Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamųjų parodymai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 t., 171 - 178 b. l., 128 t., 18 - 22 b. l.). Kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, sutiko duoti parodymus, parodė, kad kaltinamajame akte parašyta, jog jis suorganizavo organizuotą grupę, kurią sudarė Z. S., L. S., B. J. Č., O. S.. Nori informuoti, kad jis to nedarė ir nuo 2006 metų jokios grupės negalėjo organizuoti, su L. S. susipažino 2007 metais, su J. B. Č. – 2009 - 2010 metais. Su Z. S. jie pažįstami nuo 2004 metų, L. veždavo gėles iš Olandijos ir jie iš matymo pažinojo vienas kitą, jokių santykių tuo metu nepalaikė. Kai buvo įkurta UAB „U.“, jis buvo pakviestas dirbti duomenys neskelbtini), paskui L. išėjo iš darbo ir pasiūlė dirbti su juo UAB „E.“. Nuo 2006 metų, kai buvo įkurta įmonė „E.“, pas juos buvo 3 darbuotojai: Z. S., jo žmona N. S. ir jis, vėliau priėmė A. M.. S. rūpinosi gėlių užpirkimu, o jis buvo atsakingas už transportą. Po metų pradėjo gilintis į aukcionus, pradėjo padėti užpirkinėti Z.i gėles.

Aukcionas vyko Olandijoje ankstų rytą, nuo 6 val., baigdavosi apie 11 val., priklausomai nuo gėlių pirkimo ir poreikio. 2007 metais rugpjūčio mėn. jam buvo pasiūlyta tapti įmonės „E.“ akcininku, jis sutiko, įsigijo 50 proc. akcijų. Kažkur nuo 2007 metų pabaigos su Z. pradėjo pilnai kartu dirbti. Jis [A. S.] buvo direktorius, o Z.as formaliai kaip vadybininkas. Personalo, finansinius reikalus sprendė kartu; tiek Z.as, tiek jis, visą laiką tardavosi, nes įmonė buvo maža, iš viso tik 3 asmenys. Į logistiką Z.as nelabai gilinosi, jis [A. S.] labiau žino, kiek vietos transporte užima ir kt.

Nuo 2006 įmonėje galima pasakyti buvo priimami užsakymai el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Olandams dažniausiai siųsdavo iš (duomenys neskelbtini), olandams siuntė invoisus, kainas, packing listus, ką pirko ir t.t.

Kol nebuvo sandėlio sistemos, užsakymus vesdavo excel lentelėje, kad žinotų, kokio kiekio reikia. Tuo metu sandėlio programos dar nebuvo. Buhalterinė programa buvo „Rivilė“. Visus užsakymus, gėlių pirkimus, po aukciono Z.as suvesdavo į excel lentelę, pagal kurią suvedami antkainiai, nustatoma kaina ir nusiunčiama klientams. Visi pirkimai buvo vykdomi per sąskaitas - faktūras arba kasos kvitus. Kai atvykdavo gėles, jie tuos užsakymus perkeldavo į PVM sąskaitas - faktūras, lentelėse būdavo visi faktiniai gėlių pardavimai, kiek tą dieną suprekiauta, koks likutis. Turėjo žinoti, koks yra likutis, kad galėtų parduoti gėles, kol jos važiuoja, o ne stovi ant prekystalio. Nuo 2011 metų jiems pasiūlė įdiegti naują sandėlio programą, kuri labai lengvino darbą, buvo mažiau žmogiškojo faktoriaus klaidų.

Tara – vežimėliai, kur dedamos gėlės, prie tų vežimėlių lentynos, plastmasiniai kibirai, visos gėlės būdavo su vandeniu, nes buvo skintos. Gėles įmonė nusipirkdavo aukcione, suformuodavo tokį kaip ir kainininką, žmonės užsisakydavo, tada jie pirkdavo gėles iš aukciono. Kadangi jie - Lietuvos įmonė, o aukcionas Olandijoje - pasaulinis, jiems reikėdavo tokio kaip ir garantinio [tarpininko], kas apmokėtų jų sąskaitas ir pirkimus. R.‘s B.V. ir T. įmonės būdavo tas garantas, jie jų vardu pirkdavo ir taip dalyvaudavo. Turėjo specialius kompiuterius, iš kurių buvo perkama per aukcionus. 2006 - 2010 m. turėjo du kompiuterius, skirtus aukcionams. Aukcionuose „E.“ dalyvavo netiesiogiai, o per R.‘s B.V. ir T., t. y., prisijungdavo per savo tarpininką. Su aukciono pardavėjais būdavo iškart atsiskaitoma, su R.‘s B.V. ir T. atsiskaitymas vykdavo taip pat, jie sąskaitą (angl. invoice) išrašydavo, koks buvo jų [„T.”] susitartas atsiskaitymo su R.‘s B.V. ir T. terminas, dabar tiksliai nebeprisimena, gal 5, gal 15 ar 30 dienų, tie grafikai priklauso nuo situacijos, jei ne švenčių dienos, buvo galimi įsiskolinimai, sistemingai buvo gaunami invoisai, kuriuos jie uždengdavo. Provizija – komisinis mokestis už tarpininkavimą, Olandijoje tiek R.‘s B.V., tiek T. jiems sukraudavo gėles, supakuodavo ir už tai imdavo pinigus, provizija sudarė apie 10 procentų.

Taros kainos nėra, tarą jie gaudavo fiziškai, ji buvo daugkartinė, kiek įmanoma, paskaičiuodavo ir grąžindavo atgal, tam samdydavo transportą ir išveždavo kaip krovinį. Pretenzijų iš R.‘s B.V. ir T. įmonių dėl nepilno taros grąžinimo nebuvo. Taros transportavimo išlaidas prisiimdavo „E.“. Jos į buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos kaip transporto paslaugos, gėlės atvažiuodavo kibiruose, atgal į Olandiją išvažiuodavo kibirai, vežimėliai, lentynos, viskas kompaktiškai.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. S. paaiškino, kad jų su Z. S. konfliktas įvyko 2012 m. pabaigoje, nes buvo išimti pinigai (120 tūkstančių litų) iš sąskaitos, kurie turėjo būti nuvežti į banką, o Z. S. jų nenuvežė, pasiėmė sau. 2006 - 2010 metais tarp jų įtemptų konfliktų nebuvo.

2018 m. liepos 16 d. teismo posėdyje kaltinamasis A. S. parodė, kad tyR. metu į bylą nebuvo surinkta jokių duomenų dėl aukcioninių kompiuterių. Ar pagal aukciono programą KOA galima išsaugoti pirkimų aukcione informaciją už 2006 – 2010 m., jis negali pasakyti, nes ne informatikas, bet mano, kad Olandijos aukcione realu užprašyti duomenų pagal IP adresą, kadangi toje sistemoje kiekvieną kartą prisijungus matosi, kelintą valandą, kokią minutę, ką tu nusipirkai, iki sekundės tikslumo visa eiga užfiksuota, kada pasijungei, ką nupirkai. Papildo, kad aukcione dalyvaudavo arba R.‘s B.V., arba T. vardu, jiems [„E.”] buvo skirtas konkretus prisijungimo kodas, visada pagal vieną ir tą patį kodą vykdomi pirkimai. Vienas kodas buvo skirtas R.‘s B.V., kitas - T., kodų sukeisti negalėjo. Aukcionas tas pats, bet per atskirus tarpininkus ,su skirtingomis programomis, t. y., buvo atskiri prisijungimai, du kompiuteriai dviem skirtingoms įmonėms, dviem skirtingoms programoms. Kad prisijungia „E.”, R.‘s B.V. suprasdavo pagal IP ir vartotojo kodą, kuris nekisdavo, tas pats ir su T., buvo IP adresas ir vartotojo vardas, kuris nekinta. Aukciono valdytojas mato, kad perka R.‘s B.V., bet jo klientas toks ir toks. Nežino, ar aukcionui R.‘s B.V. pateikia duomenis, kad būtent „E.“ perka. Nemano, kad aukcionui aktualus klausimas, ar ten buvo „E.“, ar kita įmonė.

Atsakydamas į papildomus kaltinamojo Z. S. klausimus, A. S. paaiškino, kad pinigai [iš „T.” kasos] buvo išimami kiekvieną dieną, nes buvo įplaukos iš kasos, jos išimamos, įnešama, arba į vidinę banko sąskaitą, arba vidiniams naudojimams. Įprastai tuo užsiimdavo arba jis, arba Z. Būdavo banke per kasą įnešami pinigai ir užfiksuojama, kas įnešė pinigus. Banko sąskaitos prisijungimą turėjo tiek Z. S., tiek A. S.. Prie banko sąskaitos prisijungdavo su banko generatoriumi, kuris būdavo seife, tiek Z. S., tiek S.ius turėjo kodus, galėjo atidaryti ir pasižiūrėti, sąskaitą valdyti.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2018 m. liepos 16 d. posėdis) apie failą „PV“, A. S. paaiškino, pavadinimas „PV“ jam nieko nesako, nebuvo jokio susitaR. su „T.“. Tai nereiškia nei kažkokios prekių grupės, nei pardavėjo, gal tai pateikta iš kokių senų „T.“ dokumentų. Jis asmeniškai neatkreipė dėmesio į pavadinimą „PV“, čia jų reikia paklausti, kodėl būtent „PV“, „T.“ savininko I. D. yra paaiškinęs, kad tai - Rusijos kompanija, įsikūrusi Maskvoje, byloje nėra nustatyta, kad tokia kompanija neegzistuoja.

Dar nori atkreipti dėmesį, kad planšetiniuose kompiuteriuose buvo rasti duomenys už 2011 - 2012 metus, o ne už kaltinimo laikotarpį. Kiek su tais failais yra susidūręs, gali paaiškinti, kad „E.” siųsdavo duomenis apie taros, kurioje buvo vežamos gėlės, kiekį. Jie [„E.”] į buhalteriją taros neįtraukinėjo, ją olandai patys skaičiuodavosi. Jie [„E.”] patys taros nei pirko, nei pardavinėjo, todėl į savo buhalterinę apskaitą netraukdavo. Jiems olandai siųsdavo duomenis, kiek išvažiavo, kiek grąžinta, kokie likučiai, t. y., taros apskaitą vedė būtent olandai. Ne visą laiką pagal transportą gali apskaičiuoti taros kiekį, tai ne visada atitinka realybę, nes tos sumos gali būti už kelis vežimus iš karto.

Pačios tos lentelės aplinkybes patvirtina ir jo [A. S.] gyvenamoje vietoje rasto planšetinio kompiuterio apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad kompiuteryje buvo būtent olandų parengti taros apskaitos duomenys, kaltinamajame akte atsispindi kaip balansas. Tie duomenys buvo pateikti už kiekvieną vežimą. Tokia apskaita buvo pildoma su kiekvienu vežimu. Nori atkreipti dėmesį, kad planšetiniame kompiuteryje rasti duomenys (3 t., 13 – 23 b. l.) yra nesusiję su jam inkriminuotais kaltinimais, nes jie yra už 2011 - 2013 metus. Tą patį gali pasakyti ir apie elektroninius laiškus (3 t., 67 - 86 b. l.), kurie taip pat nesusiję su kaltinimo laikotarpiu. 2011 – 2013 metais nebuvo nustatyta jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų, kas rodo, kad jie su „PV” nesusiję, todėl šituose failuose šitas pavadinimas nieko bendro neturi, negali būti sureikšmintas. Kaip ir minėjo, tara į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiama.

Dėl jam inkriminuojamų pavedimų gali paaiškinti, kad su B.u susipažino 2009 metais. Iš pradžių bendravo su D.i [Francuzovičiumi], nes jis anksčiau dirbo kitoje įmonėje, paskui atėjo į „K.”, paskui įkūrė „K.”. Visi klausimai dažniausiai buvo sprendžiami su D., o B. buvo UAB „K.” vadovas. Dėl B. kartais atliktų mokėjimų kitoms įmonėms, kai „E.” laikinai negalėjo disponuoti savo lėšomis sąskaitose (pvz., dėl laiku nesumokamo PVM), o olandai skubiai prašė pavedimų, tai B. kartais buvo paprašoma atlikti mokėjimą, bet tai buvo vieną ar du kartus. Buvo kartas, kad „E.” buvo skolinga „K.”. Nuo vasario mėn., apie kovo 8 d. buvo daug vežimų, jiems reikėjo pagalbos, nes „K.” turėjo tik dvi mašinas. Jie [„E.”] jiems išrašinėjo sąskaitas, jie jiems [„E.”], bet tai būdavo tik tada, kai tą dieną negali padaryti pavedimo, negali disponuoti pinigais, nes vyksta inkasacija ar dar kažkas.

Dėl ofšorinių kompanijų, kurios minimos byloje, paaiškina, kad jam nėra žinoma, iš kur buvo daromi pavedimai, tuo labiau, kad iš bylos matyti, jog yra asmeniniai santykiai tarp B. ir L., dėl kurių jam [A. S.] nežinoma. Kas dėl L. S., tai jie [„E.”] tikrai nebuvo vieninteliai jo klientai, jis dirbo tiek su Pabaltijo šalimis, tiek su Slovakija, Lenkija.

Dėl byloje esančių S. el. pašto dėžutėje (106 t., 120 - 125 b. l.) rastų duomenų apie mokėjimo nurodymus, mano, kad nėra atitikties pagal kažkokias konkrečias sąskaitas – faktūras, nes įmonės nurodo tą patį invoiso numerį. Padarytas tas pats pavedimas dėl 15 000 eurų į R.‘s B.V. sąskaitą. 2010 m. vasario 26 d. pavedime į „T.“ matyti ta pati skaičių kombinacija. Manytų, tai rodo, kad mokėjimai buvo atlikti ne pagal kažkokias „T.” konkrečias sąskaitas, todėl negali identifikuoti, tai galbūt iš viso nesusiję su „T.” mokėjimais.

Apie informaciją, rastą pas jį [A. S.] laikmenoje Prestigio (24 t., 72 - 75 b. l.), gali parodyti, kad priešingai nei ikiteisminio tyR. metu nurodė Z. S., lenteles pavadinimais „Sandėlis 2008”, 2009 ir kt., pildydavo visi įmonės darbuotojai, priėjimą turėjo visi. Tokia lentelė pagal visus „T.” klientus buvo sudaroma kiekvienais metais. Sandėlio lentelės buvo įmonės kompiuteryje, kiekvieną dieną jie pildydavo pirkimus, pardavimus, o darbo dienos pabaigoje išsiųsdavo el. paštu, dėl to ta informacija kaupdavosi. Prie tos lentelės dirbo jie visi, galėdavo prieiti prie to sandėlio, išsiųsti duomenis. Pildydavo salės darbuotojai, jis [A. S.], Z.as, priklausydavo, kas tuo metu būdavo salėje ir aptarnaudavo klientus. Stengdavosi lentelėje „Sandėlis” pildyti kažkokias papildomas išlaidas, antkainius, dažniausiai pildydavo Z.as. Bet šitos lentelės buvo vykdomos vidinei apskaitai, nes turėjo būti duomenys kiekvienai dienai, kitaip įmonė negalėjo funkcionuoti. Tai tikrai nebuvo juodoji buhalterija, nes vesti juodąją ir baltąją buhalteriją tame pačiame faile būtų nesąmoninga. Kas būtų dar aktualu, tai toje excel’inėje lentelėje duomenys nėra tikslūs, nes nuo panaudotos formulės, žmogiškojo faktoriaus, kažkokios įsivėlusios klaidos, galėjo duoti netikslius duomenis, jei kablelį ne ten uždedi ar pan. Dažnai būdavo, kad pasitaikydavo klaidų, tada sėdi ir aiškiniesi, tai ne ant to kliento užrašyta, tai dar kažkas.

Dėl S.o sausio 31 d. apklausoje išsakytų komentarų dėl Y. pagal failą „Sandėlis 2006”, gali paaiškinti, kad Y. sumos visada buvo skaidomos. Y. turėjo dalį klientų, kuriems išvežiodavo gėles, o sąskaitas išrašydavo pagal klientus. Užsakymas daromas vienai sumai, o paskui išskaidomas į 4 - 10 sąskaitų. Likusias gėles, kurias jis asmeniškai parduodavo, išrašydavo jo vardu arba dar būdavo jo žmona Vilija. Bet visa tai jie [„E.”] išrašydavo sąskaitose - faktūrose, galbūt ne visada būdavo galima atsekti tą failą, nes klientams išrašydavo, jei nurodytas klientės vardas pavardė, kodas, gal turi verslo liudijimą, ji išsiskaidydavo. Paskui, kai jau 2011 m. įvedė naują sistemą, buvo galima viską atsekti ir sužiūrėti, o 2006 - 2011 m. to neturėjo.

Kas dar dėl pirkimų, Z.as pasakė, kad L. S. ir Y. dalyvavo aukcionuose. Nuo 2006 metų jie [„E.”] dalyvavo patys, bet jei reikėdavo dar, tai kreipdavosi, bet tokių tiesioginių užsakymų nebūdavo. Dar nori paaiškinti dėl S. parodymų, kad jis tarėsi su Y. ir L. dėl neapskaitytų gėlių. Tai tiksliai negalėjo to daryti, nes su J. A. būtų reikėję kalbėti anglų kalba, o jis [A. S.] to negalėjo. Be to, ir L. patvirtino, kad su juo tokio susitaR. nebuvo. Dar norėtų pastebėti, kad byloje medžiagoje nėra CMR ir sąskaitų. Kiekvienam vežimui buvo išrašytas CMR, jis vyko ne pagal invoisus, o pagal CMR ir nėra galimybės palyginti, siekiant nustatyti, ar jie vežė būtent tokius gėlių kiekius. Augalų vežimai buvo kontroliuojami Augalų inspekcijos, jai turėjo siųsti įvežamų gėlių kiekius, turėjo vesti tokį sąrašą 2006 metais.

Kaltinamasis A. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 141 – 147 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyR. metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2013 m. sausio 30 d. įtariamasis A. S. atsisakė duoti parodymus (124 t., 137 b. l.).

2014 m. birželio 2 d. apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad buvo UAB „E.“ direktoriumi. Bendrovėje buhalterio pareigas ėjo samdomas darbuotojas, kuris pagal pasirašytą darbo sutartį į bendrovės patalpas tvarkyti buhalterinius dokumentus atvykdavo fiksuotam laikui. Buhalterines operacijas atlikti buhalteris atvykdavo pagal poreikį, tam tikras operacijas galėjo atlikti nuotoliniu būdu. Bendrovės kasa buvo saugoma bendrovės patalpose tam skirtame seife. Raktai nuo seifo buvo saugomi bendrovės patalpose sutartoje vietoje. Raktais galėjo naudotis direktorius, buhalteris, akcininkas Z. S. Pinigai iš kasos buvo imami pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos išrašydavo buhalteris. Iš kasos paimtų pinigų (išlaidų) patvirtinimas buvo atliekamas pateikus PVM sąskaitas - faktūras bei kitus dokumentus. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo perduodami buhalteriui, kuris įtraukdavo juos į apskaitą (124 t., 138 – 139 b. l.).

2014 m. birželio 9 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. įtariamasis A. S. parodymus duoti atsisakė (124 t., 141, 154 – 155 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo Z. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 t., 122 – 129, 131 - 135 b. l.). Kaltinamasis Z. S. teisiamajame posėdyje teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, teigė, kad nori pakalbėti apie apklausas. Pirma apklausa vyko 2013 metų sausio pabaigoje - vasario pradžioje, toje apklausoje duotus parodymus palaiko, ten tikrai buvo surašyta iš jo žodžių ir tai, ką pasakė, buvo tiesa. Jam inkriminuojami kaltinimai dėl labai stambios veiklos, apie kurią jis nieko nežinojo. Antrą apklausą vykdė teisme liudytoju apklaustas M. J., jis teismui taip ir nepasakė, kiek jie buvo susitikę, tai buvo 10 - 12 kartų, o protokolai yra tik keturi. Jį iškvietė J ir apklausa vyko be advokato, buvo kalba apie tai, kokiuose jie santykiuose su A. S. Jis [Z. S.] ir pasakė, kad A. S. buvo įmonės direktorius ir per jo direktoriavimą jam [Z. S.] buvo padaryta turtinė žala. Situacija tarp jų buvo konfliktinė. M. J. pasiūlė bendradarbiavimą, kad greičiau jis [Z. S.] apgintų savo teises, jam [Z. S.] parodė excel lentelę ir paaiškino, kas joje yra. Pas juos su S. buvo konfliktinė situacija dėl įmonės finansų, įmonei grėsė bankrotas. Jam [kaltinamajam Z. S.] A. atsisakė duoti ataskaitas, ko jis klausė, A. S. sakė, kad viskas taip turi būti. J paaiškino, kad jei Z. S. bendradarbiaus su teisėsauga, turės šansą atgauti apie 350 tūkstančių litų. Jam tai buvo didelė suma. Tai, kad S. nesąžiningai elgėsi ir kažką neteisėtai vykdė įmonės veikloje, jis suprato, bet nežinojo, kas ir kaip tiksliai vyko, nežinojo faktų. M. J. jam parodė excel’io lentelę, kurioje viskas buvo juodu ant balto surašyta, ką A. S. darė „G.“. Jam [Z. S.] pasiūlė patvirtinti tuos duomenis ir tada jis iš kaltinamojo galės pereiti į nukentėjusiojo statusą, o iš A. S. prisiteis žalą.

Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamas Z. S. paaiškino, kad 2004 metais jis įkūrė UAB „E.“ kaip gėlių saloną (duomenys neskelbtini); prieš 2006 metus jis su A. S. susipažino bendrovėje „U.“, kur jis [Z. S.] dirbo užpirkimo vadybininku, A. S. iš pradžių dirbo vairuotoju, paskui duomenys neskelbtini). Nutraukę santykius su ta įmone, nutarė vykdyti didmeninę prekybą gėlėmis patys. Jo [Z. S.] funkcijos buvo gėlių užpirkimas, kuris vyksta per aukcionus, kas yra dinaminis ir specifinis procesas, reikalauja daug dėmesio ir įgūdžių, nedaug kas gali sėkmingai dirbti tuose aukcionuose. Aukcionai vykdavo 2 - 4 kartus per savaitę Olandijoje; darbas prasideda anksti ryte, užperkamos gėlės, sudėliojamos klientams, paskui atvažiuoja ir yra parduodamos. 2006 m., kai pradėjo veiklą, buvo išnuomotos patalpos, įmonė vystėsi, darbuotojų skaičius augo, paskui įsikūrė (duomenys neskelbtini) A. S. vykdė įmonės administravimo funkcijas, buvo direktorius, valdė transportą, personalą ir įmonės finansinius reikalus. Per Olandijos R.‘s BV ir T. įmones pirko gėles, jos duodavo jiems [„E.i“] savo prisijungimo kodą dalyvauti aukcione. Visus finansinius klausimus derino A. S., jis [Z. S.] derino gėlių kiekį ir asortimento klausimus.

Nori pasakyti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas jam niekaip negali būti inkriminuojamas, nes jis neturėjo nei prieigos, nei pagal pareigas, nei pagal darbo specifiką nebuvo už ją atsakingas. Su dokumentais jis nedirbo. Jis pardavinėjo gėles, išrašinėjau sąskaitas faktūras, bet kas toliau su jomis [sąskaitomis faktūromis] buvo, nežino. Visus finansinius klausimus tvarkė A. S. su savo žmona O.a.

Kai pradėjo gilintis, jam keistai atrodė, kad O. S. IĮ vykdė mažmeninę prekybą, paskui ji įkūrė įmonę jų patalpose ir prekiavo priedais (celofanais, juostelėmis ir pan.). Per trumpą laikotarpį „E.“ iš O. S. IĮ buvo nusipirkusi prekių už 200 000 Lt ir su ja atsiskaičiusi. Tai jam pasirodė keista, nes G. daugiau niekam tokios prekės nebuvo parduodamos, pati „E.“ tokių prekių savo veikloje nenaudojo. Jo įsitikinimu, A.as su O. tokiu būdu tiesiog išpumpuodavo taip pinigus iš „T.“.

L. S. yra jo pažįstamas nuo mokyklos laikų, L.as pasiūlė kartu dirbti; jis tuo metu gyveno Olandijoje ir dirbo su gėlėm. Per jį susipažino su R.‘s BV, L. S. buvo jų pirminis tiekėjas. L. S. iš esmės jį [Z. S.] ir supažindino su ta įmone, su kuria jie pradėjo veiklą. B. Č. užsiiminėjo transportu, teikė „E.i“ transportą ir buvo A. S. draugas, dažnai pas A. atvažiuodavo. A. tą transportą administravo ir su Č. derino. Tiek jam ir tėra žinoma.

Kaltinamasis Z. S., atsakydamas į papildomus prokuroro klausimus, paaiškino, kad R.‘s BV ir T. yra gėlių tiekėjai. Tai Olandijos įmonės, kurios pasirašo tiesiogiai sutartis dėl aukcionų, jiems suteikia prieigas, programinę įrangą dalyvauti aukcione. Jeigu jis gerai supranta, tos gėlės iš pradžių buvo nuperkamos jų vardu, paskui būdavo atvežamos pas juos ir ta Olandijos įmonė išskirsto jo [Z. S.] nupirktas gėles, išrašo sąskaitą faktūrą. Iš pradžių bendradarbiavo su R.‘s BV, įmonė P. atsirado vėliau.

Jis kaip užpirkėjas iš programos spausdino transakcijų sąrašą, jo supirktų gėlių sąrašus, juos paskui suvesdavo į sistemą. Kai gėlės pakraunamos, išrašomas invoisas - pirkimo pardavimo sąskaita – faktūra, kuris buvo atsiunčiamas dažniausiai tą pačią dieną ar dieną po pasikrovimo, kiek jam žinoma, invoisas ateidavo į įmonės elektroninį paštą. Failo „newS.“ nematė, kiek jam žinoma, faile „newS.“ buvo vedami taros balansai; R.‘s BV tarą skaičiavo ne pinigais, o kiekiu: kiek gauta, kiek grąžinta ir kiek liko. Sumos buvo nurodytos, pateikiamas piniginis balansas, tara verta apie 20 proc. krovinio, ji brangi. Su įmone T. tarą jau skaičiavo piniginiu atžvilgiu.

Kiek žino, olandų įmonės tarpininkai ėmė proviziją už savo tarpininkavimo paslaugas, jos dydis buvo apie 10 - 12 procentų (prie savikainos), tai - jų pelnas už jų aptarnavimą. Toliau A. derino visus finansinius klausimus, jis [Z. S.] paskui sužinojau, kad įmonė labai daug skolinga įmonės tiekėjams. A. jam paaiškino, kad tai - ne jo reikalas, kad nesikištų.

Tą pastebėjo, kai olandų tiekėjai pradėjo blokuoti aukcionus, priežasčių nesuprato, nes atrodė, kad viskas gerai, veikla pelninga. 2012 m. pabaigoje, lapkričio – gruodžio mėnesiais, jis įsijungė programą, ten nieko nevyksta, skambina T., o ten sako, kai sumokėsite skolas, tada galėsite toliau prisijungti ir dalyvauti aukcionuose. Pasirodo, buvo skolų. Kai pamatė, kad „E.“ nusipirko iš O. S. įmonės prekių, bet jų nenaudojo ir nepardavė, suprato, kad jie jį apgaudinėja.

Negali papasakoti apie mokesčių slėpimą, nes tai buvo ne jo žodžiai, o M. J.. Jis [Z. S.] buvo įsitikinęs, kad A. sukčiauja, bet nežinojo, kaip ir kas. Taip galvojo, nes žinojo užperkamų gėlių kiekį ir kainą, žinojo, kad nebuvo daug išmetamų gėlių; nebuvo tokio masto, kad įmonė veiktų nuostolingai. Per apklausas M. J. jam parodė USB raktus, panašius jis buvo matęs pas A. S. M. J. sakė, kad jie yra juodoji įmonės buhalterija. Jam [Z. S.] rodė duomenis iš tų USB raktų, dalį klientų jis pažinojo. Apklausos protokolas buvo rašomas jam dalyvaujant, M. J. pasikvietė jį prie kompiuterio ir sakė, kad jis [Z. S.] aiškintų tai, ką jis [M. J.] jam [Z. S.] prieš tai parodė susitikime be protokolo. Toje lentelėje sumos, kaip M. J. pasakė, labai stipriai neatitiko bankinių pavedimų su olandais. J jam sakė, kad tuos duomenis tyR. išsiaiškino, sumos buvo surašytos dėl atsiskaitymų, dėl kurių nebuvo invois‘ų. M. J. jam rodė failą newS., jame atvaizduotas taros balansas.

Kaltinamasis Z. S., atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, aiškino, kad iš R.‘s BV bendravo su J. A., iš P. - su E. K.. Kad galėtų dalyvauti aukcione, kompiuteris turėjo atitikti tam tikrus parametrus, atsimenu, kad „E.“ siuntė kompiuterį į Olandiją, kur informatikai instaliavo savo programą. T. įmonė instaliavo programą nuotoliniu būdu. Aukcionų programa [KOA programa] galėjo būti viename kompiuteryje, tai - prieiga prie vieno aukciono, buvo suteiktas aukciono numeris, kiekvienas pirkėjas turi dar savo unikalų numerį, kad nesusimaišytų.

Kai „E.“ nupirkdavo gėles, jis atspausdindavo iš KOA programos transakcijas - sąrašą, tada jas suvedinėjo į sistemą, į excel‘inį failą, ten būdavo formulės suvestos: nupirktų gėlių kiekiai su kainomis, paskui viską perkeldavo į „Rivilę“ (vėliau - į programą Forms). Excel failai buvo talpinami kompiuteryje, paskui eksportuojami į apskaitos programą. Tame excel faile jis suvesdavo duomenis apie nupirktas gėles: kiekį, kainą, asortimento poziciją. Pvz., rožė, bet skirtingas ilgis, skirtingi augintojai. Tie excel‘iniai failai būdavo sudaromi po kiekvieno aukciono.

Apie atsiskaitymus grynais žino tiek, kad jis neatsiskaitinėjo, bet yra matęs, kad A.as vairuotojams duodavo nedideles grynųjų pinigų sumas, jam paaiškindavo, kad tai - premija vairuotojams asmeniškai, kad greičiau parvažiavo. Nematė, kad A.as duotų pinigų vairuotojams prieš išvykstant į Olandiją. Tai, kad jis pats perdavė grynųjų pinigų vairuotojams, jam nurodė sakyti M. J., kuris sakė, kad taip jo parodymai būtų išsamesni ir atrodytų tikresni, reikėjo parodyti, kad jis pats toje veikloje turėjo dalyvauti. Dėl atsiskaitymų grynaisiais dar nori pasakyti, kad apklausos metu neskaičiavau savaičių, vežimų ir sumų. Tai buvo duomenys iš to excel‘io. Pasakė, kad pinigai per Č. buvo pervedami į Olandiją, nes J paklausė apie Č. ofšorines įmones. Jis žinojo konkrečias įmones, žinojo S., dar kažkokią, jas ir pasakė. Tai, kad sumos buvo pervestos už neapskaitytas gėles į Olandiją, tokios aplinkybės atsirado, nes tyrėjas pasakė tas įmones, kurias jis žinojo, aiškino, kad su tiekėjais per jas buvo atsiskaitoma ir kad aš perdavinėjo tuos pinigus, jis pats grynųjų pinigų fiziškai nevaldė.

Apie Č. ofšorinių įmonių veiklą su „E.“ nežinojo. S. bendrovė jam [Z. S.] žinoma, nes jo buvusios žmonos pavedimai ėjo per tą ofšorą.

Palaiko parodymus, kuriuos davė pirmos apklausos, vykusios 2013 m. sausio 31 d., metu. Tų parodymų, kuriuos davė tyrėjui M. J. ir ikiteisminio tyR. teisėjui.

Atsakydamas į teismo klausimus apie susirašinėjimą elektroniniais laiškais, parodė, kad šio susirašinėjimo pakomentuoti negali, laiškai iš adresato (duomenys neskelbtini) greičiausiai iš L. gauti. Parodžius 2008 m. liepos 8 d. elektroninio laiško priedo išklotines (106 t., 174 - 196 b. l.), Z. S. atsakė, kad čia yra olandų tiekėjų patvirtinimas iš jų nupirktų gėlių, konkrečiai, iš R.‘s BV. Su L. bendravo būtent dėl užpirkimų, gėlių asortimento, jis buvo kaip ir R.‘s BV įmonės atstovas. Kas pildė failą newS., jam nežinoma. Tyrėjas sakė, kad failas pas A. S. buvo.

Kaltinamasis Z. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 152 – 163, 168 - 173 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo Z. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyR. metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2013 m. sausio 31 d. apklaustas įtariamuoju Z. S. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam yra aiški, kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas suprato, tačiau kaltu dėl jo padarymo neprisipažįsta. Sutinka duoti parodymus apie savo darbinę veiklą. Jis, atrodo, 2004 metais, tiksliai datos neprisimena, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „E.“. Šios įmonės pagrindinė veikla buvo prekyba įvairiomis gėlėmis. Iki 2006 metų, datos tiksliai neprisimena, jis buvo vienintelis įmonės „T.“ akcininkas ir šios įmonės direktorius. 2006 metais pusę – 50 procentų - UAB „T.“ akcijų pardavė savo geram pažįstamam A. S.. Nuo 2006 metų A. S. pradėjo vadovauti UAB „E.i“, tapo šios įmonės direktoriumi ir dirba iki šio laiko. Jis įmonėje nuo 2006 metų iki dabar dirbo vadybininko pareigose. A. S. įmonės akcijas pardavė už 5000 litų. Direktorius A. S. įmonėje užsiima personalo valdymu, tvarko visus įmonės finansinius reikalus, tvarko įmonės logistikos klausimus. Jo, kaip vadybininko, pareigos yra aukcionų pagalba, naudojantis internetu, iš Olandijos įsigyti gėles, gėlių kainoraščių sudarymai, bendravimas su klientais dėl gėlių pirkimo – pardavimo, užsakymų surinkimas.

Su klientais gėlių pirkėjais jis bendrauja įmonės „E.“ elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiose elektroninio pašto dėžutėse esančius susirašinėjimus su klientais jis savanoriškai sutinka pateikti ikiteisminio tyR. pareigūnams, tai yra, neprieštaraus, kad būtų padaryta šių pašto dėžučių turinio apžiūra. Taip pat, kadangi jam priklauso ir 50 procentų šios įmonės akcijų, jis domisi šios įmonės veikla, jos finansine būkle. Bendrovės būkle daugiau pradėjo domėtis 2012 metų gruodžio mėnesio pradžioje, nes iš tiekėjų, parduodančių gėles, sužinojo, jog įmonė „E.“ jiems yra skolinga apie 200 000 eurų. Nors jis pats, dirbdamas įmonėje, ir sulygindamas tai, kiek įmonė užsisakydavo gėlių ir kiek jų vėliau realizuodavo, pamatė, jog įmonė realiai turėtų turėti pelną, bet ne dirbti nuostolingai. Kai jis dėl įmonės skolų pasiteiravo direktoriaus A. S., šis atsisakė kažką paaiškinti ir pasakė, jog įmonės būklė yra puiki. Įmonės kompiuteryje esančioje sandėlio programoje, kurioje yra fiksuojami visi įmonės gėlių užsakymai ir pardavimai, jis pastebėjo, jog kai kurie įmonės gėlių pardavimai vyksta neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, o vietoje tų faktūrų sistemoje nurodomi krovinio važtaraščiai, kurie vėliau iš kompiuterio sandėlio sistemos būna pašalinami ir į programą neįrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios turėtų būti išrašomos, todėl neaišku, ar tos gėlės buvo kažkam parduotos ir už kokią sumą parduotos. Kas pašalindavo iš sandėlio programos dokumentus, jis nežino ir negali pasakyti. Kai jis paprašė direktoriaus A. S. paaiškinti, kodėl gėlės yra parduodamos neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, A. S. paaiškino, jog nesvarbu, kad gėlės yra parduodamos tokiu būdu, nes visus pinigus, kuriuos jis gauna už gėles neišrašant būtinų buhalterinių dokumentų, jis panaudoja įmonės „E.“ veikloje. Jo paskaičiavimais, įmonė „E.“, vykdydama gėlių pardavimus, neišrašant visų būtinų buhalterinių dokumentų, per mėnesį galėjo gauti apie 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) litų, tačiau jis nežino, kur direktorius A. S. šiuos pinigus panaudojo. Įmonės „E.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi ir direktoriaus A. S. žmonos O. S. personalinė įmonė, prekiaujanti floristikos prekėmis. Tikrindamas įmonės „E.“ dokumentus, jis pastebėjo, jog įmonė „E.“ per paskutinius dvejus metus iš O. S. įmonės įsigijo įvairių prekių maždaug už 200 000 (du šimtus tūkstančių) litų, tai yra buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros maždaug tokiai sumai, ir įmonėje „E.“ buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai ir čekiai tokiai sumai, tačiau realiai jis nematė, jog už tokią sumą įsigytų prekių kiekis iš O. S. įmonės būtų naudojamos įmonės „E.“ veikloje. Todėl mano, jog įmonės „E.“ pinigus A. S. ir jo žmona O. S. galėjo naudoti savo asmeninėms reikmėms. Daroma pertrauka ir apklausa bus tęsiama vėliau (123 t., 44 – 46 b. l.).

2013 m. spalio 23 d. papildomos apklausos įtariamuoju metu Z. S. parodė, kad laisva valia nori duoti parodymus apie UAB „E.“ (PVM mokėtoja) visą veiklą nuo jos įkūR. iki jos bankrutavimo. Taigi 2006 m. pabaigoje, tikslaus laiko negali pasakyti, jis bei jo geras pažįstamas, buvęs bendradarbis (jie kartu prieš tai dirbo įmonėje UAB „U.“) A. S. nusprendė kartu užsiimti didmenine gėlių prekyba, prekes importuojant iš Olandijos. Išsinuomojo tam tikslui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali šiuo metu pasakyti, kurios buvo su jiems reikalinga įranga. Iš ko išsinuomojo, šiuo metu negali pasakyti. Nusprendė, kad jis užsiims gėlių užpirkimu bei kainų sudarymu Lietuvos klientams, t.y., jiems realizuoti, o A. S. bus atsakingas už logistiką, t.y., prekių atgabenimą iš Olandijos bei įmonės veiklos administravimą. Iš pradžių 100 procentų akcijų priklausė jam (Z. S.). Gėlių prekyboje jau nuo anksčiau, kai jie dirbo, kaip pavyzdys UAB „U.“, egzistavo mokesčių slėpimo bei apgaulingos buhalterijos schema, t.y., mažmeniniai gėlių prekeiviai kreipdavosi į didmenininkus su užsakymais įsigyti gėles neišrašant jiems sąskaitų faktūrų, norint neparodyti jų buhalterijoje realių išlaidų bei gaunamų pajamų. Didmenininkai, šiuo atveju, UAB „E.“, tai galėjo padaryti. Olandijos įmonės tarpininkės, kurios dalyvaudavo, nes turėjo tam teisę, galimai pagal Olandijos teisę, gėlių pardavimo aukcionuose suteikdavo galimybę Lietuvos gėlių prekybos didmenininkams nusipirkti gėlių neįtraukiant jų pirkimo dokumentų į Lietuvos didmenininkų, užsiimančių prekyba gėlėmis, buhalteriją.

Dirbant UAB „U.“, jie produkciją (gėles) pirkdavo per Olandijos įmonę tarpininkę, konkrečiai iš R.'s B.V (duomenys neskelbtini). Ši Olandijos įmonė suteikė prieigą UAB „U.“, t. y., jai atsiuntė kompiuterį su jame instaliuota programa pavadinimu „KOA“, kurios pagalba UAB „U.“ galėjo dalyvauti aukcione H., tikslaus adreso negali pasakyti. Aukcionas H. matydavo, jog Olandijos kompanija R.'s BV dalyvauja aukcione, pirko iš jo gėles. Sąskaitas faktūras (ang. invoice) aukcionas išrašydavo Olandijos kompanijai R.'s B. V. Kaip Olandijos įmonė R.'s B. V. identifikuodavo, kad UAB „U.“ nupirko tam tikrą kiekį gėlių, negali tiksliai pasakyti, mano, kad matydavo pagal IP adresą, ar kompiuterių identifikacinį adresą MAK. Nupirktas gėles Olandijos įmonė R.'s B. V. supakuodavo ant vežimėlių, po to atvykdavo UAB „U.“ samdyta logistikos kompanija, kuri atgabendavo visą produkciją į Lietuvos Respubliką. Sąskaitos – faktūros, kurios vadinosi „proform“, būdavo išsiunčiamos Olandijos įmonės R.'s B. V. elektroniniu paštu į UAB „U.“ pašto dėžutę. Joje matydavosi visas realus kiekis, kiek jie nupirko gėlių, bei kaina, už kurią įsigydavo. Tada išpardavus visas gėles būdavo sprendžiama, kiek, kokį kiekį gėlių bei kokia kaina, reikia melagingai įrašyti į sąskaitą – faktūrą, kadangi reikėdavo neparodyti tikslaus pirkimo kiekio bei visos kainos, nes, kaip minėjo, to prašydavo klientai. Suskaičiavus tai, būdavo skambinama Olandijos įmonės tarpininkės atsakingam asmeniui, kuriam perduodavo visą informaciją, po to būdavo atsiunčiama sąskaita - faktūra su jiems reikalingais duomenimis.

Turėdamas šios schemos, su kuria buvo susidūrę dirbant UAB „U., informaciją, jis 2006 m. rudenį nuvyko į Olandiją, į įmonę R.‘s B. V. S. su J. C. A., su kuriuo bendravo perkant gėles iš R.‘s B.V., kai dirbo UAB „U.“. Susitikimo metu jam pasakė, kad su A. S., kurį irgi pažinojo olandas, atidaro įmonę, kuri užsiims didmenine prekyba gėlėmis Lietuvoje - UAB „E.“. Susitarė dėl gėlių pirkimo per šią Olandijos įmonę sąlygų, kurios buvo tokios: jam į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) jis atsiųs vadinamą proform Excel formatu, kuriame bus nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „E.“ įsigys nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten bus tikslios gėlių kainos, bendra kaina. Melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB “E.“ buhalteriją, A. S., naudodamasis el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo J. C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti). Po to, jis sąskaitą - faktūrą su melagingais duomenimis, t. y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų kaina, jei gerai pamena, būdavo žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Pinigų santykis, t. y., pinigų likutis, kuris susidarydavo nuo realios pinigų sumos minusuojant sąskaitoje faktūroje esančią sumą, būdavo nuvežamas vairuotojų kito reiso metu bei atiduodamas į rankas J. C. A. (pvz., UAB „E.“ nusiperka gėlių iš aukciono už 100 eurų, sąskaita faktūra būdavo išrašoma 20 eurų. Taigi likutis, kuris būdavo nuvežamas, būdavo 80 eurų ir atiduodamas J. C. A.). Už šios schemos veikimą J. C. A. pasakė, kad jie jam turės mokėti 10 ar 12 procentų pinigų sumos, skaičiuojant ją nuo realios pinigų sumos, t. y., nuo realaus užsakymo. Ši suma tiek proform‘e, tiek sąskaitose - faktūrose būdavo įvardijama ang. provision. Sąlygos jiems tiko. Taigi pradėjo prekiauti gėlėmis per Olandijos įmonę tarpininkę R.'s B. V. Ši Olandijos įmonė suteikė prieigą UAB „E.“, t. y., jiems atsiuntė kompiuterį su jame instaliuota programa pavadinimu „KOA“, kurios pagalba UAB „E.“, o konkrečiai, jis (Z. S.) galėjo dalyvauti aukcione H., (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso negali pasakyti, ir užpirkinėti gėles.

Kokį kiekį gėlių bei asortimentą [pirkti] jis jau žinodavo, kadangi prieš tai gaudavo informaciją iš UAB „E.“ pirkėjų - klientų. Jam dalyvaujant gėlių pirkime, aukcionas H. matydavo, jog Olandijos kompanija R.'s B. V. dalyvauja aukcione, pirko iš jo gėles. Sąskaitas faktūras (ang. invoice) aukcionas išrašydavo Olandijos kompanijai R.'s B. V. Kaip Olandijos įmonė R.'s B. V. identifikuodavo, kad UAB „E.“ nupirko tam tikrą kiekį gėlių, negali tiksliai pasakyti, mano, kad matydavo pagal IP adresą, ar kompiuterių identifikacinį adresą MAK.

Nupirktas gėles Olandijos įmonė R.'s B. V. supakuodavo ant vežimėlių, po to atvykdavo UAB „E.“ samdyta transporto kompanija, tokios kaip UAB „D.“, UAB „Gs“, UAB „F.“, UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „Lj“, Latvijos kompanija, kurios negali įvardinti, kuri atgabendavo visą produkciją į Lietuvos Respubliką. Logistika, kaip minėjo, rūpindavosi A. S..

Realius kiekius, t. y., gėlių kiekius, jų realią kainą už nupirktą produkciją, kaip minėjo, į jo elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo J. C. A. vadinamą proform Excel formatu, kuriame buvo nurodyti tikslūs gėlių kiekiai, kuriuos UAB „E.“ įsigijo nuperkant jas per aukcioną, taip pat ten buvo nurodytos tikslios gėlių kainos, taip pat bendra kaina. Tada UAB „E.“ įsigytą produkciją parduodavo klientams. Tai darė visi UAB „E.“ darbuotojai įskaitant ir jį (Z. S.) bei A. S.. Klientams pareikalavus nebuvo išrašomi tikslūs dokumentai, t.y., buvo išrašomi melagingi dokumentai, kuriuose buvo įrašomas sumažintas įsigyjamų gėlių kiekis bei jų kaina, taip pat būdavo tokių klientų, kuriems visai neišrašydavo sąskaitų faktūrų. Visi klientai mokėdavo grynaisiais pinigais. Visus duomenis, t. y., kiek realiai nupirkdavo klientas iš UAB „E.“ A. S. susivesdavo į kompiuterį, excel formate esantį failą pavadinimu „Sandėlis“. Jame būdavo įrašomi tiek realus įgytų gėlių kiekis, jų įsigijimo kaina, tiek duomenys apie parduotas gėles, t. y., jų kiekį, kainas, klientų duomenys, jų skolos, taip pat visi kiti reikalingi duomenys, tokie kaip, kokie bei kada yra nuvežtas bei perduotas grynųjų pinigų kiekis J. C. A., sumokėjimai už transporto paslaugas, grynųjų pinigų išmokėjimas jam (Z. S.) bei A. S.. Visus šiuos duomenis suvedinėjo A. S.. Suskaičiavus UAB „G.“ išrašytas sąskaitas - faktūras klientams, A. S. melagingus duomenis, t. y., tuos, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „E.“ buhalteriją, naudodamasis savo el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini) nusiųsdavo J. C. A. el. pašto dėžutę, jei gerai pamena, į (duomenys neskelbtini) (žodis, kurio negali pasakyti). Po to jis sąskaitą faktūrą ang. invoice, su melagingais duomenimis, t.y., sumažintu gėlių kiekiu bei jų žymiai sumažinta bendra suma, atsiųsdavo į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į UAB „E.“ buhalteriją. Klientai, kuriems visai nereikėdavo išrašyti sąskaitų faktūrų, kurie pirkdavo iš UAB “E.“, buvo S. P., Martynas bei J. P., O. S., E. D., bei kiti klientai, kurie yra nurodyti faile „Sandėlis“, jį pamačius, galės įvardinti tiksliau.

Gėlių pasikrovimai Olandijoje būdavo du kartus savaitėje (pirmadieniais bei ketvirtadieniais), atvežimai į Lietuvą būdavo visada du kartus savaitėje, t. y., antradienio bei ketvirtadienio vakare. Atvykstant gėlėms, atvykdavo jų pasiimti klientai, vietoje atsiskaitydavo.

Dėl vairuotojų, kurie tuo laiku, t.y., 2006 - 2007 m., vežė grynuosius pinigus, gali pasakyti tiek, kad visus šiuos klausimus derino A. S., vieną vairuotoją atsimena, tai buvo R. iš Šilalės, UAB „D.“ savininkas, kuris buvo ir vairuotojas. Jį atsimena, nes su juo bendravo dėl transporto. Atsimena tiek, kad jis pats keletą kartų, t. y., apie du ar tris kartus buvo įdėjęs grynuosius pinigus, kuriuos keisdavo stotyje į eurus, 10 000 eurų ar didesnes sumas, dabar tiksliai negali pasakyti, nes tai buvo 2010 m., atsimenu tiek, kad tuo metu A. S. atostogavo. Taigi galėjo įdėti iš viso iki 30 000 eurų ar didesnę sumą per visus du ar tris kartus. Grynuosius pinigus sudėdavo į maišelius, kuriuos perduodavo vairuotojams nuvežti bei atiduoti juos asmeniškai J. C. A. į rankas.

2009 m., jei gerai pamena, mano, tada, kai A. S. surado transporto kompaniją UAB „K.“, A. S. perduodavo grynuosius pinigus jų sumokėjimui J. C. A. UAB „K.“ darbuotojui J. B. Č., kuriam apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Jis šiuos pinigus pervesdavo tiesiai J. C. A. į Olandiją, kokiu būdu, tiksliai negali pasakyti, kadangi visus reikalus dėl grynųjų pinigų perdavimo J. K. A. rūpindavosi A. S.. Girdėjo, kad pokalbio metu J. B. Č. A. S. pasakė, kad A. S. turi mokėti procentą, kokį, negali pasakyti, J. B. Č. už pinigų pervedimą į Olandiją. Po to, kiek žino, J. B. Č. turėjo mokėti A. S. procentą nuo grynųjų pinigų pervedimo į Olandiją J. K. A., nes pavedimai buvo daromi per vieną kartą atsiskaitant už tris ar keturis kartus, t. y., buvo pervedama didesnė suma J. K. A.. Pagal šią schemą buvo sunku dirbti, kadangi J. K. A. visada prašė greičiau atsiskaityti. Taigi neapskaitytų pinigų per mėnesį UAB „E.“ susidarydavo ne mažesnė nei 80 000 eurų, per metus ne mažesnė nei 960 000 eurų suma.

2010 m. pabaigoje gėlių verslą pradėjo tikrinti Finansinių nusikaltimų tarnyba, kiek žino, yra iškelta baudžiamoji byla. Tada 2010 gruodžio mėnesį, Vilniuje, kavinėje „Širdelė“ buvo susirinkusi dauguma gėlių verslo didmenininkų. Nuo UAB „E.“ dalyvavo A. S. bei jis (Z. S.), iš UAB „Vilniaus gėlių prekyba“ buvo moteris, vardu Inga su kažkokiu vyru, jo negali įvardinti. Kitų asmenų nelabai pažinojo. Kas buvo susirinkimo iniciatorius, negali pasakyti. Susirinkimo metu nutarė, kad nustos dirbti neapskaitant pinigų su Olandijos įmonėmis, susitarė, kad visi laikysis šio susitaR., kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Taigi nuo 2011 m. pradžios dirbo taip, kaip susitarė, tačiau A. S., jo nuomone, nesilaikė susitaR. bei prekiavo vėlgi neįtraukiant tiek išlaidų, tiek gaunamų pajamų į UAB „E.”. Su R.’s B. V. įmone tarpininke nustojo dirbti nuo 2011 m. pabaigos. Po to pradėjo dirbti su Olandijos įmone tarpininke per H. (duomenys neskelbtini) mieste aukcioną su įmone I. B. V. Šios įmonės kontaktinis asmuo buvo L., pavardės šiuo metu negali pasakyti. Su šiuo asmeniu dirbdavo bei visus darbinius reikalus derindavo A. S.. Mano, kad su šia įmone jie dirbo vesdami teisingą buhalteriją įtraukiant į ją tiek pajamas, tiek išlaidas. Nori pabrėžti, kad nuo 2010 m., tikslaus laiko negali pasakyti, UAB „E.“ pradėjo įsigyti prekes ir iš kito aukciono „T.“ (ang. T., adr. (duomenys neskelbtini)), per įmonę tarpininkę P. ((duomenys neskelbtini)). Ji suteikė taip pat prieigą (kompiuterį su jame instaliuota programa). Šios įmonės atsakingas asmuo buvo lietuvis E. K., jam apie (duomenys neskelbtini) metai, jei gerai pamena. Su šiuo asmeniu dėl atsiskaitymų bendravo tik A. S..

Nori pabrėžti, kad nuo 2011 m. pradžios jis visiškai atitolo nuo įmonės finansų. Apie santykius tarp UAB „E.“ bei Olandijos įmonę P. nieko konkretaus, negali pasakyti.

Apie kliento ID pavadinimu „PV“, gali pasakyti, kiek jam žinoma, tai buvo vedamas P. bei UAB “E.“ taros balansas. Šios operacijos, kiek jam yra žinoma, nebuvo įtraukiamos į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. Už UAB „E.“ suteiktą prieigą prie gėlių aukcionų reikėjo mokėti po 200 EUR P. bei R.'s B. V. (123 t., 51 – 56 b. l.).

2013 m. spalio 31 d. papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laikosi parodymų, duotų įtariamojo papildomos apklausos metu 2013 m. spalio 23 d. Apie jam apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę (duomenys neskeltbini) – moteris, prekiaujanti gėlėmis netoli Lukiškių aikštėje, kurie pirko iš UAB „E.“ prekes.

Eilutėje, pažymėtoje „1“ yra nurodytos 2010 metų gėlių atvežimo iš Nyderlandų Karalystės į UAB „E.“ sandėlį datos, jos prasideda nuo sausio 5 d. iki gruodžio 28 d. Per šiuos metus, t.y. per 2010 m., buvo 77 vežimai. Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „E.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „E.“ už nupirktas dienas. Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito. Kaip pavyzdys, iki 2010-01-05 S. - šiuo metu S. P., UAB „E.“ buvo skolingas 2853 litus už prekes, per laikotarpį tarp 2010-01-05 ir 2010-01-12 jis įsigijo prekių už 2964 litus iš (2010-01-05 vežimo bei likučių), sumokėjo UAB „E.“ grynaisiais pinigais 2400 litus ir 2010 m. sausio 12 dienai jis buvo skolingas UAB „E.” 3417 litus. Dar nori pabrėžti, kad žiūrint į šią ataskaitą, reikia dėmesį kreipti į kitus esančius failus, kurie, kaip pastebėjo apklausos metu, taip pat yra įrašyti į kompaktinę plokštelę. Kaip pavyzdį, gali parodyti, kad grįžtant į įrašytų failų į kompaktinę plokštelę meniu, matomas failas Excel formatu, pavadintas „NUP 01 05“. Šis failas atspindi konkretaus gėlių vežimo, šiuo atveju 2010-01-05, gėlių kiekius, kainas ir pardavimus pagal klientus. Šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime S. P. nupirko prekių už 2964 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į dvi dalis „2612+352“, t. y. du pirkimus. Atsidarius jo minėtą failą „NUP 01 05“, matyti aplanko pavadinimą „S.“, jį atsidarius matyti lentelė, kurią atspausdinus pavadinta Priedas nr. 1, kuriame matosi S. P. tikslus įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y. 2612 litų (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 05“ suradus aplanką „S. 01 09“ bei jį atidarius matosi lentelė , kuri atspausdinta, pavadinta Priedas Nr. 2, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 352 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taigi UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 2964 litai. Palyginimui, kaip buvo įtraukiami tik pridėtinės vertės mokesčiai nuo sąskaitų faktūrų, kurios buvo įtraukiamos į „Rivilės“ buhalterinę programą. Kaip pavyzdį, gali parodyti, kad grįžtant į įrašytų failų į kompaktinę plokštelę meniu, matyti failas Excel formatu, pavadintas „NUP 01 12“. Šis failas atspindi konkretaus gėlių vežimo, šiuo atveju 2010-01-12, gėlių kiekius, kainas ir pardavimus pagal klientus. Šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime S. P. nupirko prekių už 5145 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į penkias dalis „4784+42+21+136+162“, t.y., penkis pirkimus. Atsidarius minėtą failą „NUP 01 12“, matyti aplanko pavadinimas „S.“, jį atsidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta, pavadinta priedas Nr. 3, kuriame matyti S. P. tikslus įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 4784 litų (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 12“ suradus aplanką „S. 01 15“ bei jį atidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta ir pavadinta Priedas Nr. 4, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 136 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat šiame faile „NUP 01 12“ suradus aplanką „S. 01 16“ bei jį atidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta, pavadinta Priedas Nr. 5, kuriame matosi tikslus S. P. įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 162 litai (tai yra suma su nuolaida be pridėtinės vertės mokesčio). Nori pabrėžti, kad sumoms 42 litams bei 21 litui buvo išrašytos sąskaitos faktūros dvi, kur buvo 21% PVM 42 bei 21 litams. Taigi UAB „E.” buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 5082 litai, 63 litai įtraukti, kaip pridėtinės vertės mokestis į „Rivilės“ buhalterinę apskaitą.

Trečiu atveju, kalbant apie ataskaitą, kai kuriems klientams, kaip pavyzdį gali paminėti O., visada buvo rašomos sąskaitos faktūros, tai matyti ir ataskaitoje, t. y., šiuo konkrečiu atveju gali pasakyti, kad ataskaitoje 2010-01-05 vežime UAB „O.“ nupirko prekių už 232 litus. Funkcijų eilutėje matyti, kad ši suma suskaidyta į penkias dalis „232“, t. y., vieną pirkimą. Atsidarius jo minėtą failą „NUP 01 05“, matyti aplanko pavadinimas „OGMEJA 01 12“, jį atsidarius matyti lentelė, kuri [apklausos metu] atspausdinta ir pavadinta Priedas Nr. 6, kuriame matosi UAB „O.“ tikslus įgytų prekių iš UAB „E.” kiekis, jų kaina, nuolaidos, taip pat suma, t. y., 231,78 litų (tai yra suma su nuolaida su pridėtinės vertės mokesčiu) (123 t., 57 -76 b. l.).

2014 m. balandžio 29 d. papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laisva valia nori duoti parodymus, laikosi duotų parodymų įtariamojo papildomų apklausų metu 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 31 d. Pratęsiant 2013 m. spalio 31 d. papildomos įtariamojo apklausos metu duotus parodymus nori parodyti, kad žiūrint į apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę (raudonos spalvos „Prestigio“ USB apžiūros protokolas, rastas bei paimtas pas A. S. asmens kratos metu) failo pavadinimu Excel formatu pavadinimu „2010 SANDĖLIS“ gali pratęsti bei pakartoti, kad tai yra bendra UAB „E.” pardavimų klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita. Pasikartos, kad eilutėje, pažymėtoje „1“, yra nurodytos 2010 metų gėlių atvežimo iš Nyderlandų Karalystės į UAB „E.” sandėlį datos, jos prasideda nuo sausio 5 d. iki gruodžio 28 d. Per šiuos metus, t.y., 2010 m., buvo 77 vežimai. Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „E.i”. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „E.” už nupirktas gėles, kitas prekes, susijusias su įmonės veikla (kaspinai, žaluma bei kt.). Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito, t. y., nuo vieno iki sekančio prekių atvežimo klientas galėjo pirkti kelis kartus, o mėlyname stulpelyje yra visa suma per laikotarpį.

Eilutėje, pažymėtoje numeriu „139“ ir kuri yra raudonos spalvos, įrašyti skaičiai yra suminiai stulpelių skaičiai, kaip pavyzdį gali pasakyti, kad „139“ eilutėje bei stulpelyje „B“ geltonos spalvos nurodytas skaičius „106015“ yra suminis skaičius (šimtas šeši tūkstančiai penkiolika litų) visų klientų įsiskolinimas įmonei „E.“ dienai, nurodytai eilutėje „1“, t. y., 2010-01-05, „139“ eilutėje bei stulpelyje „C“ mėlynos spalvos nurodytas skaičius „83473“ yra suminis skaičius (aštuoniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys litai) visų klientų pirkimo (įmonės UAB „E.” pardavimai) prekių iš įmonės „E.“ per laikotarpį nuo vežimo iki kito vežimo prekių, šiuo atveju yra nuo 2010-01-05 iki 2010-01-12, „139“ eilutėje bei stulpelyje „D“ baltos spalvos nurodytas skaičius „-74415,6“ yra suminis skaičius (septyniasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiolika litų šešiasdešimt centų) visų klientų atsiskaitymai įmonės UAB „E.” už prekių įsigijimą iš įmonės „E.“ per laikotarpį nuo vežimo iki kito vežimo prekių, šiuo atveju yra nuo 2010-01-05 iki 2010-01-12, šis skaičius pažymėtas minusu, nes reikia jo su minusu formulei, kuri skaičiuoja įsiskolinimus (pvz., eilutėje „131“ „Z.“ turėjo skolą 5288 litus (eilutė 131, stulpelis B), pirko prekių už 4130 litus (eilutė 131, stulpelis C), sumokėjo „E.i” UAB 4800 litų (eilutė 131, stulpelis D), įmonei UAB „E.” skolingas liko 4618 litų (eilutė 131, stulpelis E). Eilutėje, pažymėtoje numeriu „140“, stulpelyje „Q“, nurodytas užrašas „Likutis“ yra skaičius, atitinkantis stulpelyje „P“ eilutėje „140“, t. y., „-27836“. Šis skaičius reiškia, kad įmonėje UAB „E.” nuo praeito vežimo, t. y., iki 2010-02-02, liko ši suma, t.y., dvidešimt septyniais tūkstančiais aštuoniais šimtais trisdešimt šešiais litais. Šis skaičius susidaro iš klientų atsiskaitymo UAB „E.i” per laikotarpį nuo 2010-01-26 iki 2010-02-02, t. y., 76750 litus, pridedant likutį nuo praeito vežimo, šiuo atveju, 33 000 litus, atimant išlaidas, kurios susidaro susumuojant skaičius, nurodytus eilutėse nuo „142“ iki „162“ imtinai, stulpelyje „M“. Eilutėje 140, stulpelyje „R“ esantis skaičius „-149575“ reiškia einamąją šio vežimo (2010-02-09) prekių savikainą, kuri susidaro iš nupirktų gėlių Olandijoje sumos ir išlaidų transportui. Tai matosi funkcijų eilutėje, kai paspaudžiama ant šio skaičiaus, t. y.“ =-38750*3,46-11000-4500“. -38750*3,46“ yra paskaičiuojama gėlių savikaina Olandijoje, t.y. 38750 eurai yra dauginami iš koeficiento 3,46 ir gaunama litų suma, šiuo atveju 134 075 litai, po to pliusuojama su minuso ženklu „-11000-4500“ jų atvežimai, t. y., išlaidos transportui jų atgabenimui. Šiuo atveju matoma, kad šios prekės buvo gabenamos per du kartus ar vežė du atskiri automobiliai, ar dvi atskiros kompanijos. Eilutėje 140, stulpelyje „S“ esantis skaičius „-30812“, t. y., likutis piniginės lėšos, kuriomis UAB „E.” disponuoja, t. y., skaičius susidaro lygiai taip pat, kaip ir eilutėje „140“ stulpelyje „P“ susidaręs skaičius, t. y., piniginės lėšos. Eilutėse nuo „142“ iki „162“ yra nurodytos įmonės UAB „E.” patirtos išlaidos, tačiau, kaip mato iš jam pateiktos apklausos metu lentelės, kažkuriose vietose įrašytos ir pajamos, tačiau eilučių šioje sandėlio programoje paskirtis buvo susiskaičiuoti įmonės patirtas išlaidas per vieną vežimą. Kaip pavyzdį gali pakomentuoti nuo 2010-01-19 dienos vežimo patirtas iki 2010-01-26 UAB „E.“ išlaidas. Eilutėje „142“ bei eilutėje „143“ stulpelyje „J“ nurodyti skaičiai „5000“ bei „14000“ reiškia, kad už transporto paslaugas atvežant prekes iš Olandijos buvo sumokėta 19000 litų. Kad tai už transporto paslaugas žymima buvo stulpelyje „K“ pavadinimu „TRANSP“. Eilutėje „142“ stulpelyje „K“ prie pavadinimo „TRANSP“ yra pridėtas paaiškinimas, ant kurio užėjus matosi komentaras „BOGD 4800 vyrai 200“. Šį komentarą gali paaiškinti, kad „BOGD 4800“ gali reikšti, jog B. J. Č. buvo sumokėta 4800 litų už transporto paslaugas, nupirktas iš UAB „K.”, „vyrai 200“ gali paaiškinti, kad tai galėjo būti kaip premija 200 litų vairuotojams. Mokėdavo premijas, kai buvo atvežama laiku. Eilutėje „144“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „34570“ reiškia sumą 34570 Lt, kuri buvo išmokėta R.’s B.V., kuri yra Olandijos įmonė, gėlių tiekėja, ji įvardinta eilutėje „144“ stulpelyje „K“ „A.“. Apie šią įmonę gali paaiškinti, kad už gėles – prekes, kurias įsigydavo iš Olandijos įmonės R.’s B.V. buvo mokama į „A. BV“ sąskaitą. Eilutėje „145“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „17285“ reiškia sumą 17285 Lt, kuri buvo išmokėta T. BV, kuri yra Olandijos įmonė, gėlių tiekėja, ji įvardinta eilutėje „145“ stulpelyje „K“ „T.“. Eilutėje „147“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „1800“ reiškia sumą 1800 Lt, kuri buvo išmokėta už patalpų esančių (duomenys neskelbtini), kam tiksliai negali prisiminti, šios išlaidos įvardintos eilutėje „147“ stulpelyje „K“ „NUOMA“. Eilutėje „153“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „10000“ reiškia sumą 10 000 litų, kurie buvo išmokėti A. S. kaip atlyginimas, kadangi ant šios operacijos pavadinimo „ATLYG“, kuris parašytas šioje eilutėje stulpelyje „K“, yra komentaras „A.“. Eilutėje „159“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „-7951,1“ reiškia sumą 7951,1 Lt, kuri buvo įmokėta UAB „E.”, nes suma parašyta su minuso ženklu. Šią operaciją atliko B. J. Č., kadangi Eilutėje „159“ stulpelyje „K“ nurodytas pavadinimas „B. procentai“. Šios operacijos negali paaiškinti. Eilutėje „160“ stulpelyje „J“ nurodytas skaičius „3150“ reiškia sumą 3150 Lt, kuri buvo išmokėta B. J. Č., nes suma parašyta su pliuso ženklu. Šią operaciją atliko B. J. Č., kadangi Eilutėje „160“ stulpelyje „K“ nurodytas pavadinimas „B. PVM“. Šios operacijos negali paaiškinti. Komentaruose, kuriuose nurodyta ATT, reiškė paslaugos už šiukšlių išvežimą. Nori taip pat pabrėžti, kad išlaidose, kur nurodytos „KITOS PS“, kas atitinka “kitos paslaugos ar operacijos”, kai kuriuose komentaruose nurodyta „paved“, ar „V. pavedimas“. Tai buvo parašoma, nes šis klientas atlikdavo pavedimus per banką už nupirktas iš UAB „E.” prekes, taigi šios sumos buvo įrašomos į skolų (baltos spalvos) eilutę su minusiniu ženklu, o lentelės apačioje buvo įrašoma ši suma su pliuso ženklu (kaip išlaidos), nes ši suma buvo įtraukiama į „baltąją“ buhalteriją. Šią sandėlio lentelę pildė A. S., nes ji buvo vieninteliu egzempliorius įrašytas į USB laikmeną, kurią nešiodavosi tik A. S.. Pats Z. S. pildė šią lentelę, kai A. S. išvykdavo atostogų ar jam nesant darbo vietoje, USB laikmeną su minėtą lentele (duomenimis) A. S. jam perduodavo asmeniškai (123 t, 77 – 80 b. l.).

Ikiteisminio tyR. pareigūnui duotus parodymus įtariamasis Z. S. patvirtino 2014 m. gegužės 7 d. apklaustas pas ikiteisminio tyR. teisėją, kur taip pat parodė, kad 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 31 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. parodymus davė savo valia, niekieno neverčiamas, juos patvirtina, jie teisingi, galbūt kai kur yra netikslumai, nes jau senas laikotarpis, tačiau parodymų esmė yra teisinga. Netikslumai gali būti tik dėl datų, laikotarpių, tikslių sumų. Kalbama apie didmeninę gėlių prekybą ir su tuo susijusią veiklą. Jis yra susijęs su didmenine gėlių prekyba maždaug nuo 2005 m., įsidarbino UAB „U.“, ta įmonė vykdė didmeninę gėlių prekybą. Toje įmonėje dirbo pažįstamas A. S.. 2006 m. nusprendė kartu atidaryti savo didmeninę gėlių prekybos įmonę UAB „E.". Iš esmės čia buvo jo įkurta įmonė, kuri užsiiminėjo mažmenine prekyba, ant jos pradėjo vykdyti didmeninę gėlių prekybą, nes ji jau buvo įkurta, turėjo PVM mokėtojo kodą. Kai įkūrė, jis buvo vienas akcininkas, 100 procentų akcijų priklausė jam. S. jis pardavė akcijas, tačiau ne 2006 m., maždaug po metų, pardavė 50 procentų akcijų už nominalią jų vertę, bet įkūrėjas įmonės buvo jis.

Gėlės pagrinde buvo perkamos iš Olandijos tiekėjų, buvo tokia praktika, kad ne visos gėlės buvo įtraukiamos į pirkimo apskaitą, ne visi pirkimai deklaruojami, pardavimai irgi ne visi buvo deklaruojami buhalterijoje, ne visi mokesčiai skaičiuojami. Ta sistema atėjo iš UAB „U.“, visi konkurentai dirbo taip, nes antkainis ant gėlių buvo 15-20 procentų ir jeigu konkurentai nemoka PVM, tai jų prekės yra pigesnės už jo savikainą. Jis užsiiminėjo gėlių užpirkimu. Olandų tiekėjai duoda prieigą prie olandų aukciono ir dalyvaudamas aukcione jis užpirkinėjo gėles. Jam atrodo, jis gėles užpirkinėjo pas R.'s B.V. Jis bendravo su J. A. (J. A.).

Pradėjo veiklą didmenine prekyba ir toliau tęsė bendradarbiavimą su ta pačia įmone R.'s B.V., su J. A.. Jis dalyvaudavo aukcione, nupirkdavo gėles, jos nuvažiuodavo pas jų olandų firmą, jie supakuodavo į specialius vežimėlius ir pakraudavo į transportą. Atvykus į Lietuvą tos gėlės buvo parduodamos Lietuvos klientams, užsiimantiems mažmenine gėlių prekyba. Buvo sutartas antkainis nuo užpirktų gėlių vertės su J. A., jeigu gerai prisimena, iš pradžių buvo 12 procentų, vėliau 10 procentų.

Kai jis užpirkdavo gėles, jam į paštą ateidavo užpirktų gėlių kiekis, jų charakteristika ir kaina. Pagal tai darydavo kainininką, išsiųsdavo klientams pasiūlymą, rinkdavo užsakymus ir pagal tas kainas prekiaudavo. Jo darbas buvo užpirkti gėles, padaryti kainininką, pasiūlymą klientams, priimti užsakymus, parduoti gėles. Tuo laikotarpiu į kainininką PVM nebuvo įtraukiamas, kainos buvo be PVM, jeigu klientas nereikalauja sąskaitos - faktūros, tai būdavo paimamas pinigų kiekis be PVM ir apskaitos dokumentai nebuvo išrašomi, pinigai neįtraukiami į buhalteriją. Struktūra buvo tokia, kad sąskaitų - faktūrų buvo išrašoma nedaug palyginus su realia apyvarta, apie 10 - 20 procentų. Buvo deklaruojama apie 10 - 20 procentų prekybos, todėl atitinkamai reikėjo sumažinti pirkimus iš olandų. Visus tuos finansinius ir organizacinius reikalus tvarkė A.as, kuris buvo direktorius. Pagrinde pinigai Olandijai būdavo perduodami per vairuotojus grynais pinigais. Tai būdavo transporto įmonių darbuotojai, su kuriais bendradarbiavo “E.“, tai buvo „D.“, „Gs". Už oficialias sąskaitas -faktūras pinigai būdavo pervedami per banką. Č.as atsirado maždaug 2009-2010 m., jis turėjo transporto įmonę „K.as“, turėjo savo transportą ir pasiūlė vežėjo paslaugas. Kartu jis pasiūlė A.ui daryti pavedimus į Olandiją, juodųjų, neapskaitytų pinigų. Kaip jis tai darė, jis nežino, bet A.as jam duodavo grynuosius pinigus ir po kelių dienų ta pinigų suma eurais atsidurdavo pas olandus sąskaitoje. Jis asmeniškai pinigų jam neperdavinėjo, perdavinėjo A.as, nes visa finansine ir organizacine veikla užsiiminėjo A. S., jis dirbo su gėlėmis, o A.as su finansais ir personalu. Sunku pasakyti vairuotojus, kuriems buvo perduoti pinigai, jis asmeniškai pinigus perdavė tik keletą kartų, kai A.as buvo atostogose arba negalėjo to padaryt. Jis įsivaizduoja, kad Č.as turėjo kažkokią proviziją, antkainį nuo pervedimo sumos, vėliau jis pasiūlė, kad jeigu darys pavedimus didesnėmis sumomis, tai jis jiems mokės atitinkamus dydžius nuo pavedimo. Jis sakė, kad didesnį pavedimą daryti jam naudingiau, jis užsiiminėjo tokiais pavedimais. Nebūtinai pinigai būdavo perduodami J. A.. 2008 - 2009 m. jie surado dar vieną tiekėją T., paskui dar vėliau atsirado nemažai tiekėjų iš Olandijos, bet pagrindiniai buvo R.'s B.V. ir T.. Ir pradžių pinigų perdavimai buvo per vairuotojus, o paskui per Č.ą, nes tai ir saugiau, ir patikimiau, sumos buvo nemažos, o vėliau jie iš to ir naudą turėjo.

Su R.'s B.V. nustojo dirbti 2011 m. gruodžio mėn., nes jie turėjo kažkokių vidinių problemų. Invoice - tai olandiško tiekėjo sąskaita - faktūra, dokumentas, patvirtinantis prekių įsigijimą. Fiziškai jis su gėlėmis nebuvo perduodamas, išsiunčiamas paštu ir tai buvo lygiaverčiai įteikimui. Iš anksčiau prekių kiekiai nebūdavo teisingi, „E." nedeklaruodavo visų pirkimų, automatiškai tie invoice buvo sumažinti ir jie neatitiko tikrovės, ne visi, ne visada, bet pagrinde neatitiko. 2006 - 2010 m. neapskaičiuotos sumos įmonėje buvo, pvz., vienas sunkvežimis gėlių kainuoja apie 20 000 eurų, plius transporto išlaidos, plius įmonės antkainis, tai išeina apie 100 000 pardavimas. Vežimai buvo du kartus per savaitę, pirmadienį ir ketvirtadienį. 2007 – 2009 m. „E.“ veždavo po vieną, pusantros mašinos, vidutiniškai apie pusantros mašinos per savaitę. Pinigine išraiška apie 100 000, iš jų apskaityta apie 10 - 20 procentų. Padauginus iš 56 savaičių bus gauta, kiek per metus. Per mėnesį apie 350 000. Per metus 4 200 000 neapskaičiuotų pinigų.

2011 m. gėlių prekyba pradėjo domėtis teisėsaugos struktūros, buvo krėtimai, buvo daromi tyrimai. Buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl gėlių įmonių. Jie susitiko su konkurentais ir aptarė, kad jeigu visi laikysis sąlygų, vienodai skaičiuos tą PVM, tai gėlės pabrangs, bet pabrangs pas visus ir konkurencijos sąlygos išliks vienodos. „E.“ pradėjo viską pardavinėti ir deklaruoti, nustojo neskaičiuoti. Jie viską vykdė, tačiau konkurentai kai kuriems klientams darė išlygas, neskaičiavo PVM. A. pasakė, kad kai kuriuos klientus jie praras, todėl jiems jie turi neskaičiuoti PVM.

Jam buvo parodyta iš A. paimtų USB turinys ir jo buvo paprašyta paaiškinti, kas ką reiškia. Ikiteisminio tyR. metu kiek galėjo, kiek žinojo, detaliai paaiškino ir tai patvirtina. Nurodė, ką reiškia koks stulpelis, koks įrašas ką reiškia. Šitie pinigai nebuvo mokami Č., čia per Č., jam atrodo, ten nėra pažymėta, ar perduota per Č., ar per vairuotojus, nes matė, kad ten buvo keletas įrašų, nes „E.“ su Č. siejo ir kiti santykiai, jis buvo pasiskolinęs iš UAB „E.“ ženklią pinigų sumą ant tam tikro procento. USB rakte yra Excel failai, kurie atspindi realią įmonės veiklą, pinigų srautus, prekių pardavimus. Failo pavadinimas yra „Sandėlis“. Tą programą vedė A. S., tai buvo vienintelis egzempliorius, jis jį nešiojosi su savimi, jis (Z. S.) pildė keletą kartų, kai A. S. jam palikdavo, išvykdamas atostogų.

Pagrinde elektroniniu paštu ir telefonais bendravo su Olandijos įmonėmis. Buvo konkretūs elektroniniai paštai, juos nurodė ikiteisminio tyR. metu. 2006 m. net nebuvo svarstoma, kaip viską daryti, nebuvo svarstoma, ar slėps mokesčius, ar ne, nes tuo metu visi konkurentai taip dirbo. Įkuriant įmonę jau žinojo, kad mokesčius slėps. Jis įsivaizduoja, kad vairuotojai turėjo matyti, kokią pinigų sumą perduoda J. A.. Visus parodymus, duotus ikiteisminio tyR. metu, palaiko, juos patvirtina, nurodytos sumos yra preliminarios, parodymų esmė yra teisinga.

Iš pradžių UAB „U.“ dirbo su (duomenys neskelbtini), bet jie buvo gana brangūs. Iš pradžių jis pats aukcionuose nedalyvaudavo, duodavo užsakymą olandams ir jie užpirkdavo, tačiau užpirkdavo brangiai. Jam patarė, kad jeigu nori pigiau, reikia ieškoti mažesnės firmos ir su jais tartis dėl gėlių pirkimo. Kas jam pasiūlė tą R.‘s B.V., negali pasakyt, jie turėjo kelis Lietuvos klientus. Jam atrodo, kad tarp tų asmenų buvo asmenys, kurie vėliau įkūrė „V.“, I. ir L., pavardžių nežino, tik vardus (123 t., 83 – 86 b. l.).

2014 m. gegužės 23 d. papildomos apklausos metu Z. S. parodė, kad laikosi duotų parodymų įtariamojo papildomų apklausų metu 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 31 d., 2014 m. balandžio 29 d.

Patikslino, kad dirbant su Olandijos kompanija R.‘s B.V., kartu su J. K. A. dirbo ir L. S.. Jį pažįsta nuo vaikystės, nes mokėsi vienoje mokykloje. Su R.‘s B.V. dirbo nuo 2004 m., su šia kompanija pradėjo dirbti UAB „U.“, kai paslaugas gėlių pirkimą – pardavimą pasiūlė teikti L. S., kuris ir dirbo R.‘s B.V. kartu su J. K. A.. Su juo kartu ir A. S. jie aptarė, kaip bus perkamos gėlės iš R.‘s B.V., t. y., buvo aptarta, kad bus prekiaujama dėl dalies gėlių įtraukiant išlaidas bei pajamas į buhalteriją, kita – didžioji dalis gėlių kiekio - bus perkama bei vežama parduoti į Lietuvą iš Olandijos neįtraukiant visų išlaidų bei pajamų į UAB „E.“ buhalteriją, nes kaip minėjo, kitokiu būdu, t. y., įtraukiant visas pajamas bei išlaidas, pelningai dirbti neįmanoma. L. S. visa tai žinojo. L. S. kartu su J. K. A. dalyvaudavo gėlių pirkime aukcione pagal jo užsakymus. Užsakymus davinėjo jiems elektroniniu paštu, tačiau adresų negali pasakyti. Vėliau bendraudavo su jais naudojantis Skype programa. Už nupirktas gėles visada sąskaitos - faktūros buvo siunčiamos elektroniniu paštu, kurių adresų šiuo metu neatsimena. Iš įmonės R.‘s B.V. patvirtinimų nebūdavo, taip, kaip pirko gėles iš kitos Olandijos įmonės T. B.V., iš kurios gaudavo patvirtinimus, kaip minėjo, buvo iš el. pašto (duomenys neskelbtini). J. K. A. bei L. S. buvo mokami pinigai, kurie buvo skirti apmokėti už neapskaitytas gėles, kurias UAB „E.” buvo nupirkusi iš R.‘s B.V. N. pabrėžti, kad pinigai, kurie buvo mokami Olandijos kompanijoms R.‘s BV bei T. BV už gėles, kurias įsigydavo neįtraukiant nei išlaidų, nei gaunamų pajamų (neapskaitomos gėlės UAB „E.”) buvo vežami vairuotojų, kurie pargabendavo gėles iš Olandijos. Šiuos reikalus tvarkydavo, buvo atsakingas, A. S.. UAB „E.” gėles pergabendavo UAB „D.“, vairuotojas buvo vardu R., jo anketinių duomenų negali pasakyti, iš Šilalės. Jis galėjo pinigus perdavinėti, nes jis buvo pagrindinis vairuotojas. Taip pat kartais šios kompanijos pats direktorius, vardu R., anketinių duomenų nežino, veždavo gėles iš Olandijos minėtų kompanijų. Ar jis perdavinėjo pinigus, negali pasakyti. Taip pat pinigus galėjo vežioti Z. M., šiuo metu jis dirba UAB „Q.“, todėl, kad jis yra A. S. kaimynas, pasitikėjo juo A. S.. Pinigus, kurių neapskaitydavo atsiskaitant su Olandijos įmonėmis R.‘s B. V. bei T., vėliau perduodavo per B. J. Č.. Jis juos pervesdavo per ofšorines kompanijas, kokias tiksliai, negali pasakyti, nes tuo rūpindavosi A. S.. Atsimena vieną atvejį, kai vienu metu olandai, jei gerai pamena, iš T. B. V., paskambino ir pasakė, kad nėra pavedimo už neapskaitytas gėles. Tada J. B. Č. buvo paklausta, kodėl nebuvo persiųsti pinigai, jis atsakė, kad pinigai gal užstrigo bankuose. Pasakė, kad jis pats patikrins pavedimą, pokalbio metu jis pasakė, kad ofšorinė kompanija, per kurią, galimai buvo pervedinėjami pinigai, tai H., duomenų daugiau nežino. Pavedimų patvirtinimų jis nematė, bet mano, kad jie turėjo būti. Už šiuos pervedimus, jam mokėdavo iš pradžių procentą, po to jis paprašė, kad jie (UAB „E.”) duotų jam pervesti didesnėmis sumomis, tada jis dar jiems primokėdavo procentą, kokį tiksliai, neatsimena, mano 0,002%. UAB „E.” skolindavo jam grynuosius pinigus. Tai darė konkrečiai A. S.. Kokia tiksliai buvo suma, negali pasakyti, mano 50 000 eurų. Davė grynaisiais pinigais, t. y., iš neapskaitytų pinigų. Pervesti jam į sąskaitą negalėdavo, nes neturėjo oficialiai apyvartinių lėšų. Skolino jam už procentus, kokius šiuo metu negali pasakyti. Pinigus jis atidavė, kada tai buvo bei kur, tiksliai negali prisiminti.

T. BV atstovavo, t. y., kalbėdavosi tik su E. K.. Jie tvarkė visus reikalus, susijusius su gėlių pardavimu, t. y., su E. K. derindavo, kiek vietų bus transporte, A. S. derindavo piniginius reikalus su E. K., t. y., jis pilnai atstovavo T. B.V. Taip pat žino, kad ten dirba sandėlio darbuotojas Kazys, kurio anketinių duomenų negali pasakyti. Jis pakuoja, t. y., sudeda gėles į automobilį (123 t., 88 – 90 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 t., 135 – 139, 159 - 164 b. l.). Kaltinamasis L. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam nusikalstamų veikų nepripažino; paaiškino, kad 2015 m. sausio mėnesį buvo jo pirmas susitikimas su pareigūnais, 2015 m. su gėlėmis jis nedirbo jau apie 5 m., savo veiklą kaip gėlių pardavėjo nutraukė 2010 - 2011 m. 2015 m. sausio mėn., ankstų rytą nuvežė dukrą į mokyklą, paleido, tada kieme vienas policijos pareigūnas, kitas įšoko į mašiną, pradėjo uždavinėti klausimus: „ar tu pažįsti Z. S., kur J., kur Inga, ką veikia, negalime J.o rasti“. Sakė, kad kaip ir pažįsta, nebendrauja daug metų, paskutinį kartą matėsi gal 2011 m. Pareigūnai nuvežė namo, padarė kratas, rodė teismo nutartis, dokumentus, kad jis yra įtariamasis dviejų įmonių – „T.” ir „Vilniaus gėlių prekybos” – byloje, kad slepia kažkokius dokumentus, kompiuterius. Pasiėmė laptopą, telefoną, po visų kratų, įsodino į savo mašiną ir nuvežė į policijos departamentą Žvėryne, ten jis prasėdėjo gerų porą valandų, jam uždavinėjo tuos pačius klausimus apie gėlių prekybą, prašė papasakoti apie „G.ą”, klausė, kur J.. Tyrėjas M. J. pradėjo sakyti, kad „tu suprask, mes ir taip viską žinome, jei nepapasakosi, yra įtariamieji, kurie bendradarbiauja su teisėsauga, nori, parodymus parodysiu, kad jau bendradarbiauja Z. S.“, pradėjo skaityti, rodyti ištraukas jo parodymų, kad yra juodos buhalterijos schema, kažkokias lenteles pradėjo rodyti, pavadinimus. Sakė, jei bendradarbiaus, jo statusas iš įtariamojo bus padarytas liudytoju. Prasėdėjo policijoje nuo ryto iki 22 val., kompiuteriu atspausdintus parodymus perskaitė, kai ką paprašė išbraukti, nest ų surašytų dalykų nežinojo, bet jam tyrėjas aiškino, kad visko negali išbraukti, kad ten viskas, kas jiems yra žinoma, turi patvirtinti, taip jausdamas spaudimą sutiko pasirašyti, nesuvokė, kad tuos parodymus duoda prieš save, galvojo, kad juos duoda prieš „G.“, prieš S..

Paprašytas papasakoti apie darbo santykius su R.‘s B.V., „E.”, kaltinamasis L. S. paaiškino, kad darbinis bendravimas buvo ribotas, poreikio bendradarbiauti nebuvo, nes „E.” turėjo keletą kompiuterių, pirko gėles patys. Su Z. S. pažinojo vienas kitą nuo mokyklos laikų, daugiau bendrų reikalų kaip bendramoksliai turėjo. Apie „T.“ vidinį darbą nežinojo, apie „T.“ pirkimus, srautus, perkamų gėlių kiekius žinojo labai ribotai, nes, kaip minėjo, „E.” pirko patys. Jis [L. S.] buvo kaip ir tarpininkas, gaudavo užmokestį nuo kažkokio pelno, J. minėdavo, kad uždirbo iš „T.“, jam [L. S.] sumokėdavo tam tikrą sumą pinigų. Jis dirbo su kitais klientais Rusijoje, Ukrainoje, tais, kurie nepirko nuotoliniu būdu, neturėjo savo kompiuterių, todėl negalėjo patys pirkti [iš aukcionų]. Jis [L. S.] „T.“ pirkimų nevykdė, gaudavo nuo pelno procentą, jam mokėjo komisinį olandiškais pinigais, ne iš Lietuvos. Jis „T.“ atstovus supažindino su J. K. A.. Jis [L. S.] buvo R.‘s B.V. klientas. J. taip pat nepirkdavo aukcionuose pagal „T.“ užsakymus, „E.” pirko patys, nes turėjo aukcionams reikiamus kompiuterius, bet J. dirbo aukcione, turėjo visą viziją, rinką, kaip kas vyksta, kokios gėlės, kokios kainos.

Jam pareikštas kaltinimas yra nonsensas, jo nepripažįsta, nes tikrai suburtoje grupėje nebuvo, gėlių pardavimo buhalterijos tvarkyme nedalyvavo. Nori papasakoti apie olandišką banko sąskaitą, buvo ją atsiaręs nuo 2000 m., kai gyveno Olandijoje, ja naudojosi, kai išsikraustė iš Olandijos, sąskaitos neuždarinėjo, J. apie tai žinojo ir vieną dieną paprašė leisti kartais pasinaudoti ta sąskaita, kadangi jis [L. S.] tuo metu jau nebuvo Olandijos rezidentas, neturėjo mokėti kažkokių mokesčių bankui, kuriuos turėjo mokėti patys olandai. Ta puikiai žinojo Y., todėl ir paprašė pasinaudoti jo asmenine sąskaita savo verslui, nes taip nereikėjo mokėti mokesčio bankui. Jis [L. S.] gaudavo pinigų sumas iš Ukrainos, kiek prisimena, N, F., dar kažkokių įmonių, tų pinigų negrynindavo, toliau pervesdavo Y.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis L. S. parodė, kad atsiskaitymas aukcione už gėles galimas tik pavedimais, grynais negalima, mano, kad įmonėje, kuri yra aukcione, galima atsiskaityti grynais pinigais. 2015 m. sausio 15 d. apklausos metu gera valia duotų paaiškinimų ir parodymų praktiškai nėra, tai - sufabrikuota dalis, kurią reikėjo patvirtinti. Pas teisėją jis sakė panašiai, kaip tuos pirmus parodymus, nes jei duodi tokius parodymus ir tikimybė, kad būsi liudytoju, o ne įtariamuoju. Kaltinamasis L. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 173 – 176, 179 - 185 b. l.,).

2018 m. birželio 18 d. teismo posėdyje (127 t., 135 – 139, 159 - 164 b. l.), ankstesnės sudėties teismui, kaltinamasis L. S. parodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais parodymais pas ikiteisminio teisėją 2015 metais. Olandijoje atsidūrė (duomenys neskelbtini) m., dirbo keliose įmonėse vadybininku, pardavinėjo gėles. Prieš susipažindamas su J. K. A. dirbo kitose įmonėse. Iki R.‘s B.V. dirbo su kita įmone, R.‘s B.V. dirbo komisiniu pagrindu, oficialiai nebuvo įdarbintas, gaudavo atlygį už tam tikrą apyvartą, pelną.

2004 - 2005 m. per Z. S. susipažino su A. S., žinojo, kad jie turi įkūrę įmonę „E.” ir pardavinėja gėles, suvedė juos su R.‘s B.V. S. tarp R.‘s B.V., A. S. ir Z. S. buvo žodinis, su J.u jie susitarė dėl sąlygų, kad kažką su faktūrom, kažką be faktūrų pirks - parduos. Gėlių pirkimas forminamas buvo sąskaitose - faktūrose, o už neapskaitytas gėles kažkoks failas siunčiamas. Buvo toks., kad dalis produkcijos nebus rodoma dokumentuose, J. A. jam pasakojo, jis tiesiogiai apie neapskaitomas gėles nediskutavo, derybose nedalyvavo. R.‘s B.V. sutiko „E.i gėles parduoti be dokumentų. Olandijoje tokia praktika buvo įprasta, nes buvo daug prekiaujama ir reikėjo prie visų prisitaikyti.

„E.” gavo iš R.‘s B.V. 2 - 3 kompiuterius, iš kurių galima nuotoliniu būdu pirkti gėles aukcionuose, ir jie per programą pirko. Pagal kažkokį numerį matydavosi, kad gėles nupirko būtent „E.”. Po pirkimo pildydavo sąskaitas - faktūras, kiek žino, jas tvarkydavo J. A. ir administratorė A. K.. Suformuodavo sąskaitas - faktūras ir tuos failus siųsdavo į Lietuvą „E.i”, kartais siųsdavo per jį. Jei nenueidavo meilas, siųsdavo jam ir jis persiųsdavo. Kur be apskaitos dokumentų pirkta produkcija, kiek žino, buvo dar kažkoks papildomas failas, jame atsispindėdavo kiekis ir sumos. Su „E.” bendraudavo el. paštu, skaipu, telefonu. Turėjau keletą el paštų, tuo metu, atrodo, (duomenys neskelbtini). Viską, ką gaudavo iš J.o, persiųsdavo į „E.”, el. Pašto adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini)2005 ar 2006. Jam buvo žinomas toks failas „newS.“, J. A. pildė tą failą. Atsiskaitymas už produkciją buvo pavedimais, dar pradžioje buvo gaunami pinigai grynais per vairuotojus. Pavedimais buvo atsiskaitoma už apskaitytą produkciją. Grynaisiais atsiskaitymas buvo toks, kad vairuotojai nuveždavo pinigus. Grynaisiais, mano, buvo atsiskaitoma už neapskaitytą produkciją. Gyrėsi Y., Č.as, kad vairuotojai veža pinigus. 10, 20, 30 tūkstančių sumomis buvo vežami pinigai, pinigus atsiimdavo Y., paskui jie kažkokiu būdu atsidurdavo buhalterijoje. Č.as rūpinosi transportu, paskui pavedimais, per savo ofšorines įmones juos pervesdavo.

Č.as atstovavo įmonei „K.”, su Č.u kaltinamasis susipažino per A. S.. Ofšorinių kompanijų pavadinimai Tu, S., tie pinigai ateidavo į R.‘s B.V. sąskaitą ir į jo olandišką asmeninę sąskaitą, pinigų paskirtis buvo nurodyta už gėles, toliau tuos pinigus jis pervedinėjo j. K. A.. Nežino, kam reikėjo į jo sąskaitą vesti, jam pačiam iš to nauda buvo tokia, kad nuo 10 000, jam 50 Eur palikdavo. Kartais laiku ateidavo pinigai, kartais reikėdavo laukti, tuomet, jeigu prašydavo Y., jis rašydavo arba skambindavo Č.ui, kad pervestų pinigus. Č.as buvo save įvardinęs kaip I. I..

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2015 m. sausio 15 d. apklaustas įtariamuoju L. S. (L. S.) parodė, kad 2005 - 2006 metais Nyderlanduose susipažino su asmeniu Piet A., kuris buvo kompanijos P. A. B. V. S., užsiimančia gėlių pardavimu į užsienio šalis, savininkas. Jis pasiūlė užsiimti šioje įmonėje klientų paieška, kuriems būtų tiekiamos gėlės, nupirktos aukcione Nyderlanduose. Jam jis pasiūlė todėl, kadangi jis mokėjo olandų, anglų, lenkų, rusų kalbas, buvo geras tarpininkas - derybininkas ieškant klientų. Taip pat pasakė, kad gaus komisinius 1% ar 0.5% nuo gauto pelno su jo surastais klientais. Jis nebuvo įdarbintas šioje kompanijoje. Šioje įmonėje taip pat dirbo J. K. A., kuris taip pat užsiėmė klientų paieška, taip pat gėlių užpirkimu dalyvaujant gėlių aukcione, A. K. [K.], jei gerai pamena pavardę, kuri buvo administratorė, bei nuo 2011 m. pradžios, jei gerai pamena, šioje įmonėje dirbo F., pavardės negali pasakyti, kuris nusipirko šią įmonę, buvo jos vadovas.

Buvo pažįstamas nuo mokyklos laikų su Z. S.. Žinojo, kad jis kartu su A. S. buvo įkūrę įmonę „E.”, kuri užsiėmė didmenine prekyba gėlėmis Lietuvos Respublikoje. Nuo 2006 m., kai įsikūrė UAB „E.”, buvo susitarta tarp A. S., Z. S., bei P. A., jog bus iš BV R. perkamos/tiekiamos UAB „E.” gėlės. Dėl apmokėjimo jie susitarė tarpusavyje, t. y., apmokėjimas turėjo būti savaitės bėgyje. Pradėjus nuo 2006 m. minėtą veiklą - gėlių prekybą, A. S. kartu su Z. S. paprašė J. K. A. tiekti gėles be apskaitos dokumentų už prekes sumokant grynaisiais pinigais. J. K. A. sutiko su jų pasiūlymu, nes J. K. A. buvo svarbi BV R. apyvarta, taip pat gali paminėti, kad tokia praktika Nyderlanduose buvo žinoma, taisyklė buvo paprasta, jei ne tu užsiiminėsi tokiu būdu - parduodant prekes be apskaitos dokumentų, tai padarys konkurentas. Prekės (gėlės) buvo iš Nyderlandų įmonių parduodamos be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje šios parduotos be apskaitos dokumentų gėlės buvo apskaitomos, nurodant sąskaitose faktūrose (angl. invoice) fiktyvius prekių gavėjus. Tokia sistema buvo taikoma R.‘s B.V. UAB „T.“ atžvilgiu. Kiekvieną užsakymą suformuodavo Excel formate J. K. A. bei jis, kuriame buvo nurodytas detalus užsakymas, taip pat jo apačioje buvo nurodyta informacija - kairiajame kampe užsakymų (kurie buvo tiekiami be apskaitos dokumentų) datos, sumos, už kiek buvo nupirkta gėlių, taip pat skaičius su minusu reiškė, kiek „E.” sumokėjo grynaisiais pinigais, dešiniajame kampe buvo surašyti duomenys, kurie buvo įtraukiami tiek į „T.”, tiek į R.‘s B.V. buhalterinę apskaitą (data bei suma, už kokią sumą tariamai nupirkta gėlių „T.” iš R.‘s B.V.). Šis failas, kuris vadinosi „newS.”, nuolat buvo papildomas ir su nauja informacija persiunčiamas Z. S. bei A. S., kiek jam yra žinoma, jie turėjo bendrą elektroninį paštą, kokį, šiuo metu negali pasakyti. Jis naudojosi tuo metu el. pašto dėžute (duomenys neskelbtini), J. K. A. naudojosi (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). Minėti failai su informacija apie prekes be apskaitos dokumentų buvo siunčiami tiek iš jo, tiek iš J. K. A. pašto. Už nupirktą produkciją be apskaitos dokumentų UAB „E.” atsiskaitydavo grynaisiais pinigais - euro valiuta, kuriuos perduodavo J. K. A., įdėjus šias sumas pinigų vairuotojams, kurie atliko logistikos paslaugas UAB „E.” bei kurie atvykdavo atsiimti prekių. Tikslių vairuotojų duomenų negali pasakyti. Šie pinigai buvo dažniausiai supakuoti maišeliuose, vairuotojai fiziškai negalėjo matyti, ką veža. Kiek jam žinoma, J. K. A. perduodavo šiuos pinigus į R.‘s B.V. buhalteriją, tai pats matė ne kartą. Grynųjų pinigų, už kuriuos buvo perkamos be apskaitos dokumentų gėlės iš R.‘s B.V., kiekiai skyrėsi nuo metų laiko, švenčių dienų buvimo, aukcione esančių gėlių kainų ir t.t. Gali pasakyti tiek, kad sumos buvo apvalinamos, t. y., kaip pavyzdį gali pasakyti, kad buvo vežamos 10 000, 20 000, 30 000 eurų sumos. Visa ši informacija, kaip minėjo, buvo fiksuojama „newS.” faile.

Nuo 2008 m., tikslaus laiko negali pasakyti, iki 2011 m. pabaigos, tikslaus laiko negali pasakyti, UAB „E.” transportavimo paslaugas teikė B. J. Č. įmonė UAB „K.”. Jį su juo supažindino A. S.. B. J. Č. jam bei A. S., negali prisiminti, ar buvo J. K. A., pasiūlė paslaugą, t. y., už tam tikrą komisinių sumą, kokią, šiuo metu negali prisiminti, tačiau tai nebuvo didelis procentas, netgi galėtų pasakyti, - simbolinis, pervesti pinigus, skirtus atsiskaityti su R.‘s B.V. už be apskaitos dokumentų pristatytas gėles UAB „E.i”, per jo, kaip suprato, ofšorines kompanijas. Kokias – šiuo metu tiksliai negali pasakyti, tačiau tai tikrai gali būti nurodytos pranešime apie - V., t. y., jam A. S., kuris UAB „E.” tvarkė finansinius reikalus, turėjo duoti grynuosius pinigus skirtus sumokėti R.‘s B.V. už jau minėtą be apskaitos dokumentų nupirktą UAB „E.” produkciją - gėles, kuriuos jis, naudodamasis savo ofšorinėmis kompanijomis, iš jų sąskaitų, jų numerių tiksliai negali pasakyti, jie matosi įtariamojo asmeninės sąskaitos, esančios Nyderlanduose, išraše, už minėtą simbolinį atlygį, pervesdavo į R.‘s B.V. sąskaitą, esančią Nyderlandų banke, taip pat į jo (įtariamojo) sąskaitą, esančią Nyderlandų banke. Jo sąskaitos reikėjo tam, kad J. K. A. galėtų išsigryninti pervestus į jo sąskaitą pinigus, kadangi didžioji jam pervestų lėšų dalis buvo jo paties pervedama į J. K. A. priklausančią sąskaitą, kita dalis buvo pervedama į R.‘s B.V. sąskaitą. Jis jam į asmeninę sąskaitą pervestų iš minėtų ofšorinių kompanijų sąskaitų pinigų nenusiiminėjo, tik pasilikdavo komisinius, kurie nuo mėnesio apyvartos, sudarė apie 50 eurų (skaičiuojant nuo 10 000 eurų sumos), tačiau tiksliai įvardinti negali, nes apyvarta svyravo. Kartais būdavo, jog buvo vėluojama atsiskaityti už minėtą UAB „E.” suteiktą produkciją be apskaitos dokumentų, tai tokiu atveju skambindavo iš savo tel. į J. B. Č. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus, kurių šiuo metu neturi išsaugojęs, ar parašydavo elektroninį laišką iš savo jau minėto pašto į J.B. Č. el. paštą, tikslaus jo adreso negali pasakyti, tačiau jo domenas buvo gmail.com. Gerai prisimena, kad jis prisistatydavo pašte „I. I.“. Pasakydavo jam, kad nėra pavedimo už jau minėtas be apskaitos dokumentų parduotas UAB „E.” gėles, jis atsakydavo, kad bus vėliau. Po to, jis kartais atsiųsdavo iš savo jau minėto el. pašto pavedimo kopijas. Šiuo metu jo buvęs el. paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tik jis, yra nuo 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti, neaktyvus ir užblokuotas. Taip J. B. Č. per ofšorines kompanijas pervedinėjo nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. pradžios, tikslių laikų negali pasakyti. Kokią tiksliai iš viso sumą buvo pervedęs J. B. Č. į jo asmeninę sąskaitą, negali pasakyti, gali būti, jog iš viso, t. y., į jo asmeninę bei į R.‘s B.V. sąskaitą, jis pervedė pranešime apie nurodytą sumą - 2 508 100 eurų.

Nuo 2011 m. vidurio jis (įtariamasis) nustojo vykdyti jau minėtą veiklą. Kodėl UAB „E.” pirko gėles iš R.‘s B.V. be apskaitos dokumentų, negali pasakyti, taip pat nežino, kodėl A. S., Z. S. tai darė. Neatstovavo UAB „T.” interesų, jo veikla apsiribojo tik dėl gėlių, nupirktų iš R.‘s B.V. UAB „T.”, apmokėjimo, t.y., kad būtų įvykdytas apmokėjimas R.‘s B.V. N. pabrėžti, kad dėl šios veiklos buvo atliktas mokestinis Nyderlandų Karalystėje, buvo apklaustas Lietuvos mokesčių inspektorių, kurie persiuntė šią medžiagą Nyderlandų karalystės mokesčių inspektoriams, kadangi buvo įtaR.ai dėl J. K. A. bei R.‘s B.V. finansinės veiklos. Kiek žino, įmonė nebeveikia nuo 2013 m., veiklos nevykdo (123 t., 141 – 143 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus įtariamasis L. S. patvirtino 2015 m. sausio 20 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur taip pat parodė, kad dėl jam pareikšto įtaR.o kaltu prisipažįsta iš dalies. 2015 m. sausio 15 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Sakė tiesą, paaiškinimus tvirtina. 2005 - 2006 metais, tiksliai pasakyti negali, Nyderlanduose susipažino su asmeniu Piet A., kuris buvo kompanijos P. A. BV R., užsiimančios gėlių pardavimu į užsienio šalis, savininkas. Minėtas asmuo pasiūlė šioje įmonėje užsiimti klientų paieška, kuriems būtų tiekiamos gėlės, nupirktos iš Nyderlandų aukcionų. Už šią paslaugą P. A. pažadėjo nedidelį piniginį atlygį nuo 0,5 iki 1 procento nuo gauto pelno. Tokį pasiūlymą iš P. A. gavo dėl to, kad moka olandų, anglų, lenkų ir rusų kalbas. Šioje įmonėje dirbo dar J. K. A., kuris taip pat užsiiminėjo klientų paieška. P. A. įmonės administratorė buvo A. K. [K.]. Kiek prisimena, nuo 2011 metų pradžios šioje įmonėje dirbo F., pavardės neprisimena, kuris nusipirko šią įmonę ir buvo jos vadovas.

Nuo vidurinės mokyklos laukų pažįsta Z. S.. Jis žinojo, kad jis su A. S. buvo įsteigęs įmonę UAB „E.”, kuri užsiiminėjo didmenine prekyba gėlėmis Lietuvoje. 2006 metais A. S., Z. S., P. A. ir J. N. susitarė dėl gėlių tiekimo UAB „E.”. Vėliau iš J. girdėjo, kad už parduotas gėles UAB „E.” atsiskaitys savaitės bėgyje po prekių gavimo. Jam žinoma, kad už pateiktas gėles A. S. ir Z. S. atsiskaitydavo grynais pinigais. Gėlės iš Nyderlandų įmonių buvo parduodavo be apskaitos dokumentų, tačiau pačioje Nyderlandų įmonėje parduotos gėlės buvo apskaitomos nurodant sąskaitose - faktūrose kitus prekių gavėjus. Ši sistema buvo taikoma ir UAB „E.” atžvilgiu. J. iš Nyderlandų excel formate jam perduodavo informaciją apie aukcione įsigytus gėlių kiekius. Šis failas vadinosi „newS.”. Gautą informaciją persiųsdavo Z. S. ir A. S., kurie turėjo bendrą elektroninį paštą. Jis naudojosi pašto dėžute, kuri yra (duomenys neskelbtini), o J. pašto dėžutė yra (duomenys neskelbtini). Jis girdėjo, kad už gautą produkciją gėles be apskaitos dokumentų UAB „E.“ atsiskaitydavo grynais pinigais - eurais. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad pinigai buvo perduodami į Olandiją J. A.. Kiek girdėjo iš J., pinigus iš Lietuvos jam atveždavo vairuotojas, atvykęs paimti gėlių. Su vairuotojais, kurie vežiodavo gėles iš Nyderlandų į Lietuvą, jis nebendravo, todėl jų nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Iš J. girdėjo, kad pinigai gauti iš UAB „E.” už parduotas gėles, buvo perduodami į R.‘s B.V. buhalteriją. J. sakė, kad grynų pinigų sumos jam buvo perduodamos įvairaus dydžio, tačiau suapvalintos nuo 10 000 eurų iki 30 000 eurų.

Nuo 2008 metų iki 2011 metų pabaigos, o gal ir vėliau, tikslaus laiko neprisimena, UAB „E.” įmonei transportavimo paslaugas teikė J. B. Č. įmonė UAB „K.“. Su J. B. Č. jį supažindino Z. S. ir A. S.. J. B. Č. pasiūlė atsiskaityti su gėlių tiekėjais ne grynais pinigais, o per savo ofšorines kompanijas: V., Tu, BI. A. S. J. B. Č. duodavo grynus pinigus, o pastarasis per savo ofšorines kompanijas atsiskaitydavo su R.‘s B.V. už nupirktas gėles. Pinigai už nupirktas gėles buvo pervedami į R.‘s B.V. ir jo sąskaitą. Gautus pinigus vėliau jis persiųsdavo į J. K. A. sąskaitą. Jo telefone yra užfiksuotas J. B. Č. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kodėl UAB „E.” pirko gėles iš R.‘s B.V. be apskaitos dokumentų negali pasakyti. Jis UAB „E.” interesų neatstovavo. Jo veikla apsiribojo tik atsiskaitymu už nupirktas gėles ir jų sklandžia prekyba. Iš J. A. girdėjo, kad 2012 ar 2013 metais jų įmonėje buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Girdėjo, kad Nyderlandų įmonė R.‘s B.V. šiuo metu yra bankrutavusi.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad nuo 2009 metų pradžios iki 2011 metų pabaigos galėjo būti į jo ir R.‘s B.V. sąskaitą persiųsta 2 508 100 eurų per ofšorines kompanijas. Su B. J. Č. bendravo elektroniniu paštu. Bendraujant elektroniniu paštu jis pristatydavo I. I. vardu. metu tyrėjai jam parodė, kad yra toks failas „newS.“. Tame faile buvo rašomi duomenys apie atsiskaitymą grynais pinigais už nupirktas gėles. Mano, kad buvo tiesioginiai pinigų pervedimai iš UAB „E.” į R.‘s B.V. sąskaitas. Mano, kad pervedimai per ofšorines kompanijas kažkam buvo naudingi. Jis iš to jokios naudos negavo. Dalis gėlių siuntų buvo įforminama tinkamai pagal buhalterinius dokumentus, o kita dalis be jokių dokumentų. Jo veikla buvo prižiūrėti, kad būtų sklandi gėlių prekyba ir atsiskaitymai. Schemų kūrime jis nedalyvavo (123 t., 146 – 148 b. l.).

Papildomai apklaustas įtariamuoju L. S. parodymus duoti atsisakė (123 t., 150 - 151, 163 – 164 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo B. J. Č. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (127 b. t., 164 - 167 b. l., 169-171 b. l.). B. J. Č. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad parodymus palaiko, neturi, ką papildyti. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, B. J. Č. paaiškino, kad vežimai vyko kartą į savaitę, vairuotojas visą laiką išvažiuodavo šeštadienį, pirmadieniais pasikraudavo, o antradienio vakare būdavo Lietuvoje. Į mašiną tilpo 33 vežimėliai, dažniausiai „E.“ užsakydavo pilną mašiną, vienoje mašinoje galėjo būti taip, kad pusė mašinos „E.i“, kita pusė mašinos, pavyzdžiui, Maximai. J. A. nepažįsta; pas L. namuose yra buvęs gal 5-10 kartų, žinojo, kad jis gėlėmis užsiima. Gėlių pervežimo verslas jam buvo patrauklus, nes dėl mažesnio krovinio svorio būdavo mažesnės sąnaudos, verslas pelningesnis.

Atsakydamas į klausimus apie paskolas A. S., paaiškino, kad skolindavo 2 – 3 kartus per metus, tiek, kiek paprašydavo, tai vyko 2012 -2013 metais. Atsakydamas į klausimus apie T. J., kad jis dirbo „K.“ nuo 2009-2010 m., Tomas nebuvo išvykęs iš Lietuvos, nežino, kiek jis klasių baigęs, mokyklą gal net nebaigęs, „K.“ dirbo mechaniku, T. J. – kaltinamojo B. J. Č. žmonos brolis.

Jokių pavedimų per ofšorines kompanijas jis neatlikinėjo ir tos kaltinime nurodytos sąskaitos nenaudojo. Tikrai žino, kad toms minėtoms firmoms [ofšorinėms kompanijoms] buvo daryti pavedimai iš UAB „K.“, iš „K.“ pavedimus galėjo daryti jis ir jo brolis, nes jie užpirkinėjo traktorius iš Kinijos, juos vežė per Rusiją, nes Rusija juos finansavo, pavedimai buvo daryti už traktorius. Už neapskaitytas gėles lėšų iš „T.“ negaudavo, gaudavo tik už transporto paslaugas, už gėles niekada nėra gavęs. Įmonės „Z.“, „R.“, „A.“, „N.“, „N” jam negirdėtos. O „T.“ - tai čia įmonė, kurios direktorius ir šeimininkas buvo vienas iš jų [„K.“] akcininkų, jie pervesdavo jam pinigus už traktorius. Tuos rekvizitus „S.“ jis duodavo, o „S.“ mokėjimai skirti Rusijai.

Pareigūnai paėmė iš jų [„K.“] visus CMR, jei neklysta, jų CMR su „T.“ [duomenimis] sutapo, gal tik du vežimai nesutapo, jokių neapskaitytų vežimų, susijusių su “E.“, pareigūnai nerado.

Kaltinamasis B. J. Č. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (130 t., 185 – 188, 189 - 191 b. l.).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo B. J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis). 2014 m. gegužės 14 d. apklaustas įtariamuoju B. J. Č. parodė, kad yra UAB „K.“ direktorius nuo 2001 m. liepos 10 d. Minėtą datą šią įmonę įsteigė jo brolis A. Č.. Jam priklauso 100 % akcijų. Ši įmonė užsiima mažmenine prekyba žemės ūkio bei statybos technika, transporto paslaugomis. Teikti transporto paslaugas įmonė pradėjo nuo 2008 m., jei gerai pamena, t. y., tada, kada buvo įsigytas krovininis automobilis VOLVO FH12, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstyb. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Su šiuo krovininiu automobiliu dirbo UAB „K.“ darbuotojai vairuotojai K. S., V. K. bei K. K.. Teikti šią paslaugą jam pasiūlė A. S., kuris buvo UAB „E.“ direktorius. Ši įmonė užsiėmė gėlių prekybos verslu. Su šiuo asmeniu jį suvedė draugas D. F., kuris anksčiau veždavo jam gėles iš Olandijos. A. S. sakė, kad reikės vežti gėles iš Olandijos, iš kur tiksliai, nesakė. Jis pasiskaičiavo išlaidas bei gaunamas pajamas ir nusprendė, jog verta užsiimti šiuo verslu, t. y., teikti gėlių pervežimo paslaugas UAB „E.“. Už paslaugą buvo sutarta, jog sutartis bus pasirašoma kiekvieną kartą, kai vyks vežimas, taigi kiekvieną kartą, kai buvo prašoma pervežti gėles iš Olandijos, į įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) buvo atsiunčiama transporto paslaugų užsakymo sutartis, kurioje buvo nurodyta pakrovimo data, iškrovimo vieta, taip pat data, koks krovinys, t. y., nurodomas gėlės bei temperatūrinis režimas. Kiekis buvo nurodomas, kaip transportavimo vienetas, t. y., būdavo rašoma, kaip pavyzdys „33 cc‘, tai reiškia, jog į krovininį automobilį bus pakrauti 33 „troliai“ (vežimėliai) 1m*1m*2,2 m.. Juose yra sukraunamos gėlės – kubiluose skintos gėlės, taip pat kraunamos gėlės, kuriuos jau buvo supakuotos į dėžes. Nuo to buvo skaičiuojama ir pervežimo kaina, t. y., nuo vietos. Tiksliau gali pasakyti apie kainas dėl paslaugų teikimo D. F., kuris apklausos metu buvo UAB „K. transportas“ direktorius.

Iš kokio elektroninio pašto buvo atsiunčiamos sutartys dėl transporto paslaugų užsakymo, negali pasakyti. Su juo elektroniniais paštais tikriausiai bendravo D. F.. Po to su vairuotojais, kurie vykdavo į Olandiją paimti bei pergabenti gėles, bendraudavo A. S. tiesiogiai, t. y., jis siųsdavo SMS žinutes arba skambindavo vairuotojams tiesiogiai ir jiems pasakydavo pakrovimo adresus bei iškrovimo adresus. Taip pat pasakydavo kiekį. Tada vairuotojas, nuvykęs į Olandiją jam pasakytu adresu, pasikraudavo gėles į vežimėlius, išsirašydavo CMR krovinio važtaraščius, kuriame buvo nurodyta: siuntėjas, gavėjas, gėlių kiekis (vietos), vairuotojas, krovininis automobilis, jo valstybinis numeris. Vieną egzempliorių vairuotojai palikdavo Olandijos įmonei, kitas likdavo UAB „E.“, kitas egzempliorius buvo paliekamas įmonėje. 2009 - 2010 m. UAB „E.“ gėles pirkdavo iš BV A., po to, kiek pamena, iš BV T.. Tai gali teigti, nes pats išrašydavo sąskaitas UAB „E.“, kur nurodydavo tiekėją bei pakrovimo datą. Už teikiamas paslaugas UAB „E.“, o tiksliau, A. S. arba Z. S., kuris buvo akcininkas bei vienas iš savininkų, jam sumokėdavo asmeniškai arba D. F. grynaisiais pinigais, arba pavedimu į UAB „K.“ sąskaitą. Visais atvejais, kai būdavo mokami grynieji pinigai, jis, kaip UAB „K.“ direktorius, išrašydavo kasos pajamų orderius. Visi šie orderiai yra buhalterijoje. Vienas vežimas kainuodavo UAB „E.“ apie 5000 litų, tačiau tiksliai negali to pasakyti, tai, kaip minėjo, geriau žino D. F.. UAB „E.“ visada prašydavo atvežti gėles iš Olandijos vieną kartą per savaitę. Olandijos piliečių jis nepažįsta, taip pat nepažįsta asmens, vardu J. K. A.. Žino tik vieną asmenį, kuris susijęs su Olandijos gėlių kompanija, kaip UAB „E.“ gėlių tiekėja, koks jos pavadinimas, negali pasakyti, tai - L. S.. Kelis kartus yra girdėjęs, tuo metu, kai nuvykdavo į UAB „E.“ sandėlius, adr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso negali pasakyti, kaip Z. S., naudojantis Skype programa, kalbasi su L. S. lenkų kalba dėl gėlių užpirkimo, t. y., gėlių kiekius, jų transportavimo vietas. Žino, kad iš šio asmens Z. S. visada užpirkinėja gėles. Dar atsimena, kad vieną kartą, kai atvyko nusipirkti gėlių iš UAB „E.“, buvo atvykęs L. S. kartu su, kaip jis sakė, svečiu iš Olandijos. Kaip tas atrodė nelabai atsimena, atpažinti negali. L. S. taip pat jam sakė, kad jis Olandijoje turi partnerį, kuris, kaip mano, ir buvo tas besisvečiavęs asmuo. Su juo jie ir verčiasi gėlių pardavimu UAB „E.i“, minėjo tai, kad kai nėra minėto olando, t. y., jis atostogauja ar būna išvykęs, jis vyksta ir atlieka sandorius pats Olandijoje. Taip pat jis, kiek atsimena, minėjo, jog jie yra kartu bendramoksliai. Jo žiniomis, jis ir yra susijęs su BV A., t. y., jai atstovauja, iš kurios UAB „E.“ pirko gėles, kurias UAB „K.“ atgabendavo iš Olandijos į Lietuvą.

Jam verčiantis žemės ūkio technikos – traktorių prekyba, reikėdavo kartais pasiskolinti pinigų įsigyti technikos, taigi nusprendė, jog juos gali pasiskolinti iš A. S. bei Z. S., t. y., iš UAB „E.“. Taip nusprendė, kadangi UAB „E.“ būdavo skolinga UAB „K.“ už suteiktas paslaugas, taigi jie jam paskolindavo reikalingą sumą. Skolindavosi nuo 30 000 litų iki 150 000 litų, 2 ar 3 kartus per 2010 metus. Visada jo minėtas pinigų sumas A. S. ar Z. S. perduodavo grynaisiais pinigais. Kodėl jie taip darė, negali pasakyti. Jis, norėdamas, kad UAB „K.“ buhalterija būtų tvarkinga, visada šiuos pinigus įnešdavo kaip fizinis asmuo į UAB „K.“ sąskaitą, nurodydamas, kad tai - „trumpalaikė paskola įmonei“. Atsiradus UAB „K.“ laisvų apyvartinių lėšų (paskolas ėmė apyvartinėms UAB K. lėšoms), paskolintą sumą pinigų nusiimdavo iš UAB „K.“ sąskaitos banke, įvardindamas finansinę operaciją – grynųjų pinigų išėmimas. Šiuos pinigus nusiėmęs jis juos grynaisiais pinigais atiduodavo A. S. ar Z. S.. Jokių sutarčių dėl pinigų skolinimo nepasirašinėjo. Jokių procentų dėl paskolinimo jie neparašydavo. Atsimena, kad du kartus yra pasirašęs vekselius A. S., Z. S. niekada nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl paskolos. Visada skolindamas pinigus juos duodavo arba A. S., arba Z. S., kuris tuo metu buvo laisvesnis, t. y., neužsiėmęs. Per visus kartus jis iš Z. S. ir A. S. pasiskolino apie 500 000 ar 600 000 litų, kuriuos atidavė.

Nori pabrėžti, kad L. S. jam taip pat vieną kartą yra skolinęs grynuosius pinigus 2011 m., tikslaus laiko negali pasakyti – 20 000 eurų. Dėl šio skolinimo jie pasirašė pakvitavimą. Šiuos pinigus atidavė. Kada tiksliai, negali pasakyti. Jis šiuos pinigus įnešė į asmeninę sąskaitą ar į UAB „K.“ sąskaitą, tiksliai negali pasakyti. Jokių pinigų neimdavo iš A. S. ar Z. S. su tikslu juos nuvežti olandams už gėles, kurias nupirko UAB „E.“, taip pat niekada nepervedė jokių pinigų per sąskaitas olandams, naudodamasis kitomis įmonėmis ar ofšorinėmis įmonėmis. Olandijoje dėl gėlių pirkimo - pardavimo jokių reikalų netvarkė, buvo Olandijoje tik vieną kartą 2012 m. (123 t., 170 – 172 b. l.).

2015 m. sausio 15 d. apklausiamas įtariamuoju B. J. Č. pareiškė, kad nori duoti parodymus pabendravęs su advokatu, pažeidžiama jo teisė į gynybą, apie įtaR.ą nieko negali pasakyti, nes tyrėjas su juo ir jo advokatu bendrauja pakeltu tonu (123 t., 197 – 200 b. l.), 2017 m. gegužės 9 d. papildomai apklaustas įtariamuoju B. J. Č. parodymus duoti atsisakė (124 t., 14 – 15 b. l.); papildomai apklausiamas 2017 m. birželio 13 d. pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus, juos patvirtina, papildyti ar patikslinti, atsakyti į papildomus klausimus nepageidauja (124 t., 16 - 17 b. l.).

Kaltinamąjį B. Č. pažįsta, yra mačiusi „G.“, jis su A.u bendraudavo. Bendraudavo prie jos, pasišalindavo tada, kai abu eidavo parūkyti. Užsakymų su „K.“ būdavo, bet kiek procentaliai jie apėmė sandorių, negali pasakyti. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 62 - 68 b. l.; 131 t., 1 b. l.).

Liudytojas N. G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A., O. ir Z. Tiksliai neatsimena, maždaug 2011 metais, jį priėmė į darbą IT specialistu „G.“ dėl kompiuterinės technikos priežiūros, įdiegti bendrovei programą „Forms“ pasiūlė savo iniciatyva. Papasakojo, kad yra toks geras produktas, su ta programa galima greičiau aptarnauti klientus. Jis dirbo laisvu grafiku. Esant poreikiui atvažiuodavo ir taisydavo, gal kartą per savaitę į „G.ą“ atvykdavo. Fiksuotą atlyginimą jam mokėjo per banką, pagal sutartį. Apie 10 kompiuterių buvo „G.“, dalis stovėjo apačioje, salėje, kur klientus aptarnavo, dalis viršuje – ten, kur ofisas. Programa „Forms“ – tai toks formų rinkinys, su ta programa galima greitai surasti reikalingas prekes, greitai sukurti sąskaitos - faktūros formą, kurią galima greitai suderinti su pirkėju. Tai šablonų pasiūlymų siuntimas klientams, užsakymų darymas internetu. Tą programą galima naudoti ir iš paprasto stacionaraus kompiuterio, iš bet kokio, ji autonomiškai veikia. Jis jau buvo kaltinamas dėl šios programos. Programa neskirta buhalterinei apskaitai, tą programą galima naudoti savo asmeniniams paskaičiavimams – kiek išleidi ir pan. Į ją galima įvesti atitinkamus duomenis, tik programa nežinos, ar čia viskas realiai vyko. Dėl šios programos vyko vienas procesas, jis buvo išteisintas, tas procesas nesusijęs su „E.“.

Neatsimena, ar „Forms“ programoje buvo funkcija „gėlių tara“. Programa buvo tobulinama, kuriamos naujos formos, buvo galimybė spausdinti sąskaitas - faktūras iš programos. Programa buvo įdiegta ir kitose įmonėse, tai buvo paklausi, patogi programa. Į kiek kompiuterių, esančių „G.“ buvo įdiegta programa, neatsimena. Pagal vardus pavardes nepasakys, bet žino, kad programą naudojo kasininkai, kurie priima užsakymus, ir gal tie, kurie kažkokius dokumentus siūlė. „G.“, kiek atsimena, buvo parduodamos gėlės. Girdėjo, kad gėlės būdavo įgyjamos aukcionuose. Duomenys į programą „Forms“ patekdavo per „excel“ failą. Tame faile būdavo duomenys apie kainą, asortimentą, nurodomi pavadinimai ir kiekis. Iš „excel‘io“ automatiškai būdavo duomenys importuojami į „Forms“ programą. Darbuotojai patys importuodavo, kurie konkrečiai, jis nežino. Su „Forms“ programa jis apmokė dirbti A.ą, ką dar apmokė, neatsimena. Duomenų teisingumo ar tikrumo jis [liudytojas] neturėjo teisės vertinti, tai buvo ne jo pareiga. Kai tas „excel‘inis“ failas atsidurdavo programoje, iš jos būdavo visiems išsiunčiami pasiūlymai, siunčiama per elektroninį paštą visiems įvestiems klientams. „Forms“ programos struktūroje dar yra grafa „contact list“ (liet. kontaktų sąrašas) – tai standartiniai duomenys apie klientus, rekvizitai ir pan. Slaptažodis prisijungti prie interneto buvo reikalingas. Prie užsakymų tokia pati informacija, kaip sąraše, - pasiūlymai. Tiesiog ten dokumentai, pardavimai ir ne pardavimai. Pardavimuose atsispindėdavo šablonai, nes jie nepasirašyti. Šablonuose yra nurodyta, tačiau programa nežino, realiai parduota ar neparduota. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 75 – 78 b. l., 131 t., 1 b. l.).

Liudytoja K. L. A. parodė, kad „G.“ dirbo buhaltere, tai buvo gal 2004 - 2005 m., vadovas, jeigu gerai prisimena, buvo Z. S., jie turėjo gėlių parduotuvę (duomenys neskelbtini), ji vedė tos parduotuvės apskaitą. A. S. pavardė girdėta, bet asmeniškai jo nepažįsta. O. S. taip pat nepažįsta. Jie ieškojo parduotuvei buhalterės. UAB buvo nauja, jai atrodė, kad tvarkinga. Z.as buvo jos kaimynas, gyveno viename kieme, pasiūlė pas jį dirbti. Jai pasirodė, kad tai - visai patraukli darbo vieta. Ofiso tada kaip ir nebuvo, buvo tik parduotuvė (duomenys neskelbtini), kurioje prekiavo gėlėmis. Ji dirbo iš namų. Vieną kartą per mėnesį nuvažiuodavo į parduotuvę, atsišviesdavo kasos knygą, sutikrindavo ir namuose suvesdavo duomenis į programą. Dažniausiai pati vykdavo paimti dokumentų, būdavo, kad Z.as kartais užveždavo, jei pro šalį važiuodavo. Tai buvo mažmeninės prekybos parduotuvė, buvo kasos aparatas. Kokių porą sąskaitų būdavo tais atvejais, jei kokiai įmonei parduodavo produkciją, bet retai. Banko išrašai buvo, visi pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo. Ji suvesdavo duomenis į apskaitos programą „Rivilė“, kuri buvo jos asmeninė. Deklaracijas ruošdavo pagal tuR.us pirminius duomenis, kuriuos susivesdavo. Jeigu buvo padarytas kažkoks pavedimas ir nėra sąskaitos, ją surasdavo, bet tuo metu nebuvo jokių trūkumų. Neatsimena, kaip tuo metu teikė deklaracijas į VMI – popierines ar elektroniniu būdu. Išėjo iš darbo, nes turėjo pagrindinį darbą ir visur nespėdavo. „G.“ darbas jai buvo tik papildomas. Kai išėjo iš darbo, tikrai kažkam perdavė apskaitą, visus likučius. Kada tai buvo, nebepasakys, nes praėjo jau daug laiko. Be direktoriaus Z. S. kitų asmenų, kurie jai teikė dokumentus, nebuvo. Kai ji tvarkė apskaitą, pirkėjos O. S. neprisimena. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 85 - 86 b. l., 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas S. P. parodė, kad prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi praėjo daug laiko. Paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. S., O. S., Z. S., pirko iš jų gėles. Jis pirko kaip juridinis asmuo, buvo UAB „S.“ vadovas, bendrovė įsteigta 2011 m. Neatsimena, ar iki to laiko teko bendrauti su „E.“. Jo bendrovė „S.“ teikė transporto paslaugas, prekyba gėlėmis buvo šalutinė veikla. Kokiais periodais dirbo su verslo liudijimu, neatsimena, verslo liudijimą pirkdavo metams.

Smulkmenų neatsimena, su A. S., O. S. susipažino bazėse, tiesiog atvažiuoja pirkti gėlių ir susipažįsta. Sužinojo, kad A.as įmonės savininkas, o O. jo žmona. Z. S. tiesiog kaip „T.“ vadybininką pažinojo. Jo įmonė pirko iš „T.“ produkciją. Kada prasidėjo pirkimai, tikrai neprisimena. Iš jų pirko dėl to, kad jiems pasirodė geras jų produkcijos kainos ir kokybės santykis. Ar čia buvo pagrindinė priežastis, kodėl iš jų pirko, nežino, bet jiems tiko. Kartais ir kitur pirkdavo, užsisakydavo ir įsigydavo bazėje, jos adreso nežino, išsiveždavo savo transportu. Tai nebuvo pastovūs pirkimai, gal 1 -2 kartai per mėnesį. Produkcijos pirkimas buvo įforminamas sąskaitomis – faktūromis, kas jose buvo įvardijamas kaip pirkėjas, neatsimena, nes jo [liudytojo] žmona dar ir pagal verslo liudijimą dirbo, todėl gali būti ir „S.“, ir V. P. vardu pagal verslo liudijimą. Perkant produkciją iš „T.“ buvo atvejų, kad sąskaitos - faktūros buvo išrašomos ir kitų vardu, pvz., O. S. įmonės. Dėl kokių priežasčių taip buvo daroma, jis nežino. Neatsimena, kas nuspręsdavo nurodyti ne tą pirkėją, kuris buvo realus. Kažkas iš vadybininkų išrašydavo sąskaitas - faktūras, kas konkrečiai, nežino. Pats tokių sąskaitų nėra matęs, nelaikė jų rankose. Tiesiog girdėjo apie tai iš vadybininkų, konkrečiau nieko negali atsakyti. Pinigus tokiais atvejais sumokėdavo tiesiog grynais vietoje, kam sumokėdavo, neatsimena. Kiek tokiuose sandoriuose dalyvavo A.as, neatsimena. Neatsimena, ar jam būdavo išduoti kokie nors dokumentai, kai O. vardu buvo įforminamos sąskaitos – faktūros, kiek buvo tokių atvejų, irgi neprisimena. Dabar su A. beveik nebendrauja, kaip juridinis asmuo tikrai nebendrauja, o kaip fizinis asmuo – pasisveikina, jei tenka būti pas juos bazėje, jei jį pamato, toks ir bendravimas. Neatsimena, ar yra turėjęs kokių konfliktų su S. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 87 – 91 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas R. S. parodė, kad prieš 15 metų teikė transportavimo paslaugas, užsiiminėjo gėlių pervežimu iš Olandijos. Jis turi savo įmonę „D.“, įmonė veikia 8 - 10 metų, anksčiau įmonė vadinosi jo vardu ir pavarde (R. S. įmonė). Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. turėjo gal 4 - 5 automobilius, vadinamus „šaldytuvus“, vairuotojų buvo apie 8 - 10. Asmeniškai jis kaltinamųjų nepažįsta, daugiau verslo reikalais, iš matymo. Kaltinamųjų pavardžių nežinojo, vadindavo juos Z. ir A.. Minėti asmenys tikriausiai atstovavo įmonei „E.“. Kaip užsimezgė jų santykiai, tiksliai nebeprisimena. Tas bendravimas vykdavo telefonu, daugiausia su A., kas A.as buvo „G.“ (direktorius ar direktoriaus pavaduotojas), nežino, bet A.as daugiau viskuo rūpindavosi. Su Z. S. yra tik porą kartų bendravęs telefonu.

Transportavimo paslaugų teikimas atsispindėdavo užsakyme. Tai būdavo laisvos formos sutartis - užsakymas. Neretai dėl pasitikėjimo būdavo tiesiog tik žodinis. Ar būdavo, kad „E.“ užsakymas buvo vykdomas tik pagal žodinį, jis tiksliai negali pasakyti, nes praėjo jau labai daug laiko, surašydavo laisvos formos sutartį ir tiek. Dokumentą atsiųsdavo elektroniniu paštu arba faksu. Kiek prisimena, visada atsiųsdavo A. S., užsakymai buvo pasirašyti būtent A.. Jis jais pasitikėjo, dažnai ir pats nepasirašydavo, jam užtekdavo, kai pasirašydavo tik S. iš „T.“ pusės. Kokiu būdu „E.“ turėdavo dokumentą, kuriame įformintas paslaugų teikimas su abiejų įmonių anspaudais, nežino. Tokį dokumentą galėjo turėti tik tuomet, kai jis antspauduodavo ir pasirašydavo dokumentą, kai jis neantspauduodavo ir nepasirašydavo, tai A.as turėjo tik tai, ką siuntė jis pats, be jo [liudytojo] atgalinio atsakymo. Žino, kad gal tai jo paties aplaidumas, bet taip būdavo. S. iš jo pasirašyto dokumento nereikalavo, o jam užtekdavo, kad jis atsiunčia užsakymą-sutartį. 2005 - 2006 m. jis dar pats [liudytojas] vairavo, pats atveždavo gėles. Kai atveždavo gėles, tada tiesiogiai su S. ir pabendraudavo jų įmonėje, ten, kur sandėliai. Paskutinį kartą S. matė turbūt 2009 m. Atsiskaitymas vykdavo arba grynais pinigais, arba pinigų paėmimo kvitu, arba pinigų pavedimu. Daugiau atsiskaitymų būdavo pavedimais. Kol jis pats už vairo sėdėdavo, paimdavo pinigus pats. Kai dirbo vairuotojai, tada atsiskaitymai vykdavo tik pavedimais. Kai grynais, tai mokėdavo tik jam asmeniškai. Tokių atvejų iš viso buvo keli. Pinigus perduodavo ten, kur išsikraudavo, tai yra įmonės sandėliuose. Jeigu užsakymas nebūdavo įforminamas jokia paslaugų teikimo sutartimi, tai nebuvo jokio skirtumo apmokėjimui. Atsiskaitymas vyko pagal jo išrašytą sąskaitą. Kiek kartų vežė „E.“, dabar pasakyti sunku. Gal dešimtis kartų, tikrai ne šimtus. „E.“ nebuvo pagrindinis jo užsakovas.

Iš S.iaus ir S.o nebuvo sulaukęs prašymų pristatyti grynuosius pinigus į Olandiją. Nei vienas iš minėtų asmenų nuo 2006 m. iki 2010 m. neprašė pervežti paketų ar kažkokių daiktų į Olandiją. Kiek atsimena, 2010 m. jie beveik nebendraudavo. Tikrai nesulaukė jokių prašymų dėl nuvežimų. Laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2010 m. jo įmonės buveinė buvo Šilalėje, būtent čia veikė įmonė, transporto priemonės taip pat būdavo Šilalėje. Transportavimo paslaugų teikimas nebuvo vienodai intensyvus, tai buvo vežimai keletą kartų per metus.

Bendrąja prasme jam, kaip vežėjui, transportuojant gėles reikalingas vienintelis dokumentas – CMR. Ar vežant gėles „E.“ CMR dokumentai visada buvo užpildomi, nežino. Būna išimčių, kai CMR nėra užpildomas, bet nežino, ar tai gali taikyti „E.“. Būna, kai vairuotojai praneša, kad nėra CMR, tada jis reikalauja, kad būtų surašytas kelionės dokumentas - važtaraštis. Ar buvo tokių atveju su „E.“, neprisimena.

Gėlių pasikrovimas vykdavo atvažiuojant į Olandiją ryte, išsikrauni ir tada įprastai baigiasi darbo laikas. Privažiuoji prie naktinės rampos, tada susispaudęs kodus, kuriuos turi, atsidarai duris, turi konteinerių kodus ir pavadinimus, susirandi juos, ant konteinerių randi su plėvele prikabintus CMR. CMR‘e buvo rašoma, kiek yra konteinerių. Konteineriai visada sutapdavo, tą tikrindavo, daugiau jie nieko netikrino. Vežimo kaina priklausė nuo konteinerių kiekio. Pasikrauni ir išvyksti, visa tai darydavo jie patys, vairuotojai. Niekas tuo metu ten jų nelaukdavo. Faktiškai jie su niekuo pasikrovimo vietoje ir nebendraudavo. CMR‘ai buvo privynioti su plėvele. Pilnos mašinos „E.i“ nėra vežęs. Jeigu būdavo laisvos vietos, jie jam paskambindavo, o jei iš „T.“ ir nepaskambindavo, jis nuostolių nepatirdavo. Turėjo kitų klientų, jo klientai yra Kaune, Gargžduose, Akmenėje, Klaipėdoje, į Vilnių vežti nedidelį kiekį jam pačiam nelabai apsimokėdavo. „E.“ jis kraudavo tik tiek, kiek turėdavo laisvos vietos. „E.“ veždavo, ko gero, iš Olandijos firmos „T.“, ar buvo vežama iš kitų įmonių, neprisimena. Reisas į Olandiją visada vykdavo iš Šilalės, iš Vilniaus jie nevažiuodavo. Ar jo vairuotojai iš „T.“ yra gavę pasiūlymų pervežti pinigus į Olandiją, jis tikrai nežino ir už juos atsakyti negali. Jis tik prisimena, kad buvo atvejų, kai vairuotojai iš reiso grįždavo patenkinti, gal būdavo gavę „ant alaus“, bet kas ten buvo įdėta į tašę jis tikrai nežino, nėra to girdėjęs. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 64 - 66 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas K. S. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. S., kartais veždavo jam gėles, taip pat Z. S.. 2006 - 2010 m. dirbo vairuotoju įmonėje „K.“, kur liepė važiuoti, ten važiavo. Dabar ši įmonė vadinasi „O.“, šiai dienai dirba ten pat. B. Č. buvo direktorius ir jo tiesioginis vadovas. Nepasakytų, kad bendraudavo dažnai su B. Č., bendraudavo tiek ir tada, kiek reikia bendrauti su direktoriumi. Visus nurodymus, kur važiuoti, kam vežti, t. y., adresą ir iš kokios firmos vežti Olandijoje, duodavo vadybininkas D. F.. Su A. S. bendraudavo tada, kai išsikraudavo gėles nuvykęs pas jį į sandėlį (duomenys neskelbtini) A. S. atstovavo įmonei „E.“. Iš įmonės „E.“ iš matymo žinojo ir daugiau darbuotojų. Taip pat bendravo ir su Z. S., kai jis būdavo ir priimdavo gėles.

Negali pasakyti, kiek per 2006 - 2010 metų laikotarpį buvo atlikta reisų įmonei „E.“, bet tai nebuvo šimtai kartų, greičiau keli ar kelios dešimtys. Viskas vykdavo paprastai, atvažiuoji į Olandiją, surandi savo gėles, kadangi ant pačių gėlių surašyta, kam jos skirtos ir krauni. Daugiausia kraudavosi vėlai, atvažiuoji, atsirakini su naktiniu kodu, susirandi gėles. Kam priklauso gėlės, būdavo parašyta ant specialių vežimėlių gėlėms, į kuriuos sukrautos gėlės. Vadybininkas viską pasakydavo, kiek turi būti vežimėlių, koks kiekis. Kiek priklauso tam žmogui, tiek jis parveža. Jei atvyksi vakare, tai dokumentas – CMR būdavo išrašytas prie gėlių ant kažkurio vežimėlio, o jeigu dienos metu, CMR buvo ofise. CMR‘uose būdavo nurodyta, kokioje firmoje krauniesi ir kam veži, gėlių kiekio ten nerašydavo. CMR‘uose būdavo nurodytas vėžimėlių kiekis, tam, kad sutikrintų. Kiekius jis visada sutikrindavo. Neatsimena tokių atvejų, kad neatitiktų dokumente nurodytas vežimėlių kiekis su realiu. Pasikrovęs važiuodavo į Lietuvą. Būdavo visaip – ir pilna mašina buvo vežama „E.i“, ir nepilna. Būdavo, kad visas šaldytuvas buvo užpildytas tik firmos „E.“ gėlėmis. Atvažiavus su kroviniu į vietą, būdavo A.as, Z.as. CMR‘uose pasirašydavo tik jie, daugiau niekas. Neprisimena, kad išsikraunant krovinį, nebūtų A. S. arba Z. S.. Vienas iš jų visada būdavo. Nepamena, iš kokių Olandijos įmonių veždavo „E.i“, praėjo daug laiko.

Nėra gavęs iš A. S. ar Z. S. pinigų. Nebent kartais, kai gerai pakraudavo, A.as duodavo 10 Lt, tai buvo kaip paskatinimas. Nei iš A.o, nei iš Z.o nėra gavęs prašymo nuvežti į Olandiją kažkokius daiktus ar paketus. Su pinigais tuo labiau jokių reikalų neturėjo, nevežė jų, iš liudytojo vadovybės prašymų vežti į Olandiją daiktus ar pinigus taip pat nebuvo. Nepamena, ar teko kada važiuoti tuščiam. Liudytojo teigimu, Olandijoje su jokiais firmų vadovais bendrauti neteko, tik su darbininkais. Jei atvykus pasikrauti, būdavo diena ir eidavo į ofisą paimti CMR‘ą, tai jį paduodavo darbuotojas, darbuotojo pareigų nežino. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 79 – 80 b. l., 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas E. D. parodė, kad pažįsta Z. S., A. S. ir O. S., jų pareigų nežino. Su jais bendravo 2006 m., juos siejo darbiniai santykiai. Įmonės pavadinimo ir adreso nepamena, kadangi ne su viena firma dirbo, bet firma buvo oro uosto rajone. Atvykdavęs į jų sandėlius oro uosto teritorijoje, iš jų pirkdavo gėles. Iš pradžių padarydavo preliminarų užsakymą dėl gėlių pirkimo telefonu, jokio raštiško prašymo nebuvo. Atvažiavęs sutartu laiku, paimdavo gėles iš sandėlio. Jis važiuodavo antradienį ir trečiadienį, per savaitę vieną kartą imdavo gėles. Per dvejus metus buvo apie 100 ėmimų, jie jam išrašydavo sąskaitą už gėles, o jis pagal sąskaitą apmokėdavo grynais. Pinigus paduodavo tam, kuris išrašydavo sąskaitą, kas tuo metu dirbo kasoje. Niekas neparduodavo grynais gėlių be sąskaitos. Sąskaitose būdavo nurodytas toks kiekis, kokį ir norėdavo įsigyti. Jis gaudavo savaitgaliais pasiūlymus el. paštu dėl gėlių pirkimo, ten atsispindėdavo ateinančios savaitės gėlių asortimentas ir preliminarios gėlių kainos. Pasiūlymai būdavo preliminarūs. Jam paskambinus ir pateikus užsakymą dėl gėlių, šį užsakymą suformuodavo bendrą, o po to išskaidydavo pagal sąskaitas, kas ką konkrečiai užsakė. Būdavo, keli žmonės jo paprašydavo jiems nupirkti gėlių, kadangi vykti kitam žmogui dėl 30 rožių neaktualu dėl sąnaudų. Tiems asmenims buvo atsiskaitoma taip: jis nuveža gėles, gauna pinigus, sutvarkęs dokumentus. Visą laiką vyko tokia tvarka ir toks pirkimas. Iš UAB „E.“ už keliasdešimt tūkstančių litų pirkta gėlių tikrai negalėjo būti, bet už 3 tūkst. litų galėjo būti prieš šventes, pavyzdžiui, Motinos dieną. Dėl atsiskaitymų su O. S. nebendravo, gal daugiau bendravo su ja dėl vazoninių gėlių. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 123-124 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas D. F. (D. F.) parodė, kad pažįsta beveik visus kaltinamuosius, tik L. S. nepažįsta. Atrodo, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „K.“ transporto vadovo pareigose, užsiimdavo logistikos transporto paslaugomis. Iki 2010 m. įmonė buvo UAB „K.“. Buhalterija ir direktorius buvo atsakingi už finansinę pusę. Įmonė veždavo įvairius krovinius, veždavo ir UAB „E.i“. Atsiskaitymai vykdavo pagal sutartis. Į jo pareigas įėjo bendravimas su klientais, su vairuotojais, taip pat su UAB „E.“, A. S. ir Z. S.. Klientui atsiuntus sutartį paštu ar el. paštu, vykdydavo pervežimus. Buvo sudaromos transportavimo sutartys, kurias rengdavo klientas, ir perveždavo gėles. Sutartis buvo sudaroma dėl kiekvieno vežimo. 2006 m. pabaigoje - 2010 m. pabaigoje UAB „E.“ sudarė gal 15 procentų visų jų vežimų. Negali tiksliai pasakyti, kiek buvo vežimų per mėnesį, bet sezono, švenčių metu buvo daugiau užsakymų. Atsiskaitymai vykdavo daugiausia pavedimais, būdavo ir grynais pinigais, pagal išrašytą kasos pajamų orderį. Per šį laikotarpį iš UAB „E.“ jis negavo pasiūlymo pervežti grynuosius pinigus, o prieš išvažiuojant į reisą įmonės vairuotojai nevykdavo į UAB „E.“ patalpas. UAB „K.“ vilkikai buvo laikomi sunkiojo transporto aikštelėje. Kai kuriems vairuotojams, kurie gyveno ne Vilniuje, leisdavo vykti iš namų.

Olandijoje dažniausiai pirmadieniais būdavo vakariniai gėlių pasikrovimai. Gėlės buvo sumarkiruotos, pažymėtos lipdukais, vairuotojai žinojo, kiek gėlių ir kam pakrauti. Vairuotojai gėlių pasikrovimus vykdydavo patys. 2006 m. pabaigoje - 2010 m. pabaigoje UAB „K.“ vairuotojais dirbo V. K., K. S., broliai M., jie dažniausiai vežiojo UAB „E.“ gėles. UAB „K.“ turėjo du vilkikus, kuriais vežiojo UAB „E.“ gėles. Vairuotojai vykdavo po du, V. K. su K. S. ir broliai. Jis pats (liudytojas) nedažnai vykdavo į UAB „E.“ dėl sutarčių ir užsakymų vykdymo. Neteko vykti tuščiam vilkikui į Olandiją pasikrauti gėlių, vilkikai visada vykdavo su kroviniu. Tikrai nebuvo siūlymo pervežti grynųjų pinigų, liudytojas tą tikrai žinotų, kadangi su vairuotojais jo santykiai buvo geri.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas D. F. paaiškino, kad kai jis pradėjo dirbti UAB „K.“, A. S. su Z. S. atidarė UAB „E.“. Labiau bendraudavo su A. S., A. S. pasirašinėjo sutartis. Kai atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, būdavo, pats vykdavo į UAB „E.“, yra priėmęs pinigus. Jis [liudytojas] nurodydavo vairuotojams, kur reikia nuvykti, t.y., nurodydavo gėlių pasikrovimo vietą. Įprastinė praktika, kad transporto vadybininkas bendrauja su vairuotojais, nurodo jų vykimo vietą, ekstra atvejams A. S. žinojo vairuotojo numerį, jeigu reikėdavo, irgi bendraudavo su vairuotojais. Nieko nežino dėl „K.“ pinigų pervedimo į ofšorines kompanijas ir grynųjų pinigų sumokėjimą kaip atlyginimą vairuotojams. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (128 t., 128A-129 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas F. S. V. (F. S. V.) parodė, kad jokių giminystės ryšių su kaltinamaisiais neturi. Prokurorui paprašius papasakoti apie įmonės „R.‘s B.V.“ veiklą, vykdytus pardavimus gėlių aukcione nuotoliniu būdu laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m., liudytojas paaiškino, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. buvo įmonės bendrasavininkis, 2013 m. įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Į Lietuvą gėlės buvo eksportuojamos nuo 2008 m. Į klausimą, kokia buvo aukciono veikimo schema, liudytojas paaiškino, kad jų firma buvo gėlių eksporto firma, turėjo labai daug klientų, apie 50-60. Iš jų vienas buvo p. L.as, kuris organizavo, kad gėlės būtų eksportuojamos į Lietuvą. Kiek žino, gėlės buvo perkamos už komisinį procentą ir viskas buvo pilnai apmokėta. Kažkokiu momentu jie nustojo eksportuoti, bet įmonė R.‘s B.V. jokių problemų dėl apmokėjimo neturėjo. L.as nebuvo „R.‘s B.V.“ darbuotojas, jis buvo klientas. Dėl J. A. žino, kad J. pakavo gėles, bet ar jis buvo darbuotojas, nežino. Nepažįsta L. ir Y.io klientų.

UAB „E.“ pavadinimą yra girdėjęs, nes per L. buvo daromos sąskaitos -faktūros. Visos sąskaitos buvo apmokėtos ir apmokėtos per L. ir Y.. Negali atsakyti, ar UAB „E.“ atsiskaitydavo grynais pinigais, reiktų patikrinti duomenis banke. Tuo metu daug buvo mokama grynais ir pavedimais. Būdavo toks uždaromas maišelis, į jį sudedami pinigai, maišelis nunešamas į banką. Banke nuskanuoja kodą ant to maišelio ir taip pinigai patenka į sąskaitą. Jokių susitarimų su banku nebuvo, buvo svarbiausia, kad būtų sumokama. O kaip mokėti, nebuvo svarbu. Įmonės „VL“, „O.“ ir „SVL“ jam nežinomos.

Įmonės „C.“ ir „R.“ buvo R.‘s B.V. klientai, tiksliau L. ir Y.io klientai. Jie pirko gėles iš R.‘s B.V. per L. ir J.; sąskaitas apmokėdavo ir grynais, ir pavedimais per banką. Buhalteris išrašydavo įmonėms sąskaitas faktūrų būdu.

Šioms įmonėms buvo suteikta galimybė įsigyti gėles aukcione nuotoliniu būdu. Mano, kad šioms įmonėms buvo išrašomi tarptautinio krovinio važtaraščiai, CMR, tačiau to reikėtų klausti L.. L.as ar J. pirkdavo ir pardavinėdavo tas gėles, patys paskirstydavo gėles klientams. Nežino tokio dalyko, kad J. ir L. būtų turėję savo įmonę. Negali atsiminti, ar „R.‘s B.V.“ sąskaitose matosi pavedimai iš užsienio, nes, kaip minėjo, buvo 50-60 klientų, gaudavo mokėjimus iš visų. Reikėtų tikrinti buhalteriją, kurią įmonėje tvarkė buhalterė A. K.. B. J. Č. nepažįsta, niekada apie tokį negirdėjo. Dėl L. S. ir Y.io dalyvavimo aukcione nuotoliniu būdu paaiškino, kad buvo padaryta aukciono sistema, jog būtų galima nuotoliniu būdu nusipirkti gėlių. Reikėdavo per kompiuterį prisijungti prie sistemos, L.as ir J. gėles pirko per „R.‘s B.V.“. Nežino, kas buvo jų klientai. Jie mokėjo komisinius, visos sąskaitos iš jų pusės buvo apmokėtos. Kiekviena įmonė turėjo keletą vietų. Nepamena, kiek jis konkrečiai turėjo vietų, tačiau tos vietos buvo naudojamos įpakuoti gėles ir paruošti jas eksportuoti. „R.i B.V.“ buvo suteiktas numeris, jie naudojo vieną vietą ir šaldytuvus. Tame aukcione „R.‘s B.V.“ turėjo 4-5 pirkimų numerius. Ar Y. ir L.as turėjo numerius, negali pasakyti, žino, kad jie naudojosi ta vieta. Sąskaita-faktūra buvo išrašoma „R. B.V.“, kai ryte gėlės buvo išperkamos, tą pačią dieną sumokama. Kurią produkciją pirkdavo L.as, kurią Y., negali atskirti. Į klausimą, kaip nustatydavo, už kokią sumą L.as ir Y. turi atsiskaityti, jei aukcionas sąskaitą išrašydavo įmonei, liudytojas parodė, kad buvo daromas užsakymas, 100 rožių – čia yra vienas užsakymas, o kur tos rožės važiuoja, jis nežino. Pavyzdžiui, L.as nurodydavo tiek - tam klientui, tiek – tam, tada buvo sudaroma faktūra. 10 000 užsakė, už 10 000 sumokėta, tada faktūra. Iš Y. ir L. yra gavęs atsiskaitymų grynaisiais pinigais, kurie buvo sudedami į maišelį, jis užklijuojamas ir nunešama į banką. Vairuotojui buvo duodama grynų pinigų, šiuo metu sumos negali pasakyti, tačiau eidavo tūkstančiai ir vairuotojai perduodavo pinigus „R.‘s B.V.“. Nežino, iš kokių konkrečiai klientų tokiu būdu gaudavo pinigus. Neturi supratimo, iš kur tie pinigai atkeliaudavo, ar grynuosius pinigus vairuotojai atveždavo iš Lietuvos. Niekada nematė, kad tarp vairuotojų, iš kurių gaudavo grynuosius pinigus, buvo Y.io ar L. klientai, bet čia gėlių biznis, tokiu būdu dažnai buvo daromi atsiskaitymai. Jis asmeniškai, kai įduodavo kažkokį dokumentą vairuotojui, neįduodavo dokumento, kad paėmė pinigus, tačiau to reikėtų klausti L.. Tikisi, kad kai L.as ar J. jam duodavo pinigus, jie patys pasiskaičiuodavo, bet R.‘s B.V. tuos grynus pinigus registruodavo buhalterijoje. Jie mato, koks numeris perka, koks tai klientas. Iš aukciono asmenys gaudavo savo identifikacinius numerius, su kuriais jie dalyvaudavo aukcione. Pagal konkretų numerį žinodavo, koks klientas kokias prekes perka. Sąskaitos - faktūros buvo sudaromos pagal aukciono duomenis, po aukciono duomenys negalėjo būti keičiami. Klientai pagal sąskaitas-faktūras mokėdavo „R.i B.V.“, t. y., įmonei, o ne jam (F. S. V.) kaip asmeniui.

L.as ar J. aprūpino Lietuvos įmonę „E.“ ta programa, kad ji galėtų dalyvauti aukcione nuotoliniu būdu. Tikrai nežino, ar buvo susitaR. su UAB „E.“, kad dalis jų per aukcioną įsigytos produkcijos bus neapskaityta, to turėtų klausti L. ar J.o. Tokio susitarimo su R.‘s B.V. nebuvo, žino, kad su įmone „R.‘s B.V.“ už kiekvieną gėlę buvo atsiskaityta. Laikotarpio, kada būdavo vykdomi atsiskaitymai grynais pinigais su R.‘s B.V., pasakyti negali, žino, kad keletą kartų tai buvo daroma. Į klausimą, iš kur žino, kad būtent L.as skirstė sąskaitas, liudytojas parodė, kad negali pasakyti. Pats savo akimis nematė tų faktūrų, bet mano, kad tai darė L.as su savo klientais. Taip mano, nes visi taip darė su savo klientais. Pagarsinus, kad 2015 m. apklausiamas mokesčių tarnyboje į užduotą klausimą, ar yra gavęs mokėjimų grynaisiais pinigais, pateikė atsakymą, kad įmonė R.‘s B.V. gaudavo mokėjimų grynaisiais pinigais. Į klausimą, kodėl skirtingi atsakymai, kadangi tuo metu nurodė, kad jeigu atvykęs vairuotojas, norėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, tai jis (t. y. F. S. V.) arba kitas „S. BV“ darbuotojas, perskaičiuodavo pinigus vairuotojo akivaizdoje, liudytojas paaiškino, kad gali būti taip, jog vairuotojas atvežė grynus pinigus, o jų kontoroje L. ar J. suskaičiavo. Tie pinigai buvo perduoti ir po to jų darbuotoja tuos pinigus perskaičiavo. Pats to asmeniškai niekada nedarė, taip pat negali paaiškinti, kodėl anksčiau apklausos metu nurodė, kad jis asmeniškai paskaičiuodavo pinigus vairuotojo akivaizdoje. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 7 – 13 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas I. D. (I. D.) parodė, kad yra įmonės „P.“, kuri eksportavo gėles, vadovas, įmonė įkurta 1995 m., vadovauja nuo įmonės įkūrimo pradžios, jų gėlių aukcionas yra (duomenys neskelbtini) (oland. (duomenys neskelbtini)) mieste, čia yra įmonės pirkimų ir pardavimų skyriai. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. įmonėje „P.“ gėlių pirkimas aukcione dažniausiai vykdavo Naldvike, bet yra ir kiti aukcionai (duomenys neskelbtini) (oland. Aalsmeer) ir Reinsburge (oland. Rijnsburg). Tame aukcione turi vietą, registraciją, gali užsiimti pirkimu iš tribūnos arba nuotoliniu būdu per programą (angl. software). Dalyvavimas aukcione vyksta ir nuotoliniu būdu, ir nenuotoliniu. Nuotoliniu būdu yra instaliuojama speciali programa, įmonė aukcione identifikuojama pagal įmonei suteiktą tam tikrą numerį. Aukcionas įmonei pateikdavo sąskaitą el. paštu. Įmonės „P.“ klientai aukcione dalyvaudavo įvairiai, jie gali atsiųsti užsakymą elektroniniu paštu arba telefonu, gali nupirkti per jų internetinę parduotuvę (angl. web-shop). Kai kurie klientai gali prisijungti prie jų programos ir per juos dalyvauti aukcione. Prisijungę per juos, klientai galėjo naudotis „P.“ numeriu. Nežino, kiek klientų galėjo naudotis registracijos numeriu, bet klientų turi daug. Klientai pas juos turi savo kliento numerį, pavadinimą, tokiu būdu identifikuodavo klientus. Pagal prisijungimą per programą matydavo, kas būdavo klientas. Tokiu būdu aukcionas sąskaitą atsiųsdavo įmonei „P.“. Kai reikdavo išskirti ir išrašyti sąskaitas savo klientams, kurie dalyvaudavo aukcionuose po įmonės registracijos numeriu, pažiūrėdavo per komunikacijos sistemą, kas prisijungę. Viskas susieta su programa ir tokiu būdu jie mato, kas yra prisijungę. 2006 - 2010 m. „P.“ įmonė dirbo su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu, Lietuva ir gal dar kitoms šalim. Su kuo tiksliai dirbo iš Lietuvos, pasakyti negali, bet pavadinimas „E.“ jam yra žinomas. Gali būti, kad matė įmonės „E.“ atstovus aukcione, bet konkrečiai dabar nieko negali pasakyti. Jam girdėta tik A. S. pavardė, o L. S., B. J. Č., Z. S. pavardės negirdėtos. A. S. pavardė greičiausiai girdėta iš „T.“, bet gali būti, kad buvo susitikę mokesčių inspekcijoje, kur apklausė. Mano, kad K. buvo jo įmonėje atsakingas už atsiskaitymus tarp „P.“ ir „E.“ ir kuravo atsiskaitymų sritį. K. yra direktorius aukcionui, jis už viską atsako. K. turi ofisą aukcione ir jam vadovauja. Tame aukcione būna apie 3000 žmonių. K. dirba jo įmonėje, bet jo vieta aukcione. Negali pasakyti, nuo kada prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvos įmone „E.“. Apie jokias aplinkybes, susijusias su gėlių pardavimu UAB „E.“, supratimo neturi, tik gali pasakyti, kad „E.“ buvo jų klientas.

Iš įmonės pusės turi būti duotas leidimas, kad šitą programą (angl. software) galima būtų instaliuoti. „P.“ patys negali instaliuoti programos (angl. software). Kiek žino, jeigu turi kompiuterį, jo įmonė viską perduoda aukcionui ir ten daromi šitie reikalai. Pats tiksliai visko nežino, kaip tai vyksta. Mano, kad tai daro aukciono skyrius. Kai kurie klientai mokėdavo abonementinį mokestį už naudojimąsi programa, kuri yra priskirta „P.“. Aukcionas pats su „P.“ tvarko finansinius reikalus. Tada „P.“ perskaičiuoja klientams, kai kuriems tai padaro, o kai kuriems ne. Priklauso nuo to, ką yra vienas su kitu susitarę. Kai jau yra įvykęs pakrovimas ir jei jau yra išvykęs krovinys, tada suformuodavo ir pirkėjui pateikdavo sąskaitą-faktūrą. Į klausimą, sąskaitas-faktūras suformuodavo pagal pirkimo ar pagal pakrovimo faktą, liudytojas paaiškinti tikslaus momento negalėjo. Jo teigimu, tai įvyksta tą dieną, kai krovinys pakrautas ir kai jau išvyksta. Sąskaitas -faktūras išrašo pagal sistemą, kurioje žiūri kliento pavadinimą (vardą, pavardę), žiuri į patį įpakavimą ir komisinius, nes ten kažkoks mokestis eina. Iš aukciono atėję duomenys gali būti keičiami, jie tą daro, nes pačioje sistemoje atlieka pakeitimus, žiūri perskaičiavimus.

EKT komunikacijų sistema yra tarp „P.“ ir aukciono. „P.“ gauna pranešimą ir mato ekrane, kad yra tokie ir tokie pranešimai. Tuomet gali daryti, ką nori. Gali pakeisti kainą, gali suteikti tokią kainą vienam klientui arba atvirkščiai. „P.“ tam tikru momentu sistemoje mato, jeigu „P.“ klientas pats savarankiškai nuotoliniu būdu dalyvauja aukcione su „P.“ registracijos numeriu. Klientas atsiskaito su „P.“, o aukcionas tuos pinigus nurašo iš „P.“. Jeigu klientas kažką per „P.“ perka, tai tada „P.“ iš karto mato, ką jis nupirko. Kliento numeris yra žinomas „P.“ ir jis atsispindi „P.“ sistemoje. Jeigu klientas pats savarankiškai dalyvauja aukcione, jis atsiskaito ne su aukcionu, o su „P.“. Tokiu atveju pateikia klientui sąskaitą - faktūrą. Praktiškai čia yra kliento pasirinkimas, kam jis nori mokėti.

Taros apskaitą „P.“ vykdo išrašydami faktūrą, registruoja, kiek taros išvyksta ir kiek atvyksta atgal. Taros duomenys gali būti įtraukiami į sąskaitą - faktūrą. Tara – tai puodai ir dėžės. Dėžės išvyksta, tą gali registruoti faktūroje įrašydami kodus arba specifikaciją, kaip priedą prie sąskaitos - faktūros. Jeigu klientas nori pasilikti, turi sumokėti už tarą, tuomet išrašo faktūrą. Kai klientai to nenori, tada padaro balansą. 2006 - 2010 metų laikotarpiu šis dalykas priklausė nuo kliento ir „P.“ tarpusavio susitarimo. Gėlių krovinį krauna „P.“. Paruoštų gėlių atsiėmimas vykdavo ir darbo metu, ir po darbo. Kaip 2006 - 2010 m. laikotarpiu vykdavo gėlių atsiėmimas ne darbo laiku, nežino, bet įprastai vairuotojai patys turėdavo kodus arba jiems kažkas atidarydavo duris. Kodas buvo „P.“ vietos, kur vyksta pakrovimai. Tam tikru momentu turėjo žmogų, kuris visą šitą procesą kontroliuodavo, bet, kaip buvo būtent 2006 - 2010 m., pasakyti negali. Vairuotojas, patekęs į sandėliavimo patalpas su kodu, turėjo sąrašą, pagal kurį atskirdavo krovinį, kuris skirtas jam išvežimui. Dažniausiai būdavo, kad „P.“ paruošdavo krovinį tam tikram transportui. Kroviniai būdavo pažymėti ant palečių. Visa „P.“ ir „P.“ klientų iš aukcionų įsigyta produkcija buvo apskaitoma „P.“ apskaitoje.

Įmonės „M. F.“, „V.“ girdėtos. Su „P.“ atstovu K., kuris tuo metu buvo direktorius, seniai yra bendravęs. Nežino, kas iš bendrovės „V.“, „N.“ kuravo aukcionus. Klientai galėjo gėles užsakyti ir telefonu, bet kas tokiu atveju realiai užsakydavo gėles aukcione, nežino. K. ir kiti asmenys, kurie turėjo savo darbo vietą aukcione, patys galėjo užsakinėti gėles per kompiuterinę programą. Nežino, kas tokiu atveju matėsi įmonės sistemoje kaip gėlių pirkėjas. Buvo įprasta praktika, kad už įsigytas prekes klientai su „P.“ įmone atsiskaitydavo grynais pinigais. Klientai, atvažiavę į aukcioną dažniausiai su savo vairuotoju, pinigus perduodavo K. Vairuotojai atveždavo, paduodavo K. ir tada viskas buvo padedama į banką.

Įmonės „H.“, „O.“, „SVL“ negirdėtos. Kalbant apie Rusiją, būdavo, kad už klientus atsiskaitoma per kitų įmonių sąskaitas. Liudytojo manymu, „E.“ neatsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jam nebuvo žinomas nei vienas atvejis, kad K. būtų vykdęs kažkokius pirkimus įmonės „P.“ vardu, kurie būtų nesuderinti ar nepagrįsti. Negali pasakyti, ar jam teko matyti sąskaitose - faktūrose, kad kliento identifikatorius būtų nurodytas žodžiu „PV“. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 74 – 79 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta A. S. ir Z. S., L. S. ir B. J. Č. gal girdėti, bet jų nepažįsta. Jis yra „P.“ darbuotojas, šioje įmonėje dirba apie 12 - 13 metų, užsiima firmos technine dalimi – žmonių įdarbinimu, klientų aptarnavimu, visomis sritimis nuo gėlių pirkimo iki supakavimo bei transportavimo, jis yra atsakingas ne už pardavimus, o už žmones, viską, kas vyksta firmoje, išskyrus tai, kas susiję su finansais. Nežino, kas yra įmonės vadovas. Su Z. S. susipažino Vilniuje per kažkokį „T.“ renginį su floristais, su A. S. susipažino Olandijoje. „T.“ pavadinimas jam yra žinomas. A. S. yra tos įmonės direktorius, o Z. S. gal akcininkas, bendradarbis. Įmonė „E.“ pirkdavo Olandijos aukcione gėles.

„P.“ duoda klientams kompiuterį, instaliuoja programą ir klientas, prisijungęs biržoje, pirkdavo gėles. Kompiuterį su programa gauna „P.“ ir perduoda klientui. Seniau buvo, kad iš aukciono pirkdavo kompiuterį su instaliuota programa. 2006 - 2010 m. įmonė „E.“, panorusi įsigyti gėlių produkciją iš aukciono, programinę įrangą gavo būtent iš „P.“. Paprasčiausiai klientas užsakydavo ir „P.“ kompiuterį su programa įdėdavo per transportą arba klientas atvažiuodavo jo pasiimti pats. Norint, kad įmonė aukcione galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, reikėjo gauti slapyvardį, „B.“ programą, prisijungimo kodus, kad galėtų naudotis programa. Vykstant aukcionui, įmonei „P.“ ateina pranešimas į sistemą, kad buvo „E.“ ir pirko gėles. „E.“ aukcione dalyvavo per „P.“ įmonę. Tai aukcione rodydavo, kad dalyvaudavo būtent „P.“. Kadangi „E.“ turi savo numerį, pagal tą numerį jų programa atpažindavo, kad tai yra konkrečiai „T.“ pirkinys. Iš aukciono įmonė „P.“ per duomenų perdavimo EKT, skaitmeniniu būdu per paštą, gaudavo duomenis apie gėlių pavadinimus, kiekius, svorius, kokybę. Pavyzdžiui, sistema iš „P.“ duoda skaitmeninį signalą, kad yra informacija, „P.“ programa tą signalą pradeda skaityti. Informacijoje yra nurodyta, kas nupirkęs, kad tai - „T.“ gėlės. „P.“ turi savo indikacijos numerį, tai olandiškai vadinamas „plat“ numeris. Ta informacija ateina, kad „E.“ yra nupirkusi tokias ir tokias gėles aukcione. Įmonė „P.“ identifikuoja, kad tas KOA numeris yra būtent „E.“.

Toliau įmonėje „P.“ būdavo paruošimo lapas, tuos duomenis perduodavo savo žmonėms, kurie formuodavo faktūrą. Išminusuoti iš pakavimo lapo (angl. packlist) gėles, kurios neatvažiuodavo iš aukciono. Sąskaitą - faktūrą jų įmonėje „P.“ formuodavo žmonės, kurie tuo užsiima. „P.“ paruošia pakavimo sąrašą, sutikrina, ar viskas atitinka, ar viskas suvažiavo, viskas yra supakuota ir nuskenuota, tada nusiunčia savo kolegoms, kurie padaro faktūrą. Į klausimą, kas buvo atsakingas dėl „T.“, taip pat už tai, kokia informacija nurodyta pakavimo sąraše, ką pateikdavo darbuotojams, ruošdavusiems sąskaitą-faktūrą, liudytojas paaiškino, kad viskas yra pas juos sistemoje automatiškai. Pvz., jeigu pirkta EKT sistema ir pakuoja į „T.“ pakavimo lapą, tai automatiškai informacija nuėjo į priėmimo kompiuterį. Tada jie tas gėles išnešioja per klientus. Paskui surenka, formuoja krovimo vietas. Prieš kraudami patikrina, ar visos gėlės yra, ką pirko ir nuvažiavo „E.i“. Viskas yra kompiuterizuota, jie nevaikšto su jokiais lapais. Sąskaita - faktūra buvo pateikiama paštu. Nežino, kaip 2006 - 2010 m. buvo pateikiamos, bet dabar tai paštu. Tikrai nepamena, kam konkrečiai buvo siunčiamos, kas siuntė sąskaitas 2006 - 2010 m., ar tai eidavo el. paštu, ar buvo perduodami vairuotojams. Tuo metu atsiskaitymas nevyko, vyko faktūrų perdavimas. Nenori pameluoti, neatsimena, bet nuo kažkurio laikotarpio nebereikėdavo paduoti faktūrų. Kai mašina pasikraudavo krovinį, ji jau turėdavo turėti faktūrą ir CMR, pakrovimo važtaraštį. Nuo kurių metu tai yra nebūtina, negali pasakyti. Atsiskaitymai vyko per banką. Kiek jam žinoma, nebuvo kitokių atsiskaitymų. Nežinoma ir tai, kad „E.“ būtų atsiskaičiusi grynaisiais pinigais.

Jis, kaip „P.“ darbuotojas, kas susiję su įmone „E.“ darydavo tai, kad jeigu kas nors neatvažiuotų iš aukciono, automatiškai siųsdavo informaciją, ką jie nupirkę, kad jie galėtų susitikrinti. Konkrečiai viskas yra vykdoma automatiškai. Klientas persiuntė pinigus, nusipirko gėles. Jeigu kyla klausimų, jei gėlės sugedę, tada bendrauja su klientu. Su A. S. susitikdavo vieną kartą metuose, o su Z. S. kai atvažiuodavo į Lietuvą ir kai „G.“ vykdavo į kažkokias floristikos šventes. Teko lankytis „T.“ patalpose, ten susipažino su Z. S..

Liudytojas (E. K.) pats galėdavo pirkti gėles kaip klientas nuotoliniu būdu. Įmonė „P.“ yra išsinuomojusi patalpas (duomenys neskelbtini) mieste, ten sandėliuodavo ir laikydavo klientų gėles. 2006 - 2010 m. lietuviai dirbo sandėlio darbuotojais. Jam nežinomi susitaR.ai dėl to, kad „E.“ būtų įsigijusi gėles jų neapskaitydama arba apskaitydama mažesnį kiekį. Taip pat nežinomos aplinkybės, jog įmonė „E.“ už įsigytą produkciją būtų atsiskaičiusi per ofšorines kompanijas. Iš firmų „C.“, „R.“, „M. F.“, „V.“ girdėta tik „V.“, bet seniai, kiti vardai visai negirdėti. Negali pasakyti, ar žinomas klientas su ID „PV“, kadangi dabar yra apie 400 klientų, o kas buvo prieš 10 metų, tikrai nepasakys. Negali tiksliai nurodyti laiko, nuo kada „E.“ dirba su įmone „P.“, nepamena.

„P.“ turėjo savus užpirkėjus, yra keli identifikacijos numeriai, yra „plat“ numeris – kiti pirkėjai, ir tai yra „P.“ numeris. Yra kiekvieno užpirkėjo identifikacijos numeris, visi numeriai priskirti „P.“. Aukcionas pagal „plat“ numerį identifikuodavo, kad pirkėjas - „P.“. Aukcionas tą pačią dieną, apie pietus, suformuodavo „P.“ mokėjimo dokumentus po įvykusio pirkimo. Jeigu yra pirkėjas, kuriam suteiktas identifikavimo numeris, kuris pats aukcione dalyvauja nuotoliniu būdu, tai kaip susitaria klientai, kam ir kokiame etape buvo suformuojamas mokėjimo dokumentas. Yra, kad atsiskaito per dvi savaites arba į priekį pinigus sumoka. Jeigu klientas gaudavo faktūrą, po dviejų savaičių jis turėdavo susimokėti. Tokiu atveju aukcionas formuodavo sąskaitas „P.“. Aukcionas „M. F.“ nemato jokių „P.“ klientų, mato tik identifikacijos numerius. „P.“ žino, kad tai - konkretus jų klientas. Visas sąskaitas faktūras siųsdavo būtent „P.“. Aukciono sistemoje „P.“ nieko negali koreguoti, gali koreguoti tik, jeigu kažkas neatvažiavo. Klientų pakrovimo lapą gali koreguoti, bet tada „P.“ daro grąžinimą. „P.“ sistemoje apie metus saugomi duomenys apie įvykusius pirkimus. Transportavimui paruošiama produkcija buvo laikoma „P.“ nuomojamuose sandėliuose aukciono patalpose. Visą laiką būdavo, kad „T.“ automobiliai atvažiuodavo anksčiau negu būdavo paruoštas krovinys. Žmogus pakraudavo krovinį pagal CMR ir darbininkas iš sandėlio atiduodavo. „P.“ įmonėje krovimai vyksta iki 22.00 val. vakaro, yra žmonės, kurie ateina po pietų į darbą. Seniau buvo žmonės firmoje, kurie pakraudavo mašiną. Kaip buvo 2006 - 2010 m., sunkiai prisimena, bet iš Lietuvos visą laiką laukdavo krovinio. Pakrovimo procedūroje dalyvaudavo specialūs darbuotojai, jis pats dalyvaudavo tik tada, jeigu būdavo kažkokių nesusipratimų. Jokių konfliktų su „E.“ nebuvo. Nežino apie tokius atvejus, kad įmonei „E.“ gėlės buvo parduodamos, o sąskaitos faktūros išrašomos kitai įmonei. Nežino, ar „P.“ buvo „P.“ klientė. Įmonių „Tu Ltd“, „BI Ltd.“, „SVL“ nėra girdėjęs. Kalbant apie „E.“ ir jų vykdytus pirkimus, visais atvejais buvo išrašomos sąskaitos faktūros, liudytojas pats patikrindavo šitą procesą, nes įmonėje „P.“ yra balansai, kad nebūtų klaidų, kad klientas už dyką negautų gėlių. Su A. S. šiuo laikotarpiu bendrauja, jis toliau perka gėles per kitą įmonę. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 92 - 96 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas J. K. A. (J. C. A.) parodė, kad dirbo su įmone „R.‘s B.V.“, bet toje įmonėje jis niekada nebuvo etatiniu darbuotoju, dirbo savarankiškai, buvo „R.‘s B.V.“ klientas ir per šią įmonę nuo 2004 ar 2005 m. iki 2012 m. pirko gėles aukcione. Turėjo savo verslo partnerį L. S., kuris tas gėles pardavinėjo. Jis [liudytojas J. K. A.] pirko gėles, rūpinosi įpakavimu ir transporto paruošimu, o verslo partneris [L. S.] pardavinėjo gėles. Visas gėlių pirkimo procesas per įmonę R.‘s B.V. vyko taip, kad jis buvo firmos klientas. Buvo klientai Ukrainoje, Rusijoje, kurie, pavyzdžiui, skambindavo antradienį, o transportas jau būdavo penktadienį. L.as jam skambindavo vakare, dviese peržiūrėdavo visą užsakymą, tada jis [liudytojas J. K. A.) skambindavo direktoriui. „R.‘s B.V.“ buvo labai didelė firma, turėjo visų gėlių įpirkimą (rožės, frezijos ir t.t.) ir kiekvienoms gėlėms buvo atskiras taip vadinamas „laikrodis“. Buvo pakabintas didelis laikrodis, pagal kurį žiūri, už kokią kainą gali įpirkti tas gėles. Kiekvienoms gėlėms buvo atskiras pirkėjas. Pavyzdžiui, jis patarė, už kokią kainą gali pirkti, kiek gali pirkti žmogus, kuris pirko lelijas. Kiekvienas žmogus eidavo į savo „laikrodį“, tai toks terminas aukcione, rodyklės rodo, už kokią kainą galima pirkti. Liudytojas aukcione žiūrėdavo, kas ir kiek buvo perkama. Jeigu viskas buvo gerai, jie turėdavo atskirą šaldiklį, į kurį dėdavo nupirktas gėles. Tuomet penktadienį gėlės būdavo pakuojamos ir transportuojamos. Jis [J. K. A.] kontroliuodavo, kad viskas būtų gerai pakuojama, tiesiogiai dalyvaudavo aukcionuose. Gėles pirko su „R.‘s B.V.“ numeriu. „R.‘s B.V.“ automatiškai gaudavo į jų kompiuterinę sistemą kiekvieną transakciją – gėlių užsakymus. Pas juos ateina pranešimas, jog, pavyzdžiui, penkis kartus po 100 rožių po 39 centus buvo pirkta. Jie visa tai mato, mato, koks klientas. Jis pats iš aukciono nieko negaudavo, viskas būdavo siunčiama įmonei „R.‘s B.V.“, o tada įmonė siųsdavo jiems. R.‘s B.V. turėjo gal 100 klientų. Per vieną dieną pirkdavo sau, dar dviem - tR.s klientams, apie penkiasdešimčiai „R.‘s B.V.“ klientų. Tiek sau, tiek „R.i B.V.“ aukcione pirko vienu numeriu. „R.‘s B.V.“ išrašinėdavo sąskaitas - faktūras jo [liudytojo] klientams. Jie naudojosi įmonės „R.‘s B.V.“ infrastruktūra.

Žino įmonę UAB „E.“. Iš šios įmonės žino tik Z. S., su juo kalbėdavo angliškai. Z. S. buvo „R.‘s B.V.“ klientas, jis tris kartus per metus atvažiuodavo į Olandiją pirkti gėlių, tokiomis dienomis kaip kovo 8 d. atvažiuodavo apsižiūrėti, kokios gėlės. “E.“ buvo „R.‘s B.V.„ klientas, o Z. S. dirbo „G.“. Mano, kad Z. S. pirkdavo „E.i“. Žino „T.“ direktorių A. S.. Su „E.“ nebuvo jokio bendradarbiavimo. „E.“ buvo R.‘s B.V. klientas ir jie buvo klientai. Pirmą kartą A. S. ir Z. S. atvažiavo į Olandiją kaip “E.“ atstovai, kai jie pusę metų buvo „R.‘s B.V.“ klientais.

Duodamas parodymus apie bendradarbiavimo sąlygas tarp „T.“ ir „R.‘s B.V.“, liudytojas paaiškino, kad per „R.‘s B.V.“ jie turėjo du kompiuterius, kuriais naudojosi Lietuvoje ir per juos galėjo pirkti gėles aukcione (duomenys neskelbtini)yje. Jie [„E.“] patys pirko gėles ir viską darė pas „R.‘s B.V.“. Yra speciali sistema, per kurią galima dalyvauti nuotoliniu būdu aukcione. Padaromas užklausimas, šiuo atveju, „R.‘s B.V.“ užklausia. Kiekvienas, kuris gauna tokį kompiuterį, taip pat gauna ir numerį aukcione. Numeris, kuris rūšiuoja, per kurį matoma, kiek ir kokios gėlės perkamos. Tai turi daryti firmos direktorius, nes jis turi pasirašyti. „R.‘s B.V.“ aukcione turi apie 10-15 pirkimo numerių. Įrangą, 2 - 3 kompiuterius „E.“ suteikė firma „R.‘s B.V.“, nes „E.“ buvo „S. BV“ klientai. „S. B.V.“ direktorius turėdavo pasirašyti už tai, kad jiems yra suteikiami kompiuteriai su aukciono sistema. Nežino, kaip buvo išrašoma sąskaita „E.i“, nes tuo neužsiimdavo įmonėje „R.‘s B.V.“. Pats asmeniškai yra buvęs Lietuvoje, 3 - 4 kartus buvo „G.“. Jis į Lietuvą važiavo ne dėl firmos „E.“, vykdavo pas L., nes jis buvo Lietuvoje. Jis [liudytojas] nieko nesiuntė ir nesusirašinėjo el. paštu su Z. S. dėl įmonės „E.“ užsakymų, failas pavadinimu „newS.“ jam nežinomas. Nežino apie prašymus dėl produkcijos, kurią „E.“ įsigydavo aukcionuose, neapskaitymo. Jam atrodo, kad „E.“ patys viską darė, apie faktūras taip pat nieko nežino. Jie turėjo savo firmoje žmogų, kuris išrašinėdavo tas faktūras. Nebuvo tarp jo asmeniškai ir „T.“ atstovų dėl neapskaitytos produkcijos. Apie atsiskaitymus tarp „T.“ ir „R.‘s B.V.“ taip pat nieko nežino. Nemano, jog iš įmonės „E.“ buvo mokama grynaisiais pinigais, nors tiksliai nežino. Nežino, kaip ten viskas vyko, jeigu atvažiuodavo vairuotojai. Pats nėra gavęs grynųjų pinigų iš „T.“ atstovų, vairuotojų ar kitų asmenų, pristatinėjusių krovinius. Į klausimą, už ką L. S. į jų sąskaitą darė pavedimus nemažomis sumomis su prierašais: „pinigai iš Lietuvos“, liudytojas paaiškino, kad darė pavedimus, nes L.as buvo Lietuvoje. Naudojo jo sąskaitą. Reikėjo klientams iš Maskvos ir Ukrainos – „N“, „R.a“, kažkas su Krasnodaru. „N“ ir „R.a“ buvo jų klientai. Šios įmonės atstovus matė, bet asmeniškai kontaktų neturėjo, nes jie nekalba jo kalba. Vienas asmuo iš „N“ kalbėjo angliškai, daugiau niekas. Per L. S. negavo pinigų už įmonės „E.“ įsigytą ar įgytą produkciją. Negali pasakyti, kad jam žinomos įmonės „SVL“, „VL“, „O.“. El. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nežinomas. L. S. už atliekamus pervedimus nemokėdavo jokių pinigų. Tarp jo ir L. S. yra buvę konfliktų, nes jis rytais vėluodavo į darbą, o su Z. S. ir A. S. konfliktų neturėjo. B. J. Č. nežino, jo pavardę pamatė teismo dokumente.

Mano, kad nėra įmanomas per aukcioną įsigytų gėlių neapskaitymas ir jų pardavimas be dokumentų, sąskaitų - faktūrų, kadangi viskas buvo daroma per elektroninę sistemą. Po kiekvieno pirkimo aukcione gauna aukciono faktūrą, viskas registruojama sistemoje, aukciono duomenų koreguoti negalima; faktūrą turi atitikti aukciono faktūrą. Kiekviena gėlių rūšis turi savo elektroninę paskyrą.

Nežino, kas iš „R.‘s B.V.” įmonės fiziškai paruošdavo išvežimui iš sandėlio gėles „E.i“. Iš „R.“ buvo labai keisti užsakymai, ji turėjo labai keistus mokėjimus. Jeigu vairuotojas buvo, tai jie nepasitikėdavo vairuotoju. Tada tas vairuotojas duodavo L.ui ir per L. sąskaitą jis veždavo pinigus čia. „R.‘s B.V.“ surašydavo dokumentą, kuriame atsispindi, kokia gėlių būklė, taip pat sąskaitą - faktūrą „R.ai“ ir kitiems asmenims, iš kurių užsakymus gaudavo L.as. Į klausimą, kaip iš L. S. sąskaitos į jo sąskaitą pervesti pinigai už gėles, kurias pardavė „R.‘s B.V.“, patekdavo į „R.‘s B.V.” įmonę, liudytojas parodė, kad banke pasako, jog reikia 20 000 eurų, kurie yra pervesti, bankas juos duodavo grynais ir juos nešdavo „R.i B.V.“. Tai buvo jo asmeninė sąskaita, nenorėjo joje pinigų laikyti ir viską nešdavo „R B.V.“. Į savo sąskaitą negaudavo pinigų iš įmonių „R. Ltd“, „SVL“. Jeigu bankui buvo perduodami pinigai, tai tik iš L., o ne iš kitų. Duodamas paaiškinus apie tai, kodėl buvo reikalinga pinigus iš pradžių pervesti į L. S. sąskaitą, o po to iš L. S. į jo sąskaitą, kodėl ne tiesiogiai pinigai patekdavo „R.i B.V.“, liudytojas parodė, kad nieko bendro neturi, čia yra jo klientas. Jeigu jis (J. K. A.) perveda iš savo sąskaitos į „R.‘s B.V.“ sąskaitą, tada „R.‘s B.V.“ gali turėti juridinių pretenzijų. Nebuvo jokio privalumo „R.‘s B.V.“ gauti pinigus per L. S. ir jo sąskaitą, o ne tiesiogiai, taip buvo gal tik kokius 8 kartus. Dėl didelių sumų ir daugkartinių pervedimų, liudytojas paaiškino, kad su didelėmis sumomis, tai čia, kai švenčių dienomis, nes nebuvo vairuotojo. Juk nesiųs svetimo vairuotojo su 50 000-100 000 eurų. Nieko nežino apie tai, jog L. S. yra nurodęs, kad už „T.“ neapskaitytą produkciją, pinigai būdavo pervedami į „ofšorus“, t. y., į kompanijas: „S.“, „BI“, „R.“, iš kurių pinigai pasiekdavo L. S. sąskaitą, o L. S. pervesdavo jam [liudytojui J. K. A.] ir už tai iš jo gaudavo tam tikrą komisinių sumą. \

Su A. S. nebendravo, nes jis nekalba angliškai. Atvykęs pasakė A. S. „hello“, daugiau nekalbėjo. L.as ir liudytojas (J. K. A.) turėjo sąskaitą Olandijos ABM Amro banke. Pinigai į L. sąskaitą buvo pervedami dėl praktiškumo, o ne dėl mokestinių lengvatų Olandijos banke.

Įmonės „N“ ir „R.a“ yra didelės, jų apyvartos labai didelės, jie pirkdavo labai brangias gėles ir pirkdavo daug. Šios kompanijos atsiskaitinėdavo per ofšorines kompanijas, jie pervedinėjo pinigus iš bankų iš Kaimano, Amerikos. „N“ - labai didelė įmonė, jie turėjo draudimo kompanijas. Nebuvo jokio su „E.“ dėl gėlių tiekimo be apskaitos dokumentų, už tai atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tokių su „E.” nedarė, nes Z. S. ir „E.“ yra ne jo klientai, jie [“E.“ ir Z. S.] tariasi su „R.‘s B.V.“. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 t., 83 – 89 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas M. J. teismui parodė, kad atsimena, jog apklausė liudytoją S. P.; apklausa atlikta vadovaujantis BPK, laikantis visų reikalavimų. Kiekvienam liudytojui atvykus į apklausą, išaiškinamos jo teisės. Apklausos eigos dabar pasakyti negali, apklausos turinys buvo toks, kad ką pats liudytojas pasakoja, tas ir buvo užrašyta. Jeigu būtų užduodamas klausimas liudytojui, jis būtų fiksuojamas, o po juo sektų liudytojo atsakymas, po kuriuo liudytojas pasirašytų, kad tai yra jo atsakymas. Faktas, kad jei užduodamas klausimas, jis į protokolą būtinai užrašomas. Liudytojas turi teisę perskaityti protokolą, padaryti pastabas, pastebėjimus, prašymus. Ar liudytojui S. P. buvo leista susipažinti su jo ankstesniais apklausos protokolais, negali pasakyti, neprisimena. Sakinys apklausoje, kad jis tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, atsirado pagal tai, kad tą pasakė pats asmuo.

Jo [M. J.] darbo pobūdis yra susijęs su apklausomis, visų apklausų atsiminti negali, todėl smulkiai tos konkrečios liudytojo S. P. apklausos neprisimena. Datos nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos buvo įvardintos pagal liudytojo pasakojimus. Protokolas yra liudytojo apklausos protokolas, kuriame ir surašyta liudytojo apklausa. Jis nesupranta, iš kur atsirado liudytojo apklausos protokole nurodytos datos. Jis galvoja, kad čia pats liudytojas turi paaiškinti, iš kur tos datos atsirado. Apklausa vyko laisva forma, tiesiog liudytojui pasakojant, tos datos nurodytos taip pat pagal liudytojo pasakojimą. Kiti duomenys suponavo pagrindą, kad liudytojas sako tiesą. Pačiam surašyti parodymų nesiūlė. Faktas yra tas, kad jis [M. J.] liudytojo parodymus surašo, o ne savo ar kieno nors. Jam klausimų nekilo, kodėl liudytojas nurodė tokį laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. pabaigos iki 2010 m. pabaigos, kuris anksčiau nebuvo minimas. Jis [S. P.] davė sąžiningus ir tikslius parodymus, tie parodymai atitiko visą bylos medžiagą. Negali atsakyti, ar perkopijavo duomenis iš liudytojo ankstesnių apklausų. Jokių datų su liudytoju S. P. nederino. Apklausos laikas nuo 10.00 iki 11.00 val. užfiksuotas objektyviai. Tikrai nepasakys, ar tą dieną buvo priežasčių, turėjusių įtakos apklausos trukmei. Įrašas protokolo pabaigoje buvo atliktas perskaičius liudytojui protokolą. Faktas, kad jis [S. P.] pats perskaitė apklausos protokolą.

Liudytojas M. J., apklausiamas 2019 m. balandžio 23 d. posėdyje, parodė, kad visos apklausos atliekamos pagal BPK numatytus reikalavimus. Pirmiausia su įtariamuoju yra suderinimas apklausos laikas, išsikviečiamas įtariamasis, jo gynėjas ir tada jau įvyksta apklausa. Viskas fiksuojama protokole. Iki pirmos apklausos, t. y. 2013 m. spalio 11 d. jokie jo ir Z. S. neprocesiniai susitikimai nevyko, už kitus negali garantuoti. Jis su Z. S. iki pirmosios apklausos nebendravo. Pirmoji apklausa yra užprotokoluota, viskas matyti protokole. Žmogus parodymus duoda savo valia, nieko neverčiamas. Pateikiamas įtaR., tada išsiaiškinama žmogaus pozicija, tuomet duodami parodymai. Kitos apklausos yra tikslinančios. Buvo kelios Z. S. apklausos. Kiek atsimena, visas tas apklausas jis patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Viskas buvo laisva valia, užtikrinant visas jo [Z. S.] teises ir pareigas, dalyvaujant jo advokatui. Kiekvieno proceso metu yra užtikrinama, ypač įtariamojo, teisė į gynėją. Būtent jis proceso metu ir atstovauja įtariamajam. Dabar jau pasakyti negali, kas Z. S. parinko gynėją, ar gynėjas buvo samdytas, neprisimena. Visų apklausų metu gynėjas dalyvavo, pasišalinęs nebuvo. Viskas protokoluojama: datos, laikas, parašai. Žmogus perskaito savo parodymus ir patvirtina juos savo parašu. Jei neklysta, pasirašė kiekviename lape, nes jis preciziškai šituos dalykus žiūri. Turbūt, kad Z. S. laisva forma viską pasakojo, dabar jau tiksliai neprisimena. Jeigu kyla kažkokių klausimų, jis paklausia. Reikėtų pasižiūrėti protokolą, ar buvo klausimų. Aišku, jeigu būtų užduotas klausimas, jis būtų užprotokoluojamas. Klausimas yra fiksuojamas protokole. Laisva forma surašytas protokolas, tai, ką pasakė įtariamasis, jo valia išreikšta protokole. Tikrai nesiūlė įtariamajam ir nepatarinėjo, kokio turinio parodymus jis turėtų duoti. Kategoriškai gali patvirtinti, kad jis nieko su Z. S. nepatarinėjo ir nenurodinėjo jam, ką pasakoti. Ar viską žmogus perskaitė, reikia klausti to asmens, kuris pasirašė protokolą.

Apie apklausas, vykusias 2013 m. spalio 31 d. ir 2014 m. balandžio 29 d., kurios susijusios su laikmenų (USB) apžiūra, gali paliudyti, kad yra aprašyta tų apklausų eiga. Jei gerai prisimena, buvo naudojamasi kompiuteriu, jie žiūrėjo USB turinį ir asmuo laisvai pasakojo, kas yra turinyje. Kadangi tai nebuvo aiškūs duomenys, nebuvo aišku, kokie ten failai, ką jie reiškia, kur yra nusikalstamos veikos elementai ir patys būdai, būtent pats įtariamasis papasakojo, ką reiškia vienoks ar kitoks failas. Tas buvo fiksuota atspausdinus priedus. Per tą apklausą buvo išsiaiškinta pats „modus operandi“, ką reiškia vienoks ar kitoks skaičius. Gali pateikti pavyzdį: naudojantis „excel“ programa, užėjus ant vieno skaičiuko, tik funkcijos eilutėje pasirodė, kas realiai tai yra. Tarkim, 100+100. 100 - tai yra suma, už kurią buvo įsigytos prekės, buvo išrašyta sąskaita - faktūra. Plius 100, tai yra kita suma, už kurią nebuvo išrašomos sąskaitos – faktūros, nors pačioje eilutėje matydavosi plikas skaičius 200. Šiuos duomenis reikėjo aplipdyti, t. y., paneigti arba patvirtinti. Visa tai pasitvirtino gavus medžiagą iš Olandijos, taip pat elektroniniuose paštuose esančią informaciją. Jis stengėsi, kuo tiksliau ir aiškiau užrašyti, ką įtariamasis pasakojo, kad jie matytų iš jo apklausos, kaip laikmenose buvo pildoma vadinama juodoji ir baltoji buhalterija. Per tą apklausą viskas ir pasimatė, kur yra juodoji, o kur baltoji buhalterija. Iki tol turėjo tik popierinę, vadinamą baltąją buhalteriją. Kai sudėjo duomenis iš elektroninio pašto, iš rastų duomenų USB laikmenoje, duomenis, gautus iš Olandijos (sąskaitas - faktūras, kur būtent išėjo gėlės), tada ir pamatė visą vaizdą. Po apklausos, kai įtariamasis paaiškino visas aplinkybes, duomenis, kai susipažino su USB laikmenomis, tada ir tapo aišku, kas ką reiškia, kaip jie buvo pildomi, kas juos pildė. Prieš apklausą jam šitos aplinkybės nebuvo žinomos. Būtent po visų apžiūrų, Z. S. paaiškinimų ir paaiškėjo aplinkybės, t. y. tos aplinkybės, kurios buvo fiksuotos Z. S. apklausoje apžiūrint laikmenas, ir paaiškėjo po to, kai jis papasakojo. Tada tapo aišku, ką reiškia kiekvienas skaičius, kaip viskas buvo pildoma, kaip buvo viskas maskuojama, kokia naudota konspiracija, pradedant nuo užsakymo, baigiant apmokėjimu už produkciją. Iki tol nebuvo įmanoma atskirti, kur baltoji, o kur juodoji buhalterija. Po apklausos viskas paaiškėjo, buvo pridėti priedai prie apklausos. Dar po to, kai buvo gauta visa medžiaga iš Olandijos, paaiškėjo, kad visos sumos buvo išrašytos į sąskaitas -faktūras, jos nuėjo į Rusijoje neegzistuojančias Moldavijos įmones. Jau nekalbant apie el. pašte rastus duomenis, kuriuose konkrečiai yra lentelės, viskas diena dienon surašyta, tiek pas visus dalyvavusius organizuotos grupės asmenis. Jis nesutinka su Z. S. parodymais, duotais teisme, kuriuose nurodyta, kad būtent jis [M. J.] nurodė surašytus duomenis, o pats Z. S. tik pasirašė protokolą. Jam atrodo, kad tai yra Z. S. kliedesiai, kad jis jį kažkuo įtikino, ką jis turi pasakoti. Tyrėjas fiksuoja ikiteisminio tyrimo veiksmą, o ne nusikaltimo aprašymą. Jis fiksuoja tai, kas yra sakoma laisva valia, nieko neverčiant. Tyrėjas negali susigalvoti nusikalstamos veikos schemos, jis negali įrašyti į laikmenas kažkokių fantastinių skaičių. Jeigu yra užrašyta protokole, vadinasi, tą pasakė būtent apklausiamasis. Ką proceso dalyvis sako, tą ikiteisminio tyrimo pareigūnas užrašo. Buvęs įtariamasis galėjo ir turėjo pilnas sąlygas, jeigu jam kilo kažkokie spaudimai, sakymai ar netiesos fiksavimas protokoluose, viską nurodyti, nes jis juk buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis turėjo pilną laisvę ten nurodyti, kad yra užfiksuoti neteisingi duomenys. Z. S. nukentėjusiojo statusas žadėtas nebuvo. Dėl kažkokio kito statuso jam nėra žinoma. Jis nori pasakyti, kad jie turi Etikos kodeksą, turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, jais ir vadovavosi. Jis ėmėsi veiksmų, kad surasti vairuotojus. Yra ir UAB „K.os“ analizė padaryta, kur vežė, kas vežė. Derino M. B. padaryta išklotinė, kur yra blogi vežimai, kur yra geri. Jie buvo lyginami su Olandijos kompanijų pateiktais duomenimis, su UAB „K.os“, UAB „E.“ pateiktais duomenimis. Byloje turi būti, kad jis ėmėsi veiksmų surasti vairuotojus, jis dabar neatsimena. Ar vairuotojai buvo apklausti, jis neprisimena, nes tai buvo prieš 5 metus. Analizė buvo padaryta derinant klausimus, išsikeliant sau tikslus, kada vyko automobiliai tiek iš R.‘s B.V., kas ten vyko, kokiu tikslu, siekiant identifikuoti vairuotojus, kas važiavo būtent tomis dienomis. Sandėlio programoje nurodyta, kada vyko automobiliai su produkcija. Reikia pasižiūrėti medžiagą, ar buvo išsiaiškinta, kas buvo krovinio gavėjas. Pats tiriamasis laikotarpis iš pradžių buvo didesnis, iki 2012 m. Po to, kad nekiltų jokių abejonių, jie apsibrėžė, vadovaujant prokurorui, laikotarpį nuo 2006 m. iki 2010 m. Tada konkrečiai buvo surinkti, jų manymu, duomenys, kuriais remiantis surašytas kaltinimas. Jų pareigūnai siuntė teisinės pagalbos prašymą, buvo apklausiamas I. D.. Apklausą vykdė du Olandijos pareigūnai, jis dalyvavo toje apklausoje, kadangi buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu. Apklausa vyko olandų kalba, atrodo, kad buvo vertėjas. Olandijos protokole konkrečiai užrašyta, kas atlikinėjo apklausą. Jei nurodyta, kad Mokesčių tarnyba, vadinasi, taip ir yra – apklausinėjo Mokesčių tarnybos pareigūnai. Jis nežino Olandijos sistemos ir neatsakys, ar Mokesčių tarnyba priklauso policijos sistemai, bet mano, kad jeigu Olandijos Generalinė prokuratūra pavedė būtent Mokesčių tarnybai, tai reiškia, kad ji yra kompetentinga tą padaryti. Olandijoje apklausiamo asmens atsakymus fiksavo tik Olandijos pareigūnai. Čia Olandijos jurisdikcija. Jis tik dalyvavo toje apklausoje ją stebėdamas, nieko nefiksavo.

Dėl įtariamuoju buvusio L. S. apklausos, atliktos 2015 m. sausio 15 d., gali parodyti, kad ši apklausa atlikta lygiai taip pat kaip ir visos kitos apklausos. Parodymus įtariamasis davė laisva valia, savo pasakojimu. Protokole fiksuojamas laikas, kada prasideda ir kada baigiasi apklausa. Šios apklausos metu gynėjas nedalyvavo, negali pasakyti, dėl kokių priežasčių nedalyvavo. Protokole yra nurodytos BPK numatytos, konkrečiai surašytos teisės ir pareigos. Žmogus perskaito protokolą, kartais ir pats perskaito asmeniui tą protokolą ir žodžiu paaiškina dėl teisės turėti gynėją. Apklausa vyko laisva forma, t. y., įtariamojo pasakojimu, po to, kai jam buvo pateiktas pranešimas. Jis nedavė jam jokių, kaip reikia nurodyti vienokias ar kitokias aplinkybes. Viskas užrašyta pagal asmens pasakojimą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 t., 120 - 122 b. l., 129 t., 42 – 47 b. l.; 131 t., 2 b. l.).

Liudytojas M. P. parodė, kad su kaltinamaisiais teko bendrauti, nes jis Lietuvoje pirkdavo - pardavinėdavo gėles. Jis - pirkėjas, jie - pardavėjai. Nežino, kada tai buvo, metų nepasakys, maždaug prieš dešimt metų, iki 2014 metų, nes tais metais jis išvyko gyventi kitur. Tiksliai nežino, kas ir kokias pareigas užėmė, negali tiksliai pasakyti, su daug firmų bendravo, jie nebuvo tuo metu vieninteliai tiekėjai. Kokias pareigas „G.“ užėmė A., O., Z., pasakyti negali.

Jis gaudavo išankstinius pasiūlymus, ko gero, jie užsakydavo savaitgalį, kadangi aukcionas būdavo pirmadienį, jie iki sekmadienio vakaro užsakydavo gėles. „E.“ gėles veždavo į Lietuvą pagrinde antradieniais, bet kažkada yra važiavęs atsiimti ir kitą dieną, gal kokį penktadienį. Buvo pateikiami preliminarūs kainininkai. Užsakymai tikriausiai vyko el. paštu. Jis pats pateikdavo užsakymą el. paštu. Gėlių atsiėmimas vykdavo, kai gėlės grįždavo, turbūt antradienį vakare. Kas buvo nupirkta, tas buvo surūšiuota jų užsakymui. Apmokėjimai vykdavo taip: pasiimdavo užsakymus ir išrašydavo sąskaitas - faktūras. Jie [liudytojas] mokėdavo grynais, jam išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, atsiskaitymai visuomet vykdavo grynais. Nebuvo taip, kad gėlės būtų parduotos be apskaitos dokumentų.

Nežino, ar buvo asmuo, kuris atiduodavo gėles. Kai jie atvažiuodavo antradienio vakarą, gėlės būdavo sudėtos, į rankas jų neduodavo. Parodydavo kur ir jie tiesiog susikraudavo. Jį aptarnaudavo su dokumentais, išrašydavo apskaitos dokumentus, dėl parašo nežino, bet dažniausiai jį aptarnaudavo A. arba Z.. Su L. S., J. B. Č. jam bendrauti neteko. „E.“ tiekdavo prekes, jos atkeliaudavo į Lietuvą sunkvežimiais, kaip ir visur, jis [liudytojas] buvo nedidelis klientas, atvažiuodavo autobusiuku. Kokiose patalpose būdavo „E.“, kai jis iš jų pirkdavo gėles, neprisimena, adreso nepasakys, tik žino, kaip nuvažiuoti. Iš pradžių „E.” dirbo viename sandėlyje, vėliau persikraustė į kitą. „T.” tiekiamo gėlių masto nežino, nežino, ar yra dalyvavęs jų gėlių iškrovime. „E.“ nebuvo suteikusi jam išskirtinio tiekėjo statuso. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 129 - 131 b. l.).

Liudytojas K. K. parodė, kad 2007 m. jis dirbo „K.“ vilkiko vairuotoju, B. J. Č. buvo jo vadovas; A. S., kuris prekiavo gėlėmis, teko vežti kelis kartus gėles iš Olandijos, Z. S. irgi ten buvo. Užsakymą gaudavo iš direktoriaus, per telefoną, SMS‘u. Vilkiko bazė buvo Vievyje, stovėjo prie namų, išsikraudavęs Vilniuje, grįždavo į Vievį. Nebuvo pateikto prašymo nuvežti ir parvežti kažkokias sumas. Poroje dirbo su savo broliu V. K., kai V. K. liko dirbti vairuotoju, V. K. dirbo su K. S..

Darbo pobūdis buvo toks, kad važiuodavo vilkiku - šaldikliu iš Lietuvos, Olandijoje gaudavo SMS, atsiųsdavo adresą, kur jiems pasikrauti, rampos numerį. Jei veždavo gėles, jas kraudavo Olandijoje, bet būdavo ne tik gėlės, veždavo ir kitus krovinius. Gėles veždavo A.ui, nebuvo nustatyto grafiko, kokiu periodiškumu S. veždavo gėles. Tuo metu buvo viena transporto priemonė, su ja ir dirbo. Vilkiko talpa – pilnas šaldytuvas būdavo, šaldytuvo tūrio neatsimena, vilkiko ilgis gal 13 metrų, pločio nežino, kitų matmenų neatsimena. Gėlės būdavo vežamos vežimėliais, neatsimena, keliais aukštais būdavo kraunamos. Kiek vežimėlių tilpdavo į vilkiką, neatsimena, bet tikrai daugiau negu vienas. Vežimėlių visokių yra, kažkur 30 vežimėlių tilpdavo, čia skaičius netikslus, tiksliai neatsimena. Ant vežimėlių būdavo surašyta „E.“, t.y., parašyta, kam gėlės skirtos. Ar buvo pervežimo dokumentai ir kokie, neatsimena. Neatsimena, ar sutikrindavo kiekius dokumentuose. Kiek vežė, visą laiką būdavo dokumentai prie gėlių. Nestandartiniu laiku neteko atsiimti gėlių. Gėlės buvo vežamos įvairios: ir skintos, ir vazonėliuose. Olandijoje gėles paimdavo iš (duomenys neskelbtini) miesto.

Ar būdavo vilkikas ne pilnai pakrautas, neatsimena; šiaip neapsimoka vežti po pusę vilkiko, todėl nemano, kad taip galėjo būti. Nežino, keliems pirkėjams būdavo vežamos gėlės, jie tiesiog į vietą Vilniuje atveždavo ir viskas. Nebuvo, kad tiesiogiai su S. ir Z. tartųsi dėl užsakymų. Nebuvo taip, kad vežtų tarą. Kaip vežė, taip iškrovė. Kas vyko su kibirais ir vežimėliais, nežino. Atvežtą produkciją priimdavo kažkoks darbuotojas, kad S. ir Z. priimtų užsakymus, neatsimena. Pas Č. dirbo pusę metų, po to perėjo į kitas pareigas ir vilkiko nebevairavo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 131 – 133 b. l.).

Liudytoja A. M. parodė, kad pažįsta Z. S. ir A. S., dirbo su jais „G.“ nuo 2007 m. iki 2011 m. pradžios, buvo pardavėja floristė, tuomet išėjo dekretinių atostogų. Šiuo metu su kaltinamaisiais nebedirba. Jos darbo pobūdis buvo tvarkyti gėles, sudėlioti užsakymus, atiduoti užsakymus. Dirbo (duomenys neskelbtini) g. 11, kito adreso neprisimena. Kai atvažiuodavo gėlės, atspausdindavo užsakymus klientams, sudėliodavo, klientai pasiimdavo. Užsakymai tiesiog būdavo spausdinami iš „excel‘io“, ji pagal užsakymą patikrindavo, kiek vienetų, kas užsakinėjo, su gėlėmis atiduodavo pirkėjui faktūras, kasų pajamos orderius. Atvažiuodavo gėlės su dokumentais, t. y., su invoice‘ais, jie pagal tuos invoice‘us tikrindavo, kas atvažiavo: gėlių kiekius, rūšis, ar sutampa kiekiai. Dažniausiai kiekiai sutapdavo. Nebuvo taip, kad atvažiuotų daugiau gėlių negu invoice parašyta. Gėlių kiekių neprisimena, atvažiuodavo gėlės vieną kartą per savaitę, antradieniais. Ji pati gėlių priėmime pradėjo dalyvauti nuo 2008 m. A.as, Z.as, Natalija tuo metu dalyvaudavo gėlių priėmime, visi skaičiuodavo, ar atitinka gėlės, suvesdavo, surašydavo kiekį, perskaičiuodavo, kad nesuklystų. Visada buvo invoice‘as. Ar galėjo būti taip, kad jos nesuskaičiuotos gėlės galėjo būti be invoice‘o, neprisimena.

Jai nepriklausė tikrinti, kiek iš vilkiko gėlių patenka į salę. Nebuvo taip, kad gėlės būtų neskaičiuojamos. Nebuvo, kad kažkas kažką atideda, ar nematytos gėlės atsiranda sandėliuose. Ji išrašydavo kasos pajamų orderį, sąskaitas. Sąskaitą – faktūrą, būdavo, atspausdina ir neša į buhalteriją, priduodavo, ten viską tvarkydavo.

Pardavimų salėje stovėjo kompiuteris, neprisimena, kas jame būdavo, programos „Excel“, „Rivilė“ buvo, kitų programų neatsimena. Su „Excel“ lentelėmis dirbo, išrašydavo sumą, kiek žmogus sumokėjo, „excel‘io“ lentelė pildoma buvo kasdien. Kaip tos „excel“ lentelės vadinosi, neprisimena, nežino, ar jos turėjo pavadinimus, jas pildydavo kasoje, salės kompiuteriu, prie jo galėjo keturi asmenis prieiti, t. y., ji, Natalija, A. S. ir Z. S.. Nebuvo vieno atsakingo žmogaus. Kas aptarnaudavo klientą, tas ir pildydavo. „Excel‘io“ lentelės tikslas buvo toks, kad matytųsi, kiek klientas sumokėjo; rašydavo firmos pavadinimą arba vardą pavardę, daugiau duomenų nebuvo. Neprisimena, ar tikrino kliento skolas, ar gėles atiduodavo nesumokėjusiam klientui. Kas sekė apmokėjimo faktą, nežino, jai nepriklausė to sekti. Neprisimena, ar pasitaikydavo klaidų, nesutapimų.

Į programą „Rivilė“ būdavo vedami duomenys, gėlių kiekiai, išrašomos sąskaitos-faktūros. Neprisimena, ar kaina atsispindėdavo faktūroje. Neprisimena, kas pirmiau buvo naudojama - „Rivilė“ ar „Excel“. Buhalterinės apskaitos tvarkymas į jos pareigas neįėjo, ji nesinaudojo buhalterine apskaita. Programą „Rivilę“ naudojo kartais sąskaitoms - faktūroms išrašyti, kai klientas prašydavo sąskaitos – faktūros, kai ją reikėdavo išrašyti klientui, tada ir naudodavosi. Kasos pajamų orderį išrašydavo, kai klientas grynais mokėdavo. Nebuvo taip, kad paėmusi grynuosius pinigus neišrašytų kasos pajamų orderio.

Kas dalyvavo gėlių pirkimo aukcionuose, nežino. Z. ir S.ius bendravo vienodai. O. S. pažįsta, ji turėjo klientus, užsakymus, atsiimdavo gėles. O.a nenurodinėjo, ką daryti, taip pat neturėjo išskirtinių teisių. Kiek klientų turėjo „E.“, nežino, neprisimena, neskaičiavo. Žmonės, atėję iš gatvės, negalėjo nusipirkti pas juos gėlių. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 133 - 136 b. l.).

Liudytoja A. K. teismui parodė, kad ji dirbo „R.‘s B.V.“, iš ten prisimena L. S.. Jos darbas buvo atsakinėti į telefoninius skambučius, dalinti gėlių skaičių kompiuteryje ir išrašinėti sąskaitas - faktūras. Žino, kad „E.“ buvo jų klientas, pirko gėles. „E.“ buvo R.‘s B.V. klientas, viskas buvo labai seniai, kuriais tiksliai metais, tikrai nepasakys. „E.“ pirkdavo gėles nuotoliniu būdu, per kompiuterį. Ką pirkdavo per kompiuterio sistemą, vairuotojas atvykdavo pasiimti gėlių. Gėles pirkdavo galbūt vieną kartą per savaitę, tiksliai neprisimena. „E.“ atsiskaitydavo sumokėdami per banką, grynais pinigais neatsiskaitinėdavo. Negali būti, kad pirkdavo gėles be apskaitos dokumentų, nes klientas pirkdavo nuotoliniu būdu, per kompiuterį, visos prekės būdavo automatiniu būdu padalinamos, tada ateina visos gėlės ir jos automatiškai padalinamos klientui kompiuteryje. Gėlės padalinamos reiškia, kad pirkėjai aukcione turi priskirtus vietos numerius, tai yra skirta tam, kad pardavėjas galėtų juos atpažinti ir kada pirkėjas tas gėles nusipirko, tai aukcionas žino, kur reikia siųsti tas gėles. Taip vyksta „M. F.“ aukcionas. R.‘s B.V. buvo nedidelė verslo įmonė. „E.“ iš „M. F.“ nusipirkti gėlių negalėjo, tam reikėjo būti klientu, o R.‘s B.V. buvo aukciono „M. F.“ klientas, pačiame aukcione buvo R.‘s B.V. biuras. Tuo metu, kai R.‘s B.V. dirbo su „E.“, turėjo labai daug ir kitų klientų. „T.“ užsakymai niekuo neišsiskirdavo. Vieną savaitę galėdavo būti 5 - 6 vagonėliai, kitą galėjo būti ir 15. Kiekviena savaitė skyrėsi pagal kainą.

Kad turėtų vietą aukcione, kiekvienas pirkėjas turi turėti suteiktą pirkėjo numerį, vienas pirkėjas gali turėti kelis suteiktus numerius, bet naudotis vienu numeriu aukcione keli klientai negalėjo. Jeigu nori gauti numerį aukcione, turi prašyti jo per „R.‘s B.V.“, tada jie gauna KOA kompiuteryje, kad galėtų pirkti nuotoliniu būdu. Kompiuteryje susiformuoja, susidaro atitinkamas numeris ir tuo numeriu galima pirkti. Ar vienu numeriu buvo keli KOA, ji nežino. Negali pasakyti, ar buvo to paties kliento KOA keliems kompiuteriams. R.‘s B.V. aukcione didelis klientas, turėjo keletą suteiktų numerių. R.‘s B.V. suteikdavo savo numerį „E.i“ ir per tą numerį jie galėdavo patys pirkti. R.‘s B.V. išrašydavo sąskaitas-faktūras, bet jos buvo formuojamos, kai padaromas užsakymas iš kompiuterio. „E.“ pirkdavo gėles pati, pirkdavo kompiuteriu, nuotoliniu būdu. R.‘s B.V. buvo svarbu, kad įmonė turėtų savo finansinę praeitį, galvoja, kad R.‘ s B.V. tikrindavo klientų mokumą, bet tai atlikdavo ne ji, o jos viršininkas. Kai dirbo su „E.“, viršininkas buvo Piet A., vėliau F. V..

Kadangi gėlių pirkimas vykdavo nuotoliniu būdu per kompiuterį, tai automatiškai numeris, susijęs kompiuteryje, iš „M. F.“ nusiunčiamas ir būtent iš to kliento numerio, kompiuteryje išeina rodomas EKT. EKT – tai toks pranešimas, kiek ir ką jie nusipirko, kokias gėles, kokiais kiekiais, kokios spalvos, koks gėlių ilgis, kaina. Tai būdavo padaroma automatiškai, priklausomai nuo duomenų, kurie ateidavo į kompiuterį, išrašydavo sąskaitas -faktūras. „E.i“ buvo pateikiamos sąskaitos - faktūros, tai buvo padaromos automatiškai, nusiunčiamos el. paštu. Neprisimena, kokiu el. paštu buvo siunčiamos sąskaitos - faktūros. EKT suformuoto dokumento negalima koreguoti ar taisyti. Gėlių užsakymus vairuotojai pasiimdavo fiziškai, sunkvežimiu. Kiekviena įmonė turi priskirtą sandėliavimo vietą aukcione, t. y., R.‘s B.V. turi vietą aukcione, nes R.‘s B. V. buvo klientas, „E.“ aukcione neturėjo savo vietos.

ne kartu buvo su „E.“, bet kaip buvo tiksliai, atsakyti negali. J. A. pažįsta, jis nebuvo R.‘s B.V. darbuotojas, pirko pats gėles. Y. ir L. S. buvo „S. BV“ klientai, jiems buvo suteiktas numeris aukcione. R.‘s B. V. įmonei L. S. buvo klientas, bet nežino, ar jis buvo toks pats klientas, kaip „E.“. Jie gėles pirko patys. K. A. ir L. S. buvo suteikta aukcione numerių, ji tikrai nežino. „E.“ buvo suteiktas turbūt vienas numeris aukcione, bet tiksliai to nežino. Nežino, ar „E.“ mokėdavo R.i B.V. abonentinį mokestį už naudojimąsi numeriu. Negali pasakyti, kaip Y. ir L. S. atsiskaitydavo, ji nebuvo susijusi su finansiniais reikalais, nepildė kasos žurnalo, bet pildė kasos knygą, jei būdavo pinigai pateikiami grynais, ji juos įrašydavo į kasos knygą.

Pagal pavadinimus negali tiksliai atsakyti, kaip mokėdavo L.as, Y., „E.“, „R.a“, „R.a“, kartais būdavo per banką, kartais grynais. Tie pinigai, kuriais būdavo atsiskaitoma grynais, būdavo įrašomi į knygą ir nunešami į banką. Būdavo taip, kad galima ateiti ir susimokėti grynais, to specialiai derinti nereikėdavo. Į banką nešdavo pinigus Piet A. arba F. V., bet galėjo tai daryti ir ji pati. Pinigai būdavo įdedami į specialų krepšį ir nunešami [į banką]. Kokie susitaR.ai galiojo, ji nežino.

Buvo paruošiami vežimo dokumentai, išrašomas CMR, o kas už juos atsakingi, nežino, neturi supratimo, kas juos išrašydavo. CMR duomenis užpildydavo patys vairuotojai. Galėjo gal ir ji išrašyti, gal ir buvo tekę. Tai buvo taip seniai, kad ji negali pasakyti. Jeigu jai ir tekdavo išrašyti CMR, tai buvo teikiami duomenys, vagonėliai, kliento vardas, pavadinimas ir tiek, o kas pateikdavo, būdavo parašyta kompiuteryje, prie kliento vardo. Jai neteko daryti korekcijų invoice, CMR, sąskaitose - faktūrose. Jai nėra girdėtas kompiuterio failas „New S.“. Detalių ji neprisimena, viskas vyko prieš 10 m. Galvoja, kad invoice ir CMR būdavo išrašomi tą pačią dieną, bet tai nėra jai tiksliai žinoma. Galvoja, kad „E.“ patys siųsdavo savo transportą, tačiau nežino, kas jiems veždavo. Mano, kad jai nėra tekę bendrauti tiesiogiai su „T.“ vežėjais. Jai nėra žinoma, kad „E.“ būtų perdavusi grynuosius pinigus. Taip pat nežino, ar būtų kiti asmenys atvežę grynuosius pinigus. Jai neteko bendrauti anksčiau su pareigūnais iš Lietuvos. Ji išrašė sąskaitas, kurios turėjo būti skirtos „R.ai“ ir R.ai“. Tikrai nežino, ar galėjo būti parduodamas didelės apimties gėlių mastas be oficialių dokumentų. Viskas, kas buvo perkama, buvo oficialiai faktūruojama. Negalėjo būti, kad produkcija, gėlės nuo 2006 m. iki 2010 m. būtų parduodamos be apskaitos dokumentų. Nežino didėjo, mažėjo ar nesikeitė laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. tarp S. B. V. ir „T.“ įmonių apyvartos apimtis. Tas, kas perkama, būdavo viskas kompiuteryje. Jai nėra žinoma, kad už tai, kas nupirkta per aukcioną, būtų atsiskaitęs kitas asmuo ar juridinis asmuo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 197 - 202 b. l.).

L. N. B. (buvusi pavardė – K) teismui parodė, į „G.“ atėjo dirbti 2007 m. ir dabar dirba su S.. UAB „E.“ ji buvo gėlių pardavėja, salės darbuotoja, jos darbas buvo sutvarkyti šaldytuvus, būti prekybos salėje, į jos pareigas įėjo gėlių pardavimas ir bendravimas su klientais. Gėlės parduodamos su dokumentais, reikėdavo išrašyti sąskaitos faktūrą, jei klientas atsiskaito grynais, – kasos pajamų kvitą. 2007 - 2010 metais nebuvo, kad būtų gėlės parduotos be apskaitos dokumentų, sąskaitos faktūrų. Pirkimus vesdavo į excsel‘ines lenteles, ką klientas pirkdavo, tą vesdavome, tai - įmonės pardavimai, duomenys įrašomi į excel‘ines lenteles būdavo iš karto po pardavimo, paskui po kiekvienos darbo dienos jas siųsdavo į firmos el. paštą, kurį skaitė du viršininkai Z. ir A..

Kai atvykdavo gėlės iš Olandijos, ji dėliodavo užsakymus, pagal pavadinimus rūšiavo gėles, spausdindavo užsakymus ir taip žinodavo, kokie klientai užsisakė gėles. Fiziškai buvo tikrinami kiekiai, kas nupirkta ir kas atvežta. Nebūdavo atidėti nežinomi gėlių kiekiai, bent jau neprisimenu. Gėlės atvažiuodavo vieną kartą per savaitę. Ji mašinų nematydavo, tik gėles, kadangi jos darbas buvo atidėti užsakymus, o ne iškrauti gėles, todėl dėl mašinų nieko negali pasakyti. Kokio dydžio tuo metu buvo gėlių šaldytuvas, negali pasakyti, gėlės būdavo salėje, į šaldytuvą dėdavo tik likučius. Ant trolio [vežimėlio] tilpdavo 12 kubiliukų, kubiliukas apie 70 cm, į kubiliuką telpa apie 40 – 50 vnt. rožių; kiek tokių trolių būdavo, nežino, gal penki.

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja N. B. paaiškino, kad Sandėlio failas buvo, tai buvo lentelės, atrodo, spalvotos, excel‘io formatu. Liudytojai parodžius failą „Sandėlis 2011“, ji įvardijo, ji pildydavo mėlyną ir baltą grafas, mėlyna grafa – už kiek parduota gėlių, sąskaita faktūra, kurią išrašydavo klientui. Lentelėje taisymus galima buvo daryti, galima pataisyti, ištrinti. Viršininkų funkcijos nesiskirdavo, nurodymus galėjo duoti ir vienas, ir kitas. Dėl gėlių užpirkimo nieko nežino, ji būdavo salėje su gėlėmis. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (132 t., 222 - 226 b. l.).

Liudytojas M. Č. (M. Č.) teismui paaiškino, kad kratą „K.“ pamena; pareigūnai atėjo apie 8 - 9 val., jis buvo vienas biure. Ieškojo kažkokių dokumentų, kompiuterio. Krata truko apie 6 valandas. Pareigūnai klausė, kur B.o kompiuteris, jis parodė ant stalo buvusį kompiuterį, kuri B.as naudojo važinėdamas į komandiruotes. B.o darbo vieta buvo kitame pastate, tą pati teritorija, bet skirtingi pastatai. Pamena, kad su pareigūnu nuėjo į tą pastatą, bet neprisimena, ar įėjo. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl kompiuteris ne B.o darbo vietoje. B.as ateidavo, kai klientai būdavo pas juos. B.as buvo UAB „K.“ direktorius, liudytojas - paprastas vadybininkas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (133 t., 139 - 140 b. l.).

Specialistų apklausos

Teisiamojo posėdžio metu specialistai J. R., M. J., V. J., Č. M. teismui paaiškino, kad savo tyrimui teiktas išvadas palaiko, paaiškino, kokių subjektų ir kokie duomenys bei dokumentai jiems buvo teikiami tyrimui atlikti, paaiškino, kokiais metodais vadovavosi atlikdami tyrimą, išsamiai atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (131 t., 17 – 76 b. l., 79 – 88 b. l.; 132 t., 181 – 192 b. l.)

Pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Latvijos Respublikos pilietis A. G. parodė, kad asmuo M. R. jam pasiūlė uždirbti pinigų ir dėl to reikia pasirašyti tuščius blankus, ką jis ir padarė galimai 2007 metais. Prisimena, kad ant blankų buvo bankų simbolika, pasirašė visur, kur buvo jo vardas ir pavardė. M. R. jam sakė, kad čia nieko nelegalaus, taigi išėjo, kad jis 2007 m. birželio 18 d. atidarė lengvatinio apmokestinimo įmonę „H.“. Nepažįsta nei įmonės, nei asmenų S., įmonės, kuri vadinasi R.‘s B.V. ir „T.“ nežino. Banko išrašai dėl finansinių operacijų tarp „ H.“ ir Nyderlandų Karalystės įmonių „R. BV“ ir „P.“, L. S. jam nebuvo parodyti, jų nematė. Sutarčių, susitarimų, sandorių ar kitų įmonės juridinių ketinimų operacijų blankų iš įmonės „R.“ sąskaitos į Nyderlandų Karalystės įmones „R. BV“ ir „P.“ ir fizinio asmens L. S. Nyderlandų Karalystės atidarytose sąskaitose jis neturėjo. Nieko negali paliudyti apie pavedimus į lengvatinių mokesčių įmones „ R.“, tarp Nyderlandų Karalystės įmonių ir fizinio asmens, ar jie buvo dėl gėlių pirkimo - pardavimo. Dėl gėlių įsigijimo, pardavimo, rūšių, pavadinimų, ofšoro įmonių, ar jiems atstovaujančių įmonių, produkcijos transportavimo dokumentų negali liudyti, nes nieko apie šiuos faktus nežino (102 t., 111 – 115 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Antrosios valdybos vyresn. tyrėjo A. N. 2013 m. gegužės 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta O. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtų dviejų planšetinių kompiuterių Samsung GT-P7500. IMEI 358534046788721 ir 358534046951386 apžiūra. Apžiūros metu buvo rasti dokumentai Excel formatu - „A.“, „PV“, kuriuose yra duomenys (sąskaitos faktūros numeris, išrašymo data, pinigų suma), susiję su UAB „E.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekių įsigijimu iš P., P. BV. Sulyginus rastų sąskaitų faktūrų duomenis su buhalterinės apskaitos dokumentais, rastais bei paimtais kratos metu UAB „E.“, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šios sąskaitos faktūros, kuriose gavėju nurodytas „PV“, į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą nėra įtrauktos (3 t., 13 – 23 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos vyresn. tyrėjo V. R. 2013 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninėse pašto dėžutėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūra (104 t., 179 – 192 b. l.) su priedais (104 t..193 b. l. – 106 t., 111 b. l.). Apžiūros metu buvo nustatyta UAB „E.“ prekių (gėlių) užsakovai (užsakymai, užsakymų patvirtinimai), taip pat aptikti BV T. išrašyti važtaraščiai, iš kurių matosi, kad šioje Olandų įmonėje UAB „E.“ identifikuojama kaip klientas pavadinimu „PV“ bei „A.“. Pagal tyrimo duomenis, sąskaitos faktūros už neapskaitytą produkciją buvo išrašomos klientui „PV“, o už apskaitytą produkcija klientui A..

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos vyresn. tyrėjo V. R. 2014 m. birželio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta A. S. asmens kratos metu paimtų 7 USB laikmenų (124 t., 48 b. l.), kurių turinys apžiūrų metų buvo perrašytas į 7 kompaktines plokšteles (124 t., 58 - 59, 60 - 61, 62 - 63, 64 - 65, 66 - 67, 68 - 69, 70 – 71 b. l.) apžiūra (124 t., 72 – 91 b. l.). Apžiūros metu nustatyta, kad šiose laikmenose rasta Bendrovės saugoma informacija apie gautas pajamas, patirtas išlaidas bei pirkėjų skolas, tarp kurių buvo ir Excel formato rinkmenos „Book1“, „2008 SANDĖLIS“, „2009 SANDĖLIS“ ir „2010 SANDĖLIS“. Informacija, esanti šiose laikmenose buvo vertinama atliekant UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pasisakyta 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8.

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresn. tyrėjo D. K. 2014 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūra, nurodoma, jog internetinės sesijos metu buvo prisijungta prie pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) suvedus pateiktą prisijungimo vardą bei slaptažodį, el. pašto dėžutės nustatymuose buvo įjungta IMAP persiuntimo opcija, naudojant tarnybinį kompiuterį bei programą Outlook buvo sukurta nauja paskyra, naudojant proceso dalyvio pateiktus duomenis, t. y., prisijungimo vardą bei slaptažodį, prie kurios buvo prisijungta. Tada padarytas el. laiškų sinchronizavimas Outlook programos pagalba. Tarnybiniame kompiuteryje buvo sukurtas aplankas, pavadinimu Z. S.. Iš programos Outlook aplinkos nukopijuoti visi el. laiškai, esantys pašto dėžutėje Z.(duomenys neskelbtini), nukopijuojant dokumentą (duomenys neskelbtini)(2).pst. Aplankas Z. S. įrašytas į pateiktą išorinį standųjį diską. Atliekant šį proceso veiksmą, fiksuojant jo eigą ir rezultatus dalyvavo Z. S., kuris pasirašė grafoje „Dalyvavę asmenys” (106 t., 112 – 113 b. l.)

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. 2014 m. birželio 16, 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta Z. S. naudojamame elektroniniame pašte yra el. laiškas, siųstas 2010-02-17 13:13 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini). pavadinimu „swift“. Prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu telex.pdf. Atidarius minėtą failą matomos dviejų pavedimų išrašų kopijos: viename nurodyta siuntėjas - „V.“, pavedimo suma 15 000 EUR, siuntėjo sąskaita (DUOMENYS NESKELBTINI), adresas siuntėjo (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu užfiksuota, jog yra el. laiškas siųstas 2010-05-05 22:26 val. iš el. pašto „I. I. <(duomenys neskelbtini)“ į Z.(duomenys neskelbtini). pavadinimu „25“. prie šio laiško yra pridėtas PDF formatu dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) 25 doc“. Taip pat yra tekstas lietuvių kalba „(duomenys neskelbtini) padaryta“. Atidarius minėtą failą matoma pavedimo išrašo kopija, kuriame nurodyta siuntėjas - „V.“, pavedimo suma 25000 EUR, siuntėjo sąskaita (duomenys neskelbtini);

Apžiūros metu nustatyta, kad iš el. paštų J. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) buvo siųsti Exel formato dokumentai, pavadinimu „new S.“, kuriuose yra duomenų apie 2006 - 2010 metais UAB „E.“ vykdytą produkcijos – gėlių pirkimą iš bendrovės R.’s BV bei apmokėjimą už šias prekes be apskaitos dokumentų (106 t., 114 – 117 b .l., priedai 106 t., 118 – 196 b. l.) .

2014 m. gegužės 14 d. kratos metu J. B. Č. darbo vietoje - V. A. G. g. 32, Vilniuje, UAB „K.“ patalpose buvo aptiktos išorinės USB laikmenos, kurių informacija buvo įrašyta į DVD diską (4 t., 156 – 167 b. l.). Lietuvos kriminalinio policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. 2014 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta minėtų USB laikmenų apžiūra, nustatyta, jog kataloge „Traveling disk USB“ įrašyti įmonių „O., „H.“ bei „V.“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai (4 t., 165 – 167 b. l., 168 – 200 b. l., 5 t., 1 – 95 b. l.).

Iš UAB „K.“ sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu 2006-01-01 iki 2013-03-01 vyko pinigų judėjimas tarp šios bendrovės ir ofšorinių kompanijų H., V., O. sąskaitų (112 t., 114 – 231 b. l.).

Iš bendrovės V. sąskaitos išrašo matyti, kad iš sąskaitos LV92 (DUOMENYS NESKELBTINI) EUR laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. liepos 14 d. buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės R.S BV P. A. sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) bei į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. L. S. sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) iš viso 555 000 eurų. Mokėjimų paskirtyse nurodyta „Už gėles“ (angl. For the flowers) bei Invoice numeriai. Taip pat iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. liepos 16 d. buvo pervesta į Nyderlandų Karalystėje esančio banko ABN AMRO BANK N.V. reg. įmonės P. BV sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI) viso 245000 eurų, mokėjimų paskirtyse nurodyta – for the flowers PV bei Invoice numeriai (101 t., 3 – 61 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo nustatyta, jog pinigai į bendrovių H., V., O. sąskaitas buvo pervedami iš ofšorinės kompanijos J. sąskaitos Latvijos banke Aizkraules banka, teise naudotis šia sąskaita turėjo A. G. (101 t., 134 – 135 b. l., 102 t., 136 – 138 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (106 t., 197 – 218 b. l.) užfiksuota, jog išanalizavus ir sugretinus pas A. S. asmens kratos metu paimtose USB laikmenose failuose „Sandėlis“ esančią informaciją su informacija, esančia „new S.“ failuose (failai, įrašyti USB laikmenose, paimtose pas A. S., A. S., L. S., Z. S. elektroniniuose laiškuose), su Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais ofšorinių bendrovių H., V., O. sąskaitų išrašais, nustatyta, kad failuose „new S.“ yra ne tik sąskaitos - faktūros už gėles, kurios buvo perkamos bei vežamos parduoti į Lietuvą iš Olandijos neįtraukiant į UAB “E.“ buhalteriją, bet nustatytos sumos, kurios sutampa ir pagal kurias galima nustatyti įsigytos produkcijos mastą bei sumą, kuri buvo sumokėta už neapskaitytą produkciją. Taip pat atlikus šių laiškų apžiūras nustatyta, jog be neapskaitytos produkcijos apskaitos („juodosios buhalterijos“), taip pat yra duomenys apie apskaitytą produkciją, t. y., datos, sąskaitos faktūros, taip pat apmokėjimo suma (elektroninėje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) esančių laiškų apžiūros protokolas (106 t., 114 – 196 b. l.). Taip pat išanalizavus ir sugretinus paminėtus duomenis (esančius failuose „sandėlis“, „new S.“ ir sąskaitų išrašuose) nustatyta, kad iš minėtų lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų atlikta ne mažiau nei 68 apmokėjimai (pavedimai) ne mažesnei nei 1 296 600 Eur sumai į Nyderlandų Karalystės įmonės R.S BV ir fizinio asmens L. S. sąskaitas ir ne mažiau nei 44 apmokėjimai (pavedimai) ne mažesnei nei 430 000 Eur sumai į įmonės P. B.V. sąskaitą, t. y. atlikta ne mažiau nei 112 apmokėjimų (pavedimų) už ne mažesnę nei 1 726 600 Eur sumą. Tyrimo metu konstatuota, kad pavedimų atlikta ne mažesnei nei nurodyta aukščiau sumai, kadangi duomenys apie šiuos pavedimus sutampa visuose informacijos šaltiniuose (failuose „sandėlis“, „new S.“ ir sąskaitų išrašuose) (106 t., 197 – 218 b. l.).

2015 m. gruodžio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-128 nurodyta, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Z. S. ir N. S. išvadoje nurodytiems sandoriams vykdyti panaudojo 226 765,09 Lt pajamų grynais pinigais, kurių šaltinis pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu informaciją nenustatytas (117 t., 76 - 92 b. l.).

2015 m. spalio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-97 nurodyta, kad pagal pateiktą medžiagą nustatyta, kad pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį A. S. paskolino 35000 Lt, pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį - 36100 Lt grynais A. S., pagal 2009 m. liepos 9 d. paprastąjį vekselį P. G. paskolino 7000 Lt grynais, 2011 m. suteikė 800 000 Lt paskolą grynais ir 70 000 Lt bankiniu pavedimu UAB „E.“. Taip pat nustatyta, kad A. S. tiriamuoju laikotarpiu vykdė valiutos konvertavimo operacijas: 2006 m. lapkričio 30 d. 24 220 Lt konvertavo į 7000 Eur ir 2006 m. gruodžio 21 d. 121 012,50 Lt konvertavo į 35 000 Eur, 2007 m. vasario 2 d. 77 827,50 Lt konvertavo į 22 500 Eur, 2008 m. spalio 13 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur ir 2008 m. spalio 16 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur, 2011 m. liepos 24 d. konvertavo 51 900 Lt į 15 000 Eur, 2011 m. spalio 12 d. konvertavo 34 952,50 Lt į 10 000 Eur. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, A. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 109 – 128 b. l.).

2015 m. spalio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-98 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2006-01-01 – 2011-12-31) pagal pateiktą medžiagą nustatyta, kad O. S. 2008 metais už 17 600 Lt grynais įsigijo automobilį Porsche Cayenne, 2010 metais sumokėjo 49 000 Lt grynais už pirktą automobilį Mercedes-Benz R320. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, O. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 92 – 108 b. l.).

2014 m. lapkričio 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos viršininkės J. I. raštu Nr. 38-2-S-5351 buvo kreiptasi į Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos pavedimo, kuriame buvo be kita ko buvo paprašyta atlikti visų dokumentų (paslaugų, pirkimo-pardavimo, kt.) poėmius įmonėse R.‘s B.V. P. A. ir P., susijusių su pavedimais į šias įmones iš ofšorinių kompanijų V., O., Tu Ltd. (58 t., 147 – 166 b. l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštuose nurodyta, kad bendrovės R.‘s B.V. adresas yra (duomenys neskelbtini), bendrovės P. B.V. adresas yra (59 t., 149 b. l.; 103 t., 62 – 64 b. l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte 2015 m. spalio 23 d. rašte Nr. FM/04314/040/LT/13 nurodyta, kad pagal Interpolo Moldovos nacionalinio biuro gautą informaciją, įmonė U. nebuvo/nėra registruota Moldovoje (103 t., 87 b. l.); pagal Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro informaciją, įmonė N., įmonė C. nėra registruotos komerciniame / juridinių asmenų registre (103 t., 89 - 90 b. l.).

2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo M. J. apžiūros protokole fiksuota, kad buvo atlikta teisinės pagalbos medžiagos, gautos iš Nyderlandų Karalystėje registruotos įmonės „T. B.V.“ prekių (gėlių) gabenimo UAB „E.” dokumentų CMR bei UAB „K.“, UAB „T.“ pateiktus prekių (gėlių) gabenimo iš „T.“ į UAB „E.” dokumentus, CMR, apžiūra. Nustatyta, jog 2010 metais buvo „T. B.V.“ išrašyti 57 CMR dokumentai, iš kurių 52 CMR yra tik Nyderlandų įmonėje „T. B. V.“, UAB „K.“ jų nėra, vieno vežimo CMR yra tik UAB „K.“, bet nėra įmonėje „T. B. V.“, 4 vežimų CMR yra abiejose įmonėse (103 t., 93-94 b. l., 104 t. 16 – 71 b. l.).

Specialisto išvados dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo

2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-8 dėl UAB “E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nurodyta, kad tyrimui kartu su 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 38-S-2-3388 buvo pateiktos kompiuterinės laikmenos – 7 USB laikmenų kopijos, kurios buvo rastos ir paimtos iš įtariamojo A. S. asmens kratos metu. Šiose laikmenose rasta Bendrovės saugoma informacija apie gautas pajamas, patirtas išlaidas bei pirkėjų skolas, tarp kurių buvo ir Excel formato rinkmenos „Book1“, „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“. Remiantis Z. S. parodymais apklausų metu, rinkmenose „Sandėlis“ buvo vedama UAB „E.“ pardavimo klientams apskaita, t. y., yra nurodytos visos UAB „E.“ gautos pajamos: „Apie man apklausos metu parodytą informaciją, įrašytą į kompaktinę plokštelę <...> Excel formatu, pavadinimu „2010 Sandėlis“ galiu pasakyti, kad tai yra bendra UAB „E.“ pardavimo klientams apskaita, t. y., buvo vedama kartu „juodoji“ bei „baltoji“ apskaita“. Z. S. 2014 m. balandžio 29 d. apklausos protokole paaiškino „Sandėlio“ rinkmenos struktūrą, t. y., kaip ir kur užfiksuotos visos Bendrovės pajamos, gautos už parduotas gėles, įskaitant ir tas, kurios buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje: „Stulpeliuose, kurie yra geltonos spalvos, yra parašyti kliento įsiskolinimai UAB „E.“. Stulpeliuose, kurie yra baltos spalvos, yra parašyti kliento atsiskaitymai grynaisiais bei pavedimais UAB „E.“ už nupirktas gėles, kitas prekes, susijusias su įmonės veikla (kaspinai, žaluma bei kt.). Stulpeliuose, kurie yra mėlynos spalvos, yra pažymėtos prekių pirkimo sumos, per laikotarpį nuo vieno vežimo iki kito, t. y., nuo vieno iki sekančio prekių atvežimo klientas galėjo pirkti kelis kartus, o mėlynajame stulpelyje visa suma per laikotarpį. <...> Šią sandėlio lentelę pildė A. S., nes ji buvo vieninteliu egzemplioriumi įrašyta į USB laikmeną, kurią nešiodavosi tik A. S.. Aš pildžiau šią lentelę, kai jis išvykdavo atostogų, jam nesant darbo vietoje, nes jis man perduodavo asmeniškai“. Vadovaujantis Lietuvos kriminalinio policijos biuro (toliau tekste – LKPB) pateikta informacija bei Z. S. parodymais, tyrimo metu išanalizuotos Excel rinkmenos „Book1“, „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“ ir „2010 Sandėlis“. Nustatyta, kad šiose rinkmenose rasta informacija atitinka Z. S. apibūdintą bendrą UAB „E.“ pardavimo klientams apskaitą. Tyrimo metu susumuotos mėlynuose stulpeliuose užfiksuotos prekių klientams pardavimo vertės (1 priedas). Pažymėtina, kad 2006 m. „dvigubos buhalterijos“ rinkmenoje „Book1“ duomenys pradėti fiksuoti nuo 2006 m. lapkričio 18 d. Tyrimo metu nustatyta, kad „Sandėlio“ rinkmenose buvo fiksuojamos visos Bendrovės pajamos: tarp užfiksuotų duomenų yra ir „baltos“, t. y., apskaitytos bei deklaruotos, pajamos. Per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojama bendra 29 044 908,33 Lt (8 411 986,88 Eur) minėtose Excel rinkmenose užfiksuotų Bendrovės pardavimų suma (2006 m. 11-12 mėn. - 551 463,00 Lt (159 714,72 Eur), 2007 m. – 7 677 920,00 Lt (2 223 679,33 Eur), 2008 m. – 8 420 257,00 Lt (2 438 674,99 Eur), 2009 m. - 5 899 278,88 Lt (1 708 549,26 Eur), 2010 m. - 6 495 989,45 Lt (1 881 368,58 Eur)), kurią, remiantis Z. S. parodymais, sudaro visų UAB “E.“ pardavimų (apskaitytų ir neapskaitytų) apyvarta (1 priedas).

Tyrimui nebuvo pateiktos rinkmenos, kuriose būtų užfiksuota UAB „E.“ 2011 - 2012 m. „dviguba buhalterija“.

Dėl 2006 (11-12 mėn.) - 2010 m. nuslėptų pajamų. Kadangi „dviguboje buhalterijoje“ buvo fiksuojamos visos Bendrovės gautos pajamos, t. y., tos, kurios buvo apskaitytos ir deklaruotos bei tos, kurių Bendrovė neapskaitė ir nedeklaravo, tyrimo metu apskaičiuojamos nuslėptos UAB „E.“ pajamos. Skaičiuojant nuslėptas pajamas (su PVM) 2006 m. (11-12 mėn.) – 2010 m., iš visų „dviguboje buhalterijoje“ užregistruotų pajamų, gautų už gėlių pardavimą, atimamos atitinkamais laikotarpiais PVM deklaracijose FR0600 (toliau gali būti - FR0600) deklaruotos PVM apmokestinamosios pajamos ir nuo jų apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM bei atimamos FR0600 deklaruotos pardavimo pajamos, kurios yra ne PVM objektas: eksportuotos prekės, parduotos ES šalių PVM mokėtojoms ir pan.

Bendrovė PVM mokėtojų registre įregistruota 2004 m. rugpjūčio 16 d. Pateiktose PVM deklaracijose (2 priedas) už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovė deklaravo 18 711 748 Lt PVM apmokestinamų sandorių ir nuo jų apskaičiuotą 3 846 355 Lt standartinio tarifo pardavimo PVM, 471 206 Lt ES PVM mokėtojams patiektų prekių, 142 260 Lt kitų PVM apmokestinamų sandorių, 19 911 Lt už Lietuvos ribų patiektų prekių ir paslaugų, 14 974 727 Lt iš ES įsigytų prekių, 3 111 633 Lt iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 4 122 461 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei 2 835 527 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Tyrimo metu nustatyta, kad ne visos Bendrovės gautos pajamos buvo apskaitomos buhalterinės apskaitos registruose bei deklaruojamos teikiamose deklaracijose. Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 3 str. 1 d. nuostatomis, Bendrovės pardavimai yra PVM objektas („PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.“). PVM įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas“ (iki 2008-12-31 standartinis PVM tarifas – 18 %, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. – 19 %, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – 21 %).

Apskaičiuojant nuslėpto PVM sumą 2006 – 2010 metais (2011 - 2012 m. nuslėpti mokesčiai, kaip ir minėta anksčiau, neskaičiuojami), taikoma formulė: visa nuslėptų pardavimo pajamų suma dauginama iš atitinkamais metais taikomo PVM tarifo (PVM tarifai aprašyti ankstesnėje (duomenys neskelbtini)) ir gauta suma dalinama iš 100+PVM tarifo (pvz., 2006 m. PVM apskaičiavimas: 525 102 Lt (3 lentelės 6 stulpelis)*18 (2006 m. taikomas standartinis PVM tarifas); gauta 9 451 836 Lt dalijama iš 118 (100+18 (2006 m. taikomas PVM tarifas)); gauname 80 100 Lt nuslėpto PVM sumą. „Dvigubos buhalterijos“ rinkmenose nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo fiksuojamos ne tik gautos pajamos ir klientų įsiskolinimai, bet ir patirtos išlaidos: „transportas“, „pavedimai“, „nuoma“, „bankas“, „vairai“, „T.“, „A.“ ir t.t. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais principais, „dviguboje buhalterijoje“ užregistruotos išlaidos nevertinamos kaip sąnaudos, kadangi tik iš dalies galima jas identifikuoti bei nustatyti, kurio laikotarpio sąnaudoms jos priskirtinos. Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokia „dviguboje buhalterijoje“ užfiksuotų išlaidų dalis yra užregistruota Bendrovės oficialioje buhalterinėje apskaitoje bei deklaruota Pelno mokesčio deklaracijose. Todėl, norint nustatyti Bendrovės nuslėptoms pajamoms tenkančias sąnaudas, atliekamas apskaičiavimas antkainio metodu – nuslėptoms pajamoms priskirtinos tokio paties dydžio sąnaudos, kaip ir oficialioms pajamoms. Šiose sąnaudose atsispindės ir neapskaitytų gėlių įsigijimo, atvežimo bei kitos išlaidos. Tyrimo metu apskaičiuoti UAB „E.“ 2006 - 2012 m. taikyti prekių pardavimo antkainiai (antkainių apskaičiavimas 3 priede). Pagal mažiausią, 2011 m. taikytą 13,75 proc. antkainį, apskaičiuojama 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. nuslėptiems pardavimams tenkanti sąnaudų dalis, t. y. savikaina be PVM (6 lentelė, 3 stulpelis) = (100 * nuslėptos pajamos be PVM) / 113,75 (100 proc. + 13,75 proc. antkainis). Nuo papildomai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus tarifus apskaičiuojamas nuslėptas pelno mokestis. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“. Tyrimo metu, apskaičiuojant pelno mokestį už 2007, 2008 ir 2010 m., taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, už 2010 m. – 20 proc. pelno mokesčio tarifas.

Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė už 2012 m. nesudarė ir VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalį bei pažeidė 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį. Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „E.” buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ne visas gautas pajamas, pildė ne visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus, todėl pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies norma, galiojusi kaltinamiesiems inkriminuotos veikos padarymo laikotarpiu, numatė, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (220 straipsnio 1 dalies redakcija, keista 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d., Žin., 2004, Nr.108-4030). Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro pakeistame kaltinime netinkamai yra duodama nuoroda į Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakciją, priimtą 2011 m. birželio 21 įstatymu Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., kadangi kaltinamiesiems A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. pakeistame kaltinime kaltinimo laikotarpis pasibaigia 2010 m. gruodžio 31 d., todėl minėta nuoroda teismo yra šalinama iš kaltinimo paliekant tik nuorodą į Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies redakciją, pakeistą 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314, įsigaliojusią nuo 2004 m. liepos 13 d., Žin., 2004, Nr.108-4030.

Analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ši norma buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei suėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas (95 straipsnio 1 dalies redakcija, keista 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. IX-901, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 29 d., Žin., 2010).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Z. S., keletą kartų apklausiamas tyrėjo, pripažino „G.“ vykdytą neapskaitytą prekybą gėlėmis, savo parodymus patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad visų šių apklausų protokolai surašyti ne pagal jo žodžius, o yra tyrėjo M. J. išsigalvoti teiginiai, kuriuos Z. S. buvo priverstas patvirtinti, nes tyrėjas M. J. jam žadėjo nukentėjusiojo statusą, per kurį jis galėtų susigrąžinti A. S. nuo jo kaip lygiaverčio įmonės akcininko nuslėptus pinigus. Panašiai bylos nagrinėjimo metu elgėsi ir kaltinamasis L. S., ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažinęs, kad „G.“ iš tiesų buvo vykdoma prekyba neapskaityta produkcija, iš kurios gautos pajamos buvo pervedamos olandams pasinaudojant B. J. Č. lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis, o iki to momento, grynieji pinigai, gauti iš prekybos neapskaityta produkcija, buvo perduodami per vairuotojus. Tokius parodymus L. S. davė ir bylą nagrinėjant pirmosios sudėties teismui, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė teigdamas, jog ankstesni jo parodymai yra išgauti tyrėjo M. J. per ilgas ir sekinančias apklausas, kurios jam buvo tikras šokas.

Kompanijos H. sąskaitų išrašo duomenys patvirtina, kad 2010 m. sausio 6 d. „P.“ buvo padarytas 5000 pavedimas su žyma „už gėles, PV“ (angl. For the flowers, PV), tą pačią dieną – 10 000 pavedimas B. h/o Duin R.‘s B.V., su žyma Invoice No. 16. 12/2 bei dar vienas 15 000 pavedimas į L. S. sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), su žyma Invoice No/ 24,12 „už gėlę“ (angl. for the flower) (100 t., 160 b. l.); 2010 m. sausio 7 d. buvo atliktas 10 000 pavedimas „P.“ (taip pat su žyma „už gėles, PV“ (ang. For the flowers, PV)), 10 000 pavedimas - B. h/o Duin R.‘s B.V. (su žyma Invoice No 23,12); 2010 m. sausio 12 d. - 15 000 pavedimas B. h/o Duin R.‘s B.V., su žyma Invoice No. 06. 01/10, 2010 m. sausio 13 d. buvo atliktas 10 000 pavedimas „P.“ (taip pat su žyma „už gėles, PV“ (ang. For the flowers, PV)) (100 t., 161 b. l.).

Lietuvos kriminalinio policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime (106 t., 197 – 218 b. l.) užfiksuota, kad buvo sugretinti duomenys iš USB laikmenų, paimtų 2013 m. sausio 30 d. per A. S. asmens kratą, juose nurodytos datos, sumos bei įmonės, lengvatinio apmokestinimo kompanijų banko sąskaitų išrašai, kuriuose fiksuoti pavedimai už pirktas bei neapskaitytas gėles, bei iš Z. S. el. pašto dėžutėje Z.(duomenys neskelbtini) rastus el. laiškus, pavadinimu „newS.”, kuriuose siunčiamos sąskaitos – faktūros už gėles. Iš šio tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad be kitos informacijos apie pinigų bei informacijos judėjimus 2009 – 2010 metais, 2010 m. sausio 5 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 51 900 (15 000)“, 2009-12-26 „newS.“ laiške nurodyta 15 000 eurų suma; 2010 m. sausio 6 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-05 (duomenys neskelbtini) 34 600 (10 000), 2010-01-06 „newS.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma; 2010 m. sausio 12 d. faile „Sandėlis“ įrašyta tokia informacija: „2010-01-12 A. 51 900 (15 000), 2010 m. sausio 12 d. „newS.“ laiške nurodyta 10 000 eurų suma (106 t., 197 – 218 b. l.).

Visi šie duomenys atskleidžia, kad įvykus gėlių užpirkimui iš aukciono ir jas atsigabenus į „G.ą”, realus produkcijos kiekis buvo fiksuojamas A. S. valdytuose elektroninio formato failuose, per kelias dienas į Z. S. elektroninį paštą buvo atsiunčiamas laiškas su tam tikrą sumą nurodančiais duomenimis, iš karto po to, vėliausiai po kelių dienų, buvo atliekamas pavedimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. asmeninę banko sąskaitą, esančią Olandijos banke, arba bendrovėms P. B. V. ar R.‘s B.V. Jeigu iš tiesų pavedimai per lengvatinio apmokestinimo bendroves į L. S. banko sąskaitą vyko iš Ukrainos bendrovių, jis leido šia sąskaita naudotis J. K. A. dėl mažesnių banko mokesčių, o J. K. A. naudojosi L. S. banko sąskaita, kaip jis teigė, dėl praktiškumo, ir su minėtais pavedimais „E.” neturi nieko bendro, kyla pagrįstas klausimas, dėl kokių priežasčių šie duomenys buvo el. paštu siunčiami Z. S., kodėl negavus pavedimo būdavo tarpusavyje susiekiama ir derinama, kokia suma ir kada pavedimai bus atlikti. Akivaizdu, kad aptarta tarpusavio atskaitomybė, operatyvus keitimasis informacija ir duomenimis rodo buvus tamprų suinteresuotų asmenų susitaR.ą, kurio buvo laikomasi.

Aptarti duomenys atskleidžia bei patvirtina ir B. J. Č. vaidmenį kaip asmens, atsakingo už atsiskaitymų per lengvatinio apmokėjimo bendroves, atlikimą. Kad būtent B. J. Č. buvo tas asmuo, kuris atsiskaitymui su olandais už neapskaitytą produkciją, pasiūlė naudoti jo žinioje esančias lengvatinio apmokėjimo bendroves, ikiteisminio tyrimo metu parodė L. S., teigęs, jog nuo 2008 m. B. J. Č. pasiūlė pinigus už neapskaitytas prekes vesti per ofšorines kompanijas (S., LTD, BI) į jo, S. B. V. sąskaitas, teigė, jog B. J. Č. el. pašto neatsimena, bet pašte jis prisistatydavo „i. i.“.

Tyrimo metu B. J. Č. darbo vietoje buvo rastos bei paimtos USB laikmenos, kuriose rasta įrašytų įmonių „O.“, „H.“ bei „V.“ spaudų pavyzdžiai, suderinimo aktai, pranešimai. Kaltinamojo B. J. Č. teiginius, jog byloje klaidingai nurodyta, kad minėtos USB jungtys buvo rastos būtent B. J. Č. darbo vietoje, paneigė teisiamajame posėdyje gynybos prašymu apklaustas liudytojas M. Č., kad toje patalpoje, kurioje buvo atliekama krata, buvo B. J. Č. nešiojamasis kompiuteris, kurį pareigūnai taip pat pasiėmė. Akivaizdu, kad jeigu būtų buvę taip, kad kratos atlikimo patalpoje iš tiesų nebūtų buvę jokių B. J. Č. daiktų, nes jo darbo vieta buvo kitose patalpose tuo pačiu adresu, kaip teismui teigė kaltinamasis B. J. Č., tai nebūtų buvę ir tokio svarbaus darbinio įrankio kaip jo nešiojamasis kompiuteris. Dėl šios priežasties teismui nekyla jokių abejonių, kad UAB „K.“ patalpose atliktos kratos metu rastos ir paimtos USB jungtys iš tikrųjų priklausė B. J. Č.. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad inkriminuojamu laikotarpiu bendrovėje „K.“, kuriai vadovavo B. J. Č., bei kitoje bendrovėje UAB „K.“, su kuria taip pat buvo susijęs B. J. Č., įvairiomis sumomis bei įvairia valiuta buvo atliekami pavedimai iš kompanijų V., H., O. sąskaitų (112 t., 114 – 231 b. l.).

Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymo į 2014 m. lapkričio 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo valdybos viršininkės J. I. raštą Nr. 38-2-S-5351 dėl teisinės pagalbos pavedimo duomenys patvirtina, kad buvo nustatyta, jog bendrovė R.‘s B.V. parduotai produkcijai, kuri buvo apmokėta iš minėtų lengvatinio apmokėjimo bendrovių, kai pavedimuose buvo nurodomi sąskaitų – faktūrų (angl. invoice) numeriai, sąskaitas išrašė bendrovėms U., C.; o bendrovė P. B. V. parduotai produkcijai, kuri taip pat buvo apmokėta iš minėtų lengvatinio apmokėjimo bendrovių, kai pavedimuose buvo nurodomas pirkėjo identifikacinis duomuo PV), sąskaitas išrašė bendrovėms V., N.. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. spalio 23 d. rašte Nr. FM/04314/040/LT/13 nurodyta, kad pagal Interpolo Moldovos nacionalinio biuro gautą informaciją, įmonė U. nebuvo/nėra registruota Moldovoje (103 t., 87 b. l.); pagal Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro informaciją, įmonė N., įmonė C. nėra registruotos komerciniame / juridinių asmenų registre (103 t., 89 - 90 b. l.), kas rodo, jog sąskaitos buvo išrašomos realiai neegzistuojančioms bendrovėms. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti Tarptautinių ryšių valdybos specialistų minėtuose raštuose teiktais duomenimis.

Aplinkybę, kad sutuoktiniai A. S. ir O. S. laikotarpiu operavo tokiomis grynųjų pinigų sumomis, kurių šaltinių negalėjo pagrįsti bei kurios ženkliai viršijo jų oficialias pajamas, skolino tūkstantines sumas, dideles litų sumas keisdavo į eurus, įsigydavo brangius pirkinius, patvirtina 2015 m. spalio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (4.65)-86-97 bei 2015 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. (4.65)-86-98. Šiose išvadose nurodyta, kad pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį A. S. paskolino 35 000 Lt, pagal 2008 m. spalio 2 d. paprastąjį vekselį – 36 100 Lt grynais A. S., pagal 2009 m. liepos 9 d. paprastąjį vekselį P. G. paskolino 7000 Lt grynais, 2011 m. suteikė 800 000 Lt paskolą grynais ir 70 000 Lt bankiniu pavedimu UAB „E.“. Taip pat nustatyta, kad A. S. tiriamuoju laikotarpiu vykdė valiutos konvertavimo operacijas: 2006 m. lapkričio 30 d. 24 220 Lt konvertavo į 7000 Eur ir 2006 m. gruodžio 21 d. 121 012,50 Lt konvertavo į 35 000 Eur, 2007 m. vasario 2 d. 77 827,50 Lt konvertavo į 22 500 Eur, 2008 m. spalio 13 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur ir 2008 m. spalio 16 d. 103 800 Lt konvertavo į 30 000 Eur, 2011 m. liepos 24 d. konvertavo 51 900 Lt į 15 000 Eur, 2011 m. spalio 12 d. konvertavo 34 952,50 Lt į 10 000 Eur. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, A. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 109 – 128 b. l.). 2015 m. spalio 14 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-98 nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.) pagal pateiktą medžiagą nustatyta, kad O. S. 2008 metais už 17 600 Lt grynais įsigijo automobilį Porsche Cayenne, 2010 metais sumokėjo 49 000 Lt grynais už pirktą automobilį Mercedes-Benz R320. Įvertinus ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktą informaciją, O. S. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų vykdyti nurodytų sandorių (119 t., 92 – 108 b. l.). Teismui nelieka jokių abejonių, kad aptartiems sandoriams įvykdyti turėtos grynųjų pinigų sumos buvo gaunamos būtent iš „G.“ vykdytos prekybos neapskaityta produkcija.

Pastebėtina, kad Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies norma nepakeista galioja nuo 2004 m. liepos 13 d., kai 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314 buvo priimta dabartinė redakcija, t. y., tokia normos redakcija galiojo viso kaltinamiesiems inkriminuotinojamo laikotarpio nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. metu ir galioja iki šiol, todėl kaltinime rašoma nuoroda į Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos normos keitimo įstatymą bei įsigaliojimo datą šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė.