Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Giedriui Jonauskui, AB „Kretingos grūdai“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėja įpareigota spręsti dėl mokestinio patikrinimo nutraukimo. Pareigos nustatymas asmeniui reiškia būtinų, neatidėliotinų ir konkrečių veiksmų, kurių atlikimas ir būtų vertinamas kaip nustatytos pareigos įvykdymas, atlikimą. Taigi pareiškėja privalėjo imtis priemonių, kad mokestinis patikrinimas nedelsiant būtų užbaigtas, tačiau jų nesiėmė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria išaiškinta įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo vykdymo tvarka, yra panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi, dėl to panaikintoji nutartis byloje neturi teisinės galios. Dėl to skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 30 d. nutartyje padarytos išvados nėra pagrįstos įstatymais. Be to, kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl visų atskirojo skundo argumentų, taip nesilaikyta CPK 265 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Kasatorės teigimu, nurodyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi kasatorė nebuvo įpareigota iš karto nutraukti mokestinį patikrinimą, tačiau buvo įpareigota spręsti dėl patikrinimo nutraukimo. Kasatorė įvykdė įpareigojimą, nes atsižvelgė į esamas mokestinio patikrinimo aplinkybes ir galimybes jį užbaigti bei priėmė sprendimą pratęsti mokestinį patikrinimą jam užbaigti. Kasatorė nesutinka, kad teismu sprendimu nurodyta nedelsiant nutraukti mokestinio patikrinimo veiksmus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m/ birželio 13 d. nutarimą Nr. 5 teismo sprendimas turi būti išdėstomas labai aiškiai ir apibrėžtai, teismo išvada negali sudaryti dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo įvykdymo būdą. Mokesčių administratorius, gavęs teismo įpareigojimą spręsti dėl mokestinio patikrinimo užbaigimo, nekompetentingas išaiškinti, koks turėtų būti tolimesnis šio įpareigojimo spręsti dėl mokestinio patikrinimo rezultatas. Gavusi antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą kasatorė antstolį informavo, kad sprendimas įvykdytas – priimtas sprendimas pratęsti mokestinį patikrinimą jo užbaigimui. Antstolis nepagrįstai, pažeisdamas CPK 771 straipsnio 1 dalį, surašė sprendimo neįvykdymo aktą, nes turėjo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad jis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, tačiau nesikreipė.

AB ,,Kretingos grūdai“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2003 m. liepos 8 d. – taip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendime. Mokesčių administratorius per ilgą laiko tarpą galėjo ir turėjo įvertinti bendrovės veiklą bei iš esmės pasisakyti dėl apskaičiuotinos už 2000 m. juridinio asmens pelno mokesčio bazės. Patikrinimas neužbaigtas dėl mokesčių administratoriaus pasyvumo. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimui Klaipėdos AVMI neturėjo galimybės pratęsti mokestinį patikrinimą, nes įsiteisėjus nurodytam sprendimui mokestinis patikrinimas nutrūko nuo 2007 m. gruodžio 28 d. Nei Mokesčių administravimo įstatyme, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintose Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėse nenustatyta teisės pratęsti nutrūkusį mokestinį patikrinimą. Dėl to antstolis pagrįstai vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas, ir surašė sprendimo neįvykdymo aktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Esant teismo sprendimui pripažinti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius paprastai nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, nes teisinį poveikį daro sprendimas savaime. Teismo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies pagrindu galima daryti išvadą, ar sprendimas yra tokio pobūdžio, kuriam nereikia vykdymo, ir vykdymo veiksmai neatliekami, ar tai yra sprendimas, kuris gali būti vykdomas priverstinai, ir todėl yra išduodamas vykdomasis raštas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo (2008 m. balandžio 25 d. sprendime byloje Nr. I-219-162/2008) dalies, kuria Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota spręsti dėl mokestinio patikrinimo nutraukimo, vykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas sprendimas yra vykdytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsakmiai neįpareigojo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutraukti mokestinį patikrinimą, o tik spręsti dėl mokestinio patikrinimo nutraukimo, apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą pratęsti mokestinį patikrinimą, kad jis būtų užbaigtas.

Kasatorius teigia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui ir jo pagrindu priėmus sprendimą pratęsti mokestinį patikrinimą siekiant jį užbaigti, apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įvykdė teismo sprendimą. Kasatorius pažymi, kad esant tokiai teisinei situacijai antstolis nepagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimo apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neįvykdė ir be teisinio pagrindo, pažeisdamas CPK 771 straipsnio 1 dalies nuostatas, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka. Byloje kilus neaiškumų dėl sprendimo pobūdžio, pareiškėjas kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo. Išaiškinimo tikslas negali būti nukreiptas tolimesnės situacijos, atsirasiančios po teisinio šalių ginčo išsprendimo, aiškinimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. vasario 6 d. nutartyje byloje Nr. AS822-78/2009), pasisakydamas dėl pirmiau nurodyto apygardos administracinio teismo sprendimo išaiškinimo, nurodė, kad prašomas išaiškinti sprendimas jo vykdymo atžvilgiu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus, o pareiškėja (AB ,,Kretingos grūdai“), prašydama išaiškinti sprendimą, iš esmės siekė, jog jai būtų paaiškinta tolimesnė situacija po priimto sprendimo įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija negali sutikti su kasacine tvarka skundžiamų Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių argumentais, kad antstolio veiksmai surašant sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, laikytini teisėtais. Pirmiau nurodyta, kad apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismo sprendimu įpareigota spręsti dėl mokestinio patikrinimo nutraukimo. Dėl to teismo sprendimu mokestinio patikrinimo baigties klausimas buvo paliktas mokesčių administratoriaus diskrecijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą, tarp skolininko ir išieškotojo kilus ginčui dėl teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tam, kad būtų ne tik užtikrinti išieškotojo interesai, bet ir nepažeisti skolininko interesai, CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Antstolis nesilaikė nurodytų nuostatų ir surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kuris surašytas po to, kai skolininkė apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą įvykdė – pratęsė mokestinį patikrinimą, kad jis būtų užbaigtas. Dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo kasacine tvarka apskųstos teismų nutartys negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis (CPK 771 straipsnio 1 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalis).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo pratęsti mokestinį patikrinimą, kad šis būtų užbaigtas, teisėtumas buvo skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. spalio 15 d. sprendime byloje Nr. A442-1231/2009) konstatavo, kad apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pratęsti mokestinį patikrinimą yra teisėtas, kartu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo ir nurodyta, kad mokesčių inspekcija, nepriimdama sprendimo nutraukti mokestinį patikrinimą, o priimdama sprendimą pratęsti mokestinio patikrinimo terminą, tinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą. Nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas taip pat patvirtina antstolių veiksmų neteisėtumą surašant sprendimo neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais byloje skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys naikinamos bei priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti (CPK 510 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Iš suinteresuotų asmenų antstolio Giedriaus Jonausko, AB „Kretingos grūdai“ priteistina iš kiekvieno po 20,03 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą tenkinti: panaikinti antstolio Giedriaus Jonausko surašytą 2009 m. kovo 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/00670.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų antstolio Giedriaus Jonausko ir AB ,,Kretingos grūdai“ iš kiekvieno po 20,03 Lt (dvidešimt litų 03 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.