Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orasola“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Orasola“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ir mažosios bendrijos „Nemokumo projektų valdymas“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orasola“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „Ežerėlio vaivorykštė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei (atsakovei) UAB „Orasola“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

10. Pažymėtina, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nors pareiga įrodyti savo mokumą, tenka pačiai atsakovei, tačiau teismas, siekdamas išsamiai įvertinti atsakovės finansines galimybes likti rinkoje, jos veiklos apimtis bei (ne)galėjimą generuoti pajamas privalo būti aktyvus ir imtis veiksmų tam, jog būtų gauti aktualūs bylai įrodymai, pvz., panaudoti teismui suteiktas technines galimybes gauti visų registrų, kitų sistemų duomenis, ar pasiūlyti šalims pateikti atitinkamo pobūdžio duomenis ir tik juos visapusiškai išnagrinėjęs, daryti išvadą dėl bendrovės (ne)mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-450/2024).

11. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės UAB „Conlex“ pareiškimą, 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo UAB „Orasola“ vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti bendrovės bankroto bylą teisme terminą 30 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 9 d., ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 22 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės MB „Nemokumo projektų valdymas“ pareiškimą dėl atsakovei nemokumo bylos iškėlimo, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, be kita ko, nustatė atsakovei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovė (jos vadovas) iki nustatyto termino ir rašytinio teismo posėdžio nei atsiliepimo, nei duomenų apie atsakovės veiklą ir jos turtą nepateikė.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatant, ar pirmosios instancijos teismas sudarė bendrovei (atsakovės vadovui) galimybes įrodinėti ir pateikti visus (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentus, būtina įvertini, ar teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai.

13. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte yra išaiškinęs, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat aptariamos nutarties 29–30 punktuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, jog įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y. nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, JAR; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019 18 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Conlex“ pareiškimą dėl bendrovei nemokumo bylos iškėlimo ir 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė trimis skirtingais būdais – apeliantės registruotos buveinės adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – EPP) ir bendrovės elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas MB „Nemokumo projektų valdymas“ pareiškimą dėl bendrovei nemokumo bylos iškėlimo ir 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį išsiuntė atsakovei 2025 m. rugsėjo 10 d. tais pačiais nurodytais trimis skirtingais būdais. 2025 m. spalio 15 d. atsakovei siųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui su žyma, kad neatsiimta pašte per siuntos saugojimo laiką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnaudojo visus būdus atsakovei įteikti teismo procesinius dokumentus ir sudarė galimybes atsakovei (jos vadovui) pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, tačiau įrodymai nei nustatytu terminu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ir nenurodo, kad procesinių dokumentų (ne)įteikimas buvo jai kliūtimi nepateikti prašomų dokumentų.

19. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

20. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo padaryti išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atskleista šios bylos esmė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovei bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės byloje įrodinėjo, kad atsakovė neatsiskaito su jomis, turi finansinių sunkumų ir pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra nemoki, todėl atsakovei keltina bankroto byla. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad byla buvo išnagrinėta pagal ieškovių apibrėžtas reikalavimų ribas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė ginčui aktualias svarbiausias faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertino, analizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste, argumentuotai atsakė į pagrindinius ginčo aspektus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tiek viešųjų registrų duomenimis, tiek ir LITEKO informacija. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovui pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Pažymėtina, kad jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (nutartį) nebūtų pagrindo (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Taigi, atsakovė nepagrindė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto skundžiamos teismo nutarties trūkumo ir neįrodė, jog egzistuoja būtent toks pagrindas panaikinti nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, nesudarė bendrovei galimybės įrodinėti ir pateikti visus (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentus bei taip nebuvo byloje atskleista bylos esmė, atmetami kaip nepagrįsti.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžiai nemokumo bylose vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju apeliantė neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat nekėlė klausimo, kad bylai reikšmingų aplinkybių negali įrodyti rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka. Juo labiau kad duomenys apie juridinio asmens veiklą ir turtą atsispindi būtent rašytiniuose įrodymuose, dėl to siekis aplinkybes dėl bendrovės veiklos ir turto, nepateikus tokių rašytinių įrodymų, išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl to, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir apeliantės vadovas negalėjo pasisakyti, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl pagrindo iškelti bendrovei bankroto bylą

23. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

24. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

27. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Taigi pripažįstamas viešojo intereso bankroto byloje buvimas neatleidžia apeliantės nuo pareigos įrodyti jos mokumą ir gyvybingumą.

29. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė yra skolinga UAB „Conlex“ 29 454,73 Eur, MB „Nemokumo projektų valdymas“ – 3 775,46 Eur, UAB „Ežerėlio vaivorykštė“ – 3 143,63 Eur; atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. turto neturėjo, jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra, pareiškimo nagrinėjimo dieną bendrovėje yra 15 apdraustųjų, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 20 896,12 Eur; antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 14 vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš atsakovės. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, nes bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantės dėstoma pozicija apie vykdomą veiklą yra grindžiama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, jų didėjimą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo, nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos vykdymą ir tęstinumą, t. y. atsakovė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, apeliantė nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas padaryti kitokią išvadą neturi pagrindo.

30. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog bendrovė keletą mėnesių neturėjo vadovo, taip pat nėra pagrįstos įrodymais, o, be to, nėra teisiškai reikšmingos ir nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jų nepažeidė, atskleidė bylos esmę, o taip pat teisingai pritaikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo bylos iškėlimą, ir pagrįstai nusprendė, jog apeliantė UAB „Orasola“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl apeliantei pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nebuvo paneigtas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.