Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G., skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. G. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Ramūno Sabaliausko 2024 m. sausio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-302-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto Ramūno Sabaliausko 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-302-2024 L. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 418 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. spalio 13 d., 12.09 val. pastatė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava ir jos iš karto nesumokėjo. Tokiu elgesiu pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Nuostatai), 16.1 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą L. G. buvo skirta administracinė nuobauda - 30 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, L. G. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-302-2024 ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde pažymima, kad pareiškėja nuo automobilio atsitraukė siekdama pažiūrėti į kelio ženklą ir įsitikinti, kokios spalvos yra parkavimo zona, kurioje pastatė savo transporto priemonę, nes šių duomenų reikia mokant už automobilio stovėjimą. Grįždama šaligatviu link automobilio, programėlėje „m.Parking“ mėgino atlikti mokėjimą, tačiau nepavyko, nes programėlė buvo blokuojama. Programėlėje nebuvo pateikiama informacija, kad automobilis yra tikrinamas kontrolieriaus, taip pat nebuvo nurodomi kiti mokėjimo būdai, o matomumo zonoje nebuvo mokėjimo automato, kuriame būtų galima sumokėti už automobilio stovėjimą. Kai tik atsirado galimybė, ji sumokėjo už automobilio stovėjimą 12.15 val. Pareiškėja teigia, kad 2023 m. spalio 26 d. po variklio gaubtu atsitiktinai rado 2023 m. spalio 13 d. pranešimą dėl nesumokėtos rinkliavos už automobilio stovėjimą ir nesupranta, kodėl mokėjimo pranešimas buvo pakištas po variklio dangčiu, o ne paliktas matomoje vietoje. Ji kreipėsi elektroniniu paštu į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir pranešė, kad už automobilio stovėjimą susimokėjo, tačiau Savivaldybės įmonė informavo, kad ji kreipėsi per vėlai ir pranešimas buvo perduotas Institucijai.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi L. G. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-302-2024 paliktas nepakeistas.

4. Nutartis motyvuojama tuo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai L. G. nebuvo jokio pagrindo atsitraukti nuo savo automobilio, kad susimokėti vietinę rinkliavą, nes pati Pareiškėja paaiškino, jog važiuodama matė, kad vieta yra mokama ir priklauso geltonai zonai, be to, nepavykstant pasinaudoti programėle, nebandė sumokėti vietinės rinkliavos alternatyviais būdais. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kontrolieriui nebuvo pagrindo slėpti pranešimą, o iš byloje esančios administracinio nusižengimo įvykdymo metu padarytos nuotraukos nustatyta, kad minėtas pranešimas buvo paliktas prie automobilio priekinio lango (b. l. 18). Taigi, pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nedėjo visų pastangų sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir tenkinti jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 4 d. nutarimo panaikinimo bei administracinę teiseną L. G. atžvilgiu nutraukti.

5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamuose sprendimuose išdėstytais argumentais ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, S.Į. "Susisiekimo paslaugos" kontrolierius 2023 m. spalio 13 d. 12:09 val. nepagrįstai ir neteisėtai blokavo galimybę atlikti mokėjimą per programėlę „m.Parking“. Teigiama, kad mokėjimą atliko iš karto programėlei pradėjus tinkamai veikti, be to vienoje iš kontrolieriaus darytų nuotraukų ji yra užfiksuota prie savo automobilio, dėl to administracinės nuobaudos skyrimas prieštarauja protingumo kriterijui ir Administracinių nusižengimų kodekse nurodytai administracinės nuobaudos paskirčiai. Pareiškėjos įsitikinimu, aukštesnysis teismas, taip pat turi įvertinti, ar programėlės blokavimas nepažeidžia asmens teisių ir nėra diskriminuojantis, kadangi mokant į bilietų automatą, galima atsitraukti nuo automobilio ir toks blokavimas nėra taikomas, tokiu atveju Nuostatų 16.4. punkte yra numatytas 10 minučių rezervas.

6. Skunde pažymima, kad Nuostatų 16.4 punkte numatyta, jog pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui arba nutraukus užsakymą ir neišvykus iš mokamos stovėjimo vietos, kai už stovėjimą mokama naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, privaloma iš karto papildomai sumokėti Nuostatų 11.1–11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą 16.1 papunktyje nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Pagal Nuostatų 11 punktą automobilio stovėjimas geltonojoje zonoje 10 minučių kainuoja 0,10 Eur, taigi už ne dėl pareiškėjos kaltės neapmokėtas 6 minutes susidarė 0,06 Eur suma, o pareiškėjai skirta 30 Eur bauda, kuri yra neproporcingai didelė.

7. Skunde nurodoma, jog mokant vietinę rinkliavą būtina įsitikinti, ar tuo metu rinkliava yra renkama. Rinkimo laikas nurodomas kelio ženklais ir informacinėmis lentelėmis. Nuostatų 16.1 punktas nurodo, kad pastačius automobilį privaloma iš karto sumokėti vietinę rinkliavą, o 16.3 punktas reikalauja tai padaryti neatsitraukus nuo automobilio. Įvardinti reikalavimai įpareigoja vairuotojus sumokėti už automobilio stovėjimą nesant galimybės pasitikslinti ženkluose esančios aktualios informacijos, kuri dėl ženklų specifikos ne visada aiškiai matoma. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiamos vairuotojų teisės.

8. Skunde taip pat argumentuojama, kad administracinio nusižengimo byloje buvo nepagrįstai konstatuota, jog L. G., būdama prie automobilio nesiėmė veiksmų iš karto apmokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, nepasirinko alternatyvių mokėjimo būdų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja ėmėsi veiksmų apmokėti už automobilio stovėjimą ir tai padarė 12.15 val. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neatsižvelgė į byloje esančias svarbias aplinkybes ir taip nesilaikė ANK 577 straipsnio 2 dalyje, ANK 569 straipsnio 2 dalyje ir ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

9. Skunde akcentuojama, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti prašymai S.Į. „Susisiekimo paslaugos“ pateikti duomenis kada ir kokiu laiku buvo atlikti veiksmai „m.Parking“ programėlėje. Gautame atsakyme nebuvo suteikta visa svarbi informacija, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė jokių veiksmų surinkti reikiamus įrodymus ir neįvertino pareiškėjos L. G. teiktų prašymų.

10. Skunde pareiškėja L. G. teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 630¹ straipsnio 2 punkte nurodytą nuostatą, dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo atidėjimo, kai įstatymų nustatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo. Aptariamu atveju dėl Nuostatų 16 punkto teisėtumo kreiptasi į Regionų administracinį teismą, taip pat pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 25 d. buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Regionų administracinio teismo 2023 m. vasario 26 d. nutartis skųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau nesant įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-321-1155/2024.

11. Atsiliepimu Institucija prašo atmesti L. G. skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį.

12. Atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. spalio 13 d. kontrolieriaus pranešimas atitiko tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas. Programėlės gedimų ta dieną nebuvo fiksuota, galimybė susimokėti buvo blokuojama automobilio tikrinimo metu, o tai nėra sutrikimas. Ta aplinkybė, jog buvo siekiama sumokėti vietinę rinkliavą, būtent tuo metu, kai buvo vykdoma rinkliavos kontrolė, nėra tinkamas pareigos vykdymas ir nešalina pareiškėjos atsakomybės.

13. Atsiliepime akcentuojama, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ženklai įrengti gerai matomose vietose, prieš prasidedant stovėjimo vietoms ir jokių abejonių dėl nurodytos informacijos apie rinkliavos zonas nekelia. Pati Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodama matė, jog vieta yra mokama ir priklauso geltonai zonai, taigi nebuvo jokio pagrindo atsitraukti nuo savo automobilio, kad sumokėti vietinę rinkliavą.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

L. G. skundas tenkinamas.

14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

15. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja L. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl savo kaltės padarius ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumą įvertino netinkamai, todėl, konstatuodamas, jog Institucija teisėtai ir pagrįstai patraukė L. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-302-2024. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartis naikintina.

16. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių ne tik dėl objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020).

17. ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Šiuo konkrečiu atveju nusižengimas pasireiškė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-127, 16.1 punkto reikalavimų, pažeidimu.

18. Nuostatų, galiojusių nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d., 16.1. punkte įtvirtinta, jog automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 11.1–11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą, naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis. Sprendimo 16.3. punkte įtvirtinta, jog naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, siunčiama trumpoji užsakymo žinutė arba užsakymas atliekamas mobiliųjų įrenginių programomis automobilio valdytojui (vairuotojui) neatsitraukus nuo automobilio, užsakyme nurodant automobilio, už kurio stovėjimą mokama, valstybinį numerį ir rinkliavos zoną. Užsakymas laikomas įregistruotu vairuotojui gavus iš ryšio operatoriaus patvirtinimą. Automobilio valdytojas (vairuotojas) pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką siunčia įlipęs į automobilį prieš išvažiuodamas.

19. Bylos duomenimis, L. G. administracine tvarka nubausta už tai, kad 2023 m. spalio 13 d. 12.09 val. Vilniuje, Seinų g. prie Sodų g. 14, būdama transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, pastatė automobilį transporto priemonių vietoje, kurioje taikoma Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-127 nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos į bilietų automatą, naudodamasi mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba mobiliųjų įrenginių programomis bei taip pažeidė Nuostatų 16.1 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pastačiusi automobilį L. G. telefone aktyvavo programėlę „m.Parking“, kurioje buvo dvi ikonos su geltona zona ir skirtingo pobūdžio informacija dėl mokamo stovėjimo laiko, todėl pareiškėja, norėdama pasitikslinti, pėsčiomis nuėjo apie 10-15 metrų atgal prie kelio ženklo su informacija apie stovėjimo zoną, grįžtant prie automobilio ir mėginant atlikti mokėjimą, telefono ekrane programėlėje buvo rašoma - „Vyksta automobilio patikrinimas. Paslauga galimai negalima, palaukite 4 min. ir bandykite dar kartą.“ Sumokėti už automobilio stovėjimą mėgino kelis kartus, tačiau programėlė priėmė mokėjimą tik 12.15 val., kontrolieriui baigus blokuoti galimybę mokėti.

20. Iš Vilniaus apygardos teismui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikto 2024 m. gegužės 15 d. L. G. „m.Parking“ programėlės naudojimosi išrašo nustatyta, jog Pareiškėja programėlę aktyvavo 2023 m. spalio 13 d. 12 val. 08 min. 49 sek., o kontrolės vykdymas prasidėjo 12 val. 08 min. 51 sek. Šie duomenys patvirtina, jog Pareiškėja aktyvavo programėlę prieš pažeidimo fiksavimą, tačiau praėjus vos kelioms sekundėms po prisijungimo, jai buvo pradėta blokuoti galimybė sumokėti vietinę rinkliavą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad L. G. nedelsdama, 12 val. 09 min. 07 sek., bandė atlikti mokėjimą, tačiau paslauga jau buvo laikinai negalima. L. G. teisme nurodė, kad pastačiusi automobilį, norėdama pasitikrinti apmokėjimui reikšmingą informaciją, pėsčiomis nuėjo prie kelio ženklo, kuriame nurodyta informacija apie stovėjimo zoną. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog minėtas kelio ženklas nuo tos vietos, kur Pareiškėja pastatė automobilį, yra nutolęs per dvi stovėjimo vietas (b. l. 14, 18). L. G. teigimu, ji, patikrinusi informaciją, nedelsdama, grįždama atgal link automobilio, mobiliąja programėle mėgino sumokėti už automobilio stovėjimą. Automobilio pastatymo vietoje daryta nuotrauka, taip pat Pareiškėjos parodymai teisme patvirtina, kad pažeidimo fiksavimo metu 2013 m. spalio 13 d. 12.09 val. greta automobilio, „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užfiksuota ir pati Pareiškėja (b. l. 15). Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad L. G., nebuvo atsitraukusi nuo savo automobilio tokiu atstumu, kad tai būtų galima traktuoti, kaip Nuostatų 16.3 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog, byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių L. G. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Pareiškėja, būdama netoli savo automobilio, aktyviais veiksmais bandė atlikti mokėjimą per programėlę „m.Parking“, tačiau sumokėti vietinės rinkliavos iš karto nepavyko, nes kelios sekundės po prisijungimo prie programėlės, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius pradėjo vykdyti automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą, dėl to programėlėje laikinai buvo užblokuota mokėjimo funkcija. Sumokėti už automobilio stovėjimą mėgino kelis kartus, galiausiai tai pavyko padaryti 12.15 val. Akivaizdu, kad L. G. elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas tinkamai įvykdyti teisės aktuose įtvirtintą pareigą laiku sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau realios galimybės programėle „m.Parking“ sumokėti už stovėjimą neturėjo dėl tuo pačiu metu atliekamos automobilio kontrolės ir su tuo susijusio mokėjimo galimybės blokavimo. Teismo vertinimu, Pareiškėjos kaltės nebuvimą šiuo atveju patvirtina ir tai, kad mokėjimo programėlę ji aktyvavo iki kontrolės vykdymo pradžios, be to nuo 12 val. 09 min. 07 sek. iki 12 val. 10 min. 28 sek. net 6 kartus bandė sumokėti už stovėjimą, tačiau dėl vykusio mokėjimų blokavimo jai tai pavyko padaryti tik 12.15 val. (b. l. 112-113). Aplinkybė, kad L. G. pasirinko mokėti už stovėjimą mokėjimo programėle ir už stovėjimą nesumokėjo Nuostatų 16.1 punkte įtvirtintais alternatyviais būdais, savaime jos kaltės padarius ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepatvirtina.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn svarbu atskleisti kaltės turinį. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė, pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

23. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis šiomis teisės normomis bei remiantis tuo, kas išdėstyta, L. G. apeliacinis skundas yra tenkinamas, ginčijamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena L. G. atžvilgiu yra nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, požymių (kaltės).

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 418 straipsnio 1 dalį L. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.