Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-114-887/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2-114-887/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00727-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: S. A.
Trečiasis asmuo: G. A., S. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius

Civilinė byla Nr. e2-114-887/2024 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00727-2023-2 procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant R. M.,

dalyvaujant ieškovei J. B. – A., jos atstovei advokatei L. G., atsakovui S. A., jo atstovui advokatui T. N., tretiesiems asmenims G. A., S. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. – A. patikslintą ieškinį atsakovui S. A. bei pagal atsakovo S. A. patikslintą priešieškinį ieškovei J. B. – A. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius, tretieji asmenys byloje G. A., S. A., bankas „Bigbank“ AS filialas, Valstybinis studijų fondas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. – A. patikslintu ieškiniu (2023-12-05 DOK 49654, 2024-03-19 DOK 11795) prašo: 1. Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės J. B. – A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. A. kaltės; 2. Priteisti ieškovei J. B. - A iš atsakovo S. A. 2 000,00 Eur neturtinės žalos; 3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę B – A. pavardę, atsakovui – prigimtinę A. pavardę; 4. Nepilnamečio sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. B. – A; 5. Priteisti iš atsakovo S. A. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. A. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaiko motina J. B. - A uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; 6. Priteisti iš atsakovo S. A. 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui J. A.; 7. Nustatyti, kad atsakovas S. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. A.: 7.1. Atsakovas 2024 metų vasario mėnesį bendrauja su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber, Whatsapp ir kt.) ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 7.2. Atsakovas 2024 metų kovo ir balandžio mėnesiais, suderinęs iš anksto laiką su ieškove, bet ne vėliau kaip prieš 48 valandas, bendrauja su sūnumi vieną dieną pasirinktinai kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį arba sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., po bendravimo grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą pietų miegui ir po pietų miego vėl bendrauja su sūnumi nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) mieste; 7.3. Atsakovas, sūnui sukakus šešiems metams ir atsižvelgdamas į sūnaus norą, turi teisę pasiimti sūnų su savimi į savo gyvenamąją vietą su viena nakvyne vieną kartą per mėnesį, suderinęs iš anksto laiką su ieškove, bet ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Atsakovas sūnų iš gyvenamosios vietos pasiima savo transportu ir savo lėšomis, o pasibaigus bendravimo laikui, savo transportu ir savo lėšomis parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą; 7.4. Sūnui būnant su tėvu, tėvas įsipareigoja sudaryti nuolatinę galimybę motinai bendrauti su sūnumi mobiliojo ryšio ar kita nuotolinio bendravimo priemone; 7.5. Sūnui būnant tėvo gyvenamojoje vietoje ir susirgus, tėvas įsipareigoja nedelsiant apie tai pranešti sūnaus motinai trumpąja SMS žinute, elektroniniu laišku arba Messenger programėle; 7.6. Pasikeitus vaiko tėvų ir/ar vaiko gyvenamajai vietai, ikimokyklinei/mokyklinei ugdymo įstaigai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti, pranešdami naujus savo ir vaiko kontaktinius duomenis ir gyvenamosios vietos adresą; 8. Ieškovei J. B. – A. priteisti butą/patalpą-kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 3a-6 (1/10 iš 10,83 kv. m ), 3a-11 (23/100 iš 19,46 kv. m ), -5,89 kv. m, kurio vertė 12 900,00 Eur; 9. Už ieškovei J. B. – A. nuosavybėn atitenkantį butą/patalpą – kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui S. A. iš ieškovės J. B. – A. priteisti 6 450,00 Eur kompensaciją, jos mokėjimą atidėti dviejų metų laikotarpiui; 10. Automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės, pripažinti ieškovės J. B. – A. ir atsakovo S. A. bendrąja daline nuosavybe. Automobilį priteisti atsakovui S. A., o iš atsakovo priteisti ieškovei 1 000,00 Eur piniginę kompensaciją; 11. Nustatyti, kad prievolė bankui „Bigbank“ AS filialas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. CT-LTC-21032998, po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. A. prievole; 12. Nustatyti, kad prievolė Valstybiniam studijų fondui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. G071010086, pagal(duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. G081010065 ir pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka ieškovės J. B. – A. asmenine prievole; 13. Priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė J. B. – A. patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), turi du vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį sūnų J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusią pilnametę dukterį G. B.. Su atsakovu kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini)kuomet dukrai G. buvo 1,5 metų. Apsigyveno ieškovės motinos bute (duomenys neskelbtini). Bendras gyvenimas nuo pat pradžių nebuvo sklandus, atsakovas dažnai gerdavo alkoholį, ne kartą smurtavo prieš ieškovę, tačiau ji niekur nesikreipdavo, nes būdavo gėda viešinti šeimos negeroves. Atsakovas pasiūlė įteisinti santykius, jie susituokė, susilaukė sūnaus. Gimus sūnui, atsakovas buvo rūpestingas tėvas ir sutuoktinis, dirbo, šeima buvo viskuo aprūpinta. Jis važinėdavo dirbti į užsienį, grįždavo namo kas 6 - 8 savaitės, namuose būdavo 2 - 3 savaites. Tačiau nuo 2022 metų balandžio mėnesio atsakovas pradėjo neskirti pinigų šeimai. Sužinojo, kad atsakovą užsienyje atleido iš darbo dėl girtavimo. Atsakovas pradėjo dirbti Lietuvoje nelegaliai statybose, tačiau šeimai lėšų neskyrė, visa finansinė šeimos našta krito ant ieškovės pečių. Dukra G. (duomenys neskelbtini) m. vasarą baigė vidurinę mokyklą, buvo išleistuvės, tačiau atsakovas dukrai visiškai neskyrė lėšų. (duomenys neskelbtini) ieškovės pusbrolio vestuvėse, atsakovas, būdamas neblaivus, pasakė ieškovei, kad turi kitą moterį, tačiau ji pamanė, kad dėl girtumo kalba kvailystes. Atsakovas 2022 m. rudenį vėl išvažiavo dirbti į užsienį, ieškovė sužinojo iš bendrų pažįstamų, kad 2022-10-02 jis iš užsienio grįžo ne namo į (duomenys neskelbtini), bei į (duomenys neskelbtini). Atsakovui būnant užsienyje, jie bendraudavo telefonu, dažnai atsakovas būdavo neblaivus ir ne kartą pokalbių metu sakė, kad turi kitą moterį. 2022-10-11 atsakovas grįžo namo labai pasikeitęs, buvo nutolęs nuo ieškovės, susvetimėjęs, atšalęs. Namuose turėjo būti dvi savaites, tačiau po savaitės laiko vėl išvažiavo į užsienį. 2022-10-29 atsakovo socialinio tinklo Facebook istorijoje pamatė jo fotonuotrauką su kita moterimi. Fotonuotraukoje atsakovas buvo pusnuogis, o svetima moteris buvo meiliai prisiglaudusi prie atsakovo ir jį apsikabinusi. Fotonuotrauka ieškovę itin sukrėtė, ją ištiko šokas. Tą patį vakarą ji su dukra G. nuvyko pas atsakovo tėvus, parodė fotonuotrauką. Motina prasitarė, kad S. dar praėjusią vasarą jai buvo sakęs, kad turi kitą moterį. Vakare atsakovas ieškovei į Messenger programėlę siuntė žinutes, kuriose rašė, kad turi žmogų, kurį labai myli ir mylės visada, rado meilę, rado tai, kas jį palaiko ir supranta. Toks akivaizdus atsakovo neištikimybės pripažinimas ieškovę šokiravo, pažemino, itin įžeidė, ji prarado dvasinę ramybę, sutriko miegas, tapo verksminga, itin pažeidžiama. Nepaisant to, ji dar tikėjosi, kad atsakovas atsipeikės ir sugrįš į šeimą. Ieškovė skambindavo atsakovui, sakydavo, kad sūnus labai jo pasiilgęs, tačiau atsakovas pasakė, kad tarp jų jau nieko nebus, bendras gyvenimas baigtas. Moteris, su kuria atsakovas išdavė šeimą, yra S. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), su kuria jis buvo pažįstamas nuo jaunystės. Ieškovė skambino S., prašė negriauti šeimos, pokalbio metu S. prisipažino, kad su atsakovu yra artimi. 2022-12-17 atsakovas grįžo namo, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleido kartu, tačiau jis labai daug gėrė, priekaištavo, kad ieškovė sugriovė jo ir S. šventinius planus. Atsakovas buvo grubus, įžūlus, panaudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Be to, ieškovė jo daiktuose pastebėjo atsakovo pasirašytą darbo sutartį, kurioje atsakovo artimu žmogumi nurodyta S. bei jos telefono numeris. Atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko ir nuo to laiko namo nesugrįžo, ieškovė sužinojo, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) su S. B. nuomojamame bute ir vyksta dirbti į užsienį. Atsakovas nuo 2023-02-28 iki 2023-03-31, būdamas(duomenys neskelbtini), skambino savo meilužei S. 91 kartą. Atsakovo akivaizdi neištikimybė, fotonuotraukų su meiluže viešinimas socialiniame tinkle, nusišalinimas nuo bendravimo su mažamečiu sūnumi ir pilnamete dukra, dėl ko abu vaikai išgyveno, ieškovei sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, pažeminimą artimųjų, draugų ir pažįstamų tarpe, nes dauguma jų mato atsakovo talpinamas fotonuotraukas viešoje erdvėje. Atsakovo kaltais veiksmais dėl santuokos nutraukimo jai padarytą neturtinę žalą vertina 2 000,00 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę, išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Nepilnamečio sūnaus J. A. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes tai atitinka vaiko norus ir neprieštarauja jo interesams. Atsakovas nuo sūnaus auklėjimo ir priežiūros visiškai nusišalinęs nuo 2024-01-31, juo nesidomi. Ieškovės darbo užmokestis 720,00 Eur per mėnesį bei gauna iš valstybės 85,75 Eur vaiko pinigų. Sūnus dažnai serga, dėl ko ieškovė ima nedarbingumo pažymėjimus ir gaunamos pajamos dar sumažėja. Su vaikais gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), už butą moka komunalinius mokesčius apie 200,00 Eur su šildymu ir apie 100,00 Eur be šildymo. Todėl iš gaunamų pajamų negali patenkinti kasdieninių nuolat augančio nepilnamečio sūnaus poreikių, sumokėti komunalinius mokesčius už butą, bent minimaliai išlaikyti save pačią, padėti studentei dukrai. Atsakovas gauna didesnes pajamas negu ieškovė, atsakovas gyrėsi, kad (duomenys neskelbtini) uždirbdavo 4 000,00 Eur. Sūnaus išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui reikia apie 595,00 Eur, todėl priteisiant sūnui išlaikymą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Kadangi atsakovas neremia nepilnamečio sūnaus nuo 2022 m. balandžio mėnesio, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022-04-01 iki 2023-04-01, t. y. už 12 mėnesių po 300,00 Eur kas mėnesį, viso 3 600,00 Eur. Santuokos metu su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą/patalpą-kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, 12 900,00 Eur vertės. Atsakovas neprašo dalinti butą po ½ dalį, jis prašo butą priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją - 6 450,00 Eur. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui kompensaciją už butą per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su atsakovu pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2004-01-06, o 2013-10-23 nusipirko automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 213,16 Eur iš bendrų santaupų ir atsakovo tėvų dovanotų pinigų. Atsakovas visą laiką automobilį laikė jų bendru turtu, nedraudė ieškovei jo vairuoti. Todėl, automobilis pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, kurioje ieškovei priklauso ½ dalis. (duomenys neskelbtini) atsakovas su banku „Bigbank“ AS filialas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-21032998, pagal kurią pasiskolino 10 000,00 Eur, bendra grąžintina suma su palūkanomis - 13 178,83 Eur, kredito grąžinimo pabaiga – 2026-11-20. Atsakovas jai teigė, kad paskola bus panaudota buto, kurį įsigijo, remontui. Atsakovas kažkiek atliko buto remonto darbų savo jėgomis, tačiau iki šiol pilnai nesuremontuotas, nenupirkti santechnikos įrengimai, radiatoriai, vidinės durys, grindų danga, kuriuos atsakovas išlupo, žadėdamas pakeisti naujais. Jai nežinoma kur atsakovas išleido pinigus, todėl atsižvelgiant į tai, kad kredito suma atsakovas disponavo savo nuožiūra, prievolė bankui „Bigbank“ AS filialas pripažintina jo asmenine prievole. Ieškovė su Valstybiniu studijų fondu sudarė paskolos sutartis: (duomenys neskelbtini) Nr. G071010086, pasiskolino 579,24 Eur; (duomenys neskelbtini) Nr. G081010065, pasiskolino 724,05 Eur; (duomenys neskelbtini) sutartį, pasiskolino 1 355,42 Eur. Paskolų grąžinimo pabaiga 2026 m. trečias ketvirtis, 2023-12-04 likutis yra 797,79 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui yra jos asmeniniai, nes kreditai imti jos studijoms finansuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2024-04-09 DOK-14557), kuriuo teismo prašė nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus J. A. bendravimo tvarką sekančiai: 1. Tėvas bendrauja su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber, Whatsapp ir kt.), bendravimui laiką pasirenka ne vėliau kaip iki 20,00 val.; 2. Tėvas turi teisę pasiimti sūnų su savimi į savo gyvenamąją vietą su viena nakvyne vieną kartą per mėnesį, suderinęs iš anksto laiką su sūnaus motina, bet ne vėliau kaip prieš 48 valandas. Tėvas sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. bei grąžina jį sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val. Tėvas sūnų iš motinos ir sūnaus gyvenamosios vietos pasiima savo transportu ir savo lėšomis, o pasibaigus bendravimo laikui, savo transportu ir savo lėšomis parveža sūnų į sūnaus ir jo motinos gyvenamąją vietą; 3. Nelyginiais metais vaikas šventes praleidžia tokia tvarka: Šv. Kūčias – su tėvu, Šv. Kalėdas - su motina; Naujuosius metus - su motina; Šv. Velykų pirmąją dieną - su tėvu, antrąją – su motina. Lyginiais metais – atvirkščiai; 4. Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui apie tai, kada ir kur yra rengiamos svarbios nepilnamečio vaiko gyvenimo šventės (gimtadienis, religinė šventė, švietimo įstaigos/mokyklos šventė, kitos svarbios šventės) ir leisti tėvui jose dalyvauti; 5. Motina su nepilnamečiu vaiku norėdama išvykti į užsienio valstybę, apie kelionę ir jos trukmę turi informuoti vaiko tėvą; 6. Tėvas gali pasiimti nepilnametį vaiką pusę nepilnamečio vaiko atostogų laiko (vasaros, rudens, žiemos ir kt.); 7. Tėvas gali su nepilnamečiu vaiku išvykti atostogų į užsienio šalį, prieš tai informavęs vaiko motiną; 8. Motina įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su vaiko tėvu šioje tvarkoje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su vaiko tėvo artimais giminaičiais. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neužtikrina net minimalaus tėvo bendravimo su vaiku. Ieškovė prašo teismo nustatyti, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku gyvai bendrautų tik vieną dieną per mėnesį, kas labai riboja tėvo teises ir neatitinka vaiko teisės bendrauti su tėvu bei prieštarauja vaiko interesams. Be to, nesuprantama, kodėl ieškovė siūlo, kad atsakovas nepilnametį vaiką galėtų pasiimti su nakvyne tik nuo šešių metų. Nepilnamečio vaiko bei atsakovo santykiai yra šilti, geri, vaikas mėgsta tėtį bei nori su juo bendrauti. Ieškovė klaidingai nurodo, jog tėvo santykiai su nepilnamečiu vaiku yra nutrūkę, taip pat klaidingai nurodo, jog vaikas be ieškovės negali užmigti.

Šalies argumentai

Ieškovė 2023-11-16 ir 2024-01-28 teismo posėdžių metu paaiškino, kad atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo todėl, kad buvo neištikimas bei neišlaikė savo vaikų. Jie apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini), kuomet dukrai buvo 1,5 metų, susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka faktiškai nutrūko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį jie buvo vestuvėse ir atsakovas, būdamas girtas, pasakė jai, kad turi kitą moterį, ji to nesureikšmino, nes vertino, kaip girto žmogaus kliedesius. 2022-10-02 atsakovas turėjo grįžti iš užsienio namo į (duomenys neskelbtini), tačiau ji iš pažįstamų sužinojo, kad jis savaitę laiko buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į Facebook buvo įkelta atsakovo nuotrauka su meiluže. Ji nuotrauką parodė atsakovo tėvams, šie pasakė, kad atsakovas kitą moterį turėjo jau praeitą vasarą, dėl ko ieškovė patyrė šoką. Atsakovas parašė jai žinutę, kad surado ką myli. Ji maldavo, kad atsakovas sugrįžtų namo, kad būtų išsaugota šeima. Atsakovas sugrįžo į namus švęsti Šv. Kalėdas, tačiau buvo šaltas, daug gėrė, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, priekaištavo, kad ji sugadino planus atšvęsti šventes su S.. Nuo 2023-01-16 atsakovas išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), namo praktiškai neparvažiuodavo, taip pat negrįžo namo (duomenys neskelbtini) – savo gimtadienio proga. Jai pažįstami pasakė, kad atsakovas savo gimtadienį šventė (duomenys neskelbtini). Nuo 2023-01-31 atsakovas sūnui išlaikymo visiškai neteikė. Dėl atsakovo veiksmų ji patyrė pažeminimą, gėdą, nerviniu pagrindu išsibalansavo emocijos, tapo verksminga, labiau pažeidžiama, darbe negalėjo susikaupti. Į gydytojus nesikreipė, savo nuožiūra vartojo žolelių raminamuosius. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos ginčo nėra. Sūnus keturių metų, lanko darželį, mokestis 120,00 Eur, taip pat lanko du būrelius, t. y. krepšinį – 39,00 Eur ir šokius – 20,00 Eur. Sūnaus mitybai išleidžia apie 60,00 Eur, aprangai, avalynei 120,00 Eur, pramogoms 25,00-30,00 Eur. Sūnui įtariama, bet nepatvirtinta miego epilepsija. Sūnus dažnai serga virusinėmis ligomis dėl ko per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 50,00 Eur vaistams. Ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, gauna 760,00-780,00 Eur atlyginimą, komunalinius mokesčius moka už du butus – už mamos butą, kuriame gyvena šiltuoju sezonu sumoka 200,00 Eur, šaltuoju 250,00 Eur bei už dalintino buto šildymą moka 150,00 Eur. Savo asmeniniams poreikiams išleidžia kas mėnesį apie 50,00 Eur, nes dar turi išlaikyti pilnametę dukrą, kuriai skiria apie 200,00 Eur per mėnesį. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas sakydavo, kad užsienyje uždirba 4 000,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini), kadangi nuo to laiko atsakovas yra pervedęs 70,00 Eur sūnui batus nupirkti, po 2022-10-29 atsakovas atliko du pinigų pavedimus, jokių dovanų nepadovanojo. Ji vertina, kad automobilis įgytas vedant bendrą ūkį, o butas gyvenant santuokoje. Buto įsigijimui pinigų davė atsakovo tėvai ir dalį atsakovas pasiskolino iš darbdavio, tikslių sumų nurodyti negali, nes visus šiuos klausimus sprendė atsakovas, ji rūpinosi sūnumi. Atsakovas jai sakė, kad visos skolos grąžintos. Ji nežinojo, kad atsakovo tėvai paskolino pinigus, kadangi niekada tokių pokalbių nebuvo, atsakovas sakė, kad jo tėvai prisidės prie buto įsigijimo. Jai buvo staigmena, kad atsakovo tėvams reikia sugrąžinti pinigus. Atsakovas išėjęs iš namų viską paliko, sakė, kad jam nieko nereikia, nes rado mylimą žmogų. Ji norėtų, kad butas būtų priteistas jai, atsakovui išmokant ½ buto vertės, automobilis būtų priteistas atsakovui, jai išmokant ½ automobilio vertės. Ji su sūnumi gyvena savo motinos bute, į kurį mama dėl sveikatos būklės gali bet kada sugrįžti, be to, dar yra dvi sesės. Dalinamo buto remontui buvo paimta paskola, darbų padaryta tik apie 25 procentai. Atsakovas sakė, kad už elektros išvedžiojimą sumokėjo 1 050,00 Eur ir už grindų išbetonavimą sumokėjo 800,00 Eur, tačiau pinigų nebėra ir ji nežino, kam atsakovas išleido pinigus, todėl mano, kad atsakovas ir privalo grąžinti kreditoriui paskolą.

Ieškovės J. B. – A. atstovė advokatė L. G. 2024-05-03 teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu (2024-05-03 DOK-18326) nurodė, kad atsakovo neištikimybė įrodyta: 1. Ieškovės parodymais, kad (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesį giminaičio vestuvėse atsakovas, būdamas neblaivus, liudytojoms G. B. ir Ž. B. pasakė, kad turi kitą moterį; 2. Liudytojos Ž. B. parodymais, kad praėjus dviem dienoms po vestuvių, atsakovas jai paskambino ir pasakė, kad turi kitą moterį, kurią myli ir nenori su J. gyventi; 3. Ieškovės parodymais, kad 2022 m. rudenį atsakovas, būdamas užsienyje, telefoninių pokalbių metu jai ne kartą sakė, kad turi kitą moterį; 4. Ieškovės parodymais, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sugrįžęs iš užsienio pasiliko(duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina atsakovo banko sąskaitos (pabaiga (duomenys neskelbtini)) išklotinė iš kurios matyti, kad atsakovas už butą (duomenys neskelbtini) A. M. 2022-09-23 mokėjo 60,00 Eur ir 2022-10-02 90,00 Eur. Be to, atsakovas 2022-10-03 susimokėjo(duomenys neskelbtini) degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, 2022-10-06 apsipirkinėjo (duomenys neskelbtini) „IkI“ PC, į (duomenys neskelbtini) grįžo 2022-10-08. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas grįžo namo labai pasikeitęs, susvetimėjęs, atšalęs. Atsakovas negalėjo argumentuotai paaiškinti, ką visą savaitę veikė (duomenys neskelbtini), bandė aiškinti, kad buvo darbo reikalais, tačiau įrodymų dėl to nepateikė; 5. 2022-10-29 į Facebook įkelta nuotrauka, kurioje pusnuogis atsakovas ir jį apsikabinusi, meiliai prisiglaudusi, kaip paaiškėjo S. B.. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tuo metu abu su S. buvo nuomojamame bute, už kurį, tikėtina, atsakovas ir sumokėjo A. M.; 6. Ieškovės pateikta atsakovo (duomenys neskelbtini) darbo sutarties dalimi, kurioje atsakovo artimu asmeniu nurodyta S. bei jos telefono numeris; 7. Ieškovės pateiktu 2022-10-30 susirašinėjimu su atsakovu, kuriame jis prisipažįsta, kad rado kitą žmogų, kuris jam yra svarbus, kuris supranta, kas yra kas, siūlo ieškovei tiesiog pamiršti jį ir tiek. Parašė, kad myli žmogų, kuris myli jį ir kuris supranta jį iš pusės žodžio. Liepė negąsdinti jo ir jo draugės savo bukom fantazijom bei koliojo ieškovę nepadoriais, žeminančiais žodžiais; 8. Ieškovės parodymais, kad ji susirado S. B. kontaktus, kalbėjo su ja telefonu, kuri pripažino, kad su S. A. turi artimus santykius; 9. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2023-01-31 neva išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko namo nesugrįžo. Atsakovas teisme pripažino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su S. B. nuo (duomenys neskelbtini) m. vasario mėnesio, t. y. palikęs šeimą iš karto apsigyveno su meiluže. Atsakovas taip pat pripažino, kad su S. nusipirkę jos vardu registruotą butą ir jis prisideda prie kredito grąžinimo; 10. Šalių dukros G. parodymais, kad tėvas pasikeitė nuo 2022 m. balandžio mėnesio, neskyrė šeimai pinigų, kai grįždavo iš užsienio nebuvo bendrų pomėgių, interesų, santykiai šeimoje atšalo. Be to, atsakovas 2023 m. balandžio mėnesį atsiuntė dukrai G. fotonuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su S. pajūryje; 11. Atsakovo banko sąskaitos išrašu iš kurio matyti, kad S. B. ir atsakovas jau nuo 2022 m. rudens palaikė gana artimus santykius, kadangi ji atsakovui skolino pinigus: 2022-11-23 – 50,00 Eur, 2022-12-03 – 50,00 Eur, 2022-12-07 – 50,00 Eur, 2022-12-16 – 50,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas S. B. atliko pinigų pavedimus: 2022-12-21 – 200,00 Eur, 2023-02-15 ir 2023-02-16 – 130,00 Eur, 2023-04-12 – 1 000,00 Eur; 12. Atsakovo mobiliojo ryšio telefono išklotinėmis, iš kurių matyti, kad nuo 2023-02-28 iki 2023-03-31 atsakovas S. iš (duomenys neskelbtini) skambino 91 kartą. Tuo tarpu atsakovas ieškovės kaltę grindžia tuo, kad ji reikalaudavo iš jo pinigų, kad turėdavo su ieškove vykti pas jos mamą į kaimą ir dėl to jis neturėdavo savaitgalių, kad ieškovė jį vydavo iš namų, dėl ko jis gyvendavo pas savo tėvus. Visa tai tik abstraktūs teiginiai, kurie nesuponuoja išvados dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 2 000,00 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo neištikimybės yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Atsakovo akivaizdi neištikimybė, fotonuotraukų su meiluže viešinimas Facebook, nusišalinimas nuo bendravimo su mažamečiu sūnumi ir pilnamete dukra, dėl ko ieškovė matė vaikų išgyvenimus ir tėvo ilgesį, sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, pažeminimą artimųjų, draugų ir pažįstamų tarpe, nes dauguma jų matė atsakovo talpinamas fotonuotraukas su meiluže. Dėl sutuoktinio neištikimybės sutriko ieškovės miegas, dvasinė pusiausvyra, tapo verksminga, labai pažeidžiama. Ieškovė visais įmanomais būdais siekė išsaugoti šeimą, prašė, kad atsakovas nepaliktų šeimos ir vaikų. Įvertinus, kad šeimyninis gyvenimas tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) m., o oficiali santuoka nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. santykiai ilgamečiai, todėl ieškovei dėl santuokos nutraukimo padaryta didelė neturtinė žala, patirtas didelis dvasinis sukrėtimas, vidiniai išgyvenimai, išimtinai dėl atsakovo kaltės sugriauta šeima, todėl prašoma priteisti 2 000,00 Eur neturtinė žala nėra per didelė. Ieškovė prašo priteisti sūnui išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vaikui vasarą bus penki metai, jis lanko lopšelį darželį, dažnai serga peršalimo ligomis. Pagal teismų praktiką nereikia įrodinėti vaiko poreikių, jeigu prašoma priteisti suma neviršija MMA dydžio, nuo 2024-01-01 MMA į rankas 708,00 Eur, vaiko pinigai 96,25 Eur, todėl tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui po 306,00 Eur. Atsakovo pajamos apie 1 400,00 Eur, ieškovės – 850,00 Eur. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę ir išlaidų kvitus, įrodančius patiriamas išlaidas, kurių atsakovas nepaneigė. Taip pat pateiktas 2023-05-25 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą Alytaus švietimo įstaigose, pagal kurį nustatytas fiksuotas 25,00 Eur mėnesinis mokestis, dėl ko mėnesio mokestis už darželį yra apie 112,00 Eur. Šalių sūnus nuolat gyvena su ieškove, ji kasdien užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius, viena išlaiko gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena sūnus. Tuo tarpu atsakovas nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, nuo 2023-01-31 nei karto nėra gyvai matęs savo vaiko, nepasveikino sūnaus nei metinių švenčių, nei gimtadienio progomis. Ieškovė dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ iki 20.00 val., tenka dirbti ir savaitgaliais, todėl turi samdyti žmogų, kuris galėtų paimti vaiką iš darželio ir pabūti su juo, kol ieškovė grįžta iš darbo, dėl to kas mėnesį patiria apie 50,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi prie išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki keipimosi į teismą dienos - už 12 mėnesių skaičiuojant po 300,00 Eur, nes atsakovas sūnaus neišlaikė. Nuo 2022-04-01 iki 2023 m. sausio mėnesio pervedė ieškovei 1 000,00 Eur šeimos poreikių tenkinimui, bet ne sūnaus išlaikymui. 2022 m. balandžio mėnesį grįžęs iš užsienio sakė, kad jį atleido iš darbo. 2022 m. vasarą, būdamas namuose, oficialiai nedirbo, šeimai lėšų neskyrė, vėliau vėl išvyko į užsienį. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas grįžęs iš užsienio namo, prašė ieškovės nupirkti jam rūkyti, dėkliuką telefonui, alkoholio, nes neturėjo pinigų. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2022-04-04 iki 2023-01-28 pervedė ieškovei 1 110,00 Eur, o ieškovė atsakovui – 65,00 Eur, nes atsakovas prašė pinigų, neturėjo net cigaretėms. Atsakovas visiškai nieko nepervedė ieškovei 2022 metų gegužės – lapkričio mėnesiais, 2023 metų vasario – kovo mėnesiais, nuo 2023-04-29 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas perveda kas mėnesį po 200,00 Eur. Todėl prašo priteisti iš atsakovo 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad jie santuokos metu (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, 12 900,00 Eur vertės. Tačiau atsakovas įrodinėja, kad nekilnojamasis turtas įgytas už jam asmeniškai tėvų paskolintus 11 500,00 Eur ir darbdavio paskolintus 2 000,00 Eur, pastarieji grąžinti. Ieškovė neigia, kad atsakovo tėvai paskolino pinigus, nurodė, kad pinigus davė neatlygintinai. Liudytoja I. V. nurodė, kad atsakovo tėvai dovanojo pinigus sūnui ir butas buvo perkamas S. ir jo šeimai gyvenimo sąlygų pagerinimui. Tai patvirtina faktą, kad pinigai buvo duoti neatlygintinai. Atsakovas tik po pusmečio po savo pradinio ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui, neva prisiminė, kad jo tėvai skolino pinigus, paskolos sutartis tarp atsakovo ir jo tėvų nepasirašyta. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad pinigai buvo duoti jo asmeninėn nuosavybėn. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad buto pirkimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas niekad neginčijo, kad nupirktas butas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje jų dalys yra lygios. Dalijant butą nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovui priteisiant didesnę jo dalį. Be to, atsakovas nurodė, kad jeigu jis negrąžintų pasiskolintų pinigų, tėvai nesikreiptų dėl išieškojimo, tai būtų kaip dovana. Atsakovas nurodė, kad jis butą ketina suremontuoti ir parduoti. Tuo tarpu ieškovės noras butą suremontuoti ir jame su sūnumi apsigyventi. Atsakovo tėvai tvirtindami, kad pinigus sūnui paskolino, siekia sūnui palankaus teismo sprendimo dėl buto padalijimo. Tačiau teismo posėdžio metu G. A. nurodė, kad dėl paskolos kalbėjo tik su sūnumi, butas pirktas gyventi sūnaus šeimai. Be to, G. A. nurodė, kad jeigu sūnus paskolos negrąžins, su juo nesibylinės, gal sūnus palaidos. Liudytojos G. B. ir Ž. B. paliudijo, kad atsakovo tėvai davė pinigų buto pirkimui. Todėl butas priteistinas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteistina 6 450,00 Eur kompensacija, jos mokėjimą atidedant dviem metams, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį. (duomenys neskelbtini) atsakovas iš banko „Bigbank“ AS filialas paėmė 10 000,00 Eur kreditą buto remontui. Atsakovas nupirko USB plokštes, gipso kartono plokštes, stiklo vatos, metalo konstrukcijas sienų pertvaroms, tačiau iki šiol remontas nebaigtas, butas netinkamas gyventi, nėra grindų dangos, santechnikos įrenginių, radiatorių, sienos netinkuotos, pertvara tarp kambarių nebaigta. Už elektros išvedžiojimą darbininkui sumokėjo 1 050,00 Eur, už grindų betonavimą bei medžiagas – 800,00 Eur, dizainerei už projekto rengimą – 800,00 Eur. Iš atsakovo banko sąskaitos (pabaiga 1834) išrašo matyti, kad jo sąskaitoje iki paskolos gavimo buvo - 0,21 Eur, praėjus trims mėnesiams po paskolos suteikimo, t. y. 2022-02-17 atsakovo sąskaitoje buvo likę tik 28,70 Eur. Nors atsakovas 2021-11-17 gavo darbo užmokestį 330,00 Eur, 2021-12-02 gavo darbo užmokestį 1 431,00 Eur, 2021-12-17 gavo darbo užmokestį 1 300,00 Eur, 2022-02-06 iš kitos savo sąskaitos persivedė sau 500,00 Eur. Viso per laikotarpį nuo 2021-11-17 iki 2022-02-17 atsakovas gavo 13 561,00 Eur. Gavęs paskolą, atsakovas iki 2022-02-17 į ieškovės sąskaitą pervedė 1 958,00 Eur, iš kurių ieškovė mokėjo įsiskolinimus už buto komunalinius mokesčius, tenkino abiejų vaikų poreikius, išlaikė šeimą. Atsakovas per tris mėnesius išleido 11 603,00 Eur. Iš atsakovo banko sąskaitos įrašų matyti, kad nuo 2021-11-17 iki 2022-02-17 statybinių medžiagų pirkimui statybinių prekių parduotuvėse: „S.“, „L.“, „M. V.“, „L.“ išleido 852,00 Eur, už interjero paslaugas sumokėjo 480,00 Eur, pagal 2022-01-25 prekių perdavimo aktą Nr. PRD721492 sumokėjo 532,08 Eur ir pagal 2022-01-25 prekių perdavimo aktą Nr. PRD721499 sumokėjo 15,48 eurus. Pagal šiuos dokumentus viso buto remontui iki 2022-02-17 išleido 1 879,56 eurus. Likusius 9 723,44 Eur atsakovas išleido savo poreikių tenkinimui, jam būnant užsienyje ir grįžus į namus. Kadangi atsakovas didžiąją dalį gautos paskolos naudojo savo poreikių tenkinimui, o ne buto remontui, todėl būtų nelogiška ir neteisinga, kad atsakomybė kreditoriui bankui „Bigbank“ AS filialas būtų solidari. Nepagrįstas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 430,49 Eur už AB „T.“ įrangą, skirtą naudoti televizijai ir internetui. Atsakovas savo vardu buvo sudaręs sutartį dėl šios įrangos pirkimo iš AB „T.“ ir už ją kurį laiką mokėjo. 2023-02-06 ieškovė televizoriaus ekrane išvydo pranešimą, kad yra susidariusi skola už suteiktas paslaugas, susisiekus su atsakovu dėl skolos, jis pareiškė, kad bute negyvena ir už AB „T.“ paslaugas mokėti turi pati ieškovė, liepė jai savo vardu persirašyti sutartį, tačiau ieškovė nesutiko, nes būtų perėmusi atsakovo skolas. Bute nuo 2023 m. kovo mėnesio buvo atjungta televizija ir internetas. Ieškovei paskambinus į AB „T.“ operatorė paaiškino, kad ji turi sumokėti 16,00 Eur ir S. A. turi žodžiu patvirtinti, kad sutinka, jog jos vardu būtų sudaryta nauja sutartis tai pačiai įrangai, tačiau atsakovas atsisakė skambinti į AB „T.“ ir išreikšti savo sutikimą. Ieškovė ne kartą liepė atsakovui atvykti ir pasiimti įrangą, tačiau jis atsisakė. Ieškovė 2023-07-27 buvo priversta įsigyti naują AB „T.“ įrangą. Atsakovas sudarė jai pagrindą manyti, kad įrangos neims ir ieškovė ją išmetė kaip nereikalingą. Jis galėjo atvykti ir pasiimti rangą, tačiau savo turto atžvilgiu elgėsi abejingai ir pasyviai. Šalims kartu pragyvenus kaip faktinei šeimai devynis metus, vedant bendrą ūkį, auginant dukterį, (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu buvo nupirktas automobilis AUDI A4 AVANT. Pagal atsakovo tėvų ir liudytojo V. Š. parodymus už automobilį 15 000,00 Lt sumokėjo atsakovo mama. Tačiau automobiliu naudojosi abi šalys, kai atsakovas išvykdavo dirbti į užsienį, automobiliu naudojosi tik ieškovė, jį draudė, keitė padangas, remontavo. Taigi, automobilis pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe, kurioje ieškovei priklauso ½ dalis, nes preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs. Atsakovui priteistinas automobilis, o ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis automobilio vertės – 1 000,00. Ieškovės prievolė Valstybiniam studijų fondui pagal paskolos sutartis jos studijoms finansuoti pripažintina ieškovės asmenine prievole. Atsakovo tėvai nelaikytini atsakovo kreditoriais, nes neįrodyta, kad 11 500,00 Eur buvo atsakovui paskolinti ir jis turi prievolę šią sumą grąžinti.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį (2023-11-27 DOK-48245), kuriuo teismo prašo: 1. Nutraukti atsakovo S. A. ir ieškovės J. B.-A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. Nustatyti nepilnamečio vaiko J. A. gyvenamąją vietą su ieškove J. B.-A.; 3. Priteisti iš atsakovo S. A. nepilnamečio sūnaus J. A. išlaikymui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės J. B.-A. nurodytą sąskaitą, suteikiant ieškovei J. B.-A. uzufrukto teise disponuoti vaiko išlaikymui skirtais pinigais vaiko interesams; 4. Priteisti iš atsakovo S. A. nepilnamečiam vaikui J. A. 460,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2023-02-01 iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje, uzufrukto teise šias lėšas paskirti valdyti ieškovę J. B.-A.; 5. Nustatyti, kad atsakovas S. A. su nepilnamečiu vaiku J. A. po santuokos nutraukimo bendrauja bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, poreikius ir norus, nenustatant konkretaus susitikimų laiko ir grafiko; 6. Nukrypti nuo lygių dalių principo - pripažinti atsakovo S. A. asmenine nuosavybe 3/4 dalis Buto/Patalpos - Kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovės J. B.-A. asmenine nuosavybe 1/4 dalį šio turto; 7. Po santuokos nutraukimo atsakovui S. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti Butą/Patalpą - Kambarį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei J. B.-A.- kompensaciją už jai priklausančios asmeninės nuosavybės dalį – 3 225,00 Eur. Kompensaciją ieškovei J. B.-A. sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8. Mažinti ieškovei J. B.-A. mokėtiną kompensacijos dydį, už atsakovo atliktas įmokas kreditoriams už ieškovę J. B.-A., nuo 3 225,00 Eur iki 1 691,50 Eur sumos; 9. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių J. B.-A. ir S. A. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023-01-30; 10. Nustatyti, kad 11 500,00 Eur prievolę G. A. ir S. A. po santuokos nutraukimo atsakovas S. A. vykdys asmeniškai; 11. Nustatyti, kad prievolę bankui „Bigbank“ AS filialas pagal kredito sutartį Nr. CT-LTC-21032998, po santuokos nutraukimo atsakovas S. A. ir ieškovė J. B.-A. vykdys solidariai; 12. Nustatyti, kad atsakovui S. A. po santuokos nutraukimo lieka jo iki santuokos sudarymo turėta pavardė – A., o ieškovės – B.-A.; 13. Nustatyti, kad išlaikymas nei atsakovui S. A., nei ieškovei J. B.-A. nėra reikalingas; 14. Priteisti iš ieškovės J. B.-A. atsakovui S. A. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini), santuoka faktiškai iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, santuoką bei šeimą, paaiškėjusių charakterių skirtumų, dėl ko bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovui dirbant užsienyje, per ilgą laiką sutuoktiniai vienas nuo kito atitolo. Šeimoje atsakovas nejautė laimės, šilumos, iš ieškovės nebuvo jokios pagarbos jam bei supratimo, tarp jų visada kildavo ginčai dėl mažiausių smulkmenų. Ieškovė niekada nevertino jo kaip vyro, visada reikšdavo priekaištus dėl pinigų uždirbimo, jam trūko supratingumo bei dėmesio, pokalbiai ir mėginimai spręsti šeimos problemas nedavė rezultatų. Nepilnamečio sūnaus J. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, atsakovas galėtų teikti 230,00 Eur išlaikymą vaikui. Prašo nustatyti, kad jis su nepilnamečiu vaiku J. A. po santuokos nutraukimo bendrauja bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, poreikius ir norus, nenustatant konkretaus susitikimų laiko ir grafiko. Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo Butą/Patalpą - Kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 12 900,00 Eur vertės. Atsakovas nekilnojamojo turto įsigijimui pinigines lėšas, beveik visą sumą – 11 500,00 Eur, skolinosi iš tėvų, o šie dalį pasiskolino iš kaimynės. Iš tėvų pasiskolintų pinigų iki šiol negrąžino, kadangi neturėjo pakankamai lėšų. Jo gaunamų pajamų neužtenka net pragyventi, todėl vis dar turi įsipareigojimą tėvams. Atsižvelgiant į tai, jog įsigyjant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, didžiąja dalimi buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą ir pripažinti, kad atsakovo nuosavybės teisė yra į 3/4 dalis nekilnojamojo turto, o ieškovės į 1/4 dalį nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo visą būstą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 3 225,00 Eur kompensaciją už jos 1/4 dalį nekilnojamojo turto. Šalys turį kreditorių banką „Bigbank“ AS filialas pagal kredito sutartį Nr. CL- LTC-21032998. Kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažintinas sutuoktinių solidariu įsipareigojimu. Atsakovas nuo 2023 m. vasario mėnesio įmokas kreditoriui mokėjo vienas, sumokėjo 2 206,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams ir šalys kreditą naudojo bendrai, ieškovė turėjo dengti pusę šių sumokėtų įmokų, t. y. 1 103,01 Eur, šia suma mažintina ieškovei mokėtina kompensacijos suma. Šalims gyvenant kartu, atsakovas savo vardu šeimos poreikiams iš AB „T.“ įgijo įrangą, skirtą naudoti televizijai bei internetui, kuri buvo ieškovės žinioje, atsakovas įranga nesinaudojo, o ieškovė įrangą išmetė. Kadangi už įrangą mokėjo atsakovas, todėl AB „T.“ atsakovo sumokėta 430,49 Eur suma mažintina atsakovei mokėtina kompensacijos suma. Iš viso prašo mažinti kompensaciją 1 533,5 Eur suma, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 691,50 Eur kompensaciją. Iki santuokos sudarymo atsakovas iš jo tėvų jam dovanotų lėšų įsigijo transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės, todėl šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.

Ieškovė J. B.-A. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (2023-12-12 DOK-50589). Nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, atsakovui asmenine nuosavybe pripažįstant 3/4 dalis buto, o jai – 1/4 dalį buto, priteisiant jai iš atsakovo 3 225,00 Eur kompensaciją. Taip pat nesutinka ir su atsakovo reikalavimu mažinti jai mokėtiną kompensacijos už butą dydį už atsakovo atliktas įmokas kreditoriams bei reikalavimu prievolę bankui „Bigbank“ AS filialas vykdyti su atsakovu solidariai. Atsakovas, tikslindamas priešieškinį, dėl buto padalijimo bei nurodydamas naujus kreditorius, klaidina teismą ir pateikia tiesos neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas nei 2023-05-08 reikšdamas ieškinį, nei 2023-08-01 teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nenurodė aplinkybių, kad jo tėvai jiems būtų paskolinę buto įsigijimui 11 500,00 Eur ir neįtraukė savo tėvų į kreditorių sąrašą. Atsakovas 2023-09-06 parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl buto padalijimo ir jo vertės nėra, tėvų kreditoriais taip pat nenurodė, o 2023-11-17 teismo posėdžio metu jau nurodė naujas aplinkybes, kad neva jo tėvai paskolino pinigus. Ji visuomet buvo įsitikinusi, kad pinigus buto įsigijimui atsakovo tėvai jiems davė neatlygintinai, be to, nebuvo sudaryta sutartis, nors įstatymas reikalauja, kad tokia paskolos sutartis būtų notarinės formos. Atsakovas niekada neginčijo, jog nupirktas butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu atsakovo tėvai būtų jam vienam skolinę ar dovanoję pinigus, atsakovas neabejotinai būtų siekęs įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise arba butas būtų nupirktas jo tėvų vardu. Kadangi butui buvo reikalingas remontas, jie susitarė, kad atsakovas savo vardu paims iš banko 10 000,00 Eur paskolą. 2021-11-17 gavus paskolą, atsakovas buto remontui nupirko USB plokštes, gipso kartono plokštes, stiklo vatos, metalo konstrukcijas sienų pertvaroms, tačiau iki šiol remontas nebaigtas, butas netinkamas gyventi. Jos žiniomis, atsakovas už elektros vedžiojimą bei tam reikalingas medžiagas sumokėjo samdomam žmogui 1 050,00 Eur, už grindų betonavimą bei medžiagas – 800,00 Eur. Paskutinius remonto darbus atsakovas atliko 2022 m. balandžio mėnesį. Gavęs paskolą, atsakovas iki 2022-02-17 į jos sąskaitą pervedė 1 958,00 Eur, iš kurių ji mokėjo įsiskolinimus už buto komunalinius mokesčius, tenkino abiejų vaikų poreikius, išlaikė šeimą. Tuo tarpu atsakovas per tris mėnesius išleido 11 603,00 Eur. Iš jo sąskaitos įrašų matyti, kad nuo 2021-11-17 iki 2022-02-17 statybinių medžiagų pirkimui jis išleido 1 879,56 Eur. Likusius 9 723,44 Eur atsakovas išleido savo poreikių tenkinimui, jam būnant užsienyje ir grįžus į namus. Ji išmetė AB „T.“ įrangą, kadangi jai buvo nereikalinga, o atsakovas atsisakė ją pasiimti.

Atsakovas S. A. 2024-01-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė jo nemylėjo, nesuprato, nepalaikė, visada barėsi, dėl daugelio dalykų nesutapdavo nuomonės. Pradėjo draugauti nuo 18-19 metų, (duomenys neskelbtini) gimė dukra ir jie apsigyveno kartu. Po pusės metų suprato, kad žmonai reikia ne žmogaus šalia, o darbinio arklio. Po bendravimo pradžios praėjus metams, jis pradėjo važinėti į užsienį dirbti. Jį gelbėjo darbas užsienyje, nes mažai buvo Lietuvoje. Žmonos nemeilė pasireiškė tuo, kad jis savaitgaliais negalėjo turėti savo planų. Jeigu išvažiuodavo savo reikalais, ieškovė keldavo konfliktus. Per ją pradėjo nebendrauti su savo giminaičiais. Dėl bet kokio menkniekio namuose kildavo konfliktai. Jeigu grįždavo namo pavargęs, ji to niekada nematydavo. Po kojos traumos jį privertė važiuoti į kaimą dirbti. Ieškovei būdavo gerai tik tada, kai jis grįždavo iš užsienio ir duodavo pinigų, tačiau tuoj pat pradėdavo priekaištauti, kad pinigų per mažai. Jis yra stalius, dailinė, užsiima plataus profilio statyba. Kai namuose kildavo konfliktai, ieškovė jį vydavo iš namų, maždaug vieną kartą per mėnesį. Dirbdavo du mėnesius užsienyje, dvi savaites būdavo Lietuvoje. Bandė dirbti Lietuvoje, bet mažai uždirbdavo, todėl vėl išvažiuodavo į užsienį. Daug kartų norėjo išsituokti, bet tik dabar nusprendė. Siekė išsaugoti šeimą dėl prisirišimo, o meilės nebuvo, kaip šeima nei pasikalbėdavo, nei pasitardavo. (duomenys neskelbtini) susituokė, nes tikėjosi, kad ieškovė pasikeis, nors dar prieš vestuves dvejojo, ar verta tuoktis. Ieškovė po santuokos nepasikeitė, jie toliau konfliktavo. Kadangi abu norėjo vaiko, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, pradžia buvo normali, o toliau vėl tas pats. (duomenys neskelbtini) įvyko faktinis santuokos nutraukimas. Kita moteris pažįstama nuo vaikystės, su ja neturėjo jokių artimų santykių, jis tokių draugių turi iki dešimt. Prie vaiko išlaikymo neprisidėjo du mėnesius po išėjimo iš namų. Ieškovės iniciatyva darė šeimos fotosesiją prisiminimui, jis nenorėjo, bet jam buvo žadėta, kad bus fotografuojamas tik su sūnumi. S. visą gyvenimą buvo gera draugė, visada jį išklausydavo. Jeigu nebūtų gimusi dukra, tai jis nebūtų likęs su ieškove. Jis paerzinimui sakydavo ieškovei, kad turi kitą moterį ir ieškovė tą patį sakydavo, bet jis nereaguodavo. Visi susirašinėjimai išgalvoti, kadangi ieškovė nedavė ramybės, todėl taip ir parašydavo. Jis niekada neklausė, kiek ieškovė uždirba, niekada neturėjo problemų su alkoholio vartojimu. Draugė S. B. gyvena (duomenys neskelbtini), jie susirašinėjo, susitikdavo pabendrauti vieną kartą per metus. Ieškovė apie S. nieko nežinojo, nes jis nesakė, kadangi jam nebuvo leidžiama turėti draugų ir niekur eiti. Nuotraukoje jis apsinuoginęs, kadangi buvo šilta, o susiglaudęs su S., nes darėsi asmenukę. (duomenys neskelbtini) išvykęs iš namų apsigyveno pas S., tėvams apie S. nebuvo nieko sakęs. Sutinka mokėti sūnui išlaikymą kas mėnesį po 250,00 Eur. Jis gyvena draugės bute, nuomos nemoka, kadangi abu gyvena, paskolą moka kartu, po 200,00 Eur kas mėnesį, mokesčių sumoka 100,00 Eur, moka paskolą bankui „Bigbank“ AS filialas 220,00 Eur. Taip pat moka sūnui išlaikymą po 200,00 Eur, dukrai išlaikymą po 150,00 Eur. Dirba (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybos srityje, uždirba apie 1 300,00 Eur. Dirbti pradėjo prieš tris mėnesius, dabar yra bandomasis laikotarpis, gali būti atliginimas apie 1 500,00 Eur į rankas. Kurui per mėnesį išlaidžia apie 100,00 Eur, už automobilio pastatymą prie darbo apie 100,00 Eur. Negali pasakyti, kiek išleidžia savo poreikiams, išleidžia visą atlyginimą, todėl padeda tėvai. Sūnui reikalingas ieškovės prašomas išlaikymas, tačiau jis neturi galimybės mokėti daugiau. Jis sūnų išlaikė iki 2023-01-31, po šitos datos du mėnesius sūnaus išlaikymui pinigų neskyrė, dukrą apipirkdavo asmeniškai iš savo pinigų. 2022-04-04 ieškovei pervesta 410,00 Eur, gegužės mėnesį pavedimų nedarė, tai turbūt grįžęs davė grynaisiais pinigais, tiksliai negali pasakyti, neprisimena, bet vaiką apipirkdavo. Birželio mėnesį dirbo privačiai Lietuvoje tris mėnesius, bet jokių įrodymų neturi, uždirbo apie 1 000,00 Eur, kuriuos panaudojo šeimos poreikiams. Rugpjūčio mėnesį pervedė 50,00 Eur. Jis remdavo šeimą ne tik pavedimais, bet grįždamas į Lietuvą apipirkdavo. Vertina, kad rugsėjo mėnesį išlaikė sūnų, spalio ir lapkričio mėnesiais nėra pervestų lėšų, gruodžio mėnesį pervesta 15,00 Eur. 2023 m. sausio mėnesį nėra pervestų lėšų, tačiau kartu su ieškove važiuodavo apsipirkti. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų ir dirbo apie 2,5 metų, uždirbdavo apie 3 000,00 Eur. Jis prašo didesnės turto dalies, ne jis tarėsi su tėvais, kad paskolintų pinigų buto įsigijimui, kurio kaina 13 500,00 Eur. Iš tėvų pasiskolino 11 500,00 Eur, 2 000,00 Eur pasiskolino iš darbdavio, kuriam skolą grąžino. Tėvai suprato, kad įsigytame bute gyvens jis su visa šeima. Su tėvais buvo žodinis susitarimas, pinigus žadėjo grąžinti per 7-10 metų, kai bus geriau su finansais, terminų nenustatė, nesitarė, kiek jis mokės per mėnesį. Jis kalbėjo su ieškove apie poreikį skolintis pinigus iš tėvų, iš darbdavio, ieškovė neprieštaravo. Bute išvedžiota elektros instaliacija, kuri kainavo 1 050,00 Eur, išbetonuotos grindys, kainavo 850,00 Eur. Ieškovė pirko dizainerės paslaugas už 800,00 Eur, buvo pirktas gipskartonas, gipso plokštė, pertvarų statyba – 532,08 Eur, lenta – 15,00 Eur. Buvo griaunamas sienos, lupamos grindys, šie darbai kainavo 200,00 Eur, dirbo du žmonės. Buvo imta banko „Bigbank“ AS filialas 10 000,00 Eur paskola. Iškovei jau 2021 m. lapkričio mėnesį buvo pervedami pinigai pragyvenimui. Ieškovė prašė, jis darė pavedimus. Jis sakė, kad baigia išleisti paskolos pinigus, tačiau ieškovė sakė, kad nieko tokio, jie susitvarkys. Būstą pirko iš paskolos pinigų, santaupų neturėjo, buto įrengimui taip pat reikėjo pinigų. Viena ieškovė nebūtų gavusi paskolos dėl mažų pajamų. Ieškovei buvo pervesta 1 700,00 Eur per du mėnesius, likusi 5 000,00 Eur suma buvo išleista ne buto remontui, o šeimos poreikiams. Važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) apipirkdavo šeimą, nes ten viska spigiau. Jis ketintų butą įrengti, parduoti ir grąžinti tėvams pinigus. Buvo nuomojama įranga iš salono AB „T.“, jis įranga nesinaudojo, todėl siūlė perrašyti ieškovei, bet ji nesutiko. Jis nutraukė sutartį, o įrangos ieškovė neatidavė, todėl jis turėjo sumokėti 430,00 Eur. Kelis kartus ieškovės prašė grąžinti įrangą, kreipėsi į policiją, bet susigrąžinti nepavyko. Neprisimena, kada jis važiavo pasiimti įrangos, buvo perspėjęs ieškovę, kad atvyks, bet ji slapstėsi nuo jo.

Atsakovo atstovas advokatas T. N. 2024-05-03 teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu (2024-05-03 DOK-18168) teismo prašė atmesti ieškovės ieškinį, tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas, nes šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas palaiko patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Papildomai nurodė, kad didele dalimi dėl tokios susiklosčiusios situacijos yra kalta ieškovė, kuri yra konfliktiška, savo interesams atiduodanti prioritetą, nebandanti suprasti kito norų, interesų, įsivaizduojanti gyvenimą tik pagal jos nurodymus, paliepimus ir pan. Ieškovė dažnai atsakovą varydavo iš jos mamai priklausančio buto, ką patvirtino ir atsakovo tėvai, šių aplinkybių neneigė ir pati ieškovė. Atsakovas apsistodavo pas savo tėvus ir ilgą laiką negrįždavo į namus. Tokios aplinkybės patvirtina ieškovės kaip sutuoktinės kaltę dėl šalių santykių atšalimo bei šalių santuokos nutraukimo. Atsakovas nėra konfliktiška asmenybė, jis nusileisdavo ieškovei, visaip bandė ieškoti kompromisų, nuolat prašė atsižvelgti ir į jo interesus, norus, lūkesčius, tačiau ieškovė tokias atsakovo pastangas ignoravo. Atsakovas neneigia, kad šiuo metu gyvena su kita moterimi, tačiau pradėjo gyventi su kita moterimi, kai šalių santuoka faktiškai jau buvo galutinai iširusi ir jų bendras gyvenimas buvo nebeįmanomas. Todėl teismo prašo nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl mišrios (abiejų) sutuoktinių kaltės ir nepriteisti ieškovei iš atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos. Atsakovas neginčija, kad šalių nepilnamečio vaiko J. A. poreikiai sudaro 595,00 Eur, tačiau mano, jog tiek ieškovė, tiek jis turėtų skirti po 250,00 Eur dydžio išlaikymą, likusią nepilnamečio vaiko poreikių dalį būtų galima užtikrinti iš valstybės skiriama išmoka vaikams. Atsakovo darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 1 300,00 Eur. Atsakovas turi įsipareigojimus: išlaikymas pilnametei dukrai G. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; įsipareigojimas trečiajam asmeniui bankui „Bigbank“ AS filialas po 110,00 Eur; Atsakovas gyvena jo dabartinei draugei nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau už tai jai kompensuoja dalį komunalinių mokesčių bei jos paskolos įmokų, tai sudaro 285,00 Eur, todėl atsakovui lieka 705,00 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog net šių lėšų jam nepakanka, kad galėtų pats save pilnai išlaikyti, tad yra priverstas prašyti pagalbos iš savo tėvų. Atsakovo finansinės galimybės iš esmės leistų jam teikti tik 250,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui nuo 2022-04-01 yra nepagrįstas, kadangi sutuoktiniai iki 2023-01-30 vedė bendrą ūkį, atsakovas išlaikė šeimą. Atsakovas į bylą pateikė ieškovės Facebook paskyrą, iš kurios matyti, jog šalys kartu šventė 2022 metais Kalėdas, Naujuosius Metus. Taip pat ieškovės paskyroje 2023-01-30 įdėta abiejų sutuoktinių nuotrauka, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai ginčo laikotarpiu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas ieškovei pervedė: 700,00 Eur (2022-03-21), 150,00 Eur (2022-04-04), 200,00 Eur (2022-04-09), 40,00 Eur (2022-04-14), 20,00 Eur (2022-04-19), 50,00 Eur (2022-08-25), 70,00 Eur (2022-09-13), 150,00 Eur (2022-09-22), 100,00 Eur (2022-09-26), 180,00 Eur (2022-09-28), 100,00 Eur (2022-12-27), 100,00 Eur (2023-01-28) pavedimo paskyroje nurodydamas „Šeimos nariams”. Taip pat iš minėtos sąskaitos turinio matyti, jog ginčo laikotarpiu atsakovas pirko maisto produktus (duomenys neskelbtini) mieste. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino bei ieškovė patvirtino, kad 2022 m. vasarą atsakovas leido su šeima Lietuvoje, dirbo Lietuvoje statybose, pajamas gaudavo grynaisiais pinigais, iš kurių taip pat išlaikė šeimą. Iš pateikto į bylą atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis ginčo laikotarpiu 2022-08-18, 2022-10-19, 2022-12-08, 2022-12-21 yra pervedęs viso 883,00 Eur sumą bankui „Bigbank“ AS filialas už vartojimo paskolą, kitas mėnesines įmokas atsakovas darydavo grynaisiais pinigais per Perlo terminalą, kuri buvo paimta šeimos būsto remontui bei šeimos poreikiams tenkinti. Todėl visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šį ginčo laikotarpį šalys vedė bendrą ūkį, o tik nuo 2023-01-30 pradėjo gyventi skyriumi. Be to, šalių pilnametė dukra ieškinyje atsakovui dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui vaikui (civilinėje byloje Nr. e2-134-558/2024) taip pat nurodė aplinkybę, jog tėvas su šeima negyvena nuo 2023-01-30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas nepilnamečiui vaikui neteikė išlaikymo laikotarpiu nuo 2023-01-30 iki 2023-04-11, t. y. 2,5 mėnesių ir tik šioje dalyje yra susidaręs išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas. Atsakovas taip pat palaiko patikslintame priešieškinyje reiškiamą reikalavimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant šalių turtą ir turto padalijimo bei kompensacijos ieškovei priteisimo ir šios sumos mažinimo. Atsakovas į bylą pateikė raštelį, kuriame nurodyta, kad jo tėvai tam, jog turėtų galimybę paskolinti sūnui 11 500,00 Eur, dalį šios piniginės sumos - 7 000,00 Eur 2020-10-17 skolinosi iš kaimynės I. M.. Atsakovo tėvai šias aplinkybes taip pat patvirtino, ieškovės pozicija dėl šio klausimo bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringa. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pirma nurodė, jog apie tėvų pagalbą nežinojo arba ši skola jau yra grąžinta, o vėliau laikėsi pozicijos, kad šie pinigai buvo skirti bendrai sutuoktiniams. Būstas iki galo nėra įrengtas, ieškovė juo nesinaudoja, tad nagrinėjamu atveju, butą priteisiant atsakovui, nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas taip pat palaiko reikalavimą dėl kreditorinio įsipareigojimo bankui „Bigbank“ AS filialas pagal kredito sutartį Nr. CL-LTC-21032998 pripažinimo solidariu šalių įsipareigojimu. Kredito paėmimas apskritai buvo ieškovės iniciatyva, tačiau kredito sutartis buvo sudaryta su juo, kadangi kredito sutarties sudarymo metu jo pajamos buvo ženkliai didesnės. Imant kreditą taip pat buvo tikrinama ir ieškovės turtinė padėtis, ji tam davė sutikimą. Kredito sutarties sudarymo metu bei kredito panaudojimo metu šalys vedė bendrą ūkį, paimtą kreditą naudojo šeimos poreikiams. Dalį lėšų skyrė bendro būsto įrengimui, dalį - pragyvenimui bei kitiems pirkiniams. Šalys gautą pinigų sumą išleido nuo 2021-11-17 iki 2022-02-10 bendriems poreikiams. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad po kredito gavimo, atsakovas ieškovei iš karto atliko pavedimus: 150,0 Eur (2021-11-19), 200,00 Eur (2021-11-20), 500,00 Eur (2021-11-23), 100,00 Eur (2021-11-26), 100,00 Eur (2021-11-27), 100,00 Eur (2021-11-29), 20,00 Eur (2021-12-02), 100,00 Eur (2021-12-03), 60,00 Eur (2021-12-09), 200,00 Eur (2021-12-11), 100,00 Eur (2021-12-15), 80,00 Eur (2021-12-17), iš viso per mėnesį laiko pervedė 1 710,00 Eur. Taip pat 2021-11-19 interjero dizainerei pervedė 480,00 Eur. Atsakovas nuo kredito paėmimo dienos iki 2021-12-17 papildomai dar gavo 3 061,00 Eur darbo užmokestį. Iš pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas į Lietuvą iš darbo (duomenys neskelbtini) grįžo 2021-12-20, banko sąskaitos likutis buvo 8 250,90 Eur. Nuo šios dienos atsakovas, leisdamas laiką su šeima, atsiskaitinėjo tik Lietuvoje. Atsakovas Lietuvoje buvo iki 2022-02-10, šią dieną atsakovo banko sąskaitos likutis jau buvo vos 101,70 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas būnant Lietuvoje kartu su ieškove sutiko Kalėdas bei Naujus metus bei praleido visą 2022 m. sausio mėnesį, o tenkinant šeimos poreikius išleido kredito sutarties pagrindu gautas lėšas ir gautą darbo užmokestį. Sutuoktiniai dalį lėšų išleido perkant maisto produktus, dovanas bei kitus pirkinius, dalį įrenginėjant šalims priklausantį butą. Ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl gauto kredito panaudojimo nėra reiškusi. Atsakovas 2013-10-23, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, įgijo transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės, todėl šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Ieškovė žino, kad prie automobilio įsigijimo neprisidėjo, taip pat žino, kad šis automobilis buvo įsigytas už atsakovo tėvų jam dovanotas lėšas. Ieškovės reikalavimas pripažinti jį bendru turtu akivaizdžiai parodo jos nesąžiningumą bei siekį pasipelnyti bet kokia kaina. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, prašo atsižvelgti į tai, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje atsisakė pasinaudoti privalomosios mediacijos procedūra, tokiu būdu dėl ieškovės kaltės nebuvo pasinaudota galimybe sudaryti taikų susitarimą dėl santuokos nutraukimo bei išvengti teisminio ginčo. Taip pat į tai, kad šalys teismo posėdžio metu teismo salėje jau buvo sudariusios taikų susitarimą, kurį liko parengti bei šalims pasirašyti, tačiau ieškovė šio susitarimo nesilaikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo bankas „Bigbank“ AS filialas pateikė atsiliepimą (2023-12-12 DOK-50678), kuriuo teismo prašė pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė bei atsakovas liktų solidariai atsakingi už įsipareigojimų vykdymą pagal Kredito sutartį Nr. CL-LTC-21032998, t. y. palikti prievolę nemodifikuotą. Pažymėjo, kad net esant solidariajai prievolei, ieškovė bei atsakovas gali susitarti, kuris iš sutuoktinių mokės kredito įmokas, tačiau toks susitarimas bet kuriuo atveju neturi pažeisti prievolės solidaraus pobūdžio, todėl kreditorius neprieštarautų ieškovės bei atsakovo tarpusavio susitarimui dėl įmokų mokėjimo (tarpusavyje susitariant, kas mokės įmokas), jei tai nepažeistų prievolės solidaraus pobūdžio.

Tretieji asmenys G. A. ir S. A. pateikė atsiliepimą (2023-12-19 DOK-51608), kuriuo teismo prašė tenkinti atsakovo S. A. patikslintą priešieškinį visa apimtimi. Patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas iš jų pasiskolino 11 500,00 Eur pinigines lėšas ginčo turto įsigijimui, visa piniginių lėšų suma iki šiol jiems nėra grąžinta. Taip pat patvirtino, kad pinigus skolino būtent atsakovui, be jokių kitų asmenų. Pažymėjo, kad tam, jog galėtų paskolinti atsakovui minėtą pinigų sumą, dalį sumos, t. y. 7 000,00 Eur pasiskolino iš kaimynės I. M.. Paskola yra atlygintinė, kadangi visos sumos patys neturėjo, didžiąją dalį sumos reikia grąžinti kitam asmeniui.

Trečiasis asmuo G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių nebuvo sutarimo, jie turėjo gyventi atskirai, nes buvo per daug didelė trintis. S. geras, paklusnus, bet gyvenant su šeima ir dar dviem žmonos seserimis geras visoms nebūsi, dėl to kildavo konfliktai. S. S. dirbo užsienyje, paskambino ir pasakė, kad rado butą, jiems būtinai reikėjo atskiro būsto. Jie turėjo 6 500,00 Eur santaupų bei kaimynė I. M. paskolino 7 000,00 Eur. Su kaimyne pasirašė paskolos raštelį, skolą sugrąžino per du metus. Su sūnumi susitarė, kad įsitvirtinęs, pinigus grąžins, skola iki šiol negrąžinta. Jeigu sūnus negrąžins pinigų, tai jie žino, kad sūnus juos palaidos. Kiek sūnus galės, tiek grąžins pinigų, nereikalaus, kad grąžintų paskolą. J. asmeniškai ji nesakė, kad pinigus skolina. Ji žinojo ir suprato, kad butas bus perkamas visai sūnaus šeimai. Kai sūnus grįžo iš užsienio, vyras nuėjo su juo į banką ir tuos pinigus įdėjo į sūnaus sąskaitą, nes pinigus turėjome grynais. Automobilį pirko sūnui dovanų, už kurį sumokėjo 15 000,00 Lt iš santaupų. Vieną kartą sūnus pas juos gyveno septynis mėnesius, kai dar buvo nesusituokę. Kai pirko automobilį, sūnus pas juos gyveno apie du mėnesius.

Trečiasis asmuo S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai palaiko sutuoktinės G. A. parodymus, papildomai nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nesutapo charakteriai, ieškovė skambindavo ir sakydavo, kad S. negeras vyras.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų tėvas neištikimas mamai, nuo to laiko jis visiškai pasikeitė, neskyrė lėšų šeimai, pragyventi padėdavo močiutė ir mamos sesės. Jai su teta Ž. būnant vestuvėse, tėvas neblaivus buvo užsiminęs, kad turi kitą moterį, bet į tai nekreipė dėmesio. Vėliau jis vėl tetai Ž. sakė, kad turi kitą moterį. Per jos išleistuves mokykloje atsakovas pinigų visiškai nedavė. 2022-10-29 atsakovas į Facebook įkėlė savo nuotrauką su kita moterimi, kurią ji pamatė, išsisaugojo ir parodė mamai, mama dėl to buvo labai sukrėsta. Ji apie tai parašė tėvui, jis labai supyko, liepė nesikišti, iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais. 2023 m. balandžio mėnesį tėvas prieš Šv. Velykas atsiuntė jai fotonuotrauką su ta moterimi, be jokio teksto, tik po to parašė, kad neva ne jai norėjo atsiųsti nuotrauką. Tėvas buvo grįžęs į namus mėnesiui laiko, mama bandė taikytis, bet jis susirinko daiktus ir išvažiavo, ir vėl į Facebook įkėlė nuotrauką su savo drauge. Tėvas iš užsienio grįždavo pagiringas, šeimai neskyrė nei dėmesio, nei pinigų. Grįžęs atostogų neleisdavo laiko kartu, niekur kartu neidavo, tik šiek tiek namuose pabendraudavo, bet jai tėvas dėmesio neskyrė. Prieš 2022 metus viskas buvo kitaip, jie gerai sutarė, kartu važinėdavo dviračiais, važiuodavo į Druskininkus papietauti. Dabar su tėvu nepalaiko jokių ryšių, nes jis pasakė, kad nenori jos nei matyti, nei girdėti, gal dėl to, kad pamatė tėvo nuotrauką su kita moterimi, gal dėl to, kad ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo pritesimo. Ji, būnant pas senelius girdėjo, kaip šie pasakė, jog duos pinigų butui įsigyti, kad tėvai pasigerintų gyvenimo sąlygas. Klausė mamos kiek kainavo butas, mama sakė, kad seneliai davė 11 000,00 Eur, kita dalis pinigų sutaupyta tėvų. Ji lankėsi tėvų įsigytame bute, kartu su tėvu lupo tapetus, šveitė sienas, padėjo išnešti atliekas. Matė, kad darbininkai betonavo grindis ir išvedžiojo elektrą bei vienas darbininkas padėjo išimti medines grindis. Šiandieną butas nepritaikytas gyvenimui, nėra vonios ir tualeto įrangos. Žino, kad automobilį tėvui nupirko seneliai, kai jis būdavo užsienyje, automobiliu naudodavosi mama. Ji taip pat žino, kad mama uždirba apie 700,00 Eur, kiek tėvas uždirba nesidomėjo, nes šis visada sakydavo, kad nėra pinigų.

Liudytojas V. Š., atsakovo giminaitis, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo mama G. A. maždaug prieš dešimt metų paprašė padėti nupirkti sūnui automobilį, kadangi jis nusimano apie automobilius. Su G. A. ir jos sūnumi S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) nupirko automobilį Audi A4, už kurį sumokėjo G. A. 15 000,00 Eur. Automobiliu naudojosi S. A., kuomet vedė naudojosi visa šeima.

Liudytoja Ž. B., ieškovės sesuo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad kuomet G. buvo trys metukai, S. A. atsikraustė gyventi į jos bei ieškovės mamos butą. Penkiese gyveno dviejų kambarių bute, ji išsikraustė į savo būstą 2023 metais. Ieškovė ir atsakovas skiriasi, nes S. A. turi kitą moterį. Ieškovė siekė išsaugoti šeimą, buvo palūžusi, gėrė žolinius raminamuosius, numetė daug svorio bet vis tiek laikėsi įsikibusi į atsakovą. Tokia prasta ieškovės būklė tęsėsi kol S. A. negalėjo apsispręsti ir blaškėsi tarp ieškovės ir kitos moters. (duomenys neskelbtini) per pusbrolio vestuves S. A. jai ir G. B. pasakė, kad turi kitą moterį, bet ji daugiau pokalbio netęsė. Po dviejų dienų S. A., būdamas neblaivus, jai paskambino ir vėl pasakė, kad turi kitą moterį, kurią myli ir daugiau negali gyventi su ieškove. Ji smulkmenų neklausinėjo, daugiau su S. nebendravo. Atsakovas jau nuo 2022 metų balandžio mėnesio nebeišlaikė šeimos, ieškovė jai pasakė, kad atsakovas pinigų neduoda, jis pirko maistą tik sau, mažais kiekiais. Ji nupirko sūnėnui batus, striukę, duodavo ieškovei po 50,00 Eur per mėnesį maistui. Dukterėčiai G. mokyklos baigimo proga davė 100,00 Eur. Netgi į minėtas pusbrolio vestuves birželio mėnesį ji nupirko S. A. batus ir kelnes. Suradęs butą pirkimui, S. pasakė, kad dalį pinigų davė jo direktorius, dalį S. tėvai. Tačiau nei S., nei jo tėvai niekada nesakė, kad pinigus reikės grąžinti. Ji žino, kad ieškovė su atsakovu ėmė paskolą įsigyto buto remontui. Šalių įsigytame bute buvusi, padėjo dirbti. Bute buvo išbetonuotos grindys už 800,00 Eur, išvedžiota elektra, kainos nežino, gipso kartono pertvaras dėjo pats S. su pusseserės vyru. Paskola nebuvo panaudota buto remontui, kur pinigai neaišku. Apie automobilio įsigijimą nieko nežino, S. dirbant užsienyje, automobiliu naudojosi sesuo. S. A. nuo jų gyvenimo pradžios piktnaudžiavo alkoholiu, visą atlyginimą išleisdavo alkoholiui, būdavo, kad nakvodavo laiptinėje. Išgėręs tapdavo agresyvus, naudodavo fizinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš ją. Ji asmeniškai nuo atsakovo nukentėjusi du kartus. Kuomet atsakovas gerdavo, naudodavo fizinį smurtą, ieškovė jį vydavo iš namų, tuomet jo motina pasiimdavo S. pas save į namus, bet sesuo jį vėl priimdavo atgal.

Liudytoja I. V., atsakovo giminaitė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar iki santuokos sudarymo ieškovei susipykus su atsakovu, pastarojo mama skambindavo jai, kad parvežtų S. į tėvų namus. Tiksliai neprisimena, bet vežė apie dešimt kartų, iš kurių tris ar keturis kartus S. buvo neblaivus. Žino, kad S. A. tėvai nupirko jam automobilį už 15 000,00 Lt. G. A. sakė jai, kad automobilį nupirko ir padovanojo sūnui. Taip pat atsakovo tėvai padovanojo sūnui 15 500,00 Eur buto įsigijimui, kad S. pasigerintų gyvenimo sąlygas sau ir savo šeimai.

Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 metais G.ir S. A. paprašė paskolinti pinigų, ketino nupirkti sūnui butą, kadangi žmona jį pastoviai išveja iš namų. Pasiskolino septynis tūkstančius, kas mėnesį mokėdami po 300,00 Eur skolą sugrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

J. B. – A. ir S. A. gimus dukrai apsigyveno kartu ir pradėjo vesti bendrą ūkį, susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) dukros G. B., kuri yra pilnametė ir (duomenys neskelbtini) sūnus J. A.. Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai konfliktuoja, darytina išvada, kad toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neturi galimybės, taikytis nenori. Byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaltina atsakovą neištikimybe bei nepilnamečio vaiko neišlaikymu. Atsakovas kaltina ieškovę, kad ji nebuvo mylinti, supratinga ir palaikanti atsakovą sutuoktinė.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Atsakovas nurodė eilę priežasčių, dėl ko, jo manymu, ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Tačiau atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovė jo nemylėjo, nesuprato, nepalaikė, visada barėsi, negalėjo turėti savo laisvalaikio, nepastebėdavo jo nuovargio, priekaištavo, kad uždirba per mažai pinigų, dėl daugelio dalykų nesutapdavo nuomonės, nepagrindė visiškai jokiais leistinais ir nenuginčijamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) metais šalims gimė dukra G., (duomenys neskelbtini) metais šalys apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) metais šalys savo noru susituokė, (duomenys neskelbtini) metais susilaukė sūnaus J. ir kaip nurodė pats atsakovas, jie abu norėjo antro vaiko, (duomenys neskelbtini) metais įsigijo butą siekiant pasigerinti gyvenimo sąlygas. Taigi, šalys kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, norėjo ir susilaukė dviejų vaikų, kūrė bendrą gerbūvį, todėl atsakovo nurodytų aplinkybių objektyvumas teismui kelia pagrįstų abejonių.

Ieškovė nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, neigė visas atsakovo nurodytas santuokos nutraukimo priežastis ir ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis, būdamas santuokoje su ieškove, užmezgė artimus santykius su kita moterimi – S. B.. Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės, teismo nuomone, patvirtina: liudytojos Ž. B. parodymai, kuri patvirtino, kad atsakovas 2022 m. vasarą jai bent dviejų pokalbių metu pasakė, jog turi kitą moterį ir nebenori gyventi su ieškove. Atsakovo banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina, kad atsakovas 2022-10-02 sugrįžęs iš užsienio važiavo ne namo, bet pasiliko (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir S. B., savaitei laiko išsinuomojo butą, kaip 2024-01-29 teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, jis sugrįžo į Lietuvą dėl darbo pokalbių bei atostogauti, (duomenys neskelbtini) pasiliko, kad mažiau laiko reikėtų praleisti (duomenys neskelbtini) namuose (garso įrašas 01:52:49). Iš atsakovo banko sąskaitos (sąskaitos Nr. pabaiga 1834) išklotinės matyti, kad atsakovas 2022-09-23 ir 2022-10-02 mokėjo A. M. už buto (duomenys neskelbtini) nuomą 60,00 Eur ir 90,00 Eur bei nuo 2022-10-04 iki 2022-10-06 matyti vykdomi mokėjimai (duomenys neskelbtini) degalinėje, parduotuvėse ir kitose vietose (2023-11-06 DOK 45116). 2022-10-29 fotonuotrauka, kurioje atsakovas, nuoga viršutine kūno dalimi, apsikabinęs su S. B. (2023-07-05 DOK 28227). Liudytojos G. B. parodymai, kuri pamatė minėtą fotonuotrauką socialiniame tinkle Facebook, išsisaugojo ją ir parodė mamai. 2022-10-30 šalių susirašinėjimas, kuriame atsakovas pripažino ieškovei, kad turi kitą moterį, kurią myli (2023-07-05 DOK 28227). Atsakovo 2022-11-11 darbo sutartis, kurioje artimu žmogumi nurodyta S. ir jos kontaktiniai duomenys (2023-07-05 DOK 28227). Faktinė aplinkybė, kurią atsakovas patvirtino 2024-01-29 teismo posėdžio metu, kad (duomenys neskelbtini) įvykus faktiniam santuokos nutrūkimui jau vasario viduryje atsakovas apsigyveno (duomenys neskelbtini) kartu su S. B. (garso įrašas 01:50:47).

Atsakovo parodymai 2024-01-29 teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, atsakovas keitė parodymus. Iš pradžių patvirtino, kad jis ieškovei rašė visišką tiesą apie turimą kitą mylimą moterį (garso įrašas 01:31:26), po kelių minučių pradėjo neigti savo žodžius, nurodė, kad tik norėjo paerzinti ieškovę. Atsakovas aiškino, kad su S. B. bendravo, kaip draugai, artimų santykių neturėjo ir tokių draugių, kaip S., jis turi apie dešimt. Teismas vertina, kad atsakovas nepaneigė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl nutrūkusios santuokos, visumos bei liudytojų parodymų, tuo tarpu atsakovo nepagrįstus parodymus teismas vertina, kaip nelogiškus, tiesiog kaip atsakovo gynybinę poziciją.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės, jog dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų. Teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi.

Šioje byloje teismas daro išvadą, jog atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, susirado kitą moterį, toks atsakovo elgesys nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu. Įvertinus visas bylos aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatuoja, jog ginčo šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas – buvo nelojalus ir neištikimas ieškovei, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo S. A. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog dėl dar vieno ieškovės argumento - mažamečio sūnaus neišlaikymo, dėl ko atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, teismas pasisakys sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – B. – A., atsakovui prigimtinė – A. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nepareiškė reikalavimo priteisti jiems išlaikymą, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Teismui pripažinus ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Ieškovė patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus dėl atsakovo neištikimybės, kai jis paliko šeimą, vaikus ir išsikėlė gyventi pas kitą moterį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo veiksmai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, pažeminimą artimųjų, draugų ir pažįstamų tarpe, nes dauguma jų matė atsakovo fotonuotraukas su meiluže. Dėl sutuoktinio neištikimybės sutriko ieškovės miegas, dvasinė pusiausvyra, ji tapo verksminga, labai pažeidžiama.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų ieškovei, o taip pat atsižvelgiant ir į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką (21 m.) bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės prašymas tenkintinas ir priteistina 2 000,00 Eur neturtinės žalos.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus J. gyvenamosios vietos nustatymo, šalys geranoriškai susitarė, kad sūnaus J. A. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. B. – A.. Teismas vertina, kad šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų, todėl tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos tėvu nustatymo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Šalys ieškinyje ir priešieškinyje nereiškė reikalavimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, nurodė, kad bendravimas vyks tėvų bendru sutarimu. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad tarp šalių susiklostę per daug sudėtingi santykiai, kad jiems pavyktų gyventi be nustatytos bendravimo tvarkos.

2024-05-02 šalys pateikė teismui jų geranoriškai susitartą atsakovo bendravimo su sūnumi bendravimo tvarką (2024-05-02 DOK 17983, DOK 17977).

Tiek teismo, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus (toliau – VTAS) specialisto nuomone, prašoma patvirtinti bendravimo tvarka nepažeidžia nei šalių, nei mažamečio vaiko interesų, ši tvarka padės išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu atsakovu, nebus pažeistas atsakovo dalyvavimo auklėjant vaiką principas. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinamas visiškai.

Pabrėžtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, sūnų auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečio J. A. gyvenamąją vietą su motina, būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą turtą ir patiriamas išlaidas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. A. nepilnamečio sūnaus J. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės po 300,00 Eur per mėnesį, nukrypstant nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, nes geresnė jo turtinė padėtis.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai – 720,00 Eur. Ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – ginčo butą, kurį prašo padalinti (2023-04-06 CBP 2656). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybos srityje UAB „S.“, uždirba apie 1 300,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbti pradėjo prieš tris mėnesius, dabar yra bandomasis laikotarpis, ateityje atliginimas gali būti apie 1 500,00 Eur į rankas. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – ginčo butą, kurį prašo padalinti (2023-05-08 DOK 3439, 2024-02-06 Nr. CBP 5805).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt.

Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 595,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2024-01-29 teismo posėdžio metu atsakovas visiškai sutiko ir neginčijo, kad per mėnesį sūnaus poreikiams 595,00 Eur suma yra reikalinga, tačiau atsakovas nesutinka mokėti sūnui prašomo 300,00 Eur išlaikymo, nes neva neturi finansinių galimybių. Atsakovo atstovo teigimu, įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus, atsakovui liktų vos 700,00 Eur, todėl atsakovas sutinka mokėti 250,00 Eur išlaikymą sūnui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis nuo 2024-01-01 yra 709,00 Eur atskaičius mokesčius. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismui nekyla abejonių dėl ieškovės pateiktos vaiko poreikių skaičiuotės, vertintina, jog sumos nurodytos būtiniausiems poreikiams ir neišdidintos, atitinkančios įprastinius tokio amžiaus poreikius, pagal galimybes ieškovė grindžia patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Be to, šalių sūnus gana dažnai serga (2023-04-06 Nr. DOK 2656).

Teismo vertinimu, J., poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį 595,00 Eur. Pagal pirmiau išanalizuotus duomenis, atsakovo finansinė, turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui, šiuo atveju motinai, ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamą vystymąsi ir poreikius, todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodė pati ieškovė, kad šalių sūnui valstybė skiria 85,75 Eur išmoką, šia suma mažintinas ieškovės skiriamo išlaikymo dydis, tokiu būdu užtikrinamas nukrypimas nuo lygių dalių principo nustatant, kad ieškovė skiria 1/3 dalį išlaikymui reikalingos sumos, o atsakovas – 2/3. Taigi, iš atsakovo S. A. priteistinas jo nepilnamečiam sūnui J. A. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023-04-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio J. A. atstovė J. B. - Aršulė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 3 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių laikotarpį, išlaikymą skaičiuojant po 300,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovas sūnaus neišlaikė nuo 2022-04-01.

Atsakovas nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas už 12 mėnesių, atsakovas sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2023-01-30, kai atsakovas su ieškove pradėjo gyventi skyriumi, nes iki to laiko vedė bendrą ūkį ir išlaikymo įsiskolinimas susidaryti negalėjo, iki 2023-04-11, nes toliau atlieka mokėjimus pagal teismo priimtą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, yra pasisakęs, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo.

Šalys neginčijo, kad faktiškai jų santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš į bylą pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu ieškovei pervedė: 2022-03-21 700,00 Eur, 2022-04-04 150,00 Eur, 2022-04-09 200,00 Eur, 2022-04-14 40,00 Eur, 2022-04-19 20,00 Eur, 2022-08-25 50,00 Eur, 2022-09-13 70,00 Eur, 2022-09-22 150,00 Eur, 2022-09-26 100,00 Eur, 2022-09-28 180,00 Eur, 2022-12-27 100,00 Eur, 2023-01-28 100,00 Eur pavedimo paskyroje nurodydamas „Šeimos nariams”. Iš minėtos sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas atliko mokėjimus už pirkinius didžiuosiuose prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse (duomenys neskelbtini)mieste, taip pat ėmė iš sąskaitos grynuosius pinigus. Iš sąskaitos išrašo taipogi matyti, kad jis ginčo laikotarpiu 2022-08-18, 2022-10-19, 2022-12-08, 2022-12-21 atliko įmokas bankui „Bigbank“ AS filialas, viso 883,00 Eur už vartojimo paskolą šeimos būsto remontui. Už 2022 m. lapkritį bankui „Bigbank“ AS filialas atsakovas sumokėjo per Perlo terminalą (2023-11-27 DOK 48245). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė bei atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) m. vasarą atsakovas gyveno ir nelegaliai dirbo Lietuvoje statybose, 1 000,00 Eur atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, kuriuos, atsakovo teigimu, naudojo šeimos poreikiams. Ieškovė pastarųjų faktinių aplinkybių nenuginčijo bei priešingų įrodymų teismui nepateikė. Liudytojos Ž. B. paaiškinimai, kad ji ieškovę remia finansiškai, taip pat nepaneigia byloje esančių įrodymų apie atsakovo atliktus piniginius pavedimus bei mokėjimus.

Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2022-12-26 ieškovė savo Facebook paskyroje įdėjo nuotrauką, kurioje matosi gėlių puokštė, o joje atvirutė su užrašu “Mylimai žmonai”. Taip pat ieškovės paskyroje 2023-01-30 įdėta šalių, kartu sūnumi fotosesijos nuotraukos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai ginčo laikotarpiu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

Todėl teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2022-04-01 iki 2023-01-29 šalys vedė bendrą ūkį, skyriumi pradėjo gyventi nuo 2023-01-30 (2023-08-02 DOK 31728). Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos aplinkybės konstatuotos Alytaus apylinkės teismo 2024-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-134-558/2024 dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, šalys sprendimo neskundė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. iš atsakovo S. A. priteistina 650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (300 Eur x 2 mėnesiai + 5 dienos (1 diena = 300 Eur : 30 dienų = 10 Eur x 5 dienos = 50 Eur)), kuris susidarė nuo 2023-01-30 iki ieškinio teisme padavimo dienos – 2023-04-06.

Dėl sutuoktinių įgyto turto padalinimo.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo abiejų šalių vardu registruotą butą/patalpą-kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 3a-6 (1/10 iš 10,83 kv. m ), 3a-11 (23/100 iš 19,46 kv. m ), -5,89 kv. m, kurio vertė 12 900,00 Eur (2023-05-08 DOK 3439).

Ieškovė prašo teismo butą priteisti jai, atsakovui iš ieškovės priteisiant ½ dalį – 6 450,00 Eur turto vertės, kompensacijos mokėjimą atidedant dvejiems metams. Atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ¾ dalis buto, ieškovės – ¼ dalį, nes butas nupirktas už atsakovo tėvų paskolintas lėšas. Butą priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/4 dalį – 3 225,00 Eur turto vertės, kompensacijos mokėjimą atidedant trims mėnesiams.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas įsigytas (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių nėra ginčo, kad buto vertė 12 900,00 Eur. Butas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotas ieškovės ir atsakovo vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad butas buvo įgytas už atsakovo tėvų lėšas, dalį - 6 500,00 Eur atsakovo tėvai buvo susitaupę ir dalį - 7 000,00 Eur pasiskolino iš kaimynės I. M.. Pastarąsias faktines aplinkybes paliudijo tretieji asmenys S. A. ir G. A. bei liudytojai I. M., I. V., Ž. B..

Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad ginčo butas nupirktas santuokos metu už atsakovo tėvų pinigus, tačiau įsigyjant butą, atsakovas neišreiškė savo valios, kad butas įsigyjamas jo asmeninėn nuosavybėn. Priešingai atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad butas buvo perkamas gyventi šeimai, taip pat patvirtino, kad tėvai suprato, jog įsigytame bute gyvens atsakovas su visa šeima. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog sūnui su šeima būtinai reikėjo atskiro būsto, ji žinojo ir suprato, kad butas bus perkamas visai sūnaus šeimai (2024-01-31 teismo posėdžio garso įrašas 01:42). Faktinę aplinkybę, jog už atsakovo tėvų lėšas butas buvo perkamas visai šeimai patvirtino liudytojos G. B. ir I. V.. Be to, liudytojos G. B. ir Ž. B. paaiškino, kad padėjo atsakovui remontuoti butą.

Taigi, akivaizdu, jog ginčo butas buvo perkamas gyventi ieškovės ir atsakovo šeimai, nes iki buto pirkimo, šalys gyveno ieškovės motinai priklausančiame dviejų kambarių bute kartu su ieškovės seserimi Ž. B.. Šalys butą remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo tėvai nupirko butą ieškovės ir atsakovo šeimai, dėl ko darytina išvada, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką, šalims ginčo butas dalintinas po ½ dalį.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismo vertinimu ginčo objektas nedalus tiek dėl techninių priežasčių, tiek dėl šalių konfliktiškų tarpusavio santykių. Be to, šalys prašo dalinti ginčo turtą kompensuojant kitai šaliai dalį turto vertės. Esant tokiam šalių prašymui, teismas turi įvertinti, ar šalis realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas.

Nors ieškovė siūlo išmokėti kompensaciją atsakovui, tačiau byloje ji įrodinėjo sunkią savo turtinę padėtį bei paaiškino, kad, norėdama sumokėti atsakovui kompensaciją, pinigų turėtų skolintis ir dargi prašo kompensacijos mokėjimą atidėti dviejų metų laikotarpiui, kas teismo nuomone pažeistų atsakovo teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė tvirtino, kad jai ginčo butas turėtų atitekti dar ir dėl to, kad ieškovė neturi savo būsto, iš mamos buto jai gali tekti bet kada išsikraustyti, o ginčo bute ji su mažamečiu sūnumi gyventų. Teismui susipažinus su ginčo buto nuotraukomis akivaizdu, kad butas tokioje remonto stadijoje, kad jame gyventi nėra sąlygų, o įrengimui bus reikalingos ženkliai didesnės lėšos negu ½ buto vertės.

Atsakovas, teismo vertinimu, taip pat neturi galimybės išmokėti ieškovei ½ ginčo buto vertės, nes paties siūlomą 3 225,00 Eur kompensaciją prašo leisti išmokėti per tris mėnesius, tuo tarpu teismas sprendė, kad priešingai šaliai turėtų būti mokama dvigubai didesnė kompensacija. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jam butas nėra reikalingas gyventi, ketintų butą parduoti. Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas su kompensacijos išdėstymu ar atidėjimu nesutiko. Todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas, po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis dalimis natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto, tuo tarpu tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.

Šalys nesutarė dėl automobilio AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės, padalinimo. Ieškovė prašė jį pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe, automobilį priteisiant atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisiant 1 000,00 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovo tvirtinimu jis automobilį įsigijo iki santuokos sudarymo –(duomenys neskelbtini) iš tėvų jam dovanotų lėšų 2 000,00 Eur, todėl šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.

CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. To paties straipsnio 2 dalyje numatoma, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojama visa, ką partneris įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu (CK 6.970 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime nepripažintinas bendrąja daline nuosavybe, nes būtų pažeistas sutarčių laisvės principas, būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas automobilį įsigijo iki santuokos sudarymo, jam su ieškove vedant bendrą ūkį. Atsakovas, tretieji asmenys S. A. ir G. A., liudytojai V. Š., I. V. patvirtino, jog ginčo automobilį sūnui nupirko ir padovanojo jo tėvai. Be to, atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad kuomet padovanojo sūnui automobilį, ieškovė ir atsakovas buvo susipykę ir jau kurį laiką atsakovas gyveno pas tėvus. Ieškovė pastarųjų faktinių aplinkybių byloje nepaneigė.

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, įstatyminiu reglamentavimu bei šiuo klausimu suformuota teismų praktika, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad šalys būtų veikusios jungtinės veiklos pagrindu ir sudarę susitarimą įgyti ginčo automobilį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl ieškovės reikalavimas ginčo automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės, pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, automobilį priteisiant atsakovui, o iš atsakovo priteisti ieškovei 1 000,00 Eur piniginę kompensaciją, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Kreditoriais byloje nurodyti G. A., S. A., bankas „Bigbank“ AS filialas, Valstybinis studijų fondas.

Tarp šalių nėra ginčo, kad prievolė Valstybiniam studijų fondui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. G071010086, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. G081010065 ir pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka ieškovės J. B. – A. asmenine prievole. Kreditorius atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Atsakovas 2023-11-27 patikslino priešieškinį kreditoriais į bylą įtraukė savo tėvus G. bei S. A. ir suformulavo reikalavimą - nustatyti, kad 11 500,00 Eur prievolę G. A. ir S. A. po santuokos nutraukimo atsakovas S. A. vykdys asmeniškai.

Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo argumentais, kad jo tėvai paskolino pinigus buto įsigijimui ir juos reikės grąžinti, ieškovės tvirtinimu, tretieji asmenys geranoriškai davė pinigų, kad atsakovas su šeima pasigerintų gyvenimo sąlygas. Šias faktines aplinkybes byloje patvirtino tiek liudytojos G. B., Ž. B., I. V., tiek patys tretieji asmenys. G. A. paaiškino, o S. A. palaikė sutuoktinės parodymus, kad pinigai iki šiol negrąžinti, su sūnumi susitarė, jog šis įsitvirtinęs, pinigus grąžins. Jeigu sūnus negrąžins pinigų, tai jie žino, kad sūnus juos palaidos. Kiek sūnus galės, tiek grąžins pinigų, tačiau nereikalaus, kad grąžintų paskolą (2024-01-31 teismo posėdžio garso įrašas 01:42).

Teismui atsakovo argumentai kelia pagrįstų abejonių dar ir todėl, kad atsakovas teigdamas, jog minėtos lėšos buvo jo tėvų paskolintos, nepateikė paskolos sutarties, kuri turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Atsakovas jokių pinigų grąžinimo dalių, terminų su tėvais nesitarė, ką patvirtino pats atsakovas 2024-01-30 teismo posėdžio metu (garso įrašas 00:10:07). Praėjus trims su puse metų, atsakovo tėvams pinigų nė kiek negrąžinta. Atsakovas 2023-05-08 teikdamas teismui bylą inicijuojantį dokumentą dėl santuokos nutraukimo tėvų, kaip kreditorių, nenurodė, faktinę aplinkybę, kad tėvai neva paskolino pinigus ginčo buto įsigijimui, atsakovas nurodė patikslintame priešieškinyje praėjus šešiems mėnesiams. Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad tarp šalių ir atsakovo tėvų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, dėl ko atsakovo reikalavimas netenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas su banku „Bigbank“ AS filialas (duomenys neskelbtini)sudarė kredito sutartį Nr. CT-LTC-21032998, pagal kurią gavo 10 000,00 Eur vartojimo kreditą (2023-05-08 DOK 3439). Abi šalys patvirtino, kad kreditas buvo imamas ginčo buto remontui. Tačiau ieškovės tvirtinimu ši prievolė turi būti pripažinti atsakovo asmenine, kadangi butas iki šiol nesuremontuotas, o pinigus atsakovas išleido savo reikmėms. Tuo tarpu atsakovas prašo prievolę pripažinti solidaria, kadangi dalis pinigų buvo panaudota buto remontui, o dalis šeimos poreikių tenkinimui.

Kreditorius atsiliepime nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija, kadangi kredito sutartis sudaryta santuokoje, vertinant kredito suteikimo galimybes buvo vertinamos ir sutuoktinės pajamos, finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui atsakovo sutuoktinė davė sutikimus.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, į šios prievolės paskirtį, teismas konstatuoja, kad prievolė bankui „Bigbank“ AS filialas yra solidari sutuoktinių prievolė, todėl ieškovės reikalavimas netenkintinas, kaip nepagrįstas. Teismo nuomone, faktinės aplinkybės, kur buvo panaudota paskola neturi teisinės reikšmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad gauta paskola išleista nuo 2021-11-17 iki 2022-02-10, t. y. per itin trumpą laiko tarpą ir iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad po kredito gavimo, atsakovas ieškovei atliko pavedimus: 150,0 Eur (2021-11-19), 200,00 Eur (2021-11-20), 500,00 Eur (2021-11-23), 100,00 Eur (2021-11-26), 100,00 Eur (2021-11-27), 100,00 Eur (2021-11-29), 20,00 Eur (2021-12-02), 100,00 Eur (2021-12-03), 60,00 Eur (2021-12-09), 200,00 Eur (2021-12-11), 100,00 Eur (2021-12-15), 80,00 Eur (2021-12-17), iš viso per mėnesį laiko pervedė 1 710,00 Eur. Taip pat 2021-11-19 interjero dizainerei pervedė 480,00 Eur.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad nuo 2023 m. vasario iki gruodžio mėnesio įmokas kreditoriui mokėjo vienas, sumokėjo 2 206,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams, ieškovė turėjo dengti pusę šių sumokėtų įmokų - 1 103,01 Eur. Taip pat nurodė, kad šalims gyvenant kartu, atsakovas savo vardu šeimos poreikiams iš AB „T.“ įgijo įrangą, skirtą naudoti televizijai bei internetui, kuri buvo ieškovės žinioje, atsakovas įranga nesinaudojo, o ieškovė įrangą išmetė. Kadangi už įrangą mokėjo atsakovas, todėl AB „T.“ atsakovo sumokėta 430,49 Eur suma mažintina atsakovei mokėtina kompensacijos suma.

Teismas pirmiau konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) ir kad prievolė bankui „Bigbank“ AS filialas solidari. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio kreditoriui bankui „Bigbank“ AS filialas sumokėjo 3 088,69 Eur (2023-11-06 DOK 45116, 2023-11-27 DOK 48245, 2024-04-09 DOK 14558). CK 6.9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Atsakovas priešieškiniu prašė ½ sumokėto kredito dalimi mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, tačiau teismui netenkinus šalių reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo, įvertinus pirmiau nurodytus motyvus, vadovaujantis teisingumo principu, atsakovui priteistina ½ jo sumokėto kredito dalis - 1 544,35 Eur (3 088,69 : 2).

Dėl AB „T.“ įrangos, šalys patvirtino, kad gyvenant kartu, atsakovas savo vardu šeimos poreikiams įsigijo – išnuomavo AB „T.“ įrangą, skirtą naudoti televizijai ir internetui (2023-11-27 DOK 48245). Ieškovė patvirtino, kad įrangai nustojus veikti, nes susidarė įsiskolinimas už paslaugas, ją išmetė (2023-12-12 DOK 50589). Kadangi ieškovė pripažino, jog sunaikino AB „T.“ įrangą, kuri buvo skirta šeimos poreikiams, nesant galimybės įrangos sugrąžinti, atsakovas AB „T.“ sumokėjo 430,49 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis įrangos vertės – 215,24 Eur.

Todėl viso iš ieškovės atsakovui priteistina 1 759,59 Eur už atsakovo atliktus mokėjimus kreditoriui bankui „Bigbank“ AS filialas bei už AB „T.“ įrangą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Teismas patikslintą ieškinį tenkino 64 procentus (1-5, 7, 12 reikalavimai patenkinti 100 %, 6 reikalavimas 18 %, 8 reikalavimas 50 procentų, 9-11 reikalavimai netenkinti, t. y. 768 : 12). Teismas patikslintą priešieškinį tenkino 63 procentus (1, 6, 7, 10 reikalavimai netenkinti, 2, 5, 9, 11-13 reikalavimai patenkinti 100 %, 3 reikalavimas 70 %, 4 reikalavimas 59 procentus, 8 reikalavimas 86 procentus, t. y. 815 : 13).

Ieškovė J. B. – A. patyrė 1 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2024-04-08 DOK 14459). Atsakovas S. A. patyrė 2 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024-05-02 DOK 18149). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 120,00 Eur, o atsakovui iš ieškovės 1 410,57 Eur.

Ieškovė J. B. – A. patyrė 110,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2023-07-05 DOK 28227). Bei ieškovei J. B. - A. A. apylinkės teismo 2023-07-11 nutartimi atidėta 213,00 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsakovas S. A. patyrė 362,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2023-05-08 Nr. CBP 3439, 2023-11-27 DOK 48245, 2023-11-30 DOK 49044).

Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovės valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 76,68 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina 70,40 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Bei valstybei iš atsakovo priteistina 244,32 Eur žyminio mokesčio (108,00 Eur už vaikui priteistą išlaikymą ir 136,32 Eur ieškovės atidėtos žyminio mokesčio dalies). Atsakovui iš ieškovės priteistina 228,00 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas byloje turėjo 63,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš šalių po 1/2 (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies ieškovės J. B. – A. patikslintą ieškinį.

Tenkinti iš dalies atsakovo S. A. priešieškinį.

1. Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės J. B. – A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. A. kaltės.

2. Priteisti ieškovei J. B. – A. iš atsakovo S. A. 2 000,00 Eur neturtinės žalos.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. B. – A. palikti santuokinę pavardę B. – A., o atsakovui S. A. prigimtinę pavardę A..

3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B. – A..

5. Priteisti iš atsakovo S. A. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. A. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-04-06 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2023-04-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę J. A. atstovę J. B. – A.. Išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

6. Priteisti iš atsakovo S. A. 650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui J. A..

7. Nustatyti, kad atsakovas S. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. A.:

7.1. Tėvas bendrauja su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber, Whatsapp ir kt.), bendravimui laiką pasirenka ne vėliau kaip iki 20.00 val.;

7.2. 2024 m. gegužės ir birželio mėnesį tėvas turi teisę suderinęs iš anksto laiką su sūnaus motina, bet ne vėliau kaip prieš 5 dienas, bendrauti su sūnumi dvi dienas kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., po bendravimo grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Šiame punkte nurodytu laiku tėvo bendravimas su sūnumi vyksta tik (duomenys neskelbtini) mieste;

7.3. Nuo 2024 m. liepos mėnesio tėvas turi teisę pasiimti sūnų su savimi į savo gyvenamąją vietą su viena nakvyne vieną kartą per mėnesį, suderinęs iš anksto laiką su sūnaus motina, bet ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Tėvas sūnų iš motinos ir sūnaus gyvenamosios vietos pasiima savo transportu ir savo lėšomis, o pasibaigus bendravimo laikui, savo transportu ir savo lėšomis parveža sūnų į sūnaus ir jo motinos gyvenamąją vietą;

7.4. Nelyginiais metais vaikas šventes praleidžia tokia tvarka: Šv. Kūčias - su tėvu, Šv. Kalėdas - su motina, Naujuosius metus - su motina, Šv. Velykų pirmąją dieną - su tėvu, antrąją – su motina. Lyginiais metais - atvirkščiai. Šiame punkte nurodytomis dienomis, kurias vaikas praleidžia su tėvu, tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima tarp 10.00 val. ir 11.00 val. bei grąžina vaiką sekančią dieną į jo gyvenamąją vietą 11.00 val.;

7.5. Motina su nepilnamečiu vaiku, norėdama išvykti į užsienio valstybę, apie kelionės vietą ir jos trukmę turi informuoti vaiko tėvą;

7.6. Tėvas turi teisę pasiimti nepilnametį vaiką pusę vaiko atostogų laiko (vasaros, rudens, žiemos ir kt.). Vasaros atostogas vaikas leidžia po dvi savaites iš eilės pas kiekvieną iš tėvų, konkretų bendravimo laiką tėvai derinasi tarpusavyje prieš vieną mėnesį laiko. Nelyginiais metais vaikas žiemos ir pavasario atostogas leidžia su motina, o pavasario atostogas - su tėvu. Lyginiais metais - atvirkščiai. Visais atvejais tėvas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos savo transportu ir pasibaigus atostogų laikui savo transportu grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;

7.7. Kasmet Motinos dieną, vaiko gimtadienį liepos 9 dieną bei motinos gimtadienį kovo 25 dieną vaikas praleidžia su motina;

7.8. Tuo atveju, jeigu vaikas serga, tėvas su vaiku bendrauja vaikui pasveikus. Motina privalo pranešti vaiko tėvui apie vaiko ligą ir susitarti dėl kito tėvo bendravimo laiko;

7.9. Tėvas turi teisę su nepilnamečiu vaiku išvykti atostogų į užsienio šalį, prieš tai informavęs vaiko motiną apie kelionės vietą ir jos trukmę;

7.10. Sūnui būnant su tėvu, tėvas įsipareigoja sudaryti nuolatinę galimybę motinai bendrauti su sūnumi mobiliojo ryšio ar kita nuotolinio bendravimo priemone;

7.11. Sūnui būnant tėvo gyvenamojoje vietoje ir susirgus, tėvas įsipareigoja nedelsiant apie tai pranešti sūnaus motinai trumpąja SMS žinute, elektroniniu laišku arba Messenger programėle;

7.12. Motina įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su vaiko tėvu šioje tvarkoje nustatyta tvarka;

7.13. Pasikeitus vaiko tėvų ir/ar vaiko gyvenamajai vietai, ikimokyklinei/mokyklinei ugdymo įstaigai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti, pranešdami naujus savo ir vaiko kontaktinius duomenis ir gyvenamosios vietos adresą;

7.14. Visais atvejais tėvas su vaiku bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko norą.

8. Priteisti ieškovei J. B. – A. asmeninės nuosavybės teise ½ buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 3a-6 (1/10 iš 10,83 kv. m ), 3a-11 (23/100 iš 19,46 kv. m ), -5,89 kv. m, kurio vertė 12 900,00 Eur.

9. Priteisti atsakovui S. A. asmeninės nuosavybės teise ½ buto/patalpos-kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 3a-6 (1/10 iš 10,83 kv. m ), 3a-11 (23/100 iš 19,46 kv. m ), -5,89 kv. m, kurio vertė 12 900,00 Eur.

10. Pripažinti automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės, atsakovo S. A. asmenine nuosavybe.

11. Priteisti atsakovui S. A. iš ieškovės J. B. – A. 1 759,59 Eur.

12. Nustatyti, kad prievolė bankui „Bigbank“ AS filialas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. CT-LTC-21032998, po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovės J. B. – A. ir atsakovo S. A. prievole;

13. Nustatyti, kad prievolė Valstybiniam studijų fondui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. G071010086, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. G081010065 ir pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį po santuokos nutraukimo lieka ieškovės J. B. – A. asmenine prievole.

Likusioje dalyje patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkinti.

10. Priteisti ieškovei J. B. – A. iš atsakovo S. A. 1 190,40 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11. Priteisti atsakovui S. A. iš ieškovės J. B. – A. 1 638,57 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12. Priteisti valstybei iš ieškovės J. B. – A. 76,68 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, 31,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Priteisti valstybei iš atsakovo S. A. 244,32 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, 31,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė