Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1176-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-22
Bylos Nr.: e2A-1176-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02750-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.16.8Žemės nuoma
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1176-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02750-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-208-971/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 23 d. savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 24 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su valstybės įmone (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pagrindu, vykdo sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sandėlis), kapitalinį remontą. Sandėlio kapitalinis remontas yra vykdomas pagal projektavimo įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. parengtą kapitalinio remonto techninį projektą (toliau ir – Projektas), kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – 2016 m. rugpjūčio 19 d. Rašytinis pritarimas). Kadangi ieškovės įsipareigojimai partneriams dėl krovos ir kitų darbų turi būti vykdomi ir Sandėlio kapitalinio remonto metu, Projekte buvo sprendžiamas klausimas dėl Sandėlyje (pastate) esančių sandėlių atlaisvinimo nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, nes kapitalinis remonto vykdymas galimas tik atlaisvinus patalpas. Projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad prieš kapitalinio remonto darbų pradžią sandėliuojamos medžiagos / produktai, kurios reaguoja į lietų ar kitokius kritulius bei saulės poveikį, iš Sandėlio bus perkeltos į laikinas palapines, kurios apsaugotų nuo atmosferos poveikio. Remiantis Projektu, žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (Aikštelės), įrengtos pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. rašytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamų metalo konstrukcijų palapinės (toliau kartu – Palapinės), kuriose Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpiu sandėliuojami grūdai. Ieškovė pagal Projekto rengimo metu egzistavusias aplinkybes Sandėlio remonto darbus planavo atlikti per dvejus metus. Vėliau dėl ieškovės suplanuotų teritorijos vystymo pokyčių ieškovė 2018 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neprieštarautų, vadovaujantis Projektu ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. Rašytiniu pritarimu, įrengtų laikinų Palapinių tolesnei eksploatacijai iki 2025 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, jog ieškovė toliau iki 2025 m. eksploatuotų įrengtas Palapines (toliau ir – 2018 m. liepos 27 d. Savivaldybės sutikimas). 2019 m. liepos 31 d. ieškovė gavo 2019 m. liepos 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) surašytus savavališkos statybos aktus, kuriuose nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė neva savavališkai vykdė ypatingųjų statinių – sandėlių – statybos darbus. Šių aktų pagrindu pateikti 2019 m. liepos 24 d. privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų ir 2019 m. liepos 25 d. privalomieji nurodymai pašalinti statybos padarinius yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikintini. Ieškovė pažymėjo, kad Palapinės buvo įrengtos, vadovaujantis Sandėlio kapitalinio remonto techniniu projektu ir gavus 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, o įrengė Palapines kaip laikinus įrenginius grūdų saugojimui Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpiui pagal Projektą, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Savavališkos statybos aktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Be to, Inspekcija savavališkos statybos aktuose netyrusi Palapinių savybių ir neįvertinusi visos ieškovės turimos dokumentacijos, kurios pagrindu ieškovė turėjo teisę įrengti ir vėliau eksploatuoti Palapines, konstatavo, jog Palapinės yra ypatingieji statiniai, kuriems privalomas statinio statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie patvirtina, jog Palapinės yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau ir – Statybos įstatymas) netaikomas. Palapinių techniniuose pasuose – eksploatavimo instrukcijose – yra nurodyta, jog palapinės – tai karkasiniai inžineriniai gaminiai iš metalo konstrukcijų, apdengti tentine danga. Kadangi palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, šios konstrukcijos yra surenkamos, t. y. nesunkiai išmontuojamos, ir Palapinės neturi pamato, jos gali būti nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės perkeliamos į kitą vietą. Atsižvelgiant į aptartas Palapinių savybes, jos yra priskiriamos kilnojamiesiems daiktams, dėl to nėra ir negali būti laikomos statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (anksčiau galiojusios redakcijos 23 straipsnio 1 dalį). Inspekcija nepagrįstai pripažino Palapines statiniais, neatsižvelgė į technines Palapinių, kaip surenkamų kilnojamųjų objektų charakteristikas, dokumentus, kurių pagrindu Palapinės sumontuotos ir yra eksploatuojamos, ir dėl to surašė neteisėtus ir nepagrįstus Palapinių savavališkos statybos aktus, kurie turi būti teismo panaikinti. Nepagrįstai konstatavusi savavališkos statybos faktą, Inspekcija neteisėtai ir visiškai nepagrįstai 2019 m. liepos 24 d. surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai 2019 m. liepos 25 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti statybos padarinius. Kadangi Palapinės nėra statiniai ir ieškovė nevykdė jokios savavališkos statybos, o Palapinės kaip kilnojamieji daiktai yra laikinai sumontuotos Sandėlio remonto tikslais pagal Projektą, 2016 m. rugpjūčio 19 d. Rašytinį pritarimą ir 2018 m. liepos 27 d. Savivaldybės sutikimą, ieškovė turi teisę šias Palapines eksploatuoti iki 2025 m.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog Inspekcija nesutinka su jai pareikštu ieškiniu ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad Statinio (Sandėlio) projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje numatytas laikinų palapinių įrengimas yra numatytas tik kaip ūkinės veiklos (kraunamos produkcijos sandėliavimo veiklos) kapitališkai remontuojamame statinyje sustabdymo sąlyga, aprašant, kur bus laikomos remontuojamame statinyje esančios medžiagos ir produkcija, tačiau laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatomi, pateikiama tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija (nesuplanuotas laikančiųjų ir atitvarų konstrukcijų įrengimas, jų tipas, medžiagiškumas ir kt., nurodant tik, kad palapinių tvirtinimas numatytas į įrengtą g/b sandėliavimo aikštelės dangą) toje pačioje pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje, o išduotame Rašytiniame pritarime nurodyti tik kapitališkai remontuojamo sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai – visa tai akivaizdžiai patvirtina, kad Statinio projekte palapinės kaip statiniai nesuprojektuotos ir statybą leidžiantis dokumentas jų statybai neišduotas. Statinio projekte, be paminėtos bendro pobūdžio informacijos, daugiau nėra jokių techninių charakteristikų, skaičiavimų, konstrukcinės, architektūrinės ir kitų Statinio projekto dalių, kuriose būtų aprašomi ir grafiškai pateikiami pagrindiniai palapinių duomenys. Tokiu būdu teigtina, kad Statinio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje numatyta tik statinio požymių neturinčių palapinių įrengimo galimybė, nenustatant palapinių – statinių – statybos sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad priskiriant objektą statiniui yra teisiškai reikšmingos trys aplinkybės: objektas yra nekilnojamasis daiktas; turi laikančiąsias konstrukcijas; laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Įvertinus techniniuose pasuose pateiktus duomenis, matyti, kad palapinių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje atliekant statybos darbus ir norint perkelti į kitą vietą jas būtina išardyti. Palapines išardžius, būtų prarasta jų paskirtis (sandėliavimo), liktų atskiros konstrukcijos ir detalės (gelžbetonio plokštės, kolonos, metalo konstrukcijų rėmai, sriegti strypai, veržlės, tvirtinimo juostos ir kt.), išardytų palapinių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, jos turėtų būti montuojamos iš naujo. Tokių palapinių montavimui reikalingos didelės sąnaudos, todėl išardytų palapinių dalių vertė būtų mažesnė nei jau sumontuotų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tokios konstrukcijos sandėliams (4 320 kv. m ir 4 080 kv. m užstatymo ploto) pritvirtinti reikalingas tvirtas pagrindas (pagal gamintojo nustatytas charakteristikas – iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės). Esant šiuolaikinėms technologijoms, nėra būtina įrengti įprastus betoninius pamatus – statinių tvirta sąsaja su žeme gali būti užtikrinama įvairiais būdais, kaip, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju – sandėlių tvirtinimas atliktas varžtinėmis jungtimis prie iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių pagrindu pastatytos aikštelės, kuri taip pat tarnauja kaip specialus pagrindas sandėliavimo paskirties statiniams ir užtikrina patvarų statinių sąlytį su žeme. Mano, kad ginčo sandėliai (palapinės) turi būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais ir gali būti laikomi statiniais, nes atitinka visus statinių požymius, todėl jų statybai taikomos Statybos įstatymo nuostatos dėl statybos savavališkumo ir statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Nurodyto vertinimo nekeičia sandėlių (palapinių) konstrukcijų gamintojos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ techniniuose pasuose pateiktos charakteristikos ir teismo eksperto L. U. išvados. Daikto prigimtis nustatoma ne pagal jį pagaminusio asmens kvalifikavimą, bet įvertinus jo požymius pagal įstatymą. Vien dėl to, kad atskiros jo konstrukcinės dalys yra pagamintos gamykloje ir yra kilnojamojo tipo, savaime neapibrėžia šių konstrukcinių elementų pagrindu sukurto objekto kaip kilnojamojo daikto statuso. Ieškovei įsigijus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagamintas konstrukcijas, medžiagas ir atlikus papildomus veiksmus (sandėlių statybos darbus, kurių dėka sandėliai buvo tvirtai sujungti su žeme), buvo sukurti nauji nekilnojamieji daiktai – sandėliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovės atstovas nurodė, kad reikėtų vadovautis eksperto L. U. specialisto išvada, nes būtent šis ekspertas apžiūrėjo ginčo palapines vietoje, o eksperto E. L. į bylą pateiktas ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, tačiau, teismo vertinimu, priešingai nei nurodė ieškovės atstovas, teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto E. L., turinčio daugiau nei 7 m. ekspertinio darbo stažą, kvalifikacija ir nešališkumu. Tuo tarpu ekspertas L. U. ekspertizę atliko pačios ieškovės užsakymu, jo atlikto tyrimo išvados palankios išskirtinai užsakovei (ieškovei). Tai, kad ekspertas tiriamų objektų neapžiūrėjo vietoje, taip pat nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų objektyvumu.

6. Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatytus ginčo palapinių požymius, padarė išvadą, kad nusprendžiant dėl ginčo objektų mobilumo ir galimybės lengvai juos perkelti į kitą vietą, būtina remtis ne tik gamintojo techniniais dokumentais, tačiau atsižvelgti ir į kitus šių objektų požymius, leidžiančius pripažinti juos nekilnojamaisiais daiktais – o būtent galimybę juos naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. Pažymima, kad naudojimo vietoje montuojami ginčo objektai yra ypač didelio ploto, jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokius objektus išardžius, prarandama jų paskirtis, nes išardytų jų negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jie turi būti iš naujo montuojami. Be to, didelio ploto objektų montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl juos išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuoti objektai. Taigi išardžius tokius daiktus sumažėja jų vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, objektai sumontuoti kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojami pagal paskirtį.

7. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, CK 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, nusprendė, kad ginčo objektai (palapinės) yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

8. Teismas pažymėjo, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. Rašytinis pritarimas Sandėlio kapitalinio remonto techniniam projektui, nei vėlesnis 2018 m. liepos 27 d. sutikimas dėl ginčo statinių eksploatacijos iki 2025 m. nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas Sandėlio kapitaliniam remontui, o ne pačių palapinių statybai. Sandėlio kapitalinio remonto techniniame projekte palapinės kaip statiniai nebuvo suprojektuotos ir statybą leidžiantis dokumentas jų statybai nebuvo išduotas, o buvo tik numatyta tokių palapinių įrengimo galimybė. Pačių palapinių statyba / įrengimas turėjo būti vykdoma, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kritiškai vertintini ieškovės argumentai dėl šių statinių laikino pobūdžio, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad palapinės šiuo metu jau yra eksploatuojamos daugiau nei dvigubai ilgesnį laiką negu buvo numatyta Sandėlio kapitalinio remonto projekte, ir ieškovė neneigia, kad ir toliau ketina jas eksploatuoti (bent iki 2025 m.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismas sprendimu visiškai neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino bylai svarbių aplinkybių ir nenustatė esminio fakto byloje, o būtent, kad gelžbetonio plokščių pagrindas, prie kurio primontuotas palapinių karkasas, yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Šios aplinkybės nevertinimas kartu su klaidingomis byloje ekspertizę atlikusio eksperto išvadomis privedė prie neteisingo Palapinių, kaip nekilnojamųjų daiktų ir statinių, kvalifikavimo.

9.2. Apeliantė pažymi, kad į bylą buvo pateiktos dviejų teismo ekspertų išvados, kurios buvo viena kitai priešingos, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai teismo eksperto E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadomis.

9.3. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad E. L. ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas buvo surašytas neapžiūrėjus Palapinių vietoje; duodant išvadas klausimams, kuriems ekspertas neturi kompetencijos ir atitinkamos kvalifikacijos, t. y. išvadas teisės klausimais (teisinį kvalifikavimą gali atlikti tik teismas), palapinių vertės klausimais (tai yra ekspertų, turinčių teisę atlikti turto vertinimą, kvalifikacija); remiantis nepagrįstomis prielaidomis dėl atitinkamų aplinkybių buvimo ir prieinant prie nepagrįstų išvadų.

9.4. Apeliantės vertinimu, esant dviem į bylą pateiktoms prieštaringoms išvadoms, teismas privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui (tokią būtinybę patvirtina į bylą teikiama teismo eksperto prof. S. M. konsultacinė išvada, iš kurios išplaukia, kad byloje ekspertizę atlikęs teismo ekspertas E. L. nevertino aplinkybės, kad Palapinės buvo pritvirtintos prie statybą leidžiančius dokumentus turinčių statinių ir kad išvada duota E. L. kompetencijos sričiai nepriskirtais klausimais arba teisės klausimais, kuriais išimtinę kompetenciją turi teismas.

9.5. Apeliantė pažymi, kad Palapinės buvo primontuotos prie statybą leidžiančius dokumentus turinčių statinių, jų konstrukcijas – rėmą ir tentą – galima išmontuoti, perkelti į kitą vietą, sumontuoti kitoje vietoje ir naudoti pagal jų paskirtį, o tai patvirtina, kad Palapinės atitinka kilnojamųjų daiktų sąvokos apibrėžtį, tokių laikinų konstrukcijų naudojimas uoste yra įprasta praktika.

9.6. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Palapinės turėtų būti demontuotos po ieškovės atliekamos sandėlio rekonstrukcijos pabaigos, Palapinės niekaip nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ar viešojo intereso.

9.7. Pažymima, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pritarė Palapinių statybai, todėl Palapinių demontavimas kirstųsi su teisėtų lūkesčių principu.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę apeliacinėje instancijoje nėra suderinamas su apeliacijos proceso paskirtimi – nagrinėjant apeliacinį skundą byla nėra pradedama nagrinėti iš naujo ir tuo tikslu nėra renkami ir vertinami nauji įrodymai.

10.2. Pažymima, kad ieškovei nepalankus teismo eksperto E. L. ekspertizės aktas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2021 m. kovo 15 d. Po to byloje buvo paskirti ir įvyko du teismo posėdžiai. Todėl ieškovė turėjo objektyvią galimybę teikti S. M. konsultacinę išvadą (inicijuoti jos parengimą) dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, bylos šalies užsakymu atliktas konsultacinis ginčo aplinkybių vertinimas nėra laikomas įrodinėjimo priemone – eksperto išvada.

10.3. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju net negali būti svarstoma ieškovės akcentuojama prieštaravimų tarp kelių ekspertų situacija, nes nei S. M., nei L. U. konsultacinės išvados nėra eksperto išvados.

10.4. Pažymima, kad nors ekspertas neapžiūrėjo statinių vietoje, tačiau pati ieškovė deklaravo ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje net nebuvo, jog statiniai pastatyti pagal detalius ir informatyvius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ techninius pasus – eksploatavimo instrukcijas, kurių kartu su kita faktine bylos medžiaga pakako ekspertizės išvadoms padaryti.

10.5. Atsakovė nurodo, kad S. M. užduotų klausimų turinys nesutampa su teismo paskirtos ekspertizės tyrimo apimtimi, be to, nors ieškovė teigia, kad į dalį klausimų ekspertas E. L. negalėjo atsakinėti, tačiau tie klausimai jam net nebuvo užduoti ir dėl jų teismo ekspertizės akte nepasisakyta. Be to, pati ieškovė pasiūlė teismui užduoti ekspertui konkrečius klausimus, todėl ekspertui užduoti klausimai yra nepagrįstai kritikuojami.

10.6. Atsakovės nuomone, vien dėl to, kad aikštelėms yra išduoti atskiri statybą leidžiantys dokumentai, savaime nėra pagrindas teigti, jog sandėliai savo konstrukcijomis nėra vienas darinys su sandėlių užstatymo plote esančiomis aikštelėmis ir kad sandėliai galėjo būti pastatyti ir eksploatuojami be šių aikštelių, kad vien metalinis karkasas ir ant jų sumontuotas tentas be papildomo pagrindo leistų užtikrinti šio objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą. Ginčo objektai gali būti (ir faktiškai yra) pastatyti tik ant specialiai tam paruošto pagrindo, į kurį jie remiasi ir kuris kartu perima virš jų esančias statinių dalių apkrovas, t. y. tarnauja kaip statinio pamatas.

10.7. Atsakovė pažymi, kad palapinių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje atliekant statybos darbus ir norint perkelti į kitą vietą jas būtina išardyti. Palapines išardžius, būtų prarasta jų paskirtis (sandėliavimo), liktų atskiros konstrukcijos ir detalės (gelžbetonio plokštės, kolonos, metalo konstrukcijų rėmai, sriegti strypai, veržlės, tvirtinimo juostos ir kt.), išardytų palapinių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, jos turėtų būti montuojamos iš naujo. Tokių palapinių montavimui reikalingos didelės sąnaudos, todėl išardytų palapinių dalių vertė būtų mažesnė nei jau sumontuotų. Ginčo sandėliai pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir laikomi statiniais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

15. Ieškovė į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – užduotį konsultacinei išvadai ir prof. dr. S. M. konsultacinę išvadą. Apeliantė nurodė, kad būtinybė atlikti papildomą tyrimą dėl į bylą pateiktų prieštaringų išvadų atsirado po to, kai teismas atmetė apeliantės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje ir tame pačiame posėdyje išnagrinėjo bylą, priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

16. Ieškovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pagrindu, vykdo jai nuosavybės teise priklausančio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal projektavimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. parengtą kapitalinio remonto techninį projektą. Sandėlio kapitalinio remonto projekto aiškinamajame rašte, 6 dalyje „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Bendri reikalavimai“ nurodyta, kad prieš kapitalinio remonto darbų pradžią esami kapitališkai remontuojamo pastato sandėliai turi būti atlaisvinti nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, juos perkeliant į palapines, apsaugančias medžiagas / produktus nuo atmosferinių poveikių; taip pat nurodyta, kad Projekte numatytos laikinos palapinės bus naudojamos iki 2 metų (sandėlio kapitalinio remonto metu). Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du objektus (palapines): vieno jų matmenys – ilgis 100 m, plotis 48 m, aukštis – 15, užstatymo plotas – 4 800 kv. m; kito – ilgis 90 m, plotis – 48 m, užstatymo plotas – 4 320 kv. m. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir dalyje nuomojamo valstybei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė objektą (palapinę), kurio matmenys – ilgis 85 m, plotis 48 m, aukštis 15 m, užstatymo plotas 4 080 kv. m. Dėl šių objektų Inspekcija 2019 m. liepos 23 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. surašytais privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauta nevykdyti jokių statinių statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, o Inspekcijos ieškovei pateiktais 2019-07-25 privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareikalauta iki 2020-01-25 nugriauti savavališkai pastatytus sandėlius. Nesutikdama su Inspekcijos surašytais savavališkos statybos aktais ir privalomaisiais nurodymais, ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl ginčo esmės

17. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar ginčo objektai (palapinės) laikytini nekilnojamaisiais daiktais, nes, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent nuo ginčo objektų kvalifikavimo priklauso, ar pagrįstai atsakovė šiuos objektus laikė neteisėtai pastatytais statiniais ir ar pagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą spendimą, nusprendė, kad ginčo objektai (palapinės) yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybą leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtą pagrindą dėl šių statinių surašyti ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

19. Apeliaciniame skunde ieškovė išsamiais ir gausiais argumentais ginčija teismo sprendimą ir įrodinėja, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi rėmėsi teismo eksperto E. L. atlikta ekspertize ir jos išvadomis, nesivadovavo eksperto L. U. surašyta specialisto išvada, be to, nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

21. Taigi teismo nutartimi paskirtai ir įstatymo nustatyta tvarka atliktai ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Nustatant teismo paskirto eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti kartu su visa bylos medžiaga. Be to, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti abejones, teismo paskirtas ekspertas gali būti kviečiamas į teismo posėdį, kurio metu eksperto išvadai išsiaiškinti ir papildyti gali būti ekspertui pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnis). CPK 219 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę.

22. Teisėjų kolegija tiek iš ieškovės atstovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tiek iš ieškovės apeliaciniame skunde raštu išdėstytų argumentų nustatė, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuo pat pradžių nesutiko su teismo ekspertizės išvada. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų argumentų nevertino. Sprendime pažymėjo, kad nors ieškovės atstovas nurodė, kad reikėtų vadovautis eksperto L. U. specialisto išvada, nes būtent šis ekspertas apžiūrėjo ginčo palapines vietoje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto E. L., turinčio daugiau nei 7 metų ekspertinio darbo stažą, kvalifikacija ir nešališkumu. Teismas nurodė, kad ekspertas L. U. ekspertizę atliko pačios ieškovės užsakymu, jo atlikto tyrimo išvados palankios išskirtinai užsakovei (ieškovei), o vien tai, kad ekspertizės išvados nėra tokios, kokių tikėjosi ieškovė, nėra pagrindas teismui jomis nesiremti.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą ekspertizės akto vertinimo specifiką, pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad eksperto L. U. specialisto išvadoje daromos išvados yra priešingos teismo eksperto E. L. išvadoms, taip pat vertinti ieškovės paaiškinimus dėl nesutikimo su ekspertizės akto išvadomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, nesutikdama su eksperto E. L. pateikta teismo ekspertizės išvada, po E. L. apklausos teismo posėdžio metu prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę. Ieškovės prašymas buvo motyvuodamas tuo, kad ekspertas E. L. neapžiūrėjo ginčo objektų vietoje ir neįvertino realios situacijos, kur ir kaip yra pritvirtintos palapinės, be to, pagal turimą kvalifikaciją ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą dėl tiriamų objektų vertės, taip pat pateikta išvada ir paaiškinimai teismo posėdžio metu kelia abejonių ir nėra aiškūs dėl tikslaus pagrindo, prie kurio tvirtinamas palapinių karkasas, traktavimo (tai statinys ar statybos produktas). Ieškovė prašymą argumentavo ir tuo, kad su ieškiniu pateikta specialisto – eksperto L. U. (į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašus įrašyto ir turinčio teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę) – išvada, kuri yra priešinga E. L. išvadai. Tokiu atveju, ieškovės nuomone, nagrinėjamoje byloje esant abejonėms dėl teismo eksperto išvados pagrįstumo ir išsamumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, reikalinga paskirti pakartotinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi ieškovės prašymą atmetė, konstatavęs, kad byloje surinkta pakankamai duomenų sprendimui priimti, ieškovės nurodyti motyvai nėra pakankamas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, o ieškovės pateikta specialisto išvada yra tik specialisto nuomonė byloje, o ne ekspertizės aktas, be to, pakartotinės ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Nors teismas nurodė, kad sprendimas priimamas pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo objektai (palapinės) yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, išimtinai vadovaudamasis ekspertizės aktu, neatsižvelgdamas į byloje pateiktus kitus įrodymus, į tai, kad eksperto L. U. išvados yra priešingos teismo ekspertizės akto išvadoms.

25. Aplinkybę, kad yra pagrindas suabejoti eksperto E. L. išvadomis, taip pat faktą, kad kyla prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, patvirtina apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikta teismo eksperto prof. S. M. konsultacinė išvada.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiuos pagrindinius prieštaravimus tarp eksperto E. L. teismo ekspertizės akto išvadų, specialisto išvados, surašytos eksperto L. U., ir eksperto S. M. konsultacinės išvados. Visų pirma, nors ekspertizės aktą surašęs ekspertas E. L. jo apklausos byloje metu patvirtino, kad pagrindas, ant kurių stovi Palapinės, t. y. Aikštelės, yra savarankiški statiniai, bet ne statybos produktas, ekspertizės akte Palapinių sudėtinėmis dalimis laikė ne tik metalinį Palapinių karkasą, bet ir Aikšteles, prie kurių pritvirtintos Palapinės. Tuo tarpu L. U. 2019 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad palapinės turi tik surenkamą metalinį karkasą su tentu, kuris laikinai inkariniais varžtais pritvirtintas prie palapinių montavimo vietose esančių gelžbetoninių plokščių (duomenys neskelbtini). Palapinės konstrukcija netvirtinama į žemę. S. M. konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad teritorijos dangoms (Aikštelėms) buvo parengti statinių projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, o tai rodo, kad Aikštelės yra atskiri statiniai. Aplinkybė, kad techniniuose pasuose Palapines numatyta įrengti ant gelžbetoninių plokščių pagrindo, nereiškia, kad gelžbetoninių plokščių pagrindas yra Palapinių dalis. Daroma išvada, kad Palapinių įrengimui nereikia atlikti žemės darbų ir plokščių montavimo darbų.

27. Antra, teismo ekspertizės akte nurodoma, kad tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo. Tačiau L. U. specialisto išvadoje teigiama, kad objektai neturi atskirų pamatų ir nėra Aikštelės konstrukcijos dalis. Apžiūros metu nustatyta, kad objekto karkaso konstrukcija sudaryta iš lengvai surenkamų metalinių elementų, kurie apdengti tentu. Taip pat nustatyta, kad kolonos neturi atskiro pamato, o remiasi ant įrengto grindinio betoninės plokštės. Palapinės elementai jungiami varžtinėmis jungtimis ir yra lengvai surenkamos ar išrenkamos. Eksperto S. M. konsultacinėje išvadoje pažymima, kad Palapinių įrengimui nereikia atlikti žemės darbų ir plokščių montavimo darbų.

28. Trečia, atkreipiamas dėmesys į teismo eksperto pateiktą atsakymą į užduotą klausimą dėl vertinamų objektų vertės, kol šie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, ir šiuos objektus sudarančių konstrukcijų vertės po jų išmontavimo / išardymo. Ekspertas E. L. atliko Palapinių vertės sudedamųjų dalių skaičiavimus. Tuo tarpu pateikus klausimą dėl palapinių vertės iš esmės analogišką kvalifikaciją kaip ir E. L. turinčiam teismo ekspertui prof. S. M., jis pateikė atsakymą, kad neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos ir jokios išvados tuo klausimu neteikė.

29. Ketvirta, teismo ekspertizės akte nurodoma, kad vertinamų objektų negalima perkelti į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, nes statybos produktai įrengimo ir demontavimo metu dėvisi bei lūžta, o vertinamiems objektams išardyti ir vėl sumontuoti bus būtinos papildomos išlaidos. Tačiau L. U. specialisto išvadoje ir prof. S. M. konsultacinėje išvadoje nurodoma priešingai, t. y, jog palapinės konstrukcija yra pritaikyta daugkartiniam jos surinkimui – išrinkimui. Visus Palapinių elementus galima išardyti ir tuos pačius elementus, nenaudojant naujų elementų, panaudoti surenkant Palapines kitoje vietoje. Prof. L. U. ir prof. S. M. davė vienareikšmišką išvadą, kad Palapines galima perkelti į kitą vietą ir naudoti pagal paskirtį, visus elementus galima panaudoti pakartotinai, jų vertės pasikeitimas yra ne statybos inžinierių kompetencijos klausimas.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar byloje pateiktas ekspertizės aktas ir juo padarytos išvados gali būti laikomos patikimomis ir pakankamai išsamiomis, atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas išvadas padarė, neapžiūrėjęs pačių Palapinių jų buvimo vietoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, todėl tai, kad ekspertas tiriamų objektų neapžiūrėjo vietoje, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų objektyvumu. Teisėjų kolegija sutinka, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad kiekvienu atveju eksperto pasirinktas atliekamo tyrimo būdas yra tinkamiausias ir pakankamas, siekiant išsamiai atsakyti į paskirtoje atlikti ekspertizėje suformuluotus klausimus.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šioje byloje aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 teismas pripažino, jog iš surenkamų metalinių apšiltintų konteinerių, kurie tarpusavyje sujungti varžtinėmis jungtimis, sumontuotas biuras, kuris prijungtas prie inžinerinių komunikacijų (elektra, vanduo, nuotekos), yra kilnojamasis daiktas ir nėra laikytinas statiniu. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra ne metaliniai konteineriai, o Palapinės, tačiau konstrukcinės Palapinių dalys, kaip ir minėtų konteinerių, sumontuotos varžtinėmis jungtimis, kurios gali būti atsukamos, Palapinės perkeliamos ir sumontuojamos kitoje vietoje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priešingai nei minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, byloje nėra duomenų, kad ginčo objektai – Palapinės – turėtų vidaus inžinerinius tinklus, kurie būtų prijungti prie sklype esančių inžinerinių tinklų, būtų įrengtos kitos Palapinių eksploatavimui reikalingos infrastruktūros.

32. Primintina, kad aktualaus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statiniu yra laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jeigu yra numatoma jas grąžinti atgal. Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad teismo eksperto E. L. ekspertizės išvada ir eksperto paaiškinimai teisme nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar Palapinės yra (nėra) nekilnojamieji daiktai, ar jos yra (nėra) laikomos statiniais.

34. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytas priemones ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, per didelę įrodomąją reikšmę suteikdamas teismo eksperto E. L. ekspertizės išvadai, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, be to, nevertino eksperto L. U. surašytos specialisto išvados, motyvuojant tik tuo, kad ekspertas L. U. ekspertizę atliko pačios ieškovės užsakymu ir jo atlikto tyrimo išvados palankios išskirtinai užsakovei (ieškovei). Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas E. L. taip pat buvo pasiūlytas ieškovės, ir byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti kurio nors eksperto nešališkumu, todėl aplinkybė dėl to, kad L. U. išvada buvo atlikta ieškovo užsakymu, neturi teisinės reikšmės, o dviejų priešingų išvadų byloje buvimas sudaro pakankamą pagrindą taikyti CPK 219 straipsnio 2 dalį ir skirti pakartotinę ekspertizę. Esant byloje prieštaravimams tarp skirtingų ekspertų išvadų, taip pat paties teismo eksperto prieštaravimams tarp išvadų ekspertizės akte ir paaiškinimų teisme, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus ir pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Atsižvelgęs į tai, kad byloje atliktos teismo ekspertizės išvados prieštarauja eksperto L. U. surašytai specialisto išvadai ir eksperto S. M. konsultacinei išvadai, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, esant poreikiui, apklausti teismo posėdyje ekspertą / specialistą.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).

38. Šiuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (pakartotinės teismo ekspertizės paskyrimo, taip pat, esant poreikiui, eksperto / specialisto apklausos teismo posėdžio metu), byla turės būti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus, todėl, panaikinus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė