių išrašytais važtaraščiais (CMR), sąskaitomis (Invoice). Pagal UAB „A.“ pateiktus CMR ir Invoice skintos gėlės užpajamuotos tiksliai ir užpajamavimo sumos nurodytos apskaitos registruose „Pirkimo operacijos“. Lentelėse nurodytos galimos sąnaudos, išlaidos taip pat nepatvirtintos UAB „A.“ dokumentais ir nenurodytos apskaitos registruose.

Iš aukščiau nurodytų dokumentų (failų), lentelių ekspertas neturi galimybės nustatyti UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio galimai neapskaityto gėlių gavimo, pardavimo ir sąnaudų. Taip pat iš aukščiau nurodytų apžiūros protokolų ir atspausdintų lentelių duomenų ekspertas negali nustatyti UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Pagal VMI specialisto apskaičiavimą UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu neapskaitė 3 840 743 Lt (1 112 355,81 Eur) pardavimo PVM ir dėl to šiai sumai nesumokėtas PVM. Taip pat nuo papildomai nustatytų pajamų už atskirus metus UAB „A.“ nesumokėjo 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokesčio ir 20 226 Lt (5 857,85 Eur) socialinio mokesčio už 2007 m. (smulkiau žiūrėti 7 priedą).

Kadangi ekspertas iš pateiktų Excel lentelių negali nustatyti, ar lentelėse tikrai yra UAB „A.“ pardavimai bei sąnaudos (tame tarpe ir gėlių savikaina) ir tuo pačiu į eksperto kompetenciją neįeina apskaitos atstatymas iš lentelių, tai ekspertas negali nustatyti, ar tiksliai VMI atliko bendrovės neapskaityto pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio apskaičiavimus.

Ekspertiniam tyrimui pateikti UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 buhalteriniai dokumentai yra apskaitomi ir apibendrinti apskaitos registruose. Jeigu iš kratos metu iš A. S. paimtų USB laikmenų duomenų būtų galima nustatyti UAB „A.“ 2006 m. 11-12 mėn. – 2010 m. laikotarpio neapskaitytas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, kurie nebuvo atvaizduoti apskaitos dokumentuose, tai UAB „A.“ veiklos rezultatus būtų galima nustatyti iš dalies. Taip pat iš dalies būtų galima nustatyti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Tvarkant apskaitą 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-16 Nr. IX-574) 4 straipsniu, pagal kurį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais < >. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 4 dalimi, pagal kurią apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.

2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-16 Nr. IX-574) reikalavimų, t. y., buvo surašomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, sudaroma finansinė atskaitomybė, kurios duomenys buvo patvirtinti inventorizacijų aktais.

Jeigu UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu savo apskaitoje neatvaizdavo visų gėlių pardavimo pajamų ir sąnaudų ir šie duomenys neatvaizduoti apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje, tai buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų – ne visas gėlių pirkimas ir pardavimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir atvaizduotas apskaitos registruose, finansinėje atskaitomybėje.

Įtariamųjų Z. S. ir L. S. apklausos protokoluose (117 t., b.l. 29-44) nurodyta, kad 2006-2010 m. UAB „A.“ ūkinės operacijos buvo apskaitomos Microsoft Excel formatu padarytoje lentelėje. Z. S. nurodo, kad dalies gėlių pardavimai buvo vykdomi neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, o vietoje tų faktūrų sistemoje buvo nurodomi krovinio važtaraščiai, kurie vėliau iš kompiuterinės sandėlio sistemos buvo pašalinami.

Z. S. 2013-10-31 įtariamojo papildomos apklausos protokole (117 t., b.l. 34-36) nurodyta, kad Microsoft Excel formatu sudarytoje lentelėje „2010 SANDELIS“ buvo vedama UAB „A.“ pardavimų klientams apskaita. Z. S. 2014-04-29 įtariamojo papildomos apklausos protokole (117 t., b.l. 37-38) nurodyta, kad Excel formatu sudarytoje lentelėje „2010 SANDELIS“ nuo 142 iki 162 eilutėse nurodytos įmonės „A.“ patirtos išlaidos, t. y., transportavimo išlaidos, premijos vairuotojams, išmokos S. mokėjimai už patalpų nuomą ir kt. L. S. 2015-01-15 įtariamojo apklausos protokole (117 t., b.l. 43-44) nurodyta, kad pagal A. S. ir Z. S. prašymus S.atstovas J.C. A. sutiko tiekti iš aukciono nupirktas gėles be apskaitos dokumentų, už prekes sumokant grynais pinigais. Tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje šios parduotos be apskaitos dokumentų gėlės buvo apskaitomos, nurodant sąskaitose faktūrose (Invoice) fiktyvius prekių gavėjus. Už nupirktą produkciją be apskaitos dokumentų UAB „A.“ atsiskaitydavo grynaisiais pinigais (eurais), kuriuos perduodavo J.C. A. per vairuotojus, kurie atvykdavo atsiimti prekių. Visa ši informacija buvo fiksuojama „newX.“ faile. Taip pat atsiskaitymai už gėles buvo vykdomi per ofšorines įmones S, W, W ir piniginės lėšos ateidavo į S.sąskaitą, J.C. A. ir dalis į L. S. sąskaitą.

Baudžiamosios bylos medžiagoje (102 t., b.l. 1-200) nurodyta, kad aukščiau nurodytos ofšorinės įmonės Latvijos Respublikos „A“ turėjo atidarytas sąskaitas ir pervedinėjo pinigines lėšas:

2010-01-25 – 2010-07-14 S į įmonių S.ir L. S. sąskaitas pervedė 555 000 Eur. Mokėjimų paskirtyje nurodyta – For the flowers (už gėles) ir Invoice numeriai;

2010-01-25 – 2010-07-16 S pervedė A.H. 245 000 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodyta For the flowers P. bei Invoice numeriai;

2009-02-04 – 2011-07-14 W pervedė S.ir L. S. 1 607-100 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodyta For the flowers bei Invoice numeriai;

2009-09-29 – 2011-02-09 S pervedė A.H. 236 000 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodyta For the flowers P. bei Invoice numeriai, t. y., viso 2 643 100 Eur (9 126 095,68 Lt).

Šie mokėjimai nepatvirtinti Nyderlandų karalystės įmonių S.(iki 2009-09-07 A H.J. D.), A. B.V. dokumentais bei UAB „A.“ dokumentais ir registrais. Mokėjimuose nurodytos sąskaitos (Invoice) ekspertizės atlikimui nepateiktos, todėl ekspertas negali nustatyti, ar aukščiau nurodyti mokėjimai yra atsiskaitymas už gėlių gavimą ir ar šios lėšos gali būti nurašytos į sąnaudas.

Jeigu baudžiamosios bylos medžiagoje esančiose lentelėse (124 t., b.l. 76-91) yra UAB „A.“ 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio duomenys apie skintų gėlių pardavimą, tai bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose ir PVM deklaracijose už nurodytą laikotarpį turi būti patikslinta pardavimo pajamų suma, kuri galėjo sudaryti 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur), pelno mokesčio už atskirus metus, kuri galėjo sudaryti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) ir PVM deklaracijose turėjo būti patikslinta pardavimo PVM suma, kuri galėjo sudaryti 3 840 743 Lt (1 112 355,81 Eur).

Jeigu baudžiamosios bylos medžiagoje esančiose lentelėse yra parodytos UAB „A.“ išlaidos (gėlių pirkimas, nuoma, kuras, bankas, dėžės, kubilai, tara, grąžinimas, Statoil ir kt.), tai bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose ir PVM deklaracijose už nurodytą laikotarpį turi būti patikslinta parduotų gėlių savikaina, veiklos sąnaudų suma ir pirkimo PVM suma. Be pateisinamųjų dokumentų ekspertas negali nustatyti šių išlaidų sumų.

Taigi, jeigu bus nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ apskaitos duomenys apie pardavimus ir sąnaudas, tai bendrovės duomenys, pateikti VMI apie įmones pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, gali būti netikslūs.

2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu pagal pateiktus UAB „A.“ dokumentus buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-16 Nr. IX-574) reikalavimų, t. y., buvo surašomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai sudaroma finansinė atskaitomybė, kurios duomenys buvo patvirtinti inventorizacijų aktais.

Jeigu bus nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ duomenys apie neapskaitytas pardavimo pajamas ir neapskaitytas sąnaudas, tai tokiu atveju buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-16 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų – ne visas gėlių pirkimas ir pardavimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir atvaizduotas apskaitos registruose.

- 1 klausimu: jeigu „A.“ savo apskaitoje neatvaizdavo visų gėlių pardavimo pajamų sąnaudų operacijų ir šių operacijų duomenys neatvaizduoti apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje, tai buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų – ne visas gėlių pirkimas ir pardavimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir atvaizduotas apskaitos registruose, finansinėje atskaitomybėje.

- 2 klausimu: jeigu bus nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ duomenys apie gėlių gavimą ir pardavimą, tai 2007-2010 m. veiklą (pajamas, sąnaudas) galima nustatyti iš dalies. Taip pat iš dalies galima nustatyti 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

- 3 klausimu: jeigu bus nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ apskaitos duomenys apie gėlių gavimą ir pardavimą, tai bendrovės duomenys, pateikti VMI apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, gali būti netikslūs.

- 4 klausimu: Ekspertas iš bylos medžiagoje esančių duomenų negali nustatyti, ar 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ turėjo papildomų pajamų iš neapskaitytų pirkimų ir su tokiais pirkimais susijusių neapskaitytų kaštų (sąnaudų). Jeigu bus nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ duomenys apie 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu neapskaitytus bendrovės pirkimus ir su tokiais pirkimais susijusius kaštus (sąnaudas), tai ekspertas neturi galimybės nustatyti jų dydžių.

- 5 klausimu: ekspertas iš bylos medžiagoje esančių duomenų negali nustatyti, ar 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ turėjo papildomų pajamų iš neapskaitytų pardavimų. Jeigu bus nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ duomenys 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpiu neapskaitytus bendrovės pardavimus ir su tokiais pardavimais susijusius kaštus (sąnaudas), tai ekspertas neturi galimybės nustatyti jų dydžių.

- 6 klausimu: jeigu bus nustatyta, kad 2006-11-15 - 2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo visų gėlių pirkimų, pardavimų ir išlaidų (sąnaudų) operacijų, tai pelno (nuostolių) ataskaitose papildomai turėjo būti patikslinta pajamų pardavimo suma, kuri 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) ir pelno mokesčio už atskirus metus, kuri galėjo sudaryti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) ir PVM deklaracijose turėjo būti patikslinta pardavimo PVM suma, kuri galėjo sudaryti 3 840 743 Lt (1 112 355,81 Eur) (136 t., b.l.34-68).

Ekspertas J. V. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog jo atlikto tyrimo 2022-12-12 išvadoje yra duota hipotetinė, sąlyginė išvada. Pagal pateiktus dokumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, ekspertas atliko apskaitos finansinį tyrimą ir nustatė, kad įmonės „A.“ laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 buhalteriniai duomenys yra nurodyti tiksliai, nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų ir apskaitytų pajamų ekspertas nenustatė. Tačiau, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje yra Excel lentelės, tai šitų duomenų, susiskaičiavus grafas, yra nustatyta, kad galėjo būti tiek gauta pardavimo pajamų. Nuo tų pardavimo pajamų aritmetiškai buvo apskaičiuojamas pardavimo PVM ir ten galėjo būti kažkokios ataskaitos, sakysim, už 2006 m., 2007 m., 2008 m. 2009 m. 2010 m. galėjo būti netiksliai nurodyta pardavimų suma, o PVM deklaracijose irgi galėjo būti nuo neapskaitytų pajamų apskaičiuotas papildomai pardavimo PVM. Kadangi ekspertui nebuvo pateikti lentelę patvirtinantys dokumentai nei dėl gautų pajamų, nei dėl išlaidų, kurie nurodyti, sakysime, kaip kažkokie išmokėjimai TRANSP, V AIR, ŠILUTE, NUOMA, ATLYGINIMAI, SIUKSLES, LOGISTUS, PAVEDIMAI, TARA, L, A, Z, tai ekspertas negalėjo nustatyti kažkokių papildomai neapskaitytų sąnaudų, dėl to ekspertas padarė tokią hipotetinę išvadą kad jeigu, sakysime, buvo neapskaitytos pardavimo pajamos, tai nuo tų pardavimo pajamų turėjo būti apskaičiuoti papildomi mokesčiai. Bet kadangi nėra dokumentų apie tiksliai gautas pajamas, tai ekspertas galėjo padaryti tik sąlyginę išvadą. Ir dėl to, jeigu ten yra neapskaitytų pardavimo pajamų, buvo nesilaikyta Buhalterinės apkaistos įstatymo 4, 6, 12, 16 straipsnių, ne visas gėlių pirkimas ir pardavimas pagrįstas apskaitos dokumentais ir atvaizduotas apskaitos registruose.

Ta buhalterija, kuri yra rasta įmonėje, jos duomenys yra tvarkingi ir pagal tuos dokumentus, kurie yra buhalterijoje – ir apie turtą, ir apie pajamas, ir apie išlaidas, ir apie viską kitą, ir pateiktos deklaracijos atitinka ir pagal tuos duomenis viskas suskaičiuota teisingai. Apie tai irgi yra nurodyta ekspertizės akte.

Dėl 2016-2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų pateiktų išvadų, ekspertas J. V. parodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija turi savo tyrimo metodus, jų ekspertinė įstaiga – savo. J. V. atlieka tyrimus tik pagal pateiktus apskaitos dokumentus. Mokesčių inspekcija turi savo metodus, nes turi apskaičiuoti kuo tiksliau, pavyzdžiui, nesumokėtus mokesčius. J. V., jeigu neturi kažkokių dokumentų ir negali patvirtinti, pavyzdžiui, pajamų išlaidų, tai taip ir rašo, kad, iš tos bylos negalima nustatyti veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų. Šiuo atveju duomenys yra tik iš lentelių, daugiau kažkokių apskaitos dokumentų pateikta nebuvo. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai išvadas padarė tik pagal lenteles, kurioms pagrįsti nėra jokių dokumentų, bet Mokesčių inspekcija turi tam teisę.

Dėl Č. M. išvadų, kad Mokesčių inspekcijos išvados yra ekonomiškai nepagrįstos, ekspertas J. V. paaiškino, jog jis tokių sakinių nevartoja ir nevertina kitų specialistų nuomonių arba kažkokių išvadų. Jis gali parašyti tik, ar tiksliai apskaičiuotos sumos, ar netiksliai, atlikti kažkokius aritmetinius veiksmus, bet teisiškai ar ekonomiškai vertinti, pagrįsta, nepagrįsta – tokių išvadų nedaro.

Į 5 klausimą yra atsakymas, kad ekspertas iš bylos medžiagoje esančių duomenų negali nustatyti, ar 2006-11-15 -2010-12-31 laikotarpiu UAB „A.“ turėjo papildomų pajamų iš neapskaitytų pardavimų. Tai greičiausiai reiškia, kad tokių duomenų ir dokumentų nėra.

10-ame ekspertizės lape konstatuota, jog iš aukščiau nurodytų dokumentų (failų) lentelių ekspertas neturi galimybės nustatyti UAB „A.“ tiriamo laikotarpio galimai neapskaitytų gėlių gavimo, pardavimo ir sąnaudų. Taip pat iš nurodytų ekspertizės akte apžiūros protokolų ir atspausdintų lentelių duomenų ekspertas negali nustatyti UAB „A.“ tiriamojo laikotarpio ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų. Tai reiškia, kad iš pateiktų lentelių ekspertas negalėjo nustatyti, ar čia tikrai užfiksuotos įmonės neapskaitytos pajamos, kadangi čia aritmetiškai suskaičiuotos sumos, stulpeliai. Suskaičiavus, išeina tokia tai suma. Taip pat nenurodyta, pavyzdžiui, kokios sąnaudos buvo šioms pajamoms, kadangi negalima duomenų susieti, t. y., tai nesurišta su apskaita.

Ekspertas J. V. nekomentuoja specialistų nuomonės, bet mokesčių administratorius turi pasirinkti tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokesčių prievolės dydį. Šiuo atveju tik teoriškai galima pasakyti, kad turi vadovautis pirminių sąnaudų dokumentais, nustatyti, ar buvo tokie dokumentai, ar jie teisėti, neteisėti.

Iš Latvijos banko atliktuose mokėjimuose nurodyti taip vadinami Invoisai, dėl to ekspertas nurodė, kad atliekant šituos mokėjimus turi būti pagrįsti kažkokiais apskaitos dokumentais, t. y., Invoisais arba tarptautiniais važtaraščiais. Šiuo atveju nėra. Jeigu yra ryšys tarp šitų atliktų iš Latvijos banko mokėjimų ir įmonės „A.“ veiklos, tai galbūt trūksta kažkokių dokumentų, bet šiaip tai viskas buvo, kas buvo įmonės apskaitoje, yra užfiksuota, atvaizduota apskaitoje ir kažkokių papildomų tyrimų nereikėjo, ten nei trūkumų, nei pertekliaus. Tuo labiau, kad tuos apskaitos duomenis patvirtina įmonės atliktos inventorizacijos. Reiškia, kažkokių neatitikimų įmonės apskaitoje nebuvo. O dėl tų mokėjimų, tai kadangi jie buvo byloje ir apie tai buvo aprašyta, tai ekspertas ir nurodė išvadoje. Kas buvo atvežta oficialiai, tai buvo užpajamuota ir tos sumos yra, o kas neoficialiai – tai kur tie dokumentai, kur pardavimai. Tai vis tiek turėjo būti.

Dėl laikmenų – Ekspertizės akte yra nurodyta, kad baudžiamosios bylos medžiagoje (124 t., b. l. 72-91) yra 7 CD laikmenos, į kurias įrašyti duomenys ir kurie kratos metu paimti iš A. S.. Šiose laikmenose yra šie dokumentai, failai (ekspertizės 8 lapas, paskutinė pastraipa). Ekspertas nei disko, nei kokių kitų informacijos šaltinių neatidarinėjo. Viskas buvo atspausdinta. Mano, kad ir Mokesčių inspekcija skaičiavo tą patį ir ekspertas atliko tokį patį apskaičiavimą tų grafų, kur jie nurodė, baltai ir pagal kiekvieną dieną yra sudarytas priedas, yra pardavimo pajamos.

Taigi, atlikus specialiuosius tyrimus vienareikšmio atsakymo į pateiktus klausimus nebuvo gauta, todėl vertinant tiek VMI specialisčių 2016 ir 2017 m. išvadas, tiek 2022-12-12 ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl UAB „A.“ ūkinės-finansinės veikos laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, specialisčių M. J. ir J. R. ir eksperto J. V. paaiškinimus, Č. M. konsultacinėje išvadoje nurodytas aplinkybes bei paties Č. M. paaiškinimus, kolegijos vertinimu, vienu iš esminių klausimų tampa USB laikmenose esanti informacija, jos patikimumas bei įrodomoji reikšmė.

Dėl USB laikmenų gavimo bei juose esančios informacijos panaudojimo procese, kitų rašytinių įrodymų apimties ir tyrimo

Pirmiausia, apeliantai kelia klausimą dėl procesinių pažeidimų gaunant byloje esančias ir tirtas laikmenas. A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino Excel formato lentelių, laikytų išorinėse USB laikmenose, gavimo aplinkybių. Pažymi, kad nebuvo laikytasi daiktų paėmimo tvarkos, laikmenos kratos metu buvo paimtos jų neįpakuojant į paketus ir neužantspauduojant, kratos protokole nenurodant jokių jų individualių žymių, laikmenų apžiūros atliktos nedalyvaujant nei A. S., nei jo gynėjui, krata buvo atlikta tik praėjus daugiau nei 12 val. nuo kratos UAB „A.“ patalpose pradžios, per visą šį laikotarpį rankinė, kurioje buvo rastos laikmenos, nebuvo jo žinioje, pareigūnas ją atnešė iš antro aukšto tik ryte, tačiau jokių klausimų, susijusių su rastomis USB, neuždavė. Nurodo, kad A. S. asmens kratos protokole yra nurodyta, jog asmens kratos metu rasti ir paimti septyni išoriniai USB talpikliai, tačiau apžiūros protokolais apžiūrėtos aštuonios USB laikmenos, o teismui pateiktos septynios USB laikmenos, iš kurių dvi („Prestigio“, esanti raudoname dėkle, „Prestigio“, esanti rudame dėkle) nėra nurodytos asmens kratos protokole, teismui nebuvo pateikta asmens kratos protokole nurodyta USB laikmena „Mercedes Benz“. Apžiūros protokole nenurodyta, kad „Kingstone“ atmintinėje būtų failas „Analizė“, „F111835“ arba „Prestigio“ atmintinėje būtų bylai reikšmingi failai „2010 SANDELIS“ ir „2009 SANDELIS“, „Prestigio“ atmintinės apžiūros protokole nėra nurodyta, jog šioje atmintinėje yra būtų reikšmingi failai: „2008 SANDELIS“ ir „X.“. Taigi, visiškai neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis USB laikmenose atsirado šioje byloje nagrinėjami failai, todėl jie negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiamos skundžiamo nuosprendžio išvados.

BPK 149 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog visi paimti daiktai ir dokumentai turi būti parodyti dalyvaujantiems asmenims ir išvardinti kratos protokole arba prie jo pridedamame apyraše, nurodant jų kiekį, svorį, individualias žymes, susidėvėjimą; taip pat paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami.

Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, jog minėtos USB laikmenos kratos metu buvo paimtos jų neįpakuojant į jokius paketus ir paketų neužantspauduojant (124 t., b.l. 48-49), kratos protokole nenurodant jokių jų individualių žymių, be to, šių laikmenų apžiūros 2013-02-06 atliktos nedalyvaujant nei asmeniui, iš kurio jos buvo paimtos jo asmens kratos metu, t.y., jam, A. S., nei jo gynėjui (124 t., b.l. 56-71). Teisme apžiūrėjus USB „Prestigio“, esantį raudoname dėkle, apie joje esantį failą „SANDELIS 2008“ A. S. paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis kūrė šį failą; kad panašius failus pildydavo su Z. S., stengdamiesi apskaičiuoti, ar metai buvo pelningi; kad informacija, esanti tokio pobūdžio failuose, atsispindėdavo sąskaitose faktūrose, vidiniame įmonės balanse; kad tokiuose failuose duomenys nebuvo tikslūs ir jais negalima vadovautis. Tuo tarpu apie failą „N. S.“, esantį toje pačioje USB atmintinėje, A. S. paaiškino, kad pagal tai, kas parašyta, mato, kad tai taros balansas. Itin svarbu įvertinti tai, kad ši USB laikmena, kurioje rastais duomenimis lemiama apimtimi yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra nurodyta tarp A. S. asmens kratos metu rastų ir paimtų USB laikmenų.

Kolegija patikrinusi šiuos, aukščiau nurodytus skundų argumentus, konstatuoja, jog, pirmiausia, 2013-01-30 asmens kratos protokole (124 t., b.l. 48) be kitų išvardytų paimamų daiktų yra nurodyta, jog paimama „<..> septyni išoriniai USB talpikliai – su logotipu „Mercedes Benz“, „My flash“, „Data travel 2613“, „Kingstone“, „CDS 2.0 flash daive“, „Adata C802“, „FIII835“, taip pat rankinėje rastas <..> ir USB talpykla F328948 <..>“. Taigi šio procesinio veiksmo metu buvo paimtos aštuonios, o ne septynios, kaip teigia apeliantas, laikmenos, todėl visos jos ir buvo apžiūrėtos (124 t., b.l. 56-71). Pažymėtina, jog kratos protokole yra A. S. parašas, dėl kratos jos metu pastabų nebuvo pareikšta, o apžiūros protokoluose be kitų aplinkybių nurodyta, jog ant kratos metu paimtų tamsiai rudos spalvos laikmenos „FIII835“ bei raudonos spalvos laikmenos „F328948“ yra ir užrašai „Prestigio“. Teismas pažymi, jog kratos protokole paimtų laikmenų aprašymas nurodant užrašus ant jų, yra pakankamas jų vėlesniam indentifikavimui, o tai, jog protokole nėra jokio atskiro aprašymo, kaip šios laikmenos buvo supakuotos (dėl to apeliantai daro išvadą, jog jos iš viso nebuvo supakuotos), nėra besąlyginė vada pripažinti šį veiksmą neteisėtu. Kolegijos nuomone, atskirai būtina supakuoti tik tuos daiktus, kurie neturi individualiai apibrėžtų požymių, kuriuos lengva pamesti arba jie gali būti sugadinti, pakeisti. Tačiau įprastas laikmenų laikymas (net ir atskirai neįpakuojant) jokios įtakos jų turiniui neturi, ką, beje, patvirtino ir 2022-10-27 ekspertizės aktas, iš kurio matyti, jog kratos metu iš A. S. paimtoje raudonos spalvos UAB laikmenoje „Prestigio“ esančio failo „2010 Sandelis“ turinys nėra pakeistas papildant, išimant ar kitaip koreguojant po 2011-05-04, bei teisme apklaustas ekspertas V. V..

Patikrinus teismui pateiktus daiktinius įrodymus nustatyta, jog į bylą pateiktos 7 laikmenos (visos pas A. S. rastos, išskyrus tuščią su logotipu „Mercedes Benz“) yra daiktiniams įrodymams skirtame maišelyje („Paketas Nr. 110500“). Nustatyta, jog prie bylos pateiktų laikmenų pavadinimai (kiti identifikaciniai duomenys – spalvos ir kt.) atitinka nurodytus tiek kratos protokole, tiek ir nurodytus jų apžiūros metu, todėl skundo argumentai, jog buvo apžiūrėtos, specialistams, ekspertams pateiktos ne tos laikmenos, kurios buvo išimtos iš A. S., yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės, kad krata buvo atlikta tik praėjus daugiau nei 12 val. nuo kratos UAB „A.“ patalpose pradžios, per visą šį laikotarpį rankinė, kurioje buvo rastos laikmenos, nebuvo A. S. žinioje, pareigūnas ją atnešė iš antro aukšto tik ryte, tačiau jokių klausimų, susijusių su rastomis USB, neuždavė, neturi įtakos šio veiksmo rezultatams ir nedaro jo neteisėtu, juo labiau, kad, kaip minėta aukščiau, A. S. protokole pasirašė, jokių pastabų dėl kratos nepareiškė, o skunde svaresnių argumentų dėl šių laikmenų priklausomumo ar nepriklausomumo jam – nepateikė. Kolegija pažymi, jog nėra galimybės vienu metu atlikti kelis procesinius veiksmus: kratą/poėmį įmonėje ir toje patalpoje esančių asmenų kratos, tačiau tai, jog asmens krata yra atlikta po patalpose atliktos kratos, asmens kratos rezultatams įtakos neturi.

Nepagrįstu skundo argumentu teismas laiko ir tą apelianto nurodomą aplinkybę, kad teismui nebuvo pateikta asmens kratos protokole nurodyta USB laikmena „Mercedes Benz“. Iš daiktų apžiūros protokolo (124 t., b.l. 56-57) matyti, jog šioje laikmenoje nebuvo jokių duomenų, todėl nebuvo tikslo ir pagrindo ją toliau tirti bei perduoti teismui.

Be to, apeliantas nurodo, jog laikmenos buvo apžiūrėtos nedalyvaujat nei A. S., nei jo gynėjui, o dėl laikmenų tikrojo turinio abejones kelia ir ta aplinkybė, kad LKPB tyrėjui, beje, tam pačiam, apžiūrint A. S. asmens kratos metu paimtas kitas USB laikmenas nei viename iš 124 tome esančiame 2013-02-06 apžiūros protokole (124 t., b.l. 56-71) nėra užfiksuota, kad šiose laikmenose buvo rasti tyrimui reikšmingi Excel formato dokumentai pavadinimais „Bookl“, „2008 SANDELIS“, „2009 SANDELIS“, „2010 SANDELIS“, kai tuo tarpu apžiūrint USB „Adata“ šios laikmenos apžiūros protokole yra nurodyta, kad šioje laikmenoje buvo rastas Excel formato dokumentas „SANDELIS 2011“ (124 t., b.l. 66).

Pasisakant dėl šių apeliacinio skundo argumentų, kolegija pažymi, jog BPK 207 straipsnio, numatančio apžiūros tvarką, 1 dalyje yra nurodyta, jog turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Taigi, iš šios normos yra akivaizdu, jog nei įtariamojo/kaltinamojo, nei jo gynėjo ar kokio dar kito proceso dalyvio, dalyvavimas šiame veiksme nėra būtinas/privalomas. Iš bylos (124 t.) medžiagos matyti, jog pirmiausia buvo atlikta visų iš A. S. paimtų 8 laikmenų apžiūra (kurios metu nustatyta, jog viena – su logotipu „Mercedes Benz“ – tuščia), todėl tik 7 laikmenų turinys, siekiant nepakeisti jose esančios informacijos, buvo nukopijuotas į DVD-RW kompaktines plokšteles (jos pridėtos prie teismui pateiktų bylos išnagrinėjimui reikšmingų daiktų). Būtent šių 7 laikmenų turinys išsamiai buvo apžiūrėtas 2014-06-23 apžiūros metu (124 t., b.l. 72-91). Šiame apžiūros protokole aprašyti rasti apelianto nurodyti ir tyrimui reikšmingi Excel formato dokumentai pavadinimais „Bookl“, „2008 SANDELIS“, „2009 SANDELIS“, „2010 SANDELIS“ ir kt. Tai, jog šių dokumentų ar dalies iš jų nėra nurodyta laikmenų apžiūros protokole, ar aprašant laikmenas nevienodai aprašytas jų turinys, kolegija nelaiko proceso pažeidimu, turinčiu įtakos vėlesnių veiksmų patikimumui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, vyriausiojo tyrėjo atlikta UAB laikmenų apžiūra BPK nuostatų nepažeidė, skundo argumentai dėl netinkamos paimtų laikmenų apžiūros laikytini nepasitvirtinusiais, o laikmenos bei jose esanti informacija yra byloje leistinas informacijos šaltinis.

Kolegija pažymi, jog analogiškos išvados dėl procesinių pažeidimų nebuvimo ir įrodymų patikimumo darytinos ir dėl Z. S. apeliaciniame skunde nurodomų pažeidimų, kad pašto Xduomenų apžiūra buvo atliekama nedalyvaujant nei Z. S., nei kitiems nuteistiesiems, kad failo „2010 SANDĖLIS“ duomenys yra nepatikimi, nes jo turinys, mažiausia po dviejų jo apklausų, 2013-10-23, buvo koreguotas ir t.t. Pasisakant dėl šių skundo argumentų pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau aptartas BPK 207 straipsnio nuostatas, numatančias daiktų ir kitų objektų apžiūros tvarką, laikytina, jog pažeidimų apžiūrint pašto duomenis nėra padaryta. Be to, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo paskirtos USB laikmenos, kurioje yra failas „2010 Sandelis“ Informacinių technologijų ekspertizės 2022-10-27 akto išvadas, kad failo „2010 Sandelis“ turinys nėra pakeistas papildant, išimant ar kitaip koreguojant po 2011-05-04. Atsižvelgiant į tai, dėl šių, iš esmės analogiškų aukščiau aptartiems, argumentų pakartotinai ir/ar plačiau nepasisakoma.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, skundų argumentus dėl pažeidimų atliekant kratas bei apžiūrint kratų metu išimtus daiktus ir objektus, kolegija konstatuoja, jog apeliantų nurodomų procesinių pažeidimų nenustatyta.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl laikmenose rastuose failuose esančios informacijos analizės, nurodo, jog failo „X.“ Z. S. niekada nepildė, todėl jo paaiškinti negalėjo; L. S. skunde nurodo, kad, pasak prokuroro, faile „X.“ buvo visi „juodosios“ buhalterijos duomenys, tačiau specialistė jų netyrė ir jų nevertino. L. S. skunde nurodo, jog byloje yra atspausdinti ir pateikti tik 3 el. laiškai (106 t. b. l. 173): 1- 2008-07-08, 2- 2010-01-04 ir 3- 2010-11-19, nors prokuroras nurodė, kad tokių el. laiškų buvo daugiau kaip 800. Gali būti, kad dėl didelio el. laiškų apimties (viena lentelė galėjo sudaryti apie 24 l.) jie nebuvo spausdinami, tiesiogiai prijungiami prie bylos ir visapusiškai analizuojami. Garsinant bylos medžiagą paaiškėjo, kad 59 tomai medžiagos nėra susiję su pateiktu kaltinimu, o tai sudaro apie 11 800 bylos lapų. Apeliantas mano, kad labai didelės apimties pašalinė medžiaga buvo sąmoningai pridėta prie bylos, o susiję duomenys buvo pateikiami priedais prie bylos neatliekant privalomo papildomo tyrimo. Svarbūs duomenys iš failo „X.“ (vyr. tyrėjo V. R. lentelės) buvo sąmoningai atrenkami ir grupuojami kaip labiausiai tinkantys palaikyti kaltinimą, o visuma visų duomenų niekada nebuvo ištirti. Be to, pažymi, jog labiausiai bendradarbiavęs su tyrimu Z. S. niekada negalėjo tiksliai ir išsamiai paaiškinti failų ,,X.“, negalėjo paaiškinti daugybės skaičių ir atskleisti lentelių turinio, per 2013-10-23 apklausą Z. S. davė parodymus dėl Excel lentelės „Proform Excel“, tačiau nieko negalėjo paaiškinti dėl „X.“ failų.

L. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog VMI specialisto išvada atlikta be būtinų finansinių dokumentų, nebuvo tiriama ūkinė finansinė veikla pagal nustatytą metodiką aiškinantis visas komercinės veiklos aplinkybes, VMI specialistai iš esmės vadovavosi Z. S. subjektyviais parodytais ir perrašė jo nurodytus skaičius į savo išvados lenteles.

A. S. teigimu, VMI specialisčių išvados yra išvestinės iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų Z. S. ir L. S. parodymų, VMI specialistės savarankiško tyrimo neatliko, jį grindė iš LKBP gauta informacija. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekonomiškai nepagrįstomis VMI išvadomis, visiškai ignoruodamas konsultacinę specialisto Č. M. išvadą.

Pasisakant dėl šių apeliacinių skundų argumentų kolegija pažymi, kad vertinant byloje surinktą medžiagą neabejotinai nustatytu faktu laikytina tai, jog A. S. kratos metu buvo rastos USB laikmenos, su jose rasta informacija susijusi su UAB „A.“ veikla. Taip pat iš 2022-10-27 ekspertizės akto, eksperto V. V. paaiškinimų byloje laikytina nustatytu faktu, kad kratos metu iš A. S. paimtoje raudonos spalvos UAB laikmenoje „Prestigio“ esančio failo „2010 Sandelis“ turinys nėra pakeistas papildant, išimant ar kitaip koreguojant po 2011-05-04.

Apeliantai skunduose kvestionuoja laikmenose buvusios infomacijos reikšmę. Apie ikiteisminio tyrimo metu USB laikmenose rastą informaciją, rastą pas A. S. laikmenoje „Prestigio“ (24 t., b.l. 72-75), A. S. parodė, jog priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė Z. S., lenteles pavadinimais „Sandėlis 2008“, „2009“ ir kt., pildydavo visi įmonės darbuotojai, priėjimą turėjo visi. Tokia lentelė pagal visus „A.“ klientus buvo sudaroma kiekvienais metais. Sandėlio lentelės buvo įmonės kompiuteryje, kiekvieną dieną jie pildydavo pirkimus, pardavimus, o darbo dienos pabaigoje išsiųsdavo el. paštu, dėl to ta informacija kaupdavosi. Prie tos lentelės dirbo jie visi, galėdavo prieiti prie to sandėlio, išsiųsti duomenis. Pildydavo salės darbuotojai, jis (A. S.), Z., priklausydavo, kas tuo metu būdavo salėje ir aptarnaudavo klientus. Stengdavosi lentelėje „Sandėlis“ pildyti kažkokias papildomas išlaidas, antkainius, dažniausiai pildydavo Z. Bet šitos lentelės buvo vykdomos vidinei apskaitai, nes turėjo būti duomenys kiekvienai dienai, kitaip įmonė negalėjo funkcionuoti. Tai tikrai nebuvo „juodoji“ buhalterija, nes vesti „juodąją“ ir „baltąją“ buhalteriją tame pačiame faile būtų nesąmoninga. Kas būtų dar aktualu, tai toje Excel lentelėje duomenys nėra tikslūs, nes nuo panaudotos formulės, žmogiškojo faktoriaus, kažkokios įsivėlusios klaidos, galėjo duoti netikslius duomenis, jei kablelį ne ten uždedi ar pan. Dažnai pasitaikydavo klaidų, tada sėdi ir aiškiniesi, tai ne ant to kliento užrašyta, tai dar kažkas.

Iš liudytojų N. B., A. M. – UAB „A.“ darbuotojų parodymų matyti, jos pirkimus vesdavo į Excel lenteles, įrašydamos duomenis apie tai, ką klientas pirko. Tie įmonės pardavimų duomenys įrašomi į Excel lenteles būdavo iš karto po pardavimo, paskui po kiekvienos darbo dienos jas siųsdavo į firmos el. paštą, kurį skaitė Z. ir A.

Tačiau iš Z. S. paaiškinimų matyti, jog UAB „A.“ įsigytą produkciją klientams parduodavo visi UAB „A.“ darbuotojai įskaitant ir jį (Z. S.) bei A. S.. Klientams pareikalavus nebuvo išrašomi tikslūs dokumentai, t. y., buvo išrašomi melagingi dokumentai, kuriuose buvo įrašomas sumažintas įsigyjamų gėlių kiekis bei jų kaina, taip pat būdavo tokių klientų, kuriems visai neišrašydavo sąskaitų faktūrų. Visi klientai mokėdavo grynaisiais pinigais. Visus duomenis, t. y., kiek realiai nupirkdavo klientas iš UAB „A.“, A. S. susivesdavo į kompiuterį, į Excel formate esantį failą pavadinimu „Sandėlis“. Jame būdavo įrašomas tiek realus įgytų gėlių kiekis, jų įsigijimo kaina, tiek duomenys apie parduotas gėles, t. y., jų kiekį, kainas, klientų duomenys, jų skolos, taip pat visi kiti reikalingi duomenys, tokie kaip, koks bei kada yra nuvežtas bei perduotas grynųjų pinigų kiekis J.C. A., sumokėjimai už transporto paslaugas, grynųjų pinigų išmokėjimas jam (Z. S.) bei A. S.. Visus šiuos duomenis suvedinėjo A. S.. Suskaičiavus UAB „A.“ išrašytas sąskaitas faktūras klientams, A. S. melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „A.“ buhalteriją, naudodamasis savo el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo į J.C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, į (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti (duomenys neskelbtini). Po to jis sąskaitą faktūrą ang. invoice, su melagingais duomenimis, t. y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į UAB „A.“ buhalteriją.

Teismo vertinimu, Z. S. parodymai nepaneigia liudytojų N. B., A. M. parodymų. Galimai parduotų gėlių apskaitos tikslu buvo pildomos Excel lentelės, tačiau, akivaizdu, jog tai buvo ne tos lentelės, kurios buvo rastos ir kuriomis rėmėsi specialistai atlikdami paskirtus tyrimus. Tokį kolegijos manymą sustiprina ta aplinkybė, kad nuteistųjų parodymai apie tas pačias aplinkybes yra prieštaringi: viena vertus, A. S. parodo, kad lenteles pildė visi UAB „A.“ darbuotojai, kitą vertus, apeliantai teigia, kad Z. S. (beje įmonės bendrasavininkis, tiesiogiai dalyvaujantis įmonės veikloje) negalėjo žinoti ir šifruoti sudėtingų lentelių turinio, nes jas pildė A. S., o Z. S. per kelis metus jas pildė tik kelis kartus.

Kolegija nekvestionuoja A. S. teisės duoti ar atsisakyti duoti parodymus, tačiau jei lentelėse buvo skaidrios buhalterijos duomenys, manytina, jog pastarajam, savo gynybos tikslais, nebūtų buvę tikslo neatskleisti tyrimui ar teismui jų turinio. Kita vertus, kolegijos vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad Z. S. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie USB laimenose buvusią informaciją savo parodymus išsigalvojo, apkaltindamas tiek savo įmonę, tiek kitus bendrakaltinamuosius bei save, ar tvirtino kitų asmenų jam pateiktus duomenis.

Apeliantai keldami abejones dėl Z. S. parodymų pildant lenteles, aiškinant juose esančius skaičius teisingumo, išskyrus tai, jog jis jas yra pildęs tik kelis kartus, jokių kitų objektyviai pagrindžiančių aplinkybių nenurodo, todėl teismas, vengdamas bet kokių insinuacijų, galinčių kelti įvairias pagrįstas ar nepagrįstas abejones bei vertinimus, plačiau dėl apeliacinių skundų argumentų, ką Z. S. galėjo žinoti ir/ar nežinoti apie pildytas lenteles, jų turinį, pildyti ir/ar nepildyti jų, nepasisako ir remiasi jo parodymais apie lentelių turinį.

L. S. skunde kelia abejones, ar visa bylos medžiaga perduota teismui, nurodo, jog tikėtina, jog ne visi el. laiškai yra pridėti prie bylos, tuo pačiu, kad prie bylos pridėto 59 tomai (11 800 bylos lapų) medžiagos nėra susiję su pateiktu kaltinimu.

Kaip jau minėta aukščiau, už tyrimo ir bylos tinkamą organizavimą yra atsakingas prokuroras, pastarajam nutarus, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas yra baigiamas ir kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga perduodamas teismui. Pasisakydama dėl L. S. apeliacinio skundo argumentų, kolegija pažymi, kad teismo procesinis sprendimas gali būti grindžiamas tik byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie pagrindžia ar paneigia vieną ar kitą teismo tiriamą aplinkybę. Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą remiasi tik byloje surinktais ir byloje medžiagoje esančiais duomenimis, kuriuos pripažino tinkamais įrodymais. Kolegija plačiau bylos apimties klausimu nepasisako, nes apeliantas savo skunde jokių kitų išsamių argumentų dėl, jo manymu, netinkamos bylos apimties reikšmės procesinio sprendimo priėmimui, nenurodo.

Dėl nuteistųjų parodymų bei laikmenose rastuose failuose esančios informacijos analizės

Apeliantai nurodo, jog nuteistųjų Z. S., L. S. parodymai, fiksuoti tyrėjo M. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose, kuriais remiasi kaltinimas ir teismas, nebuvo nešališki ir savarankiški. Juose galimai fiksuotos tyrėjo M. J. įteigtos nuostatos ir aplinkybės. L. S. buvo sulaikytas 2015-01-15 anksti ryte ir policijoje išbuvo iki 20 val. Visą laiką apie 12 val. jis buvo tardomas kelių pareigūnų, buvo daromas neleistinas spaudimas ir poveikis, iš jo buvo paimtas telefonas, todėl negalėjo susisiekti su artimaisiais ir gynėju, negalėjo gauti kvalifikuotos pagalbos. 2015-01-15 apklausa vyko pažeidžiant įstatymo nuostatas, o pakartotinė apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją nulemta neteisėtos apklausos, tyrėjams išgavus pažadą viską pakartoti teisėjui.

Apeliantų teigimu, Z. S. įtariamojo apklausų protokoluose fiksuotos aplinkybės buvo nulemtos ne laisvo pasirinkimo pasakoti tiesą, bet asmeninės naudos siekio, ką jis nurodė vėlesnėse apklausose, tame tarpe ir teisme, juo labiau, kad taip smulkiai po 3 metų paaiškinti su lentelėmis susijusias aplinkybes Z. S. negalėjo ir dėl to, kad šias lenteles sudarė A. S., o Z. S. per 4 metus jas galėjo pildyti tik kelis kartus. Skunduose teigiama, kad bendrovės „A.“ finansinis patikrinimas (tyrimas) pradėtas 2013-03-22, tačiau nuo pat pradžios tyrimas strigo, nes VMI specialistai neturėjo galimybės išsiaiškinti (iššifruoti) pateiktą didelės apimties medžiagą, USB laikmenas su Excel formato lentelėmis, kuriose įrašyta gausybė skaičių be paaiškinimų. Kadangi A. S. atsisakė duoti parodymus apie painias ir nesuprantamas jo paties (A. S.) pildytas lenteles, tyrėjai pradėjo itin aktyvias ir neteisėtas Z. S. apklausas. Policija žinojo, kad A. S. ir Z. S. nuo 2011 m. yra aštraus konflikto būsenoje, kaltino A. S. ir jo sutuoktinę O. S. stambaus masto bendrovės turto ir lėšų pasisavinimu bei sukčiavimu. Z. S. antroji apklausa 2013-10-11 nepavyko, nes įtariamasis gavęs pasiūlymą iš tyrėjų turėjo jį apsvarstyti, šio pasiūlymo esmė byloje yra pilnai atskleista (Z. S., L. S. parodymai) – A. S. baudžiamoji byla turi padėti Z. S. atgauti visas bendrovės pasisavintas lėšas, nes jis taps nukentėjusiuoju. 2013-10-23 bei 2013-10-31 bendradarbiavimas padarė reikšmingą postūmį byloje. Z. S. turėjo detaliai ir smulkiai aiškinti net 3 metų senumo įvykius, kuriuose asmeniškai dalyvavo tik labai retais epizodais (plačiai komentavo 2010 m. A. S. sudarytas didelės apimties Excel lenteles). Kaltinamasis Z. S. teisme duodamas paaiškinimus nuosekliai parodė, kad negalėjo ir neturėjo galimybės taip smulkiai paaiškinti visas aplinkybes dėl A. S. sudarytų lentelių, per 4 metus jas įgalėjo pildyti tik kelis kartus, o tyrėjas siūlė patvirtinti jau nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundų argumentus, kad skundžiamas nuosprendis nėra įtikinamas, teismo motyvai formalūs, neatsispindi faktiškai atliktų veiksmų esmė, nepašalintos abejonės ir prieštaravimai įvertinti nuteistųjų nenaudai, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, neįvertinti nuteistųjų nuoseklūs parodymai, taip pat skundų argumentus, susijusius su Z. S., L. S. parodymų davimo aplinkybėmis, parodymų patikimumu, pažymi, jog iš tiesų nuteistieji buvo apklausiami daug kartų, Z. S. parodymai procese esmingai keitėsi, todėl būtina išsami ir chronologiška ne tik jo, bet ir kitų nuteistųjų viso proceso metu duotų parodymų analizė.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmą kartą Z. S. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2013-01-31 pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (123 t., b. l. 43), tą pačią dieną (2013-01-31) Z. S. dėl pateiktų įtarimų, susijusių su jo turtu, šio turto įsigijimu ar pardavimu, atsisakė duoti parodymus, tačiau sutiko duoti parodymus apie savo darbinę veiklą, iš kurių matyti, jog 2004 m. jis įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „A.“. Šios įmonės pagrindinė veikla buvo prekyba įvairiomis gėlėmis. Iki 2006 m., datos tiksliai neprisimena, jis buvo vienintelis įmonės „A.“ akcininkas ir šios įmonės direktorius. 2006 m. pusę (50 procentų) UAB „A.“ akcijų pardavė savo geram pažįstamam A. S.. Nuo 2006 m. A. S. pradėjo vadovauti UAB „A.“, tapo šios įmonės direktoriumi ir dirba iki šio laiko. Z. S. įmonėje nuo 2006 m. iki dabar dirbo vadybininko pareigose. A. S. įmonės akcijas pardavė už 5 000 litų. Direktorius A. S. įmonėje užsiima personalo valdymu, tvarko visus įmonės finansinius reikalus, tvarko įmonės logistikos klausimus. Z. S., kaip vadybininko, pareigos yra aukcionų pagalba, naudojantis internetu iš Olandijos įsigyti gėles, gėlių kainoraščių sudarymai, bendravimas su klientais dėl gėlių pirkimo-pardavimo, užsakymų surinkimas.

Su klientais – gėlių pirkėjais jis (Z. S.) bendrauja įmonės „A.“ elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiose elektroninio pašto dėžutėse esančius susirašinėjimus su klientais jis savanoriškai sutinka pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, t. y., neprieštaraus, kad būtų padaryta šių pašto dėžučių turinio apžiūra. Taip pat, kadangi jam priklauso ir 50 procentų šios įmonės akcijų, jis domisi šios įmonės veikla, jos finansine būkle. Bendrovės būkle daugiau pradėjo domėtis 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje, nes iš tiekėjų, parduodančių gėles, sužinojo, jog įmonė „A.“ jiems yra skolinga apie 200 000 Eur. Nors jis pats dirbdamas įmonėje ir sulygindamas tai, kiek įmonė užsisakydavo gėlių ir kiek jų vėliau realizuodavo, pamatė, jog įmonė realiai turėtų turėti pelną, bet ne dirbti nuostolingai. Kai jis dėl įmonės skolų pasiteiravo direktoriaus A. S., šis atsisakė kažką paaiškinti ir pasakė, jog įmonės būklė yra puiki. Įmonės kompiuteryje esančioje sandėlio programoje, kurioje yra fiksuojami visi įmonės gėlių užsakymai ir pardavimai, jis pastebėjo, jog kai kurie įmonės gėlių pardavimai vyksta neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, o vietoje tų faktūrų sistemoje nurodomi krovinio važtaraščiai, kurie vėliau iš kompiuterio sandėlio sistemos būna pašalinami ir į programą neįrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios turėtų būti išrašomos, todėl neaišku, ar tos gėlės buvo kažkam parduotos ir už kokią sumą parduotos. Kas pašalindavo iš sandėlio programos dokumentus, jis nežino ir negali pasakyti. Kai jis paprašė direktoriaus A. S. paaiškinti, kodėl gėlės yra parduodamos neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, A. S. paaiškino, jog nesvarbu, kad gėlės yra parduodamos tokiu būdu, nes visus pinigus, kuriuos jis gauna už gėles neišrašant būtinų buhalterinių dokumentų, jis panaudoja įmonės „A.“ veikloje. Z. S. paskaičiavimais, įmonė „A.“ vykdydama gėlių pardavimus neišrašant visų būtinų buhalterinių dokumentų per mėnesį galėjo gauti apie 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) litų, tačiau jis nežino, kur direktorius A. S. šiuos pinigus panaudojo. Įmonės „A.“ patalpose, esančiose adresu X., yra įsikūrusi ir direktoriaus A. S. žmonos O. S. personalinė įmonė, prekiaujanti floristikos prekėmis. Tikrindamas įmonės „A.“ dokumentus, jis pastebėjo, jog įmonė „A.“ per paskutinius dvejus metus iš O. S. įmonės įsigijo įvairių prekių maždaug už 200 000 (du šimtus tūkstančių) litų, tai yra buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros maždaug tokiai sumai, ir įmonėje „A.“ buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai ir čekiai tokiai sumai, tačiau realiai jis nematė, jog už tokią sumą įsigytų prekių kiekis iš O. S. įmonės būtų naudojamos įmonės „A.“ veikloje. Todėl mano, jog įmonės „A.“ pinigus A. S. ir jo žmona O. S. galėjo naudoti savo asmeninėms reikmėms (123 t., b. l. 44-46).

2013-10-11 apklausos metu Z. S. atsisakė duoti parodymus (123 t., b. l. 50).

2013-10-23 apklausos metu Z. S. parodė, kad laisva valia nori duoti parodymus apie UAB „A.“ (PVM mokėtoja) visą veiklą nuo jos įkūrimo iki jos bankrutavimo. 2006 m. pabaigoje, tikslaus laiko negali pasakyti, jis bei jo geras pažįstamas, buvęs bendradarbis (jie kartu prieš tai dirbo įmonėje UAB „G.“) A. S. nusprendė kartu užsiimti didmenine gėlių prekyba, prekes importuojant iš Olandijos. Išsinuomojo tam tikslui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali šiuo metu pasakyti, kurios buvo su jiems reikalinga įranga. Iš ko išsinuomojo, šiuo metu negali pasakyti. Nusprendė, kad jis užsiims gėlių užpirkimu bei kainų sudarymu Lietuvos klientams, t. y., jiems realizuoti, o A. S. bus atsakingas už logistiką, t. y., prekių atgabenimą iš Olandijos bei įmonės veiklos administravimą. Iš pradžių 100 procentų akcijų priklausė jam (Z. S.). Gėlių prekyboje jau nuo anksčiau, kai jie dirbo, kaip pavyzdys UAB „G.“, egzistavo mokesčių slėpimo bei apgaulingos buhalterijos schema, t. y., mažmeniniai gėlių prekeiviai kreipdavosi į didmenininkus su užsakymais įsigyti gėles neišrašant jiems sąskaitų faktūrų, norint neparodyti jų buhalterijoje realių išlaidų bei gaunamų pajamų. Didmenininkai, šiuo atveju UAB „A.“, tai galėjo padaryti. Olandijos įmonės tarpininkės, kurios dalyvaudavo, nes turėjo tam teisę, galimai pagal Olandijos teisę gėlių pardavimo aukcionuose suteikdavo galimybę Lietuvos gėlių prekybos didmenininkams nusipirkti gėlių neįtraukiant jų pirkimo dokumentų į Lietuvos didmenininkų, užsiimančių prekyba gėlėmis, buhalteriją.

Dirbant UAB „G.“, jie produkciją (gėles) pirkdavo per Olandijos įmonę tarpininkę, konkrečiai iš S.'s (duomenys neskelbtini) (oland. (duomenys neskelbtini)), postbus (duomenys neskelbtini). Ši Olandijos įmonė suteikė prieigą UAB „G.“, t. y., jai atsiuntė kompiuterį su jame instaliuota programa pavadinimu „KOA“, kurios pagalba UAB „G.“ galėjo dalyvauti aukcione (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso negali pasakyti. Aukcionas F matydavo, jog Olandijos kompanija S. dalyvauja aukcione, pirko iš jo gėles. Sąskaitas faktūras (ang. invoice) aukcionas išrašydavo Olandijos kompanijai S. . Kaip Olandijos įmonė S.. identifikuodavo, kad UAB „G“ nupirko tam tikrą kiekį gėlių, negali tiksliai pasakyti, mano, kad matydavo pagal IP adresą, ar kompiuterių identifikacinį adresą MAK. Nupirktas gėles Olandijos įmonė S.. supakuodavo ant vežimėlių, po to atvykdavo UAB „G“ samdyta logistikos kompanija, kuri atgabendavo visą produkciją į Lietuvos Respubliką. Sąskaitos faktūros, kurios vadinosi „proform“, būdavo išsiunčiamos Olandijos įmonės S. elektroniniu paštu į UAB „G“ pašto dėžutę. Joje matydavosi visas realus kiekis, kiek jie nupirko gėlių, bei kaina, už kurią įsigydavo. Tada išpardavus visas gėles būdavo sprendžiama, kiek, kokį kiekį gėlių bei kokia kaina reikia melagingai įrašyti į sąskaitą faktūrą, kadangi reikėdavo neparodyti tikslaus pirkimo kiekio bei visos kainos, nes, kaip minėjo, to prašydavo klientai. Suskaičiavus tai, būdavo skambinama Olandijos įmonės tarpininkės atsakingam asmeniui, kuriam perduodavo visą informaciją, po to būdavo atsiunčiama sąskaita faktūra su jiems reikalingais duomenimis.

Turėdamas šios schemos, su kuria buvo susidūrę dirbant UAB „G, informaciją, jis 2006 m. rudenį nuvyko į Olandiją, į (duomenys neskelbtini), į įmonę S.. Susisiekė su J C. A., su kuriuo bendravo perkant gėles iš S., kai dirbo UAB „G“. Susitikimo metu jam pasakė, kad su A. S., kurį irgi pažinojo olandas, atidaro įmonę, kuri užsiims didmenine prekyba gėlėmis Lietuvoje – UAB „A.“. Susitarė dėl gėlių pirkimo per šią Olandijos įmonę sąlygų, kurios buvo tokios: jam į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) jis atsiųs vadinamą proform Excel formatu, kuriame bus nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „A.“ įsigys nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten bus tikslios gėlių kainos, bendra kaina. Melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „A.“ buhalteriją, A. S., naudodamasis el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo į J C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti(duomenys neskelbtini). Po to, jis sąskaitą faktūrą su melagingais duomenimis, t. y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų kaina, jei gerai pamena, būdavo žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Pinigų santykis, t. y., pinigų likutis, kuris susidarydavo nuo realios pinigų sumos minusuojant sąskaitoje faktūroje esančią sumą, būdavo nuvežamas vairuotojų kito reiso metu bei atiduodamas į rankas J.C. A. (pvz., UAB „A.“ nusiperka gėlių iš aukciono už 100 Eur, sąskaita faktūra būdavo išrašoma 20 Eur. Taigi likutis, kuris būdavo nuvežamas, būdavo 80 Eur ir atiduodamas J.C. A.). Už šios schemos veikimą J.C. A. pasakė, kad jie jam turės mokėti 10 ar 12 procentų pinigų sumos, skaičiuojant ją nuo realios pinigų sumos, t. y., nuo realaus užsakymo. Ši suma tiek proform‘e, tiek sąskaitose faktūrose būdavo įvardijama ang. provision. Sąlygos jiems tiko. Taigi pradėjo prekiauti gėlėmis per Olandijos įmonę tarpininkę S.. Ši Olandijos įmonė suteikė prieigą UAB „A.“, t. y., jiems atsiuntė kompiuterį su jame instaliuota programa pavadinimu „KOA“, kurios pagalba UAB „A.“, o konkrečiai, jis (Z. S.) galėjo dalyvauti aukcione F, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti ir užpirkinėti gėles.

Kiekį gėlių bei asortimentą jis jau žinodavo, kadangi prieš tai gaudavo informaciją iš UAB „A.“ pirkėjų – klientų. Jam dalyvaujant gėlių pirkime, aukcionas F matydavo, jog Olandijos kompanija S. dalyvauja aukcione, pirko iš jo gėles. Sąskaitas faktūras (ang. invoice) aukcionas išrašydavo Olandijos kompanijai S. Kaip Olandijos įmonė S. identifikuodavo, kad UAB „A.“ nupirko tam tikrą kiekį gėlių, negali tiksliai pasakyti, mano, kad matydavo pagal IP adresą, ar kompiuterių identifikacinį adresą MAK.

Nupirktas gėles Olandijos įmonė S. supakuodavo ant vežimėlių, po to atvykdavo UAB „A.“ samdyta transporto kompanija, tokios kaip UAB „D“, UAB „A“, UAB „F“, UAB „V“, UAB „B“, UAB „L“, Latvijos kompanija, kurios negali įvardinti, kuri atgabendavo visą produkciją į Lietuvos Respubliką. Logistika, kaip minėjo, rūpindavosi A. S..

Realius kiekius, t. y., gėlių kiekius, jų realią kainą už nupirktą produkciją, kaip minėjo, į jo elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo J.C. A. vadinamą proform Excel formatu, kuriame buvo nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „A.“ įsigijo nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten buvo nurodytos tikslios gėlių kainos, taip pat bendra kaina. Tada UAB „A.“ įsigytą produkciją parduodavo klientams. Tai darė visi UAB „A.“ darbuotojai, įskaitant ir jį (Z. S.) bei A. S.. Klientams pareikalavus nebuvo išrašomi tikslūs dokumentai, t. y., buvo išrašomi melagingi dokumentai, kuriuose buvo įrašomas sumažintas įsigyjamų gėlių kiekis bei jų kaina, taip pat būdavo tokių klientų, kuriems visai neišrašydavo sąskaitų faktūrų. Visi klientai mokėdavo grynaisiais pinigais. Visus duomenis, t. y., kiek realiai nupirkdavo klientas iš UAB „A.“, A. S. susivesdavo į kompiuterį Excel formate esantį failą pavadinimu „Sandėlis“. Jame būdavo įrašomi tiek realus įgytų gėlių kiekis, jų įsigijimo kaina, tiek duomenys apie parduotas gėles, t. y., jų kiekį, kainas, klientų duomenys, jų skolos, taip pat visi kiti reikalingi duomenys, tokie kaip, koks bei kada yra nuvežtas bei perduotas grynųjų pinigų kiekis J.C. A., sumokėjimai už transporto paslaugas, grynųjų pinigų išmokėjimas jam (Z. S.) bei A. S.. Visus šiuos duomenis suvedinėjo A. S..

Suskaičiavus UAB „A.“ išrašytas sąskaitas faktūras klientams A. S. melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „A.“ buhalteriją, naudodamasis savo el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo į J.C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, į (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti) (duomenys neskelbtini). Po to jis sąskaitą faktūrą ang. invoice su melagingais duomenimis, t. y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų žymiai sumažinta bendra suma atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į UAB „A.“ buhalteriją.

Klientai, kuriems visai nereikėdavo išrašyti sąskaitų faktūrų, kurie pirkdavo iš UAB „A.“, buvo S. P., M. bei J. P., O. S., E. D. bei kiti klientai, kurie yra nurodyti faile „Sandėlis“, jį pamačius, galės įvardinti tiksliau.

Gėlių pasikrovimai Olandijoje būdavo du kartus savaitėje (pirmadieniais bei ketvirtadieniais), atvežimai į Lietuvą būdavo visada du kartus savaitėje, t. y., antradienio bei ketvirtadienio vakare. Atvykstant gėlėms atvykdavo jų pasiimti klientai, vietoje atsiskaitydavo.

Dėl vairuotojų, kurie tuo laiku, t. y., 2006-2007 m., vežė grynuosius pinigus, gali pasakyti tiek, kad visus šiuos klausimus derino A. S., vieną vairuotoją atsimena, tai buvo R. iš Šilalės, UAB „D.“ savininkas, kuris buvo ir vairuotojas. Jį atsimena, nes su juo bendravo dėl transporto. Atsimena tiek, kad jis pats (Z. S.) keletą kartų, t. y., apie du ar tris kartus buvo įdėjęs grynuosius pinigus, kuriuos keisdavo stotyje į eurus, 10 000 Eur ar didesnes sumas, dabar tiksliai negali pasakyti, nes tai buvo 2010 m., atsimena tiek, kad tuo metu A. S. atostogavo. Taigi galėjo įdėti iš viso iki 30 000 Eur ar didesnę sumą per visus du ar tris kartus. Grynuosius pinigus sudėdavo į maišelius, kuriuos perduodavo vairuotojams nuvežti bei atiduoti juos asmeniškai J.C. A. į rankas.

2009 m., jei gerai pamena, mano, tada, kai A. S. surado transporto kompaniją UAB „V.“, A. S. perduodavo grynuosius pinigus sumokėjimui J.C. A. UAB „V.“ darbuotojui J.B. Č.. Jis šiuos pinigus pervesdavo tiesiai J.C. A. į Olandiją, kokiu būdu, tiksliai negali pasakyti, kadangi visus reikalus dėl grynųjų pinigų perdavimo J.C. A. rūpindavosi A. S.. Girdėjo, kad pokalbio metu J.B. Č. A. S. pasakė, kad A. S. turi mokėti procentą, kokį, negali pasakyti, J.B. Č. už pinigų pervedimą į Olandiją. Po to, kiek žino, J.B. Č. turėjo mokėti A. S. procentą nuo grynųjų pinigų pervedimo į Olandiją J.C. A., nes pavedimai buvo daromi per vieną kartą atsiskaitant už tris ar keturis kartus, t. y., buvo pervedama didesnė suma J.C. A.. Pagal šią schemą buvo sunku dirbti, kadangi J.C. A. visada prašė greičiau atsiskaityti. Taigi neapskaitytų pinigų per mėnesį UAB „A.“ susidarydavo ne mažesnė nei 80 000 Eur, per metus ne mažesnė nei 960 000 Eur suma.

2010 m. pabaigoje gėlių verslą pradėjo tikrinti Finansinių nusikaltimų tarnyba. Tada 2010 gruodžio mėnesį, Vilniuje, kavinėje „Š.“ buvo susirinkusi dauguma gėlių verslo didmenininkų. Nuo UAB „A.“ dalyvavo A. S. bei jis (Z. S.), iš UAB „X“ buvo moteris, vardu I. su kažkokiu vyru, jo negali įvardinti. Kitų asmenų nelabai pažinojo. Kas buvo susirinkimo iniciatorius, negali pasakyti. Susirinkimo metu nutarė, kad nustos dirbti neapskaitant pinigų su Olandijos įmonėmis, susitarė, kad visi laikysis šio susitarimo, kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Taigi nuo 2011 m. pradžios dirbo taip, kaip susitarė, tačiau A. S., jo nuomone, nesilaikė susitarimo bei prekiavo vėlgi neįtraukiant tiek išlaidų, tiek gaunamų pajamų į UAB „A.”. Su S. įmone tarpininke nustojo dirbti nuo 2011 m. pabaigos. Po to pradėjo dirbti su Olandijos įmone tarpininke per (duomenys neskelbtini) aukcioną su įmone (duomenys neskelbtini) Šios įmonės kontaktinis asmuo buvo L, pavardės šiuo metu negali pasakyti. Su šiuo asmeniu dirbdavo bei visus darbinius reikalus derindavo A. S.. Mano, kad su šia įmone jie dirbo vesdami teisingą buhalteriją įtraukiant į ją tiek pajamas, tiek išlaidas. Nori pabrėžti, kad nuo 2010 m., tikslaus laiko negali pasakyti, UAB „A.“ pradėjo įsigyti prekes ir iš kito aukciono „Gėlių aukcionas (duomenys neskelbtini)“ (ang. (duomenys neskelbtini) per įmonę tarpininkę A.H. ((duomenys neskelbtini) Ji suteikė taip pat prieigą (kompiuterį su jame instaliuota programa). Šios įmonės atsakingas asmuo buvo lietuvis E. K.. Su šiuo asmeniu dėl atsiskaitymų bendravo tik A. S.. Nuo 2011 m. pradžios Z. S. visiškai atitolo nuo įmonės finansų. Apie santykius tarp UAB „A.“ bei Olandijos įmonę A.H. nieko konkretaus, negali pasakyti.

Apie kliento ID pavadinimu „P.“, gali pasakyti, kiek jam žinoma, tai buvo vedamas A.H. bei UAB „A.“ taros balansas. Šios operacijos, kiek jam yra žinoma, nebuvo įtraukiamos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Už UAB „A.“ suteiktą prieigą prie gėlių aukcionų reikėjo mokėti po 200 Eur A.H. bei S.. (123 t., b.l. 51-56).

2013-10-31 papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laikosi parodymų, duotų 2013-10-23 apklausos metu. Apie jam apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę (raudonos spalvos „PRESTIGIO“ USB apžiūros protokolas, rastas bei paimtas pas A. S. asmens kratos metu) failo Excel formatu pavadinimu „2010 SANDĖLIS“ gali pasakyti, kad tai yra bendra UAB „A.“ pardavimų klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita. Apie šią apskaitą gali pasakyti, kad stulpelyje „A“ yra nurodyti visi UAB „A.“ klientai, o būtent: A, t. y., A. S.; A – A. T.; A – negali pasakyti; A. –A. G.; <...> Z. – moteris, prekiaujanti gėlėmis netoli Lukiškių aikštėje, kurie pirko iš UAB „A.“ prekes.

Eilutėje, pažymėtoje „1“, yra nurodytos 2010 m. gėlių atvežimo iš Nyderlandų Karalystės į UAB „A.“ sandėlį datos, jos prasideda nuo sausio 5 d. iki gruodžio 28 d. Per šiuos metus, t. y., per 2010 m., buvo 77 vežimai. Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „A.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „A.“ už nupirktas dienas. Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito. Kaip pavyzdys, iki 2010-01-05 S – šiuo metu S. P., UAB „A.“ buvo skolingas 2 853 litus už prekes, per laikotarpį tarp 2010-01-05 ir 2010-01-12 jis įsigijo prekių už 2 964 litus iš (2010-01-05 vežimo bei likučių), sumokėjo UAB „A.“ grynaisiais pinigais 2 400 litus ir 2010-01-12 dienai jis buvo skolingas UAB „A.“ 3 417 litus. Dar nori pabrėžti, kad žiūrint į šią ataskaitą, reikia dėmesį kreipti į kitus esančius failus, kurie, kaip pastebėjo apklausos metu, taip pat yra įrašyti į kompaktinę plokštelę. Kaip pavyzdį gali parodyti, kad grįžtant į įrašytų failų į kompaktinę plokštelę meniu matomas failas Excel formatu, pavadintas „NUP 01 05“. Šis failas atspindi konkretaus gėlių vežimo, šiuo atveju 2010-01-05, gėlių kiekius, kainas ir pardavimus pagal klientus. Šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime S. P. nupirko prekių už 2 964 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į dvi dalis „2612+352“, t. y., du pirkimus. Atsidarius jo minėtą failą „NUP 01 05“, matyti aplanko pavadinimą „S“, jį atsidarius matyti lentelė, kurią atspausdinus pavadinta Priedas nr. 1, kuriame matosi S. P. tikslus įgytų prekių iš UAB „A.“ kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 2 612 litų (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 05“ suradus aplanką „S 01 09“ bei jį atidarius matosi lentelė, kuri atspausdinta, pavadinta Priedas Nr. 2, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „A.“ kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 352 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taigi UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti 2 964 litai.

Palyginimui, kaip buvo įtraukiami tik pridėtinės vertės mokesčiai nuo sąskaitų faktūrų, kurios buvo įtraukiamos į „Rivilės“ buhalterinę programą. Kaip pavyzdį gali parodyti, kad grįžtant į įrašytų failų į kompaktinę plokštelę meniu matyti failas Excel formatu, pavadintas „NUP 01 12“. Šis failas atspindi konkretaus gėlių vežimo, šiuo atveju 2010-01-12, gėlių kiekius, kainas ir pardavimus pagal klientus. Šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime S. P. nupirko prekių už 5 145 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į penkias dalis „4784+42+21+136+162“, t.y., penkis pirkimus. Atsidarius minėtą failą „NUP 01 12“, matyti aplanko pavadinimas „S“, jį atsidarius matyti lentelė, kuri (apklausos metu) atspausdinta, pavadinta priedas Nr. 3, kuriame matyti S. P. tikslus įgytų prekių iš UAB „A.“ kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 4784 litų (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 12“ suradus aplanką „S 01 15“ bei jį atidarius matyti lentelė, kuri (apklausos metu) atspausdinta ir pavadinta Priedas Nr. 4, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „A.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 136 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 12“ suradus aplanką „S 01 16“ bei jį atidarius matyti lentelė, kuri (apklausos metu) atspausdinta, pavadinta Priedas Nr. 5, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „A.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 162 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Nori pabrėžti, kad sumoms 42 litams bei 21 litui buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros, kur buvo 21% PVM 42 bei 21 litams. Taigi UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 5 082 litai, 63 litai įtraukti, kaip pridėtinės vertės mokestis į „Rivilės“ buhalterinę apskaitą.

Trečiu atveju, kalbant apie ataskaitą, kai kuriems klientams, kaip pavyzdį gali paminėti „O“, visada buvo rašomos sąskaitos faktūros, tai matyti ir ataskaitoje, t. y., šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime UAB „O“ nupirko prekių už 232 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į penkias dalis „232“, t. y., vieną pirkimą. Atsidarius jo minėtą failą „NUP 01 05“, matyti aplanko pavadinimas „O 01 12“, jį atsidarius matyti lentelė, kuri apklausos metu atspausdinta ir pavadinta Priedas Nr. 6, kuriame matosi UAB „O“ tikslus įgytų prekių iš UAB „A.“ kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 231,78 litų (tai yra suma su nuolaida su pridėtinės vertės mokesčiu) (123 t., b.l. 57-76).

2014-04-29 papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laisva valia nori duoti parodymus, laikosi duotų parodymų apklausų metu 2013-10-23, 2013-10-31. Pratęsiant 2013-10-31 apklausos metu duotus parodymus nori parodyti, kad žiūrint į apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę (raudonos spalvos „Prestigio“ USB apžiūros protokolas, rastas bei paimtas pas A. S. asmens kratos metu) failo pavadinimu Excel formatu pavadinimu „2010 SANDĖLIS“ gali pratęsti bei pakartoti, kad tai yra bendra UAB „A.“ pardavimų klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita.

Pasikartos, kad eilutėje, pažymėtoje „1“, yra nurodytos 2010 m. gėlių atvežimo iš Nyderlandų Karalystės į UAB „A.“ sandėlį datos, jos prasideda nuo sausio 5 d. iki gruodžio 28 d. Per šiuos metus, t.y., 2010 m., buvo 77 vežimai. Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „A.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „A.“ už nupirktas gėles, kitas prekes, susijusias su įmonės veikla (kaspinai, žaluma bei kt.). Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito, t. y., nuo vieno iki sekančio prekių atvežimo klientas galėjo pirkti kelis kartus, o mėlyname stulpelyje yra visa suma per laikotarpį.

Eilutėje, pažymėtoje numeriu „139“ ir kuri yra raudonos spalvos, įrašyti skaičiai yra suminiai stulpelių skaičiai, kaip pavyzdį gali pasakyti, kad „139“ eilutėje bei stulpelyje „B“ geltonos spalvos nurodytas skaičius „106015“ yra suminis skaičius (šimtas šeši tūkstančiai penkiolika litų) visų klientų įsiskolinimas įmonei „A.“ dienai, nurodytai eilutėje „1“, t. y., 2010-01-05, „139“ eilutėje bei stulpelyje „C“ mėlynos spalvos nurodytas skaičius „83473“ yra suminis skaičius (aštuoniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys litai) visų klientų pirkimo (įmonės UAB „A.“ pardavimai) prekių iš įmonės „A.“ per laikotarpį nuo vežimo iki kito vežimo prekių, šiuo atveju yra nuo 2010-01-05 iki 2010-01-12, „139“ eilutėje bei stulpelyje „D“ baltos spalvos nurodytas skaičius „-74415,6“ yra suminis skaičius (septyniasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiolika litų šešiasdešimt centų) visų klientų atsiskaitymai įmonės UAB „A.“ už prekių įsigijimą iš įmonės „A.“ per laikotarpį nuo vežimo iki kito vežimo prekių, šiuo atveju yra nuo 2010-01-05 iki 2010-01-12, šis skaičius pažymėtas minusu, nes reikia jo su minusu formulei, kuri skaičiuoja įsiskolinimus (pvz., eilutėje „131“ „Z“ turėjo skolą 5 288 litus (eilutė 131, stulpelis B), pirko prekių už 4 130 litus (eilutė 131, stulpelis C), sumokėjo UAB „A.i“ 4 800 litų (eilutė 131, stulpelis D), įmonei UAB „A.“ skolingas liko 4 618 litų (eilutė 131, stulpelis E).

Eilutėje, pažymėtoje numeriu „140“, stulpelyje „Q“, nurodytas užrašas „Likutis“ yra skaičius, atitinkantis stulpelyje „P“ eilutėje „140“, t. y., „-27836“. Šis skaičius reiškia, kad įmonėje UAB „A.“ nuo praeito vežimo, t. y., iki 2010-02-02, liko ši suma, t. y., dvidešimt septyniais tūkstančiais aštuoniais šimtais trisdešimt šešiais litais. Šis skaičius susidaro iš klientų atsiskaitymo UAB „A.i“ per laikotarpį nuo 2010-01-26 iki 2010-02-02, t. y., 76 750 litus, pridedant likutį nuo praeito vežimo, šiuo atveju, 33 000 litus, atimant išlaidas, kurios susidaro susumuojant skaičius, nurodytus eilutėse nuo „142“ iki „162“ imtinai, stulpelyje „M“. Eilutėje 140, stulpelyje „R“ esantis skaičius „-149575“ reiškia einamąją šio vežimo (2010-02-09) prekių savikainą, kuri susidaro iš nupirktų gėlių Olandijoje sumos ir išlaidų transportui. Tai matosi funkcijų eilutėje, kai paspaudžiama ant šio skaičiaus, t. y. „=-38750*3,46-11000-4500“. -38750*3,46“ yra paskaičiuojama gėlių savikaina Olandijoje, t. y., 38 750 Eur yra dauginami iš koeficiento 3,46 ir gaunama litų suma, šiuo atveju 134 075 litai, po to pliusuojama su minuso ženklu „-11000-4500“ jų atvežimai, t. y., išlaidos transportui jų atgabenimui. Šiuo atveju matoma, kad šios prekės buvo gabenamos per du kartus ar vežė du atskiri automobiliai, ar dvi atskiros kompanijos. Eilutėje 140, stulpelyje „S“ esantis skaičius „-30812“, t. y., likutis, piniginės lėšos, kuriomis UAB „A.“ disponuoja, t. y., skaičius susidaro lygiai taip pat, kaip ir eilutėje „140“ stulpelyje „P“ susidaręs skaičius, t. y., piniginės lėšos.

Eilutėse nuo „142“ iki „162“ yra nurodytos įmonės UAB „A.“ patirtos išlaidos, tačiau, kaip mato iš jam pateiktos apklausos metu lentelės, kažkuriose vietose įrašytos ir pajamos, tačiau eilučių šioje sandėlio programoje paskirtis buvo susiskaičiuoti įmonės patirtas išlaidas per vieną vežimą. Kaip pavyzdį gali pakomentuoti nuo 2010-01-19 dienos vežimo patirtas iki 2010-01-26 UAB „A.“ išlaidas. Eilutėje „142“ bei eilutėje „143“ stulpelyje „J“ nurodyti skaičiai „5000“ bei „14000“ reiškia, kad už transporto paslaugas atvežant prekes iš Olandijos buvo sumokėta 19 000 litų. Kad tai už transporto paslaugas žymima buvo stulpelyje „K“ pavadinimu „TRANSP“. Eilutėje „142“ stulpelyje „K“ prie pavadinimo „TRANSP“ yra pridėtas paaiškinimas, ant kurio užėjus matosi komentaras „B 4800 vyrai 200“. Šį komentarą gali paaiškinti, kad „B 4800“ gali reikšti, jog B.J. Č. buvo sumokėta 4 800 litų už transporto paslaugas, nupirktas iš UAB „V.“, „vyrai 200“ gali paaiškinti, kad tai galėjo būti kaip premija 200 litų vairuotojams. Mokėdavo premijas, kai buvo atvežama laiku. Eilutėje „144“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „34570“ reiškia sumą 34 570 Lt, kuri buvo išmokėta S.’s B.V., kuri yra Olandijos įmonė, gėlių tiekėja, ji įvardinta eilutėje „144“ stulpelyje „K“ „A“. Apie šią įmonę gali paaiškinti, kad už gėles – prekes, kurias įsigydavo iš Olandijos įmonės S.’s B.V. buvo mokama į „A S.“ sąskaitą. Eilutėje „145“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „17285“ reiškia sumą 17 285 Lt, kuri buvo išmokėta A.S., kuri yra Olandijos įmonė, gėlių tiekėja, ji įvardinta eilutėje „145“ stulpelyje „K“ „A“. Eilutėje „147“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „1800“ reiškia sumą 1 800 Lt, kuri buvo išmokėta už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kam tiksliai negali prisiminti, šios išlaidos įvardintos eilutėje „147“ stulpelyje „K“ „NUOMA“. Eilutėje „153“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „10000“ reiškia sumą 10 000 litų, kurie buvo išmokėti A. S. kaip atlyginimas, kadangi ant šios operacijos pavadinimo „ATLYG“, kuris parašytas šioje eilutėje stulpelyje „K“, yra komentaras „A“. Eilutėje „159“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „-7951,1“ reiškia sumą 7 951,1 Lt, kuri buvo įmokėta UAB „A.“, nes suma parašyta su minuso ženklu. Šią operaciją atliko B.J. Č., kadangi Eilutėje „159“ stulpelyje „K“ nurodytas pavadinimas „B procentai“. Šios operacijos negali paaiškinti. Eilutėje „160“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „3150“ reiškia sumą 3 150 Lt, kuri buvo išmokėta B.J. Č., nes suma parašyta su pliuso ženklu. Šią operaciją atliko B.J. Č., kadangi Eilutėje „160“ stulpelyje „K“ nurodytas pavadinimas „B PVM“. Šios operacijos negali paaiškinti. Komentaruose, kuriuose nurodyta ATT, reiškė paslaugos už šiukšlių išvežimą. Nori taip pat pabrėžti, kad išlaidose, kur nurodytos „KITOS PS“, kas atitinka „kitos paslaugos ar operacijos“, kai kuriuose komentaruose nurodyta „V paved“, ar „V pavedimas“. Tai buvo parašoma, nes šis klientas atlikdavo pavedimus per banką už nupirktas iš UAB „A.“ prekes, taigi šios sumos buvo įrašomos į skolų (baltos spalvos) eilutę su minusiniu ženklu, o lentelės apačioje buvo įrašoma ši suma su pliuso ženklu (kaip išlaidos), nes ši suma buvo įtraukiama į „baltąją“ buhalteriją. Šią sandėlio lentelę pildė A. S., nes ji buvo vieninteliu egzempliorius įrašytas į USB laikmeną, kurią nešiodavosi tik A. S.. Pats Z. S. pildė šią lentelę, kai A. S. išvykdavo atostogų ar jam nesant darbo vietoje, USB laikmeną su minėtą lentele (duomenimis) A. S. jam perduodavo asmeniškai (123 t., b. l. 77-80).

2014-05-07 Z. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino savo parodymus, kad jis 2013-10-23, 2013-10-31 ir 2014-04-29 parodymus davė savo valia, neverčiamas, juos patvirtina, jie teisingi, galbūt kai kur yra netikslumai, nes jau senas laikotarpis, tačiau parodymų esmė yra teisinga. Netikslumai gali būti tik dėl datų, laikotarpių, tikslių sumų. Kalbama apie didmeninę gėlių prekybą ir su tuo susijusią veiklą. Jis yra susijęs su didmenine gėlių prekyba maždaug nuo 2005 m., įsidarbino UAB „G“, ta įmonė vykdė didmeninę gėlių prekybą. Toje įmonėje dirbo pažįstamas A. S.. 2006 m. nusprendė kartu atidaryti savo didmeninę gėlių prekybos įmonę UAB „A“. Iš esmės čia buvo jo įkurta įmonė, kuri užsiiminėjo mažmenine prekyba, ant jos pradėjo vykdyti didmeninę gėlių prekybą, nes ji jau buvo įkurta, turėjo PVM mokėtojo kodą. Kai įkūrė, jis buvo vienas akcininkas, 100 procentų akcijų priklausė jam (Z. S.), maždaug po metų 50 procentų akcijų už nominalią jų vertę pardavė A. S..

Gėlės pagrinde buvo perkamos iš Olandijos tiekėjų, buvo tokia praktika, kad ne visos gėlės buvo įtraukiamos į pirkimo apskaitą, ne visi pirkimai deklaruojami, pardavimai irgi ne visi buvo deklaruojami buhalterijoje, ne visi mokesčiai skaičiuojami. Ta sistema atėjo iš UAB „G“, visi konkurentai dirbo taip, nes antkainis ant gėlių buvo 15-20 procentų ir jeigu konkurentai nemoka PVM, tai jų prekės yra pigesnės už jo savikainą. Jis užsiiminėjo gėlių užpirkimu. Olandų tiekėjai duoda prieigą prie olandų aukciono ir dalyvaudamas aukcione jis užpirkinėjo gėles. Jam atrodo, jis gėles užpirkinėjo pas S. Jis bendravo su J. A. (J. A.).

Pradėjo veiklą didmenine prekyba ir toliau tęsė bendradarbiavimą su ta pačia įmone S., su J. A.. Jis dalyvaudavo aukcione, nupirkdavo gėles, jos nuvažiuodavo pas jų olandų firmą, jie supakuodavo į specialius vežimėlius ir pakraudavo į transportą. Atvykus į Lietuvą tos gėlės buvo parduodamos Lietuvos klientams, užsiimantiems mažmenine gėlių prekyba. Buvo sutartas antkainis nuo užpirktų gėlių vertės su J. A., jeigu gerai prisimena, iš pradžių buvo 12 procentų, vėliau 10 procentų. Kai jis užpirkdavo gėles, jam į paštą ateidavo užpirktų gėlių kiekis, jų charakteristika ir kaina. Pagal tai darydavo kainininką, išsiųsdavo klientams pasiūlymą, rinkdavo užsakymus ir pagal tas kainas prekiaudavo. Jo darbas buvo užpirkti gėles, padaryti kainininką, pasiūlymą klientams, priimti užsakymus, parduoti gėles. Tuo laikotarpiu į kainininką PVM nebuvo įtraukiamas, kainos buvo be PVM, jeigu klientas nereikalauja sąskaitos faktūros, tai būdavo paimamas pinigų kiekis be PVM ir apskaitos dokumentai nebuvo išrašomi, pinigai neįtraukiami į buhalteriją. Struktūra buvo tokia, kad sąskaitų faktūrų buvo išrašoma nedaug palyginus su realia apyvarta, apie 10-20 procentų. Buvo deklaruojama apie 10-20 procentų prekybos, todėl atitinkamai reikėjo sumažinti pirkimus iš olandų. Visus tuos finansinius ir organizacinius reikalus tvarkė A, kuris buvo direktorius. Pagrinde pinigai Olandijai būdavo perduodami per vairuotojus grynais pinigais. Tai būdavo transporto įmonių darbuotojai, su kuriais bendradarbiavo „A.“, tai buvo „D“, „A".

Už oficialias sąskaitas faktūras pinigai būdavo pervedami per banką. Č atsirado maždaug 2009-2010 m., jis turėjo transporto įmonę „V. transportas“, turėjo savo transportą ir pasiūlė vežėjo paslaugas. Kartu jis pasiūlė A daryti pavedimus į Olandiją, „juodųjų“, neapskaitytų pinigų. Kaip jis tai darė, jis nežino, bet A jam duodavo grynuosius pinigus ir po kelių dienų ta pinigų suma eurais atsidurdavo pas olandus sąskaitoje. Jis asmeniškai pinigų jam neperdavinėjo, perdavinėjo A, nes visa finansine ir organizacine veikla užsiiminėjo A. S., jis dirbo su gėlėmis, o A su finansais ir personalu. Sunku pasakyti vairuotojus, kuriems buvo perduoti pinigai, jis asmeniškai pinigus perdavė tik keletą kartų, kai A buvo atostogose arba negalėjo to padaryti. Jis įsivaizduoja, kad Č turėjo kažkokią proviziją, antkainį nuo pervedimo sumos, vėliau jis pasiūlė, kad jeigu darys pavedimus didesnėmis sumomis, tai jis jiems mokės atitinkamus dydžius nuo pavedimo. Jis sakė, kad didesnį pavedimą daryti jam naudingiau, jis užsiiminėjo tokiais pavedimais. Nebūtinai pinigai būdavo perduodami J. A.. 2008-2009 m. jie surado dar vieną tiekėją A, paskui dar vėliau atsirado nemažai tiekėjų iš Olandijos, bet pagrindiniai buvo S. ir A. Ir pradžių pinigų perdavimai buvo per vairuotojus, o paskui per Č., nes tai ir saugiau, ir patikimiau, sumos buvo nemažos, o vėliau jie iš to ir naudą turėjo.

Su S. nustojo dirbti 2011 m. gruodžio mėn., nes jie turėjo kažkokių vidinių problemų. Invoice – tai olandiško tiekėjo sąskaita faktūra, dokumentas, patvirtinantis prekių įsigijimą. Fiziškai jis su gėlėmis nebuvo perduodamas, išsiunčiamas paštu ir tai buvo lygiaverčiai įteikimui. Iš anksčiau prekių kiekiai nebūdavo teisingi, „A.“ nedeklaruodavo visų pirkimų, automatiškai tie invoice buvo sumažinti ir jie neatitiko tikrovės, ne visi, ne visada, bet pagrinde neatitiko. 2006-2010 m. neapskaičiuotos sumos įmonėje buvo, pvz., vienas sunkvežimis gėlių kainuoja apie 20 000 Eur, plius transporto išlaidos, plius įmonės antkainis, tai išeina apie 100 000 pardavimas. Vežimai buvo du kartus per savaitę, pirmadienį ir ketvirtadienį. 2007-2009 m. „A.“ veždavo po vieną, pusantros mašinos, vidutiniškai apie pusantros mašinos per savaitę. Pinigine išraiška apie 100 000, iš jų apskaityta apie 10-20 procentų. Padauginus iš 56 savaičių bus gauta, kiek per metus. Per mėnesį apie 350 000. Per metus 4 200 000 neapskaičiuotų pinigų.

2011 m. gėlių prekyba pradėjo domėtis teisėsaugos struktūros, buvo krėtimai, buvo daromi tyrimai. Buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl gėlių įmonių. Jie susitiko su konkurentais ir aptarė, kad jeigu visi laikysis sąlygų, vienodai skaičiuos tą PVM, tai gėlės pabrangs, bet pabrangs pas visus ir konkurencijos sąlygos išliks vienodos. „A.“ pradėjo viską pardavinėti ir deklaruoti, nustojo neskaičiuoti. Jie viską vykdė, tačiau konkurentai kai kuriems klientams darė išlygas, neskaičiavo PVM. A pasakė, kad kai kuriuos klientus jie praras, todėl jiems jie turi neskaičiuoti PVM.

Jam buvo parodyta iš A paimtų USB turinys ir jo buvo paprašyta paaiškinti, kas ką reiškia. Ikiteisminio tyrimo metu kiek galėjo, kiek žinojo, detaliai paaiškino ir tai patvirtina. Nurodė, ką reiškia koks stulpelis, koks įrašas ką reiškia. Šitie pinigai nebuvo mokami Č, čia per Č, jam atrodo, ten nėra pažymėta, ar perduota per Č, ar per vairuotojus, nes matė, kad ten buvo keletas įrašų, nes „A.“ su Č siejo ir kiti santykiai, jis buvo pasiskolinęs iš UAB „A.“ ženklią pinigų sumą ant tam tikro procento. USB rakte yra Excel failai, kurie atspindi realią įmonės veiklą, pinigų srautus, prekių pardavimus. Failo pavadinimas yra „Sandėlis“. Tą programą vedė A. S., tai buvo vienintelis egzempliorius, jis jį nešiojosi su savimi, jis (Z. S.) pildė keletą kartų, kai A. S. jam palikdavo, išvykdamas atostogų.

Pagrinde elektroniniu paštu ir telefonais bendravo su Olandijos įmonėmis. Buvo konkretūs elektroniniai paštai, juos nurodė ikiteisminio tyrimo metu. 2006 m. net nebuvo svarstoma, kaip viską daryti, nebuvo svarstoma, ar slėps mokesčius, ar ne, nes tuo metu visi konkurentai taip dirbo. Įkuriant įmonę jau žinojo, kad mokesčius slėps. Jis įsivaizduoja, kad vairuotojai turėjo matyti, kokią pinigų sumą perduoda J. A.. Visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko, juos patvirtina, nurodytos sumos yra preliminarios, parodymų esmė yra teisinga. Iš pradžių UAB „G.“ dirbo su „O.“, bet jie buvo gana brangūs. Iš pradžių jis pats aukcionuose nedalyvaudavo, duodavo užsakymą olandams ir jie užpirkdavo, tačiau užpirkdavo brangiai. Jam patarė, kad jeigu nori pigiau, reikia ieškoti mažesnės firmos ir su jais tartis dėl gėlių pirkimo. Kas jam pasiūlė tą S., negali pasakyt, jie turėjo kelis Lietuvos klientus. Jam atrodo, kad tarp tų asmenų buvo asmenys, kurie vėliau įkūrė „V“, I ir L, pavardžių nežino, tik vardus (123 t., b.l. 83-86).

2014-05-23 apklausos metu Z. S. nurodė, jog jis kad laikosi parodymų, duotų 2013-10-23, 2013-10-31, 2014-04-29 apklausų metu. Patikslino, kad dirbant su Olandijos kompanija S.B.V., kartu su J.K. A. dirbo ir L. S.. Jį pažįsta nuo vaikystės, nes mokėsi vienoje mokykloje. Su S.dirbo nuo 2004 m., su šia kompanija pradėjo dirbti UAB „G.“, kai paslaugas gėlių pirkimą – pardavimą pasiūlė teikti L. S., kuris ir dirbo S.kartu su J K. A.. Su juo kartu ir A. S. jie aptarė, kaip bus perkamos gėlės iš S.B.V., t. y., buvo aptarta, kad bus prekiaujama dėl dalies gėlių įtraukiant išlaidas bei pajamas į buhalteriją, kita – didžioji dalis gėlių kiekio – bus perkama bei vežama parduoti į Lietuvą iš Olandijos neįtraukiant visų išlaidų bei pajamų į UAB „A.“ buhalteriją, nes kaip minėjo, kitokiu būdu, t. y., įtraukiant visas pajamas bei išlaidas, pelningai dirbti neįmanoma. L. S. visa tai žinojo. L. S. kartu su J.C. A. dalyvaudavo gėlių pirkime aukcione pagal jo užsakymus. Užsakymus davinėjo jiems elektroniniu paštu, tačiau adresų negali pasakyti. Vėliau bendraudavo su jais naudojantis „Skype“ programa. Už nupirktas gėles visada sąskaitos faktūros buvo siunčiamos elektroniniu paštu, kurių adresų šiuo metu neatsimena. Iš įmonės S.patvirtinimų nebūdavo, taip, kaip pirko gėles iš kitos Olandijos įmonės A.B.V., iš kurios gaudavo patvirtinimus, kaip minėjo, buvo iš el. pašto (duomenys neskelbtini) J.C. A. bei L. S. buvo mokami pinigai, kurie buvo skirti apmokėti už neapskaitytas gėles, kurias UAB „A.“ buvo nupirkusi iš S.Nori pabrėžti, kad pinigai, kurie buvo mokami Olandijos kompanijoms S.bei A.S. už gėles, kurias įsigydavo neįtraukiant nei išlaidų, nei gaunamų pajamų (neapskaitomos gėlės UAB „A.“) buvo vežami vairuotojų, kurie pargabendavo gėles iš Olandijos. Šiuos reikalus tvarkydavo, buvo atsakingas A. S.. UAB „A.“ gėles pergabendavo UAB „D“, vairuotojas buvo vardu R, jo anketinių duomenų negali pasakyti, iš Šilalės. Jis galėjo pinigus perdavinėti, nes jis buvo pagrindinis vairuotojas. Taip pat kartais šios kompanijos pats direktorius, vardu R, anketinių duomenų nežino, veždavo gėles iš Olandijos minėtų kompanijų. Ar jis perdavinėjo pinigus, negali pasakyti. Taip pat pinigus galėjo vežioti Z. M., šiuo metu jis dirba UAB „M“, todėl, kad jis yra A. S. kaimynas, pasitikėjo juo A. S.. Pinigus, kurių neapskaitydavo atsiskaitant su Olandijos įmonėmis S.bei A, vėliau perduodavo per B.J. Č.. Jis juos pervesdavo per ofšorines kompanijas, kokias tiksliai, negali pasakyti, nes tuo rūpindavosi A. S.. Atsimena vieną atvejį, kai vienu metu olandai, jei gerai pamena, iš A.B.V., paskambino ir pasakė, kad nėra pavedimo už neapskaitytas gėles. Tada J.B. Č. buvo paklausta, kodėl nebuvo persiųsti pinigai, jis atsakė, kad pinigai gal užstrigo bankuose. Pasakė, kad jis pats patikrins pavedimą, pokalbio metu jis pasakė, kad ofšorinė kompanija, per kurią galimai buvo pervedinėjami pinigai, tai „W“, duomenų daugiau nežino. Pavedimų patvirtinimų jis nematė, bet mano, kad jie turėjo būti. Už šiuos pervedimus, jam mokėdavo iš pradžių procentą, po to jis paprašė, kad jie (UAB „A.“) duotų jam pervesti didesnėmis sumomis, tada jis dar jiems primokėdavo procentą, kokį tiksliai, neatsimena, mano 0,002%. UAB „A.“ skolindavo jam grynuosius pinigus. Tai darė konkrečiai A. S.. Kokia tiksliai buvo suma, negali pasakyti, mano 50 000 Eur. Davė grynaisiais pinigais, t. y., iš neapskaitytų pinigų. Pervesti jam į sąskaitą negalėdavo, nes neturėjo oficialiai apyvartinių lėšų. Skolino jam už procentus, kokius šiuo metu negali pasakyti. Pinigus jis atidavė, kada tai buvo bei kur, tiksliai negali prisiminti.

A.S. atstovavo, t. y., kalbėdavosi tik su E. K.. Jie tvarkė visus reikalus, susijusius su gėlių pardavimu, t. y., su E. K. derindavo, kiek vietų bus transporte, A. S. derindavo piniginius reikalus su E. K., t. y., jis pilnai atstovavo A.B.V. Taip pat žino, kad ten dirba sandėlio darbuotojas K, kurio anketinių duomenų negali pasakyti. Jis pakuoja, t. y., sudeda gėles į automobilį (123 t., b.l. 88-90).

2017-05-11 Z. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. 2017-05-11 apklausos metu Z. S. atsisakė duoti parodymus nurodydamas, jog įtarimas didelės apimties ir nori su juo susipažinti išsamiai (123 t., b.l. 103-104).

2017-06-14 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Z. S. atžvilgiu dėl veikos numatytos BK 189¹ straipsnyje.

2017-06-16 Z. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. 2017-06-16 apklausos metu Z. S. atsisakė duoti parodymus (123 t., b.l. 119-120).

Pirmosios instancijos teisme Z. S. iš esmės apklausiamas 2018-05-28 ir 2018-06-18 teisiamųjų posėdžių metu parodė, jog jis kaltu neprisipažįsta, teigė, kad nori pakalbėti apie apklausas. Pirma apklausa vyko 2013 m. sausio pabaigoje-vasario pradžioje, toje apklausoje duotus parodymus palaiko, ten tikrai buvo surašyta iš jo žodžių ir tai, ką pasakė, buvo tiesa. Jam inkriminuojami kaltinimai dėl labai stambios veiklos, apie kurią jis nieko nežinojo. Antrą apklausą vykdė teisme liudytoju apklaustas M. J., jis teismui taip ir nepasakė, kiek jie buvo susitikę, tai buvo 10-12 kartų, o protokolai yra tik keturi. Z. S. iškvietė J. ir apklausa vyko be advokato, buvo kalba apie tai, kokiuose jie santykiuose su A. S.. Z. S. pasakė, kad A. S. buvo įmonės direktorius ir per jo direktoriavimą Z. S. buvo padaryta turtinė žala. Situacija tarp jų buvo konfliktinė. M. J. pasiūlė bendradarbiavimą, kad greičiau Z. S. apgintų savo teises, Z. S. parodė Excel lentelę ir paaiškino, kas joje yra. Z. S. su A. S. buvo konfliktinėje situacijoje dėl įmonės finansų, įmonei grėsė bankrotas. Z. S. A. atsisakė duoti ataskaitas, A. S. sakė, kad viskas taip turi būti. M. J. paaiškino, kad jei Z. S. bendradarbiaus su teisėsauga, turės šansą atgauti apie 350 tūkstančių litų. Jam tai buvo didelė suma. Tai, kad A. S. nesąžiningai elgėsi ir kažką neteisėtai vykdė įmonės veikloje, jis suprato, bet nežinojo, kas ir kaip tiksliai vyko, nežinojo faktų. M. J. jam parodė Excel lentelę, kurioje viskas buvo juodu ant balto surašyta, ką A. S. darė „A.“. Tyrėjas Z. S. pasiūlė patvirtinti tuos duomenis ir tada jis iš kaltinamojo galės pereiti į nukentėjusiojo statusą, o iš A. S. prisiteis žalą. M. J. parodžius lentelę Z. S. patvirtino viską, ką jam pasiūlė, kas yra kur. Z. S. nurodė, kad apie viską žinojo ir dalyvavo visoje veikloje.

Atsakydamas į teismo klausimus Z. S. paaiškino, kad 2004 metais jis įkūrė UAB „A.“ kaip gėlių saloną Užupyje; prieš 2006 m. jis su A. S. susipažino bendrovėje „G.“, kur Z. S. dirbo užpirkimo vadybininku, A. S. iš pradžių dirbo vairuotoju, paskui transporto vadovu. Nutraukę santykius su ta įmone, nutarė vykdyti didmeninę prekybą gėlėmis patys. Z. S. funkcijos buvo gėlių užpirkimas, kuris vyksta per aukcionus, tai yra dinaminis ir specifinis procesas, reikalauja daug dėmesio ir įgūdžių, nedaug kas gali sėkmingai dirbti tuose aukcionuose. Aukcionai vykdavo 2-4 kartus per savaitę Olandijoje; darbas prasideda anksti ryte, užperkamos gėlės, sudėliojamos klientams, paskui atvažiuoja ir yra parduodamos. 2006 m., kai pradėjo veiklą, buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įmonė vystėsi, darbuotojų skaičius augo, paskui įsikūrė (duomenys neskelbtini) A. S. vykdė įmonės administravimo funkcijas, buvo direktorius, valdė transportą, personalą ir įmonės finansinius reikalus. Per Olandijos S.ir A.įmones pirko gėles, olandai duodavo „A.“ savo prisijungimo kodą dalyvauti aukcione. Visus finansinius klausimus derino A. S., Z. S. derino gėlių kiekį ir asortimento klausimus. Z. S. nuomone, buhalterinės apskaitos tvarkymas jam niekaip negali būti inkriminuojamas, nes jis neturėjo nei prieigos, nei pagal pareigas, nei pagal darbo specifiką nebuvo už ją atsakingas. Su dokumentais jis nedirbo. Z. S. pardavinėjo gėles, išrašinėjo sąskaitas faktūras, bet kas toliau su sąskaitomis faktūromis buvo, nežino. Visus finansinius klausimus tvarkė A. S. su savo žmona O.

Kai 2007 m. pradėjo gilintis, jam keistai atrodė, kad O. S. vykdė mažmeninę prekybą, paskui ji įkūrė įmonę jų patalpose ir prekiavo priedais (celofanais, juostelėmis ir pan.). Per trumpą laikotarpį „A.“ iš O. S. buvo nusipirkusi prekių už 200 000 Lt ir su ja atsiskaičiusi. Tai jam pasirodė keista, nes „A.“ daugiau niekam tokios prekės nebuvo parduodamos, pati „A.“ tokių prekių savo veikloje nenaudojo. Jo įsitikinimu, A. su O. tokiu būdu tiesiog išpumpuodavo pinigus iš „A.“.

L. S. yra Z. S. pažįstamas nuo mokyklos, L. pasiūlė kartu dirbti; jis tuo metu gyveno Olandijoje ir dirbo su gėlėm. Per jį susipažino su S.S., L. S. buvo jų pirminis tiekėjas. L. S. iš esmės Z. S. ir supažindino su ta įmone, su kuria jie pradėjo veiklą. B. Č. užsiiminėjo transportu, teikė „A.“ transportą ir buvo A. S. draugas, dažnai pas A. atvažiuodavo. A. tą transportą administravo ir su Č. derino. Tiek jam ir tėra žinoma.

S.ir A.yra gėlių tiekėjai. Tai Olandijos įmonės, kurios pasirašo tiesiogiai sutartis dėl aukcionų, jiems suteikia prieigas, programinę įrangą dalyvauti aukcione. Jeigu jis gerai supranta, tos gėlės iš pradžių buvo nuperkamos jų vardu, paskui būdavo atvežamos pas juos ir ta Olandijos įmonė išskirsto Z. S. nupirktas gėles, išrašo sąskaitą faktūrą. Iš pradžių bendradarbiavo su S, įmonė A.H. atsirado vėliau. Jis kaip užpirkėjas iš programos spausdino transakcijų sąrašą, jo supirktų gėlių sąrašus, juos paskui suvesdavo į sistemą. Kai gėlės pakraunamos, išrašomas invoisas – pirkimo pardavimo sąskaita faktūra, kuris buvo atsiunčiamas dažniausiai tą pačią dieną ar dieną po pasikrovimo, kiek jam žinoma, invoisas ateidavo į įmonės elektroninį paštą. Failo „X.“ nematė, kiek jam žinoma, faile „X.“ buvo vedami taros balansai; S. tarą skaičiavo ne pinigais, o kiekiu: kiek gauta, kiek grąžinta ir kiek liko. Sumos buvo nurodytos, pateikiamas piniginis balansas, tara verta apie 20 proc. krovinio, ji brangi. Su įmone A. jau skaičiavo piniginiu atžvilgiu. Kiek žino, olandų įmonės tarpininkai ėmė proviziją už savo tarpininkavimo paslaugas, jos dydis buvo apie 10-12 procentų (prie savikainos), tai jų pelnas už jų aptarnavimą. Toliau A. derino visus finansinius klausimus, Z. S. paskui sužinojo, kad įmonė labai daug skolinga įmonės tiekėjams. A. jam paaiškino, kad tai – ne jo reikalas, kad nesikištų. Tą pastebėjo, kai olandų tiekėjai pradėjo blokuoti aukcionus, priežasčių nesuprato, nes atrodė, kad viskas gerai, veikla pelninga. 2012 m. pabaigoje, lapkričio-gruodžio mėnesiais, jis įsijungė programą, ten nieko nevyksta, skambina A., o ten sako, kai sumokėsite skolas, tada galėsite toliau prisijungti ir dalyvauti aukcionuose. Pasirodo, buvo skolų. Kai pamatė, kad „A.“ nusipirko iš O. S. įmonės prekių, bet jų nenaudojo ir nepardavė, suprato, kad jie jį apgaudinėja.

Negali papasakoti apie mokesčių slėpimą, nes tai buvo ne jo žodžiai, o M. J.. Z. S. buvo įsitikinęs, kad A. sukčiauja, bet nežinojo, kaip ir kas. Taip galvojo, nes žinojo užperkamų gėlių kiekį ir kainą, žinojo, kad nebuvo daug išmetamų gėlių; nebuvo tokio masto, kad įmonė veiktų nuostolingai. Per apklausas M. J. jam parodė USB raktus, panašius jis buvo matęs pas A. S.. M. J. sakė, kad jie yra „juodoji“ įmonės buhalterija, Z. S. rodė duomenis iš tų USB raktų, dalį klientų jis pažinojo. Lentelėse buvo daug visokių duomenų, atžymos, pliusai, minusai, viskas atrodė įsitikinamai, kad taip ir buvo. Buvo sumos su prierašais transportas, A.ir kt. Apklausos protokolas buvo rašomas jam dalyvaujant, M. J. pasikvietė jį prie kompiuterio ir sakė, kad jis Z. S. aiškintų tai, ką jis M. J. Z. S. prieš tai parodė susitikime be protokolo. Toje lentelėje sumos, M. J. sakė, labai stipriai neatitiko bankinių pavedimų su olandais, sakė, kad tuos duomenis tyrimas išsiaiškino, sumos buvo surašytos dėl atsiskaitymų, dėl kurių nebuvo invois‘ų. M. J. jam rodė failą „X.“, jame atvaizduotas taros balansas. Z. S. žino, kad tie raktai (UAB) buvo paimti iš A. S. pikantiškomis aplinkybėmis.

Z. S. atsakydamas į papildomus klausimus aiškino, kad iš S.bendravo su J. A., iš A.H. – su E. K.. Kad galėtų dalyvauti aukcione kompiuteris turėjo atitikti tam tikrus parametrus. „A.“ siuntė kompiuterį į Olandiją, kur informatikai instaliavo savo programą. A.įmonė instaliavo programą nuotoliniu būdu. Aukcionų programa (KOA programa) galėjo būti viename kompiuteryje, tai prieiga prie vieno aukciono, buvo suteiktas aukciono numeris, kiekvienas pirkėjas turi dar savo unikalų numerį, kad nesusimaišytų. Kai „A.“ nupirkdavo gėles, jis atspausdindavo iš KOA programos transakcijas – sąrašą, tada jas suvedinėjo į sistemą, į Excel failą, ten būdavo formulės suvestos: nupirktų gėlių kiekiai su kainomis, paskui viską perkeldavo į „Rivilę“ (vėliau į programą Forms). Excel failai buvo talpinami kompiuteryje, paskui eksportuojami į apskaitos programą. Tame Excel faile jis suvesdavo duomenis apie nupirktas gėles: kiekį, kainą, asortimento poziciją. Pvz., rožė, bet skirtingas ilgis, skirtingi augintojai. Tie Excel failai būdavo sudaromi po kiekvieno aukciono.

Apie atsiskaitymus grynais žino tiek, kad jis neatsiskaitinėjo, bet yra matęs, kad A vairuotojams duodavo nedideles grynųjų pinigų sumas, jam paaiškindavo, kad tai premija vairuotojams asmeniškai, kad greičiau parvažiavo. Nematė, kad A duotų pinigų vairuotojams prieš išvykstant į Olandiją. Tai, kad jis pats perdavė grynųjų pinigų vairuotojams, jam nurodė sakyti M. J., kuris sakė, kad taip jo parodymai būtų išsamesni ir atrodytų tikresni, reikėjo parodyti, kad jis pats toje veikloje turėjo dalyvauti. Dėl atsiskaitymų grynaisiais dar nori pasakyti, kad apklausos metu neskaičiavo savaičių, vežimų ir sumų. Tai buvo duomenys iš to Excel. Pasakė, kad pinigai per Č buvo pervedami į Olandiją, nes J paklausė apie Č ofšorines įmones. Jis žinojo konkrečias įmones, žinojo S, dar kažkokią, jas ir pasakė. Tai, kad sumos buvo pervestos už neapskaitytas gėles į Olandiją, tokios aplinkybės atsirado, nes tyrėjas pasakė tas įmones, kurias jis žinojo, aiškino, kad su tiekėjais per jas buvo atsiskaitoma ir kad jis (Z. S.) pats perdavinėjo tuos pinigus, bet jis pats grynųjų pinigų fiziškai nevaldė.

Apie Č ofšorinių įmonių veiklą su „A.“ nežinojo. Satake bendrovė Z. S. žinoma, nes jo buvusios žmonos pavedimai ėjo per tą ofšorą.

Palaiko parodymus, kuriuos davė pirmos apklausos, vykusios 2013-01-31, metu. Nepalaiko tų parodymų, kuriuos davė pas tyrėją M. J. ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Dėl susirašinėjimo elektroniniais laiškais parodė, kad šio susirašinėjimo pakomentuoti negali, laiškai iš adresato (duomenys neskelbtini) greičiausiai iš L. gauti. Parodžius 2008-07-08 elektroninio laiško priedo išklotines (106 t., b.l. 174-196), Z. S. atsakė, kad čia yra olandų tiekėjų patvirtinimas iš jų nupirktų gėlių, konkrečiai, iš S.S.. Su L. bendravo būtent dėl užpirkimų, gėlių asortimento, jis buvo kaip ir S.įmonės atstovas. Kas pildė failą „X.“, nežino. Tyrėjas sakė, kad failas buvo pas A. S..

Advokatas dalyvavo tik visų oficialių apklausų, kada buvo rašomas protokolas, metu (127 t. b.l. 122-129, 131-135).

Apeliacinės instancijos teisme Z. S. dėl apklausų pas tyrėją M. J. parodė, jog protokoluose nurodyta informacija neteisinga, tai suderinta informacija su M. J.. Jis iškvietė Z. S., pasakė, kad tyrimas viską išsiaiškino ir jam (Z. S.) tik reikia patvirtinti jų išsiaiškintus duomenis. Tada tyrėjas Z. S. parode Excel lenteles ir protokoluose užrašė tai, ko jam reikėjo. Net toks niuansas, kur buvo su grynų pinigų perdavimu per vairuotojus, Z. S. pasakė kad to nebuvo, tačiau tyrėjas pasakė, kad reikia tai parašyti, kad jo parodymai būtų svaresni. Antra – M. J. konkrečiai pasakė, kad sumos langeliuose yra paaiškintos, tarkime 100+1. Z. S. prisimena, kad tai buvo paaiškinta konkretaus kliento S. P. atžvilgiu. S. P. keletą kartų buvo apklaustas M. J. ir jis Z. S. sakė, kad viską prisipažino, viską pasakė ir pagal jį buvo surašytas protokolas. Keista, bet net S. P. asmens kodas yra klaidingai įrašytas Z. S. apklausos protokole.

Tiesą sakant, laikmenų turinys Z. S. nėra žinomas. Tie failai buvo panašūs į failus, su kuriais jis dirbo, bet neturėjo laiko išanalizuoti, ar tai buvo jų ar ne jų failai. Z. S. neturėjo galimybės ir prieigos prie tų failų tam, kad išanalizuoti ir pasakyti vienareikšmiškai. Z. S. pildyti duomenys buvo jo darbo kompiuteryje ir jis jų nekaupė. Tiesiog tai buvo visokie Excel failai, skirti darbui. Optiškai jie buvo panašūs, bet negali pasakyti, ar turinys yra teisingas. Kad tas turinys teisingas, jam pasakė M. J., kad jie tiesą išsiaiškino ir Z. S. turi tai tik patvirtinti. Z. S. neneigia kad pildė analogiškas lenteles, tik nežino, ar tai buvo tos pačios lentelės, ar jų turinys yra tapatus. Lentelių struktūra, kas, kurioje grafoje, kaip yra pildoma, jam buvo žinoma. Už tai, kad Z. S. iš karto pasirašys ir patvirtins informaciją, buvo pažadai ir šantažas. Kalba buvo tokia: arba patvirtinsi tu – sės A, arba patvirtins A– sėsi tu. Z. S. buvo pažadėta apskritai nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Vėliau, tyrimo gale, Z. S. paklausė, bet tyrėjas jam nepaaiškino, kodėl pažadas nebuvo įvykdytas.

Tuo metu tarp Z. S. ir A vyko konfliktas dėl to, kad pastarasis Z. S. skolingas 300 000 ir M. J. puikiai apie tą situaciją žinojo. Z. S. buvo pažadėta, kad jeigu jis patvirtins tuos parodymus, jam bus panaikinti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, nes toks vienintelis įtarimas jam buvo pareikštas, ir jokia kita veikla jam nebus inkriminuojama ir tada, jau nebūdamas įtariamuoju, Z. S. galės pareikšti teisėtas pretenzijas buvusiam porininkui. Z. S. tokią lentelę pildė ir žinojo, kas yra balta ar mėlyna eilutė, bet ten nebuvo „baltos“ ar „juodos“ buhalterijos. Ten buvo vidinė įmonės apskaita dėl užsakymų, dėl pirkimų, dėl planavimo. Z. S. su tyrėju M. J. daug kartų susitikinėjo be protokolo ir jis Z. S. daug kartų rodė tuos failus ir aiškino, kas kur yra.

Z. S. pildė panašios struktūros lentelę, tik nėra garantuotas dėl tos lentelės turinio – ar tai tikrai ta lentelė, kurią jis pildė. Z. S. nevykdė neteisėtų operacijų. Lentelėse, su kuriomis dirbo, nebuvo tam tikromis spalvomis pažymėtos neteisėtos operacijos ar kažkokios kitokios. Dabar konkrečiai negali pasakyti, kas kokiomis spalvomis buvo žymima, bet gali pasakyti, kad ten buvo užpirkimai, užsakymai kas savaitę. Ta informacija buvo reikalinga tam, kad planuoti užpirkimus tolimesniam laikotarpiui, apžiūrėti, kas buvo prieš mėnesį, prieš pusę metų, nes gėlės yra sezoniška prekė, poreikis ir pasiūla yra sezoniška.

Atsižvelgus į VMI paskaičiavimus – ant popieriaus galima parašyti bet kokius skaičius, bet konvertavus tuos skaičius į tų gėlių fizines apimtis, tiesiog tokia veikla nebuvo fiziškai įmanoma, nelogiška. Nesutinka, kad tiek galėjo būti. Pagal tas lenteles, kurias jam pateikė ir kurias jis patvirtino, negalėjo būti apskritai tokių apimčių fiziškai. Atsižvelgus į civilinį ieškinį ir išanalizavus ekspertų išvadą, tiesiog tokios apimtys negalėjo būti fiziškai, žmonės tiesiog neapdorotų tokio kiekio gėlių. Nei rinka tiek gėlių nesuvalgytų, nei jie su savo patalpomis ir personalu negalėtų tokio kiekio gėlių apdoroti, t. y., priimti, parduoti, atidėti užsakymus, net sandėliuoti tokių kiekių neįmanoma.

Nežino, kokias lenteles analizavo specialistai – ar lentelėse egzistavo tokios pačios spalvos. Jeigu gerai prisimena, naudojo baltą, mėlyną ir geltoną spalvas.

Be abejo, tarp tų lentelių būdavo ir tokios, kuriose jis planuodavo, modeliuodavo galimus pirkimus, įmonės veiklą. Tos lentelės kaip juodraštis, ten gali pamodeliuoti mėnesio apyvartą, atsižvelgiant į paskutinių trijų mėnesių užsakymus ir atvirkščiai ir panašiai. Excel yra patogus, dirbant su duomenimis. Kitomis programomis Z. S. nėra pripratęs dirbti.

Vyko daug neoficialių susitikimų su tyrėju, jis tiesiog paskambindavo ir liepdavo ateiti į susitikimus be protokolo. Nežino, kas mokesčių inspekcijos specialistėms iššifravo mėlynų eilučių kodą. Ką reiškia mėlynos eilutės, dabar jau nepasakys, turėtų pažiūrėti ir įsigilinti, kas yra kur (135 t. b.l. 123-125).

L. S. parodymai

Chronologiškai dėstant L. S. parodymus matyti, jog jam pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo įteiktas 2015-01-15 (123 t., b.l. 138-140) ir tą pačią (2015-01-15) dieną apklausiamas jis parodė, jog 2005-2006 m. Nyderlanduose susipažino su asmeniu P, kuris buvo kompanijos P.B.V. S., užsiimančia gėlių pardavimu į užsienio šalis, savininkas. Jis pasiūlė užsiimti šioje įmonėje klientų paieška, kuriems būtų tiekiamos gėlės, nupirktos aukcione Nyderlanduose. Jam jis pasiūlė todėl, kadangi jis mokėjo olandų, anglų, lenkų, rusų kalbas, buvo geras tarpininkas-derybininkas ieškant klientų. Taip pat pasakė, kad gaus komisinius 1% ar 0.5% nuo gauto pelno su jo surastais klientais. Jis nebuvo įdarbintas šioje kompanijoje. Šioje įmonėje taip pat dirbo J K. A. (J C. A.), kuris taip pat užsiėmė klientų paieška, taip pat gėlių užpirkimu dalyvaujant gėlių aukcione, A. K. (K), jei gerai pamena pavardę, kuri buvo administratorė, bei nuo 2011 m. pradžios, šioje įmonėje dirbo Frank, pavardės nepamena, kuris nusipirko šią įmonę, buvo jos vadovas.

Buvo pažįstamas nuo mokyklos laikų su Z. S.. Žinojo, kad jis kartu su A. S. buvo įkūrę įmonę „A.“, kuri užsiėmė didmenine prekyba gėlėmis Lietuvos Respublikoje. Nuo 2006 m., kai įsikūrė UAB „A.“, buvo susitarta tarp A. S., Z. S., bei P., jog bus iš S. S. perkamos/tiekiamos UAB „A.“ gėlės. Dėl apmokėjimo jie susitarė tarpusavyje, t. y., apmokėjimas turėjo būti savaitės bėgyje. Pradėjus nuo 2006 m. minėtą veiklą - gėlių prekybą, A. S. kartu su Z. S. paprašė J.C. A. tiekti gėles be apskaitos dokumentų už prekes sumokant grynaisiais pinigais. J.C. A. sutiko su jų pasiūlymu, nes J.C. A. buvo svarbi S. S. apyvarta, taip pat gali paminėti, kad tokia praktika Nyderlanduose buvo žinoma, taisyklė buvo paprasta, jei ne tu užsiiminėsi tokiu būdu – parduodant prekes be apskaitos dokumentų, tą padarys konkurentas. Prekės (gėlės) buvo iš Nyderlandų įmonių parduodamos be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje šios parduotos be apskaitos dokumentų gėlės buvo apskaitomos, nurodant sąskaitose faktūrose (angl. invoice) fiktyvius prekių gavėjus. Tokia sistema buvo taikoma S.UAB „A.“ atžvilgiu. Kiekvieną užsakymą suformuodavo Excel formate J.C. A. bei jis, kuriame buvo nurodytas detalus užsakymas, taip pat jo apačioje buvo nurodyta informacija – kairiajame kampe užsakymų (kurie buvo tiekiami be apskaitos dokumentų) datos, sumos, už kiek buvo nupirkta gėlių, taip pat skaičius su minusu reiškė, kiek „A.“ sumokėjo grynaisiais pinigais, dešiniajame kampe buvo surašyti duomenys, kurie buvo įtraukiami tiek į „A.os“, tiek į S.buhalterinę apskaitą (data bei suma, už kokią sumą tariamai nupirkta gėlių „A.“ iš S.B.V.). Šis failas, kuris vadinosi „newX.“, nuolat buvo papildomas ir su nauja informacija persiunčiamas Z. S. bei A. S., kiek jam yra žinoma, jie turėjo bendrą elektroninį paštą, kokį, šiuo metu negali pasakyti. Jis naudojosi tuo metu el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) J.C. A. naudojosi (duomenys neskelbtini). Minėti failai su informacija apie prekes be apskaitos dokumentų buvo siunčiami tiek iš jo, tiek iš J.C. A. pašto. Už nupirktą produkciją be apskaitos dokumentų UAB „A.“ atsiskaitydavo grynaisiais pinigais – euro valiuta, kuriuos perduodavo J.C. A., įdėjus šias sumas pinigų vairuotojams, kurie atliko logistikos paslaugas UAB „A.“ bei kurie atvykdavo atsiimti prekių. Tikslių vairuotojų duomenų negali pasakyti. Šie pinigai buvo dažniausiai supakuoti maišeliuose, vairuotojai fiziškai negalėjo matyti, ką veža. Kiek jam žinoma, J.C. A. perduodavo šiuos pinigus į S.buhalteriją, tai pats matė ne kartą. Grynųjų pinigų, už kuriuos buvo perkamos be apskaitos dokumentų gėlės iš S.B.V., kiekiai skyrėsi nuo metų laiko, švenčių dienų buvimo, aukcione esančių gėlių kainų ir t.t. Gali pasakyti tiek, kad sumos buvo apvalinamos, t. y., kaip pavyzdį gali pasakyti, kad buvo vežamos 10 000, 20 000, 30 000 Eur sumos. Visa ši informacija, kaip minėjo, buvo fiksuojama „X.“ faile.

Nuo 2008 m., tikslaus laiko negali pasakyti, iki 2011 m. pabaigos, tikslaus laiko negali pasakyti, UAB „A.“ transportavimo paslaugas teikė B.J. Č. įmonė UAB „V.“. Jį su juo supažindino A. S.. B.J. Č. jam bei A. S., negali prisiminti, ar buvo J.C. A., pasiūlė paslaugą, t. y., už tam tikrą komisinių sumą, kokią, šiuo metu negali prisiminti, tačiau tai nebuvo didelis procentas, netgi galėtų pasakyti – simbolinis, pervesti pinigus, skirtus atsiskaityti su S.už be apskaitos dokumentų pristatytas gėles UAB „A.“, per jo, kaip suprato, ofšorines kompanijas. Kokias – šiuo metu tiksliai negali pasakyti, tačiau tai tikrai gali būti nurodyta pranešime apie įtarimą – S, , W, t. y., jam A. S., kuris UAB „A.“ tvarkė finansinius reikalus, turėjo duoti grynuosius pinigus, skirtus sumokėti S.už jau minėtą be apskaitos dokumentų nupirktą UAB „A.“ produkciją – gėles, kuriuos jis naudodamasis savo ofšorinėmis kompanijomis iš jų sąskaitų, jų numerių tiksliai negali pasakyti, jie matosi įtariamojo asmeninės sąskaitos, esančios Nyderlanduose, išraše, už minėtą simbolinį atlygį pervesdavo į S.sąskaitą, esančią Nyderlandų banke, taip pat į jo (L. S.) sąskaitą, esančią Nyderlandų banke. Jo sąskaitos reikėjo tam, kad J.C. A. galėtų išsigryninti pervestus į jo sąskaitą pinigus, kadangi didžioji jam pervestų lėšų dalis buvo jo paties pervedama į J.C. A. priklausančią sąskaitą, kita dalis buvo pervedama į S.sąskaitą. Jis jam į asmeninę sąskaitą pervestų iš minėtų ofšorinių kompanijų sąskaitų pinigų nenusiiminėjo, tik pasilikdavo komisinius, kurie nuo mėnesio apyvartos sudarė apie 50 Eur (skaičiuojant nuo 10 000 Eur sumos), tačiau tiksliai įvardinti negali, nes apyvarta svyravo. Kartais būdavo, jog buvo vėluojama atsiskaityti už minėtą UAB „A.“ suteiktą produkciją be apskaitos dokumentų, tai tokiu atveju L. S. skambindavo iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į J.B. Č. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus, kurių šiuo metu neturi išsaugojęs, ar parašydavo elektroninį laišką iš savo jau minėto pašto į J.B. Č. el. paštą, tikslaus jo adreso negali pasakyti, tačiau jo domenas buvo (duomenys neskelbtini). Gerai prisimena, kad jis (J.B. Č.) prisistatydavo pašte „I. I.“. Pasakydavo jam, kad nėra pavedimo už jau minėtas be apskaitos dokumentų parduotas UAB „A.“ gėles, jis atsakydavo, kad bus vėliau. Po to, jis kartais atsiųsdavo iš savo jau minėto el. pašto pavedimo kopijas. Šiuo metu jo buvęs el. paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tik jis, yra nuo 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti, neaktyvus ir užblokuotas. Taip J.B. Č. per ofšorines kompanijas pervedinėjo nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. pradžios, tikslių laikų negali pasakyti. Kokią tiksliai iš viso sumą buvo pervedęs J.B. Č. į jo asmeninę sąskaitą, negali pasakyti, gali būti, jog iš viso, t. y., į jo asmeninę bei į S.sąskaitą, jis pervedė pranešime apie įtarimą nurodytą sumą – 2 508 100 Eur.

Nuo 2011 m. vidurio L. S. nustojo vykdyti minėtą veiklą. Kodėl UAB „A.“ pirko gėles iš S.be apskaitos dokumentų, kodėl A. S., Z. S. tai darė – nežino. Neatstovavo UAB „A.“ interesų, jo veikla apsiribojo tik dėl gėlių, nupirktų iš S.UAB „A.“, apmokėjimo, t.y., kad būtų įvykdytas apmokėjimas S.Dėl šios veiklos buvo atliktas mokestinis tyrimas Nyderlandų Karalystėje, buvo apklaustas Lietuvos mokesčių inspektorių, kurie persiuntė šią medžiagą Nyderlandų karalystės mokesčių inspektoriams, kadangi buvo įtarimai dėl J.C. A. bei S.finansinės veiklos. Kiek žino, įmonė nebeveikia nuo 2013 m. (123 t., b.l. 141-143).

2015-01-20 L. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-15 duotus parodymus, bei parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2015-01-15 apklausos metu sakė tiesą. 2005-2006 metais, tiksliai pasakyti negali, Nyderlanduose susipažino su asmeniu P, kuris buvo kompanijos P.A. S. S., užsiimančios gėlių pardavimu į užsienio šalis, savininkas. Minėtas asmuo pasiūlė šioje įmonėje užsiimti klientų paieška, kuriems būtų tiekiamos gėlės, nupirktos iš Nyderlandų aukcionų. Už šią paslaugą P. pažadėjo nedidelį piniginį atlygį nuo 0,5 iki 1 procento nuo gauto pelno. Tokį pasiūlymą iš P.A gavo dėl to, kad moka olandų, anglų, lenkų ir rusų kalbas. Šioje įmonėje dirbo dar J.C. A., kuris taip pat užsiiminėjo klientų paieška. P. įmonės administratorė buvo A. K. (K). Kiek prisimena, nuo 2011 m. pradžios šioje įmonėje dirbo F, pavardės neprisimena, kuris nusipirko šią įmonę ir buvo jos vadovas.

Nuo vidurinės mokyklos laukų pažįsta Z. S.. Jis žinojo, kad jis su A. S. buvo įsteigęs įmonę UAB „A.“, kuri užsiiminėjo didmenine prekyba gėlėmis Lietuvoje. 2006 m. A. S., Z. S., P.A ir Johanas Nyderlanduose susitarė dėl gėlių tiekimo UAB „A.“. Vėliau iš J girdėjo, kad už parduotas gėles UAB „A.“ atsiskaitys savaitės bėgyje po prekių gavimo. Jam žinoma, kad už pateiktas gėles A. S. ir Z. S. atsiskaitydavo grynais pinigais. Gėlės iš Nyderlandų įmonių buvo parduodavo be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje parduotos gėlės buvo apskaitomos nurodant sąskaitose faktūrose kitus prekių gavėjus. Ši sistema buvo taikoma ir UAB „A.“ atžvilgiu. J iš Nyderlandų Excel formate jam perduodavo informaciją apie aukcione įsigytus gėlių kiekius. Šis failas vadinosi „X.“. Gautą informaciją persiųsdavo Z. S. ir A. S., kurie turėjo bendrą elektroninį paštą. Jis naudojosi pašto dėžute, kuri yra (duomenys neskelbtini), o J pašto dėžutė yra (duomenys neskelbtini). Jis girdėjo, kad už gautą produkciją gėles be apskaitos dokumentų UAB „A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais – eurais. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad pinigai buvo perduodami į Olandiją J. A.. Kiek girdėjo iš J, pinigus iš Lietuvos jam atveždavo vairuotojas, atvykęs paimti gėlių. Su vairuotojais, kurie vežiodavo gėles iš Nyderlandų į Lietuvą, jis nebendravo, todėl jų nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Iš J girdėjo, kad pinigai gauti iš UAB „A.“ už parduotas gėles, buvo perduodami į S.buhalteriją. J sakė, kad grynų pinigų sumos jam buvo perduodamos įvairaus dydžio, tačiau suapvalintos nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur.

Nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos, tiksliai nepamena, UAB „A.“ įmonei transportavimo paslaugas teikė J.B. Č. įmonė UAB „V.“. Su J.B. Č. jį supažindino Z. S. ir A. S.. J.B. Č. pasiūlė atsiskaityti su gėlių tiekėjais ne grynais pinigais, o per savo ofšorines kompanijas: S, W, W. A. S. J.B. Č. duodavo grynus pinigus, o pastarasis per savo ofšorines kompanijas atsiskaitydavo su S.už nupirktas gėles. Pinigai už nupirktas gėles buvo pervedami į S.ir jo (L. S.) sąskaitą. Gautus pinigus vėliau jis persiųsdavo į J.C. A. sąskaitą. Jo telefone yra užfiksuotas J.B. Č. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kodėl UAB „A.“ pirko gėles iš S.be apskaitos dokumentų negali pasakyti. Jis UAB „A.“ interesų neatstovavo. Jo veikla apsiribojo tik atsiskaitymu už nupirktas gėles ir jų sklandžia prekyba. Iš J. A. girdėjo, kad 2012 ar 2013 m. jų įmonėje buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Girdėjo, kad Nyderlandų įmonė S.šiuo metu yra bankrutavusi.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos galėjo būti į jo ir S.sąskaitą persiųsta 2 508 100 Eur per ofšorines kompanijas. Su B.J. Č. bendravo elektroniniu paštu. Bendraujant elektroniniu paštu jis pristatydavo I. I. vardu. Tyrimo metu tyrėjai jam parodė, kad yra toks failas „X.“. Tame faile buvo rašomi duomenys apie atsiskaitymą grynais pinigais už nupirktas gėles. Mano, kad buvo tiesioginiai pinigų pervedimai iš UAB „A.“ į S.sąskaitas. Mano, kad pervedimai per ofšorines kompanijas kažkam buvo naudingi. Jis iš to jokios naudos negavo. Dalis gėlių siuntų buvo įforminama tinkamai pagal buhalterinius dokumentus, o kita dalis be jokių dokumentų. Jo veikla buvo prižiūrėti, kad būtų sklandi gėlių prekyba ir atsiskaitymai. Schemų kūrime jis nedalyvavo (123 t., b. l. 146-148).

2015-11-03, 2017-05-09 papildomai apklaustas L. S. parodymus duoti atsisakė (123 t., b. l. 150-151, 163-164), tačiau 2017-05-09 jam įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, L. S. atsisakė duoti parodymus, tačiau pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies.

Pirmosios instancijos teisme L. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino; parodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015 m. Olandijoje atsidūrė 1999 m., dirbo keliose įmonėse vadybininku, pardavinėjo gėles. Prieš susipažindamas su J.C. A. dirbo kitose įmonėse. Iki S.dirbo su kita įmone, S.dirbo komisiniu pagrindu, oficialiai nebuvo įdarbintas, gaudavo atlygį už tam tikrą apyvartą, pelną. 2004-2005 m. per Z. S. susipažino su A. S., žinojo, kad jie turi įkūrę įmonę „A.“ ir pardavinėja gėles, suvedė juos su S.Susitarimas tarp S.B.V., A. S. ir Z. S. buvo žodinis, su J jie susitarė dėl sąlygų, kad kažką su faktūrom, kažką be faktūrų pirks-parduos. Gėlių pirkimas forminamas buvo sąskaitose faktūrose, o už neapskaitytas gėles kažkoks failas siunčiamas. Buvo toks susitarimas, kad dalis produkcijos nebus rodoma dokumentuose, J.C. A. jam pasakojo, pats L. S. tiesiogiai apie neapskaitomas gėles nediskutavo, derybose nedalyvavo. S.sutiko „A.“ gėles parduoti be dokumentų. Olandijoje tokia praktika buvo įprasta, nes buvo daug prekiaujama ir reikėjo prie visų prisitaikyti.

„A.“ gavo iš S.2-3 kompiuterius, iš kurių galima nuotoliniu būdu pirkti gėles aukcionuose, ir jie per programą pirko. Pagal kažkokį numerį matydavosi, kad gėles nupirko būtent „A.“. Po pirkimo pildydavo sąskaitas faktūras, kiek žino, jas tvarkydavo J. A. ir administratorė A. K.. Suformuodavo sąskaitas faktūras ir tuos failus siųsdavo į Lietuvą „A.“, kartais siųsdavo per jį. Jei nenueidavo meilas, siųsdavo jam ir jis persiųsdavo. Kur be apskaitos dokumentų pirkta produkcija, kiek žino, buvo dar kažkoks papildomas failas, jame atsispindėdavo kiekis ir sumos. Su „A.“ bendraudavo el. paštu, skaipu, telefonu. Turėjo keletą el paštų, tuo metu, atrodo, (duomenys neskelbtini). Viską, ką gaudavo iš J, persiųsdavo į „A“, el. pašto adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini). Jam buvo žinomas toks failas „X.“, J. A. pildė tą failą. Atsiskaitymas už produkciją buvo pavedimais, dar pradžioje buvo gaunami pinigai grynais per vairuotojus. Pavedimais buvo atsiskaitoma už apskaitytą produkciją. Grynaisiais atsiskaitymas buvo toks, kad vairuotojai nuveždavo pinigus. Grynaisiais, mano, buvo atsiskaitoma už neapskaitytą produkciją. Gyrėsi A, Č, kad vairuotojai veža pinigus. 10, 20, 30 tūkstančių sumomis buvo vežami pinigai, pinigus atsiimdavo A, paskui jie kažkokiu būdu atsidurdavo buhalterijoje. Č rūpinosi transportu, paskui pavedimais, per savo ofšorines įmones juos pervesdavo.

B.J. Č. atstovavo įmonei „V.“, su B.J. Č. L. S. susipažino per A. S.. Ofšorinių kompanijų pavadinimai „W“, „S“, tie pinigai ateidavo į S.sąskaitą ir į jo olandišką asmeninę sąskaitą, pinigų paskirtis buvo nurodyta už gėles, toliau tuos pinigus jis pervedinėjo J.C. A.. Nežino, kam reikėjo į jo sąskaitą vesti, jam pačiam iš to nauda buvo tokia, kad nuo 10 000, jam 50 Eur palikdavo. Kartais laiku ateidavo pinigai, kartais reikėdavo laukti, tuomet, jeigu prašydavo A, jis rašydavo arba skambindavo B.J. Č., kad pervestų pinigus. Č buvo save įvardinęs kaip I. I..

2015 m. sausio mėnesį buvo jo pirmas susitikimas su pareigūnais, 2015 m. su gėlėmis jis nedirbo jau apie 5 m., savo veiklą kaip gėlių pardavėjo nutraukė 2010-2011 m. 2015 m. sausio mėn., ankstų rytą nuvežė dukrą į mokyklą, paleido, tada kieme vienas policijos pareigūnas, kitas įšoko į mašiną, pradėjo uždavinėti klausimus. Pareigūnai nuvežė namo, padarė kratas, rodė teismo nutartis, dokumentus, kad jis yra įtariamasis dviejų įmonių – „A.“ ir „V.“ byloje, kad slepia kažkokius dokumentus, kompiuterius. Pasiėmė laptopą, telefoną, po visų kratų įsodino į savo mašiną ir nuvežė į policijos departamentą Žvėryne, ten jis prasėdėjo porą valandų, jam uždavinėjo tuos pačius klausimus apie gėlių prekybą, prašė papasakoti apie „A.“, klausė, kur J. Tyrėjas M. J. pradėjo sakyti, kad „tu suprask, mes ir taip viską žinome, jei nepapasakosi, yra įtariamieji, kurie bendradarbiauja su teisėsauga, nori, parodymus parodysiu, kad jau bendradarbiauja Z. S.“, pradėjo skaityti, rodyti ištraukas jo parodymų, kad yra „juodos“ buhalterijos schema, kažkokias lenteles pradėjo rodyti, pavadinimus. Sakė, jei bendradarbiaus, jo statusas iš įtariamojo bus padarytas liudytoju. Prasėdėjo policijoje nuo ryto iki 22 val., kompiuteriu atspausdintus parodymus perskaitė, kai ką paprašė išbraukti, nes tų surašytų dalykų nežinojo, bet jam tyrėjas aiškino, kad visko negali išbraukti, kad ten viskas, kas jiems yra žinoma, turi patvirtinti, taip jausdamas spaudimą sutiko pasirašyti, nesuvokė, kad tuos parodymus duoda prieš save, galvojo, kad juos duoda prieš „A.“, prieš S.

Paprašytas papasakoti apie darbo santykius su S.B.V., „A.“, L. S. paaiškino, kad darbinis bendravimas buvo ribotas, poreikio bendradarbiauti nebuvo, nes „A.“ turėjo keletą kompiuterių, pirko gėles patys. Su Z. S. pažinojo vienas kitą nuo mokyklos laikų, daugiau bendrų reikalų kaip bendramoksliai turėjo. Apie „A.“ vidinį darbą nežinojo, apie „A.“ pirkimus, srautus, perkamų gėlių kiekius žinojo labai ribotai, nes, kaip minėjo, „A.“ pirko patys. L. S. buvo kaip ir tarpininkas, gaudavo užmokestį nuo kažkokio pelno, J minėdavo, kad uždirbo iš „A.“, L. S. sumokėdavo tam tikrą sumą pinigų. Jis dirbo su kitais klientais Rusijoje, Ukrainoje, tais, kurie nepirko nuotoliniu būdu, neturėjo savo kompiuterių, todėl negalėjo patys pirkti iš aukcionų. L. S. „A.“ pirkimų nevykdė, gaudavo nuo pelno procentą, jam mokėjo komisinį olandiškais pinigais, ne iš Lietuvos. Jis „A.“ atstovus supažindino su J.C. A.. L. S. buvo S.klientas. J taip pat nepirkdavo aukcionuose pagal „A.“ užsakymus, „A.“ pirko patys, nes turėjo aukcionams reikiamus kompiuterius, bet J dirbo aukcione, turėjo visą viziją, rinką, kaip kas vyksta, kokios gėlės, kokios kainos.

Jam pareikštas kaltinimas yra nonsensas, jo nepripažįsta, nes tikrai suburtoje grupėje nebuvo, gėlių pardavimo buhalterijos tvarkyme nedalyvavo. Nori papasakoti apie olandišką banko sąskaitą, buvo ją atsidaręs nuo 2000 m., kai gyveno Olandijoje, ja naudojosi, kai išsikraustė iš Olandijos, sąskaitos neuždarinėjo, J apie tai žinojo ir vieną dieną paprašė leisti kartais pasinaudoti ta sąskaita, kadangi L. S. tuo metu jau nebuvo Olandijos rezidentas, neturėjo mokėti kažkokių mokesčių bankui, kuriuos turėjo mokėti patys olandai. Ta puikiai žinojo A, todėl ir paprašė pasinaudoti jo asmenine sąskaita savo verslui, nes taip nereikėjo mokėti mokesčio bankui. L. S. gaudavo pinigų sumas iš Ukrainos, kiek prisimena, „N“, „F“, dar kažkokių įmonių, tų pinigų negrynindavo, toliau pervesdavo A.

Atsakydamas į papildomus klausimus, L. S. parodė, kad atsiskaitymas aukcione už gėles galimas tik pavedimais, grynais negalima, mano, kad įmonėje, kuri yra aukcione, galima atsiskaityti grynais pinigais. 2015-01-15 apklausos metu gera valia duotų paaiškinimų ir parodymų praktiškai nėra, tai sufabrikuota dalis, kurią reikėjo patvirtinti. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis sakė panašiai, kaip tuos pirmus parodymus, nes jei duodi tokius parodymus ir tikimybė, kad būsi liudytoju, o ne įtariamuoju (127 t., b. l. 135-138, 159-163; 130 t., b. l. 173-176, 179-185).

Chronologiškai dėstant A. S. parodymus matyti, jog 2013-01-30 A. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje bei BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

2013-01-30 apklausos metu A. S. atsisakė duoti parodymus (124 t., b. l. 137).

2014-06-02 apklausos metu A. S. parodė, kad jis buvo UAB „A.“ direktoriumi. Bendrovėje buhalterio pareigas ėjo samdomas darbuotojas, kuris pagal pasirašytą darbo sutartį į bendrovės patalpas tvarkyti buhalterinius dokumentus atvykdavo fiksuotam laikui. Buhalterines operacijas atlikti buhalteris atvykdavo pagal poreikį, tam tikras operacijas galėjo atlikti nuotoliniu būdu. Bendrovės kasa buvo saugoma bendrovės patalpose tam skirtame seife. Raktai nuo seifo buvo saugomi bendrovės patalpose sutartoje vietoje. Raktais galėjo naudotis direktorius, buhalteris, akcininkas Z. S.. Pinigai iš kasos buvo imami pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos išrašydavo buhalteris. Iš kasos paimtų pinigų (išlaidų) patvirtinimas buvo atliekamas pateikus PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo perduodami buhalteriui, kuris įtraukdavo juos į apskaitą (124 t., b. l. 138-139).

2014-06-09 apklausos metu A. S. atsisakė duoti parodymus (124 t., b. l. 141).

2017-05-10 A. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje 220 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 d. 182 straipsnio 2 dalyje.

2017-05-10 apklausos metu A. S. atsisakė duoti parodymus (124 t., b. l. 154-155).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, sutiko duoti parodymus, parodė, kad kaltinamajame akte parašyta, jog jis suorganizavo organizuotą grupę, kurią sudarė Z. S., L. S., B.J. Č., O. S.. Nori informuoti, kad jis to nedarė ir nuo 2006 m. jokios grupės negalėjo organizuoti, su L. S. susipažino 2007 m., su J.B. Č. – 2009-2010 m. Su Z. S. jie pažįstami nuo 2004 m. Z. S. veždavo gėles iš Olandijos ir jie iš matymo pažinojo vienas kitą, jokių santykių tuo metu nepalaikė. Kai buvo įkurta UAB „G.“, jis buvo pakviestas dirbti transporto vadovu, paskui Z. S. išėjo iš darbo ir pasiūlė dirbti su juo UAB „A.“. Nuo 2006 m., kai buvo įkurta įmonė „A.“, pas juos buvo 3 darbuotojai: Z. S., jo žmona N. S. ir jis, vėliau priėmė A. M.. Z. S. rūpinosi gėlių užpirkimu, o jis buvo atsakingas už transportą. Po metų pradėjo gilintis į aukcionus, pradėjo padėti užpirkinėti Z gėles.

Aukcionas vyko Olandijoje ankstų rytą, nuo 6 val., baigdavosi apie 11 val., priklausomai nuo gėlių pirkimo ir poreikio. 2007 m. rugpjūčio mėn. jam buvo pasiūlyta tapti įmonės „A.“ akcininku, jis sutiko, įsigijo 50 proc. akcijų. Kažkur nuo 2007 m. pabaigos su Z pradėjo pilnai kartu dirbti. A. S. buvo direktorius, o Z formaliai kaip vadybininkas. Personalo, finansinius reikalus sprendė kartu; tiek Z, tiek jis, visą laiką tardavosi, nes įmonė buvo maža, iš viso tik 3 asmenys. Į logistiką Z nelabai gilinosi, A. S. labiau žino, kiek vietos transporte užima ir kt.

Nuo 2006 m. įmonėje užsakymai buvo priimami el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Olandams dažniausiai siųsdavo iš (duomenys neskelbtini), olandams siuntė invoisus, kainas, packing listus, ką pirko ir t.t.

Kol nebuvo sandėlio sistemos, užsakymus vesdavo Excel lentelėje, kad žinotų, kokio kiekio reikia. Tuo metu sandėlio programos dar nebuvo. Buhalterinė programa buvo „Rivilė“. Visus užsakymus, gėlių pirkimus, po aukciono Z suvesdavo į Excel lentelę, pagal kurią suvedami antkainiai, nustatoma kaina ir nusiunčiama klientams. Visi pirkimai buvo vykdomi per sąskaitas faktūras arba kasos kvitus. Kai atvykdavo gėles, jie tuos užsakymus perkeldavo į PVM sąskaitas faktūras, lentelėse būdavo visi faktiniai gėlių pardavimai, kiek tą dieną suprekiauta, koks likutis. Turėjo žinoti, koks yra likutis, kad galėtų parduoti gėles, kol jos važiuoja, o ne stovi ant prekystalio. Nuo 2011 m. jiems pasiūlė įdiegti naują sandėlio programą, kuri labai lengvino darbą, buvo mažiau žmogiškojo faktoriaus klaidų.

Tara – vežimėliai, kur dedamos gėlės, prie tų vežimėlių lentynos, plastmasiniai kibirai, visos gėlės būdavo su vandeniu, nes buvo skintos. Gėles įmonė nusipirkdavo aukcione, suformuodavo tokį kaip ir kainininką, žmonės užsisakydavo, tada jie pirkdavo gėles iš aukciono. Kadangi jie – Lietuvos įmonė, o aukcionas Olandijoje – pasaulinis, jiems reikėdavo tokio kaip ir garanto (tarpininko), kas apmokėtų jų sąskaitas ir pirkimus. S.ir A.įmonės būdavo tas garantas, jie jų vardu pirkdavo ir taip dalyvaudavo. UAB „A.“ turėjo specialius kompiuterius, iš kurių buvo perkama per aukcionus. 2006-2010 m. turėjo du kompiuterius, skirtus aukcionams. Aukcionuose „A.“ dalyvavo netiesiogiai, o per S.ir A, t. y., prisijungdavo per savo tarpininką. Su aukciono pardavėjais būdavo iškart atsiskaitoma, su S.ir A.atsiskaitymas vykdavo taip pat, jie sąskaitą (angl. invoice) išrašydavo, koks buvo jų („A.“) susitartas atsiskaitymo su S.ir A.terminas, dabar tiksliai nebeprisimena, gal 5, gal 15 ar 30 dienų, tie grafikai priklauso nuo situacijos, jei ne švenčių dienos buvo galimi įsiskolinimai, sistemingai buvo gaunami invoisai, kuriuos jie uždengdavo. Provizija – komisinis mokestis už tarpininkavimą, Olandijoje tiek S.B.V., tiek A.jiems sukraudavo gėles, supakuodavo ir už tai imdavo pinigus, provizija sudarė apie 10 procentų.

Taros kainos nėra, tarą jie gaudavo fiziškai, ji buvo daugkartinė, kiek įmanoma, paskaičiuodavo ir grąžindavo atgal, tam samdydavo transportą ir išveždavo kaip krovinį. Pretenzijų iš S.ir A.įmonių dėl nepilno taros grąžinimo nebuvo. Taros transportavimo išlaidas prisiimdavo „A.“. Jos į buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos kaip transporto paslaugos, gėlės atvažiuodavo kibiruose, atgal į Olandiją išvažiuodavo kibirai, vežimėliai, lentynos, viskas kompaktiškai.

A. S. paaiškino, kad jų su Z. S. konfliktas įvyko 2012 m. pabaigoje, nes buvo išimti pinigai (120 tūkstančių litų) iš sąskaitos, kurie turėjo būti nuvežti į banką, o Z. S. jų nenuvežė, pasiėmė sau. 2006-2010 metais tarp jų įtemptų konfliktų nebuvo.

A. S. taip pat parodė, kad tyrimo metu į bylą nebuvo surinkta jokių duomenų dėl aukcioninių kompiuterių. Ar pagal aukciono programą KOA galima išsaugoti pirkimų aukcione informaciją už 2006–2010 m., jis negali pasakyti, nes ne informatikas, bet mano, kad Olandijos aukcione realu užprašyti duomenų pagal IP adresą, kadangi toje sistemoje kiekvieną kartą prisijungus matosi, kelintą valandą, kokią minutę, ką tu nusipirkai, iki sekundės tikslumo visa eiga užfiksuota, kada pasijungei, ką nupirkai. Papildo, kad aukcione dalyvaudavo arba S.B.V., arba A.vardu, „A.“ buvo skirtas konkretus prisijungimo kodas, visada pagal vieną ir tą patį kodą vykdomi pirkimai. Vienas kodas buvo skirtas S.B.V., kitas – A, kodų sukeisti negalėjo. Aukcionas tas pats, bet per atskirus tarpininkus, su skirtingomis programomis, t. y., buvo atskiri prisijungimai, du kompiuteriai dviem skirtingoms įmonėms, dviem skirtingoms programoms. Kad prisijungia „A.“, S.suprasdavo pagal IP ir vartotojo kodą, kuris nekisdavo, tas pats ir su A, buvo IP adresas ir vartotojo vardas, kuris nekinta. Aukciono valdytojas mato, kad perka S.B.V., bet jo klientas toks ir toks. Nežino, ar aukcionui S.pateikia duomenis, kad būtent „A.“ perka. Nemano, kad aukcionui aktualus klausimas, ar ten buvo „A.“, ar kita įmonė.

A. S. paaiškino, kad pinigai iš „A.“ kasos buvo išimami kiekvieną dieną, nes buvo įplaukos iš kasos, jos išimamos, įnešama, arba į vidinę banko sąskaitą, arba vidiniams naudojimams. Įprastai tuo užsiimdavo arba jis, arba Z. Būdavo banke per kasą įnešami pinigai ir užfiksuojama, kas įnešė pinigus. Banko sąskaitos prisijungimą turėjo tiek Z. S., tiek A. S.. Prie banko sąskaitos prisijungdavo su banko generatoriumi, kuris būdavo seife, tiek Z. S., tiek S turėjo kodus, galėjo atidaryti ir pasižiūrėti, sąskaitą valdyti.

Apie failą „P.“, A. S. paaiškino, kad pavadinimas „P.“ jam nieko nesako, nebuvo jokio susitarimo su A. Tai nereiškia nei kažkokios prekių grupės, nei pardavėjo, gal tai pateikta iš kokių senų A.dokumentų. Jis asmeniškai neatkreipė dėmesio į pavadinimą „P.“, čia jų reikia paklausti, kodėl būtent „P.“. A.savininkas I. D. yra paaiškinęs, kad tai Rusijos kompanija, įsikūrusi Maskvoje, byloje nėra nustatyta, kad tokia kompanija neegzistuoja.

Atkreipia dėmesį, kad planšetiniuose kompiuteriuose buvo rasti duomenys už 2011-2012 m., o ne už kaltinimo laikotarpį. Kiek su tais failais yra susidūręs, gali paaiškinti, kad „A.“ siųsdavo duomenis apie taros, kurioje buvo vežamos gėlės, kiekį. „A.“ taros nei pirko, nei pardavinėjo, todėl į savo buhalterinę apskaitą netraukdavo. Jiems olandai siųsdavo duomenis, kiek išvažiavo, kiek grąžinta, kokie likučiai, t. y., taros apskaitą vedė būtent olandai. Ne visą laiką pagal transportą gali apskaičiuoti taros kiekį, tai ne visada atitinka realybę, nes tos sumos gali būti už kelis vežimus iš karto.

Pačios tos lentelės aplinkybes patvirtina ir A. S. gyvenamoje vietoje rasto planšetinio kompiuterio apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad kompiuteryje buvo būtent olandų parengti taros apskaitos duomenys, kaltinamajame akte atsispindi kaip balansas. Tie duomenys buvo pateikti už kiekvieną vežimą. Tokia apskaita buvo pildoma su kiekvienu vežimu. Nori atkreipti dėmesį, kad planšetiniame kompiuteryje rasti duomenys (3 t., b. l. 13-23) yra nesusiję su jam inkriminuotais kaltinimais, nes jie yra už 2011-2013 metus. Tą patį gali pasakyti ir apie elektroninius laiškus (3 t., b. l. 67-86), kurie taip pat nesusiję su kaltinimo laikotarpiu. 2011-2013 m. nebuvo nustatyta jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų, kas rodo, kad jie su „P.“ nesusiję, todėl šituose failuose šitas pavadinimas nieko bendro neturi, negali būti sureikšmintas. Kaip ir minėjo, tara į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiama.

Dėl jam inkriminuojamų pavedimų gali paaiškinti, kad su B susipažino 2009 m. Iš pradžių bendravo su D. F., nes jis anksčiau dirbo kitoje įmonėje, paskui atėjo į „V“, paskui įkūrė „V.“. Visi klausimai dažniausiai buvo sprendžiami su D, o B buvo UAB „V.“ vadovas. Dėl B kartais atliktų mokėjimų kitoms įmonėms, kai „A.“ laikinai negalėjo disponuoti savo lėšomis sąskaitose (pvz., dėl laiku nesumokamo PVM), o olandai skubiai prašė pavedimų, tai B kartais buvo paprašoma atlikti mokėjimą, bet tai buvo vieną ar du kartus. Buvo kartas, kad „A“ buvo skolinga „V.“. Nuo vasario mėn., apie kovo 8 d. buvo daug vežimų, jiems reikėjo pagalbos, nes „V.“ turėjo tik dvi mašinas. „A.“ jiems išrašinėjo sąskaitas, o jie „A.“, bet tai būdavo tik tada, kai tą dieną negali padaryti pavedimo, negali disponuoti pinigais, nes vyksta inkasacija ar dar kažkas.

Dėl ofšorinių kompanijų, kurios minimos byloje, paaiškina, kad jam nėra žinoma, iš kur buvo daromi pavedimai, tuo labiau, kad iš bylos matyti, jog yra asmeniniai santykiai tarp B. ir L, o A. S. nieko apie tuos santykius nežino. Kas dėl L. S., tai „A.“ tikrai nebuvo vieninteliai jo klientai, jis dirbo tiek su Pabaltijo šalimis, tiek su Slovakija, Lenkija.

Dėl byloje esančių S. el. pašto dėžutėje (106 t., b. l. 120-125) rastų duomenų apie mokėjimo nurodymus, mano, kad nėra atitikties pagal kažkokias konkrečias sąskaitas faktūras, nes įmonės nurodo tą patį invoiso numerį. Padarytas tas pats pavedimas dėl 15 000 Eur į S.sąskaitą. 2010-02-26 pavedime į „A.“ matyti ta pati skaičių kombinacija. Manytų, tai rodo, kad mokėjimai buvo atlikti ne pagal kažkokias „A.“ konkrečias sąskaitas, todėl negali identifikuoti, tai galbūt iš viso nesusiję su „A.“ mokėjimais.

Dėl informacijos, rastos pas jį (A. S.) laikmenoje „Prestigio“ (24 t., b. l. 72-75), gali parodyti, kad priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė Z. S., lenteles pavadinimais „Sandėlis 2008“, „2009“ ir kt., pildydavo visi įmonės darbuotojai, priėjimą turėjo visi. Tokia lentelė pagal visus „A.“ klientus buvo sudaroma kiekvienais metais. Sandėlio lentelės buvo įmonės kompiuteryje, kiekvieną dieną jie pildydavo pirkimus, pardavimus, o darbo dienos pabaigoje išsiųsdavo el. paštu, dėl to ta informacija kaupdavosi. Prie tos lentelės dirbo jie visi, galėdavo prieiti prie to sandėlio, išsiųsti duomenis. Pildydavo salės darbuotojai, A. S., Z, priklausydavo, kas tuo metu būdavo salėje ir aptarnaudavo klientus. Stengdavosi lentelėje „Sandėlis“ pildyti kažkokias papildomas išlaidas, antkainius, dažniausiai pildydavo Z. Bet šitos lentelės buvo vykdomos vidinei apskaitai, nes turėjo būti duomenys kiekvienai dienai, kitaip įmonė negalėjo funkcionuoti. Tai tikrai nebuvo „juodoji“ buhalterija, nes vesti „juodąją“ ir „baltąją“ buhalteriją tame pačiame faile būtų nesąmoninga. Kas būtų dar aktualu, tai toje Excel lentelėje duomenys nėra tikslūs, nes nuo panaudotos formulės, žmogiškojo faktoriaus, kažkokios įsivėlusios klaidos, galėjo duoti netikslius duomenis, jei kablelį ne ten uždedi ar pan. Dažnai būdavo, kad pasitaikydavo klaidų, tada sėdi ir aiškiniesi, tai ne ant to kliento užrašyta, tai dar kažkas.

Dėl S sausio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl P pagal failą „Sandėlis 2006“, gali paaiškinti, kad P sumos visada buvo skaidomos. P turėjo dalį klientų, kuriems išvežiodavo gėles, o sąskaitas išrašydavo pagal klientus. Užsakymas daromas vienai sumai, o paskui išskaidomas į 4-10 sąskaitų. Likusias gėles, kurias jis asmeniškai parduodavo, išrašydavo jo vardu arba dar būdavo jo žmona V. Bet visa tai „A.“ išrašydavo sąskaitose faktūrose, galbūt ne visada būdavo galima atsekti tą failą, nes klientams išrašydavo, jei nurodytas klientės vardas, pavardė, kodas, gal turi verslo liudijimą, ji išsiskaidydavo. Paskui, kai jau 2011 m. įvedė naują sistemą, buvo galima viską atsekti ir sužiūrėti, o 2006-2011 m. to neturėjo.

Kas dar dėl pirkimų, Z pasakė, kad L. S. ir A dalyvavo aukcionuose. Nuo 2006 metų „A.“ dalyvavo patys, bet jei reikėdavo dar, tai kreipdavosi, bet tokių tiesioginių užsakymų nebūdavo. Dar nori paaiškinti dėl S parodymų, kad jis tarėsi su A ir L dėl neapskaitytų gėlių. Tai tiksliai negalėjo to daryti, nes su J. A. būtų reikėję kalbėti anglų kalba, o jis (A. S.) to negalėjo. Be to, ir L patvirtino, kad su juo tokio susitarimo nebuvo. Dar norėtų pastebėti, kad byloje medžiagoje nėra CMR ir sąskaitų. Kiekvienam vežimui buvo išrašytas CMR, jis vyko ne pagal invoisus, o pagal CMR ir nėra galimybės palyginti, siekiant nustatyti, ar jie vežė būtent tokius gėlių kiekius. Augalų vežimai buvo kontroliuojami Augalų inspekcijos, jai turėjo siųsti įvežamų gėlių kiekius, turėjo vesti tokį sąrašą 2006 m. (127 t. b. l. 171-178; 130 t., b. l. 141-147).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. S. parodė, jog kas buvo USB laikmenose, kurios buvo rastos pas jį, nežino, nes apie tai nebuvo apklaustas. Tik kratos metu, kada ryte buvo apžiūrimi jo daiktai, buvo rastos laikmenos. Laikmenos ne jo. Laikmenos buvo jo asmeninėje tašytėje, turėjo gal 5, gal 7. Viena iš jų buvo raudona „Prestiž“, kuri jam žinoma, o visos kitos laikmenos jam nežinomos. Ir teisme taip sakė. Tose laikmenose iš tų lentelių gali pasakyti, kad buvo vedamas sandėlis. Excel failuose yra klientas, kliento pavadinimas ir tos dienos merginos, salės darbuotojos vesdavo, kada yra užsakymas. Vienas yra užsakymas, o kitas yra sąskaitos ir jis realybės neatitinka, nes pvz., ateina žmogus, pas jį yra užsakymas 100 Eur, jis kažko atsisakė, koreguoja ir tik tada išsirašo sąskaitą faktūrą. Tai laikais, 2006 m., negalėjo leisti didelės programos, jie tik atsidarinėjo, dirbo dviese, todėl naudojosi Excel failais. Tai yra paprasta, išsitrauki iš kompiuterio PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį ir gali dirbti – įrašai vardą, pavardę, įrašai sumą ir t.t. Negali neigti tų laikmenų, kad ten kažkas parašyta. Ten yra jų klientai – galbūt dalis jų klientų, galbūt dalis ne jų klientų, bet ten viskas susiję, lentelės labai panašios: kliento vardas, pavardė, kokia suma ima prekes ir koks yra apmokėjimas. Tiek merginos, tiek jis (A. S.), tiek salės darbuotojai vesdavo dėl to, kad gale dienos kiekvienos sąskaitos neimti, netikrinti sumų, susivesti balansus ir t.t. tai buvo paprasta ir elementaru, nes Excel yra paprastas dalykas: pasistatei, perskaičiavai, perbraukei ir viskas.

Kratos dieną labai gerai prisimena. Negali neigti, kad pas jį tašytėje nebuvo laikmenų, nes visa krata buvo 22 val., o jo asmeniniai daiktai buvo peržiūrėti paryčiais. Visą naktį, visą parą jis buvo laikomas kažkur kambaryje, o paskui ėjo, nusileido į apačią, padėjo ant stalo jo tašytę, visą tašytę iškraustė ir ten viską suprotokolavo, protokole viskas parašyta. Viskas, kas buvo tašytėje, surašyta protokole. Tuo metu, kai buvo rašomas asmens kratos protokolas, A. S. buvo su pareigūnu, pareigūnas viską rašė protokole, A. S. protokolą pasirašė, viso buvo apie 50 puslapių, viską pasirašė. Pastabų į protokolą dėl paimtų daiktų nerašė, nes jį parą laikė, tampė iš kabineto į kabinetą, be pareigūno niekur neišleido ir t.t. 8 val. ryto jau labai mažai mąstė. Failai pavadinimu NUP jam nežinomi. Pirmos apylinkės teisme apžiūros metu atpažino tik vieną USB laikmeną, kaip galimai savo laikmeną, t. y., raudoname dėkle pavadinimu „Prestigio“. Laikmenos, kurios buvo paimtos kratos metu, supakuotos ir užantspauduotos nebuvo. Prieš atliekant tų UAB laikmenų apžiūrą į apklaustą iškviestas nebuvo, su juo kartu tos laikmenos apžiūrėtos nebuvo.

Apeliacinės instancijos teisme išpakavus prie bylos pridėtas USB laimenas A. S. paaiškino, kad jam buvo rodomos šios laikmenos. Pažįsta vieną laikmeną, galimai ji jo, nes ją buvo gavęs dovanų. Dėl kitų negali pasakyti, nes iš matymo tiksliai neatpažįsta, be to kam jam kaitalioti tiek daug USB raktų, tuo labiau asmeninėje tašytėje nešiotis 7 USB raktus (135 t., b. l. 125-127).

2014-05-14 B.J. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2014-05-14 apklausos metu B.J. Č. parodė, jog nuo 2001-07-10 jis yra UAB „V.“ direktorius. Minėtą datą šią įmonę įsteigė jo brolis A. Č.. Jam priklauso 100% akcijų. Įmonė užsiima mažmenine prekyba žemės ūkio bei statybos technika, transporto paslaugomis. Teikti transporto paslaugas įmonė pradėjo nuo 2008 m., jei gerai pamena, t. y., tada, kada buvo įsigytas krovininis automobilis „VOLVO FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo krovininiu automobiliu dirbo UAB „V.“ darbuotojai vairuotojai K. S., V. K. bei K. K.. Teikti šią paslaugą jam pasiūlė A. S., kuris buvo UAB „A.“ direktorius. Ši įmonė užsiėmė gėlių prekybos verslu. Su šiuo asmeniu jį suvedė draugas D. F., kuris anksčiau veždavo jam gėles iš Olandijos. A. S. sakė, kad reikės vežti gėles iš Olandijos, iš kur tiksliai, nesakė. Jis pasiskaičiavo išlaidas bei gaunamas pajamas ir nusprendė, jog verta užsiimti šiuo verslu, t. y., teikti gėlių pervežimo paslaugas UAB „A.“. Už paslaugą buvo sutarta, jog sutartis bus pasirašoma kiekvieną kartą, kai vyks vežimas, taigi kiekvieną kartą, kai buvo prašoma pervežti gėles iš Olandijos, į įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) buvo atsiunčiama transporto paslaugų užsakymo sutartis, kurioje buvo nurodyta pakrovimo data, iškrovimo vieta, taip pat data, koks krovinys, t. y., nurodomas gėlės bei temperatūrinis režimas. Kiekis buvo nurodomas kaip transportavimo vienetas, t. y., būdavo rašoma, kaip pavyzdys „33 cc“, tai reiškia, jog į krovininį automobilį bus pakrauti 33 „troliai“ (vežimėliai) 1m*1m*2,2 m.. Juose yra sukraunamos gėlės – kubiluose skintos gėlės, taip pat kraunamos gėlės, kuriuos jau buvo supakuotos į dėžes. Nuo to buvo skaičiuojama ir pervežimo kaina, t. y., nuo vietos. Tiksliau gali pasakyti apie kainas dėl paslaugų teikimo D. F., kuris apklausos metu buvo UAB „V“ direktorius.

Iš kokio elektroninio pašto buvo atsiunčiamos sutartys dėl transporto paslaugų užsakymo, negali pasakyti. Su juo elektroniniais paštais tikriausiai bendravo D. F.. Po to su vairuotojais, kurie vykdavo į Olandiją paimti bei pergabenti gėles, bendraudavo A. S. tiesiogiai, t. y., jis siųsdavo SMS žinutes arba skambindavo vairuotojams tiesiogiai ir jiems pasakydavo pakrovimo adresus bei iškrovimo adresus. Taip pat pasakydavo kiekį. Tada vairuotojas, nuvykęs į Olandiją jam pasakytu adresu pasikraudavo gėles į vežimėlius, išsirašydavo CMR krovinio važtaraščius, kuriame buvo nurodyta: siuntėjas, gavėjas, gėlių kiekis (vietos), vairuotojas, krovininis automobilis, jo valstybinis numeris. Vieną egzempliorių vairuotojai palikdavo Olandijos įmonei, kitas likdavo UAB „A.“, kitas egzempliorius buvo paliekamas įmonėje. 2009-2010 m. UAB „A.“ gėles pirkdavo iš S. Algra, po to, kiek pamena, iš S. A. Tai gali teigti, nes pats išrašydavo sąskaitas UAB „A.“, kur nurodydavo tiekėją bei pakrovimo datą. Už teikiamas paslaugas UAB „A.“, o tiksliau, A. S. arba Z. S., kuris buvo akcininkas bei vienas iš savininkų, jam sumokėdavo asmeniškai arba D. F. grynaisiais pinigais, arba pavedimu į UAB „V.“ sąskaitą. Visais atvejais, kai būdavo mokami grynieji pinigai, jis, kaip UAB „V.“ direktorius, išrašydavo kasos pajamų orderius. Visi šie orderiai yra buhalterijoje. Vienas vežimas kainuodavo UAB „A.“ apie 5 000 litų, tačiau tiksliai negali to pasakyti, tai, kaip minėjo, geriau žino D. F.. UAB „A.“ visada prašydavo atvežti gėles iš Olandijos vieną kartą per savaitę. Olandijos piliečių jis nepažįsta, taip pat nepažįsta asmens, vardu J.K. A.. Žino tik vieną asmenį, kuris susijęs su Olandijos gėlių kompanija, kaip UAB „A.“ gėlių tiekėja, koks jos pavadinimas, negali pasakyti, tai – L. S.. Kelis kartus yra girdėjęs, tuo metu, kai nuvykdavo į UAB „A.“ sandėlius, adr. Meistrų gatvėje, tikslaus adreso negali pasakyti, kaip Z. S., naudojantis Skype programa kalbasi su L. S. lenkų kalba dėl gėlių užpirkimo, t. y., gėlių kiekius, jų transportavimo vietas. Žino, kad iš šio asmens Z. S. visada užpirkinėja gėles. Dar atsimena, kad vieną kartą, kai atvyko nusipirkti gėlių iš UAB „A.“, buvo atvykęs L. S. kartu su, kaip jis sakė, svečiu iš Olandijos. Kaip tas atrodė nelabai atsimena, atpažinti negali. L. S. taip pat jam sakė, kad jis Olandijoje turi partnerį, kuris, kaip mano, ir buvo tas besisvečiavęs asmuo. Su juo jie ir verčiasi gėlių pardavimu UAB „A.“, minėjo tai, kad kai nėra minėto olando, t. y., jis atostogauja ar būna išvykęs, jis vyksta ir atlieka sandorius pats Olandijoje. Taip pat jis, kiek atsimena, minėjo, jog jie yra kartu bendramoksliai. Jo žiniomis, jis ir yra susijęs su S. A, t. y., jai atstovauja, iš kurios UAB „A.“ pirko gėles, kurias UAB „V.“ atgabendavo iš Olandijos į Lietuvą.

Jam verčiantis žemės ūkio technikos – traktorių prekyba reikėdavo kartais pasiskolinti pinigų įsigyti technikos, taigi nusprendė, jog juos gali pasiskolinti iš A. S. bei Z. S., t. y., iš UAB „A.“. Taip nusprendė, kadangi UAB „A.“ būdavo skolinga UAB „V.“ už suteiktas paslaugas, taigi jie jam paskolindavo reikalingą sumą. Skolindavosi nuo 30 000 litų iki 150 000 litų, 2 ar 3 kartus per 2010 m. Visada jo minėtas pinigų sumas A. S. ar Z. S. perduodavo grynaisiais pinigais. Kodėl jie taip darė, negali pasakyti. Jis, norėdamas, kad UAB „V.“ buhalterija būtų tvarkinga, visada šiuos pinigus įnešdavo kaip fizinis asmuo į UAB „V.“ sąskaitą, nurodydamas, kad tai – „trumpalaikė paskola įmonei“. Atsiradus UAB „V.“ laisvų apyvartinių lėšų (paskolas ėmė apyvartinėms UAB „V.“ lėšoms), paskolintą sumą pinigų nusiimdavo iš UAB „V.“ sąskaitos banke, įvardindamas finansinę operaciją – grynųjų pinigų išėmimas. Šiuos pinigus nusiėmęs jis juos grynaisiais pinigais atiduodavo A. S. ar Z. S.. Jokių sutarčių dėl pinigų skolinimo nepasirašinėjo. Jokių procentų dėl paskolinimo jie neprašydavo. Atsimena, kad du kartus yra pasirašęs vekselius A. S., Z. S. niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl paskolos. Visada skolindamas pinigus juos duodavo arba A. S., arba Z. S., kuris tuo metu buvo laisvesnis, t. y., neužsiėmęs. Per visus kartus jis iš Z. S. ir A. S. pasiskolino apie 500 000 ar 600 000 litų, kuriuos atidavė.

Nori pabrėžti, kad L. S. jam taip pat vieną kartą yra skolinęs grynuosius pinigus 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti – 20 000 Eur. Dėl šio skolinimo jie pasirašė pakvitavimą. Šiuos pinigus atidavė. Kada tiksliai, negali pasakyti. Jis šiuos pinigus įnešė į asmeninę sąskaitą ar į UAB „V.“ sąskaitą, tiksliai negali pasakyti. Jokių pinigų neimdavo iš A. S. ar Z. S. su tikslu juos nuvežti olandams už gėles, kurias nupirko UAB „A.“, taip pat niekada nepervedė jokių pinigų per sąskaitas olandams, naudodamasis kitomis įmonėmis ar ofšorinėmis įmonėmis. Olandijoje dėl gėlių pirkimo-pardavimo jokių reikalų netvarkė, buvo Olandijoje tik vieną kartą 2012 m. (123 t., b. l. 170-172).

2015-01-14 B.J. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2015-01-15 apklausiamas įtariamuoju B.J. Č. pareiškė, kad nori duoti parodymus pabendravęs su advokatu, pažeidžiama jo teisė į gynybą, apie įtarimą nieko negali pasakyti, nes tyrėjas su juo ir jo advokatu bendrauja pakeltu tonu (123 t., b. l. 197-200).

2017-05-09 B.J. Č. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje 220 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 d. 182 straipsnio 2 dalyje; BK 202 straipsnio 1 dalyje.

2017-05-09 B.J. Č. atsisakė duoti parodymus (124 t., b. l. 14–15).

2017-06-13 apklausos metu B.J. Č. pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus, juos patvirtina, papildyti ar patikslinti, atsakyti į papildomus klausimus nepageidauja (124 t., b. l. 16-17).

Iš B.J. Č. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis kaltės nepripažįsta, parodymus palaiko, neturi, ką papildyti. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus B.J. Č. paaiškino, kad vežimai vyko kartą į savaitę, vairuotojas visą laiką išvažiuodavo šeštadienį, pirmadieniais pasikraudavo, o antradienio vakare būdavo Lietuvoje. Į mašiną tilpo 33 vežimėliai, dažniausiai „A.“ užsakydavo pilną mašiną, vienoje mašinoje galėjo būti taip, kad pusė mašinos „A.“, kita pusė mašinos, pavyzdžiui, „Maximai“. J. A. nepažįsta; pas L namuose yra buvęs gal 5-10 kartų, žinojo, kad jis gėlėmis užsiima. Gėlių pervežimo verslas jam buvo patrauklus, nes dėl mažesnio krovinio svorio būdavo mažesnės sąnaudos, verslas pelningesnis.

Atsakydamas į klausimus apie paskolas A. S. paaiškino, kad skolindavo 2-3 kartus per metus, tiek, kiek paprašydavo, tai vyko 2012-2013 m. Atsakydamas į klausimus apie T. J., kad jis dirbo „V“ nuo 2009-2010 m., T nebuvo išvykęs iš Lietuvos, nežino, kiek jis klasių baigęs, mokyklą gal net nebaigęs, „V“ dirbo mechaniku, T. J. – B.J. Č. žmonos brolis.

Jokių pavedimų per ofšorines kompanijas jis neatlikinėjo ir tos kaltinime nurodytos sąskaitos nenaudojo. Tikrai žino, kad toms minėtoms firmoms (ofšorinėms kompanijoms) buvo daryti pavedimai iš UAB „V.“, iš „V“ pavedimus galėjo daryti jis ir jo brolis, nes jie užpirkinėjo traktorius iš Kinijos, juos vežė per Rusiją, nes Rusija juos finansavo, pavedimai buvo daryti už traktorius. Už neapskaitytas gėles lėšų iš „A.“ negaudavo, gaudavo tik už transporto paslaugas, už gėles niekada nėra gavęs. Įmonės „Z“, „R“, „A“, „I“, „N“ jam negirdėtos. OOO „T“ – tai čia įmonė, kurios direktorius ir šeimininkas buvo vienas iš „V“ akcininkų, jie pervesdavo jam pinigus už traktorius. Tuos rekvizitus „S“ jis duodavo, o „S“ mokėjimai skirti Rusijai.

Pareigūnai paėmė iš „V“ visus CMR, jei neklysta, jų CMR su „A.“ (duomenimis) sutapo, gal tik du vežimai nesutapo, jokių neapskaitytų vežimų, susijusių su „A.“, pareigūnai nerado (127 t., b. l. 164-167, 169-171; 130 t., b. l. 185-188, 189-191).

Siekiant išsiaiškinti nuteistųjų nurodomas aplinkybės dėl netinkamai tyrėjo M. J. vykdytų apklausų, pastarasis buvo apklaustas tiek pirmosios instancijos (apie S. P. apklausą, bei dėl Z. S. ir L. S. apklausų), tiek ir apeliacinės instancijos teisme.

Liudytoju 2018-25-29 pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl S. P. apklausos apklaustas tyrėjas M. J. parodė liudytojo apklausos eigą, nurodė, jog apklausos protokolas buvo surašytas pagal liudytojo pasakojimą. M. J. nekilo klausimų, kad liudytojas S. P. nurodė laikotarpį nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos. Ši laikotarpis anksčiau nebuvo minimas. Liudytojo parodymai atitiko bylos medžiagą. Jokios datos su liudytoju nebuvo derinamos. Liudytojas perskaitė protokolą, tai patvirtina parašas protokolo pabaigoje (127 t., b. l. 121-122).

Liudytoju 2019-04-23 pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl L. S. ir Z. S. apklausų apklaustas tyrėjas M. J. parodė, kad visos apklausos atliekamos pagal BPK numatytus reikalavimus. Pirmiausia su įtariamuoju yra suderinimas apklausos laikas, išsikviečiamas įtariamasis, jo gynėjas ir tada jau įvyksta apklausa. Viskas fiksuojama protokole. Iki pirmos apklausos, t. y., 2013-10-11, jokie jo ir Z. S. neprocesiniai susitikimai nevyko, už kitus negali garantuoti. Jis su Z. S. iki pirmosios apklausos nebendravo. Pirmoji apklausa yra užprotokoluota, viskas matyti protokole. Žmogus parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Pateikiamas įtarimas, tada išsiaiškinama žmogaus pozicija, tuomet duodami parodymai. Kitos apklausos yra tikslinančios. Buvo kelios Z. S. apklausos. Kiek atsimena, visas tas apklausas jis patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Viskas buvo laisva valia, užtikrinant visas Z. S. teises ir pareigas, dalyvaujant jo advokatui. Dabar jau pasakyti negali, kas Z. S. parinko gynėją, ar gynėjas buvo samdytas, neprisimena. Visų apklausų metu gynėjas dalyvavo, pasišalinęs nebuvo, teisė į gynėją buvo užtikrinta. Viskas protokoluojama: datos, laikas, parašai. Žmogus perskaito savo parodymus ir patvirtina juos savo parašu. Jei neklysta, pasirašė kiekviename lape, nes jis preciziškai šituos dalykus žiūri. Turbūt, kad Z. S. laisva forma viską pasakojo, dabar jau tiksliai neprisimena. Jeigu kyla kažkokių klausimų, jis paklausia. Reikėtų pasižiūrėti protokolą, ar buvo klausimų. Aišku, jeigu būtų užduotas klausimas, jis būtų užprotokoluojamas. Klausimas yra fiksuojamas protokole. Laisva forma surašytas protokolas, tai, ką pasakė įtariamasis, jo valia išreikšta protokole. Tikrai nesiūlė įtariamajam ir nepatarinėjo, kokio turinio parodymus jis turėtų duoti. Kategoriškai gali patvirtinti, kad jis nieko su Z. S. nepatarinėjo ir nenurodinėjo jam, ką pasakoti. Ar viską žmogus perskaitė, reikia klausti to asmens, kuris pasirašė protokolą.

Apie apklausas, vykusias 2013-10-31 ir 2014-04-29, kurios susijusios su laikmenų (USB) apžiūra, gali paliudyti, kad yra aprašyta tų apklausų eiga. Jei gerai prisimena, buvo naudojamasi kompiuteriu, jie žiūrėjo USB turinį ir asmuo laisvai pasakojo, kas yra turinyje. Kadangi tai nebuvo aiškūs duomenys, nebuvo aišku, kokie ten failai, ką jie reiškia, kur yra nusikalstamos veikos elementai ir patys būdai, būtent pats įtariamasis papasakojo, ką reiškia vienoks ar kitoks failas. Tas buvo fiksuota atspausdinus priedus. Per tą apklausą buvo išsiaiškinta pats „modus operandi“, ką reiškia vienoks ar kitoks skaičius. Gali pateikti pavyzdį: naudojantis Excel programa užėjus ant vieno skaičiuko tik funkcijos eilutėje pasirodė, kas realiai tai yra. Tarkim, 100+100. 100 – tai yra suma, už kurią buvo įsigytos prekės, buvo išrašyta sąskaita faktūra. Plius 100, tai yra kita suma, už kurią nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros, nors pačioje eilutėje matydavosi plikas skaičius 200. Šiuos duomenis reikėjo aplipdyti, t. y., paneigti arba patvirtinti. Visa tai pasitvirtino gavus medžiagą iš Olandijos, taip pat elektroniniuose paštuose esančią informaciją.

M. J. stengėsi kuo tiksliau ir aiškiau užrašyti, ką įtariamasis pasakojo, kad jie matytų iš jo apklausos, kaip laikmenose buvo pildoma vadinama „juodoji“ ir „baltoji“ buhalterija. Per tą apklausą viskas ir pasimatė, kur yra „juodoji“, o kur „baltoji“ buhalterija. Iki tol turėjo tik popierinę, vadinamą „baltąją“ buhalteriją. Kai sudėjo duomenis iš elektroninio pašto, iš rastų duomenų USB laikmenoje, duomenis, gautus iš Olandijos (sąskaitas faktūras, kur būtent išėjo gėlės), tada ir pamatė visą vaizdą. Po apklausos, kai įtariamasis paaiškino visas aplinkybes, duomenis, kai susipažino su USB laikmenomis, tada ir tapo aišku, kas ką reiškia, kaip jie buvo pildomi, kas juos pildė. Prieš apklausą jam šitos aplinkybės nebuvo žinomos. Būtent po visų apžiūrų, Z. S. paaiškinimų ir paaiškėjo aplinkybės, t. y., tos aplinkybės, kurios buvo fiksuotos Z. S. apklausoje apžiūrint laikmenas. Tada tapo aišku, ką reiškia kiekvienas skaičius, kaip viskas buvo pildoma, kaip buvo viskas maskuojama, kokia naudota konspiracija, pradedant nuo užsakymo, baigiant apmokėjimu už produkciją. Iki tol nebuvo įmanoma atskirti, kur „baltoji“, o kur „juodoji“ buhalterija. Po apklausos buvo pridėti priedai prie apklausos. Dar po to, kai buvo gauta visa medžiaga iš Olandijos, paaiškėjo, kad visos sumos buvo išrašytos į sąskaitas faktūras, jos nuėjo į Rusijoje neegzistuojančias Moldavijos įmones. Jau nekalbant apie el. pašte rastus duomenis, kuriuose konkrečiai yra lentelės, viskas diena dienon surašyta, tiek pas visus dalyvavusius organizuotos grupės asmenis.

M. J. nesutinka su Z. S. parodymais, duotais teisme, kuriuose nurodyta, kad būtent jis – M. J. nurodė surašytus duomenis, o pats Z. S. tik pasirašė protokolą. Tai yra Z. S. kliedesiai – kad jis jį kažkuo įtikino, ką jis turi pasakoti. Tyrėjas fiksuoja ikiteisminio tyrimo veiksmą, o ne nusikaltimo aprašymą. Jis fiksuoja tai, kas yra sakoma laisva valia, nieko neverčiant. Tyrėjas negali susigalvoti nusikalstamos veikos schemos, jis negali įrašyti į laikmenas kažkokių fantastinių skaičių. Jeigu yra užrašyta protokole, vadinasi, tą pasakė būtent apklausiamasis. Buvęs įtariamasis galėjo ir turėjo pilnas sąlygas, jeigu jam kilo kažkokie spaudimai, sakymai ar netiesos fiksavimas protokoluose, viską nurodyti, nes jis juk buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis turėjo pilną laisvę ten nurodyti, kad yra užfiksuoti neteisingi duomenys. Z. S. nukentėjusiojo statusas žadėtas nebuvo. Dėl kažkokio kito statuso jam nėra žinoma. M. J. nori pasakyti, kad jie turi Etikos kodeksą, turi BPK, jais ir vadovavosi.

Buvo imatasi veiksmų, kad surasti vairuotojus. Yra ir UAB „Viltechos“ analizė padaryta, kur vežė, kas vežė. Derino CMR. Buvo padaryta išklotinė, kur yra „blogi“ vežimai, kur yra „geri“. Jie buvo lyginami su Olandijos kompanijų pateiktais duomenimis, su UAB „V“, UAB „A.“ pateiktais duomenimis. Byloje turi būti, kad jis ėmėsi veiksmų surasti vairuotojus. Ar vairuotojai buvo apklausti, jis neprisimena, nes tai buvo prieš 5 metus. Analizė buvo padaryta derinant klausimus, išsikeliant sau tikslus, kada vyko automobiliai iš S.B.V., kas ten vyko, kokiu tikslu, siekiant identifikuoti vairuotojus, kas važiavo būtent tomis dienomis. Sandėlio programoje nurodyta, kada vyko automobiliai su produkcija. Reikia pasižiūrėti medžiagą, ar buvo išsiaiškinta, kas buvo krovinio gavėjas. Pats tiriamas laikotarpis iš pradžių buvo didesnis, iki 2012 m. Po to, kad nekiltų jokių abejonių, jie apsibrėžė, vadovaujant prokurorui, laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. Tada konkrečiai buvo surinkti, jų manymu, duomenys, kuriais remiantis surašytas kaltinimas.

Jų pareigūnai siuntė teisinės pagalbos prašymą, buvo apklausiamas I. D.. Apklausą vykdė du Olandijos pareigūnai, M. J. dalyvavo toje apklausoje, kadangi buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu. Apklausa vyko olandų kalba, atrodo, kad buvo vertėjas. Olandijos protokole konkrečiai užrašyta, kas atlikinėjo apklausą. Jei nurodyta, kad Mokesčių tarnyba, vadinasi, taip ir yra – apklausinėjo Mokesčių tarnybos pareigūnai. M. J. nežino Olandijos sistemos ir neatsakys, ar Mokesčių tarnyba priklauso policijos sistemai, bet mano, kad jeigu Olandijos Generalinė prokuratūra pavedė būtent Mokesčių tarnybai, tai reiškia, kad ji yra kompetentinga tą padaryti. Olandijoje apklausiamo asmens atsakymus fiksavo tik Olandijos pareigūnai. Čia Olandijos jurisdikcija. M. J. tik dalyvavo toje apklausoje ją stebėdamas, nieko nefiksavo.

Dėl įtariamuoju buvusio L. S. apklausos, atliktos 2015-01-15, gali parodyti, kad ši apklausa atlikta lygiai taip pat kaip ir visos kitos apklausos. Parodymus įtariamasis davė laisva valia, savo pasakojimu. Protokole fiksuojamas laikas, kada prasideda ir kada baigiasi apklausa. Šios apklausos metu gynėjas nedalyvavo, negali pasakyti, dėl kokių priežasčių nedalyvavo. Protokole yra nurodytos BPK numatytos, konkrečiai surašytos teisės ir pareigos. Žmogus perskaito protokolą, kartais ir pats perskaito asmeniui tą protokolą ir žodžiu paaiškina dėl teisės turėti gynėją. Apklausa vyko laisva forma, t. y., įtariamojo pasakojimu, po to, kai jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Jis nedavė jam jokių patarimų, kaip reikia nurodyti vienokias ar kitokias aplinkybes. Viskas užrašyta pagal asmens pasakojimą (129 t., b. l. 44-47).

Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas M. J. paaiškino, kad nuteistuosius pažįsta, su jais bendravo atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Aplinkybė apie tai, kad UAB „A.“ buvo netinkamai tvarkoma buhalterija, slepiamos pajamos paaiškėjo pradedant ikiteisminį tyrimą. Kad vedama „juodoji“ ir „baltoji“ buhalterija, paaiškėjo tik po įtariamojo Z. S. apklausos, kai jis paaiškino būtent USB laikmenoje esančią informaciją, kuri buvo Excel formatu. Šita aplinkybė, ką jis papasakojo apklausoje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo visi pateikti duomenys apie esančius skaičius, spalvas, nes ten buvo ir mėlyna, ir raudona, ir ką reiškia geltona buvo tiriama. Ta aplinkybė buvo tikrinama ne tik pagal šitą duomenį, buvo nustatyta kiek yra ir apskaičiuota VMI, kiek yra išvengta mokesčių, lyginami jo pašto duomenys su USB rastais duomenimis, kurie sutapo, t. y., du duomenys. Trečias, buvo tikrinama jo versija, ofšorinių įmonių pavedimai, pavedimų datos ir sumos, kurios sutapo ir tuo metu buvusiame ikiteisminiame tyrime buvo atlikta analizė ir eliminuoti pavedimai, t. y., traktuojama įtariamojo naudai, kad jeigu nėra vieno duomens, tada eliminuoja tą sumą, kuri nėra apskaityta, o ima tik tuos tris duomenis kurie tvirtino tuo metu buvusio įtariamojo parodymus, t. y., sutapo tiek laikmenoje, tiek pašte esantys duomenys, t. y., apmokėjimai, užsakymai ir t. t. ir pavedimai būtent ofšorinių įmonių už neapskaitytą produkciją ir plius po to gauta teisinės pagalbos prašymo medžiaga, t. y., parodyta, jog ta produkcija neva išvyko į Rusiją, kiek dabar pamena, ten buvo invoisai, ir patikrintos tos kompanijos, kurios neegzistuoja, t. y., dar kaip ir šalutiniai duomenys, patvirtinantys buvusiame ikiteisminiame tyrime visa grandis, nuo užsakymo, nuo fiksavimo čia Lietuvoje iki apmokėjimo, naudojantis ofšorinėmis kompanijomis.

Z. S. ir kitas kaltinamasis kartu vedė visą šitą buhalteriją ir ką tie skaičiai reiškia paaiškėjo tik po apklausos, t. y., paaiškėjo ta aplinkybė, kad tame faile yra ne „juodoji“, ne „baltoji“ buhalterija, bet jų miksas. Pagal šitą failą galima nustatyti ir „juodąją“ ir „baltąją“ buhalteriją, t. y., teisingą buhalteriją. Pav. naudojant failą Excel formatu, ant skaičiuko, kur yra kliento įgijimas, jeigu pažymėjus tą skaičiuką, funkcijų eilutėje atsiranda 100+10. Tą irgi paaiškino – tai yra, kad 100 yra sumokėta už neapskaitytą produkciją, 10 yra užforminta. Čia kaip pavyzdys. Nors langelyje matome skaičių 110, o funkcijų eilutėje 100+10. Tai yra, kad nepasimestų, vis tiek turi sekti savo tiekimą tiek pardavimą, taip pat pereina skolos ir visa kita.

VMI specialistams pateikti išvadai dėl ūkinės finansinės UAB „A.“ veiklos buvo pateikta tirti visa medžiaga, kuri buvo rasta ir paimta kratų metu – buhalterija ir duomenys, kurie buvo apžiūrėti tų objektų, kurie buvo paimti kratų metu. Buvo pateiktos ir įtariamųjų apklausos, kadangi specialistai tuo turėjo remtis.

Būna, kad ekspertams klausimų iškyla proceso eigoje, bet dabar neprisimena, kiek kartų dėl to skambino. Tarp specialistų ir tyrėjo vyksta betarpiškas bendradarbiavimas, norint pasiekti teisingą rezultatą.

2013-10-23, kai Z. S. davė parodymus apie faile „Sandėlys“ esančius duomenis, M. J. to failo duomenų nekoregavo, tai būtų absurdas. Jokių keitimų, jokių rašymų, išskyrus apžiūrą, M. J. nedarė. Apklausos metu įtariamajam Z. S. buvo rodomas failas iš USB. Dabar nepasakys, ar jam buvo rodomas failas iš laikmenos, paimtos kratos metu, ar iš perrašytos, nes tyrėjui reikėjo išsiaiškinti, kas ką reiškia. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti Nyderlandų bendrovių, per kurių suteiktas prieigas UAB „A.“ savarankiškai dalyvaudavo gėlių aukcionuose, nes vienos bendrovės vadovas buvo pasislėpęs. Ar Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijos, su kuriomis teisėsauga bendradarbiavo, nustatė kokius nors nusikalstamus minėtų bendrovių veiksmus vykdant prekybą su UAB „A.“, M. J. nežino, nes tyrimas tų įmonių atžvilgiu, kiek žino, nebuvo pradėtas. Nyderlandų įmonės mokėjo mokesčius, pačių prekių visa apimtis Nyderlanduose buvo apskaitytos, t. y., parodyti išėjimai, t. y., prekių, kurios neapskaitytos ir įgytos Lietuvoje, buvo parodyta, kad yra išvežamos į Rusiją ir, berods, Moldaviją. Tai yra ne prielaidos, tai yra duomenys, kurie yra ikiteisminiame tyrime.

Į klausimą, kodėl turėdami savo žinioje UAB „A.“ kompiuterius su juose įdiegta specialia programa, su kuria ir buvo dalyvaujama aukcionuose per visą tiriamą laikotarpį, būtent naudojantis bendrovei suteiktu pastoviu nekintančiu kodu ir pastoviu nekintančiu IP adresu, nesiėmė jokių veiksmų, kad atsekti visus UAB „A.“ pirkimus aukcionuose, jų apimtis ir apie jų apimtis nereikėtų spėlioti, liudytojas M. J. paaiškino, jog kodas aukcionui dėl pirkimo duodamas įmonei. Tam ir buvo naudotos olandiškos įmonės, kadangi gėlių pirkimo-pardavimo aukcione negali dalyvauti lietuviškos įmonės. Gali dalyvauti, t. y., turi teisę pagal Olandijos teisę tik olandiškos įmonės. Vis dėlto, S.ir A.turėjo suteiktus kodus, kuriuos perdavė lietuviams, kuriais jie naudojosi. Tais kodais naudojosi taip pat ir kitos pirkėjų įmonės. Taigi, yra suteikiamas vienas kodas įmonei ir aukcione yra identifikuojama įmonė (Olandų), todėl tirti pagal „A.“ suteiktą kompiuterį nebuvo tikslinga (135 t., b.l. 119-123).

Taigi, įvertinusi aukščiau nurodytus visų bendranuteistųjų parodymus, liudytojo M. J. parodymus, bei nagrinėdama skundų argumentus, susijusius su Z. S. parodymų davimo aplinkybėmis, parodymų patikimumu, teisėjų kolegija pažymi, jog iš tiesų Z. S. procese buvo apklausiamas daug kartų, jog jo parodymai procese esmingai keitėsi – ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino prekybą neapskaitytomis gėlėmis, teisme – šias aplinkybes neigė. Tačiau iš aukščiau išdėstytų Z. S. parodymų matyti, jog jau pirmojoje apklausoje jis nurodė apie finansines machinacijas, vykdomas gėlių prekyboje. Visose vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu apklausose, kuriose jis sutiko duoti parodymus, tvirtino tokius pat parodymus, atskleisdamas papildomas detales, nuolat savo parodymus papildydamas įvairiomis detalėmis ir tik teisme jis savo parodymų atsisakė, teigdamas, jog jam buvo daromas poveikis, jog apkalbėdamas save ir kitus turėjo savų interesų – atgauti pinigus, „nubausti“ A. S., o pačiam išvengti atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tiki Z. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog gėlių prekyboje jau anksčiau egzistavo mokesčių slėpimo bei apgaulingos buhalterijos schema, t. y., mažmeniniai gėlių prekeiviai kreipdavosi į didmenininkus su užsakymais įsigyti gėles neišrašant jiems sąskaitų faktūrų, norint neparodyti jų buhalterijoje realių išlaidų bei gaunamų pajamų, o didmenininkai tai darydavo, nes Olandijos įmonės tarpininkės, kurios dalyvaudavo gėlių pardavimo aukcionuose, suteikdavo galimybę Lietuvos gėlių prekybos didmenininkams nusipirkti gėlių neįtraukiant jų pirkimo dokumentų į Lietuvos didmenininkų, užsiimančių prekyba gėlėmis, buhalteriją. Tokia pat praktika buvo taikoma ir vykdant UAB „A.“ veiklą.

Iš Z. S. parodymų matyti, jog jis su A. S. susitarė su J.K. A. bei kartu su juo dirbusiu L. S. dėl gėlių pirkimo per šią Olandijos įmonę sąlygų, o būtent, kad: Z. S. į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) J.K. A. atsiųs vadinamą proform Excel formatu, kuriame bus nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „A.“ įsigys nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten bus tikslios gėlių kainos, bendra kaina. Tada UAB „A.“ įsigytą produkciją parduodavo klientams. Tai darė visi UAB „A.“ darbuotojai, įskaitant ir Z. S. bei A. S.. Klientams pareikalavus, nebuvo išrašomi tikslūs dokumentai, t. y., buvo išrašomi melagingi dokumentai, kuriuose buvo įrašomas sumažintas įsigyjamų gėlių kiekis bei jų kaina, taip pat būdavo tokių klientų, kuriems visai neišrašydavo sąskaitų faktūrų. Tokie klientai mokėdavo grynaisiais pinigais.

Suskaičiavus UAB „A.“ išrašytas sąskaitas faktūras klientams, A. S. melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „A.“ buhalteriją, naudodamasis savo el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini)nusiųsdavo J.K. A. el. pašto dėžutę. Po to J.K. A. sąskaitą faktūrą ang. invoice, su melagingais duomenimis, t.y., sumažintu gėlių bei jų kaina bei jų žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į UAB „A.“ buhalteriją, apmokamos per banką. Pinigų likutis, kuris susidarydavo nuo realios pinigų sumos minusuojant sąskaitoje faktūroje esančią sumą, būdavo nuvežamas vairuotojų kito reiso metu bei atiduodamas į rankas J.K. A., o vėliau (2009-2010 metais) per B.J. Č., per ofšorines kompanijas.

Visus duomenis, t. y., kiek realiai nupirkdavo klientas iš UAB „A.“, A. S. susivesdavo į kompiuterį, Excel formate esantį failą pavadinimu „Sandėlis“. Jame būdavo įrašomas tiek realus įgytų gėlių kiekis, jų įsigijimo kaina, tiek duomenys apie parduotas gėles, t. y., jų kiekį, kainas, klientų duomenys, jų skolos, taip pat visi kiti reikalingi duomenys, tokie kaip, kokie bei kada yra nuvežtas bei perduotas grynųjų pinigų kiekis J.C. A., sumokėjimai už transporto paslaugas, grynųjų pinigų išmokėjimas Z. S. bei A. S.. „Sandelio“ faile buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita. Buvo vedama ir tai, ką realiai nupirko, ir tai, kokie duomenys buvo įtraukiami į UAB „A.“ buhalteriją.

Z. S. buvo UAB „A.“ įkūrėjas bei bendrasavininkis, tiesiogiai dirbo šioje įmonėje, todėl akivaizdu, kad jam detaliai buvo žinoma įmonės veikla, kaip jau minėta, parodymus dėl įmonėje buvusios neskaidrios veiklos jis davė viso ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat pirmosios apklausos, todėl teismas tiki jo parodymias, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir apie USB laikmenose rastų lentelių turinį.

Kolegijos vertinimu, Z. S. parodymus patvirtina ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie 2006 m. vykdytą gėlių prekybą.

L. S. savo apeliaciniame skunde iš esmės neigia savo paties duotus parodymus, nurodo, jog vykdant su esminiais pažeidimais jo (L. S.) pirmąją apklausą, jis neva detaliai išdėstė Excel lentelių turinį ir esą paaiškino, kad su minuso ženklu reiškia „juoduosius“ mokėjimus. Vykdant pakartotinę jo apklausą teisme, kai pagaliau buvo prileistas gynėjas, L. S. parodymų atsisakė kaip jam primestų ir teisėjui pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie „X.“ failą, apie sumas ir konkrečias skaičių reikšmes, pateikė tik bendro pobūdžio informaciją ir atsisakė konkretizuoti lentelės duomenis. Tikrinant šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, jog L. S. jau pirmosios apklausos (2015-01-15) metu nurodė, jog A. S. kartu su Z. S. paprašė J.C. A. tiekti gėles be apskaitos dokumentų, už prekes sumokant grynaisiais pinigais. J.C. A. sutiko su jų pasiūlymu, nes J.C. A. buvo svarbi S. B.V. apyvarta, kad tokia praktika Nyderlanduose buvo žinoma, taisyklė buvo paprasta, jei ne tu užsiiminėsi tokiu būdu – parduodant prekes be apskaitos dokumentų, tai padarys konkurentas. Prekės (gėlės) buvo iš Nyderlandų įmonių parduodamos be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje šios parduotos be apskaitos dokumentų gėlės buvo apskaitomos, nurodant sąskaitose faktūrose (angl. invoice) fiktyvius prekių gavėjus. Tokia sistema buvo taikoma S.UAB „A.“ atžvilgiu. Kiekvieną užsakymą suformuodavo Excel formate J.C. A. bei jis, kuriame buvo nurodytas detalus užsakymas, taip pat jo apačioje buvo nurodyta informacija – kairiajame kampe užsakymų (kurie buvo tiekiami be apskaitos dokumentų) datos, sumos, už kiek buvo nupirkta gėlių, taip pat skaičius su minusu reiškė, kiek „A.“ sumokėjo grynaisiais pinigais, dešiniajame kampe buvo surašyti duomenys, kurie buvo įtraukiami tiek į „A.os“, tiek į S.buhalterinę apskaitą (data bei suma, už kokią sumą tariamai nupirkta gėlių „A.os“ iš S.B.V.). Šis failas, kuris vadinosi „X.”, nuolat buvo papildomas ir su nauja informacija persiunčiamas Z. S. bei A. S., kiek jam yra žinoma, jie turėjo bendrą elektroninį paštą, kokį, šiuo metu negali pasakyti. Jis naudojosi tuo metu el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini), J.C. A. naudojosi (duomenys neskelbtini). Minėti failai su informacija apie prekes be apskaitos dokumentų buvo siunčiami tiek iš jo, tiek iš J.C. A. pašto. Už nupirktą produkciją be apskaitos dokumentų UAB „A.“ atsiskaitydavo grynaisiais pinigais – euro valiuta, kuriuos perduodavo J.C. A. įdėjus šias sumas pinigų vairuotojams, kurie atliko logistikos paslaugas UAB „A.i“ bei kurie atvykdavo atsiimti prekių.

2015-01-20 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu L. S. tvirtino, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2015-01-15 apklausos metu, ir kad 2015-01-15 apklausos metu jis sakė tiesą. Be kitų aplinkybių, šioje apklausoje jis nurodė, jog gėlės iš Nyderlandų įmonių buvo parduodavo be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje parduotos gėlės buvo apskaitomos nurodant sąskaitose faktūrose kitus prekių gavėjus. Ši sistema buvo taikoma ir UAB „A.“ atžvilgiu. J iš Nyderlandų Excel formate jam perduodavo informaciją apie aukcione įsigytus gėlių kiekius. Šis failas vadinosi „X.”. Gautą informaciją persiųsdavo Z. S. ir A. S., kurie turėjo bendrą elektroninį paštą. Jis naudojosi pašto dėžute, kuri yra (duomenys neskelbtini), o J pašto dėžutė yra (duomenys neskelbtini). Jis girdėjo, kad už gautą produkciją gėles be apskaitos dokumentų UAB „A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais – eurais. Nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos, tiksliai nepamena, UAB „A.“ įmonei transportavimo paslaugas teikė J.B. Č. įmonė UAB „V.“. Su J.B. Č. jį supažindino Z. S. ir A. S.. J.B. Č. pasiūlė atsiskaityti su gėlių tiekėjais ne grynais pinigais, o per savo ofšorines kompanijas: S, W, W. A. S. J.B. Č. duodavo grynus pinigus, o pastarasis per savo ofšorines kompanijas atsiskaitydavo su S.už nupirktas gėles. Pinigai už nupirktas gėles buvo pervedami į S.ir jo (L. S.) sąskaitą. Gautus pinigus vėliau jis persiųsdavo į J.C. A. sąskaitą.

Tai, kad L. S. žinojo, kad buvo susitarimas tarp S.J., A. S. ir Z. S., kad pastarieji kažką su faktūrom, kažką be faktūrų pirks-parduos, gėlių pirkimas forminamas buvo sąskaitose faktūrose, o už neapskaitytas gėles kažkoks failas siunčiamas, kad buvo toks susitarimas, kad dalis produkcijos nebus rodoma dokumentuose, ir kad Olandijoje tokia praktika buvo įprasta, L. S. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto matyti, jog L. S. parodymai iš esmės patvirtina Z. S. parodymus apie UAB „A.“ vykdytą prekybą neapskaityta produkcija, o L. S. skunde nurodomi jo parodymų „neatitikimai/nesutapimai“ yra deklaratyvaus pobūdžio, ne tik kad nepaneigiantys, bet atvirkščiai, patvirtinantys byloje nustatytas aplinkybes.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisme neigė jam pareikštus kaltinimus, teigdamas, jog įmonės veikla buvo skaidri, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, jog jokia prekyba neapskaityta produkcija UAB „A.“ nevyko, neigė apmokėjimą už neapskaitytą produkciją grynaisiais perduodant pinigus per vairuotojus ar pevedant per ofšorines kompanijas. Failuose fiksuota informacija yra netiksli, kad ten jis kurdavo planus, siektinas apyvartas ir pan.

Tokie A. S. parodymai, kolegijos nuomone, nėra teisingi ir nuoširdūs, nes juos paneigia aukščiau išdėstyti Z. S. ir L. S. parodymai, iš kurių matyti, jog UAB „A.“ buvo vykdoma prekyba jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitoma produkcija, už kurią buvo atsiskaitoma per vairuotojus, o vėliau per ofšorines kompanijas (apie tai aptarta žemiau).

Nors apeliantai nurodo, jog nuteistųjų Z. S., L. S. parodymai, fiksuoti tyrėjo M. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose, kuriais remiasi kaltinimas ir teismas, nebuvo nešališki ir savarankiški, juose fiksuotos tyrėjo M. J. įteigtos nuostatos ir aplinkybės. Z. S. įtariamojo apklausų protokoluose fiksuotos aplinkybės buvo nulemtos ne laisvo pasirinkimo pasakoti tiesą, bet asmeninės naudos siekio, ką jis nurodė vėlesnėse apklausose, tame tarpe ir teisme, vis dėl to, kolegijos nuomone, Z. S. parodymai iš esmės sutampa su L. S. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Skunduose nurodomos aplinkybės, kad Z. S. taip smulkiai po 3 metų paaiškinti su lentelėmis susijusias aplinkybes negalėjo ir dėl to, kad šias lenteles sudarė A. S., o Z. S. per 4 metus jas galėjo pildyti tik kelis kartus, kolegijos nuomone, niekaip nepaneigia Z. S. duotų parodymų, o skunduose nurodomos aplinkybės, kad bendrovės „A.“ finansinis patikrinimas (tyrimas) pradėtas 2013-03-22, tačiau nuo pat pradžios tyrimas strigo, nes VMI specialistai neturėjo galimybės išsiaiškinti (iššifruoti) pateiktą didelės apimties medžiagą, USB laikmenas su Excel formato lentelėmis, nelaikytinos įtikinamomis bei pakankamomis specialistų išvadoms paneigti. Apeliantų nurodomas tarp A. S. ir Z. S. buvęs konfliktas, kolegijos nuomone, nelaikytinas pakankamu pagrindu Z. S. pačiam savęs apkalbėjimui.

Pasisakant dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų dėl tyrėjo M. J. darytos įtakos nuteistųjų, o ypač Z. S. parodymams, atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu Z. S. pirmąją (2013-01-31) apklausą vykdė vyresnysis tyrėjas B. D., visas vėlesnes, išskyrus paskutiniąsias 2017-05-11 ir 2017-06-16, kurias vykdė vyriausioji tyrėja A. J. ir kurių metu Z. S. atsisakė duoti parodymus (123 t., b. l. 103-104, 119-120), vykdė vyriausiasis tyrėjas M. J.. Pažymėtina, kad visose Z. S. apklausose dalyvavo gynėjas, o pastabų dėl apklausos eigos ir/ar tvarkos pažeidimų – nebuvo. Visos apklausos yra patvirtintos tiek Z. S., tiek jo gynėjo parašais, be to, parodymai apie prekybą neapskaityta produkciją buvo duoti ne kartą, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl nepasitikėti šių apklausų rezultatais, teismas nemato pagrindo.

Iš esmės analogiškos išvados darytinos ir dėl L. S. nurodomų pažeidimų vykdant jo 2015-01-15 apklausą. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2015-01-15 apklausos, trukusios nuo 12:00 val. iki 17:20 val., metu (123 t., b. l. 141-143) gynėjas nedalyvavo, tačiau šios apklausos rezultatus dalyvaujant gynėjui L. S. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (123 t., b. l. 146-148). Nei viename iš šių protokolų jokių pastabų dėl apklausos tvarkos pažeidimų nėra. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad po šių apklausų dėl to būtų buvę gauti kokie nors skundai ir/ar pareiškimai, todėl pagrindo netikėti duotais parodymais, ar kaip kitaip juos vertinti, kolegija nenustato.

Z. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog „Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (nuosprendžio 19 psl.) konstavo, kad 2013-01-31 dienos nuteistojo Z. S. apklausoje buvo išsakyti komentarai dėl P pagal failą „Sandėlis 2006“, tačiau nors ir nuteistojo Z. S. pirmoji apklausa įvyko 2013-01-31, tačiau nuteistasis Z. S. niekada nekomentavo ir nematė failo „Sandėlis2006“. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino visų neatitikimų nagrinėdamas baudžiamąją bylą, o tai prieštarauja BPK 328 straipsnio imperatyvioms nuostatoms“.

Kolegija patikrinusi šį skundo argumentą nustatė, jog skundžiamo nuosprendžio 19 lape iš tiesų nurodyta: „Dėl S sausio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl P pagal failą „Sandėlis 2006“ gali paaiškinti, kad P sumos visada buvo skaidomos. P turėjo dalį klientų, kuriems išvežiodavo gėles, o sąskaitas išrašydavo pagal klientus. Užsakymas daromas vienai sumai, o paskui išskaidomas į 4-10 sąskaitų“.

Patikrinęs aukščiau nurodytus skundo argumentus, teismas konstatuoja, jog Z. S. skundžiamo nuosprendžio 19 lapo 2 pastaipoje yra nurodyti/cituojami teisme duoti bendranuteistojo A. S. parodymai, o skundžiama nuosprendyje nurodyta citata yra identiška teismo posėdžio protokole fiksuotoms A. S. apklausoje nurodytoms aplinkybėms (127 t., b.l. 174), tačiau kolegijai išklausius garso įrašą nustatyta, jog protokole fiksuota informacija neatitinka bylos 2018-07-16 dienos teismo posėdžio garso įrašo (01.09.32 val.). Garso įraše yra minima Z. S. spalio 31 dienos apklausa dėl „Sandėlio 2010“, todėl skundžiamo nuosprendžio 19 lapo 2 pastraipa yra taisytina žodžius „Dėl S sausio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl P pagal failą „Sandėlis 2006“, nurodant „Dėl S spalio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl P pagal failą „Sandėlis 2010“.

A. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvada (nuosprendžio 87 psl.), pagrįsta teiginiu, jog „Čia teigtina, kad kaltinamųjų A. S. ir L. S. teiginiai, jog „A.“ pirko tiesiogiai iš aukciono Olandijoje per bendrovę S.B.V., neatitinka tikrovės, nes, kaip teismui liudijo S.vadovas F. V. ir darbuotoja A. K., S.buvo ta bendrovė, kuri vertėsi tarpininko tarp aukciono ir pirkėjo-didmenininko veikla, rūšiuodavo įsigytas gėles, jas pakraudavo ant specialių vežimėlių ir tokiu būdu paruošdavo jas transportavimui, išrašydavo sąskaitas faktūras“ – yra neaiški bei jos pagrindu buvo padaryta neteisinga išvada, kad „Nelogiška, jog „A.“, visiškai savarankiškai dalyvavusiai aukcione, be jokios priežasties buvo reikalingas dar vienas mokamas (byloje nustatyta, kad už minėtas tarpininko paslaugas buvo mokama apie 10 procentų dydžio provizija (komisinis mokestis už tarpininkavimą)) tarpininkas J.K. A., kuris, kaip rodo kaltinamųjų Z. S., L. S. liudijimas, būtent ir atliko iš aukciono įgytų gėlių rūšiuotojo-fasuotojo vaidmenį, t. y., paruošdavo gėles transportavimui, kai tas pačias paslaugas jie galėjo gauti tiesiogiai iš bendrovės S.B.V.“.

Vertinant šiuos skundo argumentus, kolegija pripažįsta, jog loginiai šioje pastraipoje nurodomi akcentai nėra tikslūs ir yra keistini juos išdėstat taip: „Kaltinamieji A. S. ir L. S. teigia, jog „A.“ pirko tiesiogiai iš aukciono Olandijoje per bendrovę S.B.V., S.vadovas F. V. ir darbuotoja A. K. nurodė, jog S.buvo ta bendrovė, kuri vertėsi tarpininko tarp aukciono ir pirkėjo-didmenininko veikla, rūšiuodavo įsigytas gėles, jas pakraudavo ant specialių vežimėlių ir tokiu būdu paruošdavo jas transportavimui, išrašydavo sąskaitas faktūras, todėl nelogiška, jog „A.“, visiškai savarankiškai dalyvavusiai aukcione, be jokios priežasties buvo reikalingas dar vienas mokamas (byloje nustatyta, kad už minėtas tarpininko paslaugas buvo mokama apie 10 procentų dydžio provizija (komisinis mokestis už tarpininkavimą)) tarpininkas J.K. A., kuris, kaip rodo kaltinamųjų Z. S., L. S. liudijimas, būtent ir atliko iš aukciono įgytų gėlių rūšiuotojo-fasuotojo vaidmenį, t. y., paruošdavo gėles transportavimui, kai tas pačias paslaugas jie galėjo gauti tiesiogiai iš bendrovės S.B.V.“.

Dėl specialistų paskaičiuotų nerealių gėlių kiekių, atsiskaitymo už produkciją

Apeliantai kelia klausimą dėl nepilnai atlikto tyrimo, pažymi, kad nebuvo apžiūrėti kompiuteriai, UAB „A.“ duomenys nebuvo suderinti su aukciono duomenimis. Apeliantai ginčija ne tik prekybą neapskaityta produkcija, produkcijos pardavimą be apskaitos dokumentų ir/ar pagal suklastotus dokumentus, bet ir nurodo, kad byloje nuolat buvo keliamas klausimas dėl nerealių gėlių kiekių prekyboje, nurodo, jog kalbama apie gėlių pakuotes, tačiau niekur neužsimenama apie gėlių vienetus, kelia klausimus dėl neturėjimo vietos VMI paskaičiuotų tokių gėlių kiekių sandėliavimui bei realizavimui, taip pat ginčija teismo nustatytus atsiskaitymo už neapskaitytą produkciją būdus (per vairuotojus, o vėliau per ofšorines kompanijas).

Analizuodama šiuos skundų argumentus, kolegija pažymi, kad iš E. K. paaiškinimų matyti, jog „A.H.“ sistemoje duomenys apie įvykusius pirkimus buvo saugomi apie metus, o tyrėjas M. J. atsakydamas klausimą, kodėl turėdami savo žinioje UAB „A.“ kompiuterius su juose įdiegta specialia programa, su kuria ir buvo dalyvaujama aukcionuose per visą tiriamą laikotarpį, būtent naudojantis bendrovei suteiktu pastoviu nekintančiu kodu, ir pastoviu nekintančiu IP adresu, nebuvo imtąsi veiksmų, kad atsekti visus UAB „A.“ pirkimus aukcionuose, jų apimtis, paaiškino, jog kodas aukcionui dėl pirkimo duodamas įmonei, tam ir buvo naudotos olandiškos įmonės, kadangi gėlių pirkimo-pardavimo aukcione negali dalyvauti lietuviškos įmonės, dalyvauti turi teisę pagal Oandijos teisę tik olandiškos įmonės. Vis dėlto S.ir A.turėjo suteiktus kodus, kuriuos perdavė lietuviams, kuriais jie naudojosi. Tais kodais naudojosi taip pat ir kitos pirkėjų įmonės. Taigi, yra suteikiamas vienas kodas įmonei ir aukcione yra identifikuojama įmonė (Olandų), todėl tirti pagal „A.“ suteiktą kompiuterį nebuvo tikslinga.

Taigi, esant aukščiau išdėstytiems liudytojų paaiškinimams, kad dėl praėjusio laiko ir nustatytos pirkimo aukcione tvarkos nėra objektyvios galimybės patikrinti pirminių užsakymų/pirkimų, kolegija laiko, jog atlikti UAB „A.“ suteiktų įrenginių (kompiuterių) tyrimą bei tikrinti UAB „A.“ užsakytos/įgytos produkcijos ir aukciono duomenis, užsakytų bei nupirktų gėlių kiekius vienetais, nustačius itin dideles prekybos neapskaityta produkcija apimtis nebuvo tikslinga. Pažymėtina, jog iš UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų (J. R.) paaiškinimų matyti, jog įmonėje taip pat buvo vedama suminė, o ne pagal atskirus gėlių pavadinimus/vienetus apskaita, todėl apeliatų prašymai laikytini neracionaliais ir nepagrįstais.

Tuo pačiu, kolegija pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begaliniu procesu, svarbu kad jų būtų surinkta tiek, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti esmines tiriamos veikos aplinkybes. Byloje buvo paskirti keli UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimai, tirtos rastos laikmenos, apklausta daugybė asmenų. Kaip jau minėta, tyrimo krypties, apimties, ikiteisminio tyrimo metu surinktų bylos duomenų pakankamumo nustatymas yra prokuroro diskrecijos klausimas, o surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantams atrodo nepakankamos ar netinkamos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

L. S. skunde nurodo, jog pagal prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą nelegali prekyba gėlėmis truko nuo 2006 iki 2010 m., prokuroras šį ilgą laikotarpį netiesiogiai skirsto į aiškias dvi atskiras dalis, kurios turi esminės reikšmės bylai. Pagal kaltinamąjį aktą pirmoji dalis sudaro nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03, o antroji dalis sudaro likusį laikotarpį iki 2010-12-31. Pasak L. S., šis skirstymas prokuroro yra susietas su naudota skirtinga sukčiavimo schema, o būtent, pirmuoju laikotarpiu, kuris, beje, apima didžiąją veikos dalį, byloje nėra surinkta jokių tiesioginių duomenų apie taikytą atsiskaitymą. Tuo tarpu antrojo laikotarpio atsiskaitymo schema yra ištirta ir pateiktos plačios išvados. Apelianto vertinimu, pagal kaltinamojo akto sudėtingą turinį galima daryti išvadą, tad prokuroras sąmoningai vengia nurodyto skirstymo, nes pirmasis etapas yra be svarbių įrodymų. Siekiant įrodyti veikusią sukčiavimo schemą yra būtina patikimais (tiesioginiais) duomenimis įrodyti ne tik susitarimą, pirkimo būdą aukcionuose, prekių gabenimą, tačiau ir realizacijos schemą bei atsiskaitymo su Olandijos bendrovėmis būdą. Šios aplinkybės byloje įgauna padidintą reikšmę, nes VMI specialistai pateikdami išvadą neaiškiu metodu apskaičiavo, kad būtent 2007 ir 2008 m. neva vyko didžiausia šešėlinė prekyba Vilniuje, būtent, 2007 m. net 6,7 milijono Lt, o 2008 metais – 6,8 milijono Lt. Specialisto išvadoje pateiktos milžiniškos ir įspūdingos pinigų sumos, tačiau byloje nėra jokių tiesioginių ir patikimų duomenų apie naudotos sukčiavimo schemos svarbiausią ir galutinį elementą – atsiskaitymą. Pagal kaltinamąjį aktą ir specialisto išvadą, už 2006, 2007 ir 2009 m. šešėline prekyba buvo suprekiauta net 14,1 milijono Lt. Pagal pirminius (2013-10-23) kaltinamojo Z. S. parodymus, net 80 procentų sumos reikėjo neva pervežti nelegaliu būdu į Olandiją, tai reikštų, jog stambias pinigų sumas nuolat turėjo gabenti nepažįstami vairuotojai, jeigu tikėti Z. S. parodymais, tai svetimi ir pašaliniai kitų įmonių vairuotojai nuolat, 1 ar 2 kartus per savaitę nelegaliai (kontrabanda) veždavo stambias pinigų sumas (po 10 000, 20 000 ar 30 000 Eur) į Olandiją, tačiau šios pinigų pervežimo schemos nepatvirtino nei vienas vairuotojas. Pasak apelianto, pagal Z. S. papasakotą schemą reikštų, kad slapti pinigų paketai kontrabandiniu būdu į Olandiją buvo gabenami ne mažiau kaip 72 kartus per metus, įvertinus visus vežimus už 2006 (6 savaitės), 2007 ir 2008 m. reikštų, kad daugiau kaip 150 kartų pašaliniai asmenys saugiai ir patikimai turėjo nugabenti kontrabanda stambią pinigų sumą. Byloje nėra jokių duomenų apie Lietuvos Respublikos įmonėse dirbusius vairuotojus, policija jų neieškojo ir atsisakė tikrinti Z. S. pateiktą abejotiną versiją. Manytina, kad 2006-2008 m. vairuotojų, vežusių gėlių krovinius, galėjo būti ne mažiau kaip 15, o įvertinus tai, kad galimai A. S. ne visais vairuotojais pasitikėjo, todėl naudojosi mažesne dalimi, tačiau siekiant išlaikyti nuolatinį ir nepertraukiamą kontrabandinių siuntų srautą į Olandiją šioje schemoje turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 10 vairuotojų. Pirmą kartą apie kontrabandinius pinigų paketus Z. S. parodė 2013-10-23 apklausoje, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl šios versijos patikrinimo. 2015-01-15 vykdant su esminiais pažeidimais L. S. apklausą jis parodė, kad esą asmeniškai galėjo dalyvauti pinigų pervežime, pinigai buvo gabenami su vairuotojais. 2015-01-20 per pakartotinę apklausą teisme, į kurią pagaliau buvo įleistas ir gynėjas, L. S. kategoriškai atsisakė jam primestos versijos ir aiškiai parodė, kad jokioje pinigų pervežimo schemoje niekada nedalyvavo ir negali tiesiogiai nurodyti jokių aplinkybių, bei parodė, kad visas pinigų gabenimo aplinkybes jis galėjo žinoti tik iš J. A. pasakojimo. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis L. S. paaiškino, kad jam versiją dėl paketų su pinigais gabenimo pateikė tyrėjas ir davė asmeniškai perskaityti Z. S. 2013 m. parodymus. Daugiau jokių duomenų apie paketų su pinigais gabenimą byloje nėra, priešingai, tiek J. A., tiek A. K. (S. S. darbuotojai) kategoriškai paneigė Z. S. pateiktą versiją, o į bylą iškviesti vairuotojai teismui parodė, kad niekada jokių pinigų ar paketų nevežiojo. Tai reiškia, kad kaltinimo versija dėl 2006, 2007 ir 2008 m. taikytos schemos atsiskaitymui, visiškai nepasitvirtino ir turėjo būti atmesta.

A. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, jog atsiskaitymo per vairuotojus aplinkybė grindžiama tik Z. S. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais abstraktaus pobūdžio parodymais, kurių teisme nepatvirtino ne tik patys nuteistieji, bet juos paneigė apsoliučiai visi kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, jog kolegija nei kaltinime, nei kituose bylos dokumentuose nenustatė jokio tiesioginio ar netiesioginio, kaltinamųjų veiksmų vertinimui ir/ar kvalifikavimui reikšmingo, kaltinamiesiems inkriminuojamos laikotarpio skirstymo į atskiras dalis. Tai, jog skirtingais šio ilgo (2006-2010 m.) laikotarpio metu keitėsi paslaugas teikusios įmonės, atsiskaitymo būdai ir kt., nesudaro prielaidos manymui, kad kaltinimas pagal abi paslaugas teikusias įmones turėjo būti aiškiai atskirtas, o specialistai teigdami savo išvadas neturi galimybės ir/ar negali tinkamai įvertinti pasikeitusios situacijos ir padaryti tinkamas išvadas. Pažymėtina, jog byla yra dėl UAB „A.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo, kurio laikotarpis yra nepertrauktas nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, nustatyta, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, todėl skirstymas pagal paslaugos tiekėją, atsiskaitymo būdus ar pan. yra ne tik, kad neracionalus, bet ir netikslingas.

Tikrinant aukščiau nurodytus skundų argumentus, susijusius su atsiskaitymais per vairuotojus, konstatuotina, jog skundžiamame nuosprendyje (89 lapas) nurodyta: „2015-01-15 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, o 2015-01-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo, vėliau teisme L. S. parodė, kad 2006 m. su „A.“ atstovais buvo sutarta dėl gėlių pardavimų be apskaitos dokumentų, tačiau Nyderlandų įmonėje pardavimai buvo fiksuojami – sąskaitos faktūros išrašomos fiktyvių įmonių vardu, taip pat parodė, kad detalius užsakymus apie „A.“ realiai įgytus prekių kiekius ir jų kainą rašydavo faile „X.“ ir siųsdavo Z. S., šiame faile taip pat buvo nurodomos mokėtinos sumos, duomenys, įtrauktini į abiejų įmonių buhalteriją. L. S. be kita ko teigė, kad pinigus už neapskaitytas prekes vežė vairuotojai ir perduodavo juos J.K. A., kuris pinigus perduodavo į buhalteriją.

Faktą, kad su S.bendrove buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, patvirtino ir šios bendrovės darbuotoja A. K. bei įmonės vadovas F. V., teigę, jog tuo metu buvo įprasta praktika gėlių versle atsiskaityti grynais pinigais, tokius pinigus jie nunešdavo į banką ir taip jie buvo įskaitomi į S.sąskaitą. A. K. teigė, jog „A.“, kiek ji prisimena, atsiskaitydavo pavedimu, ne grynais, tačiau teigė negalinti pasakyti, kaip atsiskaitydavo J.K. A. ir L. S., nes ji nebuvo susijusi su finansiniais reikalais, jei būdavo pinigai pateikiami grynais, ji juos įrašydavo į kasos knygą. Šie liudytojos A. K. teiginiai nepaneigia Z. S. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu išsakytų teiginių apie atsiskaitymą grynais pinigais už neapskaitytą produkciją, taip pat nepaneigia ir „A.“ prekybos neapskaityta produkcija, kadangi jau buvo paminėta, kad šioje byloje nustatyta, jog būtent šioje tarpininkavimo grandyje J.K. A. – L. S. (kaip „A.“ tarpininkai su S.B.V.) – „A.“ buvo vykdoma neapskaityta prekyba gėlėmis, todėl logiška, kad su bendrove S.buvo atsiskaitoma už visą jos tarpininkaujant iš aukciono parduotą produkciją“.

Nors apeliaciniuose skunduose kiekvienas iš nuteistųjų pateikia savo, kitų bendrakaltinamųjų bei liudytojų parodymų versijas, tačiau, kolegija patikrinusi byloje esančius nuteistųjų, liudytojų parodymus, konstatuoja, jog teismo nurodyti įrodymų šaltiniai (ikiteisminio tyrimo metu Z. S., L. S. parodymai, liudytojos A. K. parodymai ir kt.) pilnai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl prekybos neapskaityta produkcija ir atsiskaitymo už ją per vairuotojus grynaisiais pinigais.

Z. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra nustatyto nei vieno atvejo, kai liudytojai (pirkėjai, pardavėjai, darbuotojai) būtų patvirtinę faktą, kad produkcija buvo perkama ir parduodama be apskaitos dokumentų, tai yra – jeigu yra sąskaita faktūra, tai ir pajamos yra apskaitomos, nei VMI specialistės, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad UAB „A.“ išrašytos sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, o pirmosios instancijos teismo padarytos priešingos išvados grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu. Tiek Z. S., tiek A. S. nurodo, jog teismo nuosprendis pagrįstas ne surinktais įrodymais, bet teiginiais „manytina“, „teigtina“, o tai sudaro prielaidą abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu. Z. S. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje darydamas išvadas (nuosprendžio 92 psl.) nepagrįstai iškreipė liudytojų parodymus (nuosprendžio 43-57 psl.), kurie visi patvirtino, kad visada būdavo išrašomos sąskaitos faktūros, o atsiskaitant grynaisiais – kasos pajamų orderiai. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad kasos pajamų orderis nėra griežtos atskaitomybės blankas, tokiu būdu apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė tik prielaidomis ir spėliojimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes nuteistųjų nenaudai, iškraipė nustatytus faktus.

Kolegija pasisakydama dėl šių skundų argumentų pažymi, jog kvestionuojamose nuosprendžio lapuose (43-57 psl.) ir toliau einančiuose nuosprendžio 60-64 lapuose yra išdėstyti liudytojų J. R., Ž. V. K.L. A. atskirais laikotarpiais dirbusių UAB „A.“ buhalterėmis parodymai, iš kurių matyti, jog pastarosios pagal joms pateikiamus dokumentus tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, neatitikimų tarp dokumentų ir balansų nematė. Liudytojo N. G., UAB „A.oje“ prižiūrėjusio kompiuterinę techniką, parodymai, liudytojų S. P., E. D., M. P. – UAB „A.“ produkcijos pirkėjų, R. S., D. F., teikusių transportavimo paslaugas, vairuotojo K. S., K. K., liudytojo F.S. V. (įmonės S. S. bendrasavininkio), I. D. (įmonės „A.H.“ vadovo), E. K. („A.H.“ darbuotojo), A. K. – „S. B.V. administratorės/sąskaitininkės bei UAB „A.“ darbuotojų-pardavėjų A. M., N. B. parodymai.

F.S. V. paaiškino gėlių įsigijimą aukcione tvarką, nurodė, jog jų firma buvo gėlių eksporto firma, turėjo labai daug klientų, apie 50-60. Iš jų vienas buvo L, kuris organizavo, kad gėlės būtų eksportuojamos į Lietuvą. Kiek žino, gėlės buvo perkamos už komisinį procentą ir viskas buvo pilnai apmokėta. L nebuvo S.darbuotojas, jis buvo klientas. Dėl J. A. žino, kad J pakavo gėles, bet, ar jis buvo darbuotojas, nežino. Nepažįsta L ir A klientų. UAB „A.“ pavadinimą yra girdėjęs, nes per L buvo daromos sąskaitos faktūros. Visos sąskaitos buvo apmokėtos ir apmokėtos per L ir A. Negali atsakyti, ar UAB „A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais. Tuo metu daug buvo mokama grynais ir pavedimais. Atsiskaičius grynais būdavo toks uždaromas maišelis, į jį sudedami pinigai, maišelis nunešamas į banką. Banke nuskanuoja kodą ant to maišelio ir taip pinigai patenka į sąskaitą.

Atskiroms įmonėms buvo padaryta tokia aukciono sistema, kad būtų galima gėles nusipirkti nuotoliniu būdu, faktūravimas vyko per S.., klientai turėjo savo identifikacinį numerį, su kuriuo jie dalyvaudavo aukcione, pagal jį identifikuodavo, kas ir kokias prekes perka.

Iš A ir L yra gavęs atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kurie buvo sudedami į maišelį, jis užklijuojamas ir nunešama į banką. Vairuotojui buvo duodama grynų pinigų, šiuo metu sumos negali pasakyti, tačiau eidavo tūkstančiai ir vairuotojai perduodavo pinigus S.Nežino, iš kokių konkrečiai klientų tokiu būdu gaudavo pinigus. Neturi supratimo, iš kur tie pinigai atkeliaudavo, ar grynuosius pinigus vairuotojai atveždavo iš Lietuvos. Niekada nematė, kad tarp vairuotojų, iš kurių gaudavo grynuosius pinigus, buvo A ar L klientai, bet čia gėlių biznis, tokiu būdu dažnai buvo daromi atsiskaitymai. Jis asmeniškai, kai įduodavo kažkokį dokumentą vairuotojui, neįduodavo dokumento, kad paėmė pinigus, tačiau to reikėtų klausti L. Sąskaitos faktūros buvo sudaromos pagal aukciono duomenis, po aukciono duomenys negalėjo būti keičiami. Klientai pagal sąskaitas faktūras mokėdavo S., t. y., įmonei, o ne jam (F.S. V.) kaip asmeniui.

L ar J aprūpino Lietuvos įmonę „A.“ ta programa, kad ji galėtų dalyvauti aukcione nuotoliniu būdu. Tikrai nežino, ar buvo susitarimas su UAB „A.“, kad dalis jų per aukcioną įsigytos produkcijos bus neapskaityta, to turėtų klausti L ar J. Tokio susitarimo su S.nebuvo, žino, kad su įmone „S.B.V.“ už kiekvieną gėlę buvo atsiskaityta. Laikotarpio, kada būdavo vykdomi atsiskaitymai grynais pinigais su S.B.V., pasakyti negali, žino, kad keletą kartų tai buvo daroma. Apklausiamas mokesčių tarnyboje į užduotą klausimą, ar yra gavęs mokėjimų grynaisiais pinigais, pateikė atsakymą, kad įmonė S.gaudavo mokėjimų grynaisiais pinigais. Į klausimą, kodėl skirtingi atsakymai, kadangi tuo metu nurodė, kad jeigu atvykęs vairuotojas norėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, tai jis (t. y., F.S. V.) arba kitas Sashos S. darbuotojas, perskaičiuodavo pinigus vairuotojo akivaizdoje, liudytojas paaiškino, kad gali būti taip, jog vairuotojas atvežė grynus pinigus, o jų kontoroje L ar J suskaičiavo. Tie pinigai buvo perduoti ir po to jų darbuotoja tuos pinigus perskaičiavo. Pats to asmeniškai niekada nedarė, taip pat negali paaiškinti, kodėl anksčiau apklausos metu nurodė, kad jis asmeniškai paskaičiuodavo pinigus vairuotojo akivaizdoje.

Liudytojas J.K. A. (J C. A.) parodė, kad dirbo su įmone S.B.V., bet toje įmonėje jis niekada nebuvo etatiniu darbuotoju, dirbo savarankiškai, buvo S.klientas ir per šią įmonę nuo 2004 ar 2005 m. iki 2012 m. pirko gėles aukcione. Turėjo savo verslo partnerį L. S., kuris tas gėles pardavinėjo. J.K. A. pirko gėles, rūpinosi įpakavimu ir transporto paruošimu, o L. S. pardavinėjo gėles. Visas gėlių pirkimo procesas per įmonę S.vyko taip, kad jis buvo firmos klientas. Nupirktas gėles dėdavo atskirą šaldiklį. Tuomet penktadienį gėlės būdavo pakuojamos ir transportuojamos. J.K. A. kontroliuodavo, kad viskas būtų gerai pakuojama, tiesiogiai dalyvaudavo aukcionuose. Gėles pirko su S.numeriu. S.automatiškai gaudavo į jų kompiuterinę sistemą kiekvieną transakciją – gėlių užsakymus. Pas juos ateina pranešimas, jie visa tai mato, mato, koks klientas. Jis pats iš aukciono nieko negaudavo, viskas būdavo siunčiama įmonei S.., o tada įmonė siųsdavo jiems. S.turėjo gal 100 klientų. Per vieną dieną pirkdavo sau, dar dviem-trims klientams, apie penkiasdešimčiai S.klientų. Tiek sau, tiek S.. aukcione pirko vienu numeriu. S.išrašinėdavo sąskaitas faktūras jo liudytojo klientams. Jie naudojosi įmonės S.infrastruktūra.

UAB „A.“ buvo S.klientas, pažįsta Z. S. ir direktorių A. S.. Su „A.“ nebuvo jokio bendradarbiavimo. „A.“ buvo S.klientas ir jie buvo klientai.

Dėl bendradarbiavimo sąlygų tarp „A.os“ ir S.B.V., liudytojas paaiškino, kad per S.jie turėjo du kompiuterius, kuriais naudojosi Lietuvoje ir per juos galėjo pirkti gėles aukcione Alsmeryje. „A.“ patys pirko gėles ir viską darė pas S.Yra speciali sistema, per kurią galima dalyvauti nuotoliniu būdu aukcione. S.aukcione turi apie 10-15 pirkimo numerių. Įrangą, 2-3 kompiuterius „A.“ suteikė firma S.B.V., nes „A.“ buvo S. klientai. Nežino, kaip buvo išrašoma sąskaita „A.“, nes tuo neužsiimdavo įmonėje S.J.K. A. nieko nesiuntė ir nesusirašinėjo el. paštu su Z. S. dėl įmonės „A.“ užsakymų, failas pavadinimu „X.“ jam nežinomas. Nežino apie susitarimus/prašymus dėl produkcijos, kurią „A.“ įsigydavo aukcionuose, neapskaitymo. Jam atrodo, kad „A.“ patys viską darė, apie faktūras taip pat nieko nežino. Jie turėjo savo firmoje žmogų, kuris išrašinėdavo tas faktūras. Nebuvo tarp jo asmeniškai ir „A.“ atstovų susitarimo dėl neapskaitytos produkcijos. Apie atsiskaitymus tarp „A.“ ir S.taip pat nieko nežino. Nežino, kaip ten viskas vyko, jeigu atvažiuodavo vairuotojai. Pats nėra gavęs grynųjų pinigų iš „A.“ atstovų, vairuotojų ar kitų asmenų, pristatinėjusių krovinius. Į klausimą, už ką L. S. į jų sąskaitą darė pavedimus nemažomis sumomis su prierašais: „pinigai iš Lietuvos“, liudytojas paaiškino, kad darė pavedimus, nes L buvo Lietuvoje. Naudojo jo sąskaitą. Reikėjo klientams iš Maskvos ir Ukrainos – „N“, „R“, kažkas su K. „N“ ir „R“ buvo jų klientai. Per L. S. negavo pinigų už įmonės „A.“ įsigytą ar įgytą produkciją. El. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nežinomas. L. S. už atliekamus pervedimus nemokėdavo jokių pinigų. B.J. Č. nežino, jo pavardę pamatė teismo dokumente.

Mano, kad nėra įmanomas per aukcioną įsigytų gėlių neapskaitymas ir jų pardavimas be dokumentų, sąskaitų faktūrų, kadangi viskas buvo daroma per elektroninę sistemą. Po kiekvieno pirkimo aukcione gauna aukciono faktūrą, viskas registruojama sistemoje, aukciono duomenų koreguoti negalima; faktūra turi atitikti aukciono faktūrą.

Nežino, kas iš S.įmonės fiziškai paruošdavo išvežimui iš sandėlio gėles „A.“. Iš „R“ buvo labai keisti užsakymai, ji turėjo labai keistus mokėjimus. Jeigu vairuotojas buvo, tai jie nepasitikėdavo vairuotoju. Tada tas vairuotojas duodavo L ir per L sąskaitą jis veždavo pinigus čia. S.surašydavo dokumentą, kuriame atsispindi, kokia gėlių būklė, taip pat sąskaitą faktūrą „R“ ir kitiems asmenims, iš kurių užsakymus gaudavo L. Į klausimą, kaip iš L. S. sąskaitos į jo sąskaitą pervesti pinigai už gėles, kurias pardavė S.B.V., patekdavo į S.įmonę, liudytojas parodė, kad banke pasako, jog reikia 20 000 Eur, kurie yra pervesti, bankas juos duodavo grynais ir juos nešdavo S.. Tai buvo jo asmeninė sąskaita, nenorėjo joje pinigų laikyti ir viską nešdavo S. B.V. Į savo sąskaitą negaudavo pinigų iš įmonių „W“, „S“. Jeigu bankui buvo perduodami pinigai, tai tik iš L, o ne iš kitų. Duodamas paaiškinimus apie tai, kodėl buvo reikalinga pinigus iš pradžių pervesti į L. S. sąskaitą, o po to iš L. S. į jo sąskaitą, kodėl ne tiesiogiai pinigai patekdavo S B.V., liudytojas parodė, kad nieko bendro neturi, čia yra jo klientas. Jeigu J.K. A. perveda iš savo sąskaitos į S.sąskaitą, tada S.gali turėti juridinių pretenzijų. Nebuvo jokio privalumo S.gauti pinigus per L. S. ir jo sąskaitą, o ne tiesiogiai, taip buvo gal tik kokius 8 kartus. Dėl didelių sumų ir daugkartinių pervedimų, liudytojas paaiškino, kad su didelėmis sumomis, tai čia, kai švenčių dienomis, nes nebuvo vairuotojo. Juk nesiųs svetimo vairuotojo su 50 000-100 000 Eur. Nieko nežino apie tai, jog L. S. yra nurodęs, kad už „A.os“ neapskaitytą produkciją, pinigai būdavo pervedami į „ofšorus“, t. y., į kompanijas: „S“, „W“, „W“, iš kurių pinigai pasiekdavo L. S. sąskaitą, o L. S. pervesdavo J.K. A. ir už tai iš jo gaudavo tam tikrą komisinių sumą.

Su A. S. nebendravo, nes jis nekalba angliškai. L ir J.K. A. turėjo sąskaitą Olandijos ABM Amro banke. Pinigai į L sąskaitą buvo pervedami dėl praktiškumo, o ne dėl mokestinių lengvatų Olandijos banke.

Įmonės „N“ ir „R“ yra didelės, jų apyvartos labai didelės, jie pirkdavo labai brangias gėles ir pirkdavo daug. Šios kompanijos atsiskaitinėdavo per ofšorines kompanijas, jie pervedinėjo pinigus iš bankų iš Kaimano, Amerikos. Nebuvo jokio susitarimo su „A.“ dėl gėlių tiekimo be apskaitos dokumentų, už tai atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tokių susitarimų su „A.“ nedarė, nes Z. S. ir „A.“ yra ne jo klientai, „A.“ ir Z. S. tariasi su S.

Iš liudytojos A. K. paaiškinimų matyti, kad perkant per aukcioną neįmanomas pirkimas be oficialių dokumentų, nes visos nupirktos prekės atsispindėdavo sistemoje ir automatiškai per kompiuterinę programą būdavo padalinamos klientams, S.išrašydavo bendrovei „A.“ sąskaitas faktūras, pačioje aukciono sistemoje nebuvo galima daryti jokių pakeitimų. Negali pasakyti, kaip A ir L. S. atsiskaitydavo, ji nebuvo susijusi su finansiniais reikalais, nepildė kasos žurnalo, bet pildė kasos knygą, jei būdavo pinigai pateikiami grynais, ji juos įrašydavo į kasos knygą. Pagal pavadinimus negali tiksliai atsakyti, kaip mokėdavo L, A, „A.“, „R“, „R“, kartais būdavo per banką, kartais grynais. Tie pinigai, kuriais būdavo atsiskaitoma grynais, būdavo įrašomi į knygą ir nunešami į banką. Būdavo taip, kad galima ateiti ir susimokėti grynais, to specialiai derinti nereikėdavo. Į banką nešdavo pinigus P arba F. V., bet galėjo tai daryti ir ji pati. Pinigai būdavo įdedami į specialų krepšį ir nunešami į banką. Kokie susitarimai galiojo, ji nežino. Jai neteko daryti korekcijų invoice, CMR, sąskaitose faktūrose. Jai nėra girdėtas kompiuterio failas „X.“. Detalių ji neprisimena, viskas vyko prieš 10 m. Galvoja, kad „A.“ patys siųsdavo savo transportą, tačiau nežino, kas jiems veždavo. Mano, kad jai nėra tekę bendrauti tiesiogiai su „A.“ vežėjais. Jai nėra žinoma, kad „A.“ būtų perdavusi grynuosius pinigus. Taip pat nežino, ar būtų kiti asmenys atvežę grynuosius pinigus. Tikrai nežino, ar galėjo būti parduodamas didelės apimties gėlių mastas be oficialių dokumentų. Viskas, kas buvo perkama, buvo oficialiai faktūruojama. Negalėjo būti, kad produkcija, gėlės nuo 2006 m. iki 2010 m. būtų parduodamos be apskaitos dokumentų (132 t., b.l. 197-202).

I. D. davė parodymus apie aukciono organizavimą ir dalyvavimą jame, nurodė, jog kai kurie klientai gali prisijungti prie jų programos ir per juos dalyvauti aukcione. Prisijungę per juos, klientai galėjo naudotis „A.H.“ numeriu. Nežino, kiek klientų galėjo naudotis registracijos numeriu, bet klientų turi daug. Klientai pas juos turi savo kliento numerį, pavadinimą, tokiu būdu identifikuodavo klientus. Pagal prisijungimą per programą matydavo, koks būdavo klientas. Tokiu būdu aukcionas sąskaitą atsiųsdavo įmonei „A.H.“. Kai reikdavo išskirti ir išrašyti sąskaitas savo klientams, kurie dalyvaudavo aukcionuose po įmonės registracijos numeriu, pažiūrėdavo per komunikacijos sistemą, kas prisijungę. Viskas susieta su programa ir tokiu būdu jie mato, kas yra prisijungę. Pavadinimas „A.“ jam yra žinomas. Mano kad K buvo jo įmonėje atsakingas už atsiskaitymus tarp „A.H.“ ir „A.“ ir kuravo atsiskaitymų sritį. K yra direktorius aukcionui, jis už viską atsako. Negali pasakyti, nuo kada prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvos įmone „A.“. Apie jokias aplinkybes, susijusias su gėlių pardavimu UAB „A.“, supratimo neturi, tik gali pasakyti, kad „A.“ buvo jų klientas.

„A.H.“ tam tikru momentu sistemoje mato, jeigu „A.H.“ klientas pats savarankiškai nuotoliniu būdu dalyvauja aukcione su „A.H.“ registracijos numeriu. Klientas atsiskaito su „A.H.“, o aukcionas tuos pinigus nurašo iš „A.H.“. Jeigu klientas kažką per „A.H.“ perka, tai tada „A.H.“ iš karto mato, ką jis nupirko. Kliento numeris yra žinomas „A.H.“ ir jis atsispindi „A.H.“ sistemoje. Jeigu klientas pats savarankiškai dalyvauja aukcione, jis atsiskaito ne su aukcionu, o su „A.H.“. Tokiu atveju pateikia klientui sąskaitą faktūrą.

Taros apskaitą „A.H.“ vykdo išrašydami faktūrą, registruoja, kiek taros išvyksta ir kiek atvyksta atgal. Taros duomenys gali būti įtraukiami į sąskaitą faktūrą. Tara – tai puodai ir dėžės. Dėžės išvyksta, tą gali registruoti faktūroje įrašydami kodus arba specifikaciją, kaip priedą prie sąskaitos faktūros. Jeigu klientas nori pasilikti, turi sumokėti už tarą, tuomet išrašo faktūrą. Kai klientai to nenori, tada padaro balansą. 2006-2010 m. laikotarpiu šis dalykas priklausė nuo kliento ir „A.H.“ tarpusavio susitarimo. Gėlių krovinį krauna „A.H.“. Paruoštų gėlių atsiėmimas vykdavo ir darbo metu, ir po darbo. Kaip 2006-2010 m. laikotarpiu vykdavo gėlių atsiėmimas ne darbo laiku, nežino, bet įprastai vairuotojai patys turėdavo kodus arba jiems kažkas atidarydavo duris. Tam tikru momentu turėjo žmogų, kuris visą šitą procesą kontroliuodavo, bet, kaip buvo būtent 2006-2010 m., pasakyti negali. Vairuotojas, patekęs į sandėliavimo patalpas su kodu, turėjo sąrašą, pagal kurį atskirdavo krovinį, kuris skirtas jam išvežimui. Dažniausiai būdavo, kad „A.H.“ paruošdavo krovinį tam tikram transportui. Kroviniai būdavo pažymėti ant palečių. Visa „A.H.“ ir „A.H.“ klientų iš aukcionų įsigyta produkcija buvo apskaitoma „A.H.“ apskaitoje.

Buvo įprasta praktika, kad už įsigytas prekes klientai su „A.H.“ įmone atsiskaitydavo grynais pinigais. Klientai, atvažiavę į aukcioną dažniausiai su savo vairuotoju, pinigus perduodavo K. Vairuotojai atveždavo, paduodavo K ir tada viskas buvo padedama į banką. Įmonės „W“, „W“, „S“ negirdėtos. Kalbant apie Rusiją, būdavo, kad už klientus atsiskaitoma per kitų įmonių sąskaitas. Liudytojo manymu, „A.“ neatsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jam nebuvo žinomas nei vienas atvejis, kad K būtų vykdęs kažkokius pirkimus įmonės „A.H.“ vardu, kurie būtų nesuderinti ar nepagrįsti. Negali pasakyti, ar jam teko matyti sąskaitose faktūrose, kad kliento identifikatorius būtų nurodytas žodžiu „P.“.

E. K., „A.H.“ darbuotojas, be kitų aplinkybių parodė, jog „A.H.“ duoda klientams kompiuterį, instaliuoja programą ir klientas, prisijungęs biržoje, pirkdavo gėles. Vykstant aukcionui, įmonei „A.H.“ ateina pranešimas į sistemą, kad buvo „A.“ ir pirko gėles. „A.“ aukcione dalyvavo per „A.H.“ įmonę. Tai aukcione rodydavo, kad dalyvaudavo būtent „A.H.“. Kadangi „A.“ turi savo numerį, pagal tą numerį jų programa atpažindavo, kad tai yra konkrečiai „A.“ pirkinys. Iš aukciono įmonė „A.H.“ per duomenų perdavimo EKT, skaitmeniniu būdu per paštą, gaudavo duomenis apie gėlių pavadinimus, kiekius, svorius, kokybę. Toliau įmonėje „A.H.“ būdavo paruošimo lapas, tuos duomenis perduodavo savo žmonėms, kurie formuodavo faktūrą. Išminusuoti iš pakavimo lapo (angl. packlist) gėles, kurios neatvažiuodavo iš aukciono. Sąskaitą faktūrą jų įmonėje „A.H.“ formuodavo žmonės, kurie tuo užsiima. „A.H.“ paruošia pakavimo sąrašą, sutikrina, ar viskas atitinka, ar viskas suvažiavo, viskas yra supakuota ir nuskenuota, tada nusiunčia savo kolegoms, kurie padaro faktūrą. Į klausimą, kas buvo atsakingas dėl „A.“, taip pat už tai, kokia informacija nurodyta pakavimo sąraše, ką pateikdavo darbuotojams, ruošusiems sąskaitą faktūrą, liudytojas paaiškino, kad viskas yra pas juos sistemoje automatiškai. Sąskaita faktūra buvo pateikiama paštu. Nežino, kaip 2006-2010 m. buvo pateikiamos, bet dabar tai paštu. Nepamena, kam konkrečiai buvo siunčiamos, kas siuntė sąskaitas 2006-2010 m., ar tai eidavo el. paštu, ar buvo perduodamos vairuotojams. Tuo metu atsiskaitymas nevyko, vyko faktūrų perdavimas. Neatsimena, bet nuo kažkurio laikotarpio nebereikėdavo paduoti faktūrų. Kai mašina pasikraudavo krovinį, ji jau turėdavo turėti faktūrą ir CMR, pakrovimo važtaraštį. Nuo kurių metų tai yra nebūtina, negali pasakyti. Atsiskaitymai vyko per banką. Kiek jam žinoma, nebuvo kitokių atsiskaitymų. Nežinoma ir tai, kad „A.“ būtų atsiskaičiusi grynaisiais pinigais.

Jam nežinomi susitarimai dėl to, kad „A.“ būtų įsigijusi gėles jų neapskaitydama arba apskaitydama mažesnį kiekį. Taip pat nežinomos aplinkybės, jog įmonė „A.“ už įsigytą produkciją būtų atsiskaičiusi per ofšorines kompanijas. Negali pasakyti, ar žinomas klientas su ID „P.“, kadangi dabar yra apie 400 klientų, o kas buvo prieš 10 metų, tikrai nepasakys.

„A.H.“ sistemoje apie metus saugomi duomenys apie įvykusius pirkimus. Transportavimui paruošiama produkcija buvo laikoma „A.H.“ nuomojamuose sandėliuose aukciono patalpose. Visą laiką būdavo, kad „A.“ automobiliai atvažiuodavo anksčiau negu būdavo paruoštas krovinys. Žmogus pakraudavo krovinį pagal CMR ir darbininkas iš sandėlio atiduodavo. „A.H.“ įmonėje krovimai vyksta iki 22.00 val. vakaro. Pakrovimo procedūroje dalyvaudavo specialūs darbuotojai, jis pats dalyvaudavo tik tada, jeigu būdavo kažkokių nesusipratimų. Jokių konfliktų su „A.“ nebuvo. Nežino apie tokius atvejus, kad įmonei „A.“ gėlės buvo parduodamos, o sąskaitos faktūros išrašomos kitai įmonei. Kalbant apie „A.“ ir jų vykdytus pirkimus, visais atvejais buvo išrašomos sąskaitos faktūros, liudytojas pats patikrindavo šitą procesą, nes įmonėje „A.H.“ yra balansai, žiūrima, kad nebūtų klaidų, kad klientas už dyką negautų gėlių.

R. S. parodė, kad kelis kartus grynus pinigus iš A yra gavęs tik už jo įmonės suteiktą gėlių transportavimo paslaugą, dažniausia buvo atsiskaitoma pavedimu. Jokių paketų jo neprašė pervežti į Olandiją ir jokių paketų ar kažkokių daiktų jis nėra vežęs. Gėles vežimėliuose pagal kodus susikraudavo pats, faktiškai su niekuo pasikrovimo vietoje nesusitikdavo ir nebendraudavo. Į reisą tiek jis, tiek jo įmonės vairuotojai išvykdavo iš Šilalės, į Vilnių neužvažiuodavo. Teko girdėti, kad po reiso vairuotojai buvo gavę „ant alaus“, bet konkrečiau nieko nežino.

UAB „V.“ transporto vadovas D. F. parodė, jog už transportavimo paslaugas atsiskaitymai vyko dažniausia pavedimu, kartais grynaisiais, išrašant kasos pajamų orderį. Iš UAB „A.“ nebuvo jokių prašymų pervežti grynuosius pinigus į Olandiją nebuvo, vairuotojai prieš reisą į UAB „A.“ patalpas nevykdavo. Jokių paketų jo neprašė pervežti į Olandiją ir jokių paketų ar kažkokių daiktų jis nėra vežęs. Šios įmonės vairuotojas K. S. parodė, jog iš A. S., Z. S. nėra gavęs pinigų, nei iš vieno iš jų nėra gavęs prašymo nuvežti į Olandiją kažkokius daiktus, paketus ar pinigus, iš savo vadovybės dėl daiktų ar pinigų pervežimo prašymų taip pat nebuvo. Taip pat vairuotoju dirbęs K. K. parodė, jog prieš vykdami į Olandiją į Vilnių neužsukdavo, niekada nebuvo prašymų nei nuvežti pinigų ar daiktų, kiek jis vežė gėles, visada būdavo dokumentai.

Iš liudytojų N. B., A. M. – UAB „A.“ darbuotojų parodymų matyti, jog visos gėlės parduodamos su dokumentais, reikėdavo išrašyti sąskaitą faktūrą, jei klientas atsiskaito grynais – kasos pajamų kvitą. 2007-2010 m. nebuvo, kad būtų gėlės parduotos be apskaitos dokumentų, sąskaitos faktūrų. Pirkimus vesdavo į Excel lenteles, ką klientas pirkdavo, tą vesdavo. Tai buvo įmonės pardavimai, duomenys įrašomi į Excel lenteles būdavo iš karto po pardavimo, paskui po kiekvienos darbo dienos jas siųsdavo į firmos el. paštą, kurį skaitė Z ir A.

UAB „A.“ pirkėjo M. P. teigimu, apmokėjimai vykdavo taip: pasiimdavo užsakymus ir išrašydavo sąskaitas faktūras. Jis mokėdavo grynais, jam išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, atsiskaitymai visuomet vykdavo grynais. Nebuvo taip, kad gėlės būtų parduotos be apskaitos dokumentų. E. D. parodė, jog visada perkant gėles buvo išrašomos sąskaitos faktūros, o jis sąskaitas apmokėdavo grynais, be sąskaitų faktūrų gėlių nėra pirkęs.

Liudytojas S. P. nurodė teismui, kad jis pirko produkciją iš UAB „A.“, produkcijos pirkimas buvo įforminamas sąskaitomis faktūromis, išrašomi kasos pajamų orderiai, tačiau pasitaikydavo, jog dokumentai būdavo išrašomos ne jo, bet kitų įmonių (O. S. IĮ) vardu (plačiau dėl jo parodymų pasisakyta dalyje Dėl O. S. gynėjos L.Balčiūnės apeliacinio skundo).

Nuteistasis J.B. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog UAB „A.“ visada prašydavo atvežti gėles iš Olandijos vieną kartą per savaitę. Nepažįsta asmens vardu J.C. A.. Žino tik vieną asmenį, kuris susijęs su Olandijos gėlių kompanija, kaip UAB „A.“ gėlių tiekėja, koks jos pavadinimas, negali pasakyti, tai – L. S.. J.B. Č. neigia vežęs į Olandiją pinigus, tačiau nurodė, jog jam verčiantis žemės ūkio technikos – traktorių prekyba, reikėdavo kartais pasiskolinti pinigų įsigyti technikos, taigi nusprendė, jog juos gali pasiskolinti iš A. S. bei Z. S., t. y., iš UAB „A.“. Skolindavosi nuo 30 000 litų iki 150 000 litų, 2 ar 3 kartus per 2010 metus. Visada jo minėtas pinigų sumas A. S. ar Z. S. perduodavo grynaisiais pinigais. Jis, norėdamas, kad UAB „V.“ buhalterija būtų tvarkinga, visada šiuos pinigus įnešdavo kaip fizinis asmuo į UAB „V.“ sąskaitą, nurodydamas, kad tai – „trumpalaikė paskola įmonei“. Atsiradus UAB „V.“ laisvų apyvartinių lėšų (paskolas ėmė apyvartinėms UAB V. lėšoms), paskolintą sumą pinigų nusiimdavo iš UAB „V.“ sąskaitos banke, įvardindamas finansinę operaciją – grynųjų pinigų išėmimas. Šiuos pinigus nusiėmęs jis juos grynaisiais pinigais atiduodavo A. S. ar Z. S.. Jokių sutarčių dėl pinigų skolinimo nepasirašinėjo. Jokių procentų dėl paskolinimo jie neparašydavo. Atsimena, kad du kartus yra pasirašęs vekselius A. S., Z. S. niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl paskolos. Visada skolindamas pinigus juos duodavo arba A. S., arba Z. S., kuris tuo metu buvo neužsiėmęs. Per visus kartus jis iš Z. S. ir A. S. pasiskolino apie 500 000 ar 600 000 litų, kuriuos atidavė. L. S. jam taip pat vieną kartą yra skolinęs grynuosius pinigus 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti – 20 000 Eur. Dėl šio skolinimo jie pasirašė pakvitavimą. Šiuos pinigus atidavė. Kada tiksliai, negali pasakyti. Jis šiuos pinigus įnešė į asmeninę sąskaitą ar į UAB „V.“ sąskaitą, tiksliai negali pasakyti. Jokių pinigų neimdavo iš A. S. ar Z. S. su tikslu juos nuvežti olandams už gėles, kurias nupirko UAB „A.“, taip pat niekada nepervedė jokių pinigų per sąskaitas olandams naudodamasis kitomis įmonėmis ar ofšorinėmis įmonėmis. Olandijoje dėl gėlių pirkimo-pardavimo jokių reikalų netvarkė, buvo Olandijoje tik vieną kartą 2012 m. (123 t., b.l. 170-172).

B.J. Č. teisme paaiškino, kad parodymus palaiko, neturi, ką papildyti. Nurodė, jog vežimai vyko kartą į savaitę, vairuotojas visą laiką išvažiuodavo šeštadienį, pirmadieniais pasikraudavo, o antradienio vakare būdavo Lietuvoje. Gėlių pervežimo verslas jam buvo patrauklus, nes dėl mažesnio krovinio svorio būdavo mažesnės sąnaudos, verslas pelningesnis. Dėl pinigų skolinimosi parodė, jog skolindavo 2-3 kartus per metus, tiek, kiek paprašydavo, tai vyko 2012-2013 m. Jokių pavedimų per ofšorines kompanijas jis neatlikinėjo ir tos kaltinime nurodytos sąskaitos nenaudojo. Tikrai žino, kad toms minėtoms firmoms (ofšorinėms kompanijoms) buvo daryti pavedimai iš UAB „V.“, iš „V“ pavedimus galėjo daryti jis ir jo brolis, nes jie užpirkinėjo traktorius iš Kinijos, juos vežė per Rusiją, nes Rusija juos finansavo, pavedimai buvo daryti už traktorius. Už neapskaitytas gėles lėšų iš „A.os“ negaudavo, gaudavo tik už transporto paslaugas, už gėles niekada nėra gavęs. Įmonės „Z“, „R“, „A“, „I“, „N” jam negirdėtos. OOO „T“ – tai čia įmonė, kurios direktorius ir šeimininkas buvo vienas iš „Viltechos“ akcininkų, jie pervesdavo jam pinigus už traktorius. Tuos rekvizitus „S“ jis duodavo, o „S“ mokėjimai skirti Rusijai. Pareigūnai paėmė iš „V“ visus CMR, jei neklysta, jų CMR su „A.os“ duomenimis sutapo, gal tik du vežimai nesutapo, jokių neapskaitytų vežimų, susijusių su „A.“, pareigūnai nerado.

Įvertinus aukščiau nurodytus liudytojų ir nuteistojo B.J. Č. parodymus matyti, jog F.S. V. yra nurodęs, kad iš A ir L yra gavęs atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kurie buvo sudedami į maišelį, jis užklijuojamas ir nunešama į banką. Vairuotojui buvo duodama grynų pinigų, šiuo metu sumos negali pasakyti, tačiau eidavo tūkstančiai ir vairuotojai perduodavo pinigus S.Nežino, iš kokių konkrečiai klientų tokiu būdu gaudavo pinigus. Nors A. K. konkrečių įmonių negalėjo nurodyti, tačiau iš jos parodymų matyti, jog ji taip pat patvirtino, jog pasitaikydavo, kad kai kada už prekes buvo mokama grynais. I. D. taip pat nurodė, jog kad už įsigytas prekes klientai su „A.H.“ įmone atsiskaitydavo grynais pinigais. Klientai, atvažiavę į aukcioną dažniausiai su savo vairuotoju, pinigus perduodavo K. Vairuotojai atveždavo, paduodavo K ir tada viskas buvo padedama į banką.

Taigi, iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu egzistavo grynųjų pinigų perdavimo per vairuotojus praktika, kas sutampa su Z. S. parodymais apie tai, kad ir UAB „A.“ naudojosi tokia praktika: kad pinigai (10 000 Eur ar didesnės sumos) buvo perduodamos per vairuotojus ir tai yra daręs ir jis pats (2013-10-23 apklausa). 2014-05-07 apklausos metu Z. S. nurodė, jog iš pradžių pinigai buvo perduodami per vairuotojus, o paskui per Č, nes tai ir saugiau, ir patikimiau, sumos buvo nemažos, o vėliau jie iš to ir naudą turėjo. 2014-05-23 apklausos metu Z. S. nurodė, jog pinigai, kurie buvo mokami Olandijos kompanijoms S.bei A.S. už gėles, kurias įsigydavo neįtraukiant nei išlaidų, nei gaunamų pajamų (neapskaitomos gėlės UAB „A.”) buvo vežami vairuotojų, kurie pargabendavo gėles iš Olandijos. Šiuos reikalus tvarkydavo, buvo atsakingas, A. S.. UAB „A.“ gėles pergabendavo UAB „D“, vairuotojas buvo vardu R, jo anketinių duomenų negali pasakyti, iš Šilalės. Jis galėjo pinigus perdavinėti, nes jis buvo pagrindinis vairuotojas. Taip pat kartais šios kompanijos pats direktorius, vardu R, anketinių duomenų nežino, veždavo gėles iš Olandijos minėtų kompanijų. Ar jis perdavinėjo pinigus, negali pasakyti. Taip pat pinigus galėjo vežioti Z. M., šiuo metu jis dirba UAB „M“, todėl, kad jis yra A. S. kaimynas, pasitikėjo juo A. S.. Pinigus, kurių neapskaitydavo atsiskaitant su Olandijos įmonėmis S.bei A, vėliau perduodavo per B.J. Č.. Jis juos pervesdavo per ofšorines kompanijas.

Dėl apeliantų nurodomų aplinkybių, jog byloje jokiais įrodymais nėra nustatytos atsiskaitymų per vairuotojus apimtys, nenustatyti asmenys šiuos pinigus vežę per sieną ir juos perdavę Olandų įmonių atstovams, kolegija pažymi, kad nors iš esmės apeliantai yra teisūs, kad byloje nėra surasti ir apklausti visi įmonių, inkriminuojamu laikotarpiu vežusių gėles iš Olandijos, vairuotojai, o apklausti, nei transporto įmonių vadovai, nei vairuotojai nepatvirtino aplinkybių, kad per juos būtų buvę perduodami paketai su pinigais, tačiau šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingo procesinio sprendimo. Aukščiau išdėstytų pačių apeliantų bei liudytojų parodymai leidžia teismui daryti išvadas apie atsiskaitymų su Olandijos įmonėmis per vairuotojus grynaisiais pinigais praktiką. Iš nuteistųjų parodymų matyti, jog pervežant gėles jie naudojosi ne vienos transporto bendrovės paslaugomis, o praėjus ilgam laiko tarpui nuo tiriamų įvykių, tokių liudytojų paieška, kolegijos nuomone, nebūtų tikslinga. Įrodymų rinkimas negali būti begaliniu procesu, svarbu kad jų būtų surinkta tiek, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti esmines tiriamos veikos aplinkybes, o, kaip jau minėta, tokių įrodymų byloje yra. Be to, kolegija pažymi, jog, esant neskaidriai įmonės veiklai, tiksliai apskaičiuoti atsiskaitymo, tame tarpe ir per vairuotojus, apimčių nėra galimybės, o apie tokio atsiskaitymo mastą galima spręsti tik iš specialistų/ekspertų išvadų.

L. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog prokuroras į bylą yra pateikęs ofšorinių kompanijų mokėjimus 2006-01-01 iki 2013-03-01 (kaltinamojo akto 90 l., 112 t., b.l. 114) ir nurodo, kad šiuo ilgu 7 metų laikotarpiu B. Č. bendrovė „V.“ nuolat naudojosi ofšorinių kompanijų mokėjimais. Bylą nagrinėjant teisme prokuroras atsisakė šių duomenų ir nenurodė kuo pasireiškė pažeidimai, kai buvo teisėtai atliekami pinigų pervedimai per ofšorines kompanijas. „V.“ vykdė intensyvią prekybą su užsieniu traktoriais ir mokėjimai buvo atliekami pagal plačiai pasaulyje taikomą ofšorinę praktiką, tačiau tyrimas atsisakė atlikti šių mokėjimų papildomą patikrinimą, susiaurino tyrimo apimtis. Skundu peržiūrint bylą apeliacine tvarka prašoma konstatuoti, kad pirmuoju laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03 nėra įrodytas kaltinime pateiktos sukčiavimo schemos pagrindinis elementas – atsiskaitymas su Olandijos bendrovėmis S. S. ir A..

Pasisakant dėl šių skundo argumentų pažymėtina, jog, kaip jau ne kartą minėta, perduodant bylą į teismą bylos apimtis, pateikiamų duomenų tyrimų reikalingumas, tyrimo apimtis yra prokuroro diskrecijos klausimas. Teismas bylą nagrinėja pateikto kaltinimo ribose ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus priima atitinkamus sprendimus (išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį ar, esant pagrindui, bylą nutraukia), todėl skundo argumentai dėl tyrimo apimties, ikiteisminio tyrimo metu atliktų ar nepagrįstai neatliktų tyrimų būtinumo plačiau neaptariami.

Dėl apelianto nurodomo bylos skirstymo į atskirus laikotarpius, kaip kolegija supranta, priklausomai nuo nustatyto atsiskaitymo už gautą produkciją (gėles), kolegija jau pasisakė. Aukščiau nuosprendyje yra aptartas UAB „A.“ taikytas atsiskaitymo grynaisiais pinigais per vairuotojus būdas. Byloje nustatyta, jog UAB „A.“ ilgą laiką ir dideliu mastu vykdė prekybą buhalterinėje atskaitoje neapskaitoma produkcija bei įmonėje ilgą laiką apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko kalti yra visi nuteistieji. Liudytojai, Olandų įmonių savininkai, darbuotojai, patvirtino, jog už visą UAB „A.“ pateiktą produkciją yra atsiskaityta, todėl darant išvadą, jog minėtu laikotrapiu vyko prekyba UAB „A.“ neapskaityta produkcija, pagrindo konstatavimui, kad laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2009-02-03 nėra įrodytas atsiskaitymas su Olandijos bendrovėmis S. S. ir A., nėra.

Kaip nurodo A. S. savo apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio 90 lape nurodyta, kad „Kompanijos W sąskaitų išrašo duomenys patvirtina, kad 2010-01-06 „A.H.“ buvo padarytas 5000 pavedimas su žyma „už gėles, P.“ (angį. For the flowers, P.), ta pačią dieną – 10 000 pavedimas P.B. V. su žyma Invoice No. 16. 12/2 bei dar vienas 15 000 pavedimas į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su žyma Invoice No/ 24,12 „už gėlę“ (angl, for the flower) (100 t., 160 b.l.); 2010-01-07 buvo atliktas 10 000 pavedimas „A.H.“ (taip pat su žyma už gėles. P.“ (ang. For the flowers, P.)), 10 000 pavedimas – P. B.V. (su invoice No 23,12); 2010-01-12 – 15 000 pavedimas P. B.V., su žyma lnvoice No. 06. 01/10, 2010-01-13 buvo atliktas 10 000 pavedimas „A.H.“ su žyma „už gėles, P.“ (ang. For the flowers, P.)) (100 t., 161 b. l)“.

Ir šių duomenų pagrindų teismas padarė išvadą, jog “<...> pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) rasti el. laiškai pavadinimu „NewX.”, kuriuose siunčiamos sąskaitos faktūros už gėles, be kitos informacijos apie pinigų bei informacijos judėjimus 2009-2010 metais, 2010-01-05 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia formacija: „2010-01-05 L 51 900 (15 000)“, 2009-12-26 „NewX.“ laiške nurodyta 15 000 Eur suma; 2010-01-06 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 A. 34 600 (10 000), 2010-01-06 „NewX.“ laiške nurodyta 10 000 Eur suma; 2010-01-12 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-12 A 51 900 (15 000), 2010-01-12 „NewX.“ laiške nurodyta 10 000 Eur suma (106 t., b.l. 197-218). Visi šie duomenys atskleidžia, kad įvykus gėlių užpirkimui iš aukciono ir jas atsigabenus į „A.ą“, realus produkcijos kiekis buvo fiksuojamas A. S. valdytuose elektroninio formato failuose, per kelias dienas į Z. S. elektroninį paštą buvo atsiunčiamas laiškas su tam tikrą sumą nurodančiais duomenimis, iš karto po to, vėliausia po kelių dienų, buvo atliekamas pavedimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms A.ar S.'s B.VF (nuosprendžio 90-91 lapai).

Apelianto A. S. nuomone, tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes, kaip matyti iš teismo nurodomų skirtingų duomenų šaltinių, „W“ sąskaitų išrašo bei Z. S. el.pašto informacijos, failų „Sandėlis“ ir „X.“, nurodytos datos iš esmės nesutampa, t. y., šie duomenys nėra tapatūs ir nepatvirtina skundžiamo nuosprendžio teiginių; pavedimų duomenys taip pat nėra tapatūs savo skaitine išraiška, be to, nėra nurodyta jokių identifikacinių duomenų, kurie leistų daryti išvadas, kad tai buvo UAB „A.“ atliekami pavedimai. O iš įrodymų grandinės pašalinus neleistinus įrodymų šaltinius – Excel lenteles – šie duomenys apskritai praranda bet kokią įrodomąją reikšmę dėl jam (A. S.) inkriminuotos veikos įvykdymo.

B.J. Č. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvada dėl B.J. Č. kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, teismas neatskleidė, kuo vadovaujantis padarė išvadą dėl lengvatinio apmokestinimo įmonių kontrolės. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad B.J. Č. kokiu nors būdu pats ar per kitus asmenis kontroliavo lengvatinio apmokestinimo įmones ar šių įmonių atidarytas sąskaitas Latvijos bankuose. Atlikus kratą B.J. Č. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių įrodymų ar sąsajų su minėtomis ofšorinėmis kompanijomis, nors buvo apžiūrėti namuose esantys kompiuteriai bei rastos laikmenos, dokumentacija. Taip pat UAB „V.“ patalpose kratos metus išėmus B.J. Č. darbinį kompiuterį taip pat nebuvo rasta jokių sąsajų su ofšorinėmis kompanijomis. Taigi byloje nėra nė vieno įrodymo, kad B.J. Č. būtų kaip nors susijęs su minėtomis kompanijomis ar bent jau sąsajų su šių kompanijų sąskaitomis ir piniginių lėšų pervedimais Latvijos Respublikos bankuose. B.J. Č. nėra ir nebuvo įmonių steigėjas, vadovas ar įgaliotas asmuo, neturėjo jokių prisijungimo priemonių prie nurodytų įmonių bako sąskaitų. Teismo teiginiai, jog B.J. Č. pervesdavo pinigus bendrovėms A.F B.V. ir S.B.V., nepagrįsti. B.J. Č. neturi jokių sąsajų su nurodytomis Olandijos bendrovėmis. Nuosprendyje teismas nurodė, kad L. S., ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažinęs, kad „A.“ iš tiesų buvo vykdoma prekyba neapskaityta produkcija, iš kurios gautos pajamos buvo pervedamos olandams pasinaudojant B.J. Č. lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis (Nuosprendžio 87 psl. trečia pastraipa.), tačiau teismas nepagrįstai ir selektyviai vadovavosi L. S. parodymais, taip pat ir jo parodymais prieš B.J. Č., neatskleidė išsamių motyvų, dėl ko nesivadovavo jo duotais parodymais teisme. L. S. duotų ikiteisminio tyrimo parodymų, susijusių su B.J. Č., nepatvirtino nei vienas savarankiškas ir objektyvus šios bylos medžiagoje esantis duomenų šaltinis.

Iš J.B. Č. parodymų matyti, jog jam verčiantis žemės ūkio technikos – traktorių prekyba, reikėdavo kartais pasiskolinti pinigų įsigyti technikos, taigi nusprendė, jog juos gali pasiskolinti iš A. S. bei Z. S., t. y., iš UAB „A.“. Taip nusprendė, kadangi UAB „A.“ būdavo skolinga UAB „V.“ už suteiktas paslaugas, taigi jie jam paskolindavo reikalingą sumą. Skolindavosi nuo 30 000 litų iki 150 000 litų, 2 ar 3 kartus per 2010 metus. Visada jo minėtas pinigų sumas A. S. ar Z. S. perduodavo grynaisiais pinigais. Kodėl jie taip darė, negali pasakyti. Jis, norėdamas, kad UAB „V.“ buhalterija būtų tvarkinga, visada šiuos pinigus įnešdavo kaip fizinis asmuo į UAB „V.“ sąskaitą, nurodydamas, kad tai – „trumpalaikė paskola įmonei“. Atsiradus UAB „V.“ laisvų apyvartinių lėšų (paskolas ėmė apyvartinėms UAB „V.“ lėšoms), paskolintą sumą pinigų nusiimdavo iš UAB „V.“ sąskaitos banke, įvardindamas finansinę operaciją – grynųjų pinigų išėmimas. Šiuos pinigus nusiėmęs jis juos grynaisiais pinigais atiduodavo A. S. ar Z. S.. Jokių sutarčių dėl pinigų skolinimo nepasirašinėjo. Jokių procentų dėl paskolinimo jie neparašydavo. Atsimena, kad du kartus yra pasirašęs vekselius A. S., Z. S. niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl paskolos. Visada skolindamas pinigus juos duodavo arba A. S., arba Z. S., kuris tuo metu buvo laisvesnis, t. y., neužsiėmęs. Per visus kartus jis iš Z. S. ir A. S. pasiskolino apie 500 000 ar 600 000 litų, kuriuos atidavė.

L. S. jam taip pat vieną kartą yra skolinęs grynuosius pinigus 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti – 20 000 Eur. Dėl šio skolinimo jie pasirašė pakvitavimą. Šiuos pinigus atidavė. Kada tiksliai, negali pasakyti. Jis šiuos pinigus įnešė į asmeninę sąskaitą ar į UAB „V.“ sąskaitą, tiksliai negali pasakyti. Jokių pinigų neimdavo iš A. S. ar Z. S. su tikslu juos nuvežti olandams už gėles, kurias nupirko UAB „A.“, taip pat niekada nepervedė jokių pinigų per sąskaitas olandams, naudodamasis kitomis įmonėmis ar ofšorinėmis įmonėmis. Olandijoje dėl gėlių pirkimo-pardavimo jokių reikalų netvarkė, buvo Olandijoje tik vieną kartą 2012 m. (123 t., b.l. 170-172).

Pasisakant dėl šių aukščiau išdėstytų skundų argumentų pirmiausia kolegija mato tinkslingu apžvelgti rašytinę bylos medžiagą, iš kurios matyti, jog 2014-06-05 apžiūros metu buvo atlikta elektroninėje pašto dėžutėje Xesančių laiškų apžiūra (106 t., b. l. 112–113). 2014-06-16, 2014-06-20 apžiūrų metu buvo nustatyta, jog Z. S. naudojamame elektroniniame pašte yra el. laiškas, siųstas 2010-02-17 13:13 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini). pavadinimu „swift“. Prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu telex.pdf. Atidarius minėtą failą matomos dviejų pavedimų išrašų kopijos: viename nurodyta siuntėjas - „S“, pavedimo suma 15 000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini), adresas siuntėjo - OR 97302 (duomenys neskelbtini), sąskaita, į kurią atliekamas pavedimas, - (duomenys neskelbtini), įmonė, kuriai atliekamas pavedimas - (duomenys neskelbtini)., pavedimo paskirtis - INVOICE NO 10.02/10A (FOR THE FLOWERS, P.), uždėtas spaudas, kuriame nurodoma data 2010-02-15, banko pavadinimas - (duomenys neskelbtini), banko darbuotojo pavardė bei vardo raidė - J. J., darbuotojo numeris - 828; antrame nurodyta siuntėjas - „X“, pavedimo suma 15000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini), adresas siuntėjo - (duomenys neskelbtini), sąskaita į kurią atliekamas pavedimas (duomenys neskelbtini), įmonė, kuriai atliekamas pavedimas - X, pavedimo paskirtis - INVOICE NO 10.02/10A, taip pat uždėtas spaudas – kuriame nurodoma data 2010-02-15, banko pavadinimas - X, banko darbuotojo pavardė bei vardo raidė - J. J., darbuotojo numeris – 828.

Apžiūros metu užfiksuota, jog yra el. Laiškas, siųstas 2010-05-05 22:26 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini). pavadinimu „25“. Prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu „Astra 25 doc“. Taip pat yra tekstas lietuvių kalba „A padaryta“. Atidarius minėtą failą matoma pavedimo išrašo kopija, kuriame nurodytas siuntėjas - „S“, pavedimo suma 25000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini), sąskaita, į kurią atliekamas pavedimas (duomenys neskelbtini), įmonė, kuriai atliekamas pavedimas - (duomenys neskelbtini) pavedimo paskirtis - INVOICE NO 05.05/10A (FOR THE FLOWERS, P.). Taip pat apžiūros metu užfiksuota, jog yra siųstas 2010-02-26 18:30 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini). pavadinimu „labas“. Prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius minėtą failą matomos dviejų pavedimo išrašų kopijas: viename nurodyta siuntėjas - „S“, pavedimo suma 5000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini), adresas siuntėjo - (duomenys neskelbtini), sąskaita į kurią atliekamas pavedimas (duomenys neskelbtini), įmonė, kuriai atliekamas pavedimas - A, pavedimo paskirtis - INVOICE NO 24.02/10A (FOR THE FLOWERS, P.), taip pat uždėtas spaudas, kuriame nurodoma data 2010-02-26, banko pavadinimas – X , banko darbuotojo pavardė bei vardo raidė - J. J., darbuotojo numeris - 828; antrame nurodyta siuntėjas - „S“, pavedimo suma 15000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini), adresas siuntėjo - (duomenys neskelbtini), sąskaita į kurią atliekamas pavedimas (duomenys neskelbtini), įmonė, kuriai atliekamas pavedimas - (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtis - INVOICE NO 10.02/10A, taip pat uždėtas spaudas – kuriame nurodoma data 2010-02-26, banko pavadinimas - X, banko darbuotojo pavardė bei vardo raidė - J. J., darbuotojo numeris – 828;

Apžiūros metu nustatyta, kad iš el. paštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)buvo siųsti Excel formato dokumentai, pavadinimu „X.“, kuriuose yra duomenų apie 2006-2010 m. UAB „A.“ vykdytą produkcijos – gėlių pirkimą iš bendrovės S. bei apmokėjimą už šias prekes be apskaitos dokumentų (106 t., b. l. 114-196).

2014-05-14 kratos metu J.B. Č. darbo vietoje – V.A. G. g. (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ patalpose, dalyvaujant M. Č., be kitų daiktų/dokumentų buvo aptiktos išorinės USB laikmenos, kurių informacija buvo įrašyta į DVD diską (4 t., b.l. 156-167). Jokių kratoje dalyvavusių asmenų pastabų dėl kratos – protokole nėra. Apžiūrėjus minėtas USB laikmenas, nustatyta, jog kataloge „Traveling disk USB“ įrašyti įmonių „W“, „W“ bei „S“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai (4 t., b. l. 165-167, 168-200; 5 t., b. l. 1-95). Iš UAB „V.“ sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu 2006-01-01 iki 2013-03-01 vyko pinigų judėjimas tarp šios bendrovės ir ofšorinių kompanijų „W“, „S“, „W“ sąskaitų (112 t., b.l. 114-231).

Pažymėtina, ir tai jog UAB „V.“ sąskaitoje atsispindi tai, jog B.J. Č. įnešdavo nemažas sumas valiuta į įmonės sąskaitą, tačiau neretai tą pačią, ar kurią kitą artimą dieną tokiai pat ar panašaus dydžio sumai ir buvo daromas pavedimas.

Iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų atsakymo į teisinės pagalbos pavedimą matyti, kad pavedime nurodytos sąskaitos banke ABLV priklausė kompanijoms „W“, registruotai 69 R. R., (duomenys neskelbtini); „S“, registruotai (duomenys neskelbtini) (100 t., 51 – 58 b. l.); „W“, registruotai (duomenys neskelbtini) (101 t., b.l. 83-86). Dėl sąskaitos atidarymo kompanijai „W“ kreipėsi A. G. (100 t., b.l. 80-83). Dėl sąskaitos atidarymo kompanijai „S“ kreipėsi T. J. (100 t., b.l. 191-194). Dėl sąskaitos atidarymo kompanijai „W“ kreipėsi Kipro pilietis N (101 t., b.l. 87-90, 97-98). Bankas ABLV pateikė bendrovių „W“, „S“, „W“ sąskaitų išrašus.

Iš bendrovės W sąskaitos išrašo matyti, kad iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2011-07-14 buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. L. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš viso 1 607 100 eurų. Mokėjimų paskirtyse angliškai nurodyta „Už gėles“ (angl. For the flowers) bei Invoice numeriai. Taip pat iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2009-09-29 iki 2011-02-09 buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės A.H. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš viso 236 000 eurų, mokėjimų paskirtyse nurodyta „for the flowers P.“ bei Invoice numeriai (100 t., b.l. 92-190).

Iš bendrovės S sąskaitos išrašo matyti, kad iš sąskaitos (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2010-07-14 buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės S.S S. sąskaitą (duomenys neskelbtini bei į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. L. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš viso 555 000 eurų. Mokėjimų paskirtyse nurodyta „Už gėles“ (angl. For the flowers) bei Invoice numeriai. Taip pat iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2010-07-16 buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės A.H. sąskaitą (duomenys neskelbtini) viso 245000 eurų, mokėjimų paskirtyse nurodyta – for the flowers P. bei Invoice numeriai (101 t., b.l. 3-61).

Bylos nagriėjimo metu buvo nustatyta, jog B.J. Č. save pristatydavo I. I.. Taigi aukščiau nurodyti rašytiniai byloje surinkti įrodymai, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina pinigų tarp UAB „A.“ ir Olandijos bendrovių, bei Olandijoje turimos L. S. sąskaitos judėjimą, bei leidžia daryti išvadą, jog šis pinigų judėjimas buvo vykdomas per B.J. Č..

Vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo nustatyta, jog pinigai į bendrovių W, S, W sąskaitas buvo pervedami iš ofšorinės kompanijos H sąskaitos Latvijos banke Aizkraules banka, teise naudotis šia sąskaita turėjo A. G. (101 t., b.l. 134-135; 102 t., b.l. 136-138).

Pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Latvijos Respublikos pilietis A. G. parodė, kad asmuo M. R. jam pasiūlė uždirbti pinigų ir dėl to reikia pasirašyti tuščius blankus, ką jis ir padarė galimai 2007 metais. Prisimena, kad ant blankų buvo Aizkraulės bankų simbolika, pasirašė visur, kur buvo jo vardas ir pavardė. M. R. jam sakė, kad čia nieko nelegalaus, taigi išėjo, kad jis 2007-06-18 atidarė lengvatinio apmokestinimo įmonę „W“. Nepažįsta nei įmonės, nei asmenų S, įmonės, kuri vadinasi S.ir „A“ nežino. Banko išrašai dėl finansinių operacijų tarp „ W“ ir Nyderlandų Karalystės įmonių „S. S.“ ir „A.H.“, L. S. jam nebuvo parodyti, jų nematė. Sutarčių, susitarimų, sandorių ar kitų įmonės juridinių ketinimų operacijų blankų iš įmonės „W“ sąskaitos į Nyderlandų Karalystės įmones „S. S.“ ir „A.H.“ ir fizinio asmens L. S. Nyderlandų Karalystės atidarytose sąskaitose jis neturėjo. Nieko negali paliudyti apie pavedimus į lengvatinių mokesčių įmones „W“, tarp Nyderlandų Karalystės įmonių ir fizinio asmens, ar jie buvo dėl gėlių pirkimo - pardavimo. Dėl gėlių įsigijimo, pardavimo, rūšių, pavadinimų, ofšoro įmonių, ar jiems atstovaujančių įmonių, produkcijos transportavimo dokumentų negali liudyti, nes nieko apie šiuos faktus nežino (102 t., b.l. 111-115).

Nustatyta, kad ofšorinės įmonės „S“ sąskaitą Latvijos banke atidarė T. J., 2016-05-03 Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas T. J. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (123 t., b.l. 1-29).

Iš vyr. tyrėjo V. R. tarnybinio pranešimo (106 t., b.l. 197-218) matyti, jog išanalizavus ir sugretinus pas A. S. asmens kratos metu paimtose USB laikmenose failuose „Sandėlis“ esančią informaciją su informacija, esančia „X.“ failuose (failai, įrašyti USB laikmenose, paimtose pas A. S., A. S., L. S., Z. S. elektroniniuose laiškuose), su Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais ofšorinių bendrovių W, S, W sąskaitų išrašais, nustatyta, kad failuose „new X.“ yra ne tik sąskaitos faktūros už gėles, kurios buvo perkamos bei vežamos parduoti į Lietuvą iš Olandijos neįtraukiant į UAB „A.“ buhalteriją, bet nustatytos sumos, kurios sutampa ir pagal kurias galima nustatyti įsigytos produkcijos mastą bei sumą, kuri buvo sumokėta už neapskaitytą produkciją. Taip pat atlikus šių laiškų apžiūras nustatyta, jog be neapskaitytos produkcijos apskaitos („juodosios buhalterijos“), taip pat yra duomenys apie apskaitytą produkciją, t. y., datos, sąskaitos faktūros, taip pat apmokėjimo suma (elektroninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūros protokolas (106 t., b.l. 114-196). Taip pat išanalizavus ir sugretinus paminėtus duomenis (esančius failuose „sandėlis“, „new X.“ ir sąskaitų išrašuose) nustatyta, kad iš minėtų lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų atlikta ne mažiau nei 68 apmokėjimai (pavedimai) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės S.S S. ir fizinio asmens L. S. sąskaitas ir ne mažiau nei 44 apmokėjimai (pavedimai) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės A. sąskaitą, t. y., atlikta ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą. Tyrimo metu konstatuota, kad pavedimų atlikta ne mažesnei nei nurodyta aukščiau sumai, kadangi duomenys apie šiuos pavedimus sutampa visuose informacijos šaltiniuose (failuose „sandėlis“, „new X.“ ir sąskaitų išrašuose) (106 t., b.l. 197-218).

Sugretinus aukščiau nurodytus įrodymus, kolegijos vertinimu, jie sudaro nuoseklią grandinę patvirtinančią UAB „A.“ atsiskaitymus su Olandijos bendrovėmis, pervedant pinigus per ofšorinės kompanijas į S.S S., A. bei L. S. sąskaitas. Pervedimų skaičius, pervestų pinigų kiekis atmeta bet kokią atsitiktinio veiksmo prielaidą ir duoda pagrindo manyti, jog šių pervedimų schema buvo gerai apgalvota.

Apeliantai neginčija objektyviais įrodymais laikytinų sąskaitų išrašų duomenų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pav., UAB „V.“ sąskaitų išrašas (2006-01-01 iki 2013-03-01) (112 t., b.l. 114-231) paneigia B.J. Č. nurodomas aplinkybes apie jo skolinius santykius su A. S. ir Z. S. siekiant plėsti/vystyti savo verslą. Sąskaitose fiksuotas pakankamai didelių pinigų įnešimas, tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, jog šie pinigai nebuvo įforminami, kaip B.J. Č. asmeninė paskola įmonei, be to, šie pinigai nedelsiant buvo panaudojami padarant pavedimus tame tarpe ir gėlėmis prekiavusioms Olandijos įmonėms ar L. S..

L. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog „teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi vyr. tyrėjo V. R. atliktu papildomu tyrimu (t. 106, b. l. 197-199), kuris sudarė 2 lenteles sugretinęs duomenis. Šie duomenys yra už 2009 ir 2010 m., tačiau nėra aišku, kodėl tyrėjai neatliko papildomo duomenų tyrimo dėl kitų metų, ypač dėl 2007 ir 2008 m., per kuriuos neva šešėlinė prekyba buvo didžiausia. Byloje nėra tarnybinio pranešimo, nurodančio aiškiais ir objektyvias priežastis, kodėl papildomas tyrimas buvo susiaurintas iki 2 metų termino, galima daryti tik prielaidą, kad byloje nebuvo gauti jokie duomenys už atsiskaitymus su Olandija per 2006, 2007 ir 2008 m., tačiau byloje buvo visi kiti duomenys panaudoti lentelėse: „sandėlis“ ir ,,new X.“. Vertinant vyr. tyrėjo V. R. atliktą papildomą tyrimą galima daryti pastabas ir dėl į lenteles surašytų duomenų netikslumo, pav., dėl 2009 m. lentelės: lentelės pirmoje eilutėje nurodyta: ,,2009-01-25 new X. laiške yra nurodyta 13 000 eurų suma“, tačiau susipažinus su nurodytu laišku, tyrėjo nurodytos informacijos nėra, randame kitą informaciją – ,,13000“, laiške nėra jokių duomenų, kad tai suma išreikšta eurais arba litais, svarbu tai, kad nebuvo atlikta jokio mokėjimo pagal tariamą sumą 13000 (lentelės grafos S. S. ir A. yra tuščios) ir kt. <<<...>>>. Apeliantas atkreipia dėmesį į, jo nuomone, aiškiai padarytas klaidas ar net savavališkus prirašymus lentelėse:

a) (106 t. b.l. 203), eilutėje Nr. 7 yra nurodyta, kad ofšorinė kompanija 2010-10-09 pervedė A. 45000 Eur, taip pat yra nurodyta, kad „X.“ faile esą yra įrašas - ,,2010-09-30 new X. laiške nurodyta 10 000 eurų suma“. Akivaizdu, kad pareigūnas, sudarinėjęs lenteles, niekaip negalėjo rasti bent panašios sumos, kurią pervedė ofšorinė kompanija, todėl buvo paimtas bent panašus skaičius „10000“, kurio 2010-09-30 laiške nėra ir negali būti;

b) 106 t., b.l. 214, šioje lentelėje yra nurodyti 4 pervedimai A. ir visus juos pareigūnas susieja su failu „X.“, tačiau patikrinus nurodytus laiškus negalima rasti reikiamos informacijos. Skunde nurodoma, kad papildomai patikrinus visus įrašus V. R. sudarytose lentelėse už 2009 m., galima daryti išvadą, kad pareigūnas nurodė 92 eilutes (epizodus), tačiau 54 eilutės (epizodai) turi esminių trūkumų ir nesutampa pagal sumas ir pagal savavališkai padarytus įrašus iš failo „X.“. Papildomai patikrinus visus įrašus už 2010 m., galima daryti išvadą, kad pareigūnas nurodė 88 eilutes (epizodus), tačiau 51 eilutės (epizodai) turi esminių trūkumų ir nesutampa pagal sumas ir pagal savavališkai padarytus įrašus iš failo ,,X.“.“

Kolegija, tikrindama skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuose (nuosprendžio 90 lapo paskutinė ir 91 lapo pirma pastraipa) pasisakant dėl Lietuvos kriminalinio policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos vyresn. tyrėjo V. R. sudarytų lentelių yra nurodyta: „Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (106 t., b.l. 197-218) užfiksuota, kad buvo sugretinti duomenys iš USB laikmenų, paimtų 2013-01-30 per A. S. asmens kratą, juose nurodytos datos, sumos bei įmonės, lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų išrašai, kuriuose fiksuoti pavedimai už pirktas bei neapskaitytas gėles, bei iš Z. S. el. pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) rastus el. laiškus, pavadinimu „NewX.“, kuriuose siunčiamos sąskaitos faktūros už gėles. Iš šio tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad be kitos informacijos apie pinigų bei informacijos judėjimus 2009-2010 metais, 2010-01-05 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 L 51 900 (15 000)“, 2009-12-26 „newX.“ laiške nurodyta 15 000 eurų suma; 2010-01-06 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 A. 34 600 (10 000), 2010-01-06 „newX.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma; 2010 m. sausio 12 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-12 A 51 900 (15 000), 2010 m. sausio 12 d. „newX.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma (106 t., b.l. 197-218).

Apibendrinamas šiuos ir kitus nuosprendyje nurodytus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „Visi šie duomenys atskleidžia, kad įvykus gėlių užpirkimui iš aukciono ir jas atsigabenus į „A.“, realus produkcijos kiekis buvo fiksuojamas A. S. valdytuose elektroninio formato failuose, per kelias dienas į Z. S. elektroninį paštą buvo atsiunčiamas laiškas su tam tikrą sumą nurodančiais duomenimis, iš karto po to, vėliausiai po kelių dienų, buvo atliekamas pavedimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms A.ar S.<<...>>“

Teisėjų kolegija, sun tokiomis primosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir, pasisakydama dėl vyr. tyrėjo V. R. sudarytų lentelių ir atliktos analizės, pažymi, jog kolegija negali kažkaip kitaip konstatuoti ir/ar įvertinti fakto, jog lentelės yra sudarytos tik už du metus, bei pateikti apeliantui argumentuoto atsakymo, dėl ko jos nebuvo sudarytos už kitus metus ir kodėl byloje nėra kitokių apeliantą tenkinančių dokumentų/atsakymų – tarnybinių pranešimų ar kt., kodėl tyrimas buvo susiaurintas iki 2 metų termino, taip pat negali pasisakyti dėl apelianto prielaidų dėl nepakankamo duomenų gavimo iš Olandijos. Teismas taip pat negali argumentuotai paaiškinti ir apelianto nurodomų lentelėse nurodomų duomenų netikslumų, matematinių klaidų ar apelianto nurodomos klaidos dėl tyrėjo „susigalvotų“ valiutos vienetų. Kolegija pažymi, jog vyr. tyrėjo V. R. lentelės yra suvestinis, bet ne pirminis įrodymas, todėl nuosprendyje juo remiamasi tiek, kiek jose apibendrinta informacija yra pagrindžiama ir patvirtinama kitais įrodymais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, byloje surinktus duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamais įrodymais, vertina selektyviai ir atsietai nuo visumos, t. y., akcentuoja tik aspektus, aktualius paneigiant jo kaltę, menkindamas pačių įrodymų reikšmingumą bei keldamas abejones dėl nežymių ir/ar neesminių klaidų.

Be to, A. S. nurodo, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas ir tokiu argumentu, kad jeigu iš tiesų pavedimai per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. banko sąskaitą vyko iš Ukrainos bendrovių, jis leido šia sąskaita naudotis J.K. A. dėl mažesnių banko mokesčių, o J.K. A. naudojosi L. S. banko sąskaita, kaip jis teigė, dėl praktiškumo, ir su minėtais pavedimais „A.“ neturi nieko bendro, kyla klausimas, dėl kokių priežasčių šie duomenys buvo el. paštu siunčiami Z. S., kodėl negavus pavedimo būdavo tarpusavyje susisiekiama ir derinama, kokia suma ir kada pavedimai bus atlikti. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad aptarta tarpusavio atskaitomybė, operatyvus keitimasis informacija ir duomenimis, rodo buvus tamprų suinteresuotų asmenų susitarimą, kurio buvo laikomasi. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tokiais samprotavimais grįsdamas skundžiamo nuosprendžio išvadas, visiškai nevertina tokių svarbių aplinkybių, kad atliekant pavedimus buvo nurodomi sąskaitų faktūrų (invoice) duomenys, elektroniniuose laiškuose šios informacijos nėra; byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų sutapimą tarp failų, esančių Excel lentelėse, sąskaitose ir Z. S. el. pašte rastuose laiškuose. Taigi, teismas ne tik be pagrindo šiuos duomenis gretino ir laikė įrodančiais jo kaltę, bet ir padarė nepagrįstas išvadas apie bendrą asmenų veikimą, veiksmų atskaitomybę ir „tamprų susitarimą“, kadangi teismo nurodomi šios bylos duomenys tokių faktinių aplinkybių nepatvirtina.

Dėl šių aukščiau išdėstomų apeliantų samprotavimų dėl atsiskaitymų, kolegija pažymi, jog byloje laikytina nustatytu faktu, jog UAB „A.“ vyko prekyba neapskaityta produkcija, todėl akivaizdu, jog apeliantų lyginami įvairiuose šaltiniuose nurodomi duomenys nesutampa ar sutampa tik iš dalies. Akivaizdu, kad vykdant prekybą neapskaityta produkcija, iš atskirų šaltinių paimami duomenys negali tarpusavyje sutapti, o šių nesutapimų pateikimas kaip neginčijama konstanta nekaltumui pagrįsti yra iškreipiantis realią padėtį ir nelogiškas.

Byloje analizuojant net ir nedidelės apimties laikotarpį buvo nustatyta, jog iš kompanijos W sąskaitų išrašo duomenų matyti, jog 2010-01-06 „A.H.“ buvo padarytas 5000 pavedimas su žyma „už gėles, P.“ (angl. For the flowers, P.), tą pačią dieną – 10 000 pavedimas P., su žyma Invoice No. 16. 12/2 bei dar vienas 15 000 pavedimas į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su žyma Invoice No/ 24,12 „už gėlę“ (angl. for the flower) (100 t., 160 b. l.); 2010-01-07 buvo atliktas 10 000 pavedimas „A.H.“ (taip pat su žyma „už gėles, P.“ (ang. For the flowers, P.)), 10 000 pavedimas - P..(su žyma Invoice No 23,12); 2010-01-12 - 15 000 pavedimas P., su žyma Invoice No. 06. 01/10, 2010-01-13 buvo atliktas 10 000 pavedimas „A.H.“ (taip pat su žyma „už gėles, P.“ (ang. For the flowers, P.)) (100 t., b.l. 161).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (106 t., b.l. 197-218) užfiksuota, kad buvo sugretinti duomenys iš USB laikmenų, paimtų 2013-01-30 per A. S. asmens kratą, juose nurodytos datos, sumos bei įmonės, lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų išrašai, kuriuose fiksuoti pavedimai už pirktas bei neapskaitytas gėles, bei iš Z. S. el. pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) rastus el. laiškus, pavadinimu „newX.“, kuriuose siunčiamos sąskaitos faktūros už gėles. Iš šio tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad be kitos informacijos apie pinigų bei informacijos judėjimus 2009-2010 metais, 2010-01-05 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 L 51 900 (15 000)“, 2009-12-26 „newX.“ laiške nurodyta 15 000 eurų suma; 2010-01-06 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 A. 34 600 (10 000), 2010-01-06 „newX.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma; 2010-01-12 faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-12 A 51 900 (15 000), 2010-01-12 „newX.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma (106 t., b.l. 197-218).

Apibendrinus šiuos ir kitus byloje surinkus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykus gėlių užpirkimui iš aukciono ir jas atsigabenus į „A.“, realus produkcijos kiekis buvo fiksuojamas A. S. valdytuose elektroninio formato failuose, per kelias dienas į Z. S. elektroninį paštą buvo atsiunčiamas laiškas su tam tikrą sumą nurodančiais duomenimis, iš karto po to, vėliausia po kelių dienų, buvo atliekamas pavedimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms A.ar S.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos logiškomis išvadomis, jog jeigu iš tiesų, kaip nurodė L. S., pavedimai per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. banko sąskaitą vyko iš Ukrainos bendrovių, jis leido šia sąskaita naudotis J.K. A. dėl mažesnių banko mokesčių, o J.K. A. naudojosi L. S. banko sąskaita, kaip jis teigė, dėl praktiškumo, ir su minėtais pavedimais „A.“ neturi nieko bendro, kyla pagrįstas klausimas, dėl kokių priežasčių šie duomenys buvo el. paštu siunčiami Z. S., kodėl negavus pavedimo būdavo tarpusavyje susiekiama ir derinama, kokia suma ir kada pavedimai bus atlikti. Akivaizdu, kad aptarta tarpusavio atskaitomybė, operatyvus keitimasis informacija ir duomenimis rodo buvus tamprų suinteresuotų asmenų susitarimą, kurio buvo laikomasi.

L. S. ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas tyrėjo, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, jog nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos, tiksliai nepamena, UAB „A.“ įmonei transportavimo paslaugas teikė J.B. Č. įmonė UAB „V.“. Su J.B. Č. jį supažindino Z. S. ir A. S.. J.B. Č. pasiūlė atsiskaityti su gėlių tiekėjais ne grynais pinigais, o per savo ofšorines kompanijas: „S“, „W“, „W“. A. S. J.B. Č. duodavo grynus pinigus, o pastarasis per savo ofšorines kompanijas atsiskaitydavo su S.už nupirktas gėles. Pinigai už nupirktas gėles buvo pervedami į S.ir jo (L. S.) sąskaitą. Gautus pinigus vėliau jis persiųsdavo į J.C. A. sąskaitą. Jo telefone yra užfiksuotas J.B. Č. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kodėl UAB „A.“ pirko gėles iš S.be apskaitos dokumentų negali pasakyti. Jis UAB „A.“ interesų neatstovavo. Jo veikla apsiribojo tik atsiskaitymu už nupirktas gėles ir jų sklandžia prekyba. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, L. S. parodė, kad nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos galėjo būti į jo ir S.sąskaitą persiųsta 2 508 100 Eur per ofšorines kompanijas. Su B.J. Č. bendravo elektroniniu paštu. Bendraujant elektroniniu paštu jis pristatydavo I. I. vardu.

Šiuos L. S. parodymus dėl J.B. Č. veiksmų pervedant pinigus per ofšorines bendrovės, kolegijos nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad B.J. Č. darbo vietoje buvo rastos bei paimtos USB laikmenos, kuriose rasta įrašytų įmonių „W“, „W“ bei „S“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai.

Nuteistasis J.B. Č. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje nurodė, jog byloje klaidingai teigiama, kad minėtos USB jungtys buvo rastos būtent jo (B.J. Č.) darbo vietoje, jog tokias aplinkybes paneigė teisiamajame posėdyje gynybos prašymu apklaustas liudytojas M. Č..

Vertinant M. Č. parodymus pirmiausia pažymėtina, jog jis pirmą ir vienintelį kartą procese buvo apklaustas 2021-03-10 teisiamojo posėdžio metu, t.y., ši apklausa vykdo praėjus ilgam laikui – net 7 metams po UAB „V“ 2014-05-14 vykusios kratos (4 t., b.l. 156-158). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog M. Č. parodymai yra labai neinformatyvūs, iš esmės patvirtinantys tik pačios kratos buvimo faktą, B.J. Č. kompiuterio paėmimo faktą, tačiau jo parodymuose jokios informacijos apie USB laikmenos radimo vietą, jo priklausomybę ne B.J. Č. – nėra.

Iš UAB „V“ kratos protokolo matyti, jog šios kratos metu buvo paimti įvairūs dokumentai ir USB laikmenos (4 t., b.l. 156), šiame protokole jokių pastabų dėl netinkamai atliktos kratos, dėl ne iš kratos vietos paimtų daiktų ar pan. – nėra. Iš UAB „V.“ sąskaitų išrašų matyti, kad 2006-01-01 – 2013-03-01 laikotarpiu vyko pinigų judėjimas tarp šios bendrovės ir ofšorinių kompanijų „W“, „S“, „W“ sąskaitų (112 t., b.l. 114-231). UAB „V“ direktoriumi buvo J.B. Č., kuris neigdamas šios laikmenos priklausomybę jam, jokių įtikinamų argumentų paneigiančių šią teismo konstatuotą aplinkybę – nenurodo. Pažymėtina, jog jis neginčija kompiuterio priklausomybės jam (B.J. Č.), nors pastarasis buvo rastas tos pačios kratos metu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuojamu laikotarpiu bendrovėje „V.“, kuriai vadovavo B.J. Č., bei kitoje bendrovėje UAB „V.“, su kuria taip pat buvo susijęs B.J. Č., įvairiomis sumomis bei įvairia valiuta buvo atliekami pavedimai iš kompanijų „S“, „W“, „W“ sąskaitų (112 t., b.l. 114-231), akivaizdu, kad B.J. Č. nebuvo tik „paprastas“ klientas, kad jis turėjo savus svertus šių įmonių veiklai, nes tuomet kyla klausimas, kodėl šių pavedimų negalėjo daryti tiesiogiai UAB „A.“ darbuotojai. Pripažintina, jog teismas nenagrinėjo apeliantų nurodomų aplinkybių, kad UAB „V.“ per ofšorines kompanijas atsiskaitydavo už traktorius, vienok, aukščiau išdėstyti įrodymai, kolegijos nuomone, pilnai patvirtina ir tai, jog atsiskaitymai buvo vykdomi ir už UAB „A.“ įsigytas bei jos apskaitoje neapskaitytas gėles, o įrodymų rinkimas ir tyrimas negali būti begalinis. Svarbu, kad šių įrodymų pakaktų vienoms ir kitoms teismo išvados pagrįsti, ir jie sudarytų vientisą grandinę. Kaip jau minėta aukščiau, byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ofšorinės įmonės „S“ sąskaitą Latvijos banke atidarė T. J.. Pastarasis dirbo UAB „V.“, kurios dirketoriumi buvo B.J. Č., kas, kolegijos nuomone, patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad B.J. Č. veikė per jo ir jam artimų asmenų, kontroliuojamas lengvatines apmokestinimo kompanijas.

Kolegija pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su skirtingų kliento identifikavimo duomenų nurodymu sąskaitose faktūrose bei kitose dokumentuose, pažymi, kad iš Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymo į 2014-11-24 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos viršininkės J. I. raštą Nr. 38-2-S-5351 dėl teisinės pagalbos pavedimo duomenys patvirtina, kad buvo nustatyta, jog bendrovė S.parduotai produkcijai, kuri buvo apmokėta iš minėtų lengvatinio apmokėjimo bendrovių, kai pavedimuose buvo nurodomi sąskaitų faktūrų (angl. invoice) numeriai, sąskaitas išrašė bendrovėms R, Z; o bendrovė A.parduotai produkcijai, kuri taip pat buvo apmokėta iš minėtų lengvatinio apmokėjimo bendrovių, kai pavedimuose buvo nurodomas pirkėjo identifikacinis duomuo P.), sąskaitas išrašė bendrovėms „A“, „I“.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015-10-23 rašte Nr. FM/04314/040/LT/13 nurodyta, kad pagal Interpolo Moldovos nacionalinio biuro gautą informaciją, įmonė „R“ nebuvo/nėra registruota Moldovoje (103 t., b.l. 87); pagal Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro informaciją, įmonė „I“, įmonė „Z.“ nėra registruotos komerciniame/juridinių asmenų registre (103 t., b.l. 89-90), kas rodo, jog sąskaitos buvo išrašomos realiai neegzistuojančioms bendrovėms.

Nors A. S. apeliaciniame skunde kelia įvairias hipotezes dėl užsienio valstybių atliktų įmonių paieškos teisingumo, išsamumo ir/ar patikimo, teismas neturi jokio pagrindo netikėti Tarptautinių ryšių valdybos specialistų minėtuose raštuose teiktais duomenimis, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl įvairių neegzistuojančių įmonių, jų rekvizitų naudojimo atsiskaitant už neapskaitytą produkciją su Olandijos produkcijos tiekėjais.

Nuteistieji pasisakydami dėl dokumentų, kuriuose yra nurodytas klientas „P.“, nurodo, jog tokių dokumentų UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje nėra, ką patvirtina ir specialistų išvados, o laikmenose užvardijama „P.“ grafa – tikėtina, jog yra taros balansas. Kolegija sutinka, jog įvairius daiktus ar reiškinius asmenys gali vadinti bet kokiais vardais, tačiau visos bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį, dėl taros/taros balanso užvardijimo „P.“ vardu aiškaus ir logiško paaiškinimo nebuvo patekta, todėl ši aplinkybė laikytina dar viena nuteistųjų gynybos versija ir plačiau, kaip negalinčios paneigti galutinių teismo išvadų, neaptaria.

Skunduose kaip niekuo neparemtos ginčijamos „tikėtinos“ teismo išvados dėl galimo dokumentų naikinimo. Su šiais skundų argumentais kolegija sutinka. Analizuodamas liudytojų, Z. S., L. S. parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo (nuosprendžio 92 psl.), jog: „A.“ buhalteriją tvarkiusios ir apskaitą vedusios liudytojos K.L. A., J. R. ir Ž. V. parodė, jog į „A.“ apskaitos programą suvesdavo tuos duomenis, kuriuos joms pateikdavo direktorius, kadangi dirbo ne visą ir ne kiekvieną darbo dieną, dažniausiai dokumentus, kurių duomenis reikėdavo suvesti į buhalterinę apskaitą, rasdavo ant savo darbo stalo. „A.“ salės darbuotojos – pardavėjos liudytojos N. B. ir A. M. teismui teigė, kad jos parduodavo atgabentas gėles „A.“ klientams, tai daugiausia buvo mažmeniniu gėlių verslu besiverčiantys subjektai, įmonės ar asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, tiesiog iš gatvės pirkėjų nebuvo, nes tokiems pirkėjams „A.“ gėlių nepardavinėjo. Šios liudytojos parodė, kad buvo atvejų, kai pirkėjai su „A.“ atsiskaitydavo grynais pinigais, tada jos tokiam klientui išrašydavo kasos pajamų orderį, kitiems klientams – pardavimo sąskaitas faktūras. Šios liudytojos teigė, kad pardavimų be apskaitos dokumentų mažmenine prekyba besiverčiantiems „A.“ klientams nebuvo, o jos kasdien per prekybos salėje stovėjusį kompiuterį į Excel formato lenteles suvesdavo pardavimų duomenis ir dienos pabaigoje siųsdavo tą failą į bendrovės elektroninį paštą, kuriuo naudojosi viršininkai (A. S. ir Z. S.). Spręstina, kad ta aplinkybė, jog „A.“ klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais, buvo išrašomas kasos pajamų orderis, savaime nepaneigia „A.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija, kadangi inkriminuojamu laikotarpiu galioję buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė, jog kasos pajamų orderis yra griežtos atskaitomybės dokumentas, todėl toks dokumentas galėjo būti sunaikinamas, į oficialią buhalterinę apskaitą neįtraukiamas, o grynieji pinigai neįnešami į bendrovės sąskaitas banke ar kasą. O liudytojų „A.“ salės darbuotojų teiginiai, jog neapskaityta produkcija nebuvo prekiaujama, savaime nepaneigia visų kitų tokią prekybą patvirtinančių baudžiamosios bylos duomenų, kadangi, pirma, teisme klausinėjamos apie smulkesnes gėlių prekybos detales (konkrečius laikotarpius, klientus, vežėjus, gėlių asortimentą, netgi veiklos adresą) šios liudytojos detalių neįvardindavo, teigdamos, kad neatsimena dėl seniai buvusių įvykių. Teigtina, kad dėl tų pačių priežasčių prekybos neapskaityta produkcija nepaneigia ir liudytojų S. P. bei M. P. parodymai, nes, kaip minėta, šie liudytojai teigė, jog jei atsiskaitydavo grynais pinigais, jiems būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, o, kaip jau buvo minėta, šis dokumentas nėra griežtos atskaitomybės blankas, kuris, kartu su kitais duomenimis apie „A.” vykusią realią dienos prekybą (Excel failai, pildyti salės kompiuteriu) prieš patekdamas į buhalteriją, pirmiausia patekdavo A. S., kuris duomenis apie ūkines operacijas teikdavo buhalterėms.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme dėl šių aplinkybių konstatavimo nebuvo visapusiškai ir tinkamai įvertinti visi baudžiamojo proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai ir padarytos išsamios ir teisingos teismo išvados. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Išvados dėl įrodymų turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Taigi teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės.

Pažymėtina, jog byloje nuteistiesiems pateiktame kaltinime aplinkybės dėl galimo dokumentų (kasos pajamų orderių ir/ar kitų dokumentų) naikinimo nėra nurodytos, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl kasos pajamų orderių neįtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą dėl jų sunaikinimo laikytinos niekuo neparemta pirmosios instancijos teismo nuomone, todėl kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad šioje nuosprendžio dalyje nurodytos teismo išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, iškraipančios liudytojų parodymus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad „A.“ salės darbuotojų–pardavėjų N. B. ir A. M. ir/ar kitų asmenų išrašyti kasos pajamų orderiai buvo naikinami, todėl skundžiamo nuosprendžio 92 lapo 3 pastraipoje nurodyti motyvai prasidedantys žodžiais – „Spręstina, kad ta aplinkybė“ ir pasibaigiantys žodžiais „neįnešami į bendrovės sąskaitas banke ar kasą.“ iš nuosprendžio yra šalinami.

Taip pat sutiktina su skundų argumentais, kad nuosprendžio 93 lape 3 ir 4 pastraipose nurodyti teismo motyvai dėl A. S., O. S., Z. S. disponavimo didelėmis būtent iš UAB „A.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija gautomis grynųjų pinigų sumomis, yra pertekliniai. A. S. ir O. S. įtarimai/kaltinimai šioje byloje dėl neteisėto praturtėjimo nebuvo pareikšti, aplinkybės dėl jų disponuotų didelių pinigų šaltinius nebuvo tiriamos, o Z. S. atžvilgiu 2017-06-14 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl veikos numatytos BK 189¹ straipsnyje, todėl iš nuosprendžio 93 lapo šalinamos 3 ir 4 pastraipos prasidedančios žodžiais „Aplinkybę, kad sutuoktiniai A. S. ir O. S.“ ir pasibaigiantys žodžiais „Šaltinis, pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu turimą informaciją nenustatytas“ (117 t., b.l. 76-92).

A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad vienas iš nuosprendžiui keliamų esminių reikalavimų yra nuosprendžio vientisumas. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų, nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota esant įrodytomis tokias nusikalstamos veikos aplinkybes: „A. S., Z. S., L. S., B.J. Č., veikdami bendrininku grupe“ toliau tame pačiame nuosprendyje nurodoma: „A. S. <..> siekdamas asmeninės ir organizuotos grupės nario Z. S. naudos“. Taigi, nuosprendyje klaidingai aprašoma bendrininkavimo forma, nes, sutinkamai su nuosprendžio motyvuojamąja dalimi, organizuotos grupės požymis buvo pašalintas iš kaltinimo, taigi, skundžiamas nuosprendis savo turiniu yra prieštaringas.

Pasisakant dėl šių skundo argumentų, pažymėtina, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 94-95 lapai) yra išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo ir konstatavimo, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, todėl nuosprendžio įžanginėje dalyje (nuosprendžio 2 lapas) paskutinėje pastraipoje nuroda „siekdamas asmeninės naudos ir organizuotos grupės nario Z. S.“ yra laikytina akivaizdžia apsirašymo klaida, kurią taisant žodis „organizuotos“ keistinas į „bendrininkų“.

A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu, o nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados turi būti nuoseklūs ir neprieštaringi. Vilniaus miesto apylinkės teismas atkartodamas kaltinamojo akto teiginius konstatavo, jog A. S. kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančio juridinio asmens UAB „A.“ tikrąsias gaunamas pajamas, išlaidas ir pelną, kad A. S. kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, ir jie veikė jo duotų nurodymų ribose. Tačiau šios nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuotos aplinkybės nėra niekaip detalizuojamos motyvuojamoje nuosprendžio dalyje.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019).

Pažymėtina, jog A. S. veiksmai taip detaliai, kaip to pageidauja apeliantas, nuosprendyje nėra nurodyti, tačiau visos A. S., kaip ir kitiems nuteistiesiems, inkriminuotos aplinkybės išplaukia iš kitų byloje ištirtų ir nurodytų įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. buvo UAB „A.“ direktorius ir bendrasavininkis, prie įmonės veikos prisidėjęs iš esmės nuo pat tiriamo laikotarpio pradžios (2006 m.). Byloje nustatyta, jog A. S. buvo atsakingas už įmonės personalo valdymą, finansų reikalus, logistiką. Z. S. – už produkcijos (gėlių) įsigijimą, kainoraščių sudarymą, bendravimą su klientais dėl gėlių pirkimo-pardavimo, užsakymų surinkimą. Kaip matyti iš Z. S. paaiškinimų, abu akcininkai turėjo po 50 proc. akcijų, taigi darni įmonės veikla galėjo vykti, nežiūrint vėlesnių nesutarimų, tik esant bendram akcininkų sutarimui dėl įmonės veiklos. Z. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įmonė vykdė prekybą neapskaityta produkcija, detaliai nurodė ne tik produkcijos užsakymo, atvežimo bei ir atsiskaitymo už neapskaitytą produkciją sistemą (per vairuotojus, o vėliau per ofšorines kompanijas – per J.B. Č.) ir, kaip nurodyta aukščiau, šiais parodymais teismas tiki. Iš šių parodymų matyti, jog nuo pat įmonės įkūrimo ir bendros veiklos pradžios, tiek Z. S., tiek ir A. S. prekybos neapskaityta gėlių produkcija sistema buvo aiški ir žinoma iš jų ankstesnės veiklos. Iš Z. S. paaiškinimų matyti visa įmonės veikla susijusi su prekyba neapskaityta produkcija, nuo jos užsakymo, pirkimo, transportavimo, dokumentų su melagingais duomenimis gavimo, apskaitymo UAB „A.“ finansinėje apskaitoje bei atsiskaitymo su tiekėjais. Akivaizdu, kad prekyba neapskaityta ir į apskaitą neįtraukiama produkcija, be A. S., atsakingo už įmonės finansus, logistiką-transportą, piniginius klausimus, žinios ir jo tiesioginio dalyvavimo tokioje veikloje, negalėjo vykti. Taip, byloje nėra jokių vaizdo, garso įrašų, patvirtinančių kokius nors A. S. neteisėtus nurodymus, tačiau Z. S., L. S., kitų aukščiau nurodytų liudytojų parodymai, VMI specialistų išvados, 2022-10-27 ekspertizės aktas patvirtina (apie specialistų išvadas nurodyta žemiau) ilgalaikį (2006-2010 m.) ir labai didelį prekybos neapskaityta produkcija mastą. Pažymėtina, jog tai nėra vienkartinis, ar atsitiktinis veiksmas, ir jo nebuvo galima įgyvendinti be A. S. ir Z. S. aktyvaus dalyvavimo ir žinios. Iš Z. S., L. S. parodymų matyti, jog visi nuteistieji įgyvendino atskiras šios neteisėtos veiklos dalis, ir visa neteisėtos veiklos sistema susidėdavo A. S., kaip už įmonės finansus atsakingam direktoriui, suorganizavus bei įvykdžius galutinius mokėjimus bei reikiamus dokumentus pateikus buhalterijai. Šias aplinkybes, kolegijos nuomone, patvirtina ir tai, jog būtent pas A. S. buvo rastos laikmenos, kuriose buvo rasta informacija apie UAB „A.“ „juodąją“ buhalteriją. Iš bylos medžiagos matyti, jog visi bendranuteistieji ar tiesiogiai, ar per kitus, buvo tarpusavyje pažįstami ir jų visų veikla buvo nukreipta galutiniam veiklos rezultato siekiui. Kaip jau minėta, Z. S. buvo UAB „A.“ bendrasavininkis, tiesiogiai dirbęs įmonėje, atsakingas už produkcijos (gėlių) įsigijimą, kainoraščių sudarymą, bendravimą su klientais dėl gėlių pirkimo-pardavimo, užsakymų surinkimą. Būtent Z. S. ir A. S., kaip įmonės akcininkams, buvo ekonomiškai naudinga neskaidri jų UAB „A.“ veikla. Įgyvendinant nusikalstamą schemą, reikėjo suorganizuoti ir atlikti daug bei įvairaus pobūdžio veiksmų, todėl pagrįstai Z. S. ir A. S. pripažinti šios nusikalstamos veikos bendravykdytojais.

Pasisakant dėl L. S. ir B.J. Č. veiksmų, kolegija pažymi, kad jų veiksmai buvo sudėtinė nusikalstamos veikos dalis, be kurios (be atsiskaitymo už neapskaitytą produkciją) nusikaltimo įgyvendinimas būtų buvęs negalimas, todėl pagrįstai jie laikomi BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padėjėjais.

Pažymėtina, kad priimant procesinį sprendimą teismui nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno atskiro byloje surinkto duomens, svarbu kad surinktų įrodymų visuma leistų padaryti teisingas išvadas dėl asmens kaltės ar nekaltumo. Pagrindinis objektyvusis BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra sąmoningas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, o tai byloje be jokios abejonės įrodyta. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti tik kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, šie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai.

BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019), tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl, ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-601/2012, 2K-322-1073/2019, 2K-218-976/2022).

Dėl specialistų išvadų, ekspertizės akto vertinimo

Apeliantai nesutinka su VMI pateiktomis specialistų išvadomis, nurodo, jog byloje turėjo būti ištirtos prekių įsigijimo, pardavimo, transportavimo, sandėliavimo stadijos, be to, nebuvo atlikti jokie priešpriešiniai patikrinimai ir kt., nurodo, kad VMI išvados yra ekonomiškai nepagrįstos, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismui pateikta Č. M. konsultacinė išvada.

Pasisakant dėl skundų argumentų dėl byloje surinktų ir tirtų įrodymų (failo „N. S.“, „Sandelis 2010“ ir kt., nesant būtinų finansinių dokumentų, nesilaikant metodikos, nepagrįstai remiantis Z. S. parodymais ir kt.) atliekant VMI tyrimą pilnumo, kolegija pažymi, jog, kaip jau minėta aukščiau, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl VMI atliktų UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų išsamumo, objektyvumo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas naujas UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas jį pavedant atlikti kitai ekspertinei įstaigai ir jai perduodant visą byloje surinktą medžiagą. Šio tyrimo rezultatai (2022-12-12 ekspertizės akto) nurodyti aukščiau nuosprendyje, o jo rezultatai vertinami kitų byloje surinktų įrodymų grandinėje, todėl, kolegijos nuomone, skundų argumentai, jog paskirtų tyrimų pasekoje yra/gali būti ir neįvertintų duomenų ar nepagrįstai remtasi vienais ar kitais duomenimis, tame tarpe ir Z. S. parodymais, atlikus apeliacinės instancijos teismo paskirtą UAB „A.“ ūkinės finanasinės veiklos tyrimą, laikytini eliminuotais.

Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados) kaip įrodymo vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-283-222/2018, 2K-191-495/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui/specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-2/2005, 2K-316-699/2015, 2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020). Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020).

Kaip minėta, šioje byloje teismo buvo skirti keli UAB „A.“ finansinės-ūkinės veiklos tyrimai, pateiktos specialistų/ekspertų išvados, kuriose buvo remtasi ne tik pateiktais buhalteriniais dokumentais, kratos metu rastose laikmenose užfiksuota informacija, bet ir bendrovės darbuotojų parodymais.

2016-03-14 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 neapskaitė ir nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t.y. 6 984 913,11 Eur pajamų su PVM. Nuo tyrimo metu apskaičiuotų nuslėptų pajamų (2006-2010 m.) Bendrovė neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 840 741 Lt, t. y. 1 112 355,48 Eur pardavimo PVM: 2006 m. (11-12 mėn.) – 80 100 Lt (23 198,56 Eur), 2007 m. – 1 025 136 Lt (296 899,91 Eur), 2008 m. – 1 051 146 Lt (304 432,92 Eur), 2009 m. – 792 567 Lt (229 543,27 Eur), 2010 m. – 891 792 Lt (258 280,82 Eur). Tyrimo metu neskaičiuojamas 2011-2012 m. nuslėptas PVM mokestis, nes nėra galimybės nustatyti, ar iš Nyderlandų Karalystės įsigytos neapskaitytos gėlės buvo įvežtos ir parduotos Lietuvoje, kuriai daliai neapskaitytų pajamų taikyti standartinį PVM tarifą, o kuriai – 0 proc. PVM tarifą. Tyrimo metu, įvertinus nustatytas visas Bendrovės pajamas ir sąnaudas, papildomai apskaičiuotus mokesčius (PVM) bei atsižvelgiant į Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruotą informaciją, nustatyta, kad 2007-2012 m. (2006, 2011 ir 2012 m. nevertinami) nuslėptos ir nedeklaruotos pelno mokesčiu apmokestinamosios pajamos yra 19 769 057 Lt, t. y. 5 725 514,65 Eur (6 lentelės 2 stulpelis): 2007 m. – 5 695 203 Lt (1 649 444,80 Eur), 2008 m. – 5 839 700 Lt (1 691 294,02 Eur), 2009 m. – 3 987 526 Lt (1 154 867,35 Eur), 2010 m. – 4 246 628 Lt (1 229 908,48 Eur). 2011-2012 m. nuslėptos pajamos ir mokesčiai neskaičiuojami.

Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų taikant 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tarifus apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Bendrovė 2007-2010 m. papildomai privalėjo deklaruoti ir sumokėti 365 079 Lt, t. y. 105 734,19 Eur (6 lentelės 9 stulpelis) pelno mokesčio: 2007 m. – 101 132 Lt (29 289,85 Eur), 2008 m. – 110 097 Lt (31 886,30 Eur), 2009 m. – 96 402 Lt (27 919,95 Eur), 2010 m. – 57 448 Lt (16 638,09 Eur). Vadovaujantis 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 nuostatomis, Bendrovė nuo tyrimo metu apskaičiuoto apmokestinamojo pelno privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 20 226 Lt, t. y. 5 5857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio už 2007 m. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per tiriamąjį laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 24 117 508 Lt, t. y. 6 984 913,11 Eur pajamų ir į biudžetą nesumokėjo 4 226 046 Lt, t. y. 1 223 947,52 Eur mokesčių: 3 840 741 Lt, t. y. 1 112 355,48 Eur PVM, 365 079 Lt, t. y. 105 734,19 Eur pelno mokesčio ir 20 226 Lt, t. y. 5 857,85 Eur laikinojo socialinio mokesčio (117 t., b.l. 5-14; priedai – 117 t., b.l. 15-52).

Iš VMI specialisčių paaiškinimų matyti, jog jos vertino visą joms pateiktą medžiagą, rėmėsi laikmenose buvusių lentelių duomenimis, kuriose buvo tiek „baltoji“, tiek ir „juodoji“ buhalterija. Antkainio metodu, palankiausiu įmonei, buvo apskaičiuotos įmonės sąnaudos.

Iš apeliacinės instancijos teisme atliktos 2022-12-12 ekspertizės akto bei šią ekspertizę atlikusio eksperto J. V. paaiškinimų matyti, jog jo surašytoje 2022-12-12 išvadoje yra duota hipotetinė, sąlyginė išvada. Pagal pateiktus dokumentus, baudžiamosios bylos medžiagą ekspertas atliko apskaitos finansinį tyrimą ir nustatė, kad įmonės „A.“ laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 buhalteriniai duomenys yra nurodyti tiksliai, nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų ir neapskaitytų pajamų ekspertas nenustatė, tačiau, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje yra Excel lentelės, tai iš šitų duomenų, susiskaičiavus grafas, yra nustatyta, kad galėjo būti tiek gauta pardavimo pajamų, kiek yra paskaičiuota 2016-03-14 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8.

Iš 2022-12-02 ekspertizės akto Nr. 11-90(22) matyti, jog jeigu būtų nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ duomenys apie gėlių gavimą ir pardavimą, tai 2007-2010 m. veiklą (pajamas, sąnaudas) galima nustatyti iš dalies. Taip pat iš dalies galima nustatyti 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą; jeigu būtų nustatyta, kad byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ apskaitos duomenys apie gėlių gavimą ir pardavimą, tai bendrovės duomenys, pateikti VMI apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, gali būti netikslūs.

Taigi, laikytina nustatytu faktu, jog atlikus apeliacinės instancijos teismo paskirtą UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistas davė sąlyginę išvadą, kurios rezultatai tiesiogiai priklauso nuo pas A. S. rastose laikmenose rastos informacijos įvertinimo.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad USB laikmenose esanti informacija yra originali ir yra tinkamas įrodymų šaltinis, tikint Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie šiose laikmenose esančių lentelių turinį, kad jose yra fiksuota tiek „baltoji“, tiek ir „juodoji“ buhalterija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi tiek apeliantų, tiek UAB „A.“ darbuotojų, pirkėjų, Olandijos įmonių darbuotojų parodymus, ekspertizės akto, eksperto parodymus, daro išvadą, jog VMI skaičiavimai specialisto išvadose yra teisingi, šiam tyrimui buvo pateikti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti baudžiamosios bylos duomenys. Vien tai, jog prie specialisto išvados yra pridėtos tik suvestinės lentelės, o ne visi pirminiai duomenys, teismo vertinimu, šios išvados teisingumo nepaneigia. Taigi, pagrindo išvadai, jog specialisto atlikti skaičiavimai šiuo atveju yra netikslūs, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra, juo labiau, kad ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad suskaičiavus gaunasi tokie skaičiai, kokie yra nurodyti VMI išvadose.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį susiduriama su problema, kad tikslus išvardintų dydžių nustatymas tam tikrais atvejais gali būti labai apsunkintas ar net neįmanomas. Tiek specialistai, atlikdami skaičiavimus šioje byloje, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktas specialisto išvadas, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, kaip matyti iš specialisčių paaiškinimų, jog visi neaiškumai ir kilusios abejonės buvo įvertintos kaltinamųjų/nuteistųjų naudai, todėl abejoti, kad nustatytas padarytos žalos dydis yra neobjektyvus ir/ar nepagrįstas, pagrindo nėra.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinius skundus dar kartą įvertinęs byloje surinkus įrodymus, pripažįsta, jog nors VMI 2016-03-14, 2017-04-12 specialistų išvados dėl UAB „A.“ ūkinės veikos turi formos trūkumų (prie specialisto išvados nėra pridėtų visų priedų, kurių pagrindu buvo padarytos išvados), tačiau šie didelės apimties duomenys yra bylos medžiagoje (laikmenoje), taip pat nėra abejonių dėl jų autentiškumo ir patikimumo (2022-10-27 Informacinių technologijų ekspertizės aktas ir eksperto V. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, jog kratos metu iš A. S. paimtoje raudonos spalvos UAB laikmenoje „Prestigio“ esančio failo „2010 Sandelis“ turinys nėra pakeistas papildant, išimant ar kitaip koreguojant po 2011-05-04).

Pasisakant dėl skundų argumentų, kad VMI specialistės tyrė tik pardavimo stadiją, ir nėra tirtos visos kitos – įgijimo, transportavimo, sandėliavimo stadijos, neatlikti priešiniai patikrinimai ir kt., kolegija pažymi, jog analizuojant į bylą pateiktas specialistų/ekspertų išvadas, aukščiau nurodytų apeliacinių skundų argumentų kontekste, pirmiausia pažymėtina, jog VMI specialistės išsamiai paaiškino savo tyrimo eigą paskaičiuojant įmonės sąnaudas, duomenų, išskyrus subjektyvias apeliantų nuomones, paneigiančių tokio paskaičiavimo teisingumą – nėra. VMI specialistės paaiškino, kad visos sąnaudos, atliekant galutinius paskaičiavimus, buvo įvertintos ir tam joms turimų duomenų pakako, kad visi nesutapimai buvo vertinami nuteistųjų naudai. Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatytų padarinių ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, jog Č. M. konsultacinė išvada nėra savarankiško UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatas, todėl pagrįstai ja pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. V. parodė ne tik tai, jog įmonėje duomenys yra tvarkingi ir pagal tuos dokumentus, kurie yra buhalterijoje – ir apie turtą, ir apie pajamas, ir apie išlaidas, ir apie viską kitą, ir pateiktos deklaracijos atitinka ir pagal tuos duomenis viskas suskaičiuota teisingai, tačiau, pasisakydamas apie VMI specialisčių pagal lenteles (ne pagal dokumentus) atliktus paskaičiavimus, ekspertas nurodė, jog aritmetiškai suskaičiavus, gaunasi tokia suma, kurią apskaičiavo VMI specialistės. Teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės pakeisti VMI specialisčių išvadų, jas papildant, t.y. prie jų pridedant kokius nors papildomus dokumentus, tačiau esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad skunduose išdėstytos abejonės dėl VMI specialisčių atliktų skaičiavimų teisingumo, laikytinos pašalintomis, o nustačius, jog VMI skaičiavimai yra teisingi, skundų argumentai dėl VMI pateiktų specialisčių išvadų (kad specialistės nesivadovavo jokia patvirtinta metodika, neatliko jokio savarankiško tyrimo, išvados grįstos LKPB gauta informacija bei joms pateikta išankstine nuomone, neatlikti priešpriešiniai įmonių patikrinimai ir kt.), kolegijos nuomone, negali paneigti aukščiau išdėstytų argumentų ir išvadų, todėl plačiau nenagrinėjami, kaip neturintys įtakos galutiniam skaičiavimo rezultatui.

Skunduose keliamas klausimas ir dėl inkriminuotos veikos laikotarpio nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, šio laikotarpio pabaigos nustatymo, nurodant, jog nei vienas epizodas neapima 2010 metų gruodžio 28, 29, 30 ar 31 dienos. L. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog vertėtų atkreipti dėmesį į byloje esančius įrodymus, apimančius 2010 m. antrąjį pusmetį, o būtent nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Apeliantas pažymi, jog VMI specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, kurie būtų kaip įprasta sugrupuoti ir surūšiuoti ne tik pagal metus, bet ir pagal mėnesius, savaites. 2010 m. gruodžio mėnesio vienintelis epizodas yra ofšorinės kompanijos padarytas 5 000 Eur pervedimas ne S. S., o A. (2010-12-15). Pagal bylos duomenis L. S. niekaip nėra susijęs su jam nepažįstama Olandijos bendrove A., visi bylos duomenys daro nuorodą į tai, kad L. S. bendravo ir bendradarbiavo tik su Olandijos bendrove S. S., todėl neaišku, kaip ir kokiu pagrindu byloje buvo nustatytas L. S. nusikalstamos veikos laikotarpis, akivaizdu, kad tęstinė veikla turi turėti konkrečią pabaigą, išreikštą konkrečia diena, tačiau, apelianto vertinimu, byloje padaryta abstrakti ir neaiški išvada.

Pirmiausia, pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama dėl apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Lietuvos Respublikos įstatymai numato įvairias prievoles ir terminus tam tikrų mokestinių prievolių deklaravimui ir įvykdymui. Įstatymuose numatytos sąvokos – mokestiniai metai, mokestiniai laikotarpiai yra apibrėžiami mėnesiais, metais ir/ar kitais terminais. Gruodžio 28-31 dienos įeina į UAB „A.“ 2010 m. pateiktų, vėliau tikslintų deklaracijų laikotarpius, todėl net ir jei šiomis konkrečiomis dienomis jokios finansinės operacijos ir nebuvo atliktos, šios dienos yra pagrįstai įtrauktos į kaltinimą apimantį laikotarpį, nes įeina į 2011-06-08 pateiktos patikslintos už 2010 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijos (forma FR0600) bei 2011-05-23 pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) laikotarpį, todėl skundo argumentai dėl bylos apimties (2010 metų gruodžio 28-31 dienų įtraukimo į inkriminuojamą laikotarpį) laikytini nepagrįstais.

Kolegijos vertinimu, nuteistųjų veiksmuose buvo akivaizdi tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą siekiant nulėpti neapskaitytą prekybą gėlėmis, nes, atsižvegiant į buhalterinių operacijų kiekį, į tai, kad UAB „A.“ buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma ilgą laiką (daugiau nei keturis metus), nuteistųjų veiksmų vertinti kaip atsitiktinių, ir/ar padarytų dėl apsirikimo, ar dėl žmogiškos klaidos – nėra pagrindo. Visi bendranuteistieji veikė sąmoningai, siekdami vieningo tikslo. Šioje byloje padarytos teismo išvados dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo atitinka bylos faktines aplinkybes, o iš esmės byloje ir buvo ginčijamas įvykio faktinių aplinkybių nustatymas, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės, jog pirmosios intancijos teismo priimtame nuosprendyje dar liko neįvertintos tam tikros prekybos gėlėmis stadijos, apimtys, keliamos įvairios abejonės dėl prieštaravimų nepašalinimų, kiti apeliantų nurodomi motyvai, susiję su nuteistųjų parodymų vertinimais bei remiantis Z. S. parodymais padarytų specialistų išvadomis (L. S. – jei Z. S. padėjo specialistams iššifruoti lenteles už 2010 m., kaip buvo iššifruotos lentelės už kitus laikotarpius); kad nėra duomenų, kokius metodus specialistės taikė atskleisdomos 7-8 m. senumo šešėlinio verslo aplinkybes, kad specialistės nepagrįstai rėmėsi subjektyviais Z. S. parodymais, kad, nuteistųjų vertinimu, specialistų paskaičiuoti gėlių kiekiai nerealūs ir t.t., pasisakius dėl esminių skundų argumentų, kaip neturintys įtakos nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui, negalintys pakeisti teismo konstatuotų aplinkybių plačiau nebeaptariami ir dėl jų nebepasisakoma.

Dėl taikytinos BK 222 straipsnio redakcijos, senaties terminų

L. S. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl byloje taikytinos BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijos, senaties terminų skaičiavimo.

Pasisakant dėl šių skundo argumentų, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad Z. S., A. S., L. S., B.J. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir taikė BK 222 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 reakciją, galiojusią nuo 2004-07-13 iki 2022-05-01, t. y. visą laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo pradžios iki teismo nuosprendžio priėmimo, be nuorodos į įstatymo redakciją.

Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su senaties terminų skaičiavimu, pažymėtina, jog BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnyje nustatyti baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo (o esant trunkamai nusikalstamai veikai – nuo nusikalstamos veikos pabaigimo) iki nuosprendžio priėmimo dienos, o senaties termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Pagal baudžiamuosius įstatymus tyčiniai nusikaltimai yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 2, 3 dalys).

Senaties taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, iš kurių turinio išplaukia, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per baudžiamojo įstatymo nustatytą terminą, kuris priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, kategorijos ar kaltės formos, asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Pagal šioje byloje taikytą BK 222 straipsnio 1 dalį, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, t. y. toks nusikaltimas pagal BK 11 straipsnį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Dalies veikos padarymo metu (2006-2010 metais iki 2010-06-29) galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 95 straipsnio 1 dalis) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 8 metai, kai buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, tačiau pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu (nuo 2010-06-29) galiojančios BK 95 straipsnio 1 dalies redakcijos numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję 12 metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Iš teismo konstatuoto nusikalstamos veikos laikotarpio matyti, jog BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas buvo daromas ir galiojant naujai BK 95 straipsnio 1 dalies redakcijai, todėl būtent ji ir yra taikytina šiuo konkrečiu atveju.

12 metų skaičiuojant nuo paskutinės, šioje byloje nuteistiesiems inkriminuojamos veikos pabaigos (2010-12-31) datos ir šioje konkrečioje byloje taikytinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (12 metų) būtų suėjęs tik 2022-12-31, t. y. priimat pirmosios instancijos teismui 2021-04-30 nuosprendį senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina jog L. S. skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo taikyto senaties terminų skaičiavimo ir taikytinų BK 95 bei BK 222 straipsnių redakcijų laikytini nepagrįstais ir neatitinkančias įstatymo nuostatų bei teismų praktikos.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Inkriminuotas laikotarpis apima nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, byla sprendžiama pagal tuo metu galiojusias baudžiamojo įstatymo normas, nebent iki proceso pabaigos būtų priimtas veiką švelninantis ar kitaip asmens atsakomybę lengvinantis įstatymas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2023-04-27 priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu jau galiojo (nuo 2023-06-01) naujos redakcijos BK 222 straipsnis. Nors proceso dalyviai teisme nekėlė klausimo dėl veikos perkvalifikavimo pagal 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, mato pagrindą pasisakyti dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo klausimų pagal šią BK 222 straipsnio redakciją.

2023-04-27 priimto įstatymo Nr. XIV-1925 55 straipsnio 2, 3 dalys nustatė, jog jeigu asmuo iki 2023-06-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį bei jeigu asmuo iki 2023-06-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK straipsnį.

2023-04-27 priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 numatyta, jog pagal BK 222 straipsnį – Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, atsako:

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Vertinant byloje taikytos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos aprašymą ir 2023-04-27 priimto įstatymo Nr. XIV-1925 numatytos BK 222 straipsnio dispoziciją, konstatuotina, jog nors naujoje BK 222 straipsnio redakcijoje yra numatyta daugiau alternatyvių veikų ir požymių, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nebūtų priežastis veikos neperkvalifikavimui. Kolegijos vertinimu, vienas iš skirtumų, turintis esminę reikšmę nuteistųjų veikos vertinimui, yra tai, jog pagal nuo 2023-06-01 galiojančią BK 222 straipsnio normą atsakomybė pagal 1 dalį kyla, jei yra padaryta didelė turtinė žala, o pagal 2 dalį – labai didelė turtinė žala.

Pagal 2023-04-27 priimto įstatymu Nr. XIV-1925 nustatytą BK 224¹ straipsnio 3 dalį laikoma, kad žala didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, o labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Pagal šiuo metu galiojantį 1 MGL (50 Eur) dydį, 900 MGL sudaro 45 000 Eur.

Šioje byloje nustatytas žalos dydis atitinka labai didelį mastą ir veika turėtų būti kvalifikuojama pagal naujos redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalį, tačiau šios dalies sankcija numato griežtesnę laisvės atėmimo bausmę (vietoje iki ketverių – iki septynerių metų) ir veika vietoj apysunkio nusikaltimo tampa sunkiu, o tuo pačiu keičiasi ir alternatyvios bausmės – baudos dydžiai iš pirmosios instancijos teismo nustatytos BK 47 straipsnio taikytinos 2007-07-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcijos, galiojusios nuo 2007-07-21 iki 2011-04-28, iki 200 MGL į nuo 150 MGL iki 6 000 MGL. Šioje byloje nuteistiesiems yra paskirtos baudos bausmės nuo 140 iki 190 MGL, t. y. daliai nuteistųjų paskirtos mažesnės bausmės nei nauju įstatymu numatyta minimali bausmė.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų ir aplinkybių, dėl ko teismas galėtų nuteistiesiems taikyti mažesnes ar švelnesnes bausmes, nei numatyta inkriminuojamos straipsnio sankcijoje, todėl net skiriant 2023-04-27 priimto įstatymo Nr. XIV-1925 numatytos BK 222 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią bausmę – baudą daliai nuteistųjų griežtėtų paskirta bausmė, o to daryti apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, negali, todėl konkrečiai šioje byloje nauja BK 222 straipsnio redakcija laikytina šioje byloje nuteistų asmenų atsakomybę griežtinančia, todėl paliktina nuteistųjų veiksmų kvalifikacija pagal BK 222 straipsnio 1 dalį su nuoroda į 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją.

Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui baudžiamojoje byloje nėra. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nuteistųjų keliamas versijas dėl UAB „A.“ skaidrios veiklos vertina kaip pastarųjų gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir laiko, kad A. S., Z. S. pagrįstai laikytini šios nusikalstamos veikos bendravykdytojais ir pagrįstai apylinkės teismas juos pripažino kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o L. S. ir B.J. Č., kaip padėjėjus, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Dėl B.J. Č. gynėjo apeliacinio skundo dėl B.J. Č. pripažinimo kaltu

Šioje byloje B. J. Č. pripažintas kaltu pagal BK 202 str. 1 d. ir dėl to, kad jis neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: B.J. Č. laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2010-12-31 Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 5 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad mokėjimo paslaugas sudaro: 1) paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos“, 6 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „mokėjimo paslaugų tiekėjai yra 1) kredito įstaigos, įskaitant kredito įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, valstybėse narėse įsteigtus filialus; 2) elektroninių pinigų įstaigos; 3) mokėjimo įstaigos; 4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas; 5) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis; 6) valstybių narių valstybės, regionų, savivaldybių institucijos, kai jos teikia funkcijas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis“ ir 7 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta paslaugas, negalėdamas būti nurodytų finansinių (mokėjimo) paslaugų teikėju, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra įstatyme nurodytų paslaugų subjektas, ir suvokdamas, kad teikdamas mokėjimo paslaugas veiks neteisėtu būdu ir vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. S., Z. S. bei L. S. pervesti jam perduodamus UAB „A.“ buhalterijoje neapskaitytus grynuosius pinigus, skirtus apmokėti už iš Nyderlandų įmonių įgyjamą neapskaitytą produkciją – gėles, į Nyderlandų Karalystėje esančių ūkio subjektų – įmonės S.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės A.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir fizinio asmens L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip nuslepiant tikrąją grynųjų pinigų kilmę, nuo 2009-02-03 iki 2010-12-31, Vilniaus mieste be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš A. S. ir Z. S. per kelis kartus gavęs ne mažiau nei 1 726 600 Eur grynųjų pinigų tyrimo nenustatytu būdu įnešė į savo ir jam artimo asmens T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių 1) S, registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) W., registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) W, registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas, atidarytas Latvijos Respublikos bankuose.

B.J. Č. pats tiesiogiai arba jo prašymu tyrimo metu nenustatyti asmenys tyrimo metu nenustatytu būdu iš minėtų lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų atliko ne mažiau kaip 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės S.ir fizinio asmens L. S. priklausančias sąskaitas ir ne mažiau kaip 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės A.sąskaitą, t. y., neteisėtu būdui stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos iš viso atlikdamas ne mažiau kaip 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą.

B.J. Č. gynėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės aptarti aukščiau pasisakant dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. B.J. Č. veiksmai, teismo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d. ir BK 202 str. 1 d., sudaro idealią sutaptį, t.y. jis tuo pačiu laiku, tapačiais veiksmais padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, todėl kolegija nekartoja argumentų dėl B.J. Č. veiksmų vertinimo ir įrodytumo, tik pažymi, jog pagal šioje byloje B.J. Č. atžvilgiu taikytą BK 202 str. 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Jokių abejonių dėl B.J. Č. inkriminuoto 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 nuostatų pažeidimo – nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, jog būtent B.J. Č. 2008 m. pasiūlė pinigus už neapskaitytas prekes vesti per ofšorines kompanijas (S, W, W) į jo S. sąskaitas, teigė, jog B.J. Č. el. pašto neatsimena, bet pašte jis prisistatydavo „i.“. Byloje, tame tarpe ir iš L. S. bei paties B.J. Č. parodymų, nustatyta, jog būtent B.J. Č. buvo perduodami grynieji, UAB „A.“ buhalterijoje neapskaityti, pinigai, tikslu apmokėti už iš Nyderlandų įmonių įgyjamą neapskaitytą produkciją – gėles ir jis juos įnešė savo ir jam artimo asmens T. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių 1) S, registruotos 5(duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) W, registruotos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) W, registruotos (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas, atidarytas Latvijos Respublikos bankuose.

Nors B.J. Č. nurodo, jog tai buvo jo paskolos savo verslo plėtrai, tačiau teismas tokius parodymus laiko gynybos versija. Tyrimo metu B.J. Č. darbo vietoje buvo rastos bei paimtos USB laikmenos, kuriose rasta įrašytų įmonių „W“, „W“ bei „S“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai. Dėl šių laikmenų priklausomybės B.J. Č. argumentai nurodyti aukščiau prie BK 222 str. aprašymo, todėl yra nekartojami.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuojamu laikotarpiu tarp „V.“, kuriai vadovavo B.J. Č., bei kitos bendrovės UAB „V.“, su kuria taip pat buvo susijęs B.J. Č., ir kompanijų S, W, W sąskaitų įvairiomis sumomis bei įvairia valiuta buvo atliekami pavedimai (112 t., b.l. 114-231).

Tyrimo metu buvo nustatyti daugkartiniai pinigų per lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitas mokėjimai - ne mažiau kaip 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą (iš jų ne mažiau kaip 68 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės S.ir fizinio asmens L. S. priklausančias sąskaitas ir ne mažiau kaip 44 apmokėjimus (pavedimus) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės A.sąskaitą, kas patvirtina, jog B.J. Č. neteisėtu būdui stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos.

Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo aptarti duomenys atskleidžia, kad įvykus gėlių užpirkimui iš aukciono ir jas atsigabenus į „A.“, realus produkcijos kiekis buvo fiksuojamas A. S. valdytuose elektroninio formato failuose, per kelias dienas į Z. S. elektroninį paštą buvo atsiunčiamas laiškas su tam tikrą sumą nurodančiais duomenimis, iš karto po to, vėliausiai po kelių dienų, buvo atliekamas pavedimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms A.H.ar S.Jeigu iš tiesų pavedimai per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. banko sąskaitą vyko iš Ukrainos bendrovių, jis leido šia sąskaita naudotis J.K. A. dėl mažesnių banko mokesčių, o J.K. A. naudojosi L. S. banko sąskaita, kaip jis teigė, dėl praktiškumo, ir su minėtais pavedimais „A.“ neturi nieko bendro, kyla pagrįstas klausimas, dėl kokių priežasčių šie duomenys buvo el. paštu siunčiami Z. S., kodėl negavus pavedimo būdavo tarpusavyje susiekiama ir derinama, kokia suma ir kada pavedimai bus atlikti, todėl akivaizdu, kad aptarta tarpusavio atskaitomybė, operatyvus keitimasis informacija ir duomenimis rodo buvus tamprų suinteresuotų asmenų susitarimą, kurio buvo laikomasi.

Pirmosios intancijos teismo aptarti duomenys atskleidžia bei patvirtina B.J. Č. vaidmenį kaip asmens, atsakingo už atsiskaitymų per lengvatinio apmokėjimo bendroves, atlikimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje teisingai spręsta dėl veikos stambaus masto, nes buvo atlikta ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą. Jokių ginčų dėl mokėjimų skaičiaus, sumų – nėra. Kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų iš kaltinimo pašalinat „versliškumo“ požymį, nes dėl to apeliacinio skundo nėra.

Vertinant 2023-04-27 priimto įstatymo Nr. XIV-1925 taikymo galimybes, kolegija pažymi, jog šiuo įstatymu BK 202 straipsnis nebuvo keistas, todėl šis įstatymas B.J. Č. teisinei padėčiai reikšmės neturi, todėl šio įstatymo taikymo klausimai šioje dalyje plačiau nesvarstomi ir nenagrinėjami.

Dėl VMI procesinės padėties ir civilinio ieškinio

Skundžiamu Vilniaus apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžiu pilnai buvo tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys (120 t., b. l. 176-178) ir solidariai iš A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. valstybės naudai priteista 1 223 947,52 Eur turtinės žalos.

L. S. savo apeliaciniame skunde kelia VMI procesinės padėties klausimus, nurodo, jog UAB „A.“ finansinį patikrinimą (auditą) tyrimas nusprendė atlikti 2013-03-22 ir pavedė tai atlikti ne specializuotai finansinių tyrimų tarnybai FNTT, o Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vėliau, VMI 2017 m. pateikė į bylą 1,2 milijono eurų civilinį ieškinį, kuris iš esmės pagrįstas vien VMI surašyta specialisto išvada. Ši aplinkybė reikšminga tuo, nes VMI pareikšdama itin stambų turtinį reikalavimą žalos neperskaičiavo ir niekaip netikrino nei skaičiavimo metodikos bei būdo, o tiesiogiai ir tiksliai perrašė savo pačios atliktą auditą. Todėl baudžiamojoje byloje viena ir ta pati valstybės įstaiga bylos procese dalyvauja visiškai skirtingais statusais – nepriklausomais auditoriais (revizoriais), surinkusiais svarbiausius kaltės įrodymus, ir civiliniu ieškovu (nuketėjusiuoju). Tuo pačiu apeliantas nurodo, jog apygardos teismas šį svarbų argumentą gali ir atmesti, nes BPK tiesiogiai nedraudžia VMI dalyvauti finansinės bylos tyrime ir rinkti esminius kaltės įrodymus, o po to pakeisti statusą ir reikalauti žalos atlyginimo, tačiau prašoma atsižvelgti į VMI atlikto patikrinimo svarbias aplinkybes ir į tai, kad perrašytas civilinis ieškinys neturi būtinos argumentacijos (80-90 proc. tekstas tiesiogiai perrašytas iš 2016 m. specialisto išvados).

Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų kolegija pažymi, jog Lietuvoje ūkinės-finansinės įmonių veiklos tyrimą atlieka ne vienas subjektas (pav.: VMI, FNTT, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai) ir konkrečios ekspertinės įstaigos parinkimas yra ne proceso dalyvių, bet prokuroro ir/ar teismo diskrecijos klausimas. Šioje konkrečioje byloje buvo paskirti du Ūkinės-finansinės veiklos tyrimai, pavedant juos atlikti skirtingoms įstaigoms (ikiteisminiame tyrime – VMI, teisme – Lietuvos teismo ekspertizės centrui), gautos specialisto/ekspertizės išvados, nepriklausomai nuo jas atlikusios įstaigos, procese laikytinos lygiareikšmėmis, o jose padarytos išvados vertintinos visų kitų, byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl VMI statuso byloje L. S. teisingai nurodo, jog BPK nedraudžia VMI dalyvauti finansinės bylos tyrime, atlikus specialisto tyrimą tiriamais klausimais teikti išvadą, o vėliau, atstovaujant valstybės interesus – reikšti civilinį ieškinį.

Sutiktina, jog VMI pateiktas civilinis ieškinys byloje didele dalimi perrašytas nuo VMI atlikto tyrimo išvados, tačiau įstatymas nedraudžia civiliniame ieškinyje remtis savo pačių specialistų atliktu tyrimu ir paskaičiavimais, o tai, kad, apelianto vertinimu, civilinis ieškinys neturi būtinos argumentacijos (80-90 proc. tekstas tiesiogiai perrašytas iš 2016 m. specialisto išvados), nėra pagrindas atsisakyti priimti tokį ieškinį ir/ar jo nenagrinėti.

Apeliantai ginčija civilinio ieškinio, paremto VMI specialistų atliktu skaičiavimu, pagrįstumą, gynybos iniciatyva teismui buvo pateikta alternatyvi specialisto išvada, o ją atlikęs specialistas Č. M. teisme paaiškino, kokiais metodais atliko tyrimą, kokiais duomenimis grindė savo teikiamą specialisto išvadą, nurodydamas, jog abi VMI specialistų išvados yra ekonomiškai nepagrįstos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo primosios instancijos teismas, specialistas Č. M. pats jokių skaičiavimų neatliko, todėl remtis šia konsultacine išvada ir besąlygiškai atmesti VMI specialistų išvadas – nebuvo pagrindo.

Atlikus apeliacinės instancijos teismo paskirtą UAB „A.“ ūkinės-finansinės veikos tyrimą bei įvertinus apeliacinės instancijos teismui duotus eksperto J. V. paaiškinimus, buvo konstatuota, jog nors pagal pateiktus dokumentus UAB „A.“ buhalterinė apskaita, jos duomenys už tiriamą laikotarpį yra tvarkingi, tačiau, ekspertas pažymėjo, kad jeigu būtų nustatyta, jog byloje esančiose USB laikmenose yra UAB „A.“ duomenys apie gėlių gavimą ir pardavimą, tai įmonės veiklą tiriamu laikotarpiu galima nustatyti iš dalies bei tik iš dalies galima nustatyti 2006-11-15 – 2010-12-31 laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ekspertas taip pat nurodė, jog VMI pagal rastas lenteles atlikti paskaičiavimai – teisingi.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs specialistų išvadas, išklausęs pačius specialistus, teisingai sprendė, kad VMI specialisčių uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo atlikti laikantis visų būtinų tokiam tyrimui atlikti reikalavimų, teikiamos išvados yra pagrįstos, aiškios, ir sprendė, kad 2016-03-14 Vilniaus apskrities VMI specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8 dėl uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei papildoma 2017-04-12 specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-11 yra tinkamas ir teisingas duomuo vertinant valstybei A. S., Z. S., L. S., B.J. Č. padarytos žalos mastą ir jomis vadovavosi spręsdamas pareikštą civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl rėmimosi VMI išvadomis dėl UAB „A.“ vestos „dvigubos buhalterijos“ ir dėl to nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių, laikytina, jog civilinio ieškinio suma – nurodyta teisingai.

L. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog byloje yra įrodyta, kad bendrovė „A.“ bendradarbiavo su dviem skirtingomis Olandijos įmonėmis skirtingais laikotarpiais. Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad į S. S. sąskaitą buvo atlikta ne mažiau kaip 68 mokėjimai 1,2 milijono eurų sumai, o į A sąskaitą buvo atlikta 44 mokėjimai 430 000 Eur sumai. Z. S. per 7 apklausą (2014-05-23) parodė, kad L. S. dirbo tik su S. S., o A. atstovas ir tarpininkas buvo visai kitas asmuo E. K.. Tačiau teismas paviršutinišką ir neaiškų VMI civilinį ieškinį pilnai tenkino ir iš visų kaltinamųjų solidariai priteisė visą sumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. S. būtų padėjęs, tarpininkavęs ar tiesiogiai dirbęs su jam nepažįstama Olandijos įmone A., todėl nėra jokio pagrindo jį pripažinti kaltu ir priteisti VMI paskaičiuotus mokesčius vykdant prekybą per A.. VMI specialistai šių įmonių neatskyrė ir visą tyrimą neleistinai subendrino. Pagal vyr. tyrėjo V. R. sudarytas lenteles (106 t., b. l. nuo 197), susumavus visus 2009 ir 2008 m. A. mokėjimus šiai Olandijos įmonei buvo pervesta 521 000 Eur suma. Tai reiškia, kad kaltinamajame akte A. suma yra nurodyta klaidingai. Kadangi civilinis ieškinys buvo tiesiogiai perrašytas iš specialisto išvados, nėra argumentuotas ir neatitinka keliamų reikalavimų, turėjo būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu, tuo labiau, kad civiliniame ieškinyje yra padaryti esminiai pažeidimai dėl skirtingų įmonių neleistino subendrinimo. Specialisto išvados lentelėje Nr. 7 yra paskaičiuotos „nuslėptos pajamos“. Šiuos skaičius VMI specialistai gavo ne iš failų ,,X.“, o iš A. S. sudarytų lentelių, kurias iššifravo Z. S.. Byloje yra įrodyta, kad failas ,,X.“ buvo naudojamas prekybai tik su S. S.. Pagal V. R. lentelėse įrašytus duomenis mokėjimai A. sudaro ne mažiau kaip 521 000 Eur. Byloje yra duomenų, kad prekyba su A. buvo pradėta dar 2008 m., todėl dalis mokėjimų neabejotinai buvo atlikta ne tik 2009 ir 2010, bet ir 2008 m. Pasak apelianto, apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė klaidingą išvadą dėl L. S. dalyvavimo prekiaujant gėlėmis su A. ir klaidingai išsprendė civilinį ieškinį.

Kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija nei kaltinime, nei kituose bylos dokumentuose nenustatė jokio tiesioginio ar netiesioginio, nuteistųjų veiksmų vertinimui ir/ar kvalifikavimui reikšmingo, jiems inkriminuojamos laikotarpio skirstymo į atskiras dalis. Tai, jog skirtingais šio ilgo (2006-2010 m.) laikotarpio metu keitėsi paslaugas teikusios įmonės, atsiskaitymo būdai ir kt., nesudaro prielaidos manymui, kad specialistai teigdami savo išvadas neturi galimybės ir/ar negali tinkamai įvertinti pasikeitusios situacijos ir padaryti tinkamas išvadas.

Kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupe, o, kaip minėta aukščiau, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Byloje surinktų Z. S., A. S., L. S., B.J. Č. kaltę patvirtinančių įrodymų visuma sudaro vientisą ir nuoseklią grandinę bei leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistieji L. S. ir B.J. Č. savo tyčiniais veiksmais padėjo Z. S. ir A. S. sąmoningai organizuoti ir apgaulingai tvarkyti įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens – UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kadangi ši veika padaryta bendrininkaujant, todėl dėl bendros veikos atsiradę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems ir jų atsakomybė solidari, todėl L. S. skundo argumentai dėl civilinio ieškinio netinkamo išsprendimo jo atžvilgiu laikytini nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo kaip mokesčių mokėtojas, nes būtent jam pagal Mokesčių administravimo įstatymą kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys. Šiuo konkrečiu atveju UAB „A.“ yra dėl bankroto likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota, todėl nebeliko jokios realios galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje nustačius, kad UAB „A.“ buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, dėl šių nusikalstamų veikų valstybės patirtą žalą ir kaltinamųjų veiksmus neabejotinai sieja priežastinis ryšys, žala išieškotina iš kaltininkų, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas pilna apimtimi jį solidariai priteisiant iš visų bendranuteistųjų.

Dėl bylos nutraukimo A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. atžvilgiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, suėjus senaties terminui

Šioje dalyje skundų nepaduota, tik L. S. nurodo, kad byla suėjus senaties terminui nutraukta po nepateisinamai ilgo laiko. Kolegija pažymi, jog šiuo klausimu yra pasisakyta aukščiau nuosprendyje dalyje – Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kaltinimo keitimo ir pan., todėl savo argumentų ir išvadų nebekartoja, tik pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakė dėl taikytinos BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijos, nurodydamas, kad inkriminuojamas laikotarpis apima laiko tarpą nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, todėl kolegija pritaria, kad veikų kvalifikavimo ir kiti klausimai turėjo būti sprendžiami pagal tuo metu galiojusias baudžiamojo įstatymo normas taikant 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, galiojusią nuo 2004-07-13, kurio BK 220 straipsnio 1 dalis, numatė, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją, taikytiną šioje byloje, nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje - nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnis) ir už tokius nusikaltimus buvo nustatytas 8 metų senaties terminas, todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog senaties terminas suėjo 2018-12-31 ir bylą nutraukė suėjus senaties terminui.

Vertinant bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijoje metu 2023-04-27 priimtą įstatymą Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeista BK 220 straipsnio redakcija, numatantį atsakomybę už Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, pagal jo 1 dalį atsako

Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai,

ir yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2 dalį - tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

ir yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3 dalyje numatyta, jog už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Nuteistųjų veika pagal 2023-04-27 įstatymą Nr. XIV-1925 atitiktų BK 220 straipsnio 2 dalį, nes pastarieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 4226 046 Lt (1 223 947,52 Eur), tačiau šioje byloje ši įstatymo redakcija netaikytina, nes savo sankcija sunkina nuteistųjų teisinę padėtį ir pagal sankcijas yra priskiriama sunkiems nusikaltimams.

Byla dėl visų fiziniams asmenims pateiktų kaltinimų, dėl kurių byla buvo nagrinėjama teisme, išnagrinėta vienu procesiniu sprendimu, o kaip, jau minėta aukščiau, jokių platesnių motyvų, kuo kaltinimo pakeitimas ir bylos nutraukimas vieningu procesiniu sprendimu sutrukdė objektyviam bylos išnagrinėjimui L. S. apeliaciniame skunde nenurodo, todėl plačiau šiais klausimais kolegija nepasisako.

Dėl O. S. gynėjos apeliacinio skundo dėl O. S. pripažinimo kalta

Kaip jau minėta aukščiau, O. S. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalteriją: būdama O. S. personalinės (individualios) įmonės, vykdančios prekybą gėlėmis, dekoratyvinėmis kompozicijomis ir kitomis floristikos prekėmis, savininke ir vadove, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad už „apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už O. S. personalinės (individualios) įmonės apskaitos organizavimą, siekdama asmeninės naudos ir turėdama tikslą nuslėpti tikrąjį personalinės (individualios) įmonės turtą (pajamas, išlaidas, pelną), 2006-11-11 – 2010-12-31 laikotarpiu vykdydama savo personalinės (individualios) įmonės veiklą, šiuo laikotarpiu personalinės (individualios) įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems ir apie jos (O. S.) daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusiems asmenims G. U., uždarajai akcinei bendrovei „C“ ir Ž. V. nepateikė dalies prekių įsigijimą iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ pagrindžiančių dokumentų ir taip personalinės (individualios) įmonės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ įsigytų 935 628,48 Lt (270 976,73 Eur) vertės prekių su PVM, ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti O. S. personalinės (individualios) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006-11-11 – 2010-12-31 laikotarpį.

Nuteistosios O. S. gynėja skundu prašo nuosprendį panaikinti, nuteistąją O. S. išteisinti, VMI civilinį ieškinį, pareikštą O. S. – atmesti. Nurodo, kad kaltinimas nuteistajai ikiteisminiame tyrime buvo suformuluotas abstrakčiai ir nebuvo detalizuotas bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodo, jog išnagrinėjus bylą taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai dalis įsigytų prekių tariamai nebuvo įtraukta į apskaitą, nors liudytojos G. U. ir Ž. V. patvirtino priešingai, jog visi prekių įsigijimą pagrindžiantys dokumentai visada buvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Gynėja pažymi, kad nuteistąjai O. S. nebuvo inkriminuotas dalyvavimas bendrininkų grupėje, jai inkriminuota nusikalstama veika yra absoliučiai savarankiška, tačiau iš nuosprendžio visiškai neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis teismas priėjo išvados dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo. Nurodo, kad O. S. kaltė grindžiama ta aplinkybe, esą didelius neapskaitytų gėlių kiekius apyvartoje turėjo UAB „A.“, ir iš to daroma išvada, kad tokių gėlių turėjo ir O. S. personalinė įmonė, tačiau tokios išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštaraujančios nekaltumo prezumpcijos principui, baudžiamojoje teisėje neegzistuoja fizinio asmens išvestinė kaltė ir baudžiamoji atsakomybė. Pažymi, kad byloje nebuvo atliekamas joks savarankiškas įrodymų turimas siekiant nustatyti ar paneigti aplinkybes, susijusias su apeliantei inkriminuojama veika. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl O. S. į bylą pateiktų įrodymų – nuteistoji į bylą pateikė patalpų, kuriose inkriminuojamu laikotarpiu buvo jos vadovaujamos individualios įmonės buveinė, nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad patalpos buvo vos 60 kv.m. dydžio, jose nebuvo šaldytuvo, atitinkamai, toks kiekis įsigytų gėlių į šias patalpas objektyviai net negalėjo būti sutalpintas. Pažymi, kad taip ir liko neaišku, kokia dalis įsigytų prekių tariamai nebuvo įtraukta į apskaitą. Nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, dalyje dėl O. S. pripažinimo kalta trūksta motyvacijos, yra apsiribota tik paties kaltinimo pakartojimu bei konstatavimu, kad nuteistosios kaltė yra neginčijamai įrodyta. O. S. veiksmų kvalifikavimui nuosprendyje skiriami tik keli puslapiai, teismo motyvai neatskleidžiami, įrodymai, kurių pagrindu teismas pripažino O. S. kalta, nėra nurodomi ir yra neaiškūs. Nuosprendis grindžiamas liudytojo S. P. parodymais, VMI specialisto 2016-07-11 išvada bei ikiteisminio tyrimo metu Z. S. duotais parodymais, tačiau jie neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Pripažintina, jog baudžiamajame procese įrodinėjant asmens kaltę keliami aukšti įrodinėjimo standartai ir reikalavimai, t. y. asmens kaltė turi nekelti abejonių bei turi būti įrodyta objektyviais duomenimis. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Kolegijai sutinka su gynėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad nuosprendis dėl O. S. pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra pernelyg lakoniškas, todėl toliau pasisakoma dėl veikos įrodytumo ir kvalifikavimo.

Sutiktina su gynėja, jog nors O. S. pareikštas kaltinimas nebuvo tiesiogiai susijęs su kitiems asmenims pareikštais kaltinimas ir jai inkriminuojamas nusikaltimas iš esmės yra savarankiška veika, tačiau dėl visų pateiktų kaltinimų ir visiems asmenims, visi nagrinėjamos bylos įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašomojoje dalyje yra nurodyti bendrai. O. S. dalyvavo teismo posėdžiuose apklausiant bendranuteistuosius, specialistus, atlikusius UAB „A.“ ūkinę-finansinę veiklą, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta specialistė, atlikusi O. S. IĮ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, buvo tiriama visa bylos rašytinė medžiaga, neišskiriant ir liečiančios O. S. inkriminuotą veiką, todėl skundo argumentai, kad nebuvo atliekamas joks savarankiškas įrodymų tyrimas siekiant nustatyti ar paneigti aplinkybes, susijusias su O. S. inkriminuojama veika, laikytini nepagrįstais.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti kaltinamosios O. S. parodymai, iš kurių matyti, jog ji kalta nepripažino, nurodė, jog „A.“ ir O. S. personalinė įmonė buvo toje pačioje patalpoje, kratos dieną, apie 20 val., ji buvo darbe ir aptarnavo klientą, įbėgo kažkiek vyrų, klausė, „kur yra kabinetas“. Ji dar pasitikslino, koks kabinetas, kodėl jie čia atvyko ir kokiais reikalais. Jai niekas nieko nepaaiškino. Ji klausė, į kokią įmonę jie atvyko, tada tie vyrai sustojo ir perklausė, kiek įmonių ten yra. Vėliau VMI darbuotojas atliko kasos patikrinimą. Supranta, kad atsirado šioje byloje vien dėl to, kad žmonės, kurie atėjo daryti patikrinimo UAB „A.“, nebuvo kompetentingi žinoti, kad yra dar viena įmonė, kur O. S. įmonė, kur „A.“ ribos, kitaip paaiškinti sudėtinga. Mano, kad buvo paprasčiausiai pritraukta prie bylos, nes kai važiavo su pareigūnu daryti namuose kratą, jai buvo aiškiai pasakyta, jei grįš į bazę, bus įtraukta į bylą, o jei liks namuose, bus viskas gerai. Buvo aiškiai matyti, kad buvo prieš A viskas nustatyta, nei vienas darbuotojas UAB „A.“, nei klientas, nei kas kitas nebuvo sulaikytas, buvo sulaikytas tik A. Dar buvo daug veiksmų, bet nei patikros, nei kažkokie dalykai nebuvo vykdomi, stovėjo neiškrautas sunkvežimis, kuris nebuvo patikrintas, nepatikrintas nei vienas CMR, nei vienas iškrovimas. Paklausė pareigūnų, ar galima daryti iškrovimą, nes bus išmestos gėlės, jei neiškraus sunkvežimio, klausė, ar tai - sulaikytos prekės, atsakymas buvo, kad ne. Darbuotojai iškrovė sunkvežimį, pareigūnai perskaičiavo, matėsi, kiek yra kubilų, kiek yra gėlių, koks invoisas. 8 val. ryto A sulaikytas buvo išvežtas iš „A.“ patalpų. Tada ją iškvietė 8 val. į kabinetą apklausai, bet pareigūnai jau laukė jos važiuoti daryti kratos į (duomenys neskelbtini).

O. S. teigė, kad nieko negali pasakyti apie skaičius, kurie nurodyti kaltinamajame akte, nes buhalterija, buvusi (duomenys neskelbtini) patalpose, buvo paimta per kratas. Kasos išlaidų orderiai, kasa, sąskaitos faktūros tą dieną viskas atitiko vienas prie vieno, kontroliniai užpirkimai Parko gatvėje nuolat vykdavo. Nuo 2006-11-11 iki 2010-12-31 turėjo tik vieną mažą parduotuvėlę (duomenys neskelbtini). Ji savo personalinėje įmonėje kartą per savaitę nuspręsdavo, koks kiekis ir asortimentas turi būti užsakomas iš „A.“. Skaičių tikrai galvoje nelaiko, viskas yra užpajamuota dokumentuose. Užsakymų atsiimti vykdavo stabiliai, jų įmonėje buvo nusistovėję, kad antradienį-trečiadienį didžiausias kiekis gaunamų gėlių, ji, kaip personalinės įmonės savininkė, galėjo sau leisti, nuvažiuoti tada, kada gali. Tikrai nežino, kaip „A.“ kas vyko, kaip buvo atkraunamos gėlės, nes tai neįėjo į jos pareigas, ji buvo klientė, jai išduodavo gėles salės darbuotojai, ji pati tikrindavo, ar atitinka kokybę, kiekį jos užsakymas, jei jai reikėjo kažko papildomai, ji pasirinkdavo iš salės ir jai buvo išrašoma sąskaita faktūra pagal gėlių pasiėmimo faktą, išveždama gėles ji turėjo sąskaitą faktūrą. Tais metais banko kortelių skaitytuvo dar nebuvo, daugiausiai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. „A.“ specialių sąlygų dėl atsiskaitymo jai nebuvo sudarytų. Atsakydama į gynėjų klausimus apie kratas „A.“, O. S. teigė, kad nematė, kokie daiktai kratos metu buvo paimti, vėliau jai pasakė, kad paimti kompiuteriai, o artėjo pirmadienio užpirkimai, ji su prokurore šnekėjo, prašė leisti išgelbėti biznį, prašė atiduoti kompiuterį, kad būtų galimybė užpirkti gėlių, prokurorė leido nupirkti kietą diską, kad tyrėjai visą informaciją permestų į kietąjį diską ir pasiliktų sau, o atiduotų kompiuterį darbui, taip ir buvo padaryta, ji (O. S.) pateikė laikmeną, į kurią Kriminalinės policijos biuras nusikopijavo visą informaciją iš kompiuterio, naudojamo aukcione, o kompiuterį jai sugrąžino. Tikrai nebuvo taip, kad Meistrų gatvėje „A.“ per savaitę atsiveždavo šimtą tūkstančių gėlių, kiekių tokių nebuvo. Jai pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, jame nurodyta suma yra nereali (130 t., b.l. 191-197).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-10 apklausta įtariamąja O. S. parodė, kad kalta neprisipažįsta, nes nei vienos prekės ji nuo 2006-11-11 iki apklausiama nelegaliu būdu neįsigijo ir nepardavė. IĮ O. S. veikla buvo gėlių bei jų priedų prekyba. Šiuo metu įmonė yra likviduota. Minėtu pranešime apie įtarimą laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė Ž. V., kuri tuo pačiu laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitą ir UAB „A.“. Šį žmogų pažįsta ilgai, sieja darbiniai santykiai. Prekių įsigijimo dokumentus, tokius kaip PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai, kvitai, ji po prekių įsigijimo atiduodavo buhalterei Ž. V.. Prekes (gėles) ji įsigydavo iš UAB „G.“, UAB „T“, UAB „A.“ bei iš kitų įmonių. Dėl prekių (gėlių) įsigijimo iš UAB „A.“ ji visada bendraudavo su kasininku, kurio duomenų neprisimena. Po prekių gavimo iš kasininko ji dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, po to jai būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Kartais savo pageidavimus/norus įsigyti tam tikros rūšies bei tam tikrą kiekį gėlių ji užsakydavo iš UAB „A.“, naudodamasi el. paštu (duomenys neskelbtini), kartais – paskambinusi telefonu. Su kuo, kokiu asmeniu, bendravo iš UAB „A.“ neatsimena. Prekių (gėlių) įsigijimą bei jų apmokėjimą iš UAB „A.“ atlikdavo tik ji. Grįžus su prekėmis, ji jas užpajamuodavo įmonėje, sąskaitą faktūrą atiduodavo buhalterei. Kur buvo buhalterės darbo vieta, nežino. Ji dokumentus atvykdavo ir pasiimdavo iš O. S.. Ji vykdydama prekybą gėlėmis nesirašė/nefiksavo į jokius užrašus prekių įsigijimo bei jų pardavimo. Įmonėje sąskaitos faktūros buvo išrašomos floristų-kasininkių, dirbusių tuo laikotarpiu pagal darbo sutartis (neprisimena jų anketinių duomenų). Ar ji pati išrašinėdavo PVM sąskaitas faktūras negali pasakyti, jei reikėdavo, tai išrašydavo. Kadangi klientai buvo dažniausiai fiziniai asmenys, sąskaitų faktūrų buvo nedaug. Įmonėje buvo kasa, kurioje buvo laikomi grynieji pinigai. Kitose vietose (ne kasoje) gauti pinigai iš prekybos gėlėmis bei jų priedais nebuvo laikomi. Grynuosius pinigus, gautus iš minėtos veiklos, ji pati įnešdavo į banko sąskaitą. Ar tai galėjo daryti buhalterė, negali pasakyti, nes neatsimena. Tačiau ar buvo kitų finansinių grynųjų pinigų operacijų, negali pasakyti, nes tai buvo per seniai. Ji supranta bei žino, jog pagal buhalterinės apskaitos įstatymą ji, kaip įmonės vadovė, yra atsakinga už dokumentų pristatymą buhalterei, buhalterė atsakinga už dokumentuose esančių skaičių teisingumą. Į advokato klausimą, kiek iš viso žmonių dirbo IĮ O. S. įmonėje minėtu laikotarpiu – neatsimena. Į klausimą, ar pažįsta visus (juridinius/fizinius) asmenis, nurodytus pranešime apie įtarimą, atsakė, kad G. U. ir UAB „C“ neprisimena (124 t., b.l. 179–180).

Iš liudytojos J. R., apie pusę metų dirbusios „A.“ buhaltere, parodymų teisme matyti, jog jos darbo funkcijos buvo kaip vyr. buhalterės, t. y., apskaitos tvarkymas, sąskaitų, ataskaitų, apskaitos klausimai, deklaravimas, visas buhalterijos vedimas pagal numatytus buhalterinės apskaitos, verslo apskaitos standartus. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėlis. Savo kabineto ji neturėjo, su ja kartu sėdėjo direktorius A, ir Z. S. ten buvo, taip pat merginos užeidavo. Tame pačiame kambaryje buvo buhalterija, kaip ir visur, buhalteriniai dokumentai stovi prie buhalterio, su jais nuolat dirbama. Kabinetas nebuvo rakinamas, ten buvo vienas kambarys. Ji turėjo darbo kompiuterį, bet ar dar kas nors ką nors jame darydavo, nežino. Buvo vedama suminė apskaita, o gėlės atskirai pagal pavadinimus vedamos nebuvo. A norėjo sutvarkyti buhalteriją, nupirko programą „Rivilė“, vadybininkai pajamuodavo prekę, po to parduoda tą prekę, išrašo faktūrą, po to tuos buhalterinius dokumentus jai pateikdavo. Pirminius ir visokius kitokius apskaitos dokumentus pateikdavo direktorius. Prekyba tarp „A.“ ir O. S. įmonės, atrodo vyko, nedaug buvo sąskaitėlių, kiek konkrečiai, pasakyti negali. Į „A.“ patalpas O. S. atvažiuodavo kokius 2-3 kartus per mėnesį, ji atvykdavo gėlių savo salonui nupirkti (127 t., b.l. 58-62).

Iš liudytojos Ž. V. parodymų teisme matyti, kad ji dirbo O. S. įmonėje buhaltere, atliko visas finansines operacijas, kurios priklausė pagal pareigas: nuo pirminių dokumentų suvedimo iki balansų. Dirbo viena, nebuvo padėjėjų. Tvarkė visą įmonės buhalteriją. Pirmiausia buvo įdarbinta pas O, po to jai pasiūlė dirbti „A.“, nes iš ten išeidinėjo buhalterė (J. R.). „A.oje“ dirbo ne kiekvieną dieną, gal kas antrą. O įmonėje įsidarbino gal 2008 m. O. S. įmonėje anksčiau tvarkytą buhalteriją jai ilgai perdavinėjo, bet perdavė su aktais; dokumentai buvo salone, esančiame (duomenys neskelbtini). O. S. įmonėje produkcija daugiausia buvo perkama iš „A.“, bet buvo ir kitų įmonių. Įsigijimo dokumentus jai teikdavo pati savininkė: atnešdavo sąskaitasfaktūras ir kasos pajamų orderius. Pirkimai vyko su sąskaitomis faktūromis, kurias ji įvedinėjo į „Rivilės“ programą. Be savininkės kiti asmenys neteikdavo dokumentų dėl gėlių pirkimo. Kas rūpinosi gėlių užpirkimu, ji nežino, turbūt darbuotojai užsakymus daro, o savininkė perka. Gėlių pardavimas O. S. įmonėje vyko salone per kasos aparatą. Jei kas prašydavo, darbuotojai išrašydavo sąskaitas faktūras, iš esmės įmonėms reikėjo faktūrų, fiziniams asmenims parduodavo per kasos aparatą. Į „A.“ ją priėmė direktorius A. S.; dokumentus perėmė iš buhalterės J. R.. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kabinetu dalinosi su direktoriumi ir vadybininku Z. S., vadybininkė N užeidavo, kiti darbuotojai. Patalpos buvo pardavimų salė ir kabinetas. Ž. V. negali pasakyti, kokio masto vyko pirkimai tarp O. S. įmonės ir „A.“. O. S. buvo maža įmonė, gėlių salonas. „A.“ - didmeninė įmonė, ten sumos didesnės. Dirbdama ji nematė, kad „A.“ prekyba būtų vykdoma be buhalterinės apskaitos. Kasa bendrovėje buvo su grynais pinigais; su jais dirbo tas, kas dirbo su kasa. Ji matydavo, kiek pinigų buvo; grynųjų pinigų neatitikimo nematė. Su sandėliavimo sistema ji nedirbdavo. Turbūt direktorius suvedinėjo atvežimus pagal invoice‘us. Kas atvažiavo, tą įvedė į sandėlio sistemą. Darbuotojai ir parduodavo iš sandėlio, bet ar darbuotojai galėjo įvesti į sistemą, nežino. Buvo suvedami kiekiai ir darbuotojai parduodavo iš to, ką jie mato. Sandėliavimo sistema nebuvo buhalterinės programos dalis, ji buvo įmonės vidaus apskaitai. Po jos jau pas ją (liudytoją) eina sąskaitos faktūros. Apskaita buvo tokia, kad pardavimai kiekiniai, o pati programos „Rivilė“ apskaita buvo suminė. Reiškia, gėlės suvedamos sumomis. Jei nurašymai, tai darbuotojai nurodo, už kokią sumą ir vertę (127 t., b.l. 62-68).

2016-07-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad mokesčių mokėtojų registro duomenimis, O. S. personalinės įmonės vadovas ir apskaitą tvarkantis asmuo (lentelė Nr. 1): nuo 1999-06-08 iki 2014-03-25 individualios įmonės savininke buvo O. S., nuo 2015-05-05 iki 2007-09-24 apskaitą tvarkė G. U., nuo 2007-09-24 iki 2008-02-25 apskaitą tvarkė UAB „C.“, nuo 2008-04-25 iki 2016-01-27 apskaitą tvarkė Ž. V.. Nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „A.“ įsigytų 797 209,41 Lt (230 887,80 Eur) vertės prekių bei 151 857,07 Lt (43 980,85 Eur) pirkimo PVM. Detali informacija apie buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotus įsigijimus atskirais mokestiniais laikotarpiais (metais ir mėnesiais) pateikta lentelėje (specialisto išvadoje – 9 lentelė. Informacija apie O. S. personalinėje įmonėje neapskaitytų iš UAB „A.“ įsigytų prekių vertę bei PVM sumą). Lentelėje pamėnesiui nurodyti UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruoti pardavimai O. S. įmonei, nurodant ir išskaičiuotiną PVM bei vertę be PVM. Taip nurodyta, kad - 2006 m. lapkričio-gruodžio mėn. UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 9 398 Lt, PVM – 1 433,58 Lt, vertė be PVM – 7 964,42 Lt; - 2007 m. UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 208 893 Lt, PVM – 31 865,03 Lt, vertė be PVM – 177 027,97 Lt; - 2008 m. UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje registruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 285 156 Lt, PVM – 43 498,37 Lt, vertė be PVM – 241 657,63 Lt; - 2009 m. UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 220 170 Lt, PVM – 35 932,54 Lt, vertė be PVM – 184 237,46 Lt; - 2010 m. UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 212 011,91 Lt, PVM – 36 795,46 Lt, vertė be PVM – 175 216,45 Lt; - 2011 m. sausio mėn. UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 13 438 Lt, PVM – 2 332,09 Lt, vertė be PVM – 11 105,48 Lt. Iš viso (skaičiuojant ir neinkriminuotą 2011 m. sausio mėn.) UAB „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 949 066,48 Lt (274 868,65 Eur), PVM – 151 857,07 Lt (43 980,85 Eur), vertė be PVM – 797 209,41 Lt (230 887,80 Eur); Pastaba: kadangi specialisto išvadoje dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos nebuvo vertinami 2011 m. neapskaityti pardavimui, 2011 m. nustatyta be apskaitos dokumentų iš UAB „A.“ O. S. PI parduotos produkcijos suma (13 438 Lt), nebuvo inkriminuota O. S..

Atsakant į užduotyje specialistui nurodytus klausimus, nurodyta:

1. Ar O. S. buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31 buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kada ir kokie norminiai aktai buvo pažeisti? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus?

Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. 2006 m. lapkričio mėn. – 2011 m. sausio mėn. laikotarpiu buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, todėl pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas:

- 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

- 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio 1 dalį – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. Įmonė nepateikė apskaitos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotos iš susijusios įmonės UAB „A.“ gautų prekių įsigijimo ir jų pardavimo operacijos;

- 14 straipsnio 1 dalį „<...> Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“;

- 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“.

Įmonė apskaitos registruose neregistravo dalies prekių įsigijimo ir pardavimo operacijų. Įmonė nevykdė savo pareigų, nustatytų 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatų „Mokesčių mokėtojas privalo: 1. laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; <...> 4. teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; <...> 6. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus <...>“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ bei šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Mokesčių inspekcijos informacinių bazių duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu Įmonei vadovavo individualios įmonės savininkė O. S. (nuo 1999-06-18 iki 2014-03-25).

2. Ar dėl nustatytų pažeidimų 2006-01-01 – 2012-12-31 laikotarpyje galima visiškai ar iš dalies nustatyti O. S. veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą?

Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2011-01-31 buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė dalies iš UAB „A.“ įsigytų prekių, jų įsigijimo išlaidų bei jų pardavimo pajamų. Todėl Bendrovė pažeidė:

- 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas; 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio nuostatas, nes nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, o pateiktose PVM deklaracijose deklaravo ir į biudžetą sumokėjo mažesnes PVM sumas nei privalėjo;

- 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio, 50 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nuslėpė dalį gautų pajamų, kurių nedeklaravo pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo pelno mokesčio;

- 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, kadangi nuslėpdama dalį pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Dėl minėtų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti O. S. vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2011 metus.

2. Ar O. S. įrašė teisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodra ataskaitas ir deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 -01-01 iki 2012-12-31?

Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė nuo 2006-11-21 iki 2011-01-18 buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „A.“ įsigytų 797 209,41 Lt vertės prekių bei 151 857,07 Lt pirkimo PVM, viso už 949 066,48 Lt (274 868,65 Eur). Per laikotarpį nuo 2006-11-21 iki 2011-01-18 O. S. nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt (397 019,25 Eur) pardavimo pajamų (su PVM), iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 11 708 Lt (3 390,88 Eur), 2007 m. – 339 180 Lt (98 233,19 Eur), 2008 m. – 356 103 Lt (103 134,50 Eur), 2009 m. – 320 898 Lt (92 938,46 Eur), 2010 m. – 325 799 Lt (94 357,83 Eur), 2011 m. (01 mėn.) – 17 141 Lt (4 964,39 Eur), (žiūr. 11 lentelės 10 stulpelį). Įmonė, nuslėpusi ne mažiau kaip 1 370 828 Lt (397 019,25 Eur) pajamų (su PVM), Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) už tiriamąjį laikotarpį nurodė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie Įmonės pardavimus, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 67 881 Lt (19 659,70 Eur) (11 lentelės 11 stulpelis) PVM, iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 352 Lt (101,95 Eur), 2007 m. – 19 874 Lt (5 755,91 Eur), 2008 m. – 10 824 Lt (3 134,85 Eur), 2009 m. – 16 440 Lt (4 761,35 Eur), 2010 m. – 19 748 Lt (5 719,42 Eur), 2011 m. (01 mėn.) – 643 Lt (186,22 Eur), tuo pažeisdama PVM įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2006 - 2011 m. Pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204A) įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Įmonė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 1 151 092 Lt, (333 379,29 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas: iš jų: 2006 m. didesnes 9 922 Lt (2 873,63 Eur), 2007 m. didesnes 287 440 Lt (83 248,47 Eur), 2008 m. – 301 782 Lt (87 402,12 Eur), 2009 m. – 268 526 Lt (77 770,60 Eur), 2010 m. – 269 256 Lt (77 981,67 Eur), 2011 m. – 14 166 Lt (4 102,80 Eur), (žiūr. 14 lentelės 2 stulpelis, 11 lentelės 7 stulpelį). Nuo nuslėptų apmokestinamųjų pajamų Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu turėjo papildomai deklaruoti ir sumokėti 22 167 Lt (6 420,01 Eur) (14 lentelės 11 stulpelis) pelno mokesčio, iš jo: 2010 m. – 13 264 Lt (3 841,52 Eur), 2011 m. – 8 903 Lt (2 578,49 Eur). Bendrovė, įrašydama į pateiktas Metines pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat bendrovė pažeidė 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nepateikė Metinės socialinio mokesčio deklaracijos (forma KIT702), nedeklaravo ir nesumokėjo 702,72 Lt (203,52 Eur) laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Įvertinus tyrimo metu nustatytų faktų visumą daroma išvada, kad Bendrovė nuslėpė dalį gautų pajamų, jų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose bei įrašė neteisingus duomenis į pateiktas deklaracijas: Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204A), Metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma KIT702). Tyrimo metu nebuvo nustatyta neapskaityto darbo užmokesčio, todėl nevertinamas Sodrai pateiktų ataskaitų teisingumas.

3. Kiek pajamų O. S. buvo nuslėpta pagal ikiteisminio tyrimo metu išimtus dokumentus ir kitą ikiteisminę medžiagą? Kiek ir kokių mokesčių, įmokų papildomai privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti valstybei O. S. PĮ už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31?

Remiantis LKPB pateiktais O. S. personalinės įmonės dokumentais bei Įmonės buhalterinės naudotos buhalterinės apskaitos programos „R. G.“ duomenimis, pateikta informacija „Dėl O. S. sandorių su UAB „A.“ bei mokesčių administratoriaus informacinėse duomenų bazėse turimus duomenis apie O. S. ę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2011-01-18 O. S. personalinės įmonės buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos ne visos gautos pajamos. Tyrimo metu nustatyta, kad O. S. nuo 2006-11-21 iki 2011-01-18 buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „A.“ įsigytų 797 209,41 Lt vertės prekių bei 151 857,07 Lt pirkimo PVM, viso už 949 066,48 Lt (274 868,65 Eur). Per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. O. S. personalinė įmonė nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt (397 019,25 Eur) pardavimo pajamų (su PVM), iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 11 708 Lt (3 390,88 Eur), 2007 m. – 339 180 Lt (98 233,19 Eur), 2008 m. – 356 103 Lt (103 134,50 Eur), 2009 m. – 320 898 Lt (92 938,46 Eur), 2010 m. – 325 799 Lt (94 357,83 Eur), 2011 m. (01 mėn.) – 17 141 Lt (4 964,39 Eur), (žiūr. 11 lentelės 10 stulpelį). Įvertinus Įmonės nuslėptas pardavimo pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM bei nuo neapskaitytų įsigijimų atskaitytiną pirkimo PVM, nustatyta, kad Įmonė per 2006-01-01 – 2011-12-31 laikotarpį mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (FR0600) nurodė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 67 881 Lt (19 659,70 Eur) (11 lentelės 11 stulpelis) PVM, iš jų: (2006 m. (11-12 mėn.) – 352 Lt (101,95 Eur), 2007 m. – 19 874 Lt (5 755,91 Eur), 2008 m. – 10 824 Lt (3 134,85 Eur), 2009 m. – 16 440 Lt (4 761,35 Eur), 2010 m. – 19 748 Lt (5 719,42 Eur), 2011 m. (sausio mėn.) – 643 Lt (186,22 Eur). Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų, taikant 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 nuostatas dėl praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinių nuotolių perkėlimo, pagal 5 straipsnio 2 dalies nustatytus tarifus Įmonei apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Nustatyta, kad nuo nuslėptų apmokestinamųjų pajamų Įmonė tiriamuoju laikotarpiu turėjo papildomai deklaruoti ir sumokėti 22 167 Lt (6 420,01 Eur) (14 lentelės 11 stulpelis) pelno mokesčio, iš jo: 2010 m. – 13 264 Lt (3 841,52 Eur), 2011 m. – 8 903 Lt (2 578,49 Eur). Tyrimo metu, įvertinus nustatytas visas Bendrovės pajamas ir sąnaudas, papildomai apskaičiuotus mokesčius (PVM) bei atsižvelgiant į Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruotą informaciją, nustatyta, kad 2006-2011 metais Įmonė turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 175 098 Lt (50 711,89 Eur) pelno mokesčiu apmokestinamojo pelno. Įmonė mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pelno deklaracijose 2006-2011 metais buvo deklaravusi - 178 784 Lt (51 779,43 Eur) veiklos nuostolio. Įmonės pateiktoje 2012 metų Pelno mokesčio deklaracijoje deklaruoto 8 751 Lt nuotolio pagrįstumas nevertinamas.

Vadovaujantis 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 nuostatomis, Įmonė nuo tyrimo metu apskaičiuoto apmokestinamojo pelno privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 702,72 Lt (203,52) laikinojo socialinio mokesčio už 2007 metus. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė per tiriamąjį laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt, (397 019,25 Eur) pajamų su PVM ir į biudžetą nesumokėjo 90 750,72 Lt (26 283,23 Eur) mokesčių: 67 881 Lt (19 659,70Eur) PVM, 22 167 Lt (6 420,01 Eur) pelno mokesčio ir 702,72 Lt (203,52 Eur) laikinojo socialinio mokesčio (119 t., b.l. 78-90).

Gynėjos teigimu, 2016-07-11 VMI specialisto išvada negali būti laikoma tinkamu nuteistosios kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų įrodymu, kadangi apklausiama teismo posėdyje VMI specialistė V. J. patvirtino, kad O. S. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dalis, kuri įvardijama kaip „juodoji buhalterija“, yra paremta išimtinai specialistei pateiktais Excel lentelių fragmentais, liudytojo Z. S. apklausos metu pateiktais šių lentelių komentarais, šių dokumentų pagrindu ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surašytu lydraščiu bei UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu nustatytais duomenimis, kurie taip pat kilę iš Z. S. parodymų. Apeliantės teigimu, specialistai net nebandė patikrinti pateiktų lentelių jas lygindami su kitais duomenų šaltiniais, patys nurodė, kad išvados yra iš esmės paremtos prielaidomis. Nurodo, kad apklausos metu VMI specialistė V. J. nurodė, jog išvada, kad minimose lentelėse apskritai kalbama būtent apie O. S. personalinę įmonę, yra paremta Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagrindu, tuo tarpu jei turėtų tik tą fragmentą ir jokių papildomų paaiškinimų iš Kontrolės departamento nebūtų, negalėtų teigti. Gynėja pažymi, kad jokios savarankiškos analizės VMI specialistai neatliko, neinicijavo papildomų įrodymų rinkimo, kryžminių patikrinimų ir susijusių veiksmų, nebuvo vertinami prekių likučiai, nurašymo aktai, nebuvo analizuojama, ar prekės tariamai parduotos Lietuvos, ar užsienio asmenims, netikrinta, ar nurodomas gėlių kiekis faktiškai galėjo tilpti patalpose. Nurodo, kad VMI specialisto išvada neatitinka VMI 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių reikalavimų, kurie įpareigoja mokesčių administratorių parinkti informacijos, duomenų šaltinį, reikalingus įvertinimui atlikti, pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis.

Skunde pažymima, kad VMI specialistė neturėjo absoliučiai jokių priekaištų tai O. S. individualios įmonės daliai, kuri buvo grįsta ne prielaidomis, o buhalterinės apskaitos dokumentais, kas dar kartą paneigia bet kokią vadinamosios „juodosios buhalterijos“ egzistavimo galimybę bei nuteistajai inkriminuotą kaltinimą. Nurodo, kad Ž. V., kuri ženklią dalį inkriminuojamo laikotarpio teikė buhalterinės apskaitos paslaugas tiek UAB „A.“, tiek O. S. individualiai įmonei, nurodė, kad nebuvo nustatyta neatitikimų tarp UAB „A.“ ir O. S. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, taigi VMI neturėjo absoliučiai jokių priekaištų dėl apskaitos vedimo ir jos rezultatų, o toje dalyje, kur kalbama apie tariamai neapskaitytą produkciją ir vadinamąją „juodąją buhalteriją“ - ši specialisto išvados dalis išimtinai remiasi tik ikiteisminio tyrimo pradžioje, mainais už pasiūlytą bendradarbiavimą duotais kaltinamojo Z. S. parodymais, kurie vertintini kritiškai, juo labiau, juos dalyje dėl vadinamųjų „juodosios buhalterijos lentelių“ teisme tikslino ir kaltinamasis Z. S., nurodydamas, kad tiek lenteles jam parodė, tiek jų turinį jam iš esmės paaiškino, tiek ir duotinų parodymų turinį jam iš esmės padiktavo ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas.

Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto tyrimas skiriamas tais atvejais, kai reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Tam tikrais atvejais, kai, pavyzdžiui, dalies aplinkybių negalima pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, o vadovaujantis protingumo, logikos ir pagrįstumo principais tai būtina, specialistas tyrimui gali pasitelkti ir tokius duomenis kaip neoficialios buhalterijos užrašai, jų kopijos ir pan. Tačiau specialistas negali atlikti šių duomenų procesinio įrodomojo vertinimo. Šių duomenų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokiu atveju specialisto išvada apie pirmiau minėtas aplinkybes ir jų pasekmes įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuomet, jei šių aplinkybių buvimas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių.

Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu apklausta 2016-07-11 specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos, pateikusi specialistė V. J. parodė, jog tikrinant O. S. personalinės įmonės buhalterinę apskaitą, tai, kas buvo teisėta ir pagal įstatymus padaryta, konstatuota, kad viskas teisinga, tas atsispinti ir specialisto išvadoje, tačiau vėliau buvo gauta informacija iš kitų inspektorių dėl šalimais esančios įmonės, kad jie mato pardavimus įmonei, kurios veiklą tyrė V. J., kad tarp tų dviejų ūkio subjektų vyksta veikla, o šių pardavimų jos tikrinamos įmonės apskaitoje ji (V. J.) nematė. Dėl juodosios buhalterijos informaciją gavo raštu su lydraščiu A., net buvo bendra užduotis, kitas skyrius atliko tos įmonės patikrinimą, kai pas „A.“ veiklą tikrinusias inspektores pradėjo aiškėti, kad mato apskaitoje dvigubos buhalterijos duomenis, kurie pardavimus mato V. J. tikrinamoje įmonėje, tai V. J. pradėjo lyginti informaciją, kurią gavo iš jų, ir tą kuri atsispindi jos tikrinamoje įmonėje, kokios sumos neatsispindi, tai tas sumas, kurias gavo iš kitų inspektorių, V. J. viską apmokestino, ir laikė, kad tos yra neapskaitytos. Išvadą apie tam tikrus neapskaitytus pirkimus padarė gavusi iš paraleliai vykdomo tyrimo dėl „A.“ veiklos.

Nors, kaip jau minėta aukščiau, pagal teismų praktiką, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus ir jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame BK 222 straipsnyje nustatytų padarinių ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė, visgi, šiuo konkrečiu atveju, vertindama apeliantės argumentus dėl netinkamų duomenų (rėmimosi UAB „A.“ išvada, kito bendranuteistojo parodymais ir kt.) naudojimo teikiant O. S. IĮ išvadą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi tą aplinkybę, kad UAB „A.“ pirmasis ūkinės-finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas 2016-03-14 (117 t.), o O. S. IĮ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas buvo atliekamas paraleliai ir išvada surašyta 2016-07-11 (119 t., b.l.78-90). Tiek UAB „A.“, tiek O. S. IĮ ūkinės-finansinės veiklos tyrimai buvo paskirti viename ikiteisminiame tyrime, todėl specialistė, galėjo tiek šia išvada, bei prie jos pridėtais dokumentais, tiek kito bendranuteistojo paaiškinimais, kaip vientisa baudžiamosios bylos medžiaga, remtis ir jų pagrindu daryti išvadas. Todėl, kolegijos nuomone, teismui pripažinus tiek 2016 metais, tiek ir kitus teismų paskirtų UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimų išvadas tinkamais įrodymais, bei specialistams iš dalies 2016-03-14 išvados pagrindu padarius išvadas ir dėl neskaidrios O. S. IĮ ūkinės-finansinės veiklos, 2016-07-11 VMI specialisto išvada dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos taip pat pripažintina tinkamu įrodymų šaltiniu ir ja remiamasi priimant procesinį sprendimą.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.)

Skunde apeliantė remiasi teismų praktika, pagal kurią įmonės vadovas gali būti traukimas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis), jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvrakančiam asmniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tuomet jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju, nurodo, kad duomenų, kad O. S. nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog įmonės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y., už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje įrodyta, kad O. S. personalinė įmonė buvo vienas iš ūkio subjektų, dalyvavusių kaltinamųjų A. S., Z. S., L. S. ir B.J. Č. vykdytoje prekybos neapskaityta produkcija schemoje, o O. S., kaip O. S. personalinės įmonės vadovė, yra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiamos tuo, kad atlikus O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ įsigytų 797 209,41 Lt (230 887,80 Eur) vertės prekių bei 151 857,07 Lt (43 980,85 Eur) pirkimo PVM. 2006 m. lapkričio - gruodžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 9 398 Lt, PVM – 1 433,58 Lt, vertė be PVM – 7 964,42 Lt; 2007 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 208 893 Lt, PVM – 31 865,03 Lt, vertė be PVM – 177 027,97 Lt; 2008 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 285 156 Lt, PVM – 43 498,37 Lt, vertė be PVM – 241 657,63 Lt; 2009 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 220 170 Lt, PVM – 35 932,54 Lt, vertė be PVM – 184237,46 Lt; o 2010 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 212 011,91 Lt, PVM – 36 795,46 Lt, vertė be PVM – 175 216,45 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2016-07-11 specialisto išvada, konstatavo, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad O. S. personalinė įmonė 2006 m. lapkričio mėn. – 2011 m. sausio mėn. laikotarpiu buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, todėl pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 ir 3 dalis, dėl to iš dalies negalima nustatyti O. S. personalinės (individualios) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006-11-11 – 2010-12-31 laikotarpį ir pagrįstai jos veiksmus įvertino, kaip BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija skundo argumentus, kad išnagrinėjus bylą taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai dalis įsigytų prekių tariamai nebuvo įtraukta į apskaitą, laiko nepagrįstais, nes tokios dalies nustatymas nėra reikšmingas ir/ar būtinas šios veikos kvalifikavimui pagal BK 222 str. 1 d. Pažymėtina, jog BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ir nors įstatyme veikos padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakaktų nustatyti bent vieno iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, visgi iš aukščiau nurodytos 2016-07-11 VMI specialisto išvados dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos matyti, jog iš dalies negalima nustatyti visų alternatyvių įstatyme nustatytų padarinių - O. S. personalinės įmonės vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2011 metus, kaltinime laikotarpį susiaurinant - nuo 2006-11-11 iki 2010-12-31, atsižvelgiant į pastabą: kadangi specialisto išvadoje dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos nebuvo vertinami 2011 m. neapskaityti pardavimai, todėl 2011 m. nustatyta be apskaitos dokumentų iš UAB „A.“ O. S. PI parduotos produkcijos suma (13 438 Lt), nebuvo inkriminuota O. S..

Išvadoje nurodyta, kad paskaičiuota, jog Bendrovė per tiriamąjį laikotarpį nuslėpė ne mažiau kaip 1 370 828 Lt, (397 019,25 Eur) pajamų su PVM ir į biudžetą nesumokėjo 90 750,72 Lt (26 283,23 Eur) mokesčių: 67 881 Lt (19 659,70 Eur) PVM, 22 167 Lt (6 420,01 Eur) pelno mokesčio ir 702,72 Lt (203,52 Eur) laikinojo socialinio mokesčio (119 t., b.l. 78-90).

Tenkinant VMI civilinį ieškinį iš O. S. valstybės naudai priteista 26 283 Eur (19 659,70+6 420,01+203,52) turtinės žalos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo S. P. parodymai negali būti laikomi pagrindžiančiais O. S. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo dėl to, kad šiuose parodymuose fiksuojami įvykiai nesusiję su inkriminuojamu laikotarpiu, nurodoma, kad gėlės iš UAB „A.“ jis pradėjo pirkti 2011 m., kuomet buvo įsteigta šiam liudytojui priklausanti įmonė „S“. Kaip rodo viešai prieinami duomenys – UAB „S“ įsteigta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu O. S. inkriminuojamas laikotrapis nuo 2006-11-11 iki 2010-12-31. Pažymima, kad dudodamas parodymus, kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjui S. P. patvirtino, kad jis O. S. įmonei išrašomų sąskaitų nematė. Apeliantės vertinimu, S. P. daro tik prielaidą, kad už jo iš UAB „A.“ įsigytas gėles sąskaitos faktūros buvo rašomos kitiems asmenims, kad tuo asmeniu buvo būtent O. S..

Pirmiausia, analizuojant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog S. P. parodymai yra pakankamai lakoniškai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 47 lape, todėl vertinat aukščiau išdėstytus skundo argumentus kolegija mato būtinu išsamiai išdėstyti liudytojo S. P. parodymus, duotus viso proceso metu ir dėl jų pasisakyti.

Liudytojas S. P. teisme parodė, jog iš kaltinamųjų pažįsta A. S., O. S., Z. S., pirko iš jų gėles. Jis pirko kaip juridinis asmuo, buvo UAB „S“ vadovas, bendrovė įsteigta 2011 m. Neatsimena, ar iki to laiko teko bendrauti su „A.“. Jo bendrovė „S“ teikė transporto paslaugas, prekyba gėlėmis buvo šalutinė veikla. Kokiais periodais dirbo su verslo liudijimu, neatsimena, verslo liudijimą pirkdavo metams. Smulkmenų neatsimena, su A. S., O. S. susipažino bazėse, tiesiog atvažiuoja pirkti gėlių ir susipažįsta. Sužinojo, kad A. įmonės savininkas, o O. jo žmona. Z. S. tiesiog kaip „A.“ vadybininką pažinojo. Jo įmonė pirko iš „A.“ produkciją. Kada prasidėjo pirkimai, neprisimena, iš jų pirko, nes jiems pasirodė geras jų produkcijos kainos ir kokybės santykis. Produkcijos pirkimas buvo įforminamas sąskaitomis faktūromis, kas jose buvo įvardijamas kaip pirkėjas, neatsimena, nes jo (liudytojo) žmona dar ir pagal verslo liudijimą dirbo, todėl gali būti ir „S“, ir V. P. vardu pagal verslo liudijimą. Perkant produkciją iš „A.“ buvo atvejų, kad sąskaitos faktūros buvo išrašomos ir kitų vardu, pvz., O. S. įmonės. Dėl kokių priežasčių taip buvo daroma, jis nežino. Neatsimena, kas nuspręsdavo nurodyti ne tą pirkėją, kuris buvo realus. Kažkas iš vadybininkų išrašydavo sąskaitas faktūras, kas konkrečiai, nežino. Pats tokių sąskaitų nėra matęs, nelaikė jų rankose. Tiesiog girdėjo apie tai iš vadybininkų, konkrečiau nieko negali atsakyti. Pinigus tokiais atvejais sumokėdavo tiesiog grynais vietoje, kam sumokėdavo, neatsimena. Kiek tokiuose sandoriuose dalyvavo A, neatsimena. Neatsimena, ar jam būdavo išduoti kokie nors dokumentai, kai O vardu buvo įforminamos sąskaitos faktūros, kiek buvo tokių atvejų, irgi neprisimena (127 t., b.l. 87-91). S. P. teisme pilnai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu – 6 t. b.l. 53-54,

Iš 2013-01-31 apklausos spec. liudytoju metu duotų S. P. parodymų matyti, jog jis atstovauja UAB „S“, kuri užsiima gėlių didmenine prekyba Lietuvos Respublikoje, taip pat teikia transportavimo paslaugas. Nuo 2011-01-26, kai buvo įkurta UAB „S“, yra direktorius. Įmonėje dirba 8 žmonės, kartu su juo, bei jo žmona, kuri eina pardavimų vadovės pareigas. UAB „S“ buvo įkurta tikslu teikti krovinių pervežimu, taip pat buvo registruota ir kita veikla, t.y. didmeninė prekyba gėlėmis, kuria užsiiminėjo ir anksčiau, t.y. iki 2011-01-26, turėdami verslo liudijimus. Nuo 2010 m. pabaigos, tikslios datos negali pasakyti, iki 2012 m. kovo mėnesio pabaigos, jei gerai pamena, prekes - skintas gėles, užsakinėjo UAB „A.“ kurios sandėlis yra adresu X., bei kurios direktorius yra A. S.. Nuo 2011 m. pabaigos, gal spalio mėnesio, iki 2012 m. kovo mėnesio, tikslių datų negali pasakyti, abipusiu susitarimu kartu su A. S. sutarė, kad S. P. pirks iš jo skintas gėles išrašant sąskaitą faktūrą, kito juridinio asmens, tiksliau O. S. personalinės ar individualios įmonės vardu, o S. P. jam už gėlių užsakymą mokės grynaisiais pinigais. Tokių užsakymų, per tą laikotarpį buvo apie 10, tiksliųjų datų negali pasakyti, tačiau būdavo vieną ar du kartus per mėnesį ir jie neatsispindėdavo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje. S. P. atsiskaitydavo su A. S. tuo metu, kai jis perduodavo jo gėlių užsakymą sandėlyje. Ar jis panaudodavo išrašytas, O. S. jurdinio asmens vardu, sąskaitas faktūras UAB „A.“ buhalterijoje, negali pasakyti. Per visus šiuos 10 užsakymų, už kuriuos buvo išrašomos fiktyvios sąskaitos faktūros, t.y. nurodant pirkėją O. S., S. P. sumokėjo grynaisiais pinigais nuo 2000 litų iki 4000 litų už vieną užsakymą A. S..

Kiek pamena sąskaitose faktūrose buvo nurodytas tas pats kiekis, bei pavadinimai gėlių, kurias jis nusipirkdavo. Su O. S. S. P. pažįstamas daugiau nei tris ar keturis metus. Žino, kad ji turi įmonę, žino, kad ji yra A. S. žmona. Su ja yra darbiniai santykiai, tačiau tik tai tiek, kad S. P. įmonė perka iš jos įmonės floristines prekes, tačiau ne skintas gėles. Kodėl A. S. rašydavo būtent O. S., kaip juridinį asmenį perkantį gėles, už kurias S. P. sumokėdavo grynaisiais pinigais bei kurias jis pasiimdavo, į sąskaitas faktūras, nežino. Grynųjų pinigų, kuriuos mokėdavo už gėles, kurias nusipirkdavo iš UAB „A.“ neparodė savo buhalterinėje apskaitoje, kadangi reikėdavo padengti nuostolius, kurie sudarydavo daugiau nei 1 %, kaip tą numato įstatymai.

Su UAB „X“ pradėjo prekiauti nuo 2012 m. balandžio pradžios. Šiai įmonei vadovauja asmuo vardu A, tačiau visus klausimus, susijusius su gėlių pirkimu, derindavo su T. Č.. Nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. spalio jam mokėdavo 30 proc. grynaisiais pinigais nuo užsakymo sumos, o jis išrašydavo sąskaitą faktūrą nurodydamas, kad UAB „X“ parduoda S. P. 30 % nuo visos jo užsakytos sumokes mažesnį gėlių kiekį. Tai vykdavo vieną kartą per mėnesį. Užsakymai būdavo nuo 2000 iki 4000 litų, tačiau 30% S. P. sumokėdavo gryniaisiais, o T. Č. jam išrašydavo nurodydamas sąskaitoje faktūroje 30 % mažesnę sumą.

S. P. elektroniniam pašte (duomenys neskelbtini) yra užsakymai siųsti tiek UAB „A.“ tiek UAB „X“, tačiau užsakymai ne visada būdavo pilnai įvykdomi, kadangi būdavo atvejų, kad dalies gėlių tiekėjai neturėdavo dėl įvairių priežasčių. Dėl šios priežasties gali neatitikti užsakymo kiekis su išrašytoje sąskaitoje faktūroje gėlių kiekiu. Šiame pašte yra ir dalis jau minėtų užsakymų su UAB „A.“, už kuriuos būdavo S. P. nerašomos sąskaitos faktūros, jos būdavo išrašomos O. S. juridinio asmens vardu bei už kuriuos jis sumokėdavo grynaisiais pinigais A. S., taip pat tie užsakymai skirti UAB „X“, už kuriuos būdavo mokama 30 % grynaisiais pinigais, o sąskaitoje faktūroje būdavo nurodytas 30 % mažesnis gėlių kiekis nuo visos realios mokėtinos sumos.

Kalbant apie sąskaitas, kurios buvo išrašomos fiktyviai, jog O. S. perka iš UAB „A.“ gėles, už kurias jis sumokėdavo grynaisiais pinigais bei realiai pasiimdavo iš UAB „A.“ sandėlio, S. P. jų nepasirašinėjo, matė, kad jos prie jo akių būdavo atspausdinamos bei padedamos į šoną ant rašomojo stalo, kasos pajamų orderiai taip pat būdavo atspausdinami, tačiau kaip minėjo ne UAB „S“ vardu bei jis ant jų taip pat nepasirašinėdavo. UAB „S“ apskaitoje šių dokumentų nebūdavo, taip pat nebuvo rodomos ir pajamos pardavus minėtas gėles (6 t., b.l. 12-14).

2013-05-17 apklausos spec. liudytoju metu S. P. dėl UAB „A.“ parodė, kad joje skintas gėles jis pirko nuo 2010 m. pabaigos iki jas pradėjo pirkti UAB „X“, t.y. iki 2012 m. pavasario, galimai kovo. Tačiau, galėjo būti vienetiniai atvejai, kad jis UAB „A.“ gėles pirko ir po 2012 m. kovo mėn. t.y. jau po to kai masiškai jas pradėjo pirkti UAB „X“. Dėl pirkimų iš UAB „A.“, davė detalius parodymus ankstesnės apklausos metu ir nieko papildomai pasakyti negali (t. 6, b. l. 15-18).

2013-05-22 apklausos įtariamuoju metu S. P. parodė, jog savo 2013-01-31 ir 2013-05-17 duotus parodymus palaiko, papildomai nori parodyti, kad jo bendravimas verslo reikalais su UAB „A.“ direktoriumi A. S. prasidėjo 2010 m. pabaigoje. Iki tol A. S. nepažinojo. Iki 2012 m. pabaigos, galimai spalio mėnesio, S. P. UAB „A.“ gėles pirkdavo su visais apskaitos dokumentais. Gėles užsakydavo telefonu arba elektroniniu paštu, tačiau dažniausiai užsakymai vykdavo telefonu. Gėles paprastai S. P. atsiimdavo antradienio vakare arba naktį. Atsiimant gėles praktiškai visada būdavo pats bendrovės direktorius A. S.. Kartą, tikslios datos nepamena, bet kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, tai galimai buvo 2011 m. spalio mėnesį. A. S., jam atsiimant gėles, paklausė, ar reikia sąskaitos faktūros. S. P. pasakė, kad nereikia. Sąskaitos faktūros nereikėjo nes gėles buvo užsakęs ir pirko ne verslo reikmėm, t.y. savo pažįstamo S, kurio tikslesnių duomenų nežino, jo nuolatinė gyvenamoji vieta - Norvegijoje, paprašytas. Koks tai buvo gėlių kiekis ir už kokią sumą nepamena. Iš jų jokio uždarbio neturėjo. Vėliau, iki 2012 metų kovo mėnesio ne daugiau dešimties kartų S. P. UAB „A.“ pirko gėles be apskaitos dokumentų ne verslui, o asmeninėms reikmėms arba draugų, pažįstamų paprašytas. Gėlių be apskaitos dokumentų pirkimo datų nepamena, bet mažiausia jų bendra vertė vieno pirkimo metu buvo 20 Lt o didžiausia - 4000 Lt, bet tokia didelė suma buvo tik vieną kartą. Visais išvardintais atvejais jokie gėlių įsigijimą patvirtinantys dokumentai jam nebuvo išduoti. Gėles pardavė skirtingi vadybininkai, kas tokie - nepamena. Kiek pamena, pardavimo metu pasakius, kad nereikia sąskaitos faktūros, vadybininkai tarpusavyje kalbėjo, kad sąskaitą faktūrą išrašys O vardu. S. P. suprato, kad kalbama apie O. S., kuri kaip žinojo, buvo įmonės savininkė. Ar tokie dokumentai buvo išrašyti ir kaip UAB „A.“ jam be dokumentų parduotos gėles atspindėjo buhalterijoje, S. P. nežino (t. 6, b.l. 19-26).

S. P. 2013-05-30 įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jų įmonė UAB „S“ buvo įkurta 2011 m. sausio pabaigoje. Nuo kovo mėnesio pradėjo pirkti gėles UAB „A“. Išsirašydavo sąskaitas faktūras, dokumentus už gėles, kiekvieną savaitę, dažniausia antradieniais, vakare. Paskui S. P. paskambino žmogus, pasakė, kad S. P. pusbrolis iš Kauno davė jo telefono numerį ir paprašė jam nupirkti gėlių toje UAB „A.“ už maždaug 1000 Lt. Tai buvo maždaug nuo balandžio vidurio, 2011 m. Iš gatvės žmonėms neparduoda gėlių, yra didmeninė prekyba. Jis žinojo, kad S. P. verčiasi ir todėl jo paprašė. S. P. gėles pirkdavo didmenine kaina, turėjo nuolaidas. Nupirko gėlių, jam už tą pačią kainą pardavė, be jokio tikslo praturtėti, užsidirbti, iš geros valios. Jis, kiek žino, važinėjo į Norvegiją, žmogus vardu Sergėjus. S. P. sakė, kad ten brangesnės gėlės. Taip buvo kelis kartus, tiksliai pasakyti negali, tris kartus tikrai buvo tokie atvejai. S. P. S šias gėles pirko be dokumentų, be apskaitos. S grįždavo iš Norvegijos, po pusantro mėnesio maždaug, sakydavo kokių gėlių jam reikia. Vienas kartas buvo, kad jis užsakė iš anksto didesnį kiekį. S. P. užsakė atskirai jam gėles. O kiti du ar trys kartai buvo, kad jis pasakė, jog reikia gėlių. Didmenininkai atsiveža gėlių ir būna laisvų gėlių, tai S. P. jas nupirkdavo ir S parduodavo. Vieną kartą suma buvo 1000 Lt, po to 300 Lt ir daugiausia - 2500 Lt. Paskutinį kartą S gėles pirko vasaros pabaigoje, rugpjūčio viduryje.

Šiaip S. P. gėles pirko su dokumentais. Buvo keletą kartų, kad iš UAB „A.“ gėles pirko savo reikmėms. Turi draugų, pažįstamų, kurie paprašydavo nupirkti gėlių už savikainą vestuvėms, renginiui, papuošti sodybą, bažnyčią ir nupirkdavo. Tuo metu neišrašo sąskaitosfaktūros, o tiesiog per kasą išmuša čekį už tą sumą, nuveža, parduoda. Su UAB „A.“ buvo toks bendradarbiavimas. Savo reikmėms per kasą kai pirko, kainos buvo didmeninės.

Į klausimus S. P. paaikino, kad tokių atvejų - per kasą - buvo iki penkių kartų, sumos nuo 20 Lt iki 2000 Lt. Neatsimena asmenų, kurie prašė nupirkti jiems gėlių. Jie nebuvo jam pažįstami, tiesiog per klientus, su S. P. susiję jie nebuvo. Vieną atvejį atsimena, draugas, geras pažįstamas T, S. P. jam du kartus yra pirkęs rožių, vieną kartą 20 vnt., kitą kartą 50 vnt. Kaina vieno žiedo buvo maždaug nuo 3 Lt iki 5 Lt. Su UAB „A.“ kitų bendradarbiavimų nebuvo. UAB „S“ buvo UAB „A.“ klientas, verslo reikalais. O. S. yra UAB „A.“ direktoriaus A. S. žmona, turi personalinę įmonę, savo individualią. Veža priedus floristikai, gėlininkams. Prekiauja priedais. Su O. S. įmone S. P. yra bendradarbiavęs, kartais įsigydavo pas juos priedų - celofanų, puokščių įpakavimų, oazių, daiktų, skirti puokščių gamybai. Būdavo tokių atvejų, kai perkant nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros, kai S prašė. S. P. paklausė, ar reikia sąskaitos faktūros, pasakė, kad ne. Išgirdo, kad vadybininkai sako „rašom O“. Suprato, kad O. S. vardu bus rašoma. S. P. tų sąskaitų, kurios buvo išrašomos kitų vardu nematė, jų nepasirašė. Tiesiog sumokėdavo pinigus ir pasiimdavo gėles. Čia turi omenyje tuos atvejus, kai užsakydavo S ir jo užsakymu pirkdavo. Su S buvo iki 5 atvejų, tiksliai nepamena. Iš UAB „A.“ kai pirkdavo, nežino, kiek jie faktūrų išrašydavo ne jo vardu. Girdėjo vieną kartą. Nežino, ar tik S perkant gėles buvo išrašomos faktūros O. S. vardu. Vieną kartą tikrai buvo išrašoma, o ar daugiau buvo - nežino. Dėl pirmos apklausos, ji buvo labai sunki, trys pareigūnai apklausė, S. P. buvo po sunkios bemiegės nakties, po kratų, neturėjo gynėjo, aplinkoje prastai orientavosi ir norėjo, kad greičiau baigtųsi apklausa. Neįdėmiai perskaitė, nežino, ar tikrai buvo 10 tokių sąskaitų faktūrų. Vieną kartą tikrai suprato, kad buvo sąskaita faktūra O. S. vardu, o kiek jų buvo, negali teigti. Kiek kartų ėmė gėles ne prekybai, spėja, kad tiek kartų taip ir galėjo būti. UAB „A.“ gėles pirko nepilnus metus, nuo 2011 m. balandžio pirmos dienos, iki 2012 m. kovo mėnesio. Perkant UAB „A.“ gėlės, pirko ir savo prekybai. Perkant gėles S. P. įmonei buvo išrašomos sąskaitos faktūros, sumos nurodytos sąskaitose faktūrose, atitikdavo gėlių kiekį visais atvejais. Kai S pirko gėles, S. P. išrašomų dokumentų nematydavo. Jam pasakydavo sumą, jis padėdavo pinigus ir viskas. Atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Kai S pirko gėles, joks dokumentas nebuvo išrašomas.

Į klausimą: Kiek buvo tų sąskaitų faktūrų O. S. vardu?, atsakė - galėjo būti iki 10. Negali pasakyti, kieno iniciatyva buvo neišrašytos sąskaitos faktūros perkant gėles iš UAB „A.“, nematė sąskaitos faktūros O. S. vardu, jos nepasirašė.

Į klausimą : Ar A. S. pasiūlė išrašyti sąskaitas faktūras žmonos vardu? Atsakė - buvo ir A, negali tiksliai teigti. Buvo ir vadybininkai, kurie tuo metu prie kasos buvo. Tai nebuvo pasiūlymas, tiesiog paklausė, ar reikia sąskaitos faktūros. Tame tarpe ir A. S. paklausė, ar reikia sąskaitos faktūros. UAB „A.“ ir O. S. įmonės yra vienoje patalpoje. Sąskaitoje faktūroje O. S. vardu tikriausiai buvo išrašomas tas kiekis, kurį jis (S. P.) pirko. Pardavėjas, mano, nurodomas UAB „A.“, pirkėjas O. S., prekė-gėlės greičiausiai (t. 6, b. l. 33-39).

2013-08-29 įtariamojo S. P. apklausa (t. 6, b. l. 46-48) yra susijusi išimtinai tik su sąskaitomis faktūromis, išrašytomis įsigyjant gėles iš UAB „V“, todėl šios apklausos turinys, kaip nesusijęs su nagrinėjama byla, išsamiai nenurodomas.

Taigi, iš liudytojo S. P. parodymų matyti, jog pastarasis pripažino faktą, kad daliai jo įsigyjamų gėlių dokumentai buvo išrašomi ne jam/ar jo įmonei, bet, jo žiniomis - O. S. personalinei įmonei. UAB „S“, kurio akcininkais buvo jis su žmona, įkurta 2011 metų sausio mėn., tačiau jis nuo 2006 metų pabaigos, iki įsteigiant UAB „S“, gėlių prekyba vertėsi pagal verslo liudijimą.

2017-06-26 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. P. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad S. P. iš UAB „X“ ir UAB „A“ be apskaitos dokumentų pirko prekes, nes šie parodymai buvo duoti apie veiklą kitu laikotarpiu, nei inkriminuotas UAB „Art Flota“ (6 t., b.l. 49-51).

S. P. 2017-06-26 apklausos metu pareiškė, kad jis visiškai pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu 2013 metais, juos patvirtina, kad dirbdamas pagal verslo liudijimą bei vėliau įsteigus UAB „S“ nuo 2006 metų pabaigos iki 2012 metų pavasario vykdė didmeninę gėlių pirkimą-pardavimą iš UAB „A.“, kurios sandėlis buvo adresu X.. Minėtu laikotarpiu, nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos turėdamas įsigijęs verslo liudijimą, jam padėjo verstis gėlių prekyba ir jo žmona V. P.. Vertėsi išvežiojamąja gėlių prekyba Lietuvoje, taigi konkrečios vietos, kurio būtų vykdoma prekyba nebuvo. Užsakymus iš klientų gaudavo telefonu, po ko naudodamasis el. paštu (duomenys neskelbtini) užsakydavo gėles iš vieno iš jo tiekėjų - UAB „A“. Šiai kompanijai vadovavo A. S., taip pat buvo vadybininkas Z. S.. Iš šios kompanijos užsakytas gėles paprastai S. P. atsiimdavo antradienio vakare arba naktį. Atsiimant gėles praktiškai visada būdavo pats direktorius A. S. bei Z. S. arba vienas iš jų. Su UAB „A.“ direktoriumi A. S. buvo sutarta, kad kartais, dalį gėlių jis (S. P.) pirks iš jo išrašantį sąskaitą faktūrą, kitą dalį (apie 20 %) be užsakymo. Taip veiklą vykdė iki 2010 m. pabaigos. Nuo 2010 m. pabaigos iki 2012 kovo mėn. tuo metu, kai buvo įkurta UAB „S“, sąskaitos buvo išrašomos neapskaitytam kiekiui IĮ O. S. vardu, tai gali būti iki 30% užsakymo (tai sudarydavo nuo 40 litų iki 4000 litų pinigine išraiška). Už neapskaitytą kiekį S. P. visada atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, kuriuos sumokėdavo sandėlyje X., paduodavo A. S. ar Z. S.. Kas išrašinėjo kasos pajamų orderius, už sumokėtą bei apskaitytą S. P. produkciją, nuo 2010 m. pabaigos sąskaitas faktūras apskaitytam UAB „S“ kiekiui gėlių - neatsimena.

Visada iš UAB „A.“ gėles S. P. pasiimdavo savo krovininiu transportu. Kaip minėjo ankstesnėse apklausose, grynaisiais pinigais mokėdavo už dalį gėlių produkcijos, kurias nusipirkdavo iš UAB „A.“ bei neįtraukdavo į savo veiklos bei vėliau į UAB S“ įmonės buhalterinę apskaitą, tik todėl, kad reikėjo padengti nuostolius, kurie sudarydavo daugiau nei 1 % produkcijos, tačiau būdavo didesni kiekiai, kuriuos reikėdavo nurašyti (6 t., b.l. 53-54).

Liudytoju apklaustas tyrėjas M. J. pirmosios intancijos teisme paaiškino, kad atsimena, jog apklausė liudytoją S. P.; apklausa atlikta vadovaujantis BPK, laikantis virų reikalavimų. Kiekvienam liudytojui atvykus į apklausą, išaiškinamos jo teisės. Apklausos eigos dabar pasakyti negali, apklausos turinys buvo toks, kad ką pats liudytojas pasakoja, tas ir buvo užrašyta. Jeigu būtų užduodamas klausimas liudytojui, jis būtų fiksuojamas, o po juo sektų liudytojo atsakymas, po kuriuo liudytojas pasirašytų, kad tai jo atsakymas. Faktas, kad jei užduodamas klausimas, jis į protokolą būtinai užrašomas. Ar liudytojui S. P. buvo leista susispažinti su jo ankstesniais apklausos protokolais, negali pasakyti, neprisimena. Sakinys apklausoje, kad jis tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, atsirado pagal tai, kad tą pasakė pats asmuo.

M. J. darbo pobūdis yra susijęs su apklausomis, visų apklausų atsiminti negali, todėl smulkiai tos konkrečios liudytojo S. P. apklausos neprisimena. Datos nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos buvo įvardintos pagal liudytojo pasakojimus. Apklausa vyko laisva forma, tiesiog liudytojui pasakojant, tos datos nurodytos taip pat pagal liudytojo pasakojimą. Kiti duomenys suponavo pagrindą, kad liudytojas sako tiesą. Pačiam liudytojui surašyti parodymų M. J. nesiūlė. Faktas yra tas, kad M. J. liudytojo parodymus surašo, o ne savo ar kieno nors. Jam klausimų nekilo, kodėl liudytojas nurodė tokį laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos, kuris anksčiau nebuvo minimas. S. P. davė sąžiningus ir tikslius parodymus, tie parodymai atitiko visą bylos medžiagą. Jokų datų su liudytoju S. P. nederino. Įrašas protokolo pabaigoje buvo atliktas perskaičius liudytojui protokolą. Faktas, kad S. P. pats perskaitė apklausos protokolą (127 t., b.l. 120-122).

Taigi, įvertinus tyrėjo M. J. paaiškinimus dėl liudytojo apklausos tvrakos laikymosi, bei vertinant S. P. parodymus pripažintina, jog S. P. parodymai didžiąja dalimi yra susiję su UAB „S“ veikla ir neliečia byloje tiriamo laikotarpio, vienok, iš jo parodymų matyti, jog S. P. gėlių prekyba užsiėmė ne tik nuo 2011 metų kai buvo įkurta UAB „S, bet nuo 2006 metų dirbdamas pagal verslo liudijimą. Todėl skundžiamo nuosprendžio 92 lapo 3 pastraipoje išdėstyti motyvai, kad S. P. parodymai nepaneigia prekybos neapskaityta produkcija fakto, yra pagrįsti, nes S. P. 2017-06-26 apklausos metu nurodė, kad „su UAB „A.“ direktoriumi A. S. buvo sutarta, kad kartais, dalį gėlių jis (S. P.) pirks iš jo išrašantį sąskaitą faktūrą, kitą dalį (apie 20 %) be užsakymo. Taip veiklą vykdė iki 2010 m. pabaigos.“

Apeliantai ginčija šiuos parodymus, nurodydami, kad jie galimai buvo išgauti už pažadą nutraukti bylą, nes atsirado tą pačią dieną, kai buvo S. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau, teisme apklaustas vyr. tyrėjas M. J. paneigė bet kokios įtakos liudytojui darymą, o liudytojo parodymų turinys yra patvirtintas jo paties parašu be jokių pastabų.

Skunde taip pat nurodoma, kad apkalusiamas teismo posėdžiuose Z. S. parodė, kad apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo aiškiai nurodyta, apie kokį konkrečiai laikotarpį klausimai jam yra užduodami ir nurodė, kad dalis jo teiginių yra nesusiję su inkriminuojamu laikotarpiu, patvirtino, kad inkriminuojamu laikotarpiu O. S. buvo tik UAB „A.“ klientas, o ne prekių tiekėjas, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu įvardydamas tariami atliktas neteisėtas operacijas tarp „A.“ ir O. S., Z. S. davė parodymus būtent apie UAB „A.“ pirkimus, kas apskritai nebuvo inkriminuojama kaltinamuoju aktu. Z. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu būtų pagrindo vadovautis tik tuo atveju, jei jie atitiktų kitus teismo patikrintus įrodymus, tuo tarpu negrinėjamu atveju kiti buadžiamosios bylos duomenus šiuos įrodymus paneigia, byloje nėra įrodyta, kad pati UAB „A.“ disponavo neapskaitytų gėlių kiekiais, atitinkamai, negalėjo tokių gėlių parduoti ir O. S. individualiai įmonei.

Pasisakant dėl šių skundo argumentų, kolegija pažymi, jog dėl Z. S. parodymų išsamiai pasisakyta aukščiau nutartyje. Kalbant apie konkrečiai O. S. veiklą, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog kai 2007 m. pradėjo gilintis, jam keistai atrodė, kad O. S. IĮ vykdė mažmeninę prekybą, paskui ji įkūrė įmonę jų patalpose ir prekiavo priedais (celofanais, juostelėmis ir pan.). Per trumpą laikotarpį „A.“ iš O. S. buvo nusipirkusi prekių už 200 000 Lt ir su ja atsiskaičiusi. Tai jam pasirodė keista, nes „A.oje“ daugiau niekam tokios prekės nebuvo parduodamos, pati „A.“ tokių prekių savo veikloje nenaudojo. Jo įsitikinimu, A su O tokiu būdu tiesiog išpumpuodavo pinigus iš „A“.

Šie Z. S. parodymai nors ir nepatvirtinantys O. S. IĮ veiklos teisėtumo ir/ar neteisėtumo, nes kalbama ne apie pirkimus iš UAB „A.“, bet apie pardavimus, tačiau išsako Z. S. nuomonę apie UAB „A.“, kurios direktoriumi buvo A. S. ir pastarojo žmonos O. S. personalinės įmonės tarpusavio pirkimo/pardavimo santykių skaidrumą, o skundo argumentus, kad nėra įrodyta, kad pati UAB „A.“ disponavo neapskaitytų gėlių kiekiais, atitinkamai, negalėjo tokių gėlių parduoti ir O. S. individualiai įmonei, paneigia specialistų išvados.

Kaip jau nurodyta aukščiau, atlikus O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad O. S. personalinė įmonė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš uždarosios akcinės bendrovės „A.“ įsigytų 797 209,41 Lt (230 887,80 Eur) vertės prekių bei 151 857,07 Lt (43 980,85 Eur) pirkimo PVM. 2006 m. lapkričio - gruodžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 9 398 Lt, PVM - 1 433,58 Lt, vertė be PVM - 7 964,42 Lt; 2007 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 208 893 Lt, PVM - 31 865,03 Lt, vertė be PVM - 177 027,97 Lt; 2008 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 285 156 Lt, PVM - 43 498,37 Lt, vertė be PVM - 241 657,63 Lt; 2009 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 220 170 Lt, PVM - 35 932,54 Lt, vertė be PVM - 184237,46 Lt; o 2010 m. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dviguboje buhalterijoje įregistruota, kad O. S. įmonei buvo parduota prekių už 212 011,91 Lt, PVM - 36 795,46 Lt, vertė be PVM - 175 216,45 Lt.

Kaip jau minėta aukščiau, apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog O. S., būdama O. S. personalinės (individualios) įmonės, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalteriją ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Skunde pažymima, kad byloje nebuvo atliekamas joks savarankiškas įrodymų tyrimas siekiant nustatyti ar paneigti aplinkybes, susijusias su O. S. inkriminuota veika, tačiau tokie argumentai, kolegijos vertinimu, yra nepagįsti. Byloje buvo atliktas O. S. IĮ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas, apklaustos jos įmonės darbuotojos buhalterės, duomenų apie O. S. personalinės įmonės veiklą yra ir A. S., O. S., liudytojo S. P. parodymuose. Teismas nekvestionuoja O. S. teisės atsisakyti duoti parodymus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ji pati pirmą kartą parodymus procese davė tik 2017-09-10 (2013-01-30 – apklausoje ji atsisakė duoti parodymus), ikiteisminiam tyrimui einant į pabaigą, todėl apeliantės pretenzijos, dėl ikiteisminio tyrimo apimties ir išsamumo, nėra pagrįstos, kadangi tikrinti pateikiamas versijas galima tik tada, kada jos būna savalaikiai išsakytos ir prašomos tirti aplinkybės dar nėra nustatytos kitais byloje surinktais duomenimis.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl O. S. į bylą pateiktų įrodymų – patalpų, kuriuose inkriminuojamu laikotarpiu buvo jos vadovaujamos įmonės buveinė, nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad patalpos buvo vos 60 kv. m. dydžio, jose nebuvo šaldytuvo, atitinkamai, toks kiekis įsigytų gėlių į šias patalpas objektyviai net ir negalėjo būti sutalpintas.

Pasisakant dėl šio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog nuosprendyje detaliai aptarti kiekvieno byloje surinkto, ar proceso dalyvio į bylą pateikto dokumento/surinkto duomens, nėra būtina, svarbu kad surinktų įrodymų visuma leistų padaryti teisingas išvadas dėl asmens kaltės ar nekaltumo. Byla nagrinėta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o šio nusikaltimo įrodymui įmonės patalpų dydis nėra reikšmingas. Byloje (S. P. parodymai) nustatyta, jog už S. P. įsigyjamas gėles, tik dokumentai buvo išrašomi O. S. įmonės vardu, todėl ši produkcija fiziškai visai nepatekdavo į O. S. įmones ir nebūdavo sandėliuojama. Taigi, į bylą pateikti dokumentai dėl patalpų dydžio ir įrangos, kolegijos nuomone, jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės nei patvirtina nei paneigia.

Dėl O. S. pareikšto ir teismo patenkinto civilinio ieškinio gynėja nurodo, kad žalos dydžio apskaičiavimas objektyviai nepagrįstas, todėl turėjo būti laikomas neįrodytu.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, nors ir pasisakydamas dėl abiejų civilinių ieškinių bendrai, pasisakydamas dėl O. S. pateikto civilinio ieškinio (120 t., b.l. 18-186) pagrįstumo nurodė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai šį ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi ir iš kaltinamosios O. S. valstybės naudai priteisiant - 26 283 eurus, o šis reikalavimas grindžiamas O. S. personalinės įmonės atliktų mokestinių patikrinimų išvadomis, konkrečiai 2016-07-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos, kurios vienu iš pirminių tyrimo šaltinių buvo uždarosios akcinės bendrovės „A.” atliktų ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyti duomenys.

Teismas, išanalizavęs specialistų išvadas, išklausęs pačius specialistus, <<<...>>, sprendė, jog šie tyrimai buvo atlikti laikantis visų būtinų tokiam tyrimui atlikti reikalavimų, teikiamos išvados yra pagrįstos, aiškios, todėl 2016-03-14 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-8, papildoma 2017-04-12 specialisto išvada Nr. (21.73-32)363-11 dėl UAB „A.” ir 2016-07-11 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. personalinės įmonės ūkinės finansinės veiklos yra tinkamas ir teisingas duomuo vertinant valstybei kaltinamųjų padarytos žalos mastą ir jomis vadovavosi spręsdamas pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai spręndė, kad O. S. personalinė įmonė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 19 659,70 eurų PVM, 6420,01 eurų pelno mokesčio, 203,52 eurų laikinojo socialinio mokesčio, šiais paskaičiavimais dėl aukščiau nurodytų motyvų, teismas neturi pagrindo abejoti. Be to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog esant tokiai situacijai kai O. S. personalinė įmonė yra dėl bankroto likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota bendrovė, nebeliko jokios realios galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Šioje byloje nustačius, kad O. S. personalinėje įmonėje buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, dėl šių nusikalstamų veikų valstybės patirtą žalą ir kaltinamosios veiksmus neabejotinai sieja priežastinis ryšys, žala išieškotina iš kaltininkų ( šiuo konkrečiu atveju iš O. S.), todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinant pilnutinai – žalos suma buvo priteista iš kaltinamosios O. S., todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

Dėl taikytinos BK 222 straipsnio redakcijos

O. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2010-12-31, todėl pirmosios intancijos teismas pagrįstai taikė BK 222 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 reakciją, galiojusią nuo 2004-07-13 iki 2022-05-01, t. y. visą laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo pradžios iki teismo nuosprendžio priėmimo, be nuorodos į įstatymo redakciją.

Senaties terminų skaičiavimas aptartas aukščiau prie A. S., O. S., L. S., B.J. Č. veikos kvalifikavimo, todėl šioje dalyje nekartojamas.

Kaip minėta aukščiau, pagal šioje byloje ir O. S. taikytą BK 222 straipsnio 1 dalį, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, t. y. toks nusikaltimas pagal BK 11 straipsnį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2023-04-27 priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu jau galiojo (nuo 2023-06-01) naujos redakcijos BK 222 straipsnis, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, mato pagrindą pasisakyti dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo klausimų pagal šią BK 222 straipsnio redakciją.

2023-04-27 priimto įstatymo Nr. XIV-1925 55 straipsnio 2, 3 dalys nustatė, jog jeigu asmuo iki 2023-06-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį bei jeigu asmuo iki 2023-06-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK straipsnį.

Kaip minėta aukščiau, 2023-04-27 priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 numatyta, jog pagal BK 222 straipsnį – Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, atsako:

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Vertinant byloje taikytos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos aprašymą ir 2023-04-27 priimto įstatymo Nr. XIV-1925 numatytos BK 222 straipsnio dispoziciją, konstatuotina, jog nors naujoje BK 222 straipsnio redakcijoje yra numatyta daugiau alternatyvių veikų ir požymių, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nebūtų priežastis veikos neperkvalifikavimui. Kolegijos vertinimu, vienas iš skirtumų, turintis esminę reikšmę nuteistųjų veikos vertinimui, yra tai, jog pagal nuo 2023-06-01 galiojančią BK 222 straipsnio normą atsakomybė pagal 1 dalį kyla, jei yra padaryta didelė turtinė žala, o pagal 2 dalį – labai didelė turtinė žala.

Pagal 2023-04-27 priimto įstatymu Nr. XIV-1925 nustatytą BK 224¹ straipsnio 3 dalį laikoma, kad žala didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, o labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. 1 MGL sudaro 50 Eur, todėl kaip didelė žala yra žala kurios dydis siekia nuo 20 000 iki 45 000 Eur.

O. S. padarytas žalos dydis (26 283 Eur) atitinka didelį mastą ir veika turėtų būti kvalifikuojama pagal naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau šios dalies sankcija numato griežtesnę alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą, kuri savo esme yra griežtesnė už nuteistąjai paskirtą bausmę – baudą, todėl konkrečiai šioje byloje nauja BK 222 straipsnio redakcija laikytina O. S. atsakomybę griežtinančia, todėl paliktina jos veiksmų kvalifikacija pagal BK 222 straipsnio 1 dalį su nuoroda į 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją.

Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų esminių aplinkybių, turinčių reikšmės nuteistosios O. S. veiksmų kvalifikavimui baudžiamojoje byloje nėra, todėl kiti skundo argumentai, kaip negalintys pakeisti teismo padarytų išvadų, plačiau nebeaptariami.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos faktinius duomenis ir susipažinusi su pirmosios instancijos teismo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir jį naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų motyvų nėra pagrindo, tačiau dalis pirmosios instancijos padarytų išvadų, kolegijos vertinimu, nėra teisingos ir pagrįstos, todėl nuosprendis yra keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų Z. S., A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio tenkinti iš dalies, o nuteistojo L. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės, nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. V. apeliacinius skundus – atmesti.

Nustatyti, kad nuteistųjų O. S., Z. S., A. S. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), L. S., B. J. Č. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio įžanginėje dalyje (2 lapas) paskutinėje pastraipoje nurodą „organizuotos grupės“ laikyti apsirašymo klaida, ir žodį „organizuotos“ pakeisti į „bendrininkų“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nuosprendžio aprašomojoje dalyje:

- nuosprendžio 19 lapo 2 pastraipoje nurodytus žodžius „Dėl S sausio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl P pagal failą „Sandėlis 2006“, patikslinti nurodant „Dėl S spalio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl P pagal failą „Sandėlis 2010“.

- nuosprendžio 87 lapo pirmosios pastraipos paskutinius du sakinius išdėstyti taip: „Kaltinamieji A. S. ir L. S. teigia, jog „A.“ pirko tiesiogiai iš aukciono Olandijoje per bendrovę S.B.V., S.vadovas F. V. ir darbuotoja A. K. nurodė, jog S.buvo ta bendrovė, kuri vertėsi tarpininko tarp aukciono ir pirkėjo-didmenininko veikla, rūšiuodavo įsigytas gėles, jas pakraudavo ant specialių vežimėlių ir tokiu būdu paruošdavo jas transportavimui, išrašydavo sąskaitas faktūras, todėl nelogiška, jog „A.“, visiškai savarankiškai dalyvavusiai aukcione, be jokios priežasties buvo reikalingas dar vienas mokamas (byloje nustatyta, kad už minėtas tarpininko paslaugas buvo mokama apie 10 procentų dydžio provizija (komisinis mokestis už tarpininkavimą)) tarpininkas J.K. A., kuris, kaip rodo kaltinamųjų Z. S., L. S. liudijimas, būtent ir atliko iš aukciono įgytų gėlių rūšiuotojo-fasuotojo vaidmenį, t. y., paruošdavo gėles transportavimui, kai tas pačias paslaugas jie galėjo gauti tiesiogiai iš bendrovės S.B.V.“.

- iš nuosprendžio 92 lapo 3 pastraipos po žodžių (A. S. ir Z. S.), pašalinti žodžius „Spręstina, kad ta aplinkybė, jog „A.os“ klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais, buvo išrašomas kasos pajamų orderis, savaime nepaneigia „A.oje“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija, kadangi inkriminuojamu laikotarpiu galioję buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė, jog kasos pajamų orderis yra griežtos atskaitomybės dokumentas, todėl toks dokumentas galėjo būti sunaikinamas, į oficialią buhalterinę apskaitą neįtraukiamas, o grynieji pinigai neįnešami į bendrovės sąskaitas banke ar kasą.“

- iš nuosprendžio 93 lapo šalinamos 3 ir 4 pastraipos prasidedančios žodžiais <<Aplinkybę, kad sutuoktiniai A. S. ir O. S. ...>> ir pasibaigiantys žodžiais <<...Šaltinis, pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu turimą informaciją nenustatytas (117 t., b.l. 76-92).>>>

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.