Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N- 16519-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Ž. 2025 m. rugpjūčio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 17 d. 10 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį, būdamas neblaivus, kai šiam alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 0,52 prom., neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 0,47 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimu K. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta 800 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

K. Ž. skunde prašoma sutrumpinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) iki 3 mėn. bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai - iki 6 mėn.

Pareiškėjas neneigia savo kaltės, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo teismo įvertinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip sudarančias pagrindą sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teigia, jog šiuo atveju nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų ir yra per griežta, atsižvelgiant į Pareiškėjo nusižengimo pavojingumą. Padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis. Teigia, kad alkotesterio rodmenimis alkoholio koncentracija Pareiškėjo iškvėptame ore nežymiai viršija leistiną koncentraciją. Padaryto nusižengimo aplinkybės patvirtina ir mažesnį pavojingumo lygį. Nusižengimu nepadaryta jokia reali žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Nurodė, jog yra su negalia (nustatytas 0-40 procentų nedarbingumo lygis), susiduria su daugeliu sveikatos problemų dėl turimų ligų ir negalavimų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt. Taip pat yra neįgalaus asmens tėvas ir globėjas - sūnui 2020 m. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), turėjusi rimtų komplikacijų, dėl kurių reguliariai privaloma rodytis gydymosi įstaigose, tad specialiosios teisės atėmimas ilgam laiko tarpui sukelia labai rimtų pasekmių Pareiškėjui, kuriam reikia nuolat vykti į gydymo įstaigas, ir jo sūnui, kurį į gydymo įstaigas veža Pareiškėjas.

Taip pat Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvena Kauno rajone, o nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. turėjo užimti (duomenys neskelbtini) pareigas UAB „M.“, kurioje atlikus atranką jam buvo pasiūlyta darbo vieta Trakų rajone dar prieš nusižengimo padarymą, todėl specialiosios teisės atėmimas Pareiškėjui apsunkina galimybes vykdyti darbo pareigas, kadangi gyvenamąją ir darbo vietas skiria didelis atstumas. Prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nes pagrindas taikyti šį straipsnį jo atžvilgiu egzistuoja dėl aukščiau nurodytų aplinkybių bei šioje byloje buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad Pareiškėjas, būdamas garbaus (64 m.) amžiaus, nė kart nėra padaręs ANK 422 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų, nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų bei per 5 metų laikotarpį kitais ANK numatytais pagrindais yra nusižengęs tik kartą. Pareiškėjas nėra priklausomas nuo alkoholio ar bet kokių kitų psichiką veikiančių medžiagų, šis nusižengimas yra vienetinis, atsitiktinis ir nekartotinas įvykis, už kurį Pareiškėjas neigiamai save vertina. Pareiškėjas neprašo teismo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, suvokia savo padaryto nusižengimo pavojingumą, savo kaltės taip pat neneigia, tačiau yra įsitikinęs, kad skirtų administracinio poveikio priemonių termino trumpinimas atitiktų proporcingumo ir protingumo principus, bei būtų pakankama, administracinių nuobaudų paskirtį ir tikslus atitinkanti priemonė.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą bei skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą. Teismo vertinimu, administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės skirtos teisingai, individualizuotos tinkamai.

Byloje pačio pareiškėjo paaiškinimais, skunde išdėstytais argumentais bei rašytine administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, jog K. Ž. 2025 m. rugpjūčio 17 d. 10 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį, būdamas neblaivus, kai šiam alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 0,52 prom., neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 0,47 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, K. Ž. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta galutinė 800 eurų dydžio eurų bauda, kuri atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos minimumą bei paskirtos pačios švelniausios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad K. Ž. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Nors Pareiškėjas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad jis sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Pažymėtina, jog pareiškėjas nurodė, jog alkoholį vartojo vakare, išgėrė tik kelias skardines alaus ir vyno taurę, už vairo sėdo tik ryte, tai yra 10.19 min. Be to, ir teismo posėdžio metu, ir skunde nurodė, jog turi daug sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini) ir kt. ligų, kiekvieną dieną geria vaistus, todėl tikėtis, kad iš vakaro suvartotas alkoholio kiekis kitos dienos rytą neturės jokio poveikio, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog alkoholio įsisavinimas bei pašalinimas, o taip pat ir jo poveikis organizmui, sąmonei, dėmesingumui, susijęs būtent su asmens fizinėmis savybėmis ir organizmo sveikata – kuo asmuo jaunesnis, sveikesnis, tuo jo organizmo visos funkcijos veikia efektyviau ir greičiau, o kuo asmuo yra vyresnis, jo sveikata paveikta lėtinių ligų, tuo organizmo gebėjimas pašalinti alkoholį iš organizmo yra silpnesnis, o poveikis stipresnis. Be to, negalima sutikti ir su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, jog jei pareigūnai neblaivumą būtų patikrinę po 30 min., o ne po 15 min., greičiausiai alkoholio kiekis būtų sumažėjęs iki leistinos normos. Pažymėtina, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholis buvo vartotas praėjusios dienos vakare, tačiau iki pat kitos dienos 10.19 val. nebuvo pasišalinęs iš organizmo, tad tikėtis, kad būtų pasišalinęs per kitas 15 min., visiškai nėra pagrindo. Be kita ko, nors ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti kelių eismo taisyklių reikalavimai (viršytas greitis, vairavimas be įjungtų šviesų, neapdraustas automobilis), šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingu.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui. Įstatymo leidėjas bet kokį neblaivumą, viršijantį leistiną normą, laiko itin pavojinga veikla, galinčia sukelti itin neigiamus padarinius, nepriklausomai nuo to, kiek asmens neblaivumas viršijo leistiną lygį, tuo labiau, kai visus asmenis tas pats alkoholio kiekis veikia skirtingai. Taip pat pabrėžtina, kad kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. Ž., būdamas suaugęs ir brandus asmuo, turintis 45 metų vairavimo patirtį, turėjo suvokti, kad suvartotas alkoholis veikia psichiką, dėl ko asmuo ir nesugeba tinkamai įvertinti savo būsenos – jam atrodo, jog jaučiasi žvalus, rišliai kalba, nesijaučia apsvaigęs, nors iš tiesų jis yra apsvaigęs, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nesijautė apsvaigęs, nevertintinos, kaip rodančios mažesnį veikos pavojingumą, priešingai, rodančios asmens nepakankamą atsakingumą vertinant galimą alkoholio įtaką psichikai ir supančio pasaulio suvokimui.

Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, o Institucija nutarime šias aplinkybes pripažino lengvinančias, tačiau tik šių atsakomybę lengvinančių aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir vykimui į darbą, nes nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. turėjo užimti (duomenys neskelbtini) pareigas UAB „M.“, kurioje atlikus atranką jam buvo pasiūlyta darbo vieta. Nurodė, kad darbo vieta Trakų rajone, tačiau pats gyvena Kauno rajone, todėl netekus teisės vairuoti bus apsunkintas vykimas į darbą. Pabrėžtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys dirbantys, vykstantys į darbą automobiliu ir darbo metu naudojantys transporto priemones, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodama, jog teisė vairuoti jau yra būtina nuvykti į darbą, vykdyti darbines funkcija, asmeninimas poreikiams, o taip pat sūnumi pasirūpinti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju K. Ž. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės vairo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, rūpinimusi giminaičiais, kurių įgyvendinimui reikalinga teisė vairuoti automobilį, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

Administracinio nusižengimo padarymo metu K. Ž. nebuvo pradedantis vairuotojas. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas transporto priemonę turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo ir kitoms funkcijoms vykdyti, laisvalaikio praleidimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Tai, kad K. Ž., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasi itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, puoselėdamas šeiminius ryšius, vertindamas komfortą suteikiančią ir tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime pagelbėjančią teisę vairuoti automobilį, turėjo pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

K. Ž. prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir draudimo vairuoti be antialkoholio variklio užrakto terminą. Teismas pažymi, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, kai padaromas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas visais atvejais privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įstatyme nustatyta, kad privalo būti alternatyvai skiriamas arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Akcentuotina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir yra numatyta kaip lengvata tam, kad galima būtų skirti trumpesnį teisės atėmimo terminą ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pavojingumą, o taip pat ir į aplinkybes dėl paties Pareiškėjo pavojingumo, į administracinio poveikio priemonių taikymo tikslus ir paskirtį, teismas daro išvadą, kad K. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliems sankcijoje nurodytiems terminams, nelaikytinos akivaizdžiai neproporcingomis ar neteisingomis, nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Apibendrinant darytina išvada, kad skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti ar dar labiau sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo terminus, todėl skundžiamas Institucijos 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

K. Ž. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N- 16519-2025 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25282157129 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.