Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1890-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-18
Bylos Nr.: e2A-1890-936/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas: M. P.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1890-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17189-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos ,,Lazdynų baseinas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos ,,Lazdynų baseinas“ ieškinį atsakovui M. P. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybė.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Lazdynų baseinas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. P. 11 890,07 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteisto sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3188-864/2019 iškėlė bankroto bylą VšĮ „Lazdynų baseinas“ (toliau – ir Įstaiga). Įstaiga, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Legreta“, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 28 d. Įstaigos vadovas buvo atsakovas M. P.. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo Įstaigos turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė areštuoti 544 163,71 Eur vertės ir solidariai su UAB „ASKOT LT“ 77 132,56 Eur vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, priklausančias įstaigai ir esančias pas įstaigą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o nesant ar esant nepakankamai turto, piniginėms lėšoms, priklausančioms įstaigai ir esančioms pas įstaigą, iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, privalomąsias socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vilniaus energija“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės ir įstaigai iš areštuotų 621 296,27 Eur piniginių lėšų leido papildomai atsiskaityti su akcine bendrove (toliau – AB) „TEO LT“, UAB „TELE2“, UAB „Ecoservice“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Langeras“, UAB „Mavis“, UAB „Dezinfa“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Consilium Optimum“, UAB „Nsoft“, UAB „Labdarna“, UAB „Švaros biuras“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, UAB „LATGA A“, UAB „ASKOT LT“.

1.2. Antstolis R. K., vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, sudaręs Įstaigos turto aprašą, vykdomojoje byloje Nr. e2-6478-852/2016 2016 m. gruodžio 15 d. atliko turto arešto pakeitimą, t. y. nustatė laisvai disponuojamų lėšų sumą – 36 431 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., t. y. tuo metu, kai Įstaigos turto, įskaitant piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, atžvilgiu buvo taikomas daugiau nei 621 000 Eur dydžio areštas, atsakovas, būdamas Įstaigos vadovu, nepagrįstai ir neteisėtai iš areštuotos Įstaigai priklausančios banko sąskaitos pervedė bendrą 11 890,07 Eur dydžio sumą tretiesiems asmenims, pažeisdamas teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą imperatyvią įstaigos areštuoto turto disponavimo tvarką, atitinkamai imperatyvias įstatymo nuostatas.

1.3. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis įstaigos bankroto bylą, patvirtino įstaigos kreditorių sąrašą: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Alytaus skyrius; 2) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 3) UAB „TELE2“; 4) UAB „Vilniaus energija“, kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro net 721 003,71 Eur dydžio sumą. Būtent su minėtais, bankroto byloje patvirtintais, Įstaigos kreditoriais buvo išimtinai leista atsiskaityti iš areštuotų piniginių lėšų.

1.4. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo ne tik sumažintas Įstaigai priklausantis turtas, bet ir nepagrįstai eliminuota Įstaigos kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, galimybė atgauti savo reikalavimų patenkinimą. Akivaizdu, kad Įstaiga ir jos kreditoriai patyrė nuostolius, kuriuos sudaro iš Įstaigos banko sąskaitos neteisėtai pervestų piniginių lėšų suma, t. y. 11 890,07 Eur. Egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovas, būdamas Įstaigos vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., pažeisdamas įstatymo imperatyvą, reglamentuojantį laikinųjų apsaugos priemonių privalomąjį pobūdį, nebūtų iš Įstaigos areštuotos banko sąskaitos pervedęs 11 890,07 Eur dydžio sumos tretiesiems asmenims, su kuriais buvo draudžiama atsiskaityti, Įstaiga ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes Įstaiga būtų disponavusi 11 890,07 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, skirtomis kreditorių finansiniams reikalavimams, su kuriais buvo leidžiama atsiskaityti iš areštuotų Įstaigos piniginių lėšų, dengti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės BVšĮ „Lazdynų baseinas“ ieškinį bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad tam, jog atsakovui kiltų civilinė atsakomybė, ieškovė turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

2.2. Atsakovas neginčijo faktinių aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, jog buvo atlikti mokėjimai ieškovės kreditoriams, nors tuo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o teismas buvo patvirtinęs konkretų subjektų sąrašą, kuriems buvo leidžiama atlikti mokėjimus. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino Įstaigos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė 2016 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas iš VšĮ „Lazdynų baseinas“ areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su nutartyje išvardintais kreditoriais. Taigi, ieškovei buvo leista atlikti einamuosius mokėjimus. Tačiau į asmenų, su kuriais buvo leista atsiskaityti sąrašą, nebuvo įtraukta, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai ieškovė kas mėnesį turėjo mokėti nuomos mokestį už jos veiklai naudojamas ir gyvybingai būtinas patalpas, be kurių Įstaiga tiesiog negalėtų absoliučiai vykdyti jokios veiklos ir gauti bet kokių pajamų. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, jog vyko teisminis ginčas, tačiau nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto), ieškovė tęsė vykdomą veiklą, kas atitiko tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus. Ieškovės vadovas atliko ir daugiau einamųjų mokėjimų, t. y. atsiskaitė už paslaugas, už kurias buvo būtina atsiskaityti, kad Ieškovė galėtų tęsti vykdomą veiklą.

2.3. Atsakovas neneigia, jog jis turėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų įtraukti papildomi juridiniai asmenys, su kuriais leidžiama atsiskaityti, tačiau vertinant rezultatą, kreditorių interesai pažeisti nebuvo. Vertinant atsakovo veiksmus atliekant ginčo mokėjimus, svarbu analizuoti ir vertinti faktinę situaciją – ieškovės vykdytą veiklą, jos svarbą visuomenei ir net pačiai valstybei bei aplinkybes, dėl kurių ginčo mokėjimai buvo atlikti. Atsakovas, siekdamas užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, dėjo maksimalias pastangas, kad Įstaiga galėtų vykdyti (tęsti) veiklą ir tokiu būdu tinkamai įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus maksimaliai gerai – tiek, kad būtų kuo geriau patenkinti kreditorių interesai, tiek, kad Lietuvos sportininkai galėtų tinkamai atstovauti Lietuvą varžybose, o iš anksto suplanuoti renginiai galėtų įvykti. Taigi, tiek rangos darbai, kurie buvo būtini užtikrinti tinkamas sąlygas varžybų metu, tiek kiti einamieji mokėjimai, kuriuos atliko atsakovas, siekdamas užtikrinti, kad ieškovė galėtų vykdyti veiklą iki 2017 m. liepos mėnesio, turėtų būti vertinami kaip pagrįstos specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškinyje yra išvardinti Įstaigos, atstovaujamos atsakovo, atlikti nepagrįsti ir neteisėti mokėjimai asmenims, kuriems mokėjimus buvo griežtai draudžiama atlikti ir dėl kurių atsakovas nesikreipė į teismą, taip pažeidžiant taikytus areštus, kurių pobūdis yra imperatyvus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kokias konkrečiai sąnaudas ir kokios apimties sąnaudas Įstaiga būtų patyrusi tuo atveju, jeigu būtų kreipusis į teismą su prašymu pakeisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas neturėjo teisės savarankiškai pasirinkti, kam gali atlikti mokėjimus iš areštuotų piniginių lėšų, o kam ne, kas iš esmės paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Atsakovas, deklaratyviai teigdamas, jog pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, neva užtikrino viešąjį interesą, sportininkų, paauglių galimybes treniruotis baseine, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju ne tik neegzistuoja visos būtinosios sąlygos norint atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, bet net jeigu ir būtų nustatytos būtinosios sąlygos (nors su tuo nesutiktina), egzistuoja pagrindai netaikyti civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu arba jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Įvertinus mokėjimų reikšmę, šiuos mokėjimus galima skirstyti dvejopai: 1) mokėjimai atlikti už paslaugas ir / ar suvartojamas prekes / daiktus, būtinus užtikrinant tolimesnę ieškovės, kaip įstaigos teikiančios viešąsias paslaugas, veiklą, tačiau jų rezultatas veiklos eigoje buvo suvartotas; 2) mokėjimai už prekes / daiktus, būtinus norint toliau vykdyti ieškovės, kaip įstaigos teikiančios viešąsias paslaugas, veiklą, tačiau šios prekės / daiktai veiklos eigoje nebuvo suvartoti. Jeigu atsakovas, ieškovės vardu nupirko prekes / daiktus, kurie tapo jos nuosavybe, tai ieškovė nepatyrė žalos (nuostolių), kurie būtų tolygūs prekės / daikto įsigijimo kainai. Net jeigu laikytina, kad mokėjimai nebuvo teisėti, turi būti aiškiai nustatyta ir įrodyta, kokią konkrečiai žalą (nuostolius) tokie mokėjimai sukėlė. Ieškovei, kaip viešajai įstaigai finansuojamai iš savivaldybės lėšų, buvo privaloma atlikti atskaitomybės auditą, kurio paslaugas pirko atsakovas. Ieškovės veikla buvo finansuojama savivaldybės lėšomis, t. y. daugelis ieškovės gaunamų į sąskaitas lėšų buvo ne pajamos, o valstybės skiriamos tikslinės lėšos konkretiems procesams atlikti. Ieškovė yra įsteigta vienintelės steigėjos ir dalininkės Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis. Ieškovė, kaip juridinis asmuo įsteigtas visuomenės poreikiams tenkinti, turėjo užtikrinti nuolatinį viešųjų paslaugų teikimą ne tik eiliniams baseino komplekso laikytojams, tačiau ir socialiai pažeidžiamoms ar valstybės remiamoms socialinėms grupėms. Atsakovas mano, kad mokėjimai, kuriuos jis atliko siekdamas užtikrinti baseino komplekso veiklą teikiant viešąsias paslaugas, buvo būtinasis reikalingumas užtikrinant visuomenės poreikius bei užtikrinant tolimesnę ieškovės veiklą. Ieškovė pasinaudojo įsigytomis prekėmis / daiktais, gautų rangos darbų ir paslaugų rezultatu, įsisavino šią naudą tolimesnės jos veiklos užtikrinimui, tačiau dabar reikalauja lėšų grąžinimo, nors pati gautos naudos neskaičiuoja, apie ją nesąžiningai nutyli. Be to, tuo metu, kai buvo atlikti ginčo dalyku esantys mokėjimai, ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla ir ji buvo moki.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir bylą nutraukti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad įstaigos veikla apsiribojo tik senuoju pastatu (duomenys neskelbtini), ir jame veikiančio baseino komplekso administravimu. Minėtas baseinas buvo nugriautas 2017 m. rugpjūtį. 2019 m. pradžioje buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas likviduoti Įstaigą, nes ji nevykdė veiklos (dauguma darbuotojų buvo atleisti iki 2018 m. pabaigos), o paskirtam likvidatoriui nustačius Įstaigos nemokumą – buvo inicijuotos Įstaigos bankroto procedūros. Įstaiga po senojo baseino nugriovimo pajamas generuojančios veiklos nebevykdė, tačiau, kol vyko Įstaigos dokumentacijos tvarkymas ir ruošimasis Įstaigos likvidavimui, Įstaiga konsultavo ir padėjo savivaldybei įgyvendinti naujojo baseino statybas – dalis ginčo sumos (4800 Eur, kuriuos Įstaiga 2017 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo UAB „Expressor“ už naujojo baseino techninio projekto rengimą) trečiajam asmeniui buvo pervesta savivaldybės kaip vienintelio Įstaigos savininko pavedimu tokią paslaugą užsakyti. Savivaldybė nuolat dotavo Įstaigą, kadangi ji pati savarankiškai pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su prekių / paslaugų tiekėjais, negeneravo.

Šalies argumentai

5.2. Likusi ieškiniu prašoma priteisti suma (7 090,07 Eur), kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos analizės, buvo išmokėta Įstaigai atsiskaitant už įvairias, Įstaigos veiklos tęstinumui reikalingas paslaugas (baseino pastato nuoma, audito, avarijų likvidavimo, draudimo, reprezentacinės, kasdieninės veiklos išlaidos ir kt.). Ginčo, kad Įstaiga teikė viešąsias paslaugas byloje nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Įstaiga buvo ne pelno siekiantis juridinis asmuo – visa 7 090,07 Eur suma buvo skirta Įstaigos tinkamam funkcionavimui užtikrinti, tuo pačiu užtikrinant ir viešąjį visuomenės interesą gauti tam tikras viešąsias paslaugas. Atsakovas, atlikdamas ginčo mokėjimus paslaugų teikėjams, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos bei užtikrino Įstaigos funkcionavimą.

5.3. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Įstaigos vadovas, nagrinėjamu atveju, atliko ieškinyje nurodytus pavedimus su konkrečiu tikslu užtikrinti įprastą Įstaigos veiklą ir patenkinti savivaldybės lūkesčius dėl viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovo atlikti mokėjimai yra nepagrįstai dideli, neatitinkantys rinkos kainų ar to, kad paslaugos, kurios buvo apmokėtos minėtais pavedimais, nebuvo reikalingos Įstaigos veiklos tęstinumui užtikrinti. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad atsakovas šiuos pavedimus atliko veikdamas ne Įstaigos, o savo asmeniniais ar trečiųjų asmenų interesais, netgi siekdamas pažeisti kitų kreditorių interesus. Pirmenybės suteikimas tam tikriems kreditoriams, šiuo atveju, yra pateisinamas būtent tuo, kad tai buvo einamieji įsipareigojimai, be kurių Įstaiga iš esmės negalėtų veikti. Nelogiška teigti, kad nesant ginčo mokėjimų dabartinė Įstaigos kreditorių padėtis nuo to taptų geresnė – nesant ginčo mokėjimu Įstaiga paprasčiausiai turėtų dar ilgesnę kreditorių eilę, kurie, be visa ko, negavę apmokėjimų už suteiktas paslaugas / prekes, galėjo imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, taip tik dar labiau didinant Įstaigos skolas bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino ir priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė ieškinyje, nurodydama reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, akcentavo būtent atsakovo, kaip ieškovės direktoriaus, pareigų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas.

6.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darė išvadą, kad atsakovas, įstaigai atliekant mokėjimus, kurie nebuvo leidžiami nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė Vilniaus apygardos teismo nutartimis nustatytų apribojimų. Tačiau teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas civilinėje byloje, jas taikant konkretaus ieškinio reikalavimų vykdymo užtikrinimui konkretaus juridinio asmens (kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“) naudai, savaime nereiškia, kad visiems bankrutuojančios Įstaigos kreditoriams padaryta žala, už kurią atsakingas Įstaigos vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įstaiga – ne pelno siekiantis juridinis asmuo, teikęs viešąsias paslaugas, veiklai vykdyti gaudavęs Vilniaus miesto savivaldybės dotacijas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad iki 2017 m. liepos / rugpjūčio mėnesio, kai buvo nugriautas baseino pastatas, VšĮ „Lazdynų baseinas“ įgyvendino kultūros ir sporto programą Vilnius mieste, ne tik organizavo masinius sporto renginius, moksleiviai, vaikai ir suaugusieji buvo mokomi plaukti, buvo vykdomas moksleivių ir vaikų užimtumas, bet jame taip pat treniravosi vandens sporto šakų, šiuolaikinės penkiakovės, vandensvydžio sportininkai, buvo organizuojamos treniruočių stovyklos, nes tai buvo pagrindinė vandens sporto šakų bazė Vilniuje, turinti 50 metrų ilgio baseiną. 2017 metų birželio mėnesį baseine vyko šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalas, kitos varžybos. Tuo metu tai buvo vienintelis tokio ilgio baseinas Vilniuje, todėl baseino veiklos tęstinumas neabejotinai buvo svarbus.

6.4. Nustatyta, kad mokėjimai atlikti Įstaigai atsiskaitant už įvairias, Įstaigos veiklos tęstinumui reikalingas paslaugas, prekes (baseino pastato nuoma, audito, avarijų likvidavimo, draudimo, reprezentacinės, kasdieninės veiklos išlaidos ir kt.). Taigi, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo tęsiama vykdoma veikla, kas atitiko tiek pačios Įstaigos, tiek jos kreditorių interesus, kadangi vykdant veiklą ieškovė gavo pajamų ir tokiu būdu galėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

6.5. Įvertinus ginčui aktualiu laikotarpiu atliktas finansines operacijas matyti, kad po ginčijamų mokėjimų faktiškai buvo patenkinti ne šiuo metu bankroto byloje patvirtintų kreditorių, o kitų Įstaigos kreditorių, su kuriais jos vardu atsiskaitė atsakovas, piniginiai reikalavimai, t. y. buvo atliekami einamieji įsipareigojimai, be kurių Įstaiga iš esmės negalėtų veikti. Teismas laikė pagrįstu atsakovo teiginį, kad atsiskaitant tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti Įstaigos veiklos funkcionavimą, tęstinumą ir taip sumažinti galimai kilsiančią dar didesnę žalą. Pažymėta, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Tuo metu, kai buvo atlikti ginčo mokėjimai, ieškovei nebuvo iškelta nemokumo byla ir ji buvo moki. Byloje nėra pateikta duomenų, kad su Įstaigos kreditoriais atsiskaitantis atsakovas sąmoningai vengtų atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, nepagrįstai teiktų prioritetą kitų kreditorių reikalavimams ir pan. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įstaiga neturėjo siekio išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams.

6.6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė žalos dydį deklaratyviai grindė atliktų mokėjimų suma ir konstatavo, kad vien atsakovo atlikti atsiskaitymai galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms vieno iš kreditorių naudai, nepagrindžia nei žalos fakto, nei dydžio.

6.7. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo, sandorių, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai, neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad atsakovas šiuos pavedimus atliko veikdamas ne Įstaigos, o savo asmeniniais ar trečiųjų asmenų interesais, byloje nebuvo paneigtas atsakovo rūpestingas ir verslo santykiams būdingas jo, kaip įmonės vadovo, veikimas, sudarant prekių ir paslaugų sandorius, reikalingus įprastai viešąsias paslaugas teikiančios Įstaigos veiklai užtikrinti, nepažeidžiant Įstaigos vadovo fiduciarinių (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigų bei neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad Įstaiga patyrė žalą. Ieškovės bendras įsipareigojimų dydis kreditoriams dėl atliktų mokėjimų nekito. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė BVšĮ „Lazdynų baseinas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi išimtinai atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės byloje nurodytais argumentais, tokiu būdu ignoruodamas ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Sprendimą teismas grindė deklaratyviais teiginiais ir savo asmenine nuomone, kuri prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Skundžiamu sprendimu yra suformuota praktika, kuria remiantis kiekvienas juridinio asmens vadovas turi teisę pažeisti laikinų apsaugos priemonių taikymo institutą, su kuo ieškovė nesutinka.

7.2. Atsakovas, atlikęs mokėjimus, pažeidė imperatyvų teisinį reglamentavimą. Tokiu būdu padarė žalą įstaigai ir jos kreditoriams, nes sumokėdamas 11 890,07 Eur dydžio sumą asmenims, kuriems buvo draudžiama vykdyti mokėjimus, eliminavo įstaigos bankroto byloje patvirtintų kreditorių, su kuriais teismas leido atsiskaityti, teisę atgauti bent dalį savo reikalavimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Taigi vienas iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai egzistuoja.

7.3. Ieškovė nesutinka su teismo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas, pažeisdamas įstaigai taikomas laikinąsias apsaugos priemones, neva nepadarė žalos įstaigai ir jos kreditoriams. Akivaizdu, jog atsakovas iš įstaigos banko sąskaitos pervesdamas bendrą 11 890,07 Eur dydžio piniginių lėšų sumą, tuo metu, kai įstaigos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudė atlikti, pažeidė įstatymo imperatyvą dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalomumo ir padarė žalą įstaigai ir jos kreditoriams, kurių teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo eliminuota. Jeigu atsakovas nebūtų pervedęs minėtos sumos, t. y. sumažinęs Įstaigos turto, ši suma būtų panaudota tų kreditorių reikalavimų įgyvendinti, kurie buvo užtikrinti Vilniaus apygardos teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Žala nebūtų buvusi patirta, jei atsakovas būtų laikęsis laikinųjų apsaugos priemonių teisinio reguliavimo, arba jei būtų kreipęsis, kad teismas leistų atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau atsakovas to nepadarė.

7.4. Ieškovė pažymi, jog byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad įstaigos veiklos tęstinumas negalėjo būti užtikrintas nevykdant ginčo mokėjimų. Apeliantės nuomone, šie ginčo mokėjimai nėra susiję su Įstaigos veiklos tęstinumo užtikrinimu. Tuo atveju, jeigu atsakovas, kaip įstaigos vadovas, būtų elgęsis rūpestingai, atidžiai kvalifikuotai ir būtų kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu leisti vykdyti mokėjimus atitinkamiems asmenims, tokius mokėjimus galimai teismas būtų suteikęs teisę atlikti. Ir nors atsakovas žinojo, kad turi teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti vykdyti mokėjimus tam tikriems asmenims, tokia teise atsakovas nepasinaudojo. Atitinkamai, atsakovas turi prisiimti atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą kreditoriams. Paminėjo, kad pats atsakovas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, aiškiai nurodė, kokių asmenų paslaugos yra reikalingos siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą, tačiau į šių asmenų sąrašą atsakovas neįtraukė asmenų, kuriems atliko ginčo mokėjimus.

7.5. Vien aplinkybė, kad mokėjimų, pažeidžiančių laikinąsias apsaugos priemones, metu įstaigai nebuvo iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo pateisint neteisėtus ir žalą įstaigai ir jos kreditoriams sukėlusius atsakovo veiksmus. Atsakovas vykdydamas mokėjimus, pažeidžiančius laikinąsias apsaugos priemones, ir ignoruodamas kreditorius, teikė prioritetą kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, t. y. siekė išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės dotacijų neįtraukė į įrodinėjamas aplinkybes.

Atsiliepimas

8. Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė teigia, jog žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, ir tokiu būdu kreditorių teisė atgauti savo reikalavimų patenkinimą, buvo eliminuota. Tačiau šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei. Pažymėta, jeigu nebūtų atlikti ginčo mokėjimai 11 890,07 Eur sumai, tie asmenys, kurie nebūtų gavę šių mokėjimų, būtų tapę Įstaigos kreditoriais nemokumo procese, taigi, iš esmės situacija nepasikeistų finansine prasme, kas reiškia, jog Įstaiga nepatyrė žalos, nes ginčo mokėjimai buvo atlikti pagal galiojančius įsipareigojimus, ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, bet Įstaigos tolimesnei veiklai vykdyti.

8.2. Ieškovė šioje byloje, teikdama ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado pažeidžiant atsakovo, kaip įmonės direktoriaus pareigas, o būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymo, apskritai neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą nurodytu pagrindu, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtinai susijęs su ieškovo arba asmens, kuris prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, interesų apsauga. Laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių nesilaikymo, ieškovo teigimu, atsirado nuostoliai, nebuvo pritaikytos ieškovės šioje byloje prašymu ar iniciatyva, nebuvo skirtos užtikrinti ieškovės šioje byloje interesus, todėl ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, kurie neva tai atsirado dėl to, jog nebuvo laikytasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo užtikrinti išimtinai UAB „Vilniaus energija“ interesai. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo ir negalėjo buvo užtikrinti kitų ieškovės paminėtų kreditorių interesai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Alytaus skyrius, Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „Tele2“, kadangi šios įmonės nurodytoje byloje nedalyvavo, tuo metu įstaiga nebuvo nemoki ir bankrutuojanti.

8.4. Jei nebūtų atlikti ginčo mokėjimai, tie asmenys, kuriems buvo atlikti ginčo mokėjimai, būtų tapę Įstaigos kreditoriais su tokio paties dydžio reikalavimais arba net didesniais. Šiai dienai realiai nėra padaryta žalos ieškovei. Ieškovė pati pripažįsta, jog atlikti mokėjimai buvo pagrįsti ir teismas būtų leidęs juos atlikti, o ieškovės teiginiai, jog mokėjimai atlikti neteisėtai yra paremti formalumu, nors iš tiesų pati mano, jog teismas būtų leidęs juos atlikti.

8.5. Ieškovė pripažįsta, kad asmuo turi teisę pažeisti laikinąsias apsaugos priemones esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Šiuo atveju būtent ir buvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacijai. Ieškovė veikė kaip savivaldybės iniciatyva įkurtas ir viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, o atsakovo veiksmai siekiant išsaugoti ieškovės veiklos vykdymą ir tęstinumą, buvo atliekami kaip būtinasis reikalingumas, užtikrinant visuomeninių interesų tenkinimą. Vertinant atsakovo veiksmus atliekant ginčo mokėjimus, svarbu analizuoti ir vertinti faktinę situaciją – ieškovės vykdytą veiklą, jos svarbą visuomenei ir net pačiai valstybei bei aplinkybes, dėl kurių ginčo mokėjimai buvo atlikti. Atliktais mokėjimais atsakovas siekė tik užtikrinti tolimesnę ieškovės veiklą, jokių piniginių lėšų nepasisavino ir iš jų netenkino savo ar kitų asmenų nepagrįstų poreikių. Todėl net tokiu atveju, jeigu teismas laikytų, kad buvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas jos turėtų netaikyti arba visiškai ar iš dalies nuo jos atleisti, nes visi atsakovo atlikti mokėjimai buvo atlikti išimtinai visuomenės interesų poreikiams patenkinti, o ne asmeniniams ar kitokiems poreikiams.

8.6. Atkreiptas dėmesys į tai, jog nors ir mokėjimai buvo atlikti po to, kai baseinas buvo uždarytas (pvz. už spaudos paslaugas), tačiau tai nereiškia, jog paslaugos buvo atliktos tuo metu. Priešingai, sąskaita buvo išrašyta ir mokėjimas atliktas jau po paslaugų suteikimo pagal galiojančias sutartis, tai yra normali verslo praktika. Be to, po baseino uždarymo administracija dar dirbo, tik kitose patalpose, toliau buvo sprendžiami baseino likvidavimo, skolų apmokėjimo ir kiti klausimai. Pažymėtina, kad atliekant ginčo mokėjimus, Įstaiga buvo moki, jai nebuvo iškelta bankroto byla, todėl tuo metu nebuvo ir negalėjo būti pažeisti Įstaigos kreditorių reikalavimai, kadangi kreditorių reikalavimai pradedami ginti Įstaigai iškėlus bankroto bylą.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į ieškinį (šios nutarties 5.1 – 5.3 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VšĮ „Lazdynų baseinas“ įsteigta 2012 m. kovo 6 d. Vilniaus savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-444, įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant sporto plėtojimo, socialinę, kitą visuomeninę veiklą. Vilniaus miesto savivaldybė 2012 m. rugpjūčio 6 d. negyvenamų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialinio turto nuomos sutartimi išnuomojo baseino pastatą ir kt., esančius (duomenys neskelbtini), už 1 Lt per mėnesį nuomos mokestį (sutarties 1 ir 2 punktai). VšĮ „Lazdynų baseinas“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 28 d. buvo atsakovas M. P..

Žemesnės instancijos teismas

14. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6478-852/2016 ieškovės UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 544 163,71 Eur sumos areštavo atsakovės VšĮ „Lazdynų baseinas“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jų nesant – pinigines lėšas, tai pačiai sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomojo socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“. Taip pat solidarių reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 77 132,56 Eur sumos, areštavo VšĮ „Lazdynų baseinas“ ir UAB „ASKOT LT“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jų nesant – pinigines lėšas, tai pačiai sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomojo socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“.

15. Šios nutarties pagrindu 2016 m. lapkričio 16 d. buvo areštuoti VšĮ „Lazdynų baseinas“ nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės, esančios pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, neviršinant 544 163,71 Eur ir 77 132,56 Eur sumų, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomojo socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su UAB „Vilniaus energija“. Antstolis R. K. 2016 m. lapkričio 17 d. sudaręs turto aprašą, areštavo VšĮ ,,Lazdynų baseinas“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bendrai 621 296,27 Eur sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove UAB „Vilniaus energija“.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, VšĮ ,,Lazdynų baseinas“ prašymu, pakeitė 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – VšĮ „Lazdynų baseinas“ iš areštuotų piniginių lėšų teismas leido papildomai atsiskaityti su nutartyje išvardintais kreditoriais: AB „TEO LT“, UAB „TELE2“, UAB „Ecoservice“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Langeras“, UAB „Mavis“, UAB „Dezinfa“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Consilium Optimum“, UAB „Nsoft“, UAB „Labtarna“, UAB „Švaros biuras“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, UAB „LATGA A“, UAB „ASKOT LT“ bei įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią VšĮ ,,Lazdynų baseinas“ per mėnesį leidžiamą disponuoti lėšų sumą. Antstolis 2016 m. gruodžio 15 d. nustatė 36 431,00 Eur laisvai disponuojamą sumą, iš kurios skolininkė galėjo atsiskaityti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodytais subjektais.

17. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo atlikti šie VšĮ ,,Lazdynų baseinas“ mokėjimai:

17.1. ASS BTA Baltic Insurance Company 2016 m. lapkričio 16 d. pervesta 536,64 Eur, mokėjimo paskirtis – „polisai nr. (duomenys neskelbtini)“;

17.2. UAB „Asanta Group“ 2016 m. lapkričio 17 d. pervesta 60,50 Eur, mokėjimo paskirtis – „už lipdukų klijavimą, sąsk. fakt. (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 188,76 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F ANA (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 65,11 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F ANA (duomenys neskelbtini)“;

17.3. UAB „Puiki kava“ 2016 m. lapkričio 17 d. pervesta 44,33 Eur, mokėjimo paskirtis – „sąsk. fakt. VEN (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. vasario 2 d. – 44,33 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F VEN (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. kovo 1 d. – 12,10 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. rugsėjo 1 d. – 44,03 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F (duomenys neskelbtini)“;

17.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2016 m. gruodžio 19 d. pervesta 0,87 Eur, mokėjimo paskirtis – „NUOMOS MOK P/L S/F VMSAD EUR (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. sausio 16 d. – 0,29 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F VMS AD EUR (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. vasario 22 d. – 0,29 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F VMS AD EUR (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. liepos 7 d. – 0,58 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F VMS AD EUR (duomenys neskelbtini)“;

17.5. UAB „Grinda“ 2016 m. gruodžio 30 d. pervesta 21,08 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL SĄSK FAKT (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. balandžio 12 d. – 48,39 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F GAV (duomenys neskelbtini)“;

17.6. UAB „Teisidas“ 2017 m. balandžio 4 d. pervesta 44,83 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL (duomenys neskelbtini)“;

17.7. UAB „Daily print“ 2017 m. balandžio 12 d. pervesta 62,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. spalio 2 d. – 124,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal s/f (duomenys neskelbtini)“;

17.8. UAB „Audata“ 2017 m. gegužės 2 d. pervesta 720,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL SUT (duomenys neskelbtini) VŠĮ NR 4 2017 04 12 DALINIS APMOKĖJIMAS“; 2017 m. liepos 7 d. – 1095,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F AUD (duomenys neskelbtini)“;

17.9. UAB „Aspa“ 2017 m. gegužės 2 d. pervesta 172,30 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. birželio 1 d. – 136,76 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F ASPA (duomenys neskelbtini)“; 2017 m. spalio 4 d. – 38,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „Apmokėjimas pagal 2017-07-12 s.f. ASPA Nr. (duomenys neskelbtini)“;

17.10. UAB „Interneto vizija“ 2017 m. birželio 1 d. pervesta 86,83 Eur, mokėjimo paskirtis – „PAGAL S/F (duomenys neskelbtini)“;

17.11. UAB „Asanta Crays“ 2017 m. liepos 10 d. pervesta 310,05 Eur, mokėjimo paskirtis – „PVM sąskaita – faktūra serija ANA Nr. (duomenys neskelbtini)“;

17.12. UAB „Lazdynų laisvalaikio centras“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. pervesta 1600,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „PARTNERIŪ ĮNAŠAS PAGAL (duomenys neskelbtini)“;

17.13. UAB „Expressor“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. pervesta 4 800,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal s/f EX (duomenys neskelbtini) (DALINIS APM)“;

17.14. Advokatų kontorai „Romualas Mikliušas ir partneriai“ 2018 m. sausio 30 d. pervesta 1 210,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal s/f RM (duomenys neskelbtini)“;

17.15. UAB „Etenders Baltija“ 2018 m. balandžio 13 d. pervesta 363,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal s/tą faktūra Nr. CON – (duomenys neskelbtini)“;

17.16. UAB „Edlonta“ 2018 m. gegužės 31 d. pervesta 60,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal s/f (duomenys neskelbtini)“.

18. VšĮ „Lazdynų baseinas“ pagrindinę savo veiklą baigė vykdyti 2017 m. liepos mėnesį, kai buvo pradėtas griauti avarinės būklės baseino pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 5 darbuotojai. Iš 2017 m. veiklos ataskaitos matyti, kad buvo planuojama veiklą tęsti Fabijoniškių mikrorajone, pastatytame baseine, kurio atidarymas planuotas 2018 m. balandžio 19 d. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad statomo Fabijoniškių baseino administratoriumi nutarta skirti VšĮ „Sveikas miestas“. Iš mero pavaduotojo pasitarimo švietimo, kultūros ir sporto departamento klausimais 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasitarimo matyti, kad nutarta skirti lėšų Įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms, kadangi darbuotojai yra atleidžiami. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtos VšĮ „Lazdynų baseino“ likvidavimo procedūros. Juridinių asmenų registro duomenimis įmonė nuo 2019 m. sausio 9 d. turėjo statusą – likviduojama.

19. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3188-864/2019 VšĮ „Lazdynų baseinas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi bankroto administratorė MB „Bankroveta“ pakeista jos teisių perėmėja MB „Legreta“.

20. Byloje kilęs ginčas dėl buvusio vadovo pareigos atlyginti nuostolius, jam pažeidus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6478-852/2016, kurios pakeistos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, laikinąsias apsaugos priemones, t. y. apribojimą atsiskaityti tik su tam tikrais subjektais, nurodytais nutartyje.

Dėl juridinio asmens buvusio vadovo pareigos atlyginti nuostolius

21. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas; kt.).

22. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais abiem pagrindais (CK ir JANĮ), yra įmonės bankroto administratorius. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

23. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

24. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

25. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 38 punktas). Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas).

26. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, ir kt.).

27. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atliko 29 mokėjimus tretiesiems asmenims, nurodytus šios nutarties 17.1 – 17.16 punktuose, pažeidžiant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6478-852/2016, kuri pakeista 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, iš areštuotų piniginių lėšų buvo atsiskaitoma ne su teismo nutartyje nurodytais subjektais, taip pažeidžiant CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatytą imperatyvą, leidžiantį atlikti tik tas pinigines operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos konkretaus kreditoriaus, t. y. UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų užtikrinimui, o ne visų kreditorių, kaip teigiama apeliantės, su kuriais buvo leista atsiskaityti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi. Papildomi subjektai, su kuriais teismas leido atsiskaityti, buvo nustatyti pačios Įstaigos prašymu, tam, kad būtų užtikrintas Įstaigos veiklos tęstinumas ir laikinosios apsaugos priemonės netaptų nemokumo priežastimi. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas buvo užtikrinti vieno konkretaus kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ interesus, ne visų apskritai, kuriems ieškovė turėjo įsipareigojimų. Taigi, net jei atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, nebūtų mokėjęs kreditoriams, su kuriais buvo leista atsiskaityti, jie nebūtų turėję galimybės reikšti jokių pretenzijų dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties pažeidimo, priešingai nei UAB „Vilniaus energija“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Vilniaus energija“ būtų reiškusi pretenzijas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo.

28. Pažymėtina, kad valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

29. Nustatyta, kad ieškovė pradėta likviduoti nuo 2019 m. sausio 9 d., o bankroto byla jai iškelta 2019 m. gegužės 16 d. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2115-852/2017 tenkino UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, t. y. priteisė iš VšĮ „Lazdynų baseinas“ 621 296,27 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 8 925,83 EUR bylinėjimosi išlaidų, tačiau VšĮ „Lazdynų baseinas“ teikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-606-302/2018 nebuvo patenkintas, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą. Taigi žalos atlyginimo prievolė UAB „Vilniaus energija“ atsirado, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas, tuo tarpu visi ginčo mokėjimai atlikti iki minėto sprendimo įsiteisėjimo. Atitinkamai iki šios dienos atsakovas turėjo tiesioginę atsakomybę ieškovei ir neturėjo fiduciarinių pareigų priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti į kreditorių interesus. Taigi šioje byloje, kai sprendžiama pagal nemokios įmonės ieškinį, atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. sumokėjus pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones, jis turėjo tik tiesioginę atsakomybę prieš ieškovę, tik šiuo aspektu turėtų būti vertinami atsakovo priimti sprendimai atsiskaityti su subjektais, nurodytais šios nutarties 17.1 – 17.16 punktuose.

30. Kaip minėta, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019 ir kt.).

31. Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; kt.).

32. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

34. Byloje nėra ginčo, kad ieškinyje nurodomi mokėjimai atlikti pažeidžiant Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė į tai, kad jos suvaržo VšĮ „Lazdynų baseinas“, kaip viešo juridinio asmens, ūkinę – komercinę veiklą, nes ji negali vykdyti būtinų mokėjimų, ir tokiu būdu apribojama jos teisė gauti pajamas iš vykdomos veiklos, taip pat pažeidžiamas viešasis interesas, susijęs su teikiamomis viešomis paslaugomis, tiek ir su visuomenės sveikata. Taigi teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino ieškovės veiklos svarbą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos motyvams, susijusiems su ieškovės vykdyta pagrindine jos veikla, kuri buvo vykdoma iki pat baseino nugriovimo, todėl veiklos tęstinumas buvo svarbus. Be to, veiklos tęstinumu buvo užtikrinama ne tik pačios Įstaigos interesai, tačiau ir viešasis interesas, kadangi taip buvo užtikrinama visuomenės sveikata bei švietimas, t. y. buvo vykdomi sporto renginiai, mokoma plaukti, treniruodavosi profesionalūs sportininkai, organizuojamas vaikų ir suaugusių poilsis ir laisvalaikis. Negali būti neįvertinta ir tai, kad ieškovė gaudavo dotacijas iš savo steigėjo – Vilniaus miesto savivaldybės. Minėta, kad Įstaiga mokėjimo atlikimo laikotarpiu buvo moki, todėl atsakovas, būdamas vadovu, turėjo pareigą tenkinti viešosios įstaigos steigėjo – Vilniaus miesto savivaldybės – interesus, t. y. priimami sprendimai turėjo būti priimami išimtinai Įstaigos interesais.

35. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nebuvo į byloje įrodinėjamas aplinkybes įtrauktos Vilniaus miesto savivaldybės dotacijos. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad Įstaigai buvo suteikta 4 800,00 Eur dotacija, kuri buvo skirta užsakyti paslaugą – naujojo baseino techninio projekto parengimą, būtent todėl UAB „Expressor“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. pervesta 4800,00 Eur suma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimas atliktas pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EX 0000221, ne už naujojo baseino techninio projekto parengimą, o už įrangos ardymo darbus pagal ADA 2017 m. liepos 15 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lėšos buvo skirtos baseino griovimo darbams atlikti, t. y. Įstaiga atliko būtiną mokėjimą, kuris atitiko įmonės interesus, nebuvo neprotingas ar nesąžiningas apeliantės atžvilgiu. Paminėtina, kad atsakovas net ir nutraukus pagrindinę veiklą, ir nugriovus baseino pastatą, tikėjosi veiklą toliau tęsti naujame Fabijoniškių mikrorajone statomame baseine, tokia išvada darytina iš Įstaigos 2017 m. veiklos ataskaitos (veiklos planai ir prognozė). Taigi, nors nebuvo vykdoma pagrindinė veikla, tačiau nebuvo duomenų, kad nugriovus baseino pastatą ruošiamasi nutraukti veiklą. Tik 2018 metais paaiškėjo, kad naujai pastatytą baseiną administruos kitas juridinis asmuo.

36. Apeliantė teigia, kad Įstaigos vykdyti mokėjimai, atlikti pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones, negali būti laikomi kaip skirti veiklos tęstinumo užtikrinimui. Tačiau teismas įvertinęs teismui pateiktas sąskaitas – faktūras, įstaigos atliktus mokėjimus, nurodytus šios nutarties 17.1 – 17.16 punktuose, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokėjimai atlikti Įstaigai atsiskaitant už įvairias veiklos tęstinumui reikalingas paslaugas, prekes. Nustatyta, kad buvo atlikti mokėjimai už baseino pastato nuomą, audito paslaugas, avarijų likvidavimo paslaugas, draudimą, kasdieninės veiklos ir atstovavimo teisme, ginant Įstaigos interesus, išlaidas, įsigyjant prekes. Esant vadovo tiesioginei atsakomybei prieš Įstaigą, ir nesant fiduciarinių pareigų kreditoriams, tokie atlikti mokėjimai nelaikytini nesąžiningi ir nerūpestingi, pažeidžiantys nustatytas vadovo pareigas ar akivaizdžiai viršijantys Įstaigos veikloje įprastą ūkinę komercinę riziką, priešingai tokie mokėjimai užtikrino Įstaigos funkcionavimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neneigia atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau tokios aplinkybės yra reikšmingos vertinant, ar apeliantei faktiškai buvo padaryta žala dėl atsakovo, buvusio vadovo, veiksmų, nes tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, gali kilti pareiga atlyginti žalą.

37. Bylose dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės žala gali būti pripažįstami pačios įmonės ar (ir) jos kreditorių turtiniai praradimai, atitinkantys CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiesioginiais nuostoliais pripažįstamos ieškovo turėtos išlaidos ir turtiniai praradimai. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo, išskirtiniais atvejais nuostolius gali sumažinti teismas savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017

39. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

40. Apeliantė nurodo, kad žalą sudaro neteisėtai pervestų piniginių lėšų suma, t. y. 11 890,07 Eur, taip pat nurodo, jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas galimai būtų suteikęs teisę atsiskaityti su kreditoriais, ir taip nebūtų padaryta jokia žala apeliantei ir kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teiginiai nepagrindžia žalos fakto, priešingai, tai parodo, kad formaliai pažeidus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai nebuvo padaryta jokia žala apeliantei, kadangi galimai teismas būtų leidęs atlikti mokėjimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi keičiant laikinąsias apsaugos priemones, buvo siekiama, kad būtų užtikrintas Įstaigos veiklos tęstinumas. Taip pat atsižvelgtina, kad ginčo mokėjimai atlikti įmonei vykdant veiklą, pagal turimus sutartinius įsipareigojimus, taip pat vykdant vadovo įstatymuose nustatytas pareigas, ir nesant nemokumui, todėl, tai, kad buvo atlikti ginčo mokėjimai kreditoriams, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo siekiama išvengti prievolės atsiskaityti su kitais kreditoriais, ar kad atsakovas siekė, kokios asmeninės naudos. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas ieškovės veiklos tęstinumui būtinus mokėjimus, niekada neviršijo antstolio nustatytos laisvai disponuojamos sumos ribos (36 431 Eur). Kaip minėta, atlikti ginčo mokėjimai nebuvo priešingi Įstaigos interesams, turimi Įstaigos įsipareigojimai nekito, apeliantė pačių sandorių, pagal kuriuos atlikti mokėjimai, neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad nesant ginčo mokėjimų Įstaiga turėtų dar daugiau kreditorių ir Įstaigos įsiskolinimo suma nemokumo byloje būtų dar didesnė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šiais veiksmais apeliantei nebuvo padaryta žala. Taigi nelaikytina, kad apeliantė įrodė žalos faktą, o pats neteisėtų veiksmų atlikimas šiuo atveju nepatvirtina, kad žala buvo padaryta (CPK 178 straipsnis).

41. Paminėtina, kad šioje byloje nenustatytas ir atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos priežastinis ryšys. Atlikti ginčo mokėjimai priežastiniu ryšiu nėra susiję su įstaigos nemokumu ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimu, kadangi kaip minėta, nebuvo įrodyta, kad turimi ieškovės įsipareigojimo pakito. Vertinant per rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, Įstaigai atliekant mokėjimus, atsakovas negalėjo numatyti, kad bus keliama žala visiems ateityje iškeltos bankroto bylos kreditoriams, kadangi tuo metu Įstaiga buvo moki.

42. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teismų praktiką ir teisės aktus dėl vadovo civilinės atsakomybės pagrindų, todėl atmesdamas ieškovės BVšĮ „Lazdynų baseinas“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines normas, reglamentuojančias vadovo civilinės atsakomybės pagrindus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 1 270,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos ,,Lazdynų baseinas“, juridinio asmens kodas 302738574, atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 270,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė