- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-110-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06645-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13831-1149/2024, pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. spalio 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-75-28095, 2024 m. spalio 2 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28122 bei vykdomąją bylą Nr. 0075/24/01619 nutraukti.
2. Skunde nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. liepos 25 d. surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190-725-00027 (toliau – ir Nurodymas). Nurodymas buvo surašytas dėl sandėlio (palapinės), buvusio žemės sklype (duomenys neskelbtini), nurodant jį nugriauti. Šis objektas buvo įrengtas pagal palapinės techninį pasą – eksploatavimo instrukciją, kurioje yra nurodyta, jog palapinė – tai karkasinis inžinerinis gaminys iš metalo konstrukcijų, apdengta tentine danga. 2024 m. kovo mėn. pareiškėja palapinę sudariusias konstrukcijas pilnai demontavo. Teritorija buvo sutvarkyta ir šiuo metu objekto, dėl kurio surašytas Nurodymas, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Demontavus sandėlį (palapinę) ir pašalinus jo konstrukcines dalis iš teritorijos, Nurodymas buvo įvykdytas, atitinkamai administracinėje byloje Nr. eA-830-520/2024, kurioje pareiškėja prašė teismo pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti, pareiškėja pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo tuo pagrindu ir apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Inspekcijos atstovai 2024 m. liepos 19 d. įvykdė Nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu Inspekcijos atstovai apžiūrėjo teritoriją, kurioje stovėjo sandėlis, tačiau nenurodė pareiškėjai jokių trūkumų dėl atliktų sandėlio demontavimo darbų, nereiškė jokių pastabų dėl Nurodymo įvykdymo tinkamumo, žodžiu patvirtino, kad Nurodymas yra įvykdytas, todėl pareiškėja vertino, kad tinkamai įvykdė Nurodymą. Nepaisant to, pareiškėja iš Inspekcijos gavo 2024 m. rugsėjo 6 d. raštą kartu su 2024 m. rugsėjo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-240902-00108, kuriame buvo nurodyta, kad 2019 m. liepos 25 d. Nurodymas nėra įvykdytas. Patikrinimo akte nurodoma, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas ir nesutvarkyta statybvietė. Atsižvelgiant į tai, kad likusios gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra kito statinio, turinčio statybą leidžiantį dokumentą, – aikštelės (dangos) dalis, ir tai, kad nei iš patikrinimo akto, nei iš prie jo pridėtų nuotraukų, nei iš Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 6 d. rašto nebuvo aišku, ką konkrečiai Inspekcija laiko nesutvarkytu, pareiškėja raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydama surengti pakartotinį patikrinimą vietoje arba nuotolinį aptarimą, kurio metu būtų konkretizuoti Inspekcijos patikrinimo akte nurodomi Nurodymo įvykdymo trūkumai ir aptartas Nurodymo įvykdymo tinkamumas. 2024 m. rugsėjo 24 d. įvykusio Inspekcijos ir pareiškėjos atstovų aptarimo metu buvo susitarta, kad Inspekcija atvyks pakartotiniam Nurodymo įvykdymo patikrinimui po to, kai pareiškėja pateiks Inspekcijai pareiškėjos planuojamas parengti dangų projektų (duomenys neskelbtini), ,,A“ laidas. Aptarimo metu susitarta, kad Inspekcijai atvykus pakartotiniam patikrinimui, pareiškėja atkels gelžbetonio plokštes buvusiose palapinių tvirtinimo vietose pademonstruodama, kad po aikštelės gelžbetonio plokštėmis nėra jokių papildomų palapinių pamatų. Nepaisant nurodyto aptarimo ir šalių susitarimų, neatlikusi pakartotinio patikrinimo Inspekcija perdavė Nurodymą vykdyti antstolei.
3. Pažymėjo, jog antstolė neatliko jokio realaus patikrinimo, nemotyvavo išvados dėl Nurodymo neįvykdymo, atitinkamai surašė nemotyvuotą aktą, kuriame nepagrįstai konstatavo, kad Nurodymas neįvykdytas. Vertindama patikrinimo akte nurodytas foto fiksacijas, kuriose matoma, kad palapinės žemės sklype nėra, taip pat atsižvelgdama į prie patikrinimo akto Inspekcijos pridėtą pareiškėjos 2024 m. gegužės 24 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja Nurodymą įvykdė, antstolė privalėjo aiškintis, ar Inspekcija pagrįstai vertino, kad Nurodymas neįvykdytas, nes ir vykdomasis dokumentas gali būti priimamas vykdymui, priimant patvarkymą, ir aktas gali būti surašomas tik tuo atveju, jeigu sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, yra neįvykdytas. Nepaisant to, antstolė surašė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimo neįvykdymo aktą bei nesant teisinio pagrindo priėmė jau įvykdytą Nurodymą priverstiniam vykdymui, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 8 ir 9 punktus, 771 straipsnio 1 dalį.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-75-29672 skundo netenkino ir perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2024 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu gauti trys skolininkės AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundai, kuriais prašoma panaikinti patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, nutraukti vykdomąsias bylas. Paaiškino, kad išieškotoja 2024 m. spalio 1 d. antstolei pateikė vykdyti tris privalomuosius nurodymus, kuriais skolininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Išieškotoja savo prašymuose nurodė, kad skolininkė nėra tinkamai įvykdžiusi privalomųjų nurodymų reikalavimų. Vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti dieną nei išieškotoja, nei antstolė neturėjo jokių duomenų, kad vykdomieji dokumentai yra įvykdyti, todėl vykdomieji dokumentai teisėtai ir pagrįstai priimti vykdyti ir naikinti 2024 m. spalio 2 d. patvarkymo Nr. S-24-75-28095 nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad antstoliai nėra statybų specialistai ir pagal privalomųjų nurodymų vykdymo bei teismų praktiką nevyksta į savavališką statybvietę tikrinti, ar pašalinti privalomųjų nurodymų reikalavimai. Surašant sprendimų neįvykdymo aktus, vadovaujamasi kvalifikuotų specialistų rašytinėmis išvadomis. Tik Inspekcija gali patikrinti ir konstatuoti, ar yra įvykdyti privalomieji nurodymai. Antstolė neturėjo pagrindo abejoti šios valstybinės institucijos išvadomis. Inspekcijos specialistai nustatė, kad privalomieji nurodymai nėra tinkamai įvykdyti, todėl 2024 m. spalio 2 d. buvo pagrįstai ir teisėtai surašytas sprendimo neįvykdymo aktas Nr. S-24-75-28122. Nutraukti vykdomųjų bylų taip pat nėra jokio pagrindo. Jei bus nustatyta, kad privalomuosius nurodymus skolininkė įvykdė, vykdomosios bylos bus užbaigtos pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė pripažino ir neskundė 2024 m. rugsėjo 2 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų Nr. PNSSA-30-240902-00108, Nr. PNSSA-30-240902-00109, Nr. PNSSA-30-240902-00110, kuriais konstatuota, kad privalomieji nurodymai nėra įvykdyti. Taip pat nurodė, kad iki 2024 m. spalio 16 d. nebuvo gauta Inspekcijos patikrinimo aktų, kuriais būtų konstatuota, kad privalomieji nurodymai yra įvykdyti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog Inspekcija pareiškėjai dar 2019 m. liepos 25 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00027, kuriuo iki 2020 m. sausio 25 d. pareikalavo ,,nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį – sandėlį, schemoje pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00025, ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcija 2024 m. liepos 19 d. atliko Nurodymo įvykdymo patikrinimą bei 2024 m. rugsėjo 2 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-20240902-00108 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriuo nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas, dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas, ir nesutvarkyta statybvietė. Pareiškėjai Nurodymo neįvykdžius, Inspekcija 2024 m. spalio 1 d. jį perdavė vykdyti priverstinai antstolei. Skunde skolininkė klaidina teismą teigdama, kad 2024 m. kovo mėn. ji palapinę sudariusias konstrukcijas pilnai demontavo, kadangi savavališkai pastatyto statinio – sandėlio – konstrukcinė dalis – gelžbetoninių plokščių pagrindas – nebuvo pašalintas. Pažymėjo, jog tarp pareiškėjos ir Inspekcijos vyko teisminis ginčas dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų (įskaitant Nurodymą) panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-208-971/2021 pareiškėjos ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-637/2023 pareiškėjos ieškinys atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi Nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo peržiūrėtas teismine tvarka, Nurodymas yra nepanaikintas, galiojantis ir vykdytinas vykdomasis dokumentas. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl privalomųjų nurodymų (įskaitant Nurodymą) įvykdymo termino pratęsimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7948-609/2023 pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo ir vėliau apeliacinio skundo atsisakė. Pažymėjo, jog skolininkė skundą dėl antstolio veiksmų grindžia iš esmės teismų įsiteisėjusiais sprendimais jau įvertintomis aplinkybėmis. Skolininkė ir toliau teigia, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto statinio – sandėlio, o aikštelių dalis, nors ši aplinkybė įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikoma nepagrįsta. Skolininkė teismams nagrinėjant bylą dėl Nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo nenuginčijo aplinkybių, jog savavališkai pastatytas statinys (sandėlis) turi būti ir faktiškai yra (buvo) stabiliai pritvirtintas prie gelžbetonio plokščių, kurios yra šio statinio konstrukcine dalimi, pastatytos panaudojant atramines plokštes, neįeinančias į kitų statinių – aikštelių dangų, sudėtį, tačiau nusprendė šias aplinkybes kvestionuoti vykdymo proceso metu, Inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka perdavus Nurodymą vykdyti antstolei. Teigė, jog antstolė turėjo pakankamą pagrindą priimti Aktą, atsižvelgiant į Inspekcijos patikrinimo aktą. Skolininkės nurodomos aplinkybės nesudaro jokio teisinio pagrindo nutraukti jos atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 gruodžio 11 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01619 surašyto 2024 m. spalio 2 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-75-28122 panaikinimo, kitoje dalyje pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
7. Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad išieškotojos prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei pateiktas 2024 m. spalio 1 d. Kartu su prašymu išieškotoja antstolei pateikė išieškotojos prašyme nurodytas aplinkybes apie vykdomojo dokumento neįvykdymą pagrindžiančius duomenis – 2024 m. rugsėjo 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240902-00108. Inspekcijos parengtame privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte buvo fiksuoti duomenys, jog Nurodymas nėra įvykdytas (nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas, dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00027, ir nesutvarkyta statybvietė). Pagal CPK 650 straipsnio 2 dalies nuostatas, pateikdama išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą Inspekcija kartu turi antstoliui pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Nagrinėjamu atveju įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą bei antstolei pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, jog akivaizdžių kliūčių priimti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą nebuvo, todėl antstolė per įstatymo nustatytą terminą priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tai atitiko vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2024 m. spalio 2 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28122, teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog surašydamas CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatytos formos aktą antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes, akto surašymas tiesiogiai skolininko neįpareigoja, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Taigi tokio akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku. Galutinį vertinimą dėl tokiame akte nurodytų aplinkybių atlieka teismas, įvertinęs tiek antstolio, tiek išieškotojo, tiek ir skolininko nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą.
9. Remiantis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, susijusios su tuo, ar skolininkas tinkamai vykdė/įvykdė sprendimą, dėl kurio nevykdymo/neįvykdymo antstolis surašė sprendimo (Nurodymo) neįvykdymo aktą, pareiškėjos pateikiami paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti Akte nurodytas aplinkybes bei įrodymai, iš esmės sudaro civilinės bylos, kuri inicijuojama, kai antstolis minėtą aktą teisės aktų nustatyta tvarka perduoda savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjos skundo dalis dėl Akto panaikinimo nenagrinėtina civilinio proceso tvarka pagal skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Teismas įvertinęs CPK 771 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, bei tai, kad tarp vykdymo proceso šalių yra kilęs ginčas dėl Nurodymo įvykdymo, o vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nesudaro galimybių antstoliui nesilaikyti sprendimo (nurodymo), įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarkos ypatumų, padarė išvadą, kad pats savaime Akto surašymas antstolės vykdymo procese atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo nesuponuoja, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog šiuo atveju antstolė surašydama Aktą atliko neteisėtus veiksmus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Taip pat teismas nenustatė jokių vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, įtvirtintų CPK 629 straipsnio 1 dalyje. Nenustačius antstolės veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtumo, pareiškėjos prašymą nutraukti vykdomąją bylą teismas atmetė kaip nepagrįstą bei konstatavo, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkinti nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pareiškėja AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-13831-1149/2024 ir pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2024-10-08 skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01619 tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti Inspekcijos pateiktą privalomąjį nurodymą vykdymui, kadangi antstolė, surašydama Patvarkymą, turėjo duomenų, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, kas laikytina akivaizdžia kliūtimi Privalomojo nurodymo priėmimui vykdyti. Prie Inspekcijos antstolei kartu su Privalomuoju nurodymu pateikto Patikrinimo akto pridėtose foto nuotraukose akivaizdžiai buvo matoma, kad palapinės žemės sklype nėra. Prie antstolei pateikto Patikrinimo akto pridėtame pareiškėjos 2024-05-24 pareiškime, nurodyta, kad pareiškėja įvykdė Privalomąjį nurodymą. Taigi iš sisteminės CPK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų analizės spręstina, kad Patvarkymą antstolė turėjo teisę surašyti tik prieš tai realiai pati faktiškai patikrinusi Privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo faktą ir surašiusi motyvuotą ir pagrįstą Aktą, vadovaudamasi CPK 771 str. 1 d., kuriuo konstatuojamas Privalomojo nurodymo neįvykdymas, nes aplinkybė, kad Privalomasis nurodymas yra faktiškai įvykdytas yra akivaizdi objektyvi ir iš antstolei pateiktų dokumentų akivaizdžiai matoma, t.y. žinoma kliūtis Privalomojo nurodymo priėmimui vykdyti. Antstolei turint pareiškėjos poziciją dėl to, kad ji yra įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą, teismo motyvai, kad antstolė neprivalėjo aiškintis šios aplinkybės ir kad akivaizdžių kliūčių priimti Privalomąjį nurodymą vykdyti nenustatyta, yra nepagrįsti. Taip pat apeliantės vertinimu, Inspekcija, ar antstolė, vertindamos Privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą, neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad vykdant Privalomąjį nurodymą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, kuris buvo prijungtas prie kito – teisėtai pastatyto statinio, būtų griaunamos ne tik savavališkai pastatyto statinio, bet ir teisėtai pastatyto kito statinio konstrukcijos.
12.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Aktas yra tik procedūrinis veiksmas, negalintis būti savarankiško ginčo dalyku, atitinkamai dalyje dėl Akto bylą nutraukė. Pažymėtina, kad tokie argumentai ne tik nėra paremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bet, be kita ko, jai prieštarauja, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2009, kurioje to paties CPK 771 str. 1 p. pagrindu surašytas antstolio aktas buvo panaikintas. Pažymėtina, kad tiek iš Patikrinimo akto, tiek ir iš Akto nėra aišku, kas konkrečiai yra laikoma nenugriauta ir kas konkrečiai nėra sutvarkyta. Vadinasi, antstolė, esant šioms aplinkybėms ir teritorijoje nesant sandėlio, neatlikusi tinkamo dokumentinio patikrinimo ir patikrinimo vietoje, nepagrįstai surašė Aktą ir nepagrįstai ir be jokių motyvų konstatavo Privalomojo nurodymo neįvykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir tai, kad antstolė surašė Aktą net nepatikrinusi Privalomojo nurodymo įvykdymo, Akte nėra pateikiami jokie motyvai kodėl, antstolės vertinimu, Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir kas konkrečiai nebuvo įvykdyta, Aktas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o teismas šioje dalyje bylą nutraukė nepagrįstai.
12.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo priimant Privalomąjį nurodymą vykdymui, nepagirstai sprendė, kad pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą, negali būti tenkinamas. Vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 9 p., vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Šiuo atveju yra aišku, kad Privalomajam nurodymui esant įvykdytam, jis priimtas vykdyti pažeidžiant CPK 651 str. 1 p. ir 2 d. 8 ir 9 p., 771 str. 1 d. ir jo vykdymui nebuvo teisėto pagrindo. Taigi teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad Privalomasis nurodymas priimtas vykdyti teisėtai, o dalyje dėl Akto teisėtumo bylą nutraukdamas, padarė nepagrįstas išvadas, nepagrįstai pareiškėjos skundą atmetė ir nepagrįstai nenutraukė vykdomosios bylos.
12.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo turi būti sprendžiama tik teismo CPK 771 str. nustatyta tvarka. Kadangi pirminę Privalomojo nurodymo įvykdymo ar neįvykdymo kontrolę atlieka būtent antstolis vadovaudamasis CPK 651 str. 1 p. ir 2 d. 8 ir 9 p., 771 str. 1 d., todėl aplinkybė, kad teismas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumo gali spręsti vėlesnėse stadijose, nepaneigia antstolio prievolės patikrinti, ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas dar prieš jo priėmimą vykdyti. Kitu atveju bet koks jau įvykdytas vykdomasis dokumentas galėtų būti pateikiamas antstoliui, inicijuojamos nepagrįstos vykdomosios bylos dėl jau įvykdytų sprendimų ir privalomųjų nurodymų, tokius antstolio veiksmus pripažįstant teisėtais.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė atmesti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą paliekant teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantė teiginiais, kad antstolė, nesant teisinio pagrindo, priėmė jau įvykdytą privalomąjį nurodymą vykdymui. Inspekcijos įsitikinimu, antstolė, priimdama privalomąjį nurodymą vykdyti, turėjo pagrindą remtis vien Inspekcijos vertinimu (patikrinimo aktu), nes būtent Inspekcija Priežiūros įstatymo pagrindu (7 straipsnis) yra kompetentinga pasisakyti dėl jos surašyto privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo. Šiuo atveju, Inspekcija, veikianti statybos valstybinės priežiūros srityje, atiko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir pateikė antstolei aiškius, konkrečius ir nedviprasmiškus duomenis, pagrindžiančius privalomojo nurodymo neįvykdymą - patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas, dėl kurio statybos 2019-07-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00027, ir nesutvarkyta statybvietė.
13.2. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog antstolė, turėdama prieštaringus duomenis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, prieš nuspręsdama pradėti vykdomąją bylą, privalėjo ne formaliai, bet realiai įsitikinti komentuojamų aplinkybių egzistavimu, patikrinti faktines aplinkybes vietoje. Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės, interesai ir teisėti lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pažymėtina, kad jeigu antstolė būtų nesirėmusi Inspekcijos patikrinimo aktu, ir pati aiškintųsi ir (ar) nustatinėtų savavališkos statybos pašalinimo aplinkybes/faktą, toks antstolės veikimas būtų laikytinas Inspekcijos patikrinimo akto kvestionavimu ir antstolio veiklos teisėtumo pažeidimo veikiant ultra vires. Inspekcijos vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė teigia, kad jai demontavus gelžbetonio plokštes, būtų demontuotas ne sandėlis, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, bet kitas savarankiškas, statybą leidžiantį dokumentą turintis teisėtai įrengtas statinys – aikštelė. Nors apeliantė vis tvirtina, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto sandėlio, o aikštelių dalis, tačiau teismai civilinėse bylose Nr. e2-118-637/2023 ir Nr. e2A-536-796/2023 dėl šios aplinkybės jau pasisakė, nurodant, kad statinys turi būti tvirtinamas prie specialiai jam įrengto tam tikro tipo tvirto pagrindo - iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių, kurios sujungtos tarpusavyje į vieną bloką, yra palapinės pagrindas. Be to, pirmosios instancijos teismas 2023-02-28 sprendime pasisakė, jog „ieškovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, kad ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikštelių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokštės į kurią tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami šarnyriškai prie g/b 2x14 cm storio plokščių ankeriais.“. Taigi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto statinio - sandėlio, o aikštelių dalis, įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikoma nepagrįsta.
13.4. Inspekcija visiškai sutinka su teismo motyvais dėl bylos nutraukimo dalyje dėl neįvykdymo akto panaikinimo. Teismas pagrįstai sprendė dėl neįvykdymo akto pobūdžio, kaip procedūrinio ir tiesiogiai pasekmių skolininkei nesukeliančio veiksmo. Pats sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra civilinės bylos iškėlimo pagrindas po to, kai antstolis perduoda šį aktą pirmosios instancijos teismui, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnyje. Antstolei šio akto neperdavus teismui, o tik jį surašius, neįvykdymo aktas jokių tiesioginių pasekmių skolininkei nesukėlė, kaip ir nurodyta teismo nutartyje. Todėl apeliantės argumentas, jog neįvykdymo aktas gali būti savarankiško ginčo dalyku, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų bei nutraukė civilinę bylą dalyje dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ po atskirojo skundo pateikimo pateikė naujus įrodymus – 2024-12-31 raštą „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir 2024-12-20 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-241220-00163. Nurodė, kad teikiamų įrodymų objektyviai nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jie buvo sudaryti jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo. Pažymėjo, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi teikiamų įrodymų apimtis nėra didelė, bylos šalims šių dokumentų turinys yra žinomas, be to, su šiuo prašymu nėra teikiami papildomi argumentai ar dėstomos naujos aplinkybės, o tik įrodymais pagrindžiama pareiškėjos byloje pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde išdėstyta pozicija. Taipogi pareiškėjos vertinimu, teikiami dokumentai turi esminės reikšmės bylai išnagrinėti, nes jie patvirtina aplinkybę, kad Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas dar iki Vykdomosios bylos iškėlimo, o tai patvirtina, kad vykdomoji byla buvo iškelta neteisėtai, atitinkamai įrodo patvarkymo ir Akto neteisėtumą.
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, yra pagrindas pareiškėjos pateiktus įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais tiek kiek tai yra aktualu sprendžiant apeliacine tvarka tarp šalių kilusi ginčą dėl antstolės veiksmų teisėtumo priimant vykdyti Inspekcijos pateiktą Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą.
19. Iš pateiktų įrodymų ir bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019-07-25 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00027, kuriuo iki 2020-01-25 pareikalavo „nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį – sandėlį, schemoje pažymėtą Nr. 2 (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019-07-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00025, ir sutvarkyti statybvietę“ (2024-10-08 Skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01619 priedas Nr. 3, civilinė byla Nr. e2VP-13553-1149/2024).
20. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp pareiškėjos ir Inspekcijos vyko teisminis ginčas dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų (tarp kurių ir dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00027) panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-208-971/2021 AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2021-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1176-642/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021-08-31 sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-637/2023 akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ieškinys atmestas, o 2023-06-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-796/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimas paliktas nepakeistu.
21. Inspekcija 2024-07-19 atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą bei 2024-09-02 surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240902-00108, kuriuo nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas, dėl kurio statybos 2019-07-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00027, ir nesutvarkyta statybvietė (2024-10-08 Skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01619 priedas Nr. 7, civilinė byla Nr. e2VP-13553-1149/2024).
22. 2024-10-01 Inspekcija Privalomąjį nurodymą perdavė vykdyti priverstinai antstolei Astai Rimaitei-Žičkuvienei. Antstolė 2024-10-02 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-75-28095 ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28122, kuriuo nustatė, jog skolininkė Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00027 neįvykdė (vykdomoji byla Nr. 0075/24/01619, b. l. 3-6). Pareiškėja, nesutikdama su antstolės atliktais vykdymo veiksmais, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindė aplinkybėmis, jog privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, jame nurodytas sandėlis ir visos jo konstrukcijos yra demontuoti, teritorija sutvarkyta, atitinkamai Inspekcija neturėjo teisėto pagrindo inicijuoti Nurodymo priverstinio vykdymo, o antstolė neturėjo teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmų.
23. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-11 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01619 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2024 m. spalio 8 d. skundas dėl antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų bei dėl skundo priimtas galutinis procesinis sprendimas (civilinė byla Nr. e2VP-13553-1149/2024).
24. Antstolė 2024-10-16 patvarkymu Nr. S-24-75-29672 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje, 2024-12-11 nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl neįvykdymo akto panaikinimo, nustatęs, kad šis aktas yra tik procedūrinis ir pats savaime jokių tiesioginių pasekmių skolininkei nesukelia, kitoje dalyje skolininkės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad akivaizdžių kliūčių priimti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo, todėl antstolė pagrįstai priėmė vykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas taip pat nenustatė jokių vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų. Dėl šios nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.
25. Po atskirojo skundo priėmimo ir išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą, apeliantė pateikė 2024-12-20 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-241220-00163, kuriame Inspekcija nurodė, kad nurodymų įvykdymo data: 2024-11-26, bei konstatavo, kad „Pagal privalomąjį nurodymą pašalino savavališkos statybos padarinius arba statyba pagal pasikeitusius teisės aktus ar faktines aplinkybes nebelaikoma savavališka. Nugriautas savavališkai pastatytas ypatingosios kategorijos statinys –sandėlis, pastatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. pateikta projekto A laida „Teritorijos dangų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, kurioje numatytas aikštelės gelžbetoninių plokščių (PAG-14, 14cm) skirtingų lygių įrengimas ir tai atitinka faktinę padėtį vietoje: buvęs sandėlio pagrindas tapo aikštelės dalimi ir sutvarkyta statybvietė.“
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
26. Apeliantė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundžia 2024-12-11 nutartį iš esmės motyvuodama tais pačiais argumentais kaip ir skundą dėl antstolio veiksmų, t.y. teigia, kad Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo įvykdytas iki vykdomosios bylos užvedimo, todėl Inspekcija neturėjo teisėto pagrindo šio dokumento perduoti priverstiniam vykdymui, o antstolė, esant akivaizdžiai kliūčiai, neturėjo teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmų. Taip pat apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimų neįvykdymo aktas yra tik procedūrinis veiksmas ir pats savaime jokių tiesioginių pasekmių skolininkei nesukelia. Apeliantės vertinimu šiuo pagrindu teismas civilinę bylą dalyje dėl neįvykdymo akto panaikinimo nutraukė nepagrįstai.
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodytais teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
28. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti metu) numato, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai arba įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).
29. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
30. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jokių akivaizdžių kliūčių priimti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą byloje nenustatyta. Apeliantė teigia, kad aplinkybę, jog egzistavo akivaizdi kliūtis priimti Inspekcijos pateiktą 2019 m. liepos 25 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įrodė kartu su Inspekcijos Privalomuoju nurodymu pateiktos prie Patikrinimo akto pridėtos foto nuotraukos bei 2024-05-24 apeliantės pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja įvykdė Privalomąjį nurodymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, taip pat vertina, kad antstolė prieš priimdama vykdyti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą neturėjo teisinio pagrindo vykti ir fiziškai patikrinti ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas (kokia apimtimi įvykdytas), kadangi, kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų. Šiuo atveju išieškotojai pateikus aplinkybes apie vykdomojo dokumento neįvykdymą pagrindžiančius duomenis – 2024 m. rugsėjo 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240902-00108, antstolė neturėjo teisinio pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog konkrečiu atveju antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 651 straipsnio 1 dalies 8 punkte įvardintos kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
31. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad Inspekcijos 2024-12-31 raštas „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir 2024-12-20 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-241220-00163, kuriais konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, patvirtina, jog Privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas dar iki vykdomosios bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad nors apeliantė ir teigia, kad po vykdomosios bylos iškėlimo jokių papildomų griovimo darbų neatliko, tačiau iš pateikto 2024-12-20 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo akto matyti, kad Inspekciją šį sprendimą priėmė po to, kai apeliantė pateikė papildomus dokumentus – dangų projektų (duomenys neskelbtini) „A“ laidas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė jokių papildomų veiksmų po vykdomosios bylos užvedimo neatliko ir, kad po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti faktinės aplinkybės nepasikeitė.
32. Antra, pažymėtina, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, ir nustatyti skolininko kaltę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
33. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad 2024-10-02 antstolės priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-24-75-28122 nebuvo perduotas teismui spręsti klausimo dėl Inspekcijos Nurodymo neįvykdymo/įvykdymo ar įvykdymo tinkamumo ir dėl Nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo, kaip tai numato CPK 771 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai bei į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad surašydamas CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatytos formos aktą antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes, akto surašymas tiesiogiai skolininko neįpareigoja, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Taigi tokio akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku. Aplinkybės, kuriomis siekiama paneigti antstolės akte fiksuotus duomenis - yra civilinės bylos, kurią inicijuoja antstolė, pateikdama aktą savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, nagrinėjimo dalykas, o CPK 771 straipsnyje nurodytais klausimais priimta nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 771 straipsnio 9 dalis). Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos skundo dalis dėl Akto panaikinimo nenagrinėtina civilinio proceso tvarka pagal skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir bylą šioje dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
34. Trečia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustačius aplinkybių, patvirtinančių, jog antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti esant akivaizdžioms kliūtims tokius veiksmus atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Jokių kitų argumentų, paneigiančių šio sprendimo pagrįstumą, apeliantė atskirajame skunde nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą nutraukti vykdomąją atmetė pagrįstai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
36. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.