Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A ir B prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjų A ir B prašymą ir, be kita ko, panaikino B ir A santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitos akto įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 37, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, sudarytą tarp pareiškėjų B ir A atitinkamomis sąlygomis.

2. Teisme gautas pareiškėjo B prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2023 m. gegužės 22 d. teismo sprendimo 2-4 punktus dėl vaikų išlaikymo, nes jų motina išlaikymo vaikams nemokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo B prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl 2023 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6155-446/2023, patvirtintos sutarties 2-4 punktų vykdymo – išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

4. Teismas nurodė, kad teismo patvirtintos sutarties 2-4 punktuose pareiškėjai sutarė: ,,2. A, asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros C, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“; „3. A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“; „4. Dukros C, gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas tėvas B, asmens kodas (duomenys neskelbtini).“. Kadangi pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nėra duomenų, kad išlaikymas vaikams buvo ir yra mokamas nepilnamečiam vaikui, ar susidariusi išlaikymo skola pilnametei dukrai, o A nepateikė duomenų, kad vykdė ir vykdo sutartį dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir išduotinas vykdomasis raštas dėl sprendimu patvirtintos sutarties 2-4 punktų vykdymo. Nors C jau yra pilnametė, bet pareiškėjas buvo paskirtas uzufrukto teise tvarkyti teikiamą dukrai išlaikymą, kol ji buvo nepilnametė, o išlaikymo pagal byloje esančius duomenis A nemokėjo nuo 2023 m. priimto teismo sprendimo, todėl pareiškėjas turi teisę teikti tokį prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Suinteresuotas asmuo A atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį.

6. Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjas melagingai nurodo, kad suinteresuotas asmuo nevykdė Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6155-446/2023 2-4 punktų. Netrukus po mūsų skyrybų, suinteresuotas asmuo su pareiškėju susitaikė ir toliau vedė bendrą ūkį. Suinteresuotas asmuo, kaip ir iki skyrybų, rūpinosi vaikais ir buitimi, yra deklaruota tuo pačiu adresu. Bendrą gyvenimą įrodo mokėjimai už vaikų būrelius, šiukšles, bendrų kelionių draudimai, ambulatorinio išrašo kortelė, kur nurodyta gyvenamoji vieta. Suinteresuotas asmuo rūpinosi ne tik vaikais, bet ir visa buitimi. Tačiau santykiai su pareiškėju išliko įtempti. Jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. 2025 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas panaudojo prieš suinteresuotą asmenį smurtą. Suinteresuotas asmuo iškvietė pareigūnus ir pareiškėjui buvo skirtas smurto arešto orderis, draudžiantis artintis prie suinteresuoto asmens 15 parų. Tai sukėlė pareiškėjo pyktį ir jis nusprendė suinteresuotam asmeniui keršyti. Taip pat kaip bendrą gyvenimą įrodo ikiteisminio tyrimo pradėjimo dokumentas, kur nurodyta suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Pareigūnai dėl smurto atvyko būtent tuo adresu. Suinteresuoto asmens gyvenimo kartu su pareiškėju faktą gali paliudyti ir vaikų teisių apsaugos specialistai, kurie atvyko bendrauti su suinteresuotu asmeniu būtent tuo pačiu adresu, kur jie gyvena. Po įvykio praėjus porai dienų iš Šiaulių miesto savivaldybės suinteresuotas asmuo gavo skambutį, kad pareiškėjas siekia suinteresuotą asmenį išdeklaruoti, anot jo, suinteresuotas asmuo išsikraustė. Specialistė nustebo sužinojusi, kad suinteresuotas asmuo gyvena ten, kur ir iki tol. Tai patvirtina raštas iš savivaldybės. Bendro ūkio vedimo faktą gali paliudyti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pilnametė dukra ir kiti liudininkai. Be to, yra pradėtas teismo procesas dėl Šiaulių apylinkės 2023 m. gegužės 22 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6155-446/2023 pakeitimo. Suinteresuotas asmuo siekia nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su suinteresuotu asmeniu, taip pat įteisinti aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo nėra skolingas už vaikų išlaikymą, kadangi išlaikė juos gyvendama kartu su jais ir pareiškėju.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjo B prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6155-446/2023 pagal pareiškėjų A ir B prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 2-4 punkto vykdymo – išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

10. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, sprendimas buvo ir yra vykdomas tinkamai, išduoti vykdomojo dokumento nėra pagrindo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

13. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (duomenys neskelbtini), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

14. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – duomenis apie bankines operacija, pranešimus apie nutarimą pripažinti suinteresuotą asmenį nukentėjusiuoju, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje, ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjų A ir B prašymą ir, be kita ko, panaikino B ir A santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, apskaitos akto įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 37, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, sudarytą tarp pareiškėjų B ir A atitinkamomis sąlygomis.

17. Teismo patvirtintos sutarties 2-4 punktuose pareiškėjai sutarė: ,,2. A, asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros C, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“; „3. A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“; „4. Dukros C, gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D, gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas tėvas B, asmens kodas (duomenys neskelbtini).“.

18. Teisme 2025 m. gruodžio 18 d. gautas pareiškėjo B prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2023 m. gegužės 22 d. teismo sprendimo 2-4 punktus dėl vaikų išlaikymo, nes jų motina išlaikymo vaikams nemokėjo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys klausimus dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių yra išsprendusios taikiai – sutartimi, kurią patvirtino teismas.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyvioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia.

22. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 29 punktas).

23. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad patvirtinta teismo sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

25. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu (supaprastinto proceso tvarka) galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jo padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

26. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).

27. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti, be kita ko, savo nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalį). Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl atitinkamos rūšies (santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu pasekmių) taikos sutarties vykdymo.

28. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka; dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

29. Vis dėlto, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

30. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai; šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

31. Byloje nenustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 2-4 punktai prieštarautų viešajai tvarkai ar pažeistų sutuoktinių ar jų vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių sudarytos sutarties 2-4 punktų nuostatos yra visiškai aiškios ir nedviprasmiškos, nėra duomenų, kad šalys jas suprastų nevienodai, be to, jos gali būti priverstinai vykdomos, taip pat, nagrinėjamu atveju neprašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad taikos sutarties nevykdo dėl pasikeitusių aplinkybių – suinteresuotas asmuo gyvena kartu su pareiškėju ir prisideda prie vaikų išlaikymo kitais būdais – sumokėdama už būrelius, vaikų draudimus ir kt., taip pat rūpindamasi jais ir jų buitimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CPK 3.53 straipsnis). Tuo labiau, kad tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, patvirtina, tai kad tarp sutuoktinių dėl suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių kyla ginčas.

32. Be to, suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad yra pradėtas teismo procesas dėl Šiaulių apylinkės 2023 m. gegužės 22 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6155-446/2023 pakeitimo – suinteresuotas asmuo siekia nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su suinteresuotu asmeniu, taip pat įteisinti aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo nėra skolingas už vaikų išlaikymą, kadangi išlaikė juos gyvendama kartu su jais ir pareiškėju. Viena vertus, tokios suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės taip pat patvirtina ne tai, jog iš esmės yra pasikeitusios aplinkybės, o tai jog tarp sutuoktinių iš tiesų kyla ginčas. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO apskritai duomenų apie tokį pradėtą teisminį procesą nėra.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių, be kita ko, tarp sutuoktinių kyla ginčas, nesudaro pagrindo suinteresuotam asmeniui nevykdyti jam galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią turinčią ir priverstinai vykdytiną teismo sprendimu patvirtintą sutartį, kol ji vieno ar abiejų buvusių sutuoktinių prašymu teismo sprendimu nėra pakeista.

34. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjo B prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6155-446/2023 patvirtintos sutarties 2-4 punktų vykdymo – išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti su suinteresuoto asmens A atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.