- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2K-615/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Vytautas Greičius (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- R. L., ir D
- Civilinis ieškovas
- Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas R. L. priklausantis automobilis „Citroen XM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Iš D. K., A. N. ir R. L. solidariai priteista 7500 Lt I. G. neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš jų bei S. M. solidariai priteista 12 641,53 Lt UAB DK „PZU Lietuva“naudai, 4627,60 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Molėtų skyriaus naudai ir 1476,50 Lt Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai. Civiliniam ieškovui Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. K., A. N. bei S. M., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti. Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendis, kuriuo I. G. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 7100 Lt bei panaikintas R. L. priklausančio automobilio „Citroen XM“, valstybinis numeris AES 285 konfiskavimas. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. K., A. N. ir S. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. 2009 m. sausio 25 d., apie 19 val. 55 min., parduotuvėje, esančioje Dubingių miestelyje, Molėtų rajone D. K., du kartus sudavė kumščiu parduotuvės vedėjai I. G. į veidą, o šiai nugriuvus, kartu su A. N. nutempė ją į parduotuvės poilsio kambarį, kur lipnia juosta užklijavo burną ir sudavė kumščiu į veidą dar penkiolika smūgių. Nuo panaudoto smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Tuo metu R. L. kartu su A. N. nešė prekes iš parduotuvės ir krovė į S. M. automobilį. Šie asmenys iš I. G. pagrobė jai priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, o iš parduotuvės pagrobė cigarečių, alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, taip pat 6656,93 Lt grynųjų pinigų iš kasos bei 530,38 Lt grynųjų pinigų iš terminalo kasos, iš viso pagrobė Molėtų rajono vartotojų kooperatyvui priklausančio turto už 25 464,23 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko šališkai, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeista jo teisė į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata, kuri galėjo padėti nustatyti byloje tiesą ir taip pažeistas BPK 178 straipsnis. Darydami išvadas apie kasatoriaus dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai, pažeisdami BPK 190 straipsnio reikalavimus, netinkamai įvertino kitų nusikaltimo dalyvių parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp kasatoriaus ir jų parodymų ir nesiaiškino tokių prieštaravimų priežasties. Kiti bendrininkai vėliau keitė parodymus teisme, tuo tarpu kasatoriaus parodymai nesikeitė, juos patvirtina ir nuteistojo S. M. parodymai. Teismai vadovavosi kitų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu, o ne teismo posėdyje duotais parodymais ir tuo pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš kasatoriaus buvo atimta teisė pateikti įrodymus, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai netenkino nei vieno jo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pažeidimų neištaisė, neatliko įrodymų tyrimo, nors kasatorius to prašė. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis pagrįstas ne faktais, bet prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK 24 straipsnio nuostatas, nes nenustatė kokį vaidmenį kiekvienas iš bendrininkų atliko. Teismai turėjo įvardinti bendrininkų rūšis, numatytas BK 24 straipsnyje ir į tai atsižvelgti skiriant bausmes. Kasatorius tik žinojo apie nusikaltimą, vėliau apie jį nepranešė, bet pačiame nusikaltime nedalyvavo.
Kasatoriaus manymu, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teismai be pagrindo jo parodymus traktavo kaip baudžiamosios atsakomybės vengimą, tuo tarpu kitiems bendrininkams skyrė minimalias bausmes, nors vėliau jie savo parodymus keitė. Be to, teismas pažeidė BK 50 straipsnio 3 dalį, nes nuosprendyje nenurodė kokiuose pataisos namuose kasatorius turi atlikti bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiąją I. G., perskaitė kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Vertindamas įrodymus teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Priešingai nei teigia kasatorius, nuosprendį teismas pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė R. L. naudai teisme liudijusių kitų kaltinamųjų parodymus.
Ta aplinkybė, kad išvadas dėl R. L. kaltės teismas nuosprendyje padarė remdamasis kitų kaltinamųjų - D. K., A. N. ir S. M. parodymais, duotais ne pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo teisėjui, neduoda pagrindo teiginiams apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu šie parodymai skiriasi nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų. Remdamasis kaltinamųjų parodymų analize ir juos vertindamas kartu su kitais bylos įrodymais, teismas turėjo teisę nuspręsti, kurie kaltinamųjų D. K., A. N. ir S. M. parodymai dėl R. L. dalyvavimo nusikaltime yra teisingi ir jais remtis apkaltinamajame nuosprendyje.
Kasacinio skundo teiginiai, susiję su bylos įrodymų vertinimu paliktini nenagrinėtini, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Apeliaciniame skunde nebuvo keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų ar jo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymo, todėl šie klausimai nebuvo apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrino tiek kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir priimtame sprendime išsamiai ir motyvuotai atsakė įvisus esminius skundo argumentus.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis suvokė bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Visi nuteistieji veikė vieninga tyčia ir siekė vieningo tikslo - neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe ir visi nuteistieji buvo jos bendravykdytojai. Padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos ištirtų įrodymų visetu. Tais atvejais, kai nustatoma, jog bendrininkai veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, jų veikos papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nereikia.
Atmestini R. L. kasacinio skundo argumentai, kad teismas, už padarytą nusikaltimą j am paskyręs laisvės atėmimo bausmę ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodęs, pataisos įstaigos, kurioje turi atlikti bausmę, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Taigi teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatydamas, kad R. L. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose BK 50 ir BVK 71 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Kasatoriaus nuomone, teismai atlikdami tyrimą, vertindami įrodymus, vertindami jų patikimumą ir pagrįstumą, padarė eilę BPK normų pažeidimų. Be pagrindo rėmėsi kitų nusikaltimą padariusių asmenų parodymais duotais ne teismo posėdžio metu, bet ikiteisminio tyrimo metu, be pagrindo buvo atmesti jo nuoseklūs parodymai. Tokie kasacinio skundo argumentai, kaip nepagrįsti, neatitinkantys bylos duomenų, atmestini.
Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, bet byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Teismai, darydami išvadą dėl kasatoriaus dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme rėmėsi byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir kitų nuteistųjų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal BPK 189 straipsnį ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti duotus parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa svarbi tuo, kad toks įtariamojo parodymų procesinis įforminimas turi reikšmės tokių parodymų įrodomajai galiai ir iš esmės prilygsta įrodomajai galiai parodymų, duotų teismo proceso metu. Jeigu kaltinamasis teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisiamajame posėdyje tiriami, balsu perskaitomi. Teismas juos palygina su kitais byloje esančiais įrodymais, juos patikrina ir vertina. Teismai teismo posėdžio metu tyrė tiek kaltinamųjų parodymus duotus teismo posėdžio metu, tiek jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir juos vertindami BPK normų nepažeidė. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų D. K. ir A. N. parodymų matyti, kad iš anksto suplanuotame plėšime dalyvavo ir kasatorius R. L. Parduotuvės viduje užpuolus pardavėją I. G., pastaroji buvo nutempta į kitas parduotuvėje esančias patalpas, kur ją D. Kupriūnas laikė, o A. Navickas su kasatoriumi iš parduotuvės tuo metu grobė prekes ir kitą turtą. Teismo posėdyje D. K. ir A. N. pakeitė parodymus ir ėmė aiškinti, kad kasatorius padarant šį nusikaltimą nedalyvavo. Teismai aiškinosi parodymų keitimo priežastis, tyrė ir tinkamai įvertino jų bei S. M. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad plėšime dalyvavo bei jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė ir R. L. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti D. K. ir A. N. parodymai sutapo su nukentėjusiosios I. G. parodymais, byloje esančiais kitais įrodymais, todėl teismai tokiais parodymais pagrįstai ir rėmėsi. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas nuosprendį pagrindė tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir nepažeidė BPK 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Be įrodymų, pagal kuriuos teismas padarė išvadas dėl kasatoriaus kaltės, nurodė ir motyvus, kuriais atmetė jo naudai teismo posėdyje liudijusių kitų kaltinamųjų parodymus.
Nepagrįstas kasatoriaus aiškinimas, kad teismai pažeidė ir BK 24 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta, kad plėšimą padarė bendrininkų grupė ir visi nuteistieji buvo bendravykdytojai. Padarius tokią išvadą, kasatoriaus veika papildomai pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nebuvo kvalifikuota.
Kasatorius nurodo jo manymu padarytų eilę BPK pažeidimų dėl to, kad nebuvo atlikta akistatos su kitais įtariamaisiais, dėl ko nebuvo pašalinti tarp jų parodymų esantys prieštaravimai, nebuvo atsižvelgta į jo ir gynėjo prašymus, tuo buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą. Tačiau šie kasatoriaus argumentai paliktini nenagrinėti, nes jis jų nenurodė paduodamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo tik tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir priimtame sprendime išsamiai bei motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tų klausimų, kurie nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinis teismas nenagrinėja.
Atmestini ir nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 369 straipsnio 1,2 dalimis, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. L. bausmę, bei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma paskirti švelnesnę bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Teismas atsižvelgė į tai, kad kasatorius yra baustas administracine tvarka, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, ankščiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad nebuvo nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra nežymiai didesnis nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kasatoriaus argumentai dėl kitiems bendrininkams paskirtų bausmių paliktini nenagrinėti, nes dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
R. L. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti bausmę ir tuo pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Taigi teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatydamas, kad R. L. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose BK 50 ir BVK 71 straipsnių nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.